Byla 2A-956/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės “Šiaulių bankas” apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-119-254/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės “Adreka” ieškinį atsakovui akcinei bendrovei “Šiaulių bankas” (tretieji asmenys: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė “Promakonas”, uždaroji akcinė bendrovė “Vairavimo menas”, R. R., L. R., S. R., S. R., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Kartex” ir “Elantra”) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42004 m. gegužės 26 d. UAB „Adreka“ (ankstesni pavadinimai - R. R. įmonė „Jungtinis duonos centras“, UAB „Jungtinis duonos centras“) ir AB „Ūkio bankas“ sudarė kredito sutartį Nr. 04/03-101 (toliau – 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartis arba Kredito sutartis), pagal kurią R. R. įmonei „Jungtinis duonos centras“ buvo suteiktas 500 000 Lt kreditas, kurio negrąžintas likutis 2008 m. gruodžio 9 d. buvo 40 000 Lt.

52009 m. gegužės 15 d. tarp atsakovo AB„Ūkio bankas“ ir UAB „Jungtinis duonos centras“ buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 07/03-346-1 (toliau – 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartis arba Laidavimo sutartis), kuria UAB „Jungtinis duonos centras“ neatlygintinai užtikrino trečiojo asmens UAB „Promakonas“ prievolių pagal 2007 m. liepos 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. 07/03-346 įvykdymą. UAB „Promakonas“ kredito bankui negrąžino, todėl AB „Ūkio bankas“ pareiškė kreditorinį reikalavimą 212 438,86 Lt sumaiUAB „Adreka“ bankroto byloje.

62009 m. gegužės 29 d. AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Jungtinis duonos centras“ sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutarties Nr. 04/03-101 (toliau – 2009 m. gegužės 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 arba Papildomas susitarimas Nr.1 arba Susitarimas Nr.1) dėl papildomo 1 587 000 Lt kredito suteikimo, kurio paskirtis buvo refinansuoti UAB „Promakonas“ suteiktą 450 000 Lt kreditą pagal 2008 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 08/03-287 ir 240 000 Lt pagal 2007 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr. 07/03-346, o taip pat 435 000 Lt UAB „Vairavimo menas“ suteiktą kreditą pagal 2007 m. balandžio 6 d. kredito sutartį Nr. 07/03-130 bei UAB „S&R Building“ suteiktą 462 000 Lt kreditą pagal 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 07/03-311.

7Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. birželio 2 d., UAB „Adreka“ iškelta bankroto byla.

8BUAB „Adreka“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1, taikyti restituciją ir įpareigoti grąžinti ieškovui 15 092,22 Lt, kuriuos ji sumokėjo pagal ginčijamą Papildomą susitarimą Nr. 1, tačiau nepriteisiant grąžinti suteikto kredito, kadangi bankas kredito lėšas tiesiogiai pervedė kitų bendrovių kreditams finansuoti.

9Be to, ieškiniu kitoje byloje UAB „Adreka“ prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartį, kuria ieškovas neatlygintinai užtikrino trečiojo asmens UAB „Promakonas“ prievolių, prisiimtų 2007 m. liepos 25 d. kreditavimo sutartimi Nr. 07/03-346, įvykdymą ir įsipareigojo atsakyti atsakovui visu savo turtu, jei trečiasis asmuo tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių.

10Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinės bylos pagal minėtus UAB „Adreka“ reikalavimus sujungtos, o atsakovu, atsižvelgiant į AB „Ūkio bankas“ reikalavimo teisių perleidimą AB „Šiaulių bankas“, nutarta laikyti AB „Šiaulių bankas.

11Ieškovas nurodė, kad nei Papildomo susitarimo Nr. 1, nei Laidavimo sutarties sudaryti neprivalėjo, sandorio sudarymo metu UAB „Jungtinis duonos centras“ turėjo kreditorių ir 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonė jau buvo nemoki, nes pagal 2008 m. balansą ieškovo pradelsti įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, buvo 254 829 Lt, pelno mokesčio skola -294524 Lt, finansinės skolos – 12138643 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos - 5793060 Lt, kai tuo tarpu nuosavas turtas – 10394284 Lt. Pažymėjo, kad sandoriais buvo pabloginta bendrovės finansinė padėtis, ką patvirtina 2009 m. balansas, kuomet pagal pirmiau nurodytus kriterijus skolos dar išaugo, nors sudarant papildomą susitarimą pradinio kredito buvo likę mokėti tik 40 000 Lt, tačiau turto įkeitimo mastas sudarius papildomą susitarimą ne tik kad liko nepakitęs, bet dar ir papildomai buvo įkeistas turtas, įsipareigojimai labai padidėjo, o kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto sumenko. Papildomu kreditu buvo refinansuoti su ieškovu susijusių UAB „Promakonas“ ir UAB „S&R Building“ kreditai, nors joms jau buvo iškeltos bankroto bylos, todėl papildomo susitarimo tikslas buvo neatlygintinai perkelti ieškovui trečiųjų asmenų skolas, kurių nebus galima išieškoti iš bankrutuojančių įmonių. Bankas turėjo žinoti ir apie ieškovo, kuris pagal kredito sutarties 12.3 punktą turėjo teikti atsakovui ketvirtinius ir metinius balansus, nemokumą. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, ginčijant 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1, kadangi apie jį sužinojo atsakovui 2011 m. birželio 30 d. pateikus prašymą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, o ieškinio senaties terminą dešimčia dienų (ieškinį administratorius 2012 m. liepos 10 d. pareiškė Kauno apygardos teismui) praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi su atsakovo kreditoriniu reikalavimu buvo pateikta apie 200 lapų įvairių sutarčių ir tik įsigilinus į jas buvo pastebėta, kad ginčijamas susitarimas pažeidžia įmonės teises.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir: pripažino negaliojančiu 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1, o taip pat 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartį, taikė restituciją ir priteisė ieškovui BUAB „Adreka“ iš atsakovo AB „Šiaulių bankas“ 15 092,22 Lt.

14Nurodė, kad 1 587 000 Lt kredito lėšos buvo gautos ir apskaitytos ieškovo finansinėje atskaitomybėje, todėl nesutiko su ieškovo teiginiu, kad kredito lėšų įmonė negavo. Pažymėjo, kad ieškovo ir jo lėšomis refinansuotų įmonių (trečiųjų asmenų) bei atsakovo tarpusavio teisiniai santykiai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė. Nustatė, kad iš ieškovo sąskaitos 4501 apyvartos pagal klientus matyti, jog 2009 m. gegužės 29 d. ieškovo pradelsti įsipareigojimai sudarė 3 052 207,98 Lt sumą, be to 837 249,12 Lt sudarė pradelstos skolos valstybės, savivaldybių biudžetams bei fondams. Pažymėjo, kad balanse buvo apskaitoma ir 254 829 Lt skola, susijusi su darbo santykiais. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovas 2008 metus baigė patirdamas 257 449 Lt nuostolį, o 2009 metais minėti rodikliai apie ekonominę įmonės būklę dar labiau pablogėjo, skolos darbuotojams išaugo iki 804 120 Lt, o gautinos sumos per vienerius metus išaugo iki 5 928 122 Lt ir ši suma padidėjo dėl balanse apskaitytų dukterinių įmonių skolų, kurios padidino įmonės turto bendrą sumą, apskaičius balanse ginčo kredito sutarčių refinansavimą. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad abu ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, nes skolininkė UAB „Adreka“, turėdama finansinių sunkumų, gautą paskolą panaudojo ne kreditorių interesais, o refinansavo su ieškove susijusių bendrovių kreditorinius įsipareigojimus bei 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartimi dar prisiėmė papildomus įsipareigojimus už BUAB „Promakonas“, kuri prievolės grąžinti kreditą neįvykdė.

15Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo administratorius ginčijamą susitarimą gavo tik 2011 m. birželio 30 d. su AB „Ūkio bankas“ pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir 2012 m. liepos 10 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuris 2012 m. liepos 16 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, jį vertindamas kaip neturtinį, t. y. pirmą kartą teikiant ieškinį senaties terminas buvo praleistas 9 dienas, o termino praleidimui (ieškinys Kauno apylinkės teismui pateiktas 2012 m. liepos 20 d.) turėjo įtakos ir nenuosekli teisminė praktika, todėl teismas sprendė, kad nežymus ieškinio senaties termino praleidimas negali būti pagrindu atsisakyti ginti pažeistą teisę, susijusią su viešuoju interesu – kreditorių teisėtais interesais bankroto byloje, dėl ko teismas terminą atnaujino.

16Kauno apygardos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamus sandorius ieškovas privalėjo sudaryti, o UAB „Jungtinis duonos centras“ nesąžiningumas kreditorių atžvilgiu yra įrodytas anksčiau minėtais duomenimis apie sunkią turtinę padėtį ir negalėjimą laiku atsiskaityti su reikalavimo teisę turinčiais kreditoriais. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti jau po to, kai Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-374-338/2009 UAB „Promakonas“, o Kauno apygardos teismas – 2009 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-239-173/2011 UAB „S&R Building“, iškėlė bankroto bylas (pastarosios bendrovės atžvilgiu 2011 m. gruodžio 13 d. priimtas sprendimas pripažinti įmonės veiklą pasibaigusią likvidavus dėl bankroto). Be to, pažymėjo, kad ieškovas laidavo už įmonę, kuriai buvo keliama bankroto byla ir ji potencialiai negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi (banku), todėl tiek ieškovo, tiek banko elgesys vertinamas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai.

17Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1, ieškovas yra grąžinęs dalį - 15 092,22 Lt kredito, todėl šias lėšas restitucijos pagrindu jai grąžinti įpareigojamas atsakovas AB „Šiaulių bankas“, o pastarasis galimybę savo teises ginti galės BUAB „Adreka“ bankroto byloje kartu su kitais ieškovo kreditoriais (CK 6.145 str. 2 d., ĮBĮ 26 str.).

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Ieškinį dėl Papildomo susitarimo Nr.1 pripažinimo negaliojančiu ieškovas pareiškė tik 2012 m. liepos 20 d., nors visi dokumentai administratoriui buvo perduoti 2011 m. birželio 14 d., t. y. ieškovas daugiau kaip vienu mėnesiu praleido ieškinio senaties terminą, kuriam atnaujinti nebuvo svarbių priežasčių, o teismas nepagrįstai jį atnaujino dar ir CPK 78 straipsnio pagrindu (CPK 330 str.)
  2. Jeigu net nebūtų sudarytas 2009 m. gegužės 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1, ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos 2010 metais sudarytų 5 074 415 Lt, dėl ko per vienerius metus ieškovo mokėtinos sumos vis vien būtų viršijusios pusę ieškovo turto, o pagal minėtą susitarimą įkeistas turtas bet kokiu atveju yra įkeistas atsakovui antrine hipoteka pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutartį Nr. 07/03/441, kurios ieškovas neginčija, todėl visa suma, gauta realizavus įkeistą turtą, atiteks atsakovo reikalavimams tenkinti (t. y. ginčijamo susitarimo sudarymas jokios įtakos kitų BUAB „Adreka“ kreditorių reikalavimams tenkinti neturi).
  3. Papildomo susitarimo Nr. 1 sudarymo dieną ieškovas vykdė veiklą, o bankroto byla jam buvo iškelta tik po dviejų metų, todėl ginčijamo sandorio sudarymo metu AB „Ūkio bankas“ nesuvokė, jog tai sukels ar sustiprins ieškovo nemokumą bei kad bus pažeisti ieškovo kreditorių interesai. Juo labiau, kad 2009 m. gruodžio 31 d. ieškovas ir AB „Ūkio bankas“ sudarė papildomą susitarimą Nr. 2, pagal kurį atsakovas ieškovui suteikė papildomą 219 529,89 Lt dydžio kreditą.
  4. Aplinkybė, kad ieškovas sutiko prisiimti įsipareigojimus už galimai nemokias UAB „Promakonas“ bei UAB „S&R Building“, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tiek ieškovo, tiek ir atsakovo nesąžiningumo, o verslo praktikoje taip pat yra visiškai įprasta, kai su skolininku susiję asmenys laiduoja už tokį skolininką neatlygintinai.
  5. Ieškovo laidavimas nebuvo užtikrintas jokiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, dėl ko tokie kreditoriniai reikalavimai gali būti tenkinami tik trečiąja eile, o byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tikėtis, kad ieškovo turto pakaks trečios eilės kreditorių reikalavimams tenkinti, dėl ko kitų ieškovo kreditorių interesai sudarius ginčijamą laidavimo sandorį negali būti laikomi pažeistais.
  6. Atsakovas prašė teismo išreikalauti kredito sutartis, kurių refinansavimui buvo panaudotos pagal ginčijamą susitarimą gautos piniginės lėšos (galimai jose numatytas ieškovo, kaip susijusios įmonės, laidavimas ar pan., kas paneigtų ieškovo neprivalėjimą sudaryti ginčo sandorius ar kt.), tačiau teismas atsisakė tai daryti ir tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė.
  7. Teismas konstatavo, kad visos lėšos pagal susitarimą (1 587 000 lt) buvo perduotos ieškovui, tačiau nepasisakė, kaip restitucija turi būti įgyvendinta atsakovo atžvilgiu (faktiškai teismas taikė vienašalę restituciją).
  8. Actio Pauliana instituto paskirtis kompensacinė, tačiau laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia nedaro jokios įtakos ieškovo mokumui, o sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumo tikslui.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Adreka“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuoroda į CPK 78 straipsnį sprendimo dalies dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo esmės nekeičia, o ginčijamais sandoriais ieškovas ženkliai padidino savo prievolių, už kurias įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, mastą, už tai negaudamas jokios naudos. Sudarius ginčijamą 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1, buvo paliktos galioti ieškovo pateiktos kredito užtikrinimo priemonės, o 219 529,89 Lt kreditas pagal 2009 m. gruodžio 31 d. papildomą susitarimą Nr. 2 buvo skirtas ieškovo laiku nesumokėtų palūkanų refinansavimui. Pagal ginčijamus susitarimus ieškovas iš atsakovo nieko negavo, todėl pripažinus sandorius negaliojančiais, ieškovas neturi ką grąžinti apeliantui.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas netenkinamas

23Dėl šalių sudaryto 2009 m. gegužės 29 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 teisinio kvalifikavimo

24Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Paprastai sandorio sudarymo priežastis – sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai). Šie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialieji įstatymai yra taikomi sandoriui. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012).

25Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei, t. y. šalys gali nurodyti, kokios normos bus taikomos jų sudarytai sutarčiai. Tais atvejais, kai šalys sudaro Civiliniame kodekse nereglamentuojamą sutartį, ji gali būti kvalifikuojama kaip panašius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip mišri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos. Tais atvejais, kai kyla sutartį sudariusių šalių ginčas dėl sąlygų turinio, šalių teisių ir pareigų apimties, yra taikomas sutarčių aiškinimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

26Kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013, 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 ir kt.).

27Sutartis aiškinama, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių teisių bei pareigų nustatymas yra fakto klausimas.

28Aiškindamas CK 6.193 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-151/2010; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-323/2010 ir kt.).

29Iš bylos aplinkybių matyti, jog šalys sudarė 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį, pagal kurią AB Ūkio bankas ieškovui suteikė 500000 Lt kreditą. Prie šios Kredito sutarties šalys sudarė 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo bankas įsipareigojo ieškovui suteikti papildomą kreditą 1 587 000 Lt sumai. Iki Papildomo susitarimo Nr. 1 sudarymo, ieškovui pagal Kredito sutartį buvo likusi negrąžinta bankui 40 000 Lt kredito dalis. 2009 m. gegužės 29 d. Papildomame susitarime Nr. 1 numatyta, jog papildomai suteikiamo ieškovui kredito paskirtis – refinansuoti UAB „Promakonas“ suteiktą 450 000 Lt kreditą pagal 2008 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 08/03-287 ir 240 000 Lt pagal 2007 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr. 07/03-346, o taip pat 435 000 Lt UAB „Vairavimo menas“ suteiktą kreditą pagal 2007 m. balandžio 6 d. kredito sutartį Nr. 07/03-130 bei UAB „S&R Building“ suteiktą 462 000 Lt kreditą pagal 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 07/03-311. Ieškovas tvirtina, jog ginčijamu Papildomu susitarimu Nr. 1 šalys nesudarė kredito sutarties ir bankas faktiškai ieškovui kredito nesuteikė, bet skolos perkėlimo sutartimi kitų su ieškovu susijusių įmonių įsipareigojimus (skolas) perkėlė ieškovui. Atsakovas – AB Ūkio bankas teises ir pareigas perėmęs AB Šiaulių bankas su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir tvirtina, jog šalis pagal 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 sieja kreditavimo teisiniai santykiai. Kokiomis materialiosios teisės normomis remiasi, sudarydamos Papildomą susitarimą Nr. 1, šalys nenurodė. Taigi siekiant tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, taikant sutarčių aiškinimo taisykles būtina išsiaiškinti, kokią sutartį šalys turėjo mintyje. Tai aktualu sprendžiant tiek dėl byloje pareikšto actio Pauliana sąlygų nustatymo (kreditorių teisių pažeidimo, sandorio šalių sąžiningumo), tiek ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, konstatavus jo neteisėtumą, teisinių padarinių (restitucijos) taikymo, kadangi skirtingų sandorių pripažinimo negaliojančiais padariniai skiriasi. Refinansavimas (perkreditavimas) kreditavimo praktikoje paprastai yra toks finansinis sandoris, kuriuos siekiama pagerinti paimto kredito sąlygas (sumažinti palūkanų normą, pratęsti kredito grąžinimo terminą, padidinti paskolos sumą, sumažinti mėnesio įmoką, pakeisti paskolos valiutą kita, apjungti kelias paskolas į vieną ir t.t.). Dažniausiai tokiu atveju paskola perkeliama iš vieno į kitą banką, tačiau galimi atvejai, kai tas pats bankas refinansuoja jo paties tam asmeniui suteiktą kreditą – suteikia naują paskolą, iš kurios grąžinamas ankstesnis kreditas. Nors Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai refinansavimo teisinių santykių tiesiogiai nereglamentuoja, tačiau pagal savo prigimtį šie santykiai atitinka kreditavimo teisinius santykius, kai bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Vien tik kredito paskirtis – refinansuoti (perkredituoti) anksčiau tam pačiam asmeniui ar kitam asmeniui (kitiems asmenims) suteiktą kreditą ar suteiktus kreditus, savaime nekeičia kreditavimo santykių esmės. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje ginčijamas šalių 2009 m. gegužės 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 neatitinka praktikoje populiariai naudojamos refinansavimo sutarties turinio.

30Kaip minėta, sutartis, visų pirma, turi būti aiškinama sąžiningai, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes. Pažodinis (lingvistinis) sutarties aiškinimas gali įgyti svaresnę reikšmę tais atvejais, kai šalių ketinimai nesutampa, nes sutarties tekstas gali atskleisti, kurios iš šalių ketinimai labiau atitinka lingvistinę sutarties prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009). Taigi, aplinkybė, jog ginčijamas 2009 m. gegužės 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 prie Kredito sutarties bei kad susitarime kalbama apie kitų asmenų kreditų refinansavimą iš ieškovui suteikto kredito, savaime nelemia išvados, jog pagal Papildomą susitarimą Nr. 1 šalis sieja kreditavimo teisiniai santykiai. Bylos aplinkybės patvirtina, jog ginčijamas susitarimas sudarytas tuo metu, kai dviem įmonėms, kurių trims kreditams grąžinti ir buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1, prieš du mėnesius jau buvo pradėtos vykdyti bankroto procedūros: UAB „Promakonas“ bankroto byla iškelta 2009 03 05 d., UAB „S&R Building“ – 2009 03 23 d. (b.l. 23-24, t.1). Trečiai iš įmonių (UAB „Vairavimo menas“), kurios kreditui grąžinti buvo skirtas ginčo susitarimas, šiuo metu taip pat iškelta bankroto byla (b.l. 18-19, t.5). UAB „Adreka“ taip pat turėjo ženklių finansinių sunkumų, negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir faktiškai buvo nemokumo būsenoje (apie tai nutartyje bus argumentuojama vėliau), tačiau pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį negražinto kredito likutis buvo tik 40000 Lt, tuo tarpu AB Ūkio bankas šio kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeista žymiai didesnės vertės turto (b.l. 8, 21, t.1). Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog banko tikslas buvo ne kredituoti ieškovą, bet nemokius skolininkus pagal keturias kredito sutartis pakeisti ieškovu, papildomai užsitikrinant banko suteiktų kreditų grąžinimą ieškovo turto įkeitimu. Tai įgyvendinti esminės reikšmės turėjo ir aplinkybė, jog ieškovas ir įmonės, kurių kreditų gražinimui sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1, yra tarpusavyje susiję asmenys, nes visų šių įmonių savininkai yra tie patys (b.l. 21-52, t. 5). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių tikslas sudarant 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 buvo pakeisti pradinius skolininkus nauju skolininku, todėl nagrinėjamoje byloje ginčijama šalių sutartis kvalifikuotina ne kaip kreditavimo sutartis, bet kaip skolos perkėlimas, sudarius dėl skolos perkėlimo sutartį tarp kreditoriaus ir naujojo skolininko (CK 6.115, 6.50 straipsniai).

31Skolos perkėlimas prievolių teisėje suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Savo esme tai yra daugiašalis sandoris. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.115, 6.116 straipsniai). Bet kuriuo atveju skolos perkėlimas nesant kreditoriaus sutikimo negalimas. Šios sutarties atveju būtinas ne tik kreditoriaus, bet ir naujojo skolininko sutikimas. Skolos perkėlimo sutarčiai privaloma rašytinė forma. Savo ruožtu skolos perkėlimo sutarties turinyje turi būti atskleista perkeltos skolos apimtis, gali būti nurodytas jos susidarymo pagrindas. Skolos perkėlimo sutartis gali būti tiek savarankiška sutartis, tiek sutarties, turinčios kelių rūšių sutarčių elementų, dalis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Taigi , skolos perkėlimo atveju nei prievolė, nei jos pagrindu atsiradęs reikalavimas, nei kreditorius nesikeičia. Keičiasi tik skolininkas, vietoje kurio sutarties pagrindu atsiranda naujasis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-349/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir kt.).

32Skolos perkėlimo tarp šalių teisinius santykius patvirtina ir sudaryto sandorio vykdymo aplinkybės. Iš ieškovo paskolinės sąskaitos išrašo matyti, jog bankas pinigų į kreditinę ieškovo sąskaitą pagal 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 nepervedė. Bankas ieškovo kreditinėje sąskaitoje sandorio sudarymo dieną (2009 05 29) padidino įsiskolinimo likutį nuo 40 000 Lt iki 1627000 Lt ir 2009 05 30 vidaus bankinių operacijų būdu padarė užskaitas su savo trimis skolininkais, kuriomis patenkino savo reikalavimus jų atžvilgiu. Šios atliktos šalių tarpusavio įsipareigojimų užskaitos tiesiogiai atspindėtos ieškovo paskolinėje sąskaitoje (b.l. 75-76, t.1; b.l. 19-21, 48, t.2; b.l. 94, t.4). Iš šių dokumentų matyti, jog 2009 05 29 į ieškovo sąskaitą banke Nr.LT707010300000776138 jokių pajamų (suteikto kredito) neįplaukė (b.l. 48, t. 2). Sąskaitos 43121, kurioje atspindima visa kredito pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį istorija, apyvartoje (b.l.75-76, t.1) šią dieną pažymėtos keturios paskolų refinansavimo ir užskaitos operacijos, bet ne kredito ieškovui 1 587 000 Lt dydžio suteikimo operacija. Bankui 2009 05 30 atliekant vidaus banko operacijas dėl keturių kreditų dengimo iš ieškovo sąskaitos Nr.LT707010300000776138, pradinis ieškovo paimto kredito likutis nurodytas 40 000 Lt (bet ne 1 627 000 Lt, jeigu kreditas būtų ieškovui suteiktas 2009 05 29) ir tik atlikus šias operacijas nurodytas ieškovo kredito likutis bankui 1 627 000 Lt (b.l. 94, t. 4). Taigi bankas, remdamasis šalių sudarytu Papildomu susitarimu Nr. 1, vidinių banko operacijų būdu perkėlė trijų skolininkų pagal keturias kredito sutartis įsipareigojimus bendro 1 587 000 Lt dydžio ieškovui, kuris realiai šios sumos iš banko negavo ir atitinkamų sumų nepervedė trims susijusioms bendrovėms. Tuo tarpu pagal kreditavimo sutartį paskola laikoma suteikta nuo priklausančios pervesti pinigų sumos įskaitymo į sutartyje numatytą kredito gavėjo sąskaitą momento, kai kredito gavėjas įgyja disponavimo kredito lėšomis teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2013). Pagal ginčo šalių sudarytą skolos perkėlimo sutartį pradinė prievolė nesibaigė, nepasikeitė banko reikalavimas, tik pasikeitė skolininkas. Trečiajam asmeniui (šiuo atveju – ieškovui), įvykdžiusiam prievolę už kitus asmenis, perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su pradiniais skolininkais (CK 6.50 str. 3 d.).

33Dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu sąlygų

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-204/2012).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012 ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-41/2014eškovo administratorius 2012 m. liepos 10 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui (b.l. 152, t.1), kuris 2012 m. liepos 16 d. nutartimi (b.l. 77, t. 1) ieškinį atsisakė priimti, pagal tuo metu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką jį vertindamas kaip neturtinį, t. y. ieškovas ieškinį pateikė po vienerių metų ir 9 dienų nuo dokumentų apie sudarytą ginčijamą sandorį gavimo dienos. Ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui ieškovas pateikė nedelsdamas – 2012 m. liepos 20 d.

372009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1

382009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1

39Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau, nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 straipsnis), sandoriais prisiimdamas naujų įsipareigojimų (pvz., laidavimo), kurių prisiimti neprivalėjo ir kt. am tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006), taip pat atvejai, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

402009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartimi

41Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Adreka“ nemokumas buvo nustatytas tik Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1609-109/2011. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo sandoriais nebuvo pažeisti įmonės bei jos kreditorių interesai, kadangi CK 6.66 straipsnis nereikalauja, jog įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų teisiškai konstatuotas. Siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumą sandorio sudarymo metu. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).

43Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė UAB „Adreka“ balansą už 2008, 2009 metus bei . Ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo 10 394 284 Lt vertės turto, , o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 5 793 060 Lt (b.l. 37-39, t.1). Iš ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovas šiuo laikotarpiu patyrė 257 449 Lt nuostolių (b. l. 40, t.1). Ieškovo balanse už 2009 metus nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma buvo 6 973 171 Lt, kai tuo tarpu nuosavo turto vertė buvo 11 307 202 Lt (b.l. 31-33, t.1). Iš ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitos už 2009 metus matyti, kad ieškovas per 2009 metus patyrė 1 472 089 Lt nuostolių (b.l. 34, t.1). Taigi, ieškovo galimybės atsiskaityti su kreditoriais mažėjo, 2009 ūkiniais metais ieškovo veiklos rezultatai blogėjo, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (6 973 171 Lt) nemaža dalimi viršijo pusę turto vertės (11 307 202 Lt), be to bendrovė patyrė ženklių nuostolių. , t.2 , t.2 š byloje esančio 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad UAB „Adreka“ turi turto, kurio vertė 8 532 751 Lt., o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 9 038 611, iš jų pradelstų įsipareigojimų yra 5 263 631 Lt., įmonė patyrė 2 017 336 Lt nuotolių. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir kad įmonė yra nemoki

44Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Adreka“ turėjo vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams, ginčijamo laidavimo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus, o UAB „Promakonas“ buvo iškelta bankroto byla ir nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog ginčijama laidavimo sutartimi UAB „Adreka“ neatlygintinai prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone, padarė pagrįstą išvadą, jog tokiu būdu buvo perkeltos nemokios (vėliau bankrutavusios) įmonės prievolės UAB „Adreka“ ir pažeistos UAB „Adreka“ kreditorių teisės. UAB „S&R Building“ dėl bankroto jau išregistruota 2012 01 18 (b.l. 62, t. 1), UAB „Promakonas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, jau 2009 05 15 teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų buvo beveik už 2 mln. Lt (b.l. 20, t. 5), nekilnojamojo turto ši įmonė neturėjo (b.l. 23, 27, t.1). UAB „Vairavimo menas“ šiuo metu taip pat yra iškelta bankroto byla, iš įmonės balanso matyti, jog jame nurodyto turto vertė tik 6174 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 231 025,56 Lt; iš finansinės atskaitomybės už 2008 ir 2009 metus dokumentų matyti, jog įmonė turto turėjo mažiau už įsipareigojimus (2008 metais turto – už 1274999 Lt, įsipareigojimų – už 1394620 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos – 267939 Lt; 2009 metais turto – už 843593 Lt, įsipareigojimų – už 973696 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos – 316635 Lt; įmonė per šiuos metus veikė nuostolingai (b.l. 53-56, t.5) (CPK 179 str. 2 ir 3 d.).

45Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal Papildomą susitarimą Nr. 1, kai grąžintino kredito pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį likutis tebuvo 40 000 Lt, kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimui ne tik paliktas įkeistas tas pats turtas, kaip ir pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį, tačiau papildomai buvo įkeistas pastatas – sandėlis (unikalus Nr. 6698-8000-7044), esantis Šilagalio k., Panevėžio raj., su žemės sklypo nuomos teise bei visa gamybinė įranga, kuri nėra įkeista ir/ar neišperkama lizingo būdu, esanti Šilagalio k., Panevėžio raj., padidinta įkeistų piniginių lėšų ir būsimų piniginių įplaukų į kredito gavėjo sąskaitą suma iki 1 627 000 Lt; ieškovas taip pat įsipareigojo išsipirkus iš lizingo bendrovės lizingo būdu įsigyjamą gamybinę įrangą per 30 dienų ją įkeisti bankui (t.1, b.l. 8, 21; t.4, b.l. 143, 145). Nagrinėjamu atveju pripažinus Papildomą susitarimą Nr. 1 negaliojančiu, atsirastų pagrindas ir sutartinės hipotekos bei įkeitimo pabaigai papildomai įkeistam turtui (CK 4.197 str. 2 d. 2 p.; 4.224 str. 1 d. 1 p.), be to būtų pagrindas pasibaigti hipotekai pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį įkeistam nekilnojamam turtui (b.l. 8, t. 1), kadangi ieškovas visą kredito sumą pagal šią sutartį yra grąžinęs (b.l. 76, t.1; b.l. 95-101, t.4) (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.). Tai padidintų ieškovo turtą, iš kurio būtų galima tenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Kita vertus, įkeisto atsakovui turto mastas ir galimybė nukreipti išieškojimą į tą patį įkeistą turtą pagal kitas kredito sutartis, savaime nešalina byloje nustatytų ginčijamiems sandoriams actio Pauliana sąlygų ir nesudaro pagrindo palikti galioti neteisėtus bei kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius.

46Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad ginčijami sandoriai atitiko įprastą verslo praktiką, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog tokie sandoriai (kai verslo subjektai tokiu būdu laiduoja už kito asmens prievolę ar refinansuoja savo ar kitų verslo subjektų skolas), paprastai normalioje verslo aplinkoje yra teisėti ir verslo santykiuose įprasti, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių teisėtumas neabejotinai turi būti įvertintas įmonės kreditorių interesų pažeidimo aspektu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo kreditorių interesų pažeidimą, nustatęs, kad ieškovas UAB „Adreka“ ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo faktiškai nemokus, kad UAB „Promakonas“ bei UAB „S&R Building“ tuo metu jau buvo iškeltos bankroto bylos ir jos akivaizdžiai jau nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kad ginčijamais sandoriais UAB „Adreka“ neatlygintinai prisiėmė kitų įmonių skolas bei įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone. Neatlygintinis minėtų įsipareigojimų naštos perkėlimas UAB „Adreka“ sumažino pačios UAB „Adreka“ kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą iš ieškovo turto, nes ieškovo bankroto atveju visų kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai ir kuo daugiau įsipareigojimų turi bankrutuojanti įmonė, tuo mažesnė tikimybė kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Šios aplinkybės kartu patvirtina tiek skolininko (ieškovo), neatlygintinai suteikusio vienam iš kreditorių (bankui) prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu, tiek ir paties banko nesąžiningumą.

47Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog ieškovo mokumą patvirtina aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. Papildomu susitarimu Nr. 2 prie 2004 05 26 d. Kredito sutarties Nr.04/03-101 ieškovui bankas suteikė papildomą 219 529,89 Lt kreditą (b.l. 98-99, t.1). Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, jog, visų pirma, šis kreditas buvo suteiktas pačiam ieškovui jo negrąžintų pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį palūkanų refinansavimui, bet ne kitų skolininkų įsipareigojimų perkėlimui, antra, šis faktas tik dar kartą patvirtina, jog ieškovas buvo faktiškai nemokus, nes negalėjo laiku vykdyti savo įsipareigojimų.

48Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, sudarius ginčijamus sandorius, faktiškai ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiškindamas kreditorių interesų pažeidimo kriterijų actio Pauliana kontekste, laikosi nuoseklios pozicijos, jog kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).

49Susitarimu Nr. 1 2004 m. gegužės 26 d.

50ir būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka toks atvejis, kai iš keleto kreditorių išskiriamas vienas ar keli ir su juo (jais) visiškai atsiskaitoma. Toks skolininko veiksmas reiškia jo nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). R. R., S. R., S. R.) (b.l. 21-52, t.5) (CPK 179 str. 2 ir 3 d.), tuo tarpu su visomis keturiomis įmonėmis AB Ūkio bankas buvo sudaręs kreditavimo sutartis, pagal kurias bankas įpareigoja paskolų gavėjus nuolat teikti finansines ataskaitas, nepabloginti turtinės padėties, informuoti banką apie turto struktūros pasikeitimus, o bankas nevaržomai gali kontroliuoti visą paskolų gavėjų veiklą. Pavyzdžiui,

51Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal CK 6.66 str. 2 d. neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Kadangi tiek skolos perkėlimo 2009 05 29 sandoris (2009 m. gegužės 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1), tiek ir 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartis yra neatlygintiniai sandoriai ir dėl to ginčo byloje nėra, trečiojo asmens actio Pauliana instituto prasme (AB Ūkio bankas) sąžiningumo klausimas apskritai byloje gali būti nesvarstomas, kadangi tai nėra būtinoji sąlyga sprendžiant tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimus.

522009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1

53spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, nurodė, kad pagal 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 dėl 1 587 000 Lt kredito suteikimo, ieškovas yra grąžinęs dalį - 15 092,22 Lt kredito, todėl šias lėšas restitucijos pagrindu jai grąžinti įpareigojamas atsakovas AB „Šiaulių bankas“, o pastarasis galimybę savo teises ginti galės BUAB „Adreka“ bankroto byloje kartu su kitais ieškovo kreditoriais (CK 6.145 str. 2 d., ĮBĮ 26 str.).

54Viena iš aplinkybių, dėl kurios skundžiamą sprendimą apeliantas prašo panaikinti yra ta, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, konstatavo, kad visos lėšos pagal susitarimą (1 587 000 lt) buvo perduotos ieškovui, tačiau nepasisakė, kaip restitucija turi būti įgyvendinta atsakovo atžvilgiu (faktiškai teismas taikė vienašalę restituciją). Be to, actio Pauliana instituto paskirtis kompensacinė, tačiau laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia nedaro jokios įtakos ieškovo mokumui, o sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumo tikslui.

55Pagal CK 1.80 str. 2 d. kai sandoris negalioja, šalys privalo grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sandorį, o kai negalima grąžinti natūra to, ką yra gavusios, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Kadangi restitucija yra prievolių teisės institutas, sprendžiant restitucijos taikymo klausimą yra taikomos ir CK 6.145-6.153 str. str. nuostatos. Restitucijos taikymas, konkretų sandorį pripažinus negaliojančiu, priklauso nuo aplinkybės, ar sandoris po jo sudarymo buvo vykdomas, t.y. ar jis buvo visiškai ar iš dalies įvykdytas. Taigi, jei sandoris vykdomas nebuvo, negali kilti ir restitucijos taikymo klausimas.

56Ginčijamas 2009 m. gegužės 15 d. laidavimo sandoris vykdomas nebuvo. Nors bankas remdamasis šiuo sandoriu kreipėsi į teismą dėl kreditorinio reikalavimo ieškovo bankroto byloje patvirtinimo, tačiau iki šiol reikalavimo pagrįstumo klausimas neišspręstas, byla dėl banko pareikšto reikalavimo sustabdyta iki šios bylos išnagrinėjimo. Todėl pripažinus tarp ginčo šalių sudarytą 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartį negaliojančia, pagrindo taikyti restituciją apskritai nėra, tik išnyksta šio sandorio vykdymo ateityje teisinis pagrindas (CK 1.95 str. 1 d.). Kaip jau minėta anksčiau, Laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia turi reikšmės ieškovo mokumui, kadangi sumažėja ieškovo įsipareigojimų ir padidėja įmonės kreditorių galimybės patenkinti kreditorinius reikalavimus, taip apginant ginčijamu sandoriu pažeistas kreditorių teises.

57Teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, jog ginčijamas 2009 m. gegužės 29 d. Papildomas susitarimas Nr.1 kvalifikuotinas skolos perkėlimo sutartimi ir kad pagal šį sandorį ieškovas kredito iš banko negavo. Nors pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą, kad ieškovui buvo suteiktas banko kreditas, ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl restitucijos taikymo nurodė prieštaringus argumentus, iš esmės teismas vienašalę restituciją, pripažinus nurodytą sandorį negaliojančiu, taikė teisingai. Kadangi pagal neteisėtą sandorį ieškovas sumokėjo bankui 15092, 22 Lt (b.l. 76, t.1; b.l. 95-101, t.4), ši suma pagrįstai iš atsakovo priteista ieškovui. Aplinkybė, jog teismas be jokio teisinio pagrindo abstrakčiai nurodė, jog atsakovas savo teises gali ginti ieškovo bankroto byloje kartu su kitais ieškovo kreditoriais, ginčo išsprendimo teisinio rezultato šioje byloje nepakeitė. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog, pripažinus pirmosios instancijos teismo sprendimo tam tikrus motyvus nepagrįstais, apeliantui yra priimamas blogesnis sprendimas (CPK 313 str.), nes materialiąja prasme ginčo šalių teisių ir pareigų turinys, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, nekeičiamas.

58Kita vertus, net ir formalus lėšų apskaitymas ieškovo sąskaitoje, jeigu toks būtų nustatytas, atsižvelgiant į šalių sandorio tikslą ir vykdymo aplinkybes, nesudarytų pagrindo taikyti restitucijos ir atsakovui priteisti iš ieškovo 1 587 000 Lt sumą, įvardintą 2009 m. gegužės 29 d. Papildome susitarime Nr.1 kaip kredito suma. Priešingu atveju, realiai neperdavęs ieškovui ginčijamo sandorio didelės pinigų sumos (1 587 000 Lt), o tik vidaus banko operacijų būdu padaręs tarpusavio įsipareigojimų užskaitas bei taip nemokių įmonių įsipareigojimus perkėlęs ieškovui, atsakovas, neturėdamas realių galimybių patenkinti reikalavimus tiesiogiai iš savo nemokių skolininkų, restitucijos taikymo pagrindu įgytų teisę dalį reikalavimų patenkinti iš ieškovo turto kitų ieškovo kreditorių sąskaita. Tai ne tik neatitiktų sąžiningumo principo reikalavimų, bet ir reikštų, jog iš neteisės atsiranda teisė, nes bankas neteisėto sandorio pagrindu įgytų nepagrįstą pranašumą kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu. CK 6.145 str. 2 d. būtent tokioms situacijoms teisingai išspręsti ir numato, jog išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų.

59Pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucija taikoma tik sandorio šalims, todėl šioje byloje nesprendžiamas atsakovo ir jo pradinių skolininkų iki ginčijamo skolos perkėlimo sandorio sudarymo -

60Kiti apelianto argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

61Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

62Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana ieškinį, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl tenkindamas ieškovo BUAB „Adreka“ ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Teismo padarytos teisės aiškinimo klaidos dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, dėl ginčijamo 2009 m. gegužės 29 d. Papildomo susitarimo Nr.1 teisinio kvalifikavimo, taip pat prieštaringi motyvai dėl restitucijos taikymo neturėjo esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui bei teisingo sprendimo priėmimui.

63Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65Apeliaciniam teismui apeliantas AB „Šiaulių bankas“, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

66Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 93 str.).

67Apeliaciniam teismui ieškovas BUAB „Adreka“ pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir jį pagrindžiančius įrodymus 2 000 Lt sumai.

68CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,5 koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos. Ieškovo prašomos priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą viršija minėtą koeficientą, todėl mažintinos iki 1 500 Lt. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui iš atsakovo priteistina 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo (CPK 93, 98 str. str.).

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 ir 98 straipsniais

Nutarė

70Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

71Priteisti ieškovui BUAB „Adreka“ (kodas 148100869) iš atsakovo AB „Šiaulių bankas“, (kodas 112025254) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2004 m. gegužės 26 d. UAB „Adreka“ (ankstesni pavadinimai - R. R. įmonė... 5. 2009 m. gegužės 15 d. tarp atsakovo AB„Ūkio bankas“ ir UAB „Jungtinis... 6. 2009 m. gegužės 29 d. AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Jungtinis duonos... 7. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011... 8. BUAB „Adreka“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti... 9. Be to, ieškiniu kitoje byloje UAB „Adreka“ prašė pripažinti... 10. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinės bylos pagal... 11. Ieškovas nurodė, kad nei Papildomo susitarimo Nr. 1, nei Laidavimo sutarties... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino... 14. Nurodė, kad 1 587 000 Lt kredito lėšos buvo gautos ir apskaitytos ieškovo... 15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo administratorius... 16. Kauno apygardos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog... 17. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti Kauno... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Adreka“ prašo Kauno... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas netenkinamas... 23. Dėl šalių sudaryto 2009 m. gegužės 29 d. Papildomo susitarimo Nr. 1... 24. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo... 25. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius,... 26. Kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė ginčo... 27. Sutartis aiškinama, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties... 28. Aiškindamas CK 6.193 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis... 29. Iš bylos aplinkybių matyti, jog šalys sudarė 2004 m. gegužės 26 d.... 30. Kaip minėta, sutartis, visų pirma, turi būti aiškinama sąžiningai,... 31. Skolos perkėlimas prievolių teisėje suprantamas kaip prievolės pasyviosios... 32. Skolos perkėlimo tarp šalių teisinius santykius patvirtina ir sudaryto... 33. Dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu sąlygų... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 37. 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1... 38. 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1... 39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas gali pažeisti kreditoriaus... 40. 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartimi... 41. Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Adreka“ nemokumas buvo nustatytas tik... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta ... 43. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė UAB... 44. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo sandorių sudarymo metu... 45. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal Papildomą susitarimą Nr. 1, kai... 46. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad ginčijami sandoriai... 47. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog ieškovo mokumą patvirtina... 48. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, sudarius... 49. Susitarimu Nr. 1 2004 m. gegužės 26 d.... 50. ir būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę... 51. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal CK 6.66 str. 2 d. neatlygintinis... 52. 2009 m. gegužės 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1... 53. spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, nurodė, kad pagal 2009 m.... 54. Viena iš aplinkybių, dėl kurios skundžiamą sprendimą apeliantas prašo... 55. Pagal CK 1.80 str. 2 d. kai sandoris negalioja, šalys privalo grąžinti viena... 56. Ginčijamas 2009 m. gegužės 15 d. laidavimo sandoris vykdomas nebuvo. Nors... 57. Teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, jog ginčijamas 2009 m.... 58. Kita vertus, net ir formalus lėšų apskaitymas ieškovo sąskaitoje, jeigu... 59. Pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucija taikoma tik sandorio šalims,... 60. Kiti apelianto argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo... 61. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo... 62. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas... 63. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 65. Apeliaciniam teismui apeliantas AB „Šiaulių bankas“, pateikė prašymą... 66. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 67. Apeliaciniam teismui ieškovas BUAB „Adreka“ pateikė prašymą dėl... 68. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 70. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 71. Priteisti ieškovui BUAB „Adreka“ (kodas 148100869) iš atsakovo AB...