Byla 1-19-606/2017
Dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos vedimo nenustatytas

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui A. G., gynėjams advokatams Ričardui Noreikai, Mindaugui Kepeniui, Rimantui Tumėnui, nukentėjusiajam V. Č., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo „( - )“ atstovei advokatei Reginai Baranauskienei, civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. G.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3L. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „( - )“ direktoriumi,

4kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje, 24 straipsnio 4 dalyje - 187 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje;

5D. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „( - )“ direktoriumi,

6kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje;

7L. Č., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis,

8kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje;

Nustatė

9Kaltinamasis L. S. įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką bei organizavo svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu. Kaltinamasis L. Č. visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą.

10Iki 2013 m. vasario 7 d., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytoje vietoje, kaltinamasis L. S., norėdamas pakenkti konkuruojančios įmonės UAB „( - )“ verslui, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, organizavo –nurodė nepilnamečiui L. Č., gim. ( - ), žinodamas apie jo jauną amžių, už nenustatytą atlygį, padegant sunaikinti UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ).

112013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val. L. Č., vykdydamas L. S. nurodymą, tyčia padegė prie ( - ), stovėjusį UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), kurio vertė 24 297,38 Eur (83 894,00 Lt), ir taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) su jame buvusiais karstu, kurio vertė 202,73 Eur (700 Lt) ir rūbais, kurių bendra vertė 86,89 Eur (300 Lt), bei gaisro metu sugadino pastato, esančio ( - ), priklausančio VšĮ „( - )“, keturis langus, kurių bendra vertė 2625,50 Eur (9065,32 Lt).

12Tokiu būdu, L. S., įtikinėdamas ir papirkdamas, įtraukė vaiką - L. Č. į nusikalstamą veiką, organizavo svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, o L. Č. visuotinai pavojingu būdu sunaikino UAB „( - )“ priklausantį turtą, tuo padarydami 24587 Eur (84 894,00 Lt) žalą, bei sugadino VšĮ „( - )“ priklausantį turtą, padarydami 2625,50 Eur (9065,32 Lt) žalą.

13D. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą.

14Iki 2013 m. vasario 7 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. S., norėdamas pakenkti konkuruojančios įmonės UAB „( - )“ verslui, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, veikdamas bendrininkų grupėje su D. P. ir L. Č., organizavo - nurodė bendrininkų grupės nariams D. P. ir L. Č., už tyrimo metu nenustatytą atlygį, padegant sunaikinti UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ).

152013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val., D. P. ir L. Č., vykdydami L. S. nurodymą, tyčia padegė prie ( - ), stovėjusį UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. nr. ( - ), kurio vertė 24 297,38 Eur, (83 894,00 Lt), ir taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino minėtą automobilį su jame buvusiais karstu, kurio vertė 202,73 Eur (700 Lt), ir rūbais, kurių vertė 86,89 eurų (300 Lt), bei gaisro metu sugadino pastato, esančio ( - ), priklausančio VšĮ „( - )“, keturis langus, kurių vertė 2625,50 Eur (9065,32 Lt). Tokiu būdu, D. P. kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su L. Č. ir L. S., visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą - UAB „( - )“ priklausantį turtą, padarydami 24587 Eur, (84 894,00 Lt) žalą, bei sugadino svetimą - VšĮ „( - )“ turtą, padarydami 2625,50 Eur (9 065,32 Lt) žalą.

16Kaltinamieji L. S. ir D. P. versliškai ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdamas leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas.

17Kaltinamasis L. S., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), direktoriumi, ir kaltinamasis D. P., veikdami bendrininkų grupėje, už nenustatytą atlygį versliškai ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdami leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas, t. y. laikotarpyje nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., pažeidžiant2010 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XI-792 21 straipsnio 4dalies 13 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklai yra būtinas leidimas - higienos pasas“, D. P. gyvenamojo namo, esančio ( - ), garaže, neturėdami leidimo - higienos paso, laikė ne mažiau 14 mirusiųjų - S. M., A. Ž., A. G., V. K., P. Š., T. J., L. P., V. P., A. S., A. V. P., A. S., A. S., E. E., V. S. M. - kūnų, darė jų valymus, rengė bei ruošė šarvojimui ir už tai gavo atlygį, kuris dėl apgaulingos UAB „( - )“ buhalterijos vedimo nenustatytas.

18Be to, L. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

19L. S., būdamas UAB „( - )“ įmonės kodas ( - ), direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ", 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31, 30-yje atvejų iš fizinių asmenų- iš A. Z. 781,97 eurų (2700 litų), iš M. T. 492,35 eurų (1700 litų), iš V. K. 531,32 eurų(1800 litų), iš K. K. 434,43 eurų (1500 litų), iš V. R. 666,13 eurų ( 2300 litų), iš D. A. 441,67 eurų (1525 litų), iš J. J. 579,24 eurų (2000 litų), iš R. G. 781,97 eurų (2700 litų), iš V. Š. 1303,29 eurų (4500 litų), iš A. S. 579,24 eurų (2000 litų), iš R. P. eurų (1100 litų), iš A. S. 579,24 eurų (2000 litų), iš T. S. 417,05 eurų (1440 litų), iš R. K. 347,54 eurų (1200 litų), iš L. M. 724,05 eurų (2500 litų), iš A. S. 434,43 eurų (1500 litų), iš S. K. 839,90 eurų (2900 litų), iš V. B. 579,24 eurų (2000 litų), iš O. P. 868,86 eurų (3000 litų), iš G. V.,24 eurų ( 2000 litų), iš L. S. 868,86 eurų (3000 litų), iš A. M. 666,13 eurų (2300 litų), iš A. M. 724,05 eurų (2500 litų), iš R. E. 810,94 eurų (2800 litų), iš D. C. 2896,20 eurų (10 000 litų), iš A. L. 434,43 eurų (1500 litų), iš G. S. 897,82 eurų (3100 litų), iš D. P. 868,86 eurų (3000 litų), iš R. K. 942,71 eurų (3255 litų), iš D. S. 318,58 Eurų (1100 litų) už laidojimo prekes ir suteiktas laidojimo paslaugas gavo iš viso 21698,33 Eur (74 920 Lt), iš kurių 16441,73 Eur (56 770 Lt) sumos neįtraukė į apskaitą bei nepagrindė apskaitos dokumentais ir siekdamas, kad šios ūkinės operacijos nebūtų atvaizduotos UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje, duomenų apie minėtas suteiktas paslaugas, parduotas prekes ir gautas pajamas (pinigines lėšas) neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. A., kuri nesuvokusi L. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ūkinių operacijų apie tai, kad UAB „( - )“ už trisdešimčiai fizinių asmenų suteiktas paslaugas ir parduotas prekes gavo 16441,73 Eur (56 770 Lt) pajamų, neįtraukė į apskaitą šias ūkines operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų bei neužregistravo šių ūkinių operacijų apskaitos registruose.

20Tokiu būdu, L. S. apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, dėl ko, laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

21Be to, L. S. siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

22L. S., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), direktoriumi ir būdamas atsakingu už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų teisėtumą, ataskaitų pateikimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str., privalėdamas „1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę,<...>4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais...“, tyčia, siekdamas išvengti 3213,11 eurų (11094,21 litų) Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į Valstybės biudžetą, nenustatytu laiku pateikė buhalterei J. A., nesuvokusiai jo - L. S. daromos nusikalstamos veikos, laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31, nuo 2013-07-01 iki 2013-10-31 neteisingus ir tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos duomenis apie įmonės pajamas ir turtą, skirtus įtraukti į Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas deklaracijas, dėl ko, J. A., būdama suklaidinta ir nežinodama apie įvykusius sandorius, L. S. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas ir turtą, įrašė į PVM deklaracijas (forma FR0600), t. y.:

232013 m. sausio mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 0 litų PVM apmokestinamų sandorių, nors turėjo deklaruoti 1053,16 eurų (3636,36 litų), t.y. deklaravo 1053,16 eurų ( 3636,36 litų) mažiau, 29 eilutėje deklaravo 0 litų pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 221,17 eurų (763,64 litų), t. y. deklaravo 221,17 eurų (763,64 litų) mažiau, 36 eilutėje deklaravo 67,48 eurų (233 litų) grąžintino iš biudžeto PVM, nors turėjo deklaruoti mokėtino į biudžetą ( - )68 eurų (530,64 litų), t. y. deklaravo 221,17 eurų (763,64 litų) mažiau.

242013 m. vasario mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 1287,65 eurų (4446 litų) PVM apmokestinamų sandorių, nors turėjo deklaruoti 2388,68 eurų (8247,65 litų), t. y. deklaravo 1101,03 eurų (3801,65 litų) mažiau, 29 eilutėje deklaravo 270,51 eurų (934 litų) pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 501,72 eurų (1732,35 litų), t. y. deklaravo 231,22 eurų (798,35 litų) mažiau, 36 eilutėje deklaravo 189,41 eurų (654 litų) mokėtino į biudžetą PVM, nors turėjo deklaruoti 1452,35 litų, t. y. deklaravo 231,22 eurų (798,35 litų) mažiau;

252013 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 933,45 eurų (3223 litų) PVM apmokestinamų sandorių, nors turėjo deklaruoti 2926,08 eurų (10103,17 litų), t. y. deklaravo 1992,63 eurų (6880,17 litų) mažiau, 29 eilutėje deklaravo 196,07 eurų (677 litų) pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 614,52 eurų (2121,83 litų), t. y. deklaravo 418,45 eurų (1444,83 litų) mažiau, 36 eilutėje deklaravo 11,87 eurų (41 litų) mokėtino į biudžetą PVM, nors turėjo deklaruoti 430,33 eurų (1485,83 litų), t. y. deklaravo 418,45 eurų (1444,83 litų) mažiau;

262013 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 1943,35 eurų (6710 litų) PVM apmokestinamų sandorių, nors turėjo deklaruoti 286,30 eurų (988,55 litų), t. y. deklaravo 919,12 eurų (3173,55 litų) mažiau, 29 eilutėje deklaravo 408,07 eurų (1409 litų) pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 601,09 eurų (2075,45 litų), t. y. deklaravo 193,02 eurų (666,45 litų) mažiau, 36 eilutėje deklaravo 43,44 eurų (150 litų) mokėtino į biudžetą PVM, nors turėjo deklaruoti 236,46 eurų ( 816,45 litų), t. y. deklaravo 193,02 eurų (666,45 litų) mažiau;

272013 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 0 litų PVM apmokestinamų sandorių, nors turėjo deklaruoti 1148,91 eurų (3966,95 litų), t. y. deklaravo 1148,91 eurų (3966,95 litų) mažiau, 29 eilutėje deklaravo 0 litų pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 241,27 eurų (833,05 litų), t. y. deklaravo 241,27 eurų (833,05 litų) mažiau, 36 eilutėje deklaravo 85,15 eurų (294 litų) grąžintino iš biudžeto PVM, nors turėjo deklaruoti mokėtino į biudžetą ( - )12 eurų (539,05 litų), t. y. deklaravo 241,27 eurų (833,05 litų) mažiau;

282013 m. liepos mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 1462,58 eurų (5050 litų) PVM apmokestinamų sandorių, nors turėjo deklaruoti 2491,81 eurų (8603,72 litų), t. y. deklaravo 1029,23 eurų (3553,72 litų) mažiau, 29 eilutėje deklaravo 307 eurų (1060 litų) pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 523,13 eurų (1806,28 litų), t. y. deklaravo 216,14 eurų (746,28 litų) mažiau, 36 eilutėje 2013 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 1088,97 eurų (3760 litų) PVM apmokestinamų sandorių, nors turėjo deklaruoti 3303,01 eurų (11404,63 litų), t. y. deklaravo 2185,08 eurų (7644,63 litų) mažiau, 29 eilutėje deklaravo 228,80 eurų (790 litų) pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 693,75 eurų (2395,37 litų), t. y. deklaravo 464,95 eurų (1605,37 litų) mažiau, 36 eilutėje deklaravo 16,22 eurų (56 litus) grąžintino iš biudžeto PVM, nors turėjo deklaruoti mokėtino į biudžetą ( - )62 eurų (1549,37 litų), t. y. deklaravo 464,95 eurų (1605,37 litų) mažiau;

292013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 3195,38 eurų (11033 litų) PVM apmokestinamų sandorių, nors turėjo deklaruoti 6283,06 eurų (21694,16 litų), t.y. deklaravo 3087,69 eurų (10661,16 litų) mažiau, 29 eilutėje deklaravo 671,05 eurų (2317 litų) pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 1319,46 eurų (4555,84 litų), t. y. deklaravo 648,41 eurų (2238,84 litų) mažiau, 36 eilutėje deklaravo 588,80 eurų (2033 litų) mokėtino į biudžetą PVM, nors turėjo deklaruoti 1237,21 eurų (4271,84 litų), t. y. deklaravo 648,41 eurų (2238,84 litų) mažiau;

302013 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 841,35 eurų (2905 litų) PVM apmokestinamų sandorių, nors turėjo deklaruoti 1883,74 eurų (6504,17 litų), t. y. deklaravo 1042,39 eurų (3599,17 litų) mažiau, 29 eilutėje deklaravo 176,67 eurų (610 litų) pardavimo PVM, nors turėjo deklaruoti 395,57 eurų (1365,83 litų), t. y. deklaravo 218,90 eurų (755,83 litų) mažiau, 36 eilutėje deklaravo 149,15 eurų (515 litų) mokėtino į biudžetą PVM, nors turėjo deklaruoti 368,06 eurų (1270,83 litų), t. y. deklaravo 218,90 eurų (755,83 litų) mažiau;

31Šias deklaracijas J. A. elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

32Tokiu būdu L. S., veikdamas per buhalterę J. A., tvarkiusią UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31, nuo 2013-07-01 iki 2013-10-31, iš viso 9-iose PVM deklaracijose neparodė UAB „( - )“ 13588,21 eurų (46917,36 litų) PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 2853,52 eurų (9852,64 litų) 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 2853,52 eurų (9852,64 litų) mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. 1X-751: 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį’, 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks”; 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai, gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „ Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...>straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“ nepriskaičiavo ir sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM iš viso 2853,52 Eur (9852,64 Lt).

33Be to, L. S. nenustatytu laiku, pateikė buhalterei J. A., nesuvokusiai jo - L. S. daromos nusikalstamos veikos, laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-10-31 neteisingus ir tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, skirtus įtraukti į Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas deklaracijas, dėl ko J. A., būdama suklaidinta ir nežinodama apie įvykusius sandorius, L. S. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas ir pelną, įrašė į Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma ( - ) už 2013 metus, t. y.: deklaracijos 18 eilutėje deklaravo 13935,07 eurų (48115 litų) pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, nors turėjo deklaruoti 27523,27 eurų (95032,36 litų), t. y. deklaravo 13588,21 eurų (46917,36 litų) mažiau; deklaracijos 1 eilutėje deklaravo 0 litų Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto mokestinių metų pelno prieš apmokestinimą, nors turėjo deklaruoti 7191,66 eurų (24831,36 litų), t. y. deklaravo 7191,66 eurų (24831,36 litų) mažiau; deklaracijos 58 eilutėje deklaravo 0 litų biudžetą, nors turėjo deklaruoti 359,58 eurų (1241,57 litų), t. y. deklaravo 359,58 eurų (1241,57 litų) mažiau. Šią deklaraciją J. A. elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

34Tokiu būdu, L. S., veikdamas per buhalterę J. A., tvarkiusią UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2013 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma ( - ) neparodė UAB „( - )“ 13588,21 eurų (46917,36 litų) pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę (18 eilutėje), 7191,66 eurų (24831,36 litų) Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto mokestinių metų pelno prieš apmokestinimą (1 eilutėje), 24831,36 litų apmokestinamojo pelno (58 eilutėje), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta „Pelno mokestis<...>mokami pagal metines pelno mokesčio<...>deklaracijas. Pelno mokestis<...>turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, išvengė ir nesumokėjo 359,58 Eur (1241,57 Lt) pelno mokesčio.

35Be to, L. S. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

36L. S., būdamas UAB „( - )“ įmonės kodas ( - ), direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „( - )“ pinigines lėšas, turėdamas tikslą jas pasisavinti ir tuo tikslu pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis apgaulingai tvarkydamas UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, įrašydamas į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, pelną ir turtą ir juos pateikdamas valstybės įgaliotoms institucijoms, laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 į „UAB ( - )“ buhalterinę apskaitą neįtraukė iš viso 16 441,73Eur (56 770 Lt) gautų piniginių lėšų ir 15 181,02 Eur (52 415 Lt) pasisavino.

37Tokiu būdu, L. S. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „( - )“ priklausantį turtą - pinigines lėšas -15 181,02 Eur (52 415 Lt).

38Dėl organizavimo sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką

39Kaltinamasis L. S. kaltu padarius šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – organizavus svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu ir įtraukus vaiką – L. Č. į nusikalstamą veiką - neprisipažino ir nurodė UAB „( - )“ priklausančio automobilio padegimo neorganizavęs ir nepilnamečio L. Č. į šią nusikalstamą veiką neįtraukęs.

40L. S. paaiškino, kad gal kada nors, būdamas išgėręs ir yra sakęs D. P. ir L. Č., kad reiktų padegti V. Č. bendrovės automobilį, tačiau tai buvo tik kalbos. Kaltinamasis nurodė niekada nesakęs ir nenurodęs L. Č. padegti V. Č. bendrovės automobilio, apie jokį konkretų atlygį nei su D. P., nei su L. Č. taip pat nekalbėjęs. Apie tai, kad buvo padegtas UAB „( - )“ priklausantis automobilis, L. S. nurodė sužinojęs tik po kelių parų, iš žiniasklaidos. Po to visiems trims – jam, D. P. ir L. Č. atvažiavus prie VšĮ „( - )“ morgo, ligoninės kieme pastebėjo išdegintą vietą ir išdužusius ligoninės langus. Tuomet kažkuris iš jų – ar D. P., ar L. Č., ir pasakė, kad automobilį padegė jie, bei paprašė nurašyti jų skolas, kurių jie turėjo, nes nuolat skolindavosi iš jo pinigų.

41Kaltinamasis L. S. nurodė manantis, kad pats V. Č. užsakė jo bendrovei priklausančio automobilio padegimą ir pasamdė L. Č., kad pastarasis padegtų jo įmonės automobilį, mano, jog pats V. Č. davė L. Č. pinigus. L. S. paaiškino taip manantis, nes, prasidėjus šiai bylai L. Č. ir V. Č. pradėjo tarpusavyje bendrauti.

42L. S. paaiškino, kad laidojimo paslaugų teikimo verslu jis užsiima nuo 2001 m., tuomet buvo įkurta individuali įmonė. 2011 m. buvo įsteigta laidojimo paslaugas teikianti UAB „( - )“, kuriai jis vadovauja ir yra šios bendrovės direktorius. UAB „( - )“ buvo įdarbinti ir kartu su juo bendrovėje dirbo D. P., kurio gyvenamosios vietos adresu buvo įkurtos ir bendrovės patalpos, ir L. Č.. L. S. nurodė žinojęs, kad L. Č. yra nepilnametis. Todėl L. Č. UAB „( - )“ oficialiai buvo įdarbintas, kai pastarajam suėjo septyniolika metų. L. S. nurodė ir tai, kad niekada nėra prašęs D. P. ir L. Č. nupirkti jam alkoholio, nes parduotuvė ( - ) yra šalia jo namų, o be to, L. Č. buvo nepilnametis, ir todėl negalėjo pirkti alkoholio.

43L. S. nurodė, kad anksčiau laidojimo paslaugų teikimo verslu ( - ) jie užsiėmė kartu su V. Č., kuris šiuo metu vadovauja taip pat laidojimo paslaugas Klaipėdos m. teikiančiai UAB „( - )“. Vykdant bendrą veiklą, po kurio laiko tarp jų pradėjo kilti konfliktai, konfliktų buvo ne vienas ir įvairaus pobūdžio - dėl darbo pobūdžio, dėl finansų, dėl bendro turto, kartą V. Č. buvo net jį sumušęs. Galiausiai bendrą veiklą jie nutraukė ir išsiskyrė.

44Kaltinamasis L. Č. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – visuotinai pavojingu būdu sunaikinus svetimą turtą - prisipažino visiškai ir parodė, jog iš tiesų 2013 metais, tikslios datos neprisimena, vakare, Klaipėdos m., prie VšĮ „( - )“, ( - ), morgo, jis padegė UAB „( - )“, kuriai vadovavo V. Č., priklausantį automobilį.

45L. Č. paaiškino, jog tuo metu, tai yra 2013 m. jis dirbo L. S. vadovaujamoje UAB „( - )“. L. S. bendrovėje jis dirbo nuo 15 metų, pradžioje neoficialiai, vėliau, suėjus 17-18 metų, buvo įdarbintas. L. Č. parodė, kad L. S. ir jo vadovaujama UAB „( - )“ nuolat konkuravo su taip pat laidojimo paslaugas ( - ) teikiančia UAB „( - )“, kuriai vadovavo V. Č..

46L. Č. parodė, kad L. S. nuolat kalbėdavo, kad reikia sunaikinti V. Č. bendrovei priklausantį automobilį. Pradžioje L. S. kalbos buvo tik bendro pobūdžio. Tačiau, kartą, jiems visiems trims – jam, L. S. ir D. P., pastarojo namuose vartojant alkoholį, L. S. pasakęs, kad reikia sunaikinti V. Č. įmonei – UAB „( - )“ priklausantį automobilį, pasakė ir kad už tai sumokės, nors konkrečios sumos tuo metu neįvardijo. Praėjus kuriam laikui, jam būnant pas L. S. namuose, L. S. jau tiesiogiai jam pasiūlė padegti V. Č. įmonės automobilį ir už automobilio padegimą pasiūlė 1500 Lt. Kadangi jis L. S. buvo skolingas, o be to ir norėdamas gauti pinigų, neįvertinęs pasekmių, jis su L. S. pasiūlymu sutiko. Po kelių dienų, užėjus pas L. S. į namus, pastarasis paprašė, kad jie su D. P. nuvažiuotų į prekybos centrą „( - )“ nupirkti alkoholio, ir, prieš važiuojant, pasakė, kad pažiūrėtų, kur stovi V. Č. bendrovės automobilis. Važiuojant į parduotuvę „( - )“, pravažiuojant keliuką prie morgo, jis pastebėjo, kad UAB „( - )“ stovi prie VšĮ „( - )“ morgo. Grįžus iš parduotuvės, D. P. pastatė UAB „( - )“ priklausantį katafalką, o jis, nuėjęs pas L. S., nunešė alkoholį, kurio pastarasis prašė, ir pasakė, kur stovi V. Č. įmonei priklausantis automobilis. Tuomet L. S. pasakė, kad reikia padegti tą automobilį, nes jis stovi geroje vietoje – ten, kur nėra kamerų, ir sumokėjo 800 Lt. Tada jis nuėjo pas D. P. į namus, nieko jam neaiškinęs, paprašė striukės, pasiėmė L. S. įmonei priklausančio automobilio raktelius, namo garaže susirado degų skystį, ir išvažiavo. L. S. priklausantį automobilį, kuriuo atvažiavo, paliko autobusų sustojime šalia degalinės „( - )“ ir, nuėjęs prie VšĮ „( - )“ morgo, kur stovėjo V. Č. automobilis, jį padegė. Tada grįžo namo pas D. P. į namus, ir D. P. pasakė, kad padegė V. Č. automobilį.

47L. Č. nurodė, jog tada, kai L. S. tiesiogiai jam pasiūlė padegti V. Č. įmonei priklausantį automobilį, ir už tai pasiūlė atlygį – 1500 Lt, L. S. namuose jie buvo dviese – jis ir L. S.. D. P. kartu su jais tuomet nebuvo. L. Č. parodė, kad 2013 m. vasario 7 d., vakare, kai su D. P. važiavo į parduotuvę „( - )“ pirkti L. S. alkoholio, D. P. nesakė, kad reikia pažiūrėti, kur stovi V. Č. bendrovei priklausantis automobilis, bei patikslino, kad vietą, kur stovėjo UAB „( - )“ automobilis, jis tiesiog pamatė važiuojant automobiliu, nes, važiuojant į parduotuvę „( - )“, reikia pravažiuoti keliuką į morgą, ir niekur specialiai pasukti nereikia. L. Č. nurodė ir tai, kad degų skystį iš garažo ir automobilio raktelius, kurie visada gulėdavo ant stalo pirmame aukšte, jis pasiėmė pats, D. P. apie tai nieko nesakęs ir nieko neaiškinęs. Kaltinamasis patikslino, kad D. P. gyveno antrame namo aukšte, o bendrovės parduotuvė buvo įrengta pirmame aukšte, kur ir būdavo padėti visi daiktai, ir jam nereikėdavo klausti, ką galima pasiimti.

48L. Č. parodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, duoti laisva valia, ir nieko neįtakoti. Patvirtino, kad su nukentėjusiuoju V. Č. iš tiesų buvo susitikę, tačiau buvo susitikę tam, kad atsiprašyti nukentėjusiojo ir su pastaruoju susitarti dėl žalos atlyginimo.

49L. Č. nurodė negalįs paaiškinti, kodėl įslaptintas liudytojas byloje nurodė, kad V. Č. priklausantį automobilį padegė trys asmenys, nes tokie liudytojo parodymai neatitinka tikrovės, ir dar kartą patvirtino, kad automobilį jis padegė vienas.

50L. Č. paaiškino, kad pas L. S. jis dirbo, nes tuo metu iš esmės buvo praradęs ryšius su tėvais, jam reikėjo pinigų, buvo jaunas, maištingas, o kadangi buvo nepilnametis, oficialaus darbo negalėjo susirasti. Darbas pas L. S. tuo metu buvo jo pragyvenimo šaltinis. L. S. žinojo, kad jis yra nepilnametis.

51Kaltinamasis D. P. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – visuotinai pavojingu būdu sunaikinus svetimą turtą, neprisipažino ir parodė, jog 2013 m. vasario 7 d., ( - ), UAB „( - )“, kuriai vadovavo V. Č., priklausančio automobilio jis nepadegė, padegime kartu su L. Č. nedalyvavo, apie tai, kad V. Č. įmonei priklausantis automobilis buvo padegtas, ir kad jį padegė L. Č., sužinojo iš paties L. Č., netrukus po to, kai automobilis buvo padegtas.

52D. P. nurodė, jog tuo metu jis dirbo UAB „( - )“, kuriai vadovavo L. S.. Bendrovėje dirbo ir nepilnametis L. Č.. D. P. nurodė, jog iš tiesų apie du – tris mėnesius iki automobilio padegimo ne kartą buvo girdėjęs L. S. sakant, kad reikia padegti V. Č. bendrovei priklausiantį mikroautobusą. Tačiau šių L. S. kalbų jis niekada rimtai nevertinęs, kadangi apie tai L. S. kalbėdavo tuomet, kai būdavo neblaivus. D. P. patvirtino, kad 2013 m. vasario 7 d. vakare kartu su L. Č. iš tiesų važiavo į parduotuvę „( - )“ L. S. pirkti alkoholio, tačiau grįžus, jie su L. Č. išsiskyrę, L. Č. išėjo savais reikalais, o jis grįžęs namo, išgėrė vaistus ir nuėjo miegot. Po kiek laiko, į jo namus grįžęs L. Č., pasakė, kad padegė V. Č. priklausantį autobusiuką. D. P. nurodė tuomet nepatikėjęs, kad. L. Č. padegė V. Č. bendrovės mikroautobusą, pagalvojo, kad L. Č. pameluosiąs L. S., kad padegė UAB „( - )“ automobilį, ir tokiu būdu pasiims iš L. S. pinigus, nes L. Č. turėjo problemų su tėvais, ir jam nuolat reikėdavo pinigų. Tuo, kad V. Č. įmonei priklausantis automobilis iš tiesų padegtas, D. P. nurodė supratęs, tik tada, kai ryte, kartu su L. Č. nuvažiavo prie ligoninės, pats pamatė, jog prie VšĮ „( - )“, morgo stovėjęs UAB „( - )“ automobilis yra padegtas. Po to, kartu su L. Č. jie nuvažiavo pas L. S..

53D. P. nurodė, jog UAB „( - )“, kuriai vadovavo L. S., buvo įkurta jo gyvenamosios vietos adresu - ( - ), pirmame gyvenamojo namo aukšte buvo įrengta parduotuvė-sandėlis, kurioje buvo laikomi karstai ir kiti laidojimo reikmenys, namo garaže buvo laikomi mirusiųjų kūnai, atliekamas mirusiųjų kūnų paruošimas laidojimui.

54D. P. patvirtino, kad būdavo skolingas L. S., tačiau skolą jis visuomet grąžindavo paruošdamas mirusiojo kūną. Susitarimo, ar kalbos, kad už padegimą L. S. nurašys dalį jo skolos, tarp jų nebuvo. D. P. parodė ir tai, kad tarp L. S. ir V. Č. nesutarimai būdavo nuolat.

55Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. ( - ), priklausė UAB „( - )“, kurios direktoriumi jis yra. Nukentėjusysis nurodė, kad 2013 m. vasario 6 d., apie 16.00 val. jo bendrovės darbuotojai automobilį pastatė prie VšĮ „( - )“ patanatominio mirusiųjų išdavimo skyriaus, kadangi kitą dieną anksti ryte reikėjo paimti mirusįjį iš patanatominio skyriaus. Automobilyje buvo karstas ir mirusiojo rūbai. 2013 m. vasario 7 d., ryte, apie 08.00 val. darbuotojai jam pranešė, kad jų įmonei priklausantis automobilis, stovėjęs prie VšĮ „( - )“, yra sudegintas. Sudegė ir automobilyje buvęs karstas bei mirusiojo rūbai.

56Nukentėjusysis parodė, kad jo bendrovei priklausančio automobilio padegimo jis neorganizavo, nei su L. Č., nei D. P. tuo metu iš vis nebendravo. Tuo pačiu patvirtino, kad šiuo metu su L. Č. bendrauja, pastarasis su juo susiekė, kartu su savo tėvu buvo atvažiavęs pas jį tartis dėl žalos. Dalį žalos L. Č. yra atlyginęs.

57Nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos jam padaryta 9 470,73 Eur turtinė žala ir 30 000 Eur neturtinė žala.

58Nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą sudaro – 289, 62 Eur – už automobilyje buvusius karstą ir rūbus, 727, 78 Eur – draudimo neatlyginta žalos dalis už automobilį, 144,81 Eur – už transporto priemonės vertinimą, 7363,58 Eur – už transporto priemonės įrengimą, 944,94 Eur – už tachografo montavimą.

59Neturinę žalą nukentėjusysis motyvuoja tuo, kad dėl nusikalstamos veikos padegant jo vadovaujamai bendrovei UAB „( - )“, užsiimančiai laidojimo paslaugų teikimu, priklausantį automobilį, buvo pakenkta įmonės veiklai, dalykinei reputacijai, įmonė prarado dalį potencialių užsakovų. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia ir tuo, kad jis kaip vienintelis bendrovės steigėjas ir akcininkas, jautė grėsmę dėl bendrovės veiklos, be to, patyrė ir elementarų nerimą tiek dėl savo kaip fizinio asmens, sveikatos, tiek dėl vaiko emocinės būklės.

60Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirbo UAB „( - )“ vadybininku. 2013 m. vasario 6 d., apie 16.00 val. jis ir V. V. UAB „( - )“ priklausančiu autobusiuku „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), atvažiavo prie VšĮ „( - )“ patanatominio mirusiųjų išdavimo skyriaus, ( - ) , ir ten autobusiuką paliko. Autobusiuke liko karstas ir mirusiojo rūbai. 2013 m. vasario 7 d., apie 08.00 val. atvykęs prie autobusiuko pamatė, kad UAB „( - )“ priklausantis automobilis yra visiškai sudegęs, sudegė ir jame buvę karstas ir mirusiojo rūbai (t. 1, b. l. 70-71, t. 16, b. l. 96-101).

61Liudytoja S. M. parodė, kad ji dirbo VšĮ „( - )“ priėmimo skyriuje. 2013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val. darbo metu paskambino slaugytoja iš Nervų skyriaus ir pranešė, kad prie morgo pastato kilęs gaisras. Pribėgusi prie koridoriaus galinio lango ji pamatė didelę liepsną (t. 1, b. l. 72-73).

62Remiantis UAB „( - )“ direktoriaus pareiškimu nustatyta, kad 2013 m. vasario 25 d. UAB „( - )“ direktorius V. Č. kreipėsi į policijos įstaigą - Klaipėdos AVPK, nurodydamas, kad 2013 m. vasario 7 d., apie 8 val. ryte bendrovės vadybininkas T. B. jam pranešė, kad sugedęs UAB „( - )“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), stovėjęs adresu ( - ), prie VšĮ „( - )“ patanatominio mirusiųjų išdavimo skyriaus (t. 1, b. l. 43).

63Remiantis 2013 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei priedais prie įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) stovi adresu ( - ), prie VšĮ „( - )“ patanatominio mirusiųjų išdavimo skyriaus. Nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) yra visiškai sudegęs. Automobilio galinėje dalyje matosi apdegęs karstas. Nustatyta, kad išdužę keturi pastato - VšĮ „( - )“ langų stiklai, sugadinti langų rėmai (t.1, b. l. 44-58).

64Remiantis 2013 m. vasario 7 d. Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos aktu „Dėl kilusio gaisro“ nustatyta, kad 2013 m. vasario 7 d., 01.17 val., Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybai pranešta apie gaisrą adresu ( - ), pranešta, jog dega automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ). Nustatyta, jog akte gaisro padariniai nurodyti – sudegė automobilis, jame esantis karstas, apdegė keturi šalia esančios pastato langai, išdužo langų stiklai. Akte gaisro kilimo priežastis nurodyta -labiausiai tikėtina padegimas (t. 1, b. l. b.l. 106).

652013-09-19 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole yra užfiksuoti D. P. telefoniniai pokalbiai su L. B.. (t. 6, b. l. 1-4).

662013-10-09 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole yra užfiksuoti A. V. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais su L. B. (t. 6, b. 1. 54-63).

67Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val., ( - ), prie VšĮ „( - )“ patanatominio mirusiųjų išdavimo skyriaus padegtas ir tokiu būdu sunaikintas UAB „( - )“, kuriai vadovo V. Č., priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 44-58, 106).

68Kaltinimas 2013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val., ( - ), prie VšĮ „( - )“ patanatominio mirusiųjų išdavimo skyriaus padegus, ir taip, tai yra visuotinai pavojingu būdu sunaikinus UAB „( - )“ priklausantį automobilį byloje pareikštas kaltinamajam L. Č..

69Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog L. Č. prisipažino 2013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val., padegęs UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ). Byloje nustatyta, jog L. Č. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminių nagrinėjimų metu nurodė, kad 2013 m. vasario 7 d., apie 01.00 val., iš D. P. namų pasiėmęs degų skystį ir L. S. įmonei priklausančio automobilio raktelius, minėtu automobiliu nuvažiavo iki ( - ) sankryžos, kur automobilį palikęs netoli degalinės „( - )“ esančioje autobusų stotelėje, nuėjo prie VšĮ „( - )“ stovėjusio V. Č. bendrovei priklausančio automobilio ir jį, apipylęs degiu skysčiu, padegė. Esant tokiems duomenims, byloje neginčytinai konstatuotina, kad UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), stovėjusį ( - ), prie VšĮ „( - )“ patanatominio mirusiųjų išdavimo skyriaus, 2013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val., padegė L. Č..

70Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Analizuojant Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalies dispoziciją, matyti, kad veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys visuotinai pavojingo veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, įstatyme nėra tiksliai apibrėžti, taigi šie požymiai yra vertinamojo pobūdžio ir nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

71Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. Č. bendrovei priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), 2013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val., padegtas, taigi, sunaikintas jį padegant. Nustatyta, kad UAB „( - )“ priklausantis automobilis stovėjo Klaipėdos mieste, VšĮ „( - )“ kieme. Turint omeny nusikalstamos veikos padarymo vietą – automobilis, nors ir nakties metu, stovėjo miesto teritorijoje, visiškai šalia kito išskirtinės ir reikšmingos paskirties pastato - medicinos įstaigos, nusikalstamos veikos padarymo būdą – automobilis sunaikintas jį padegant, taip ne tik sukeliant pavojų įstatymo saugomiems gėriams ir vertybėms: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai, bet šiuo padarinius nusikalstamais veiksmais ir sukeliant - padaryta žala šalia buvusiam medicinos įstaigos pastatui, išdaužti keturi langai, byloje vienareikšmiai konstatuotina, jog UAB „( - )“ priklausantis turtas sunaikintas neabejotinai visuotinai pavojingu būdu.

72Esant išdėstytai įrodymų visumai, laikytina, kad objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai – svetimo turto sunaikinimas, sugadinimas visuotinai pavojingu būdu, tai yra padegant, ir šios nusikalstamos veikos subjektas, t. y. nusikalstamą veiką padaręs asmuo – L. Č. byloje nustatyti objektyviai ir neginčytinai.

73Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas yra tyčinis nusikaltimas. Nagrinėjamojoje byloje akivaizdu, kad objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visuma pagrįstai suponuoja išvadą, kad L. Č. tyčia buvo sąmoningai ir tikslingai nukreipta padegti ir tokiu būdu sunaikinti V. Č. bendrovei priklausantį automobilį, taigi L. Č. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu byloje konstatuotina, kad L. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką – visuotinai pavojingu būdu, tai yra padegant, sunaikinus UAB ‚( - )“ priklausantį, taigi svetimą, turtą – automobilį, ir sugadinus svetimą VšĮ „( - )“ turtą, įrodyta visa apimtimi. L. Č. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį.

74Kaltinimas organizavus UAB „( - )“ priklausančio automobilio padegimą byloje pareikštas L. S..

75Nustatyta, kad L. S. šiuos jam pareikštus kaltinimus neigė ir nurodė V. Č. bendrovei priklausančio automobilio padegimo neorganizavęs ir su automobilio padegimu nesusijęs. Tokie L. S. argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

76Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirminės apklausos metu, tiek paskesnės, atkreiptina, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu, nusikalstamą veiką padaręs L. Č. nurodė, kad pradžioje tik bendrai, bet nuolat kalbėjęs, kad reikia padegti V. Č. automobilį, po kiek laiko jiems su D. P. pasakęs, kad tam, kuris sudegins V. Č. įmonės automobilį, jis sumokės, nors sumos tuo metu neįvardijo, 2013 m. sausio mėn. pabaigoje – vasario mėn. pradžioje L. S. jau tiesiogiai jam pasiūlė padegti V. Č. automobilį ir už tai pasiūlė atlygį – 1500 Lt, tuomet jis su L. S. pasiūlymu už atlygį padegti V. Č. automobilį sutikęs. L. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po to, tai yra 2013 m. vasario 7 d., vakare, jis L. S. nurodė, kad V. Č. automobilis stovi prie VšĮ „( - )“ patanatominio mirusiųjų išdavimo skyriaus, tuomet L. S. pasakė, kad automobilis stovi palankioje vietoje, t. y., ten, kur nėra kamerų ir kad automobilį reikia padegti dabar ir davė jam 800 Lt. Po to, jis iš D. P. namų, kurioje buvo UAB „( - )“ patalpos, pasiėmęs degų skystį, L. S. įmonei priklausančiu automobiliu nuvažiavęs iki ( - ) sankryžos, kur netoli esančioje autobusų sustojimo aikštelėje palikęs automobilį, nuėjo prie VšĮ „( - )“, kur stovėjęs V. Č. automobilis ir jį, apipylęs degiu skysčiu, padegė (t. 15, b. l. 77-79, 81-83). Tai, kad pradžioje tik nuolat kalbėjęs apie V. Č. automobilio padegimą, vėliau, t. y. 2013 m. pradžioje jau tiesiogiai jam pasiūlęs padegti V. Č. automobilį ir pasiūlęs 1500 Lt atlygį, o jam sutikus, 2013 m. vasario 7 d., jam – L. Č. pasakius, kad automobilis stovi prie VšĮ „( - )“ morgo, L. S. pasakė, kad reikia padegti dabar, nes automobilis stovi palankioje vietoje ir sumokėjo 800 Lt, L. Č. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme (t. 17, b. l. 172-177). Pažymėtina, kad šios apklausos metu L. Č. patikslino, kad pirmą kartą, kai L. S. jam pasiūlė už atlygį padegti V. Č. automobilį, jis atsisakė. Galiausiai byloje nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teisme L. Č. taip pat parodė, kad nuolat kalbėjęs apie tai, kad reikia sunaikinti V. Č. automobilį, 2013 m. pradžioje L. S. konkrečiai jam pasiūlė už 1500 Lt atlygį padegti V. Č. automobilį, o, jam sutikus, 2013 m. vasario 7 d., naktį, nurodė, kad automobilį reikia padegti dabar, nes automobilis stovi palankioje vietoje, t. y. ten, kur nėra kamerų ir sumokėjo 800 Lt (t. 18, 99-105).

77Vertinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad nurodant esmines, šios bylos aspektu reikšmingas aplinkybes, įvardijant ir apibrėžiant L. S. veiksmus, jog pastarasis pradžioje bendrai, bet nuolat kalbėjęs, vėliau, t. y. 2013 m. sausio mėn. pabaigoje – vasario mėn. pradžioje tiesiogiai jam pasiūlė padegti V. Č. automobilį, ir pasiūlė padegti už 1500 Lt atlygį, o jam sutikus, 2013 m. vasario 7 d. nurodė padegti automobilį ir sumokėjo 800 Lt, dėl ko jis 2013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val. V. Č. įmonei priklausantį automobilį ir padegė, L. Č. parodymai yra nuoseklūs ir identiški visa apimtimi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo, tai yra viso baudžiamojo proceso metu.

78Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, kad UAB „( - )“, kuriai vadovavo L. S., dirbęs, taigi nuolat ir tiesiogiai su L. S. bendravęs D. P., taipogi, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminių nagrinėjimų metu nurodė, kad L. S. iš tiesų apie 2- 3 mėn. iki įvykio, nuolat kalbėjęs, kad reikia padegti V. Č. bendrovei „( - )“ priklausantį automobilį (t. 11, 54-55, 58, t. 17, b. l. 172-177). Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminių nagrinėjimų metu D. P. nurodė ir tai, kad 2013 m. vasario 7 d., pas jį namus grįžęs L. Č. pasakė, kad padegė V. Č. automobilį, ir už tai L. S. jam pažadėjo piniginį atlygį – atrodo 1400 Lt. Atkreiptina, jog D. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, ir vieną iš jų, kaip ir L. Č., pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisme parodymus D. P. taip pat davė du kartus – Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme. Analizuojant D. P. parodymus byloje, akivaizdu, kad visais atvejais, nurodant reikšmingas šiuo aspektu aplinkybes, D. P. taip pat buvo nuoseklus.

79Vertinant tai, kas išdėstyta, tai yra L. Č. ir D. P. parodymus, juos analizuojant visumoje ir gretinant tarpusavyje, akivaizdžiai matyti, kad šių tiesiogiai ir nuolat su L. S. bendravusių asmenų parodymai, jog L. S. nuolat kalbėjęs apie tai, kad reikia padegti V. Č. automobilį, yra identiški ir tapatūs.

80Taigi šiame kontekste byloje darytina išvada, kad nors ir bendrai, bet nuolat, apie 2 – 3 mėn. iki įvykio, taigi pakankamą laiko tarpą, kalbėjęs, po to tiesiogiai būtent L. Č. ir būtent padegti pasiūlęs ir pasiūlęs už konkretų atlygį – 1500 Lt, galiausiai nutaręs, kad automobilis stovi palankioje vietoje, nurodęs L. Č. automobilį padegti ir sumokėjęs už tai 800 Lt, L. S. tokiu būdu organizavo V. Č. bendrovei priklausančio automobilio padegimą, tai yra sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu.

81Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje neabejotinai konstatuotina, kad nusikalstamas sumanymas sunaikinti V. Č. priklausantį automobilį ir šio sumanymo realizavimas buvo L. S. iniciatyva. L. S. sumanė, kad reikia sunaikinti V. Č. bendrovei UAB „( - )“ priklausantį automobilį, L. S. sumanė, kad automobilį reikia sunaikinti padegant, ir L. S. nurodė, kada šį sumanymą reikia realizuoti. Taigi, akivaizdu, kad nusikalstamą veiką inicijavo ir konkrečių veiksmų tam, kad nusikalstamas sumanymas būtų realizuotas, ėmėsi L. S.. Byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent L. S. numatė, koks V. Č. priklausantis turtas, tai yra automobilis, turi būti sunaikintas, numatė, kaip turtas turi būti sunaikintas, tai yra padegtas, ir būtent L. S. L. Č. nurodė, kada automobilis turi būti sunaikintas. Analizuojant ir vertinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad nusikalstamos veikos planas su L. Č. nebuvo detaliai ir išsamiai aptartas, tačiau išdėstyta visuma neabejotinai pagrindžia L. S. veiksmuose esant esminius nusikalstamos veikos organizatoriaus požymius - ne kas kitas, o L. S. numatė konkretų nusikalstamos veikos objektą, numatė nusikalstamos veikos padarymo būdą, pasirinko nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką ir galiausiai pasirinko šios nusikalstamos veikos vykdytoją. Visa tai objektyviai pagrindžia, kad nusikalstamą veiką organizavo L. S..

82Byloje konstatuotina, kad nustatytų objektyvių nusikalstamos veikos požymių visuma pagrindžia ir subjektyviąją veikos pusę, jog L. S. veikė tyčia.

83Nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas nėra būtinasis nusikalstamos veikos – turto sunaikinimo, sugadinimo sudėties požymis. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad veikos motyvas ir tikslas buvo aiškiai apibrėžtas ir išreikštas. Tiek L. Č., tiek D. P. analogiškai vienas kitam ir nuosekliai nurodė, kad L. S. nuolat konkuravo su V. Č. vadovaujama UAB „( - )“, ir kalbėjo, kad reikia padegti V. Č. automobilį, kad pastarasis nors kurį laiką negalėtų dirbti. Taigi, šioje byloje nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas buvo pakenkti ta pačia laidojimo paslaugų teikimo veikla ( - ) užsiimančiam V. Č. ir šį tikslą ir motyvą turėjęs būtent L. S..

84L. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – organizavus svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, laikytina įrodyta. L. S. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį - 187 straipsnio 2 dalį.

85L. S. byloje pareikšti kaltinimai ir įtraukus vaiką į nusikalstamą veiką.

86L. S., neigdamas šiuos pareikštus kaltinimus, nurodo neįtraukęs L. Č. į nusikalstamą veiką. Tokie kaltinamojo L. S. parodymai taip pat atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.

87Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad anksčiau išdėstyti ir aptarti būtent L. S. objektyviai atlikti veiksmai, jų visuma, įtakojo L. Č. padaryti nusikalstamą veiką. Kaip minėta, L. Č. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai ir analogiškai teigė, jog padegti automobilį jis sutiko, kai L. S. pasiūlė atlygį - 1500 Lt, ir sutiko, nes buvo skolingas L. S., be to, jam reikėjo pinigų.

88Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad 2013 m., kai buvo padaryta nusikalstama veika, L. Č. buvo nepilnametis. Byloje nustatyta ir tai, kad nepilnamečio L. Č. santykiai su artimiausia aplinka - tėvais tuo metu buvo itin problematiški. Tuo tarpu pastarojo santykiai tiek su L. S., pas kurį jis tuo metu dirbo, tiek su D. P. buvo itin glaudūs. Kaip nustatyta, L. Č. dažnai būdavo tiek pas L. S., tiek pas D. P., kurio namo patalpose buvo įrengtos L. S. bendrovės patalpos, kuriuose L. Č. net likdavo nakvoti. Iš bylos matyti, kad darbas L. S. bendrovėje buvo ne tik L. Č. pragyvenimo šaltinis, bet ir iš esmės tuometinė gyvenimo aplinka. Esant tokiai aplinkai, logiška, kad L. S., kaip bendrovės direktorius, turintis savarankišką verslą ir jam vadovaujantis, turintis nuosavą kapitalą ir finansinius išteklius, žymiai didesnę gyvenimišką patirtį, išsilavinimą, turėjo neabejotiną autoritetą ir įtaką nepilnamečiui, su tėvais iš esmės nebendraujančiam L. Č.. Šių aplinkybių kontekste akivaizdu, jog L. S. pasirinkimas nusikalstamos veikos vykdytoju pasirenkant būtent L. Č., buvo apgalvotas ir sąmoningas. Logiška, kad L. S., pradžioje kalbėjęs bendrai ir kalbėjęs ne tik girdint L. Č., bet ir bendrovėje dirbusiam D. P., nusikalstamą veiką galiausiai pasiūlė padaryti ir padaryti už aiškiai išreikštą finansinį atlygį žymiai silpnesniam ir labiau pažeidžiamam, lyginant su D. P., L. Č., tai yra asmeniui, iš esmės neturinčiam jokios reikšmingos gyvenimiškos patirties, išsilavinimo, susiformavusios socialinės aplinkos, ryšių, susiformavusių vertybių, pagal savo amžių žymiai mažiau gebančiam orientuotis ir įvertinti aplinką bei vertybes, su tėvais santykius nutraukusiam, finansiškai nuo jo priklausomam asmeniui. Tokią išvadą byloje suponuoja ir paties L. Č. parodymai, jog nusikalstamą veiką jis padarė, nes tuo metu nesuvokė ir neįvertino nei pačios veikos, nei padarinių, nes buvo jaunas, maištingas, norintis turėti pinigų, su tėvais tuo metu iš esmės nebendravo, tuo tarpu L. S. jam visuomet duodavo pinigų.

89Tai, kad L. S. įtraukė L. Č. į nusikalstamą veiką objektyviai pagrindžia ir nustatyta aplinkybė, jog būtent L. S. turėjęs aiškų ir apibrėžtą motyvą pakenkti V. Č.. Tuo tarpu L. Č. savarankiško tikslo ar motyvo kokiu nors būdu pakenkti V. Č. ar jo vadovaujamai bendrovei neturėjo.

90Esant išdėstytai visumai, vienareikšmiai konstatuotina, jog L. S. įtikino L. Č. padegti V. Č. automobilį, jį papirkdamas, ir tokiu būdu L. Č. - vaiką įtraukė į nusikalstamą veiką. L. S. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį.

91Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad konstatuojant L. S. kaltę organizavus nusikalstamą veiką ir į ją įtraukus L. Č., L. Č. parodymai įrodomąja prasme yra vieni reikšmingiausių įrodymų baudžiamojoje byloje. Tačiau ši aplinkybė, turint omeny kaltinamojo statusą, L. Č. parodymų kaip tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų šaltinio besąlygiškai neeliminuoja ir įrodomosios vertės nemenkina.

92Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Č. buvo apklaustas ir jo parodymai buvo užfiksuoti kelis kartus, ikiteisminio tyrimo metu L. Č. buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisme kaltinamasis L. Č. taip pat buvo apklaustas du kartus – bylą nagrinėjant Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme. Analizuojant L. Č. parodymus, nustatyta, kad visais be išimties atvejais dėstant reikšmingas įvykio aplinkybes L. Č. parodymai buvo identiški, ir atkreiptina, identiški visa apimtimi. Tai suponuoja L. Č. parodymus vertinti kaip atitinkančius tikrąsias aplinkybes.

93Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kategorišką paties L. Č. poziciją tvirtinant, kad jo parodymai yra teisingi ir į logišką tokios pozicijos paaiškinimą. L. Č., kategoriškai ir ne kartą tvirtindamas savo parodymų teisingumą, teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad šiuo metu jis suvokia savo veiksmus ir jų pavojingumą, padarė išvadas, ir nori dorai gyventi. L. Č. kategoriškai neigė, jog parodymus davė kieno nors įtakotas ir nurodė, kad parodymus davė laisva valia ir savo noru, suvokęs ir įvertinęs savo veiksmus. Netikėti šiais L. Č. argumentais pagrindo nėra.

94Byloje nustatyta, kad L. Č. kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. gegužės 7 d. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2013 m. vasario 7 d. Taigi L. Č. byloje apklaustas praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau tai, kad L. Č. buvo apklaustas ir parodymus davė ikiteisminio tyrimo pabaigoje, jo parodymų kaip įrodymų įrodomosios vertės niekaip neįtakoja. Ir šiame kontekste teigti, jog kaltinamasis L. Č. davė tyrimui naudingus parodymus nėra jokio pagrįsto pagrindo.

95Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje L. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi buvo panaikintas, apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad kardomoji priemonė – suėmimas nagrinėjamoje byloje paskirta nesant tam pagrįstų pagrindų, numatytų baudžiamojo proceso įstatyme (t. 16, b. l. 6-8). Šiuo atveju akcentuotina tai, kad kardomoji priemonė - suėmimas kaltinamajam L. Č. panaikinta baudžiamąją bylą jau perdavus ir pradėjus nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Taigi, ir šiuo aspektu teigti, kad L. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įtakojo tai, kad pastarajam buvo panaikinta griežčiausia kardomoji priemonė, taip pat nėra jokio pagrindo.

96Duomenų, jog L. Č. būtų daroma įtaka, ar iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ar iš nukentėjusiojo pusės, byloje nėra. Aplinkybių, pagrindžiančių L. Č. esant suinteresuotu sakyti netiesą ir taip įtakoti jam naudingą bylos baigtį, byloje taip pat nenustatyta.

97Pažymėtina, kad visos kaltinamojo L. Č. apklausos atliktos ir parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų. Taigi, turint omeny L. Č. parodymų nuoseklumą viso baudžiamojo proceso metu, procesinių veiksmų, kurių metu buvo užfiksuoti L. Č. parodymai, atitikimą įstatymo reikalavimams, paties L. Č. kategorišką poziciją teisme tvirtinant duodamų parodymų teisingumą, pagrindo abejoti ar nesiremti kaltinamojo L. Č. parodymais kaip leistinais, tinkamais ir patikimais įrodymais nagrinėjamojoje byloje nėra.

98Išvadą remtis L. Č. parodymais ir juos vertinti kaip tinkamus įrodymus byloje suponuoja ir tai, kad L. Č. parodymai nėra vieninteliai įrodymai, pagrindžiantys L. S. kaltę. Kaip minėta, būtent L. Č., o ne priešingai – L. S. parodymus, patvirtina D. P. išdėstytos aplinkybės.

99Kaltinamasis L. S., neigdamas šiuos jam pareikštus kaltinimus, nurodė, jog UAB „( - )“ priklausančio automobilio padegimą galėjo organizuoti pats V. Č., kuris, pats pasamdė L. Č. ir, be kita ko, galėjo sumokėti L. Č.. Šie kaltinamojo L. S. argumentai atmestini kaip nepagrįsti jokiais įrodymais.

100Byloje nustatyta, kad V. Č. kategoriškai atmetė išdėstytus L. S. argumentus, kad jo bendrovei priklausančio automobilio padegimą suorganizavo jis pats, kad jis pats tai pasiūlė padaryti L. Č., ir kad už tai L. Č. sumokėjo pinigus. V. Č. nurodė, kad tuo metu nei su L. Č., nei D. P., nei su pačiu L. S. jis ne tik nesikalbėdavo, bet ir nesisveikindavo. Netikėti minėtais V. Č. parodymais nėra jokio pagrindo. Ir pirmiausia tokią išvadą suponuoja L. Č. taip pat kategoriška pozicija, jog V. Č. padegti automobilio jam nesiūlė, ir pinigų už tai nemokėjo. Jokių duomenų, kad nusikalstamą veiką padegant UAB „( - )“ priklausantį automobilį organizavo ir L. Č. į nusikalstamą veiką įtraukė V. Č., byloje taip pat nėra. Visa išdėstyta įrodymų visuma šiuo atveju byloja ir pagrindžia būtent L. S. kaltę.

101Kaltinimai tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą, byloje buvo pareikšti ir D. P..

102D. P. neigė padaręs šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir, pripažinęs, kad žinojo, jog UAB „( - )“ priklausantį automobilį padegė L. Č., savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje padegant automobilį kategoriškai ir nuosekliai neigė.

103Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirminės apklausos metu, tiek paskesnės ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu, D. P. nurodė, kad L. S. 2-3 mėn. iki įvykio iš tiesų nuolat kalbėjo, kad reikia sudeginti V. Č. automobilį. Jis šių kalbų rimtai nevertino, kadangi L. S. apie tai kalbėdavo būdamas išgėręs. Tačiau 2013 m. vasario 7 d., naktį, pas jį namus atėjęs L. Č. pasakė, kad padegė V. Č. bendrovei priklausantį automobilį. D. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2013 m. vasario 7 d., vakare, jie kartu su L. Č. iš tiesų važiavo į prekybos centrą „( - )“ pirkti L. S. alkoholio, tačiau tuo metu jokios kalbos apie automobilio padegimą su L. Č. nebuvo. D. P. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino ir tai, kad apie L. S. ir L. Č. susitarimą už atlygį padegti V. Č. priklausantį automobilį jis nieko nežinojo (t. 11, b. l. 54-55, 58). Tai, kad L. S. nuolat kalbėjo, jog reikia sunaikinti V. Č. įmonės automobilį, po ko, 2013 m. vasario 7 d., naktį pas jį atėjęs L. Č. pasakė, jog padegė V. Č. priklausantį automobilį, D. P. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme (t. 17, b. l. 172-177). Galiausiai byloje nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teisme D. P. taip pat parodė, kad L. S. iš tiesų nuolat kalbėjo apie tai, kad reikia sunaikinti V. Č. automobilį, nors jis to rimtai nevertinęs, ir apie L. S. bei L. Č. susitarimą už atlygį padegti V. Č. automobilį nieko nežinojęs, tačiau 2013 m. vasario 7 d., naktį, L. Č. jam pasakė, kad padegė V. Č. priklausantį automobilį (t. 18, 99-105).

104Analizuojant išdėstytus D. P. parodymus, matyti, kad D. P. pozicija dėl jam pareikšto šio kaltinimo viso baudžiamojo proceso metu buvo nuosekli ir tapati. Pripažinęs girdėjęs nuolatines L. S. kalbas, kad reikia sunaikinti V. Č. automobilį, D. P. visose baudžiamojo proceso stadijose nuosekliai ir kategoriškai teigė šių kalbų rimtai nevertinęs, nuosekliai ir kategoriškai teigė nežinojęs nei apie L. S. ir L. Č. susitarimą, nei juolab apie automobilio padegimą.

105Analizuojant nusikalstamą veiką padariusio L. Č. byloje išdėstytus parodymus, matyti, jog L. Č. viso baudžiamojo proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminių nagrinėjimų metu nurodė, kad tuomet, kai L. S. jam pasiūlė už atlygį padegti V. Č. automobilį, jie su L. S. buvo dviese, D. P. tuo metu nebuvo. Nuosekliai ir analogiškai viso proceso metu L. Č. nurodė ir tai, kad 2013 m. vasario 7 d., vakare, važiuojant į prekybos centrą „( - )“, jis D. P. nesakė, kad reikia pažiūrėti, kaip buvo nurodęs L. S., kaip ir kur stovi V. Č. automobilis. Nuosekliai ir analogiškai L. Č. nurodė ir tai, kad 2013 m. vasario 7 d., iš D. P. namų pasiimdamas striukę, automobilio raktelius ir degų skystį, pastarajam nesakęs, kur važiuoja ir net neklausęs, ar galima minėtus daiktus pasiimti.

106Vertinant tai, kas išdėstyta, tai yra L. Č. ir D. P. parodymus vertinant kaip vieningą visumą, juos tarpusavyje gretinant, akivaizdu, kad nurodant reikšmingas šiuo aspektu bylos aplinkybes, kad tuo metu, kai L. S. pasiūlė L. Č. už atlygį padegti V. Č. automobilį, D. P. nebuvo ir šio pasiūlymo D. P. negirdėjo, taigi apie L. S. ir L. Č. susitarimą nieko nežinojo, tai, kad D. P. nieko nežinojo ir apie 2013 m. vasario 7 d. automobilio padegimą ir jame nedalyvavo, L. Č. ir D. P. parodymai byloje ir, atkreiptina, viso proceso metu yra identiški ir tapatūs. Ši aplinkybė leidžia teigti kaltinamuosius L. Č. ir D. P. nurodant tikruosius faktus ir jų parodymus vertinti kaip patikimus. Aplinkybių, pagrindžiančių, kad L. Č. turėtų suinteresuotumą nurodyti D. P. naudingas aplinkybes, ir tokiu būdu įtakoti baudžiamosios bylos baigtį naudinga D. P. linkme, išvengiant baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra.

107Šiame kontekste, tai yra vertinant L. Č. ir D. P. parodymus, pažymėtina, kad kaltinamųjų statusas, ir to pasėkoje egzistuojanti baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad kaltinamųjų statusą turinčių asmenų parodymai negali būti objektyvūs. Tai, kad parodymus duoda asmenys, neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, irgi savaime nepaneigia tokių parodymų objektyvumo.

108D. P. pareikštas kaltinimas byloje grindžiamas liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais.

109Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad liudytojas Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienas iš L. S. darbuotojų (kuris darbuotojas ir kada pasakojo jis negali nurodyti, nes taip atskleis savo tapatybę) jam pasakojo, kad L. S. nurodymu, jo darbuotojai D. P., L. Č. ir dar vienas vaikinas, kurio anketinių duomenų nežino, tik žino, kad jis važinėja „SAAB“ automobiliu, 2013 metais vasario mėnesį padegė V. Č. įmonės automobilį, stovėjusį prie ( - ) morgo. Už automobilio padegimą visi trys gavo atlygį 1500 Lt ar 2000 Lt. Smulkesnių įvykio aplinkybių nurodyti negali (t. 1, b. l. 74-75, t. 17, b. l. 183). Byloje nustatyta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino D. P. ir nurodė, kad jis 2013 m. vasario mėn. prie morgo, kartu su L. Č. ir A. padegė V. Č. įmonei priklausantį autobusiuką (t. 1, b. l. 79-81). Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, patvirtino ir apklausiamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme bylą nagrinėjusio teisėjo, kuomet liudytojas dargi patikslino, jog kaip buvo padegtas automobilis ir kas konkrečiai kokius veiksmus atliko, jis nežino, nes automobilio padegime nedalyvavo, tik žino, kad automobilio padegime dalyvavo D. P., L. Č. ir dar vienas vaikinas (t. 17, b. l. 183).

110Vertinant liudytojo Nr. 001 parodymus, matyti, kad dėstant esmines aplinkybes, tai yra nurodant nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklus. Tačiau vertinant liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, matyti ir tai, kad liudytojo Nr. 001, nurodančio nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, parodymai - iš vienos pusės ir savo kaltę neigiančio D. P. ir D. P. poziciją patvirtinančio L. Č. parodymai – iš kitos pusės, yra kardinaliai priešingi. Byloje objektyviai nustatyta, kad objektvyių įrodymų, patvirtinančių vienos ar kitos pusės parodymus, baudžiamojoje byloje nėra.

111Byloje nustatyta, kad išdėstyti liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai yra vieninteliai ir pagrindiniai duomenys, grindžiantys D. P. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

112BPK 301 straipsnio 2 dalyje kategoriškai nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tai nėra vienintelis procesinis tokių parodymų panaudojimo ribojimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas privalo patikrinti ir tokių asmenų parodymų leistinumą (BPK 199, 200 straipsniai) bei patikimumą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214/2013, 2K-290/2013, 2K-423/2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gausioje EŽTT praktikoje dėl liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymų naudojimo įrodinėjimo procese išreikštas aiškus įpareigojimas baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams itin atsakingai ir kruopščiai tikrinti tokių asmenų parodymus (pavyzdžiui, bylos Birutis and Others v. Lithuania, Applications nos. 47698/99 and 48115/99, judgment of 28 March 2002 ,Kostovski v. the Netherlands, Application no. 11454/85, judgment of 20 November 1989).

113Byloje nustatyta, kad liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos atliktos, taigi duomenys gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Liudytojas apklaustas ir jo parodymai užfiksuoti liudytoją įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Kaltinamiesiems ir jų gynėjams teisė užduoti klausimus liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo suteikta teisminio nagrinėjimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme, ir kaltinamojo L. S. gynėjas šia teise pasinaudojo (t. 17, b. l. 167). Liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų kaip įrodymų leistinumas abejonių nekelia.

114Tačiau nagrinėjamu atveju abejonių kelia liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų, kaip įrodymų patikimumas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai nėra pirminis įrodymų šaltinis, kaip matyti, liudytojo parodymai yra išvestiniai iš šaltinio, kurio liudytojas neįvardijo nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Byloje jokių kitų įrodymų, patvirtinančių liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, ir tuo pagrindžiančių D. P. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, byloje nėra.

115Esant tokioms aplinkybėms, tai yra D. P. savo kaltę kategoriškai ir nuosekliai neigiant, nusikalstamą veiką betarpiškai padariusiam L. Č. D. P. poziciją nuosekliai ir taip pat kategoriškai patvirtinant, nesant jokių kitų įrodymų, D. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką grįsti vien liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais ir grįsti iš esmės esmine ir lemiama apimtimi, šioje byloje nėra pagrindo.

116Vertinant naujesnę EŽTT praktiką bylose dėl anoniminių liudytojų matyti, kad nors ir nebelieka giežto draudimo grįsti apkaltinamąjį nuosprendį vien tik arba lemiamai anoniminių liudytojų parodymais, tačiau tokiu atveju turi būti pakankamų kompensavimo veiksnių (procesinių garantijų), leidžiančių teisingai ir tinkamai įvertinti šių parodymų patikimumą (pavyzdžiui, bylos Ellis, SimmsandMartin v. the United Kingdom, nos. 46099/06 and 46699/06, decisionof 10 April 2012; Pesukic v. Switzerland, no. 25088/07, judgment of 6 December 2012; Papadakis v. theformer Yugoslav Republic of Macedonia, no. 50254/07, judgment of 26 February 2013; Dončev and Burgov v. former Yugoslav Republic of Macedonia, no. 30265/09, judgment of 12 June 2014). Šioje byloje, esant minėtiems duomenims ir tokiai duomenų apimčiai, įvertinti liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų patikimumą nėra pagrindo.

117Konstatuotina, jog D. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – 2013 m. vasario 7 d., 01.15 val., ( - ), padegus ir tokiu būdu visuotinai pavojingu būdu sunaikinus UAB „( - )“ priklausantį, taigi, svetimą turtą – automobilį – Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), neįrodyta.

118D. P. pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3003 straipsnio 5 dalies 2 punktą, neįrodžius, jog D. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, padegant ir tokiu būdu visuotinai pavojingu sunaikinant UAB „( - )“ priklausantį turtą.

119Kaltinimas visuotinai pavojingu būdu sunaikinus UAB „( - )“ priklausantį turtą byloje buvo pareikštas asmenims veikiant bendrininkų grupėje.

120Baudžiamojo kodekso24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių 1Baudžiamojo kodekso13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2013, 2K-49/2014).

121Nagrinėjamoje byloje, neįrodžius D. P. kaltės kartu su L. Č. dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme, tai yra padegant V. Č. įmonei priklausančio automobilį, konstatuotina, kad nusikalstamos veikos vykdytoju buvo tik vienas asmuo – L. Č., o L. S. buvo šios nusikalstamos veikos organizatoriumi. Esant tokioms aplinkybėms, inkriminuota aplinkybė – veiką padarius veikiant bendrininkų grupėje – iš kaltinimo šalintina.

122Dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla

123Kaltinamasis L. S. kaltu padarius šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino ir paaiškino, jog žinojo, kad UAB „( - )“, kurios direktoriumi jis buvo, vykdomai veiklai reikalingas leidimas, tačiau jo neturėjo, nes neturėjo lėšų įrengti patalpoms, kurios atitiktų keliamus reikalavimus leidimui gauti. L. S. nurodė, kad D. P. buvo paskaičiavęs sąmatą, kokių investicijų reikėtų tinkamoms įstatymų reikalavimų atitinkančioms patalpoms įrengti, tačiau suma buvo didelė, todėl jie dirbo be leidimo. L. S. parodė, jog mirusiųjų kūnų valymai buvo atliekami 2013 metais, tačiau kūno valymas ne kiekvienu atveju buvo reikalingas, be to, dalį mirusiųjų kūnų jie paimdavo iš morgo, kuriame kūnai jau būdavo sutvarkyti.

124Kaltinamasis D. P. kaltu padarius šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, jog jis dirbo UAB „( - )“, kurios direktoriumi buvo L. S.. Nurodė, kad UAB „( - )“ patalpos buvo įrengtos jo gyvenamajame name, adresu, ( - ), pirmame namo aukšte buvo įrengta parduotuvė, kur buvo laikomi karstai, rūbai ir kiti būtini laidojimo reikmenys, o namo garaže mirusiųjų kūnai buvo ruošiami laidojimui, garaže buvo ir šaldytuvas, kuriame buvo laikomi mirusiųjų kūnai. D. P. paaiškino, kad, dirbant L. S. bendrovėje, pradžioje jis tik vežiodavo mirusiųjų kūnus, tačiau vėliau savo gyvenamojo namo garaže jis pradėjo mirusiųjų kūnus ir ruošti laidojimui, juos sutvarkydavo ir aprengdavo, o dar vėliau, kai išmoko, jei reikėdavo, darydavo ir kūnų valymus. Kaltinamasis parodė, jog šia veikla jis nutarė užsiimti, nes už tai buvo mokamas geras užmokestis. D. P. nurodė, kad bendrovėje jis vienintelis ruošdavo mirusiųjų kūnus, tai yra juos aprengdavo, jei reikėdavo, darydavo jų valymus.

125D. P. patvirtino, jog žinojo, kad tokiai veiklai vykdyti reikalingas leidimas, ne kartą apie tai yra kalbėję ir su L. S.. Jis – D. P. net buvo paskaičiavęs, kokių investicijų reikėtų tam, kad įrengti keliamus reikalavimus atitinkančias patalpas ir gauti leidimą vykdomai žmogaus palaikų laidojimo veiklai. Tačiau paskaičiavus, suprato, kad tokių investicijų jie neturi. D. P. nurodė, kad šia veikla, neturėdamas leidimo, jis užsiėmė sąmoningai, nes tai buvo gerai apmokama veikla, o jam reikėjo išlaikyti vaikus.

126Liudytojas R. V. parodė, kad S. M., kuri gyveno ( - ), mirė ( - ). Neringos savivaldybėje jam paaiškino, kad yra sudaryta sutartis su laidojimo firma ir nurodė telefono numerį. 2013-02-22 nuvažiavo į ( - ) prie kažkokios gyvenamojo namo, kur pirmame aukšte buvo sudėti karstai bei įvairūs laidojimo reikmenys. Atėjo savininkas, kuris pildė A4 formato lapą, kuriame nurodė kokias prekes ir paslaugas jie išsirenka. Skrodimo daryti mirusiajai nereikėjo. Tuo metu jis sumokėjau tik už karstą 1200 Lt., laidojimo dieną jis sumokėjo 1100 Lt., už ką tiksliai sumokėjo neprisimena tai buvo už nuprausimą, už aprengimą, už kažkokį valymą, pakrovimą. Jokių dokumentų apie tai, kad gavo pinigus jam niekas nedavė tik pateikė vizitinę kortelę, kurioje nurodyta „( - )“ tel. ( - ) (t. 2, b. 1. 35-36).

127Liudytoja N. M. parodė, kad ( - ), mirė jos brolis A. Ž.. Su Klaipėdoje gyvenančiais giminaičiais derino laidojimo klausimus. Ji bendravo su vyriškiu iš firmos, kurios pavadinimo nurodyti negali, kuris paaiškino, kad jie atvažiuos pasiims mirusįjį, parsiveš, sutvarkys, paruoš šarvojimui ir vėl atveš. Ar buvo darytas valymas mirusiajam, nežino. Įmonei už visas paslaugas sumokėjo ne mažiau 1560 Lt, atsiskaitė kapinėse, ar gavo pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b.1.40, t. 16, b. l. 155-163).

128Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ( - ) mirė jos mama A. G.. Tą pačią dieną paskambino draugės duota laidojimo namų vizitinėje kortelėje nurodytu telefono numeriu, ir paprašė išvežti mamos kūną. Kitą dieną važiavo į ( - ), prie neįrengto gyvenamojo namo, ten aptarė visas laidojimo paslaugas. Namo pirmame aukšte buvo sudėti karstai ir kiti laidojimo reikmenys. Vyriškis ant lapo žymėjosi kokius daiktus jie išsirenka, žymėjo kainas. Karsto neišsirinko, išsirinko rūbus, kryžių, ten pat sumokėjo 1400 Lt. Į šią sumą įėjo transporto paslaugos, išsirinkti laidojimo reikmenys, kūno valymas, aprengimas. Tas vyriškis išrašė kasos pajamų orderio kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą, kurių kopijas pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad po A. G. palaidojimo dar turėjo sumokėti vyriškiui 125 Lt už suknelę, bet jokio dokumento patvirtinančio, kad sumokėjo tuos pinigus negavo, teisminio nagrinėjimo metu liudytoja nurodė, kad už suknelę sumokėjo 50 Lt (t. 2, b. 1. 41-44, t. 16, b. l. 98-101).

129Liudytoja J. J. parodė, kad senelis V. K. mirė ( - ). Skelbimų lentoje rado ir paėmė vizitinę kortelę, kurioje buvo nurodytas laidojimo paslaugas teikiančios įmonės pavadinimas, kontaktiniai duomenys. Įmonė įsikūrusi neįrengtame nuosavame name pirmame aukšte. Namas yra važiuojant link Palangos, už ( - ). Tame name išsirinko: karstą, užsisakė nuotrauką, baltinius, ilgus apatinius, batus, kaklaraištį bei užsisakė paslaugas: atvežimą, katafalką, duobės kasimą, nešikus, aprengimą. Ar buvo darytas mirusiojo kūno valymas nežino. Pradžioje sumokėjo dalį pinigų, tai yra ne mažiau kaip 1500 Lt., kuriuos sumokėjus buvo išrašytas dokumentas, patvirtinantis avanso sumokėjimą. 2013-03-05 po laidotuvių sumokėjo ne mažiau kaip 500 Lt., dokumento patvirtinančio mokėjimą neišrašė ir nepateikė (t. 2, b. 1. 45-47).

130Liudytoja R. G. parodė, kad ( - ) mirė jos tėvas P. Š., ji pasirinko firmą iš ( - ). 2013-03-06 nuvažiavo į ( - ), prie gyvenamo, bet apleisto namo. Vyriškis surašė ko reikia, kokių paslaugų, pažymėjo savo lape. Ji sumokėjo pinigus, vyriškis išrašė sąskaitą faktūrą, bei pinigų paėmimo kvitą 2700 Lt sumai. Į tą sumą įėjo transportavimas, karstas, urna. (t. 2, b. l. 48-49).

131Liudytoja V. Š. parodė, kad ( - ) mirė jos sugyventinio mama L. P.. 2013-03-12 prie morgo juos pasitiko trys vyriškiai, iš laidojimo firmos, kokios nurodyti negali. Kartu su tos firmos darbuotojais nuvažiavo į ( - ) prie neįrengto gyvenamojo namo. Ten išsirinko karstą, rūbus, batus, bei kitus visus reikalingus daiktus, bei paslaugas: duobės kasimą, palaikų atvežimą į šarvojimo salę, mirusiosios sutvarkymą, aprengimą. Sumokėjo avansą 1000 Lt, o iš viso buvo priskaičiuota, kad reikės mokėti 4500 Lt. Neprisimena, ar firmos darbuotojas davė kokią nors sąskaitą faktūrą, patvirtinančią pinigų sumokėjimą. 2013-03-12 po laidotuvių ji sumokėjo vienam iš įmonės darbuotojų likusius 3500 Lt. Dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą negavo. Liudytoja analogiškas aplinkybes nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. 1. 50-51, t. 16, b. l. 98-101).

132Liudytoja R. P. parodė, kad ( - ) mirė jos tėvas V. P., kuris gyveno ( - ). 2013-04-10 ryte telefono numeriu ( - ) paskambino vaikinui, kurio vardas buvo D. Po pokalbio nuvažiavo į ( - ) miestelyje esančių namų kvartalą, kuriame nebaigtos statybos nuosavame name buvo įrengta patalpa ir sudėti laidojimui būtini reikmenys. Tame name buvo vyresnio amžiaus vyras, kuris parodė kiek kas kainuoja. Ten ji išrinko: karstą, laikiną kryžių, rožančių, paveikslėlį, bei užsisakė paslaugas: kūno atvežimą, mirusiojo aprengimą. Už viską ji atsiskaitė suminėtu vyresnio amžiaus vyru, kuriam sumokėjo ne mažesnę 100 Lt sumą. Dokumento, patvirtinančio mokėjimą, negavo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 57-5, t. 16, b. l. 155-163).

133Liudytojas J. S. parodė, kad ( - ) mirė jo mama A. S.. Įmonėje „( - )“ užsisakė mirusiosios laikymą šaldytuve, paruošimą laidojimui, kadangi šarvojama mirusioji nebuvo. Ritualinių paslaugų įmonei sumokėjo ne mažiau 1100 Lt. Į šią sumą įėjo kūno sutvarkymas, laikymas šaldytuve, valymas, atvežimas į ( - ) kapines. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas nurodė analogiškas aplinkybes (t. 2,, b. l. 64-66 t. 16, b. l. 98-101).

134Liudytoja A. S. parodė, kad ( - ) mirė brolis A. V. P.. Jos vyras paskambino laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, pavadinimo nepamena, darbuotojui ir susitarė 2013-04-14 susitikti. Važiuojant link ( - ) nuosavame, nepilnai įrengtame name, buvo įsikūrusi laidojimo paslaugas teikianti įmonė. Ten užsakė karstą, nuotrauką, katafalką, rožančių, darbužius, atvežimą, duobės kasimą, nešikus, mirusiojo kūno aprengimą. Už visas suteiktas paslaugas bei daiktus sumokėjo ne mažiau kaip 2000 Lt. Mirusiojo kūnas morge buvo laikomas nuo 2013-04-12 iki 2013- 04-15. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. 1. 67-69, t. 16, b. l. 98-101).

135Liudytoja T. S. parodė, kad ( - ) mirė uošvienė A. S., ji iš karto paskambino įmonės „( - )“ vizitinėje kortelėje, kurią pateikė prie apklausos, nurodytu telefonu. Atvažiavo trys vyrai, vienas iš jų iš karto priėjo prie jos, ir derino kokių paslaugų reikės. Ji sumokėjo tam vyriškiui avansą 500 Lt., bet jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą negavo. Kitos dienos ryte nuvažiavo iki ( - ) gyvenamųjų namų kvartalo, išsirinko karstą. 2013-04-16 ji dar sumokėjo 940 Lt. Jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, negavo. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. 1. 70-72, t. 16, b. l. 155-163).

136Liudytoja A. Ž. parodė, kad ( - ) mirė jos tėvas A. S.. 2013-05-01 ryte ji paskambino įmonės, kuri išvežė tėvo kūną, darbuotojams ir susitarė susitikti. Su dviem vyriškiais susitiko ( - ) prie greitį ribojančių kalnelių. Vyriškiai parodė toliau kelią link gyvenamųjų namų kvartalo, važiuojant nuo ( - ), dešinėje pusėje. Nepilnai įrengto namo pirmame aukšte buvo sudėti karstai ir kiti laidojimo reikmenys. Ten išsirinkti jai nieko nepavyko, nes buvo per mažas pasirinkimas, todėl ji nuvažiavo į ( - ) įsikūrusią laidojimo firmą, kuri toliau ir organizavo tėvo laidotuves. Ten ji sužinojo, kad tėvo kūnas laikomas ne morge, o ( - ). ( - ) įmonės darbuotojai paskambino ( - ) įsikūrusios ritualinių paslaugų firmos darbuotojams ir liepė nedelsiant atvežti tėvo kūną (t. 2,b. 1. 73-75).

137Liudytoja R. K. parodė, kad ( - ) mirė jos mama E. E.. Laidojimo firmos kontaktus davė V. E.. 2013-04-30 prie degalinės „( - )“ susitiko su firmos darbuotojais, kurie palydėjo juos link ( - ). Nuosavų namų kvartale įrengtoje parduotuvėje užsakė karstą nuotrauką, laikiną kryžių, rūbus, atvežimą, katafalką, nešikus, mirusiojo kūno tvarkymą, tame tarpe ir dalinio kūno valymo. 2013-04-30 laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei sumokėjo 400 Lt. dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą negavo. 2013-05-01 dar sumokėjo nurodytus 800 Lt., dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą taip pat neišrašė, iš viso sumokėjo ne mažiau kaip 3200 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja parodė analogiškai kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodė, kad salėje nėra žmogaus, kuriam perdavė pinigus už suteiktas paslaugas (t. 2, b. 1. 76-78, t. 16, b. l. 98-101).

138Liudytojas L. M. parodė, kad ( - ) mirė tėvas V. S. M.. Policijos pareigūnai davė vizitinę kortelę įmonės, kuri ( - ) savivaldybė yra pasirašiusi laidojimo paslaugų sutartį. Jis paskambino nurodytu numeriu, laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei. 2013-05- 05 apie 01.00 vai. atvyko laidojimo firmos darbuotojai ir išvežė tėvo kūną. 2013-05-06 atvyko į ( - ), prie ( - ) morgo susitiko su įmonės darbuotojais, nuvažiavo į miestelį už ( - ), kurio pavadinimas prasideda raide „K“, už ( - ) ligoninės, kur nepilnai įrengtame name buvo įsikūrusi laidojimo paslaugas teikianti įmonė. Ten užsakė rūbus, karstą, urną, nuotrauką, paslauga kremacijai, mirusiojo kūno aprengimo, paruošimo kremacijai. Už suteiktas laidojimo paslaugas sumokėjau ne mažiau kaip 2500 Lt. Į šią sumą įėjo ir mirusiojo laikymas šaldytuve nuo 2013-05-05 iki 2013-05-06 (t. 2, b. 1. 79-81).

139Iš 2013-10-28 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pranešimo Nr. (10.5) V4-364 „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad 2013 m. spalio 28 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pateikė informaciją, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras UAB „( - )“ leidimo – higienos paso teikti žmogaus palaikų laidojimo paslaugas nėra išdavęs, kadangi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d. dėl leidimo – higienos paso išdavimo nesikreipė (t. 2, b. l. 3).

140Iš 2013-10-18 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. K3-440 nustatyta, kad gyvenamojo namo garaže, esančiame ( - ), žmogaus palaikų laikymo ir paruošimo šarvoti paslaugų teikiamos sąlygos neatitinka HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų. Iš 2013-10-18 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. K3-440 bei priedų – fotolentelių nustatyta, kad paslaugų teikimo vietoje buvo gulimas vežimėlis, kurio nuimama viršutinė dalis (neštuvai) padengta vandeniui nepralaidžiu, lygiu, mechaniniam poveikiui ir valymo, dezinfekcinėmis priemonėmis atspariu paviršiumi. Nustatyta, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimas atliktas 2013 m. spalio 14 d., patikrinimo aktas Nr. K3-440 surašytas 2013 m. spalio 18 d. Nustatyta, kad patikrinimo metu dalyvavo D. P. (t. 2, b. 1. 4-8 ).

141Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, priedo prie protokolo – fotolentelės Nr. 1 nustatyta, kad apžiūrėta vieta – garažas, esantis adresu - ( - ). Nustatyta, kad garažo dešinėje pusėje ant skudurų stovi vienas ant kito padėti du karstai, garažo viduryje stovi metalinis vežimėlis su rateliais, ant kurio metalinis paviršius. Garaže netvarka, matosi primėtyta įvairių rūbų, lignino likučių. Nustatyta, kad prie sienos, kur yra tuščia vieta, kaip nurodė įvykio vietos apžiūros metu dalyvavęs D. P., stovėjo L. S. šaldytuvas mirusiųjų kūnams laikyti (t. 2, b. l. 16).

142Iš 2013-05-10 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK PKS tyrėjo K. J. tarnybinio pranešimo, 2015-02-06 Klaipėdos AVPK KP ONTV 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 31-1-01195-12 yra pateiktas K. J. tarnybinis pranešimas apie tai, kad nustatyta 16 -a mirusiųjų, kurie laidoti nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio laidotuves organizuojant L. S., ir yra pateikta 16-kos mirusiųjų asmens duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad S. M., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), A. Ž., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), A. G., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), V. K., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), P. Š., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), T. J., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), L. P., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), D. J., asmens kodas ( - ) mirė ( - ) , V. P., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), E. Ž., asmens kodas ( - ) mirė ( - ) , A. S., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), A. V. P., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), A. S., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), A. S., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), E. E., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), Valerijonas S. M., asmens kodas ( - ) mirė ( - ) (t. 2, b. l. 18-34).

143Iš 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, 2013-03-28 pokalbių suvestinės Nr. 30-15-S1-102 nustatyta, jog užfiksuoti L. S. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais su D. P., L. Č., D. T., D. Č., kitais asmenimis bei – liudytojais R. V., N. M., D. A., J. J., R. G., V. Š. laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 16 d. – 2013 m. kovo 12 d. Nustatyta, kad pokalbių suvestinėje tarp minėtų asmenų užfiksuoti pokalbiai apie mirusiųjų kūnų paruošimus laidojimui, mirusiųjų kūnų valymus (t. 5, b. 1. 113-153).

144Iš 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, 2013-05-09 pokalbių suvestinės Nr. 30-15-S1-137 nustatyta, kad užfiksuoti L. S. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais su D. P., L. Č., D. T., kitais asmenimis bei liudytojais J. S., A. S., T. S., A. Ž., R. K., laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. Nustatyta, kad pokalbių suvestinėje užfiksuoti pokalbiai apie mirusiųjų kūnų paruošimus laidojimui, mirusiųjų kūnų valymus (t. 5, b. l. 154-175).

145Iš 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, 2013-03-28 suvestinės Nr. 30-15-S1-103 užfiksuoti D. P. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais su asmeniu 2013 m. vasario 14-17 d. Nustatyta, kad asmuo su L. S. kalba apie mirusiojo kūno sutvarkymą (t. 5, b. l. 188-191).

146Iš 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, 2013-03-28 pokalbių suvestinės Nr. 30-15-S1-106 nustatyta, kad užfiksuoti D. P. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais su L. Č., D. Č.. Nustatyta, kad suvestinėje užfiksuoti D. P. pokalbiai su minėtais asmenimis apie mirusiųjų kūnų valymus 2013 m. kovo 17-18 d. (t. 5, b. l. 192-198).

147Iš 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, 2013-03-28 pokalbių suvestinės Nr. 30-15-S1-105 nustatyta, kad užfiksuoti D. P. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais su L. Č., D. T., I. V., A. S., A. V. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 21 d. Nustatyta, kad pokalbių suvestinėje užfiksuoti minėtų asmenų pokalbiai apie mirusiųjų kūnų tvarkymus garaže (t. 6, b. 1. 5-24).

148Iš 2013-05-09 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, 2013-05-09 pokalbių suvestinės Nr. 30-15-S1-140 nustatyta, kad užfiksuoti D. P. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais su L. Č., L. B., I. V., A. V. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. Nustatyta, kad pokalbių suvestinėje užfiksuoti minėtų asmenų pokalbiai apie mirusiųjų kūnų tvarkymus garaže (t. 6, b. 1. 25-35).

149Iš 2013-05-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo 2013-03-28 pokalbių suvestinės Nr. 30-15-S1-104 nustatyta, kad užfiksuoti L. Č. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais su D. P., A. V. 2013 m. kovo 10 d. (t. 6, b. 1. 36-42).

150Kaltinimas L. S. ir D. P. pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį pareikštas dėl to, kad L. S., būdamas UAB „( - )“, direktoriumi, ir kaltinamasis D. P., veikdami bendrininkų grupėje, už nenustatytą atlygį versliškai ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdami leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas, t.y. laikotarpyje nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklai yra būtinas leidimas - higienos pasas“, D. P. gyvenamojo namo, esančio ( - ), garaže, kuris pagal 2013-10-18 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimą aktą Nr. K3-440 neatitinka HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų, neturėdami leidimo - higienos paso, laikė ne mažiau 16 mirusiųjų kūnų, darė jų valymus, rengė bei ruošė šarvojimui ir už tai gavo atlygį, kuris dėl apgaulingos UAB „( - )“ buhalterijos vedimo nenustatytas.

151Baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas, ar kitokiu neteisėtu būdu, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje.

152Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, būtina ne tik išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai veikė ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014). Teismų praktikoje ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai.

1532010 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XI-792 21 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostatoje įtvirtintas imperatyvus, jokių išlygų nenumatantis įstatymo reikalavimas, kad “žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklai, kremavimo veiklai, balzamavimo veiklai“ būtinas leidimas – higienos pasas (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455).

154Nagrinėjamoje byloje, remiantis 2013 m. spalio 28 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pranešimu Nr. (10.5)V4-364 „Dėl informacijos pateikimo“ vienareikšmiai nustatyta, kad 2013 m. spalio 28 d., informacijos pateikimo dienai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras leidimo – higienos paso teikti žmogaus palaikų laidojimo paslaugas UAB „( - )“ nėra išdavęs. Nagrinėjamo fakto kontekste, pažymėtina, jog minėtu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pranešimu nustatyta ir tai, kad UAB „( - )“ dėl leidimo – higienos paso teikti žmogaus palaikų laidojimo paslaugas išdavimo į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą nesikreipė nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d. (t. 2, b. l. 3). Byloje nustatyta ir tai, kad faktą, jog veiklą, susijusią su žmogaus palaikų laidojimo paslaugų teikimu, vykdė neturėdami šiai veiklai būtino leidimo – higienos paso teisminio nagrinėjimo metu iš esmės pripažino tiek L. S., tiek D. P..

155Esant išdėstytų ir aptartų aplinkybių visumai, neabejotinai konstatuotina, kad L. S. ir D. P. ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdami leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas, t. y. laikotarpyje nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., pažeidžiant 2010 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XI-792 21 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklai yra būtinas leidimas - higienos pasas“, D. P. gyvenamojo namo, esančio ( - ), garaže, neturėdami leidimo - higienos paso, laikė mirusiųjų kūnus, darė jų valymus, rengė bei ruošė šarvojimui.

156Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą (BK 11 straipsnio 1 dalis). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

157Tiek BK 202 straipsnio 1 dalies, tiek ANK 52 straipsnio 1 dalies (ATPK 173 straipsnio 1 dalies ) dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu. Pažymėtina, kad riba tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto vertimosi komercine veikla apibrėžiama per versliškumo požymį. Teismų praktikoje versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį šios veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo ANK 52 straipsnio (ATPK 173 straipsnio), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. ANK 52 straipsnio 1 dalyje (ATPK 173 straipsnio 1 dalyje) vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Todėl versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011, 2K-428/2014). Didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) taip pat galėtų rodyti išplėtota neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-262-697/2016). Kartu svarbu pažymėti, kad pagal kasacinę praktiką versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia ir tai, kad tokia kaltininko veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas jo pajamų šaltinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2013).

158Taigi, šio teisinio reglamentavimo kontekste, pagrindinis klausimas nagrinėjamoje byloje – ar kaltinamųjų L. S. ir D. P. padaryta veika atitinka BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo ar ANK 52 straipsnyje (ATPK 173 straipsnyje) numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius.

159Byloje nustatyta, kad L. S. ir D. P. kaltinami neturėdami leidimo – higienos paso, veiklą, kuriai jis reikalingas, t. y. veiklą, susijusią su žmogaus palaikų laidojimo paslaugų teikimu, vykdę laikotarpyje nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. Inkriminuojamos neteisėtos veiklos laikotarpis yra nepilni trys mėnesiais. Laikytina, kad toks neteisėtos veiklos laiko tarpas negali būti vienareikšmiai traktuojamas kaip faktorius, neabejotinai pagrindžiantis veikos versliškumą baudžiamosios atsakomybės prasme.

160Tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog šiuo, nors ir neilgu laikotarpiu, vienokio ar kitokio pobūdžio žmogaus palaikų laidojimo paslaugos buvo suteiktos keturiolika atvejų, laidojimui vienaip, ar kitaip nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. buvo paruošti keturiolika mirusiųjų kūnų. Ši aplinkybė, t. y. suteiktų paslaugų, neturint tam leidimo, skaičius per trijų mėnesių laikotarpį neabejotinai pagrindžia pakankamą veiklos intensyvumą, taigi ir pastovumą bei nuolatinį jos pobūdį.

161Byloje nustatyta, kad minėta žmogaus palaikų laidojimo veikla buvo vykdoma, t. y. mirusiųjų kūnai buvo laikomi, mirusiųjų kūnų paruošimas laidojimui buvo atliekamas D. P. gyvenamojo namo - ( - ), garaže. Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo - ( - ), garaže buvo šaldytuvas mirusiųjų kūnams laikyti, stalas, skirtas mirusiųjų kūnų paruošimui laidoti, nuprausimui, aprengimui, esant būtinumui, valymo atlikimui. Šios aplinkybės objektyviai suponuoja, kad garažo patalpa buvo paruošta žmogaus palaikų laidojimo veiklai vykdyti. Kaip minėta, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. gyvenamojo namo - ( - ), garažo patalpose laidojimui buvo paruošti keturiolika mirusiųjų kūnų. Logiška, jog kiekvienu atveju ruošiant mirusiojo kūną laidojimui buvo būtina pasiruošti ir, priklausomai nuo paslaugų pobūdžio, buvo pasiruošta, įsigytos tam reikalingos priemonės ir pan. Byloje nustatyta, kad mirusiųjų kūnus laidojimui ruošdavo UAB „( - )“ dirbęs D. P.. Nustatyta, kad kartais D. P. padėdavo ir kitas UAB „( - )“ dirbęs darbuotojas L. Č.. Galiausiai byloje nustatyta, kad tuo, kad būtų užtikrinta pastovi UAB „( - )“ veikla, rūpinosi ne tik jos direktorius L. S., bet, L. S. nurodymu, ir bendrovėje dirbę D. P. ir L. Č., kurie, kartais visi kartu, kartais atskirai, nuolat būdavo prie VšĮ „( - )“ panatominio skyriaus, ir tokiu būdu ieškodavo potencialių klientų, be to, kaip bylos medžiaga nustatyta, jiems padėdavo ir kiti asmenys.

162Išdėstytų ir aptartų aplinkybių visuma akivaizdžiai pagrindžia, jog neteisėtai, įstatymų reikalavimų neatitinkančiai veiklai vykdyti buvo pasiruošta - parinkta vieta neteisėtai veiklai vykdyti - gyvenamojo namo - ( - ), garažas, ši vieta, nors ir neatitinkanti higienos normų reikalavimų, paruošta veiklai vykdyti – tam, kad būtų galima vykdyti minėtą veiklą, paruošta pati garažo patalpa, įgytas šaldytuvas mirusiųjų kūnams laikyti, stalas mirusiųjų kūnams laidojimui ruošti. Faktą, jog neteisėtai veiklai buvo pasiruošta iš anksto ir sąmoningai, pagrindžia ir nustatyta aplinkybė, kad mirusiųjų kūnus laidojimui ruošęs asmuo, anksčiau šia veikla neužsiėmęs ir patirties šioje srityje neturėjęs D. P., iš anksto mokėsi tvarkyti mirusiųjų kūnus, mokėsi stebėdamas procesą morge, skaitė ir studijavo knygas. Nustatyta, kad, nors pagrindinis asmuo, bendrovėje ruošdavęs mirusiųjų kūnus, buvo D. P., tačiau pastarajam kartais padėdavo kitas bendrovės darbuotojas (pradžioje nors ir dirbęs neoficialiai) – L. Č.. Išdėstytų ir aptartų aplinkybių visuma akivaizdžiai byloje leidžia teigti ir tai, kad buvo siekiama, ir siekiama aktyviai užtikrinti ir pastovią bei konkurencingą UAB „( - )“ vykdomą laidojimo paslaugų teikimo veiklą – kaip byloje nustatyta, tarp UAB „( - )“ ir Neringos miesto savivaldybės buvo sudaryta sutartis, tačiau nuolat buvo ieškoma ir papildomų potencialių klientų, ir kaip galima spręsti iš bylos aplinkybių, ieškoma buvo aktyviai, tikslingai pasirenkant vietą prie VšĮ „( - )“ panatominio skyriaus.

163Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad aktyvūs, tiek finansinių (patalpų veiklai vykdyti paruošimas, priemonių veiklai vykdyti įgijimas), tiek žmogiškųjų išteklių (asmens, vykdančio veiklą, pasiruošimas) reikalaujantys parengiamieji darbai neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti, pastovus ir nuolatinis neteisėtos veiklos pobūdis, sukurta veiklos sistema, ir pakankamai išplėtotas veiklos mastas, aktyvi klientų paieška, pasitelkiant ir kitų samdomų darbuotojų (turint omeny L. Č.) pastangas, nagrinėjamu atveju neabejotinai pagrindžia didesnį veikos pavojingumo laipsnį, lyginant su paprastu vertimusi komercine ar kitokia veikla.

164Išdėstytų objektyvių veiksmų visuma pagrįstai byloje suponuoja ir išvadą, jog neteisėtai veiklai buvo pasiruošta ir veikla neteisėtai buvo vykdoma tikslingai ir sąmoningai, taigi tyčia. Tokią išvadą byloje neabejotinai suponuoja ir pačių kaltinamųjų L. S. ir D. P. paaiškinimai, jog jie žinojo, kad žmogaus palaikų laidojimo veiklai būtinas leidimas, tačiau jie minėta veikla užsiėmė ir ją vykdė, neturėdami leidimo, sąmoningai, L. S. dėl veiklai reikalingo leidimo išdavimo į atitinkamas institucijas nesikreipė sąmoningai, nes neturėjo lėšų įrengti tokiai veiklai keliamus reikalavimus atitinkančias patalpas. Šiame kontekste paminėtina, jog D. P. netgi buvo parengęs darbų sąmatą, ir ją pateikęs L. S., tačiau abu nutarę, kad lėšų, būtinų įrengti įstatymo reikalavimus atitinkančias patalpas, jie neturi.

165L. S. ir D. P. buvo kaltinami, kad ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdami leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas, laikotarpyje nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklai yra būtinas leidimas - higienos pasas“, D. P. gyvenamojo namo, esančio ( - ), garaže, neturėdami leidimo - higienos paso, laikė mirusiųjų kūnus, darė jų valymus, rengė bei ruošė šarvojimui ir gavo už tai atlygį.

166Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlygis, nustatant konkrečią sumą, kuris buvo gautas vykdant neteisėtą žmogaus palaikų laidojimo veiklą, nenustatytas (nenustatytas dėl apgaulingos UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos vykdymo). Tačiau ši aplinkybė versliškumo kaip nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio besąlygiškai neeliminuoja. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kiekvienu atveju, suteikiant vienokio ar kitokio pobūdžio žmogaus laidojimo paslaugas, buvo sutartas ir atlygis už suteiktas paslaugas. Ir, kaip remiantis liudytojų, kuriems minėtos paslaugos buvo suteiktos, parodymais, nustatyta, visais atvejais su UAB „( - )“ už suteiktas laidojimo paslaugas, tame tarpe ir mirusiojo kūno paruošimą laidoti, buvo atsiskaityta. Tai, kad už mirusiojo kūno paruošimą, jo nuprausimą, aprengimą, mirusiojo kūno valymo, su juo buvo atsiskaitoma, ir atsiskaitoma pagal sutartą su L. S. kainą, tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir D. P.. Šių aplinkybių visuma objektyviai pagrindžia, jog žmogus palaikų laidojimo veikla L. S. ir D. P. užsiėmė ir vykdė, siekdami gauti atlygį ir šį atlygį už vykdomą veiklą gavo. Ši aplinkybė pagrindžia, jog veikla buvo vykdoma neabejotinai versliškai. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog būtent atlygis, užmokestis buvo pagrindinis motyvas, dėl ko D. P. užsiėmęs šia veikla ir ją vykdęs net ir neturint leidimo vykdomai veiklai.

167Minėta, jog pagal kasacinę praktiką versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia ir tai, kad tokia kaltininko veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas jo pajamų šaltinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „( - )“, teikiančios laidojimo paslaugas ( - ), vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo L. S.. D. P. buvo UAB „( - )“ darbuotojas. Nustatyta, kad L. S. kitų bendrovių, kurių akcininku ar direktoriumi jis būtų, neturėjo, darbas L. S. vadovaujamoje bendrovėje D. P. taip pat buvo vienintelis. Šių aplinkybių kontekste logiška, jog L. S. vadovavimas ir darbas UAB „( - )“, o D. P. darbas UAB „( - )“ buvo vienintelis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Taigi, logiška, jog ir pajamos, gautos iš neteisėtos veiklos, teikiant žmogaus palaikų laidojimo paslaugas, šios bylos aplinkybių kontekste, L. S. ir D. P. vienareikšmiai buvo reikšmingos ir gali būti traktuojamos kaip pagrindinės pajamos, neatsiejamos nuo pajamų, gautų vykdant teisėtą veiklą.

168Išdėstytų aplinkybių visuma, pagrįstai suponuoja, kad L. S. ir D. P. veikoje yra ne administracinio teisės pažeidimo, o nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

169Byloje nustatyta, kad L. S. ir D. P. pareiškiant kaltinimą pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį, kaltinamajame akte nurodyta, kad L. S. ir D. P., neturėdami leidimo – higienos paso, veiklą, kuriai jis reikalingas, t. y. veiklą susijusią su žmogaus palaikų laidojimo paslaugų teikimu, laikotarpyje nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. vykdė, tai yra laikė mirusiųjų kūnus, darė jų valymus, rengė bei ruošė šarvojimui ir už tai gavo atlygį, D. P. gyvenamojo namo, esančio ( - ), garaže, kuris pagal 2013-10-18 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimą aktą Nr. K3-440 neatitinka HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų.

170Ginčijant L. S. pareikštus kaltinimus, kaltinamojo L. S. gynėjas akcentuoja, jog L. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpis yra apibrėžtas nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. Tuo tarpu higienos norma HN 91:2013„Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, kurios reikalavimų, kaip nurodyta kaltinamajame akte, neatitinka inkriminuojamos veikos vieta, buvo priimta 2013 m. gegužės 27 d., o įsigaliojo 2013 m. birželio 2 d., taigi, po inkriminuojamos veikos laikotarpio pabaigos.

171Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistės R. P. ir R. G., dalyvaujant Klaipėdos AVPK ONTB 4 – ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai D. B. ir gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ) , savininkui D. P., 2013 m. spalio 14 d., pagal Klaipėdos AVPK ONTB 2013 m. spalio 14 rašte Nr. 30-6-S-629 „Dėl informacijos pateikimo, atliko operatyvų patikrinimą ir patikrino gyvenamojo namo, esančio adresu - ( - ) , garažą. Atlikus patikrinimą, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistės R. P. ir R. G. 2013 m. spalio 18 d. patikrinimo aktą Nr. K3-440, kuriuo konstatuota, kad gyvenamojo namo garaže, esančiame ( - ), žmogaus palaikų laikymo ir paruošimo šarvoti paslaugų teikiamos sąlygos neatitinka HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų (t. 2, b. 1. 4-8). Minėtu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. K3-440 konstatuota, kad pažeisti 2013 m. gegužės 27 d. HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai. Nustatyta, kad minėtas įstatyminis aktas – Higienos norma HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ priimtas 2013 m. gegužės 27 d., įsigaliojo 2013 m. birželio 2 d. Taigi, gynybos argumentas, jog aktas, kuriuo konstatuojami L. S. inkriminuojamos veiklos higienos normų reikalavimų pažeidimai - HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, priimtas 2013 m. gegužės 27 d., tai yra vėliau nei inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpio pabaiga – 2013 m. gegužės 6 d., pagrįstas.

172Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas, ar kitokiu neteisėtu būdu. Taigi, analizuojant minėtos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, dispoziciją, matyti, jog įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju sieja su vertimusi licencijuojama veikla, neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kaltinimas byloje būtent ir pareikštas kaltinant asmenis užsiėmus ūkine-komercine veikla, neturint leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas, tai yra užsiėmus žmogaus palaikų laidojimo veikla, neturint šiai veiklai būtino leidimo – higienos paso, o ne higienos normos reikalavimų pažeidimu.

173Esant tokioms aplinkybėms, tai, kad 2013 m. spalio 18 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. K3-440 konstatuota, ir tuo remiantis kaltinamajame akte nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), garažas pagal 2013-10-18 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. K3-440 neatitinka 2013 m. gegužės 27 d. priimtos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų, kaltinamųjų kaltės pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį, neeliminuoja. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad aplinkybė, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimas atliktas ir patikrinimo aktas surašytas vėliau nei inkriminuojamos veikos laikotarpis, nepaneigia fakto, kad laikotarpyje nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., kai buvo vykdoma neteisėta veikla, garažas neatitiko higienos normų tokiai veiklai keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad, atliekant patikrinimą, ir konstatuojant higienos normų reikalavimų pažeidimus, betarpiškai dalyvavo ir D. P.. D. P. pasirašė ir patikrinimo aktą Nr. K3-440. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienu, nei kitu atveju D. P. pastabų neturėjo. Atvirkščiai, tiek D. P., tiek ir pats L. S. teisme pripažino, jog D. P. gyvenamojo namo garažas neatitiko žmogaus palaikų laidojimo veiklai keliamų reikalavimų, ir jie tai žinojo, ir suprato.

174Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu - 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. galiojo 2011 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-34 „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-497 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2007 „Žmonių palaikų vežimas, laikymas, šarvojimas. Bendrieji higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 14 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo metu nustatyti ir 2013 m. spalio 18 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. K3-440 konstatuoti higienos normos - HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų pažeidimai identiškai atitinka inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu galiojusius 2011 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-34 patvirtintus higienos normų reikalavimus, keliamus žmogaus palaikų laidojimo veiklai.

175Vis tik, esant nustatytoms aplinkybėms, aplinkybė, kad garažas, pagal 2013-10-18 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimą aktą Nr. K3-440 neatitinka HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų, iš kaltinimo šalintina. Tačiau, ši aplinkybė, kaip minėta, nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo nekeičia, ir kaltės esmės neeliminuoja.

176Ginčijant kaltinamajam L. S. pareikštus kaltinimus, nurodoma tai, kad pagal kaltinimo formuluotę, nėra aiškiai nurodyta kokios konkrečiai žmogaus palaikų laidojimo paslaugos buvo suteiktos ir kokie konkrečiai mirusiojo kūno paruošimo laidojimui veiksmai kiekvienu konkrečiu atveju buvo atlikti. Iš gynybos argumentų matyti, kad šiuo aspektu akcentuojamas mirusiųjų kūnų valymas.

177Pagal 2010 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XI-792 21 straipsnio 4 dalies 13 punkte įtvirtintą nuostatą matyti, kad įstatymų leidėjas žmogaus palaikų laidojimo paslaugų teikimo veiklą apibrėžia kaip žmogaus palaikų laikymą, paruošimą šarvoti, šarvojimą ir nustato, kad šiai žmogaus palaikų laidojimo veiklai būtinas leidimas – higienos pasas. Matyti, kad žmogaus palaikų laidojimo veikla, kuriai vykdyti reikalingas leidimas, apima kelias alternatyvias veiklas. Byloje, remiantis liudytojų, kurie dėl laidojimo paslaugų suteikimo kreipėsi į UAB „( - )“ parodymais, objektyviai nustatyta, kad vienokio ar kitokio pobūdžio laidojimo paslaugos buvo suteiktos kiekvienu inkriminuojamu atveju – pvz., liudytojas R. V. nurodė, kad jis sumokėjo už kūno nuprausimą, aprengimą, kažkokį valymą, pakrovimą, D. A. nurodė, kad buvo atliekamas kūno valymas, aprengimas, J. J. parodė, jog mirusiojo senelio kūnas buvo aprengtas, V. Š. parodė, kad sumokėjo ne tik už laidojimo reikmenis, bet ir už mirusiojo sutvarkymą, aprengimą, R. P. nurodė, kad, be kitų paslaugų, užsisakė kūno atvežimo ir mirusiojo aprengimą, R. K. parodė, kad be laidojimo reikmenų, ji užsisakė mirusiojo kūno tvarkymą, tame tarpe ir dalinį kūno valymą. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia, kad veikla, susijusi su žmogaus palaikų laidojimu, UAB „( - )“ buvo vykdoma, gyvenamojo namo, ( - ), kur buvo įrengtos UAB „( - )“, garaže, buvo laikomi mirusiųjų kūnų, vienais atvejais mirusiųjų kūnai buvo nuprausiami, aprengiami, ir taip paruošiami šarvojimui, laidojimui, kitais atvejais buvo atliekami ir mirusiųjų kūnų valymai. Taigi, šių aplinkybių kontekste, tai, kad kaltinamajame akte nėra tiksliai apibrėžta, kokia konkreti žmogaus palaikų laidojimo paslauga buvo suteikta, koks konkretus mirusiojo kūno paruošimo laidojimui veiksmas buvo atliktas, kaltinamųjų kaltės neeliminuoja ir kaltės apimties nemažina.

178Kaip nepagrįstas atmestinas ir gynybos argumentas, kad mirusiųjų kūnų valymai buvo atliekami iki 2012 m. Priešingai nei teigia L. S. gynėjas, pats L. S. teisminio nagrinėjimo metu, kaip, atkreiptina, ir mirusiųjų kūnų valymus betarpiškai atlikęs D. P., parodė, kad mirusiųjų kūnų valymai buvo atliekami ir 2013 metais. Be to, faktą, jog mirusiųjų kūnų valymai inkriminuojamu laikotarpiu, tai yra nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., buvo atliekami, objektyviai patvirtinta ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Bylos medžiaga, kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad liudytojai R. V., D. A., R. K. tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad mirusių jų artimųjų kūnams buvo atlikti ir valymai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. M., kurio laidotuvėmis rūpinosi liudytojas R. V., mirė ( - ) , liudytojos D. A. mama A. G. mirė ( - ) , liudytojos R. K. mama E. E. mirė ( - ). Byloje neginčytinai nustatyta, kad visais minėtais atvejais laidojimo paslaugas suteikė būtent UAB „( - )“.

179Nagrinėjamoje byloje faktą, jog būtent inkriminuojamu laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., žmogaus palaikų laidojimo paslaugas suteikė ir mirusiųjų - S. M., A. Ž., A. G., V. K., P. Š., T. J., L. P., V. P., A. S., A. V. P., A. S., A. S., E. E., V. S. M. - kūnus laidojimui paruošė UAB „( - )“, kuriai vadovavo L. S., neginčytinai pagrindžia 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, 2013-03-28 pokalbių suvestine Nr. 30-15-S1-102 bei 2013-05-09 suvestine Nr. 30-15-S1-137 užfiksuoti L. S. pokalbiai su liudytojais byloje apklaustais asmenimis, kurie rūpinosi mirusiųjų artimųjų laidotuvėmis, bei kitais asmenimis - 2013-03-28 pokalbių suvestine Nr. 30-15-S1-102užfiksuoti – pokalbiai Nr. 617, 630 su liudytoju R. V. (mirusioji S. M.), pokalbiai Nr. 787, 856 su liudytoja N. M. (mirusysis A. Ž.), pokalbiai Nr. 1070,1098, 1102, 1108, 1111, 1338, 1390 su liudytoja D. A. ir kitais asmenimis (mirusioji A. G.), pokalbiai Nr. 1406, 1419 su liudytoja J. J. (mirusysis V. K.); pokalbis Nr. 1569 su liudytoja R. G. (mirusysis P. Š.); pokalbis Nr. 2022 su liudytoja V. Š. (mirusioji L. P.); 2013-05-09 pokalbių suvestine Nr. 30-15-S1-137 užfiksuoti – pokalbiai Nr. 3691, 3703su liudytoju J. S., pokalbiai Nr. 4707, 4709, 4717, 4720, 4721, 4722, 4738 su liudytoja A. Ž., kitais asmenimis (mirusysis A. S.), pokalbiai Nr. 4643, 4645, 4664 su liudytoja R. K., kitais asmenimis (mirusioji E. E.). Analizuojant pokalbių turinį, akivaizdu, jog L. S. su asmenimis, kurie kreipiasi dėl mirusiųjų artimųjų laidotuvių, detaliai aptaria kokios žmogaus palaikų laidojimo paslaugos konkrečiu atveju bus suteiktos – mirusiojo kūno paėmimas, laikymas, aprengimas, mirusiojo kūno valymas, akivaizdu jog su asmenimis aptaria ir kainą, už suteiktas paslaugas. Analizuojant pokalbių turinį, akivaizdu ir tai, kad, kokios paslaugos bus suteiktos ir kokius mirusiojo kūno paruošimo laidojimui veiksmus konkrečiu atveju reikia atlikti, L. S. aptaria, nurodo D. P., L. Č..

180Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę L. S. ir D. P. atžvilgiu, užfiksuoti pokalbiai, neginčytinai patvirtinantys mirusiųjų kūnų tvarkymo faktą inkriminuojamu laikotarpiu - 2013-03-28 suvestinė Nr. 30-15-S1-102 – pokalbiai Nr. 121, 136, 139, 182, 610, 767, 1070, 1169, 1200, 1214, 1217, 1230, 1237, 1238, 1241, 1250, 1319, 1329, 1378, 1390, 1406, 1425, 1468, 1463, 1473, 1482, 1570; 2013-05-09 suvestinė Nr. 30-15-S1-137 – pokalbiai Nr.3462, 3542, 3615, 3671, 3724, 3733, 4677, 4722, 4738, 2013-03-28 suvestinė Nr. 30-15-S1-105 – pokalbiai Nr. 414, 416, 686, 793; 2013-05-09 suvestinė Nr. 30-15-S1-140 – pokalbis – 5556; 2013-03-28 suvestinė Nr. 30-15-S1-106 - pokalbis 129. 2013-03-28 suvestine Nr. 30-15-S1-102 užfiksuoti pokalbiai Nr. 630, 633, 1300, 1519, kurie neginčytinai patvirtina, kad L. S. ir D. P. derina apmokėjimo klausimus už mirusiojo kūno valymą ir rengimą. Tai vienareikšmiai patvirtina faktą, kad D. P. už mirusiųjų kūnų sutvarkymą ir paruošimą laidojimui mokėjo L. S..

181Byloje nustatyta, kad neteisėtai, neturint leidimo žmogaus palaikų laidojimo veiklą vykdžius inkriminuojama UAB „( - )“ direktoriui L. S. ir D. P.. Nustatyta, kad D. P. dirbo UAB „( - )“.

182Šių aplinkybių kontekste visiškai nelogiška, kad D. P., būdamas tik samdomu darbuotoju, iš esmės būdamas finansiškai priklausomu nuo atlyginimo jam mokančio, ir, kaip nustatyta, mokančio ir neoficialiai, L. S., ruošdamas mirusiųjų kūnus laidojimui, veikė savarankiškai. Juolab, kad, kaip bylos duomenimis remiantis nustatyta, D. P. nebuvo finansiškai pajėgus įsirengti net ir įstatymų reikalavimams neatitinkančių patalpų tokia veiklai vykdyti. Taigi, gynybos argumentai, kad D. P. veikė savarankiškai, be L. S. žinios, jo nurodymų, atmestini, kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

183Vertinant ir analizuojant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad žmogaus palaikų laidojimo paslaugų teikimo veikla - žmogaus palaikų laikymas, paruošimas šarvoti, šarvojimas, UAB „( - )“ buvo vykdoma, veikla buvo vykdoma, neturint šiai veiklai būtino leidimo – higienos paso, taigi, pažeidžiant 2010 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XI-792 21 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostatas, buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., vykdoma D. P. gyvenamojo namo, esančio ( - ), garaže, veiklą vykdė bendrovės direktorius L. S., ir D. P., ir šią veiklą pastarieji vykdė versliškai.

184Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste konstatuotina, jog didesnį veikos pavojingumą vienareikšmiai suponuoja pats neteisėtos veiklos pobūdis – žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, t. y. itin specifinės ir jautrios sferos paslaugų, teikimas. Didesnį veikos pavojingumą suponuoja ir tai, kad neteisėtą veiklą vykdė eksperto darbą dirbęs, taigi, veiklos specifiką išmanantis ir tokiai veiklai keliamus reikalavimus neabejotinai žinantis asmuo – L. S.. Didesnį, baudžiamąją atsakomybę užtraukiantį, veikos pavojingumą suponuoja ir nustatyta aplinkybė, jog mirusiojo kūno paruošimą, tame tarpe ir kūno valymą, atliko visiškai jokio išsilavinimo ir jokios patirties šioje srityje neturintis asmuo – D. P..

185Byloje nustatyta, kad liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-04-10 mirė jo mama A. S.. Įmonėje „( - )“ užsisakė mirusiosios laikymą šaldytuve, paruošimą laidojimui, kadangi šarvojama mirusioji nebuvo. Ritualinių paslaugų įmonei sumokėjo ne mažiau 1100 Lt. Į šią sumą įėjo kūno sutvarkymas, laikymas šaldytuve, valymas, atvežimas į ( - ) kapines. Nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojas nurodė analogiškas aplinkybes (t. 2, b. l. 64-66 t. 16, b. l. 98-101). Šio liudytojo parodymų kontekste paminėta, kad 2013-05-09 pokalbių suvestine Nr. 30-15-S1-137 nustatyta, kad 2013 m. balandžio 10 d. ir 2013 m. balandžio 11 d. užfiksuoti liudytojo J. S. pokalbiai Nr. 3691, 3703 ne su UAB „( - )“ atstovais, o su UAB „( - )“ direktoriumi L. S.. Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 10 d. ir 11 d. dėl mamos kūno sutvarkymo, aprengimo ir kainos už suteiktas paslaugas liudytojas J. S. tariasi būtent su L. S.. Laikytina, kad liudytojas dėl žmogiškojo faktoriaus suklydo nurodydamas bendrovės, teikusios laidojimo paslaugas pavadinimą. Esant tokioms aplinkybėms, šioje dalyje kaltinimas laikytinas pagrįstu.

186Kaltinamiesiems L. S. ir D. P. buvo pareikštas kaltinimas neturint būtino leidimo – higienos paso gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), garaže laikius ir mirusiųjų D. J. bei E. Ž. kūnus.

187Bylos medžiaga remiantis nustatyta, kad liudytoja R. Ž. tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ( - ) apie 23.00 val. mirė jos mama E. Ž.. Iki 2013-04-11 mirusioji buvo laikoma, kiek jai žinoma, ( - ) miesto ligoninės morge. Tolimesniu mirusiosios laidojimu rūpinosi ( - ) , kuriuose jie pirko visus laidojimo reikmenis. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja nurodė, kad nematė, kur mamos kūnas buvo laikomas. Kai į morgą nuvežė mamos rūbus, iš jos vyras paprašė 300 Lt už kūno išvalymą. Jai paklausus, kodėl tokia didelė suma, jai buvo pasakyta, kad didelis kūnas. Sumokėjus 300 Lt, kvito ji negavo. Vyras, kuriam perdavė pinigus, buvo apsirengęs baltu chalatu, apie 180 cm. ūgio, praplikęs. Liudytoja nurodė, kad, jai atrodo, kad minėtas vyras yra salėje, nors negali garantuoti (t. 2, b. 1. 61-63, t. 16, b. l. 98-101). Liudytoja A. M. taip pat tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2013-04-01 ( - ) universitetinėje ligoninėje mirė jos sesuo D. J.. Mirusiosios kūno valymas buvo atliktas ( - ) universitetinės ligoninės morge. Už mirusiosios paruošimą ir aprengimą sumokėjo 750 litų. Toliau mirusiąją laidojo UAB „( - )“ (t. 2, b. 1. 54-56, t. 16, b. l. 155-163). Iš minėtų liudytojų parodymų, akivaizdu, jog tiek viena, tiek kita liudytoja nurodė, kad dėl artimųjų laidojimo paslaugų suteikimo kreipėsi ne į UAB „( - )“. Baudžiamojoje byloje duomenų, kad mirusiųjų kūnai minėtais atvejais laidojimui buvo paruošti UAB „( - )“, ar mirusiųjų kūnai buvo laikomi gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), garaže, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog kaltinimai šioje dalyje nepagrįsti, ir iš kaltinimo šalintini.

188Kaltinamiesiems L. S. ir D. P. pareiškiant kaltinimą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir inkriminuojant pažeidus Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklai yra būtinas leidimas - higienos pasas“, kaltinamajame akte nėra nurodyta šio įstatyminio akto data ir numeris. Nustatyta, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu galiojo 2010 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XI-792. Tokiu būdu šioje dalyje kaltinimas tikslintinas.

189Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, versliškai ėmusis ūkinės, komercinės, veiklos neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas, laikytina įrodyta. Nusikalstami kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį.

190 Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

191Kaltinamasis L. S. dėl šių jam pareikštų kaltinimų parodė, kad buhalterinę bendrovės - UAB „( - )“ apskaitą tvarkė bendrovėje dirbusi buhalterė, kuriai jis ir pateikdavo buhalterinius dokumentus. L. S. pripažino, kad iš tiesų buvo atvejų, kai už suteiktas paslaugas ar parduotus laidojimo reikmenis gautų pajamų jis neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Nurodė, kad bendrovės buhalterė valstybinėms institucijoms pateikdavo ir atitinkamas deklaracijas, jis savarankiškai VMI nėra pateikęs nė vienos deklaracijos. L. S. be to nurodė, jog buhalterinius dokumentus buhalterei pateikdavo ne tik jis, bet ir D. P. ir L. Č., jie visi rinkdavo kvitus, dėdavo juos į voką ir kiekvieną mėnesį perduodavo buhalterei. L. S. nurodė, kad 2013 m. jis ilgą laiką sirgo.

192L. S. paaiškino, kad iš esmės kaltę padarius šias jam inkriminuojamas veikas pripažįsta, tik nepripažįsta inkriminuojamos veikos laikotarpio ir inkriminuojamų sumų.

193Liudytoja J. A. parodė, kad ji dirba UAB „( - )“ buhaltere 20 valandų per mėnesį, tvarko buhalterinius dokumentus, pateikia visus reikiamus dokumentus „Sodrai“, valstybinei mokesčių inspekcijai. Sutvarko visus dokumentus tuos, kuriuos jai pateikia įmonės direktorius L. S.. Ji nežino, nei kiek įmonė turi darbo, nei kokias pajamas jie gauna, nes dirba tiesiogiai tik su atneštais dokumentais. Kiek direktorius L. S. dokumentų pristato, tokias pajamas, įmonės pelną bei išlaidas ir užfiksuoja dokumentuose. Apie tai, kad 2013 metais buvo neapskaityta didelė suma pajamų ir nebuvo sumokėti visi mokesčiai, paaiškinti negali nieko. Ji neturi prisijungimų prie įmonės sąskaitų, piniginėmis lėšomis įmonės nedisponuoja, tai daro pats direktorius L. S.. L. S. pateikdavo kiekvieną mėnesį iki mėnesio 15 dienos dokumentus, o jei nepateikdavo, ji skambindavo ir prašydavo pateikti dokumentus. 2013 metais L. S. gulėjo ligoninėje, tada kiek prisimena deklaracijas pateikė nulines, o kai pasveikęs pateikė dokumentus, tuomet ji ir pateikė patikslintas deklaracijas. Po L. S. sulaikymo pas jį buvo rasti ir paimti dokumentai, tų dokumentų duomenis ji gavusi iš policijos į apskaitą įtraukė. Visas deklaracijas siųsdavo iš savo elektroninio pašto, apie visas deklaracijas, visas įmonės ataskaitas, tai ką ji sutvarkydavo ir paskaičiuodavo L. S. žinojo, nes ji informuodavo kokius ir kiek mokesčių reikia sumokėti. Liudytoja J. A. analogiškas aplinkybes nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. 1. 165-166, t. 16, b. l. 155-163).

194Liudytoja A. Z. parodė, kad ( - ) mirė jos mama G. D., gyvenanti ( - ). Iš ( - ) palaikus išveža firma nemokamai, su kuria ( - ) socialinės paramos centras yra sudaręs sutartį. 2013-01-13 susitiko su tos pačios firmos darbuotojais nuvažiavo į kažkokias dirbtuves, ten išsirinko karstą, rūbus ir visus reikiamus kitus daiktus, firmos darbuotojai užpildė užsakymo lapą. Už paslaugas sumokėjo ne mažiau kaip 2700 Lt. Jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, niekas nedavė. Liudytojas minėtus parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. 1. 123-125, t. 16, b. l. 155-163).

195Liudytojas M. T. parodė, kad ( - ) ( - ) mirė brolis P. T.. 2013-01-24 nuvažiavo į firmos, su kuria Neringos savivaldybė yra sudariusi sutartį, patalpas - gyvenamąjį namą, kuris yra neįrengtas, netoli ( - ) universitetinės ligoninės, išrinko daiktus reikalingus brolio laidojimui, už kuriuos sumokėjo tame pačiame name ne mažiau 1700 Lt. Sąskaitos faktūros niekas nedavė. Analogiškas aplinkybes, patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė ir teisme, tuo pačiu nurodydamas, kad lyg ir prisimena D. P. (t. 2, b. 1. 126-127, t. 16, b. l. 155-163).

196Liudytoja V. K. parodė, kad ( - ) ( - ) mirė sutuoktinis R. K.. Mirusiojo paimti atvyko du vyriškiai, kurio vieno vardas L.. L. paliko savo kontaktinį telefono numerį, kuriuo po kelių valandų ji susisiekė. Susitikus su L. jis parodė kelią link nuosavo gyvenamo namo, esančio važiuojant ( - ) link ( - ) . Minėtame name išsirinko karstą, drabužius, kryžių, kitas reikalingas smulkmenas. Už viską sumokėjo ne mažiau 1800 Lt. PVM sąskaitos faktūros negavo. Analogiškas aplinkybes, patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja nurodė ir teisme, tuo pačiu nurodydamas, kad lyg ir prisimena D. P. (t. 2, b. l. 128-129, t. 17, 88-90).

197Liudytoja K. K. parodė, kad ( - ) mirė jos senelė I. V.. Kitą dieną nuvažiavo į ritualinių paslaugų parduotuvę, esančią ( - ) , prie neįrengto individualaus gyvenamo namo. Ten išsirinko karstą, rūbus, batus, bei visus kitus daiktus, reikalingus palaidojimui. Sumokėjo avansą 200 Lt. Sąskaitos faktūros niekas nedavė. Kitą dieną atsiskaitė su firmos darbuotoju pilnai, t. y. sumokėjo dar ne mažiau 1300 Lt. Viso minėtai įmonei sumokėjo ne mažiau 1500 Lt. Ar gavo dokumentą, patvirtinantį pinigų sumokėjimą, neprisimena (t. 2, b. 1. 130-131).

198Liudytoja A. S. parodė, kad ( - ) mirė sūnus R. V.. 2013-04-04 atvyko į patologijos skyrių. Prie jos priėjo firmos darbuotojai su kuriais ji nuvažiavo iki ( - ) esančio neįrengto gyvenamojo namo. Išsirinko ąžuolinį karstą, rūbus, bei visus kitus reikmenis. Ta firma turėjo sutvarkyti sūnaus palaikus, aprengti, ir atvežti iki ( - ). Sumokėjo ne mažiau 2000 Lt. Ar buvo išduotas dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą, neprisimena (t. 2, b. l. 132-133).

199Liudytoja A. S. parodė, kad ( - ) mirė tėvas A. G.. Paskambino laidojimo firmai, kuri su Neringos savivaldybe sudariusi sutartį. Susitikus su firmos darbuotojais nuvažiavo savo automobiliu paskui tos firmos darbuotojus iki gyvenamųjų namų kvartalo. Gyvenamojo namo pirmame aukšte išsirinko karstą, rūbus, žvakes, už viską sumokėjo ne mažiau 1500 Lt. Jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, negavo (t. 2, b. 1. 134-135, t. 16, b. l. 155-163).

200Liudytoja S. K. parodė, kad ( - ) mirė jos mamos sutuoktinis V. B.. 2013-07-29 paskambino L. S., kuriam patikėjo viską organizuoti. Būtent jis paėmė kūną iš morgo, aprengė ir išvežė į Rygą kremavimui. 2013-07-31 L. S. parvežė V. B. pelenus supiltus į kapsulę. Sumokėjo už paslaugas 2900 Lt., gavo pinigų paėmimo kvitą (t. 2, b. 1 97-98).

201Liudytojas V. B. parodė, kad ( - ) ryte mirė jo tėvas L. B.. Jis pažinojo L. S., kaip asmenį teikiantį laidojimo paslaugas. Nuvyko į L. S. turimas patalpas, į ( - ), kur išsirinko karstą, reikiamus rūbus ir mirusiojo aprengimo paslaugas. 2013-07-29 sumokėjo L. S. ne mažiau nei 2000 Lt. Dokumentą, patvirtinantį pinigų sumokėjimą, L. S. išrašė. Analogiškai liudytojas nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. 1. 105-107, t. 17, b. l. 88-90).

202Liudytoja O. P. parodė, kad ( - ) mirė jos vyras R. P.. Policijos darbuotojai iškvietė laidojimo paslaugas teikiančią įmonę, kuri su Nidos savivaldybe yra sudariusi sutartį. Iš laidojimo paslaugas teikiančios įmonės buvo užsakyti daiktai: ąžuolinis karstas, ąžuolinė urna, batai, baltiniai, nuotrauka, paveikslėlis, laikinas kryžius bei paslaugos: mirusiojo kūno aprengimas, atvežimo paslauga bei vežimas kremavimui į Rygą. Sūnus sumokėjo 3000 Lt. Analogiškai liudytoja nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. 1. 94-96, t. 16, b. l. 155-163).

203Liudytoja G. V. parodė, kad ( - ) mirė jos tėvas O. V.. Paskambinus laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei, vyriškis paaiškino, kad tėvo kūną paims iš ligoninės ir paruoš laidojimui. ( - ) kapinėse susitiko su minėtos įmonės darbuotoju, važiavo paskui jį iš ( - ) miesto, link ( - ), atvyko prie namo, kuriame dviejuose kambariuose buvo sudėti įvairūs laidojimo reikmenys. Ji ieškojo didelio dydžio rūbų, nes jos tėvas buvo stambus, tačiau laidojimo paslaugas teikiantis vyras, ją nuramino, kad atliks valymą ir kūnas sumažės. Iš laidojimo paslaugas teikiančios įmonės užsakė paslaugas: kūno paėmimą iš ligoninės, atvežimą, katafalką, duobės kasimą nešikus, šaldytuvą. mirusiojo aprengimų, kūno valymą, daiktus: karstą, laikiną kryžių, kostiumą. Sumokėjo avansą 1000 Lt, buvo išrašytas dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą, koks neprisimena. 2013-08-05 sumokėjo likusią sumą 1200 Lt ar 1500 Lt, tiksliai neprisimena, tačiau bendra suma, kurią sumokėjo buvo ne mažesnė nei 2000 Lt. Liudytoja minėtus parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. 1. 102-104, t. 16, b. l. 155-163).

204Liudytoja L. S. parodė, kad ( - ) mirė jos vyro mama A. S.. Policijos pareigūnai iškvietė laidojimo paslaugas teikiančią įmonę. 2013-08-12 su laidojimo paslaugas teikiančiu vyru važiavo į gyvenamųjų namų kvartalą esantį už ( - ) miesto ligoninės. Nebaigtos statybos name buvo sudėti laidojimo reikmenys. Ten išsirinko karstą, rūbus, urną, laikiną kryžių, užsakė atvežimo paslaugą. Sumokėjo 500 Lt. avansą. 2013-08-15 sumokėjo likusią pinigų sumą, t.y. ne mažiau negu 1300 Lt., vyras sumokėjo 1200 Lt už transportavimą ir kremavimą. Už viską sumokėjo ne mažiau kaip 3000 Lt. Liudytoja minėtus parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. l 99-101, t. 17, b. l. 172).

205Liudytoja A. M. parodė, kad ( - ) ryte mirė jos mama V. S.. 2013-08-13 nuvažiavo į laidojimo reikmenų parduotuvę, esančią važiuojant link ( - ). Parduotuvė buvo įrengta nuosavame name. Ten išsirinko laidojimui reikalingus daiktus ir paslaugas. Sumokėjo avansą 1000 Lt., dokumento, patvirtinančio avanso sumokėjimą, negavo. Firmos darbuotojai pasakė, kad iki 2013-08-14 mamos kūną laikys savo turimose patalpose, kur tiksliai nenurodė. 2013- 08-14 galutinę pinigų sumą mokėjo jos vyras. Kiek sumokėjo nurodyti tiksliai negali, bet bendra suma sudarė ne mažiau kaip 2300 Lt. Dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, negavo. Liudytoja minėtus parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 119-121, t. 16, b. l. 155-163).

206Liudytoja A. M. parodė, kad ( - ) mirė jos senelis P. R.. ( - ) miestelį aptarnauja Laidojimo paslaugas teikianti įmonė UAB „( - )“. Daiktus ir paslaugas iš laidojimo paslaugas teikiančios įmonės užsakinėjo jos tėtis O. P.. 2013-08-13 jos tėtis kartu sujos vyru vyko į ( - ), kur kažkokiame name rinkosi karstą ir užsakinėjo paslaugas. Jos tėtis tame name sumokėjo laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei už karstą, kuris kainavo 1250 Lt. PVM sąskaitą faktūrą serija LTR Nr. 23 ir pinigų priėmimo kvitą serija L Nr. 1 išrašė tik už karstą. 2013-08-13 jos tėtis O. P. atsiskaitė likusią sumą, kuri buvo ne mažesnė kaip 1250 Lt. Šiai sumai laidojimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas sąskaitos faktūros ar kito dokumento, patvirtinančio mokėjimą, neišrašė. Liudytoja minėtus parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. 1. 89- 91 t. 16, b. l. 155-163).

207Liudytoja R. E. parodė, kad ( - ) ( - ) slaugos ligoninėje mirė jos tėvas P. J.. Ji iš karto kreipėsi į L.. Žino, kad jo ritualinių paslaugų įmonė yra sudariusi sutartį su Neringos savivaldybe. Susitiko su L. prie parduotuvės „( - )“, esančios priešais mieto ligoninę, iš ten važiavo link ( - ). Atvažiavo prie nuosavo namo, kažkokiame gyvenamųjų namų kvartale, kur išsirinko karstą, rūbus, kitus daiktus, užsakė nešikų ir duobkasių paslaugas. Sumokėjo avansą 800 Lt. jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, L. nedavė. 2013-09-05 ji dar L. sumokėjo ne mažiau 2000 Lt. Viso sumokėjo ne mažiau nei 2800 Lt. Jokios sąskaitos faktūros L. nedavė (t. 2, b. 1. 136-137).

208Liudytoja D. C. parodė, kad jos sūnus R. C. mirė ( - ). Kūno pargabenimui giminaitis pasiūlė L. S., nes jis turi ritualinių paslaugų laidojimo įmonę. Pradžioje sumokėjo 6000 Lt, vėliau, kai parvežė, sumokėjo dar 1500 Lt. Kai L. S. parvežė sūnaus kūną, jie važiavo į ( - ), kur neįrengtame gyvenamajame name, išsirinko karstą, rūbus, batus, ir kitus smulkius reikmenis. L. S. sumokėjo už karstą, rūbus, vežimo paslaugas, aprengimą, dar ne mažiau 2500 Lt. Sąskaitą faktūrą išrašė L. S. tik dėl sumokėtų pinigų už parvežimą iš ( - ), t. y. 7500 Lt. Minėtas aplinkybes liudytojas patvirtino ir teisme (t. 2, b. 1. 138-139, t. 16, b. l. 155-163).

209Liudytoja A. L. parodė, kad ( - ) naktį mirė močiutė G. M.. Prie morgo ją su mama sustabdė vyresnio amžiaus vyras, kuris pasiūlė laidojimo paslaugas. Sutikusios jos paskui vyrą važiavo į ( - ), kur nepilnai įrengtame nuosavame name buvo sudėti daiktai, skirti laidojimui. Ten išsirinko karstą, laikiną kryžių, katafalką. Sumokėjo avansą 200 Lt. 2013-09-12 sumokėjo likusią pinigų sumą, tai yra ne mažiau kaip 1300 Lt. Bendrai laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei sumokėjo ne mažiau kaip 1500 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, negavo. Minėtas aplinkybes liudytoja patvirtino ir teisme (t. 2, b. 1. 86-88, t. 16, b. l. 155-163).

210Liudytoja G. S. parodė, kad ( - ) vakare mirė V. N.. Ji paskambino Neringos savivaldybės socialinei darbuotojai, kuri pasakė laidojimo paslaugas teikiančios įmonės telefono numerį. 2013-09-13 ji paskambino laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei, susitarė susitikti. Susitiko prie degalinės, esančios prie ( - ) miesto ligoninės, važiavo už ( - ) miesto ligoninės, link ( - ), kur neįrengtame name, išsirinko karstą, laikiną kryžių, rūbus, duobės kasimą, nešikus, mirusiosios aprengimą. 2013-09-15 sumokėjo 3100 Lt. Dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, negavo. Išdėstytas aplinkybes liudytoja patvirtino ir teisme (t. 2, b. 1. 113-115, t. 17, b. l. 88-90).

211Liudytoja D. P. parodė, kad ( - ) mirė jos tėvas A. M.. Paskambino į laidojimo paslaugas teikiančią įmonę, bendravo su vyru darbuotoju D. T.. D. T. su dar vienu vyru atvyko į tėvo namus, kur ji nurodė, kad bus reikalingas karstas, šarvojimo salė, taip pat nurodė, kad tėvo kūną kremuos. Sumokėjo avansą 2000 Lt. 2013-09-20 atvežus kapsulę sumokėjo dar 1000 Lt. Viso bendroje sumoje sumokėjo 3000 Lt. Ar gavo dokumentą, patvirtinantį pinigų sumokėjimą, neprisimena. Išdėstytas aplinkybes liudytoja patvirtino ir teisme (t. 2, b. 1. 116-118, t. 16, b. l. 155-163).

212Liudytoja R. K. parodė, kad ( - ) mirė kaimynas D. V.. Neringos savivaldybės skyriuje pasiūlė laidojimo paslaugas teikiančios UAB „( - )“ kontaktus. Vyras vyko išrinkti karstą, rūbus, kryžių, urną. Minėti daiktai bei transportavimas į Rygą, kainavo 3255 Lt., šiai sumai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra bei pinigų paėmimo kvitas (t. 2, b. 1. 140-141, t. 16, b. l. 155-163).

213Liudytoja D. S. parodė, kad 2013 metų spalio mėnesį mirė jos mamos draugas V. G.. Jai paskambino laidojimo firmos darbuotojas ir pasiūlė savo paslaugas. Susitikusi su laidojimo firmos darbuotojais degalinėje prie morgo, nuvažiavo iki nuosavo gyvenamojo namo, kur išsirinko karstą ir drabužius. Laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei sumokėjo mažiausiai 1100 Lt. Jokio dokumento, patvirtinančio mokėjimą, negavo (t. 2, b. 1. 84-85).

214Specialistė D. S. paliudijo, kad ji baudžiamojoje byloje atliko UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, ir finansinės veiklos tyrimui pateiktų dokumentų pagrindu, šiuos dokumentus, bei baudžiamojoje byloje esančius duomenis lyginant su bendrovės buhalterinėje apskaitoje užregistruotais duomenimis, pateikė 2014-12-30 specialisto išvadą Nr. 5-3/118 dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos, kuria konstatuotas išvadas tvirtina visa apimtimi.

215Iš 2014-12-30 specialisto išvados Nr. 5-3/118 dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta:

  1. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, atsižvelgiant į 30 liudytojų parodymus, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 UAB „( - )“ 30-iai fizinių asmenų pardavė laidojimo prekių, suteikė laidojimo paslaugų iš viso už 74920 Lt, bei gavo iš viso 74 920 Lt grynųjų piniginių lėšų, iš kurių:
  • PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė paslaugų suteikimo, prekių pardavimo iš viso už 18150 Lt ūkines operacijas, kasos pajamų orderiais (pinigų priėmimo kvitais) pagrindė iš viso 18150 Lt piniginių lėšų priėmimo į kasą ūkines operacijas, kurias užregistravo apskaitos registruose;
  • pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 56770 Lt piniginių lėšų gavimo iš 30 fizinių asmenų (iš jų pajamos 46917,36 Lt, PVM 9852,64 Lt) už parduotas laidojimo prekes, suteiktas laidojimo paslaugas (detaliau išdėstyta išvados tiriamojoje dalyje).
  1. UAB „( - )“ (direktorius L. S.) laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 nesilaikė:

216- Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus tai yra laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė išviso 56770 Lt gautų piniginių lėšų (iš jų pajamos 46917,36 Lt, PVM 9852,64 Lt) už 30 fizinių asmenų- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“; 10 punkto reikalavimų, kur nurodyta Atskaitingas asmuo, gavęsišfiziniųasmenųarbaūkiosubjektųpinigusužjiemsparduotąturtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 <...>nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita) “, tai yra laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 56 770 Lt piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas ūkinių operacijų.

217UAB „( - )“ (buhalterė J. A.) laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kur nurodyta Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti", 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ", tai yra laikotarpio nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 UAB „( - )“ apskaitos registruose neužregistravo iš viso 56770 Lt (46917,36+9852,64) piniginių lėšų gavimo, 46917,36 Lt pajamų, 9852,64 Lt pardavimo PVM priskaitymo ūkinių operacijų.

218Pagal UAB „( - )“ (direktorius L. S.) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

219Pagal UAB „( - )“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą laikotarpiais nuo 2013-01-01 iki 2013-01-12, nuo 2013-11-01 iki 2013-12-31 nenustatyti pažeidimai, dėl ko nebūtų galima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

  1. Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX - 2112 2 straipsnio 16 dalį „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 2 dalį „Asmuo – fizinis asmuo arba juridinis asmuo“, 19 dalį „Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu”, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę<...>4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais “.

220UAB „( - )“ (direktorius L. S.) laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31, nuo 2013-07-01 iki 2013-10-31 9 PVM deklaracijose (forma FR0600), kurias pateikė Klaipėdos AVMI, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir turtą, tai yra neparodė šiose deklaracijose iš viso 46917,36 Lt PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 9852,64 Lt 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 9852,64 Lt mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) (detaliau išdėstyta išvados tiriamojoje dalyje).

221UAB „( - )“ (direktorius L. S.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. 1X-751:

222-3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks ”;

223-14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda vykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą“, tai yra UAB „( - )“ gaudama iš viso 56770 Lt atlygį už teiktas laidojimo paslaugas (46917,36+9852,64) nuo laikotarpio 2013-01-13 - 2013-10-31 iš viso 46917,36 Lt pardavimo pajamų (be PVM) Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 9 laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31, nuo 2013-07-01 iki 2013-10-31 PVM deklaracijose nepriskaičiavo ir nedeklaravo 9852,64 Lt pardavimo PVM (46917,36x21 proc.); - 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85<...>straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, tai yra neapskaičiavo ir nesumokėjo 9852,64 Lt mokėtino į biudžetą PVM.

224UAB „( - )“ (direktorius L. S.) 2013 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma ( - ) kurią pateikė Klaipėdos AVMI, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra nedeklaravo šioje deklaracijoje iš viso 46917,36 Lt pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę (18 eilutėje), 24831,36 Lt Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto mokestinių metų pelno prieš apmokestinimą (1 eilutėje), 24831,36Lt apmokestinamojo pelno (58 eilutėje), 1241,57 Lt pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą (73 eilutėje) (detaliau išdėstyta išvados tiriamojoje dalyje).

225UAB „( - )“ (direktorius L. S.) Klaipėdos AVMI pateikė 2013 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma ( - ) kurioje nedeklaravo iš viso 46917,36 Lt pajamų, 24831,36 Lt apmokestinamojo pelno, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 1241,57 Lt (24831,36x5%) pelno mokesčio, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

  • 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“;
  • 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...>mokami pagal metines pelno mokesčio <...>deklaracijas. Pelno mokestis <...>turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos.

226Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“ (direktorius L. S.) laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 neapskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 11094,21 Lt mokesčių (PVM - 9852,64 Lt; pelno mokesčio - 1241,57 Lt), tuo padarydama Valstybės biudžetui 11094,21 Lt nuostolį (3 tomas b. 1. 38-200., 4 tomas b. 1. 1-178).

227Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jų paslėpimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ir pirmiausia, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015).

228Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad, baudžiamojoje byloje atikus UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-3/118 dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad pagal UAB „( - )“ (direktorius L. S.) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi, 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-3/118 dėl UAB „( - )“ objektyviai konstatuoti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų pažeidimai tvarkant UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą ir to pasėkoje kilę padariniai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/118 pateiktas išvadas dėl UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeidžiant įstatymo normų reikalavimus ir dėl to kilusių padarinių UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė D. S. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu ir patvirtino visa apimtimi.

229Teismų praktikoje, duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, šiuo atveju, specialisto išvada įrodomąja prasme yra vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Taigi, šiame kontekste, laikytina, jog nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį - nusikalstamų padarinių buvimas, konstatuota objektyviai, specialiomis žiniomis pagrįsto tyrimo metu.

230Tuo pačiu pažymėtina, kad esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį kilti - nusikalstamų padarinių buvimas, be pateikto buhalterinio vertinimo, šioje baudžiamojoje byloje yra pagrįstas ir kitomis nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis. Ir pirmiausia apgaulingą apskaitos tvarkymą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrįstai suponuoja buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdis bei mastas.

231Byloje nustatyta, kad nesilaikant įstatymų reikalavimų UAB „( - )“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2013 m. spalio 31 d., šiuo laikotarpiu UAB „( - )“ apskaitos registruose neužregistravo iš fizinių asmenų gautų piniginių lėšų 30-yje atvejų, to pasėkoje apskaitos registruose neužregistravo iš fizinių asmenų gautų piniginių lėšų, kurių bendra suma 16 441,73 Eur (56 770 Lt) (46917,36+9852,64) - 46917,36 Lt pajamų, 9852,64 Lt pardavimo PVM priskaitymo ūkinių operacijų. Taigi, tiek laikotarpis, kuriuo buhalterinė juridinio asmens apskaita buvo tvarkoma nesilaikant įstatymų reikalavimų – devyni mėnesiai, tiek pažeidimų skaičius – 30 atvejų, ir galiausiai į apskaitą neįtrauktų piniginių lėšų suma – daugiau nei 16 000 Eur, neabejotinai suponuoja objektyviai pagrįstą išvadą, kad buhalterinė UAB „( - )“ apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

232Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenis apie asmens (ūkio subjekto) veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei tokiu būdu to padaryti (o ne atliekant ikiteisminį tyrimą, priešpriešinius patikrinimus, ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog tik atlikus ikiteisminį tyrimą, ir, pasak ūkinės finansinės tyrimą atlikusios specialistės D. S., ikiteisminio tyrimo metu byloje gautų ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktų dokumentų pagrindu palyginus bendrovės buhalterinėje apskaitoje užregistruotus duomenis, buvo nustatyta dalis UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto. Taigi, duomenys, tai yra, dalis duomenų, apie UAB „( - )“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, buvo nustatyta tik pradėjus ir atlikus ikiteisminį tyrimą byloje. Taigi, ši aplinkybė taip pat pagrindžia baudžiamosios atsakomybės kilimą.

233Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat už ir dokumentų bei apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas. Baudžiamosios bylos medžiaga - VĮ „Registrų centras“ kompiuterinės duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ duomenimis remiantis nustatyta, kad pagal 2010-01-11 L. S. individualios įmonės pertvarkymo į UAB „( - )“ aktą, UAB „( - )“ vienintelis akcininkas yra L. S. (t. 3, b. l. 69-71). Taigi, už tinkamą UAB „„( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2013 m. spalio 31 d. atsakingas buvo būtent UAB „( - )“ direktorius L. S..

234Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2013 m. spalio 31 d. UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė J. A.. Tuo pačiu byloje nustatyta, kad kaip liudytoja apklausta buhalterė J. A. nuosekliai tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad buhalterinę bendrovės apskaitą ji tvarkė pagal direktoriaus L. S. pateiktus finansinius dokumentus, kai L. S. sirgo, dokumentus atvežė bendrovės vadybininkas ar vairuotojas.

235Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, laikytina, kad objektyvieji nusikalstamos veikos – apgaulingo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymo – požymiai, įstatymų reikalavimams prieštaraujanti veika ir to pasėkoje kilę nusikalstami padariniai, objektyviai nustatyti.

236Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

237Nagrinėjamoje byloje subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – kaltę pirmiausia pagrindžia byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, tai yra, nusikalstamų veiksmų pobūdis, neįtraukiant gaunamų piniginių lėšų į bendrovės buhalterinę apskaitą, nusikalstamų veiksmų apimtis, tiek konstatuotų pažeidimų skaičiaus - 30 atvejų, tiek laikotarpio – devyneri mėnesiai, tiek piniginių lėšų sumos – daugiau nei 16 000 Eur, aspektu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buhalterinė bendrovės apskaita, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus, tai yra, apgaulingai buvo tvarkoma sąmoningai ir tikslingai, taigi, neabejotinai veikiant tiesiogine tyčia. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. S. šiuo verslu užsiima nuo 2001 metų. Tai suponuoja logišką išvadą, kad L. S., aukštąjį išsilavinimą ir vienareikšmiai didelę patirtį verslo srityje turintis asmuo, būdamas vienvaldžiu ūkio subjekto akcininku ir jo vadovu, neabejotinai žinojo buhalterinės apskaitos reikalavimus, žinojo savo kaip vadovo pareigą buhalterinę apskaitą tvarkyti pagal įstatymų reikalavimus, tačiau sąmoningai bendrovės apskaitą tvarkė apgaulingai.

238Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo L. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką laikytina įrodyta. Kaltinamojo L. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

239Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

240Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

241Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

242Baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., ir nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo pateiktos devynios UAB ( - )“ PVM deklaracijos (forma FR0600), nustatyta, kad Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijai buvo pateikta ir laikotarpio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. UAB „( - )“ Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma ( - ) Baudžiamosios bylos medžiaga - 2014-12-30 specialisto išvada Nr. 5-3/118 dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos, nustatyta, kad minėtose deklaracijoje įrašyti ir Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijai pateikti duomenys apie UAB „( - )“ pajamas, turtą ir pelną yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės.

243Laikytina, kad objektyvieji nusikalstamos veikos – žinomai neteisingų duomenų apie juridinio asmens - UAB „( - )“ pajamas, pelną, turtą įrašymas į deklaracijas ir šių deklaracijų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai – požymiai byloje konstatuoti neginčytinai.

244BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

245Konstatuotina, jog subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – tiesioginę tyčia, ir šiuo atveju pagrindžia nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnyje, objektyvieji požymiai – nusikalstamos veikos laikotarpis – nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., taigi aštuoni mėnesiai, Metinė pelno mokesčių deklaracija pateikta už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 3 d., pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų apimtis – pateiktos devynios PVM deklaracijos bei Metinė pelno mokesčio deklaracija, nesumokėta mokesčių suma – kaip specialisto išvadoje konstatuota - 11 094,21 Lt, taigi, nusikalstamų veiksmų apimtis ir to pasėkoje kilę padariniai, suponuoja logišką išvadą, jog L. S., kaip bendrovės direktorius, vienareikšmiai suprato bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei pateikiantis tikrovės neatitinkančius duomenis, vienareikšmiai suprato, kad šie tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines finansines operacijas, pajamas, pelną ir turtą bus įrašyti į atitinkamas deklaracijas ir bus pateikti valstybės įgaliotai institucijai, vienareikšmiai to siekė, ir siekė turint konkretų ir aiškų tikslą - išvengti mokesčių, taigi, L. S. ir šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia.

246Byloje nustatyta, kad pagal Sodros 2015-09-29 pateiktą informaciją dėl nedarbingumo, L. S., asmens kodas ( - ) buvo nustatytas nedarbingumas nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. (tęsiant atskirais laikotarpiais) (t. 16, b. l. 198-199). Tačiau ši aplinkybė L. S., kaip bendrovės direktoriaus, taigi, vienareikšmiai ir besąlygiškai už buhalterinę bendrovės apskaitos tvarkymą atsakingo asmens atsakomybės neeliminuoja. Be to, šiame kontekste paminėtina, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusi J. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kai L. S. sirgo, ji VMI pateikė nulines ataskaitas, vėliau, L. S. pateikus atitinkamus dokumentus, ji ataskaitas patikslinusi.

247Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką laikytina įrodyta. Kaltinamojo L. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 2520 straipsnio 1 dalį.

248 Dėl turto pasisavinimo

249Dėl šio pareikšto kaltinimo L. S. parodė, kad, iš tiesų, tam tikrais atvejais už suteiktas laidojimo paslaugas ir parduotas laidojimui reikalingas prekes, reikmenis iš fizinių asmenų gautų piniginių lėšų jis neįtraukdavo į buhalterinę „UAB ( - )“ apskaitą, tačiau tvirtino šių piniginių lėšų nepasisavinęs, o panaudojęs atsiskaitymams už darbus. Tokie kaltinamojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

250Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad L. S., kaip „UAB ( - )“ direktorius, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų teisėtumą, ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31 apgaulingai tvarkydamas UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, bei įrašydamas į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, pelną ir turtą ir juos pateikdamas valstybės įgaliotoms institucijoms, į „UAB ( - )“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 16 441,73 Eur (56 770 Lt) gautų piniginių lėšų.

251Teismų praktikoje, apgaulingas apskaitos tvarkymas ar neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas dažniausiai yra susijęs su neteisėtu siekimu mokesčių pavidalu įgyti, pasisavinti turtą, pinigines lėšas ar teisę į jas arba panaikinti pinigines prievoles. Tais atvejais, kai yra įgyjamas ar pasisavinamas turtas ar teisė į jį, piniginės lėšos ar panaikinamos piniginės prievolės, tokios veikos, remiantis atliktų veiksmų pobūdžiu, yra kvalifikuojamos ne tik pagal BK 220 ar 222 straipsnius, bet ir pagal atitinkamus BK straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą turto įgijimą ar pasisavinimą.

252Šioje baudžiamojoje byloje L. S. būtent ir kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „( - )“ pinigines lėšas, turėdamas tikslą jas pasisavinti ir tuo tikslu apgaulingai tvarkydamas UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, įrašydamas į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ pajamas, pelną ir turtą ir juos pateikdamas valstybės įgaliotoms institucijoms, ir į „UAB ( - )“ buhalterinę apskaitą neįtraukdamas16 441,73 Eur (56 770 Lt), šias pinigines lėšas pasisavino.

253Neneigdamas nei piniginių lėšų iš fizinių asmenų gavimo, nei šių lėšų neįtraukimo į buhalterinę bendrovės apskaitą, nei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms, kaltinamasis L. S. neigia šias gautas pinigines lėšas pasisavinęs, ir nurodo jas panaudojęs atsiskaitant už darbus.

254Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-92/2012). BK 183 straipsnyje įtvirtinta svetimo turto pasisavinimo kaip nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi būtinasis nusikalstamos veikos požymis yra turtinės žalos padarymas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuojant turtinės žalos kilimą būtina įvertinti ir nustatyti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas ar turtinė teisė buvo panaudoti. Kitaip tariant, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant jo parodymus patvirtinančių įrodymų, nėra savaime pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą asmens padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamos ir kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui.

255Šiame kontekste vertinant ir analizuojant kaltinamojo L. S. argumentus, neigiant pareikštus kaltinimus pasisavinus bendrovės pinigines lėšas, būtent ir darytina vienintelė logiška išvada – kaltinamojo L. S. teiginiai gautas pinigines lėšas panaudojus atsiskaityti už darbus yra vienareikšmiai deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, ar konkrečiais duomenimis, nepatvirtinti visiškai jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Deklaratyviai ir abstrakčiai nurodęs, kad gautos piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaityti už darbus, jokių kitų konkrečių aplinkybių ar duomenų, juolab konkrečių įrodymų, kaltinamasis L. S. neįvardijo, nenurodė ir nepateikė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Analizuojant bylos medžiagą, matyti, jog L. S. nenurodė ir jokiais įrodymais, jokia apimtimi, nepatvirtino, nei už kokius konkrečiai darbus, nei su kokiais konkrečiai asmenimis atsiskaityti buvo panaudotos minėtos piniginės lėšos. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, kaltinamojo argumentai, kad lėšos buvo panaudotos atsiskaityti už darbus, tai yra bendrovės, o ne asmeninėms reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinamojo kaltės pasisavinus svetimą turtą besąlygiškai ir savaime neeliminuoja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012).

256Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnyje, atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas buvo patikėtas, buvo jo žinioje. Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikti įvairiais pagrindais, pavyzdžiui esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Šiuo atveju L. S. UAB „( - )“ turtas patikėtas, jo žinioje buvo darbo teisinių santykių pagrindu, kaip UAB „( - )“ direktoriui. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir vieninteliam akcininkui yra svetimas.

257Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Šios bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad už UAB „( - )“ suteiktas paslaugas ir parduotas prekes gautų piniginių lėšų, taigi jam, kaip UAB „( - )“ direktoriui, patikėto ar jo žinioje esančio turto, neįtraukus į buhalterinę bendrovės apskaitą, turint omeny laikotarpį, kuriuo minėti įstatymui prieštaraujantys veiksmai buvo atlikti bei piniginių lėšų sumą, darytina išvada, jog L. S. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia.

258Tokiu būdu, kaltinamojo L. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pasisavinus svetimą turtą veiką laikytina įrodyta.

259Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis nustatyta, kad 2013 m. spalio 8 d. L. S. buvo laikinai sulaikytas (t. 11, b. l. 161). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi L. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant vieno mėnesio terminą (t. 11, b. l. 169-171). Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria L. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta (t. 11, b. l. 193-198). 2013 m. spalio 30 d. Klaipėdos AVPK ONTB 4 - ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimais L. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis, ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 12, b. l. 1-6). Matyti, kad nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. spalio 30 d. L. S. buvo suimtas. Logiška, kad šiuo laikotarpiu nusikalstamos veikos – pasisavinus svetimą turtą kaltinamasis objektyviai negalėjo padaryti. Tuo tarpu, pagal byloje pareikšto kaltinimo, pasisavinus svetimą turtą, formuluotę, turint omeny inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpį nuo 2013-01-13 iki 2013-10-31, matyti, kad L. S. yra pareikštas kaltinimas pasisavinus ir gautas pinigines lėšas iš R. K. - 942,71 Eur (3 255 Lt), bei D. S. – 318 Eur (1 100Lt). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. 942,71 Eur (3 255 Lt) už suteiktas D. V. laidojimo paslaugas UAB „( - )“ sumokėjo 2013 m. spalio 17 d. D. S. 318 Eur (1 100Lt) už suteiktas V. G. laidojimo paslaugas UAB „( - )“ sumokėjo 2013 m. spalio mėn. ( t. 3, b. l. 38-60, 52). Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad šių piniginių lėšų – bendra suma - 1260,71 Eur (4355) Lt pasisavinimas L. S. inkriminuotas nepagrįstai ir iš kaltinimo šalintinas.

260Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pagal Sodros 2015-09-29 pateiktą informaciją dėl nedarbingumo, L. S., asmens kodas ( - ) buvo nustatytas nedarbingumas nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. (tęsiant atskirais laikotarpiais) (t. 16, b. l. 198-199). Tačiau ši aplinkybė L. S. kaltės šiuo atveju besąlygiškai neeliminuoja, nepaneigta, kad ir nedarbingumo atveju L. S., kaip bendrovės direktorius, galėjo atlikti tiek darbines funkcijas, tiek ir įstatymui prieštaraujančius veiksmus pasisavinant pinigines, atkreiptina jo paties vadovaujamos, bendrovės lėšas.

261Konstatuotina, kad kaltinamasis L. S. pasisavino jam patikėtą, jo žinioje buvusį UAB „( - )“ priklausantį, taigi svetimą turtą, kurio bendra vertė 15 181,02 Eur, kuri konstatuota 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada, kurios nustatytais duomenimis, piniginių lėšų sumomis, nėra pagrindo abejoti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog L. S. pasisavino didelės vertės svetimą turtą.

262Dėl civilinių ieškinių

263Byloje civilinis ieškovas UAB „( - )“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 9 470,73 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos.

264Nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą sudaro – 289, 62 Eur – už automobilyje buvusius karstą ir rūbus, 727,78 Eur – draudimo neatlyginta žalos dalis už automobilį, 144,81 Eur – už transporto priemonės vertinimą, 7363,58 Eur – už transporto priemonės įrengimą, 944,94 Eur – už tachografo montavimą (t. 16, b. l. 70-77). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas rašytiniais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais, kuriais abejoti pagrįsto pagrindo nėra. Civilinis UAB „( - )“ ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas ir priteistinas solidariai iš L. S. ir L. Č..

265Neturtinę žalą civilinis ieškovas UAB „( - )“ motyvuoja tuo, kad dėl nusikalstamos veikos padegant bendrovei - UAB „( - )“, užsiimančiai laidojimo paslaugų teikimu, priklausantį automobilį, buvo pakenkta įmonės veiklai, dalykinei reputacijai, įmonė prarado dalį potencialių užsakovų. Neturtinę žalą UAB „( - )“ direktorius nukentėjusysis V. Č. grindžia ir tuo, kad jis kaip vienintelis bendrovės steigėjas ir akcininkas, jautė grėsmę dėl bendrovės veiklos, be to, patyrė ir nerimą tiek dėl savo kaip fizinio asmens, sveikatos, tiek dėl vaikų emocinės būklės.

266Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sutinkamai su BPK 110 straipsnio 1 dalimi, civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokiu būdu akivaizdu, kad civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese gali pateikti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Praktikos, kai neturtinė žala dėl įtariamojo ar kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atlyginama juridiniam asmeniui laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-244/2014, 1A-599/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-243-135/2011 ir kt.). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau kartu tai nepaneigia neturtinės žalos atsiradimo galimybės ir juridiniam asmeniui. Tokia žala paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Nagrinėjamu atveju UAB „( - )“ dalykinės reputacijos pabloginimu dėl nusikalstamų veiksmų sudeginus įmonei priklausantį turtą ir buvo grindžiamas UAB „( - )“ civilinis ieškinys. Jame nurodoma, kad įvykį plačiai aprašius spaudai tokiu būdu buvo pakenkta įmonės dalykinei reputacijai, V. Č. paaiškino iš įvairių šaltinių sužinojęs, kad nemaža dalis laidojimo paslaugų ieškančių žmonių nesikreipė į ieškovą tik todėl, kad abejojo, ar bendrovė sugebės tinkamai suteikti reikalingas paslaugas ir todėl įmonė prarado dalį potencialių užsakovų.

267Be abejonės, neteisėti veiksmai, sudeginant bendrovei priklausantį turtą – automobilį, kuris buvo pritaikytas teikti laidojimo paslaugas, sutrikdė juridinio asmens veiklą. Tačiau, kad tokiais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala ( - ), turi būti įrodyta (BPK 20, 113 straipsniai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas, požiūris visuomenėje ir t. t. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Civilinis ieškovas turi pateikti duomenis, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta, taigi turi būti nurodyti (pateikti) ne deklaratyvūs teiginiai, o realūs faktiniai padariniai, atsiradę dėl neteisėtų, nusikalstamų veiksmų. Tuo tarpu tokių realių padarinių civilinis ieškovas nei pateiktame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė. Nors nukentėjusysis nurodė iš įvairių šaltinių sužinojęs, kad nemaža dalis laidojimo paslaugų ieškančių žmonių nesikreipė į ieškovą tik todėl, kad abejojo, ar bendrovė sugebės tinkamai suteikti reikalingas paslaugas ir šiuo argumentu grindė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau šių savo argumentų realiais duomenimis nepagrindė. Kaip matyti iš civilinio ieškovo argumentų, patirtą neturtinę žalą ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad įvykis plačiai buvo aprašytas spaudoje ir tai turėjo neigiamos įtakos bendrovės veiklai. Logiška, kad nusikalstamos veikos aplinkybės, sunaikinant laidojimo paslaugas teikiančios įmonės automobilį, sukėlė spaudos susidomėjimą. Tačiau kaip konkrečiai ir kokiu mastu tai neigiamai įtakojo civilinio ieškovo reputaciją ir veiklą, be bendro pobūdžio teiginių, ieškovas realiais duomenimis taipogi nepagrindė. Civilinį ieškinį šioje dalyje nukentėjusysis grindžia ir tuo, kad jis kaip vienintelis bendrovės steigėjas ir akcininkas, jautė grėsmę dėl bendrovės veiklos, be to, patyrė nerimą tiek dėl savo kaip fizinio asmens, sveikatos, tiek dėl vaikų emocinės būklės. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis V. Č. kaip fizinis asmuo, kaip savarankiškas subjektas civilinio ieškinio dėl patirtos neturtinės žalos baudžiamojoje byloje nepareiškė, neturtinės žalos dydžio, neapibrėžė ir šio ieškinio ribose.

268Vis tik, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, turint omeny veiklos, prieš kurią buvo nukreipta nusikalstama veika, specifiką – laidojimo paslaugų teikimo verslas, kuris pagal pobūdį neabejotinai sąlygoja jautrią paslaugų teikimo aplinką, laikytina, kad nusikalstami veiksmai turėjo neigiamos įtakos dalykinei civilinio ieškovo reputacijai ir vertinimui. Tačiau civilinio ieškovo nurodytas patirtos neturtinės žalos dydis laikytinas kaip vienareikšmiai per didelis, juolab, turint omeny, kad nėra pagrįstas realiai apibrėžtais duomenimis kaip šios įmonės vertinimas ar požiūris į tokią veiklą lyginant ją su kitomis tokio pobūdžio įmonėmis pasikeitė neigiama linkme ar sumažėjo.

269Esant tokioms aplinkybėms, civilinis UAB „( - )“ ieškinys dėl neturtinės 30 000 Eur žalos tenkintas dalinai. Laikytina, kad šiuo atveju protinga ir teisinga neturtinės žalos suma – 5000 Eur. Byloje nustatyta, kad L. Č. atlygino dalį žalos - 2500 Eur. Šiai sumai civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

270Civilinis ieškovas – Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija baudžiamojoje byloje pareiškė 3213,10 Eur civilinį ieškinį.

271BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys.

272BK 220 straipsnio dispozicija yra su formaliaisiais veikos požymiais, todėl nenumato materialių padarinių, t. y. turtinės žalos padarymo. Šios veikos subjektyvusis požymis – siekimas išvengti mokesčių – yra nusikalstamos veikos motyvas ir neapima padarinių, kurie kyla išvengiant mokesčių, panaikinant mokestinę prievolę ar įgyjant pinigines lėšas. Jei tokie padariniai atsiranda, tai tokie veiksmai kartu su BK 220 straipsniu kvalifikuotini ir pagal kitus BK straipsnius. BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai taip pat nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Jei vykdant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius.

273Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Remiantis išdėstytais argumentais ir anksčiau išnagrinėtose kasacinėse bylose įtvirtinta teismų praktika, Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

274Civilinis ieškovas „( - )“ baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė 24 297, 38 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 114-158). Ieškinį grindžia tuo, kad 2012 m. gruodžio 21 d. „( - )“ Lietuvoje ir UAB „( - )“ sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė - automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), priklausantis UAB „( - )“. 2013 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu VB11743 už padarytą žalą, kurią sudaro visiškai sudegęs automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), UAB „( - )“ išmokėjo 83 894,00 (24 297, 38 Eur) sumą, todėl šią sumą prašo priteisti. Ieškinys pagrįstas rašytiniais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.

275Bausmių skyrimas

276Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

277Kaltinamasis L. S. padarė šešias tyčinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje - 187 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje, priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai.

278Kaltinamasis kaltu padarius jam inkriminuojamas veikas visa apimtimi neprisipažino ir savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertino. Byloje kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau nėra ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

279Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, įtraukiant į nusikalstamą veiką vaiką, organizuojant apysunkę nusikalstamą veiką, nukreiptą sunaikinti svetimą turtą, apgaulingas buhalterinės bendrovės apskaitos tvarkymas, ir atkreiptina, didelės vertės bendrovei priklausančio turto pasisavinimas, suponuoja kaltinamojo asmenybę vertinti kaip linkusią ignoruoti įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, ir tai, jog kaltinamojo atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis 2010 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo L. S. nuteistas nusikalstamą veiką nuosavybei.

280Šių aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja skirti L. S. griežčiausią sankcijose už padarytas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę.

281Kaltinamasis dirba, turi šeima. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamas laiko tarpas, per kurį naujų nusikalstamų veikų L. S. nepadarė, pastarojo atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, ar baudžiamųjų bylų. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, jog kaltinamasis padarė atitinkamas išvadas, yra linkęs taisytis, ir paisyti įstatymų normų reikalavimų.

282Atsižvelgiant į tai, laikytina jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vienok, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, į tai, kad padaryta sunki nusikalstama veika, nustatytinas maksimalus įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nustatant pareigą - tęsti darbą (LR BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas), bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (370,6 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

283D. P. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis yra teistas. Šių aplinkybių visuma taip pat suponuoja D. P. skirti griežčiausią sankcijoje, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą laisvės atėmimo bausmę.

284Pažymėtina, kad kaltinamasis kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi. Tai vienareikšmiai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Duomenų, kad D. P. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar nagrinėjamos baudžiamosios bylos nėra.

285Esant tokioms aplinkybėms, laikytina jog bausmės tikslai kaltinamojo D. P. atžvilgiu gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant į tai, kad padaryta viena nusikalstama veika, nustatant vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, nustatant pareigą - tęsti darbą (LR BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas).

286L. Č. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos padarymo metu L. Č. nebuvo teistas. 2015 m. birželio 4 d. Plungės rajono teismo nuosprendžiu L. Č. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straispnio 1 dalį areštu 24 paroms. Tačiau pažymėtina, kad veiką, už kurią nuteistas minėtu nuosprendžiu, L. Č. padarė dar 2012 metais.

287Pažymėtina, kad L. Č. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis L. Č. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir prisipažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, dėl savo nusikalstamo elgesio L. Č. iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi. Tai vienareikšmiai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad L. Č. savo noru ir savo iniciatyva ne tik atsiprašė nukentėjusiojo, bet savo noru ir iniciatyva atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. L. Č. dirba, taigi turi nuolatinį ir pastovų pragyvenimo šaltinį. Vertinant šias aplinkybes bei L. Č. asmenybę, akivaizdu, kad L. Č. vienareikšmiai padarė išvadas, turi susiformavusias teigiamas vertybes ir socialinę aplinką bei ryšius.

288Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Duomenų, kad L. Č. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar baudžiamosios bylos nėra.

289Vertinant išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, sunkumo laipsnį, kaltinamojo L. Č. kaip vykdytojo vaidmenį, L. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytos bausmės minimumui – šeši mėnesiai.

290Nustatyta, kad L. Č. pagal išduotą Europos arešto orderį ( - ) sulaikytas 2014 m. rugpjūčio 26 d. (t. 15, b. l. 126). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi L. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas L. Č. panaikintas (t. 15, b. l. 100-102, t. 16, b. l. 6-8). Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje L. Č. sulaikytas nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. Esant tokioms aplinkybėms, laisvės atėmimo bausmė laikytina atlikta. 2015 m. birželio 4 d. Plungės rajono teismo nuosprendžiu, kuriuo L. Č. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta arešto bausmė atlikta, todėl bausmių bendrinimo klausimai šiuo atveju nesvarstyti, bausmės nebendrintinos.

291Kiti klausimai

292Kardomosios priemonės, paskirtos L. S., D. P. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

293Laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. S., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui - butui, unikalus numeris ( - ), esančiam adresu - ( - ); 1/2 žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) ir 1/2 pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), esantiems adresu - ( - ), paliktinas galioti iki civilinių ieškinių patenkinimo.

294Laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. S., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms - 3241,42 Lt, (938,78 Eur); saugomoms Klaipėdos AVPK ( - ), depozitinėje sąskaitoje, kvitas Nr. 012329, (t. 12, b. l. 78-89), paliktinas galioti ir į šias pinigines lėšas nukreiptinas civilių ieškinių patenkinimas.

295Laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. P., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui - žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), esantiems adresu - ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas.

296Laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. Č., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui - pinigams - 1500 Norvegijos kronų, paliktinas galioti ir į šias pinigines lėšas nukreiptinas civilių ieškinių patenkinimas.

297Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

Nutarė

298L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje, 24 straipsnio 4 dalyje – 187 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

299- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

300- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį – 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

301- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

302- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

303- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

304- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams.

305Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį L. S. paskirti – laisvės atėmimą ketveriems metams.

306Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant L. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (370,6 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

307D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

308Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant D. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

309Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad D. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką,

310L. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

311Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo – suėmimo terminą nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. birželio 15 d.

312Laisvės atėmimo bausmę, paskirtą L. Č., laikyti atliktą.

313UAB „( - )“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai. Iš L. S. ir L. Č. UAB „( - )“ naudai solidariai priteisti 9 470,73 Eur turtinei žalai atlyginti.

314UAB „( - )“ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai. Iš L. S. ir L. Č. UAB „( - )“ naudai solidariai priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

315„( - )“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš L. S. ir L. Č. „( - )“ naudai solidariai priteisti 24 297, 38 Eur turtinei žalai atlyginti.

316Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

317Kardomąsias priemones, paskirtas L. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

318Kardomąsias priemones, paskirtas D. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

319Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. S., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui - butui, unikalus numeris ( - ), esančiam adresu - ( - ); 1/2 žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) ir 1/2 pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), esantiems adresu - ( - ), palikti galioti iki civilinių ieškinių patenkinimo.

320Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. S., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms - 3241,42 Lt, (938,78 Eur); saugomoms Klaipėdos AVPK, ( - ), depozitinėje sąskaitoje, kvitas Nr. 012329, (t. 12, b. l. 78-89), palikti galioti ir nukreipti civilių ieškinių patenkinimui.

321Laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. P., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui - žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), esantiems adresu - ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

322Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. Č., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui - pinigams - 1500 Norvegijos kronų, palikti galioti ir nukreipti civilių ieškinių patenkinimui.

323Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – apdegusius valstybinius numerius ir degėsių pavyzdžius, saugomus pakete Nr. 0062718, Klaipėdos apskrities APK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

324Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

325-2 vnt. CD diskų Nr. 30-15-N 445 K2 (13), 446 ir Nr. 790 K2 (13);

326- voką, kuriame yra:

327- CD diskas su įrašu iš ( - ),

328- CD diskas su įrašu iš degalinės „( - )“,

329- CD diskas su išklotinėmis,

330- CD diskas su celėmis,

331- CD diskas Nr. 30-15-N-444 K1 (13),

332- CD diskas Nr. 30-15-N-450 K1 (13),

333- CD diskas Nr. 30-15-N-410 K1 (13),

334- CD diskas Nr. 30-15-N-317 K1 (13),

335- CD diskas Nr. 30-15-N-448 K1 (13),

336- CD diskas Nr. 30-15-N-790 K1 (13),

337- CD diskas Nr. 30-15-N-445, 446 K1 (13),

338- CD diskas Nr. 354 K1 (14),

339palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

340Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. L. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos... 4. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 5. D. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos... 6. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 7. L. Č., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos... 8. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 9. Kaltinamasis L. S. įtraukė vaiką į nusikalstamą... 10. Iki 2013 m. vasario 7 d., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytoje vietoje,... 11. 2013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val. L. Č., vykdydamas... 12. Tokiu būdu, L. S., įtikinėdamas ir papirkdamas,... 13. D. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas... 14. Iki 2013 m. vasario 7 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu... 15. 2013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val., D. P. ir 16. Kaltinamieji L. S. ir D. P.... 17. Kaltinamasis L. S., būdamas UAB „( - )“, įmonės... 18. Be to, L. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų... 19. L. S., būdamas UAB „( - )“ įmonės kodas ( - ),... 20. Tokiu būdu, L. S. apgaulingai tvarkė UAB „( - )“... 21. Be to, L. S. siekdamas išvengti mokesčių įrašė į... 22. L. S., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ),... 23. 2013 m. sausio mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 0 litų PVM... 24. 2013 m. vasario mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 1287,65 eurų... 25. 2013 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 933,45 eurų... 26. 2013 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 1943,35... 27. 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 0 litų PVM... 28. 2013 m. liepos mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 1462,58 eurų... 29. 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 3195,38 eurų... 30. 2013 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos 11 eilutėje deklaravo 841,35 eurų... 31. Šias deklaracijas J. A. elektroninio deklaravimo būdu... 32. Tokiu būdu L. S., veikdamas per buhalterę 33. Be to, L. S. nenustatytu laiku, pateikė buhalterei 34. Tokiu būdu, L. S., veikdamas per buhalterę 35. Be to, L. S. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje... 36. L. S., būdamas UAB „( - )“ įmonės kodas ( - ),... 37. Tokiu būdu, L. S. pasisavino jam patikėtą ir jo... 38. Dėl organizavimo sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu,... 39. Kaltinamasis L. S. kaltu padarius šias jam... 40. L. S. paaiškino, kad gal kada nors, būdamas išgėręs... 41. Kaltinamasis L. S. nurodė manantis, kad pats 42. L. S. paaiškino, kad laidojimo paslaugų teikimo verslu... 43. L. S. nurodė, kad anksčiau laidojimo paslaugų teikimo... 44. Kaltinamasis L. Č. kaltu padarius jam inkriminuojamą... 45. L. Č. paaiškino, jog tuo metu, tai yra 2013 m. jis... 46. L. Č. parodė, kad L. S. nuolat... 47. L. Č. nurodė, jog tada, kai L. S.... 48. L. Č. parodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek... 49. L. Č. nurodė negalįs paaiškinti, kodėl įslaptintas... 50. L. Č. paaiškino, kad pas L. S.... 51. Kaltinamasis D. P. kaltu padarius jam inkriminuojamą... 52. D. P. nurodė, jog tuo metu jis dirbo UAB „( - )“,... 53. D. P. nurodė, jog UAB „( - )“, kuriai vadovavo 54. D. P. patvirtino, kad būdavo skolingas 55. Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad automobilis... 56. Nukentėjusysis parodė, kad jo bendrovei priklausančio automobilio padegimo... 57. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos jam padaryta 9 470,73... 58. Nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą sudaro – 289, 62 Eur – už... 59. Neturinę žalą nukentėjusysis motyvuoja tuo, kad dėl nusikalstamos veikos... 60. Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 61. Liudytoja S. M. parodė, kad ji dirbo VšĮ „( - )“... 62. Remiantis UAB „( - )“ direktoriaus pareiškimu nustatyta, kad 2013 m.... 63. Remiantis 2013 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei priedais... 64. Remiantis 2013 m. vasario 7 d. Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės... 65. 2013-09-19 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės,... 66. 2013-10-09 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės,... 67. Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2013 m. vasario 7 d., apie... 68. Kaltinimas 2013 m. vasario 7 d., apie 01.15 val., ( - ), prie VšĮ „( - )“... 69. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog L. Č.... 70. Baudžiamojo 71. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V.... 72. Esant išdėstytai įrodymų visumai, laikytina, kad objektyvieji nusikalstamos... 73. Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas yra tyčinis nusikaltimas.... 74. Kaltinimas organizavus UAB „( - )“ priklausančio automobilio padegimą... 75. Nustatyta, kad L. S. šiuos jam pareikštus kaltinimus... 76. Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad viso ikiteisminio tyrimo metu,... 77. Vertinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad nurodant esmines, šios bylos... 78. Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, kad UAB „( - )“, kuriai... 79. Vertinant tai, kas išdėstyta, tai yra L. Č. ir 80. Taigi šiame kontekste byloje darytina išvada, kad nors ir bendrai, bet... 81. Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje neabejotinai konstatuotina, kad... 82. Byloje konstatuotina, kad nustatytų objektyvių nusikalstamos veikos požymių... 83. Nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas nėra būtinasis nusikalstamos veikos... 84. L. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą... 85. L. S. byloje pareikšti kaltinimai ir įtraukus vaiką į... 86. L. S., neigdamas šiuos pareikštus kaltinimus, nurodo... 87. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad anksčiau išdėstyti... 88. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad 2013 m., kai buvo padaryta... 89. Tai, kad L. S. įtraukė L. Č. į... 90. Esant išdėstytai visumai, vienareikšmiai konstatuotina, jog 91. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad konstatuojant 92. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Č.... 93. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kategorišką paties 94. Byloje nustatyta, kad L. Č. kaip įtariamasis... 95. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje L. Č. buvo paskirta... 96. Duomenų, jog L. Č. būtų daroma įtaka, ar iš... 97. Pažymėtina, kad visos kaltinamojo L. Č. apklausos... 98. Išvadą remtis L. Č. parodymais ir juos vertinti kaip... 99. Kaltinamasis L. S., neigdamas šiuos jam pareikštus... 100. Byloje nustatyta, kad V. Č. kategoriškai atmetė... 101. Kaltinimai tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu... 102. D. P. neigė padaręs šią jam inkriminuojamą... 103. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirminės... 104. Analizuojant išdėstytus D. P. parodymus, matyti, kad 105. Analizuojant nusikalstamą veiką padariusio L. Č.... 106. Vertinant tai, kas išdėstyta, tai yra L. Č. ir 107. Šiame kontekste, tai yra vertinant L. Č. ir 108. D. P. pareikštas kaltinimas byloje grindžiamas... 109. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad liudytojas Nr. 001, kuriam taikomas... 110. Vertinant liudytojo Nr. 001 parodymus, matyti, kad dėstant esmines aplinkybes,... 111. Byloje nustatyta, kad išdėstyti liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas... 112. BPK 301 straipsnio 2 dalyje kategoriškai nustatyta, kad apkaltinamasis... 113. Byloje nustatyta, kad liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas,... 114. Tačiau nagrinėjamu atveju abejonių kelia liudytojo Nr. 001, kuriam taikomas... 115. Esant tokioms aplinkybėms, tai yra D. P. savo kaltę... 116. Vertinant naujesnę EŽTT praktiką bylose dėl anoniminių liudytojų matyti,... 117. Konstatuotina, jog D. P. kaltė padarius jam... 118. D. P. pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį... 119. Kaltinimas visuotinai pavojingu būdu sunaikinus UAB „( - )“ priklausantį... 120. Baudžiamojo kodekso24 121. Nagrinėjamoje byloje, neįrodžius D. P. kaltės kartu... 122. Dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla ... 123. Kaltinamasis L. S. kaltu padarius šią inkriminuojamą... 124. Kaltinamasis D. P. kaltu padarius šią jam... 125. D. P. patvirtino, jog žinojo, kad tokiai veiklai vykdyti... 126. Liudytojas R. V. parodė, kad S.... 127. Liudytoja N. M. parodė, kad ( - ), mirė jos brolis 128. Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 129. Liudytoja J. J. parodė, kad senelis 130. Liudytoja R. G. parodė, kad ( - ) mirė jos tėvas 131. Liudytoja V. Š. parodė, kad ( - ) mirė jos... 132. Liudytoja R. P. parodė, kad ( - ) mirė jos tėvas 133. Liudytojas J. S. parodė, kad ( - ) mirė jo mama 134. Liudytoja A. S. parodė, kad ( - ) mirė brolis A. 135. Liudytoja T. S. parodė, kad ( - ) mirė uošvienė 136. Liudytoja A. Ž. parodė, kad ( - ) mirė jos tėvas 137. Liudytoja R. K. parodė, kad ( - ) mirė jos mama 138. Liudytojas L. M. parodė, kad ( - ) mirė tėvas V. 139. Iš 2013-10-28 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pranešimo Nr. (10.5)... 140. Iš 2013-10-18 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr.... 141. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, priedo prie protokolo –... 142. Iš 2013-05-10 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK PKS tyrėjo 143. Iš 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 144. Iš 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 145. Iš 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 146. Iš 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 147. Iš 2013-05-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 148. Iš 2013-05-09 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 149. Iš 2013-05-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 150. Kaltinimas L. S. ir D. P. pagal 151. Baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi... 152. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir... 153. 2010 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos... 154. Nagrinėjamoje byloje, remiantis 2013 m. spalio 28 d. Klaipėdos visuomenės... 155. Esant išdėstytų ir aptartų aplinkybių visumai, neabejotinai konstatuotina,... 156. Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo... 157. Tiek BK 202 straipsnio 1 dalies, tiek ANK 52 straipsnio 1 dalies (ATPK 173... 158. Taigi, šio teisinio reglamentavimo kontekste, pagrindinis klausimas... 159. Byloje nustatyta, kad L. S. ir D.... 160. Tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog šiuo, nors ir neilgu... 161. Byloje nustatyta, kad minėta žmogaus palaikų laidojimo veikla buvo vykdoma,... 162. Išdėstytų ir aptartų aplinkybių visuma akivaizdžiai pagrindžia, jog... 163. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad aktyvūs, tiek finansinių... 164. Išdėstytų objektyvių veiksmų visuma pagrįstai byloje suponuoja ir... 165. L. S. ir D. P. buvo kaltinami, kad... 166. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlygis, nustatant konkrečią sumą,... 167. Minėta, jog pagal kasacinę praktiką versliškumas šioje nusikaltimo... 168. Išdėstytų aplinkybių visuma, pagrįstai suponuoja, kad 169. Byloje nustatyta, kad L. S. ir D.... 170. Ginčijant L. S. pareikštus kaltinimus, kaltinamojo 171. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos... 172. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal... 173. Esant tokioms aplinkybėms, tai, kad 2013 m. spalio 18 d. Klaipėdos... 174. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu - 2013 m. vasario 16... 175. Vis tik, esant nustatytoms aplinkybėms, aplinkybė, kad garažas, pagal... 176. Ginčijant kaltinamajam L. S. pareikštus kaltinimus,... 177. Pagal 2010 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos... 178. Kaip nepagrįstas atmestinas ir gynybos argumentas, kad mirusiųjų kūnų... 179. Nagrinėjamoje byloje faktą, jog būtent inkriminuojamu laikotarpiu nuo 2013... 180. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje atliekant elektroninių ryšių... 181. Byloje nustatyta, kad neteisėtai, neturint leidimo žmogaus palaikų laidojimo... 182. Šių aplinkybių kontekste visiškai nelogiška, kad D.... 183. Vertinant ir analizuojant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad... 184. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste konstatuotina, jog didesnį veikos... 185. Byloje nustatyta, kad liudytojas J. S. ikiteisminio... 186. Kaltinamiesiems L. S. ir D. P. buvo... 187. Bylos medžiaga remiantis nustatyta, kad liudytoja R. Ž.... 188. Kaltinamiesiems L. S. ir D. P.... 189. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamųjų kaltė... 190. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dėl neteisingų duomenų apie pajamas,... 191. Kaltinamasis L. S. dėl šių jam pareikštų kaltinimų... 192. L. S. paaiškino, kad iš esmės kaltę padarius šias... 193. Liudytoja J. A. parodė, kad ji dirba UAB „( - )“... 194. Liudytoja A. Z. parodė, kad ( - ) mirė jos mama 195. Liudytojas M. T. parodė, kad ( - ) ( - ) mirė brolis 196. Liudytoja V. K. parodė, kad ( - ) ( - ) mirė... 197. Liudytoja K. K. parodė, kad ( - ) mirė jos senelė 198. Liudytoja A. S. parodė, kad ( - ) mirė sūnus 199. Liudytoja A. S. parodė, kad ( - ) mirė tėvas 200. Liudytoja S. K. parodė, kad ( - ) mirė jos mamos... 201. Liudytojas V. B. parodė, kad ( - ) ryte mirė jo tėvas... 202. Liudytoja O. P. parodė, kad ( - ) mirė jos vyras 203. Liudytoja G. V. parodė, kad ( - ) mirė jos tėvas 204. Liudytoja L. S. parodė, kad ( - ) mirė jos vyro mama 205. Liudytoja A. M. parodė, kad ( - ) ryte mirė jos mama 206. Liudytoja A. M. parodė, kad ( - ) mirė jos senelis 207. Liudytoja R. E. parodė, kad ( - ) ( - ) slaugos... 208. Liudytoja D. C. parodė, kad jos sūnus 209. Liudytoja A. L. parodė, kad ( - ) naktį mirė močiutė... 210. Liudytoja G. S. parodė, kad ( - ) vakare mirė 211. Liudytoja D. P. parodė, kad ( - ) mirė jos tėvas 212. Liudytoja R. K. parodė, kad ( - ) mirė kaimynas 213. Liudytoja D. S. parodė, kad 2013 metų spalio mėnesį... 214. Specialistė D. S. paliudijo, kad ji baudžiamojoje... 215. Iš 2014-12-30 specialisto išvados Nr. 5-3/118 dėl UAB „( - )“ ūkinės... 216. - Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574... 217. UAB „( - )“ (buhalterė J. A.) laikotarpiu nuo... 218. Pagal UAB „( - )“ (direktorius L. S.) organizuojamą... 219. Pagal UAB „( - )“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą... 220. UAB „( - )“ (direktorius L. S.) laikotarpio nuo... 221. UAB „( - )“ (direktorius L. S.) nesilaikė Lietuvos... 222. -3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra... 223. -14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1... 224. UAB „( - )“ (direktorius L. S.) 2013 metų Metinėje... 225. UAB „( - )“ (direktorius L. S.) Klaipėdos AVMI... 226. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“... 227. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės... 228. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad, baudžiamojoje byloje atikus... 229. Teismų praktikoje, duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų... 230. Tuo pačiu pažymėtina, kad esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal... 231. Byloje nustatyta, kad nesilaikant įstatymų reikalavimų UAB „( - )“... 232. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenis apie asmens (ūkio... 233. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, apgaulingo... 234. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2013 m. spalio... 235. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, laikytina, kad objektyvieji... 236. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti... 237. Nagrinėjamoje byloje subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį... 238. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo L. S. kaltė... 239. Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ... 240. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių... 241. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios... 242. Baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad Klaipėdos... 243. Laikytina, kad objektyvieji nusikalstamos veikos – žinomai neteisingų... 244. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai... 245. Konstatuotina, jog subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį –... 246. Byloje nustatyta, kad pagal Sodros 2015-09-29 pateiktą informaciją dėl... 247. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą... 248. Dėl turto pasisavinimo... 249. Dėl šio pareikšto kaltinimo L. S. parodė, kad, iš... 250. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad 251. Teismų praktikoje, apgaulingas apskaitos tvarkymas ar neteisingų duomenų... 252. Šioje baudžiamojoje byloje L. S. būtent ir kaltinamas... 253. Neneigdamas nei piniginių lėšų iš fizinių asmenų gavimo, nei šių... 254. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 255. Šiame kontekste vertinant ir analizuojant kaltinamojo L.... 256. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnyje, atsako tik tas asmuo,... 257. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika... 258. Tokiu būdu, kaltinamojo L. S. kaltė padarius jam... 259. Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis nustatyta, kad 2013 m. spalio 8 d. 260. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pagal Sodros 2015-09-29 pateiktą... 261. Konstatuotina, kad kaltinamasis L. S. pasisavino jam... 262. Dėl civilinių ieškinių... 263. Byloje civilinis ieškovas UAB „( - )“ pareiškė civilinį ieškinį dėl... 264. Nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą sudaro – 289, 62 Eur – už... 265. Neturtinę žalą civilinis ieškovas UAB „( - )“ motyvuoja tuo, kad dėl... 266. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 267. Be abejonės, neteisėti veiksmai, sudeginant bendrovei priklausantį turtą... 268. Vis tik, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, turint omeny veiklos,... 269. Esant tokioms aplinkybėms, civilinis UAB „( - )“ ieškinys dėl... 270. Civilinis ieškovas – Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija... 271. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 272. BK 220 straipsnio dispozicija yra su formaliaisiais veikos požymiais, todėl... 273. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje, kad vien iš apgaulingo... 274. Civilinis ieškovas „( - )“ baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė 24... 275. Bausmių skyrimas ... 276. Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių... 277. Kaltinamasis L. S. padarė šešias tyčinio pobūdžio... 278. Kaltinamasis kaltu padarius jam inkriminuojamas veikas visa apimtimi... 279. Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, įtraukiant į... 280. Šių aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja skirti L.... 281. Kaltinamasis dirba, turi šeima. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo... 282. Atsižvelgiant į tai, laikytina jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu... 283. D. P. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio... 284. Pažymėtina, kad kaltinamasis kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą... 285. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina jog bausmės tikslai kaltinamojo 286. L. Č. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio... 287. Pažymėtina, kad L. Č. nusikalstamą veiką padarė... 288. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Duomenų, kad 289. Vertinant išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos... 290. Nustatyta, kad L. Č. pagal išduotą Europos arešto... 291. Kiti klausimai ... 292. Kardomosios priemonės, paskirtos L. S., 293. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. S., asmens... 294. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. S., asmens... 295. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. P., asmens... 296. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. Č., asmens... 297. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305... 298. L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 299. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį – laisvės... 300. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį – 187... 301. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį –... 302. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį –... 303. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį –... 304. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį –... 305. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 306. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 307. D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 308. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 309. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio... 310. L. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 311. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi,... 312. Laisvės atėmimo bausmę, paskirtą L. Č., laikyti... 313. UAB „( - )“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai.... 314. UAB „( - )“ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai.... 315. „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš 316. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį... 317. Kardomąsias priemones, paskirtas L. S. – rašytinį... 318. Kardomąsias priemones, paskirtas D. P. – rašytinį... 319. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. S., asmens... 320. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. S., asmens... 321. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. P., asmens... 322. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. Č., asmens... 323. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 324. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 325. -2 vnt. CD diskų Nr. 30-15-N 445 K2 (13), 446 ir Nr. 790 K2 (13);... 326. - voką, kuriame yra:... 327. - CD diskas su įrašu iš ( - ),... 328. - CD diskas su įrašu iš degalinės „( - )“,... 329. - CD diskas su išklotinėmis,... 330. - CD diskas su celėmis,... 331. - CD diskas Nr. 30-15-N-444 K1 (13),... 332. - CD diskas Nr. 30-15-N-450 K1 (13),... 333. - CD diskas Nr. 30-15-N-410 K1 (13),... 334. - CD diskas Nr. 30-15-N-317 K1 (13),... 335. - CD diskas Nr. 30-15-N-448 K1 (13),... 336. - CD diskas Nr. 30-15-N-790 K1 (13),... 337. - CD diskas Nr. 30-15-N-445, 446 K1 (13),... 338. - CD diskas Nr. 354 K1 (14),... 339. palikti saugoti baudžiamojoje byloje.... 340. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos...