Byla 1-44-309/2015

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnyj, kaltinamajam R. V., jo gynėjams advokatams Vytautui Barkauskui, Augustinui Vaičiūnui, civilinio ieškovo atstovui A. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. V., aasmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5R. V. kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2011-09-19 iki 2012-10-12 būdamas asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui – UAB „R. v. “, kodas ( - ), reg. ( - ), kurios vienintelis akcininkas yra ( - ) rajono savivaldybė, direktoriumi, organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, 2011-09-16 įsakymu Nr. 30 patvirtintų direktoriaus pareiginių nuostatų pagrindu turėdamas administracinius įgaliojimus, taip pat turėdamas teisę veikti ir priimti sprendimus UAB „R. v. “ vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui, laikotarpiu nuo 2011-09-16 iki 2012-10-12 piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y.,

6nesilaikydamas 2010-12-31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento UAB „R. v. ” išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 7/8 (koreguotas 2012-08-13), kurį privalo turėti įmonės, į aplinką išleidžiančios nuotekas, sąlygų, kuriose nebuvo numatyta atliekų naudojimo ir šalinimo veikla, bei neužtikrindamas nuotekų išvalymo iki nustatytų normatyvų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I – 2223 (2005-03-24 įstatymo Nr. X-147 redakcija), 19 str. 2 d., numatančią, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų; 32 str. 2 d., numatančią, kad asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius; 321 str. numatantį, kad esant realiai grėsmei, kad gali atsirasti žala aplinkai, ūkio subjektas privalo nedelsdamas imtis visų būtinų prevencinių priemonių. Jeigu reali žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų prevencinių priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1 – 236 patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamento (2009-07-03 įstatymo Nr. D1-386 redakcija), 6 str., numatantį, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis; 31.4. str. numatantį, kad į nuotakyną draudžiama išleisti medžiagas, galinčias trikdyti normalų nuotekų valymo įrenginių darbą ar dumblo apdorojimą; 31.5. str. numatantį, kad į nuotakyną draudžiama išleisti atliekas, išskyrus atvejus, kai organinių atliekų smulkinimą ir išleidimą į nuotakyną (organinių atliekų smulkintuvų įrengimą ir pajungimą į nuotakyną) leidžia nuotakyno operatorius (tokios galimybės numatytos nuotekų tvarkymo sutartyje); 34.2 str. numatantį, kad nuotakyno valdytojas turi teisę leisti nesilaikyti 3 lentelėje pateiktų reikalavimų ir 2 priedo B dalyje nurodytoms medžiagoms nustatytų DLK (didžiausia leistina koncentracija) į nuotekų surinkimo sistemą, jeigu yra laikomasi nustatytų reikalavimų nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką, pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo (2011-04-19 įstatymo Nr. XI-1324 redakcija), 4 str. 8 d. reikalavimus, kad atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų, pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių (patvirtintų 2011-05-03 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-368) 36 p. reikalavimus, kad atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius, žinodamas, kad 2005-12-15 UAB „R. v. “ su UAB „N. “ yra sudariusi vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutartį, pagal kurią abonentas – UAB „N. “ įsipareigoja neviršyti techninėse sąlygose nurodytos išleidžiamų buitinių nuotekų teršalų koncentracijos: BDS7 500 mg/l, SM 500 mg/l, BN 24 mg/l, BP 5 mg/l, naftos produktų 1,0 mg/l, riebalų 10 mg/l., žinodamas, kad pagal 2010-12-31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 7/8 (koreguotas 2012-08-13) į nuotakyną leidžiama priimti išleidžiamas buitines nuotekas, kuriose teršalų koncentracija BDS7 900 mg/l, žinodamas, kad UAB „N. “ išleidžiamų į nuotakyną nuotekų teršalų koncentracija priskiriama gamybinėms nuotekoms, be to, sutartyje nepagrįstai padidindamas leidžiamos taršos parametrus BDS7 iki1000 mg/l, 2012-05-03 atstovaudamas UAB „R. v. “ ir sudarydamas su UAB „N. “ naują geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su abonentu (juridiniu asmeniu), pagal kurią abonentas – UAB „N. “ įsipareigoja neviršyti techninėse sąlygose nurodytos išleidžiamų buitinių nuotekų teršalų koncentracijos: BDS7 1000 mg/l, SM 1000 mg/l, BN 56 mg/l, BP 40 mg/l, naftos produktų 1,0 mg/l, chloridai 1000 mg/l, ChDs 2200 mg/l, amoniakas 10 mg/l, riebalų 20 mg/l, tyčia ignoruodamas UAB „N. “ daromus pažeidimus nesilaikant minėtos sutarties sąlygų, išleidžiant į nuotakyną padidinto užterštumo gamybines nuotekas, tyčia nesiimdamas savo kaip vadovo teisės, numatytos UAB „R. v. “ valdybos 2011-09-16 įsakymų Nr. 30 patvirtintuose direktoriaus pareiginiuose įstatuose, nutraukti sutartis su abonentais, jei jie pažeidžia sutartyje numatytus įsipareigojimus, pažeisdamas UAB „R. v. “ įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2011-05-18, 2012-03-12 ir 2012-09-13, 13.3 p., numatantį, kad nuotekos turi būti apvalytos prieš išleidžiant į atvirus vandens telkinius, nesilaikydamas 2005-12-15 vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties 2.3. p., numatančio, kad abonento buitinės nuotekos išvežamos išvalymui savo arba tiekėjo transportu bei 2012-05-15 vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties 7.6. p., numatančio, kad abonento buitinės nuotekos išvežamos išvalymui pardavėjo transportu,

7žinodamas, kad UAB „N. “, registruota ( - ), siekdama išvengti išlaidų už atliekų šalinimą (pagal 2011-08-17 paslaugų teikimo sutartį Nr. 345 UAB „N. “ už šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugas UAB „R. v. s. “ moka 200 Lt už toną) ir siekdama išvengti išlaidų pirminio valymo įrenginiams įsirengti (2012-05-15 UAB „E. “ pagal UAB „N. “ išleidžiamų nuotekų kiekį, jų užterštumo duomenis paskaičiavo, kad išlaidos pirminių valymo įrenginių įrengimui sudaro 1 056 500 Lt; 2012 metų gegužės mėnesį UAB „U. “ pagal UAB „N. “ pateiktus nuotekų mėginių tyrimų rezultatus paskaičiavo, kad išlaidos pirminių valymo įrenginių įrengimui sudaro 680 000 Lt), taip pat žinodamas, kad UAB „N. “ netinkamai, pažeisdama aplinkos apsaugos taisykles, atlieka gamybinių nuotekų ir atliekų šalinimą, t. y. padidinto užterštumo gamybines nuotekas su atliekomis išleidžia į UAB „R. v. “ nuotakyną, taip pat žuvies gamybos atliekos yra neteisėtai laikomos UAB „R. v. “ ( - ) siurblinės teritorijoje, laikotarpiu nuo 2012-04-20 iki 2012-10-02 tyčia nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos UAB „N. “, kad pastaroji išvengtų išlaidų už atliekų šalinimą ir išvengtų išlaidų pirminio valymo įrenginiams įsirengti, Č. K. leidimu jo vadovaujamos bendrovės UAB „( - )“ priklausančioje teritorijoje ( - ) k., ( - ) rajone pilti gamybines atliekas su gamybinėmis nuotekomis, davė neteisėtus nurodymus pavaldiems asmenims – UAB „R. v. “ nuotekų tarnybos viršininkui A. J. ir vyresniajam inžinieriui-technologui P. V. organizuoti gamybinių atliekų su gamybinėmis nuotekomis išvežimą iš UAB „N. “ ir išpylimą į gamtinę aplinką, esančią Č. K. vadovaujamai bendrovei UAB „( - )“ priklausančioje teritorijoje ( - ) k., ( - ) rajone, po ko, A. J. ir P. V., vykdydami neteisėtus R. V. nurodymus, neteisėtai nurodė UAB „R. v. “ vairuotojams K. K., A. K. ir V. P. vykti su UAB „R. v. “ priklausančiomis transporto priemonėmis į UAB „N. “, iš kurios teritorijoje esančių nuotekų šulinių ištraukus žuvies gamybos atliekas su gamybinėmis nuotekomis, vežti jas į Č. K. vadovaujamos bendrovės UAB „( - )“ priklausančią teritoriją, esančią ( - ) k., ( - ) rajone, ir pilti į gamtinę aplinką, ko pasekoje į gamtinę aplinką buvo išpilta 440 m3 žuvies gamybos atliekų su gamybinėmis nuotekomis, dėl ko pagal 2002-09-09 aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (Žin., 2002, Nr. 93-4026; 2008, Nr. 17-603) 31 p. ir Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2012 m. spalio 10 d. paimto mėginio Nr. 32 (iš duobės UAB „( - )“ priklausančioje teritorijoje ( - ) k., ( - ) rajone) nustatytu tankiu (tankis yra lygus 0,95 g/cm3), nustatyta, jog neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu išpylus į aplinką 440 m3 – 418 t žuvies skerdimo atliekų ir riebalų ( - ) kaime, ( - ) rajone, aplinkai buvo padaryta 752400 Lt žala,

8be to, R. V. žinodamas, kad UAB „N. “ neturi įsirengusi pirminių valymo įrenginių ir į UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valyklą išleidžia padidintos taršos gamybines nuotekas ir atliekas, nuo 2011-09-16 iki 2012-10-12 tyčia nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų UAB „N. “ išleidžiamų padidinto užterštumo gamybinių nuotekų patekimą į nuotekų tinklus, kurios turėjo neigiamą poveikį ir sutrikdė UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, ko pasekoje UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valykloje sutriko biologinis valymo procesas, žuvo dalis mikroorganizmų, dalyvaujančių nuotekų biologiniame valymo procese, 2012 metų gegužės mėn. 8-9 d. ( - ) miesto nuotekų valykloje buvo atliekami valymo įrenginių neplaniniai remonto darbai, pakeistos vamzdinės aeracinės membranos 29 524 Lt vertės, 2012-05-08 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūros pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą bei nustatė, kad ( - ) miesto valymo įrenginiai yra remontuojami, išleidžiamos į gamtinę aplinką, į R. upelį nuotekos vizualiai atrodė blogai, apie šią susidariusią blogą situaciją valymo įrenginiuose juos eksploatuojančio ūkio subjekto UAB „R. v. “ direktorius R. V. pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 321 str. privalėdamas informuoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūrą, ją neinformavo, po ko, 2012-05-15 buvo sušaukta ( - ) rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija,

9be to, R. V. tyčia nesiimdamas jokių veiksmų, kad sustabdytų UAB „N. “ išleidžiamų padidinto užterštumo gamybinių nuotekų ir atliekų patekimą į UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų tinklus, kurios turi neigiamą poveikį ir trikdo UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, žinodamas, kad UAB „N. “ gamybinėse nuotekose esantis didelis kiekis riebalų kemša esančio nuotakyno vamzdynus ir trukdo UAB „N. “ šalinti padidinto užterštumo gamybines nuotekas ir atliekas, ne vėliau kaip 2011-12-30, veikdamas UAB „N. “ interesais ir siekdamas jai turtinės naudos, vienasmeniškai nusprendęs dėl būtinumo įrengti naują spaudiminę trasą nuo UAB „N. “ iki ( - )siurblinės, esančios UAB „R. v. “ neeksploatuojamoje nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, ( - ) r., ( - ) kaime, bei UAB „N. “ teritorijoje įrengti nuotekų siurblinę, žodžiu nurodė UAB „R. v. “ Vandentiekio tinklų tarnybos vadovui A. Š. nerengiant projekto atlikti anksčiau paminėtus darbus, po ko, vykdant žodinius R. V. nurodymus iki 2012-09-30 UAB „R. v. “ lėšomis buvo paklota nauja 300 metrų ilgio 9522 Lt vertės nuotekų spaudiminė trasa nuo UAB „N. “ iki ( - ) nuotekų siurblinės bei UAB „N. “ teritorijoje UAB „R. v. “ lėšomis buvo sumontuota 64 985,16 Lt vertės nuotekų siurblinė, tokiu būdu, R. V. tyčia nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų UAB „N. “ išleidžiamų padidinto užterštumo gamybinių nuotekų ir atliekų patekimą į UAB „R. v. “ nuotekų tinklus, kurios turėjo neigiamą poveikį ir trikdė UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, dėl ko nebuvo užtikrinamas nuotekų išvalymas iki nustatytų normatyvų, po ko, UAB „R. v. “ nesilaikant 2010-12-31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 7/8 (koreguotas 2012-08-13) sąlygų, UAB „R. v. “ už 2012 metus už viršnormatyvinę taršą į valstybės biudžetą sumokėjo 135 358 Lt,

10be to, R. V. žinodamas, kad 2011-05-25 iki 2011-06-10, 2012-01-05, 2012-05-24 yra duoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūros privalomieji nurodymai UAB „R. v. “ sutvarkyti UAB „R. v. “ neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritoriją, esančią ( - ) r., ( - ) kaime, kuri užteršta UAB „N. “ gamybinėmis nuotekomis ir riebalais, taip pat žinodamas, kad UAB „N. “ į UAB „R. v. “ ( - )miesto nuotekų valymo tinklų įrenginius išleidžia padidintos taršos gamybines nuotekas ir atliekas, kurios turi neigiamą poveikį ir sutrikdo UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą bei riebalai yra blogai išvalomi biologinio proceso metu, 2012 metų birželio mėnesį, organizuodamas UAB „R. v. “ neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritorijos, esančios ( - ) r., ( - ) kaime, sutvarkymą, Č. K. leidimu jo vadovaujamos bendrovės UAB „( - )“ priklausančioje teritorijoje ( - ) k., ( - ) rajone pilti gamybines atliekas su gamybinėmis nuotekomis, davė neteisėtus žodinius nurodymus pavaldžiam asmeniui vyresniajam inžinieriui-technologui P. V. organizuoti riebalų išvežimą iš UAB „R. v. “ ( - ) siurblinės teritorijos ir išpylimą į gamtinę aplinką, esančią Č. K. vadovaujamai bendrovei UAB „( - )“ priklausančioje teritorijoje ( - ) k., ( - ) rajone, po ko, P. V., vykdydamas neteisėtus R. V. nurodymus, neteisėtai žodžiu nurodė UAB „R. v. “ vairuotojui V. P. vykti su UAB „R. v. “ priklausančiomis transporto priemonėmis į ( - ) siurblinės teritoriją, iš kur ištraukus anksčiau šioje teritorijoje iš UAB „N. ” atvežtus ir išpiltus riebalus, juos vežti į Č. K. vadovaujamai bendrovei UAB „( - )“ priklausančią teritoriją ( - ) k., ( - ) rajone, ir pilti į gamtinę aplinką,

11be to, R. V. žinodamas, kad 2011-05-25, 2012-01-05, 2012-05-24 yra duoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūros privalomieji nurodymai UAB „R. v. “ sutvarkyti UAB „R. v. “ neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritoriją, esančią ( - ) r., ( - ) kaime, kuri užteršta UAB „N. “ gamybinėmis nuotekomis ir riebalais, taip pat žinodamas, kad UAB „N. “ į UAB „R. v. “ ( - )miesto nuotekų valymo tinklų įrenginius išleidžia padidintos taršos gamybines nuotekas ir atliekas kurios turi neigiamą poveikį ir sutrikdo UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012 metų liepos mėnesio, organizuodamas neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritorijos, esančios ( - ) r., ( - ) kaime, sutvarkymą, davė neteisėtus žodinius nurodymus pavaldiems asmenims nuotekų tarnybos viršininkui A. J. ir vyresniajam inžinieriui technologui P. V. iš dviejų neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių nuskaidrintuvų (kurie anksčiau buvo naudojami nuotekų valymo procese, nuotekų nusodinimui), esančių neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, esančioje ( - ) r., ( - ) kaime, išleisti su vandeniu susimaišiusias ten buvusias anksčiau iš UAB „N. “ nuotekų vamzdžio išleistas padidintos taršos gamybines nuotekas į gamtinę aplinką, po ko, A. J. ir P. V., vykdydami neteisėtus R. V. nurodymus, neteisėtai žodžiu nurodė UAB „R. v. “ operatoriams, R. K., R. Ž., D. R., V. D. ir J. M., vykti vakarais į neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritoriją, esančią ( - ) r., ( - ) kaime, kur šulinyje atsukus sklendę iš dviejų nuskaidrintuvų išleisti su vandeniu susimaišiusias ten buvusias anksčiau iš UAB „N. “ nuotekų vamzdžio išleistas padidintos taršos gamybines nuotekas į gamtinę aplinką, t. y. į R. upelį, o paryčiui sklendę užsukti, dėl ko nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012 metų liepos mėnesio, tikslios dienos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, R. K., R. Ž., D. R., V. D. ir J. M., naktimis į gamtinę aplinką, t. y. į R. upelį iš nuskaidrintuvo išleidinėjo su vandeniu susimaišiusias ten buvusias anksčiau iš UAB „N. “ nuotekų vamzdžio išleistas padidintos taršos gamybines nuotekas,

12be to, R. V. žinodamas, kad UAB „N. “ į UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valymo tinklų įrenginius išleidžią padidintos taršos gamybines nuotekas, kurios turi neigiamą poveikį ir sutrikdo UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-10-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, davė neteisėtus žodinius nurodymus pavaldžiam asmeniui vyresniajam inžinieriui - technologui P. V., UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valykloje išjungti siurblius ir tokiu būdu atitekančias į valyklą iš ( - ) miesto, ( - ) km., ( - ) km., UAB „N. “ nevalytas nuotekas per avarinį išleistuvą išleisti į R. upelį, po ko, P. V., vykdydamas neteisėtus R. V. nurodymus, neteisėtai nurodė UAB „R. v. “ operatoriams J. M., D. R. ir V. D., UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valykloje išjungti siurblius ir tokiu būdu atitekančias nevalytas nuotekas per avarinį išleistuvą išleisti į R. upelį, po ko nuo 2012-01-01 iki 2012-10-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. K., R. Ž., D. R., V. D. ir J. M., išjungdavo vieną arba du siurblius ir tokiu būdu atitekančias nevalytas nuotekas per avarinį išleistuvą išleisdavo į R. upelį,

13be to, žinodamas, kad 2005-12-15 tarp UAB „R. v. “ ir UAB „N. “ yra sudaryta vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutartis, bei 2012-05-03 atstovaudamas UAB „R. v. “ ir sudarydamas su UAB „N. “ naują geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su abonentu (juridiniu asmeniu), pagal kurią UAB „N. “ tiekiamas geriamas vanduo ir pagal jo tiekiamą kiekį apskaičiuojamos priimamos nuotekos, taip pat žinodamas, kad UAB „N. “ naudoja savo gręžinio vandenį ir dėl to susidaro papildomas UAB „R. v. “ nekontroliuojamas ir neapskaitomas nuotekų kiekis, siekdamas turtinės naudos UAB „N. “, neorganizuodamas nuotekų skaitiklio įrengimo ant UAB „N. “ nuotekų trasos, kad būtų apskaičiuojamas tikslus UAB „N. “ išleidžiamų nuotekų kiekis, už 2012 metus UAB „N. “ deklaruojant tik nežymų 230 kubų (nors 2010 m. deklaravo 6936 kubų, 2011 m. deklaravo 7022 kubų, 2013 m. deklaravo 14263 kubų) išleistų nuotekų kiekį naudojant savo gręžinių vandenį, tuo tarpu naudojant savo gręžinių vandenį ir faktiškai išleidus į ( - ) nuotekų valyklą daug didesnį – 10320 kubų – nuotekų kiekį, taip UAB „R. v. “ negavo dalies pajamų, t.y. 43137,60 Lt, už UAB „N. “ nuotekų tvarkymą ir dėl to patyrė turtinę žalą.

14Tokiais savo veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas turtinės naudos UAB „N. “, nesilaikydamas 2010-12-31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 7/8 (koreguotas 2012-08-13) sąlygų, kuriose nebuvo numatyta atliekų naudojimo ir šalinimo veikla bei neužtikrindamas nuotekų išvalymo iki nustatytų normatyvų, pažeisdamas 1992-01-21 Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I – 2223 (2005-03-24 įstatymo Nr. X-147 redakcija), 19 str. 2 d., 32 str. 2 d., 321 str., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1 – 236 patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamento (2009-07-03 įstatymo Nr. D1-386 redakcija), 6 str., 31.4. str., 31.5. str., 34.2 str., pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 8 d., pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių 36 p., tyčia ignoruodamas UAB „N. “ daromus pažeidimus nesilaikant 2005-12-15 sudarytos sutarties Nr. 202 su UAB „R. v. “ dėl vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties, bei tyčia ignoruodamas UAB „N. “ daromus pažeidimus nesilaikant 2012-05-03 sudarytos sutarties Nr. 202 su UAB „R. v. “ dėl geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutarties su abonentu (juridiniu asmeniu) sąlygų, išleidžiant į nuotakyną padidinto užterštumo gamybines nuotekas, nesilaikydamas 2005-12-15 vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties 2.3.p., numatančio, kad abonento buitinės nuotekos išvežamos išvalymui savo arba tiekėjo transportu bei 2012-05-15 vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties 7.6.p., numatančio, kad abonento buitinės nuotekos išvežamos išvalymui pardavėjo transportu, tyčia nesiimdamas savo kaip vadovo teisės, numatytos UAB „R. v. “ valdybos 2011-09-16 įsakymų Nr. 30 patvirtintuose direktoriaus pareiginiuose įstatuose, nutraukti sutartis su abonentais, jei jie pažeidžia sutartyje numatytus įsipareigojimus, pažeisdamas UAB „R. v. “ įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2011-05-18, 2012-03-12 ir 2012-09-13, 13.3 p., numatantį, kad nuotekos turi būti apvalytos, prieš išleidžiant į atvirus vandens telkinius, duodamas neteisėtus nurodymus pavaldiems darbuotojams, veikdamas priešingai tarnybos interesams, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „R. v. “ direktoriaus, tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino UAB „R. v. “ autoritetą, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, be to, atlikdamas aukščiau nurodytus neteisėtus veiksmus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė kitas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d. ir 245 str. 1 d., t. y. suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, taip pat nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, dėl ko didelės neturtinės bei turtinės žalos patyrė valstybė aplinkai padarius 752 400 Lt žalą, bei didelės turtinės žalos patyrė UAB „R. v. “ už 2012 metus už viršnormatyvinę taršą į valstybės biudžetą sumokėdama 135 358 Lt, bei už 2012 metus negaudama dalies pajamų 43 137,60 Lt už UAB „N. “ faktinių, bet nedeklaruotų, nuotekų tvarkymą.

15R. V. suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. jis ( - ) miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nutartimi būdamas nušalintas nuo UAB „R. v. “ direktoriaus pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2012-10-12, 2012-10-15, apie 17 val., atvyko į UAB „R. v. “ sekretorės – dispečerės A. J. tarnybinį kabinetą, esantį ( - ), ir neteisėtai nurodė A. J. į originalų 2012-10-15 pirkimo – pardavimo sutarties dėl „žuvies skerdienos atliekų ir riebalų“ ruošinį įrašyti tikrovės neatitinkančią 2012-09-17 datą, po to jis sutartyje pasirašė pardavėjo grafoje bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, nurodydamas A. J. jį išsiųsti į UAB „R. v. s. “.

16Be to, R. V. kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. jis, ( - ) miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nutartimi būdamas nušalintas nuo UAB „R. v. “ direktoriaus pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2012-10-12, pažeisdamas minėtą teismo nutartį ir neturėdamas teisės veikti UAB „R. v. “ direktoriaus vardu, 2012-10-15 telefoninio pokalbio metu su UAB „R. v. s. “ direktoriumi H. A. derino pirkimo – pardavimo sutarties „dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų perdavimo“ sąlygas, neturėdamas tam teisės 2012-10-15 atvyko į UAB „R. v. “ tarnybines patalpas ir kaip UAB „R. v. “ direktorius davė neteisėtus nurodymus UAB „R. v. “ darbuotojai sekretorei – dispečerei A. J. dėl minėtos sutarties su UAB „R. v. s. “ parengimo, bei nurodė A. J. rengiant minėtą sutartį įrašyti tikrovės neatitinkančią 2012-09-17 datą, taip siekdamas nuslėpti savo veiksmų neteisėtumą ir išvengti atsakomybės už ( - ) miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nutarties nevykdymą.

17Kaltinamasis R. V. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio vadovavo UAB „R. v. ”. Būdamas įmonės vadovu buvo atsakingas už įmonės finansinę būklę, veiklos organizavimą, įmonės planus ir jų įgyvendinimą. UAB „R. v. “ buvo padaliniai, kuriems vadovavo atskiri vadovai ir jie buvo atsakingi už savo kuruojamą sritį. 2011 m. rugsėjo mėnesį įmonėje buvo sunki finansinė situacija, įmonė dirbo nuostolingai, buvo apie 900 000 litų skola, pradėti darbai buvo neužbaigti. Norint pagerinti įmonės veiklą, buvo atlikta apklausa ir kiekvieno padalinio vadovas raštu pateikė pasiūlymus kaip pagerinti įmonės darbą. Nuotekų įrenginiai buvo pastatyti prieš 15 metų iki jam pradedant vadovauti. Per tą laiką nieko į įrenginius nebuvo investuota. Nuotekų įrengimų nusidėvėjimas buvo apie 90 procentų. Nuotekų valymo įrenginiams ir visai sistemai vadovavo P. V.. P. V. surašė kokia įrenginių būklė, rašte buvo pažymėta, kad valymo įrengimų membranos, orapūtė ir maišytuvai neatlieka savo funkcijų. Buvo gauta skundų dėl nemalonių kvapų ( - ) mieste. Buvo nutarta atlikti valymo įrengimų remonto darbus, kurie buvo baigti 2012 m. gegužės mėnesį. Po valymo įrenginių sutvarkymo UAB „R. v. “ nuotekas išvalydavo iki reikiamų parametrų.

18Į ( - ) siurblinės rezervuarus nuotekos buvo pilamos iki jam pradedant dirbti. Kaip nuotekos buvo išleidžiamos į aplinką, jam nebuvo žinoma. Kadagi jis buvo atsakingas už įmonės finansinę būklę, stengėsi, kad įmonė gautų kuo daugiau pelno. Įmonei sutartis su UAB „N. “ buvo pelninga, nes gavo didesnį pelną negu iki tol. Buvo padidintas taršos mokestis nuo 40 centų iki 60 centų. ( - ) siurblinėje buvo labai didelės elektros sąnaudos, todėl įrengė spaudiminę trasą. Įrengus naują spaudiminę trasą, įmonė per pusmetį uždirbdavo po 20 000 litų. Dėl naujos sapudiminės trasos įrengimo su UAB „N. ” nebuvo derinama.

192011 m. lapkričio mėnesį su UAB „R. v. “ atstovu buvo sutarta, kad UAB „R. v. ” jiems parduos riebalus. Riebalų kaupimu ir duobių kasimu, jis kaip direktorius nesirūpino. Jo paskaičiavimais įmonė už riebalų pardavimą galėjo uždirbti apie 200 000 eurų per metus. 2012 m. spalio mėnesį P. V. klausė, kodėl duobė nesutvarkyta. Buvo parduota apie 30 tonų riebalų.

20Dokumentų neklastojo. Sutarties sąlygos buvo aptartos anksčiau ir jos nebuvo pakeistos. Nepamena ar data buvo pakeista. Buvo pokalbis, kad pagal senas sutarties sąlygas reikia išvežti riebalus. Į įmonę buvo atvykęs pasiimti daiktų, jo paprašė pasirašyti sutartį, kitus dokumentus. Jis dokumentus pasirašė, manydamas, kad tai daro UAB „R. v. ” naudai.

21Liudytojas J. K. teismo posėdyje parodė, kad su R. V. yra pažįstami. 2000 – 2012 m. buvo 1995 m. įkurtos UAB „N. “, kurios veikla – žuvies perdirbimas ir pardavimas, generalinis direktorius. Nuo įkūrimo dienos UAB „N. ” pradėjo dirbti su UAB „R. v. “, pasirašė sutartį. Pagal sutartį UAB „R. v. ” UAB „N. ” teikė tris pagrindines paslaugas: šalto vandens tiekimą, nuotekų šalinimo paėmimą ir riebalų išvežimą. Sutartis buvo koreguojama 2012 m. UAB „ N. “ buvo pastatyti pirminiai valymo įrenginiai: riebalų gaudyklės, per kurias tekėdavo visos nuotekos. Gaudyklės buvo UAB „ N. “ teritorijoje. Kadangi sutartis buvo su UAB „ R. v. “, tai jų automobiliai atvažiuodavo ir riebalus išveždavo. Nuotekas išveždavo du tris kartus per savaitę. Už kiekvieną išvežimą jiems buvo mokama, kur riebalus veždavo, jam nebuvo žinoma. Kiekvienas išvežimas buvo fiksuojamas važtaraštyje, bet nebuvo nurodytas kiekis. 2011m. už nuotekų valymą buvo 3,26 lt., o 2012 m. kai jau dirbo R. V. kaina buvo 4.27 lt. už vieno kubo išvalymą. Kaina faktiškai padidėjo. Prieš tai mokesčių nemokėjo už viršnorminę taršą, dirbant R. V. pablogėjo UAB ”N. ” ekonominė situacija, padidėjo išlaidos, reikėjo mokėti taršos mokestį.

22Liudytojas Č. K. teismo posėdyje parodė, kad su R. V. nepalaiko jokių asmeninių santykių. 2012 m. dirbo UAB „( - )“ direktoriumi. Tvenkiniai yra ( - ) kaime ir kitose teritorijose. Nuotekas priiminėjo UAB „R. v. ”. UAB „R. v. “ gal prieš 15 metų ( - ) kaime iškasė porą baseinų ir ten talpindavo nuotekas, kokie darbai ten vyko, nežino. Jam telefonu paskambino iš UAB „R. v. “ P. V. ir paprašė rasti vietą, kur būtų galima išvežti riebalus. Galvojo, kad riebalai nėra kenksmingi, todėl riebalus talpinti pasiūlė aikštėje prie gamybinių objektų. ( - ) kaime išsikasė duobę ir ten vežė žuvies produktus. Su R. V. apie duobės iškasimą kalbos nebuvo. UAB „N. “ vadovauja jo sūnus. Sutiko, kad duobę išsikastų laikinai, nes buvo draugiški santykiai. Neklausė nei koks kiekis bus, nei iš kur veš. Spalio mėnesį paskambino gamtosaugininkai ir pasakė, kad į jų tvenkinius vežamos nuotekos. Buvo liepta kuo greičiau išvežti riebalus iš duobės, nes bus didelė bauda. Riebalų išvežimą organizavo UAB „R. v. “. Buvo išvalytas dumblas, į molį riebalai neįsigėrė. Buvo padaryti tyrimai, nieko kenksmingo nerado. Pakartotinai buvo padaryti Lietuvos geologų tyrimai ir nieko nebuvo rasta, tik buvo druskos kiekis padidėjęs, toks padidėjęs druskos kiekis nepavojingas. Duobė buvo užlyginta, užaugo žolė, jokio pakenkimo gamtai nebuvo.

23Liudytojas P. V. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2004 m. dirba UAB „R. v. “ vyr. Inžinieriumi – technologu ir yra atsakingas už nuotekų valymo įrengimus. Su R. V. buvo darbiniai santykiai. Jau nuo 2004 m. UAB „N.” nuotekos atitekėdavo į UAB „R. v. “. Nuotekos tekėjo per slėgines sklendes, kurios yra ( - ) kaime. Prie ( - ) kaime esančios siurblinės rezervuarai buvo įrengti iki pradedant vadovauti R. V.. Į rezuarvuarus buvo pilamos gamybinės nuotekos. Per slėgines linijas nuotekos patekdavo į UAB „R. v. “. Nuotekų valykla nebuvo pajegi tinkamai išvalyti nuotekas, tad dalis neišvalytų nuotekų buvo išleidžiamos į aplinką. Buvo klastojami paimami nuotekų mėginiai. 2010 m. ar 2011 m. buvo įrengta nauja slėginė linija, nes senoji dažnai neveikdavo. UAB „R. v. ” valymo įrengimai buvo remontuojami pradėjus vadovauti R. V.. UAB „N. “ vykdė žuvies apdirbimą, nuotekos buvo gamybinės. UAB „N. “ neturėjo kur dėti riebalų. Jam R. V. nurodė nuvykti pas J. K., kuris jam pasakys, kur reikės iškasti duobę. Tai buvo 2011 m. ar 2012 m. Susitikus su J. K., pastarasis parodė vietą, kur reikia iškasti duobę. ( - ) kaime buvo iškasta duobė. Suprato, kad ten bus vežamos atliekos. Suprato, kad R. V. viską buvo suderinęs su J. K.. Duobė buvo 4 m pločio, 15 – 20 m ilgio, 1 – 1,5 m gylio, nebuvo betonuota. R. V. pasakė įspėti vairuotoją, kad jis ten vežtų riebalus. Kol nebuvo duobės, riebalai buvo vežami į ( - ) rezervuarus. Nuotekos buvo vežamos su skysčiais. Nuotekos buvo vežamos kartą per savaitę. Į automobilio cisterną buvo paimama 5 m3 nuotekų, riebalai sudarydavo trečdalį ar ketvirtadalį nuotekų kiekio. Rugpjūčio mėnesį, nuvykus prie duobės, paviršiuje matėsi nusistoję riebalai ir daug skysčio. Žuvies atliekų akivaizdžiai nesimatė. Šiuo metu UAB „N. ” yra įsirengusi nuotekų valymo įrengimus.

24Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad kad jis, dirbdamas UAB „R. v. ”, buvo atsakingas už nuotekų tinklų priežiūrą, eksploataciją bei už nuotekų surinkimą. ( - ) kaime, ( - ) rajone stovėjo siurblinė. Iš UAB „N. “ nuotekos patekdavo į ( - ) siurblinę, po to – į UAB „R. v. “. UAB „N. “ užsiėmė žuvų apdirbimu, neturėjo valymo įrengimų, todėl į ( - ) siurblinę patekdavo UAB „N. “ gamyninės nuotekos. Nuo 2012 m. pavasario iki rudens iš UAB „N. “ šulinių bei nusodintuvų buvo imamos susidariusios atliekos ar nuotekos ir UAB „R. v. ” transportu vežamos bei pilamos ( - ) tvenkinių teritorijoje, ( - ) kaime, esančią duobę. Tai buvo paprasta duobė, kurios plotas buvo apie 10 metrų pločio ir 30 metrų ilgio. Apie gylį negali pasakyti, nes ten buvo vandens. Nuotekos buvo vežamos vieną kartą per savaitę, veždavo du automobiliai, kiekis buvo apie 10 m3. Į penkis kubus įeina vanduo, riebalai, kitos buitinės atliekos. Nuotekos buvo nuvežamos į duobę, kur toliau keliavo turinys jam nežinoma. Be jo žinios buvo pradėta nuotekas vežti, jam nurodymo niekas nedavė. R. V. buvo sakęs rudenį uždengti duobę, kad nepatektų vandens, sakė, kad medžiagas duos UAB „N. “. Būdavo, kad R. V. pasakydavo, kad papildomai reikės nuotekas nuvežti.

25Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „( - )” eksvavatorininku. 2012 m. pavasarį ( - ) kaime duobę kasė. Kam duobė bus reikalinga, nežinojo. Kas joje buvo laikoma nematė. Duobė nebuvo betonuojama, buvo grynas molis, vanduo nesisunkė.

26Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „N. ” techninio aptarnavimo padalinio vadovu. UAB „N. ” verčiasi žuvies produktų realizavimu. Perdirbant žaliavą naudojamas vanduo, susidaro tam tikras kiekis nuotekų ir atliekos. UAB „R. v. ” tiekdavo geriamą vandenį, surinkdavo nuotekas. Tuo metu valymo įrenginių UAB „N. ” neturėjo, buvo tik riebalų gaudyklės, atskirtuvai. UAB „R. v. ” išvalydavo gaudykles ir nuotekas su riebalais išsivešdavo savo transportu. Veždavo kartą per savaitę.

27Liudytojas K. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2001 m. birželio 21 d. dirba UAB „R. v. “ vairuotoju, vairuoja automobilį „DAF“, kurio pagrindinė paskirtis – nuotekų išvežimas. Nurodymus, iš kur išvežti nuotekas, duodavo buvęs nuotekų tinklų viršininkas A. J.. Iš UAB „N. “ nuotekas išveždavo į UAB „( - )“ teritoriją pagal nurodymą vieną kartą per savaitę, trečiadieniais. Nuotekas išveždavo vienu reisu, bet būdavo ir du reisai. UAB „( - )“ teritorijoje buvo duobė, kuri buvo tiesiog paprastai iškasta. Automobilio cisternoje telpa 5 m3 nuotekų, riebalai sudarė ne daugiau kaip vieną trečdalį kiekio. Nuotekas taip pat vežė V. P. ir A. K.. Išveždami nuotekas pildė kelionės lapus, nurodydavo maršrutą. Kelionės lape įrašydavo „UAB „N. “ – saugykla“. Supylus nuotekas į UAB „( - )“ teritorijoje esančią duobę, kitą kartą nuvažiavus matėsi duobėje riebalai su vandeniu. Asmeniškai R. V. nurodymų nedavė, nes jis dirbo direktoriumi. Nurodymus davė tik A. J..

28Liudytojas J. P. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio UAB „R. v. “ dirba šaltkalviu. Yra matęs UAB „( - )“ teritorijoje iškastą duobę. Nuotekas iš UAB „N. “ pradėjo vežti nuo 2012 m. pavasario, bet tikslaus laiko nežino. Riebalų nėra tekę vežti. ( - ) kaime esančius riebalus, žuvų atliekas pirmą kartą pamatė, kai nuvežė molį, o vėliau dalyvavo likviduojant tų medžiagų turinį, kai buvo išvežta į ( - ) firmą, kuri utilizuoja, perdirba riebalus. Duobėje buvo daugiau vandens nei riebalų, trečdalis riebalų, o kita – vanduo. Ištraukiant turinį iš ( - ) kaimo duobės apačioje buvo vanduo, o paviršiuje – riebalai.

29Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi. 2012 m. birželio mėnesį ( - ) kaime buvo iškasta duobė, kuri buvo apie 20 m2 dydžio, pusantro metro gylio. Duobė nebuvo betonuota. Matėsi, kad į ją buvo pilami žuvų riebalai, duobė buvo nepilna. Po kiek laiko pastebėjo, kad vežamos žuvų atliekos. 2012 m. spalio mėnesį duobę išvalė, užkasė ir užstumdė. Buvo atvykusi utilizavimo įmonė ir riebalus išvežė į ( - ), po to duobė buvo išvalyta iki molio ir užstumdyta. Tvenkiniams tos duobės buvimas nepakenkė ir žalos nepadarė.

30Liudytojas D. R. teismo posėdyje parodė, kad nuo 1995 m. dirba UAB „R. v. “ nuotekų valyklos operatoriumi. Jo darbas prižiūrėti valymo įrenginius, jų eksploataciją. A. J. yra vaduojantis darbuotojas, o P. V. tiesioginis vadovas, jis jam duodavo nurodymus. 2012 m. iš UAB „N. “ nuotekos patekdavo į centrinę siurblinę. Nuotekos patekdavo su padidintu užterštumu, nuotekose būdavo didelis kiekis riebalų ir dėl to valykla sunkiai išvalydavo nuotekas. P. V. nurodymu buvo klastojami nuotekų mėginiai, neišvalytas vanduo buvo išleidžiamas į aplinką. A. J. nurodymu iš ( - ) siurblinės, atsukus sklendę, neišvalytas vanduo buvo išleidžiamas į aplinką. R. V. tiesiogiai nedavė nurodymų klastoti mėginių rezultaus, išleisti nevalytą vandenį į aplinką.

31Liudytojas J. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 1996 metų dirba UAB „R. v. “ nuotekų valyklos operatoriumi. Jo darbas prižiūrėti įrengimus ir esant reikalus juos remontuoti. 2011 – 2012 m. matė, kaip P. V. į mėginius pildavo švarų vandenį ir nuveždavo į laboratoriją. Kai lietus lyja, patenka daug vandens, siurbliai nespėja siurbliuoti, todėl siurbliai P. V. nurodymu būdavo išjungiami, ir nevalytas vanduo patekdavo į aplinką.

32Liudytojas V. D. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2005 m. dirba UAB „R. v. “ nuotekų valyklos operatoriumi. 2012 m. nuotekų valykla dirbo problematiškai. Matėsi, kad iš UAB „N. “ su nuotekomis patekdavo maisto produktai. Jausdavosi žuvies kvapas. 2011–2012 m. su P. V. žinia būdavo klastojami mėginiai, pasėmus mėginį, į jį būdavo įpilama vandens. Į mėginį būdavo įpilama 10-20 procentų vandens. Kodėl taip reikia daryti, P. V. neaiškindavo. Tekdavo išjungti siurblius P. V. nurodymu. Tai teko daryti apie 10–20 kartų. Nevalytos nuotekos nutekėdavo į upelį. Siurblius išjungdavo trims, keturioms valandoms. P. V. tik pasakydavo, kad reikia išjungti siurblius, kieno nurodymu, nesakydavo.

33Liudytojas R. Ž. teismo posėdyje parodė, kad nuo 1995 m. dirba UAB „R. v. “ nuotekų valymo operatoriumi. Jo pareiga prižiūrėti valymo įrengimus. Mėginius imdavo Kauno aplinkos apsaugos darbuotojai. Mėginius imdavo iš automatinio semtuvo. Būdavo, kad į mėginį reikėdavo įpilti vandens. Jis asmeniškai pylė gal vieną kartą. Pildavo apie tris litrus į mėginį vandens. Siurblius išjungdavo, jeigu įvykdavo avarinė situacija, arba lyjant lietui. ( - ) siurblinėje būdavo įsakyta atsukti sklendę po to užsukdavo. Ryte atsuka, vakare užsuka. Įrenginių atnaujinimas lėmė darbo pagerėjimą.

34Liudytojas G. P. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „R. v. “ traktorininku ir dumblo aikštelės operatoriumi. Jo darbas buvo išvežti dumblą, kuris būdavo paimamas iš rezervuarų, į nuotekų aikštelę. Jo tiesioginis viršininkas 2011-2012 m. buvo P. V. ir jis duodavo jam nurodymus. Buvo laikas, kad mėginiai buvo klastojami. Į mėginį pildavo švaraus vandens. Tai darydavo P. V. nurodymu. Būdavo, kad P. V. nurodymu nevalytos nuotekos buvo išleidžiamos į upelį.

35Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad 2011-2012 m. dirbo UAB „R. v. “, dirbo operatoriumi, prižiūrėjo siurblines ( - ), ( - ) mieste. Į ( - ) siurblinę nuotekos sutekėdavo iš UAB „N. ”, iš ( - ) ir ( - ) gyvenviečių. Nuotekos bendrai patekdavo į siurblinę. P. V. yra davęs nurodymą nuotekas išleisti. Kai atidarydavo sklendes, vanduo bėgdavo į aplinką. Neatsimena, kad 2011–2012 m. R. V. būtų davęs nurodymus išleisti nuotekas į aplinką.

36Liudytojas V. P. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „R. v. “ inžinieriumi, yra atsakingas už darbų saugą, už metinių ataskaitų pildymą. 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo baustas administracine tvarka už gamtos apsaugos taisyklių pažeidimą. Baustas buvo už tai, kad buvęs direktorius R. V. žodžiu pasakė, kad prisiimtų atsakomybę už P. V.. Jam buvo skirta mažesnė bauda, negu būtų skirta P. V., kuris jau ne pirmą kartą buvo baustas. Tai buvo daroma siekiant sutaupyti įmonės lėšas. Baudą sumokėjo įmonė. Kokiu būdu sumokėjo, nežino.

37Liudytojas I. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2000 m. dirba UAB „R. v. “ laborante ir turėjo ištirti mėginius, kuriuos atveža iš objektų. Mėginiai – tai nuotekų vandenys. Mėginius atveždavo arba pats P. V., arba pasiųsdavo žmones. Mėginių atvežimą kontroliavo P. V.. Ji nustatydavo analites, kurios priklauso Kauno aplinkos apsaugos agentūrai, kuri yra davusi nurodymus ką nustatinėti. Yra girdėjusi, kad nuotekos buvo skiedžiamos švariu vandeniu. Vyrai šnekėjo, kad tai darė P. V.. R. V. jai nieko nenurodinėjo.

38Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „U.” tech. direktoriumi. Su R. V. susipažino, kai UAB „R. v. “ nuotekų nevalė, R. V. prašė pažiūrėti, dėl ko neveikia valykla. Būklė buvo tarp patenkinamos ir blogos, kadangi įrenginiai buvo nusidėvėję. Pagrindinis teršėjas buvo UAB „N. “, kuri išleidžia nuotekas. Norint pilnai priimti nuotekas, UAB „N. “ turėjo pasidaryti pirminį valymą. Pirminis valymas tai yra smėlio, riebalų atskyrimas. UAB „N. “ jo nebuvo. Buvo padaryti skaičiavimai. Pasiskaičiuota, kiek nuotekų atiteka iš gyventojų, o likusi tarša atiteka iš UAB „N. ”. UAB „N. “ kreipėsi atlikti paskaičiavimus, kiek kainuotų jiems pasistatyti pirminį valymą. Atlikus paskaičiavimus, UAB „N. “ atsisakė jų paslaugų, sake, kad jiems tai per brangu.

39Liudytojas R. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „U. ” direktoriumi. Kreipėsi UAB „N. “ ir norėjo pasikalbėti dėl pirminių valymo įrenginių, nes turėjo problemų dėl nuotekų valymo. Kartu su technikos direktoriumi paruošė pasiūlymą. Pasakė, kiek kainuotų įrenginiai, buvo virš milijono litų, kuriuos reikėtų investuoti į pirminį valymą. UAB „N. “ direktorius pasakė, kad tai per didelė kaina, tuo viskas ir baigėsi.

40Liudytojas M. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „E. “ projektų vadovu. 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje, ar balandžio mėnesio pradžioje teko bendrauti su R. V., kuris kreipėsi kai buvo sprendžiamas klausimas dėl nuotekų kvapų. Buvo nuvykęs į UAB „R. v. “, apžiūrėjo valymo įrenginius. Buvo nuotekų kvapai. Nuotekų metu susidaro dumblas ir sausinimui atskirti jį nuo vandens jų įmonė tiekė flokulentus. 2012 m. gegužės mėnesį UAB „N. “ pateikė pasiūlymą dėl pirminių valymo įrenginių, tačiau įmonė jų įrenginių neįsigijo. UAB „N. “ riebalų skaidymui yra pirkusi bioaparatus.

41Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „R. v. “ direktoriumi. Su R. V. neteko bendrauti, kokia buvo situacija, jam nebuvo žinoma. Pagal paduodamas nuotekas spaudiminė nuotekų trasa nuo UAB „N. “ iki ( - ) siurblinės buvo reikalinga, nes senoji trasa nespėjo perpumpuoti nuotekų, todėl jos liedavosi per kraštus ir nutekėdavo šalia teritorijos. Spaudiminė nuotekų trasa yra UAB „R. v. “ balanse.

42Liudytojas A. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „R. v. “ vandentiekio tarnyboje. 2011 m. rudenį pradėjus dirbti R. V. pasakė, kad reikia skubiai perkloti spaudiminę trasą iš UAB „N. ”, nes esanti trasa nėra pajėgi pumpuoti nuotekas. Spaudiminę trasą įrengė tais pačiais metais gruodį. Spaudiminė trasa – tai kai siurblys perpumpuoja, o nuotakinei trasai nereikia siurblių, nuotekos nubėga pagal nuolydį. Reikėjo iš ( - )gyvenvietės perpumpuoti didesnį kiekį nuotekų, todėl ir reikėjo tos trasos. Kokios nuotekos buvo pumpuojamos, negali pasakyti.

43Liudytoja S. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2010 m. UAB „R. v. “ dirba vyr. buhaltere. 2012 m. už aplinkos teršimą įmonė sumokėjo apie 180 000 Lt. Ankstesniais metais įmonė mokėdavo 20 000 – 30 000 Lt. Metams baigiantis P. V. pateikdavo taršos knygą, kur būdavo taršų kiekiai nurodyti ir pagal tuos kiekius skaičiuodavo mokesčius. Duomenis pateikdavo P. V., buvo pildoma deklaracija ir pateikiama mokesčių inspekcijai. 2012 metų mokestis buvo sumokėtas už ataskaitinį laikotarpį. Tai nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. R. V. jai jokių nurodymų nėra davęs. Už paslaugas išrašydavo mokėjimo pavedimą. UAB „N. “ pateikdavo, kiek sunaudojo vandens, ir pagal tai būdavo išrašoma sąskaita. Kai pradėjo dirbti R. V., buvo pakeltos paslaugų kainos ir įmonėje finansinė padėtis nebuvo bloga.

44Liudytojas G. T. teismo posėdyje parodė, kad dirba ( - ) aplinkos apsaugos agentūroje, agentūros vedėju. Su R. V. konfliktų nebuvo, buvo tik darbiniai santykiai. 2011 m. vasarą ( - ) miesto nuotekų valykla išėjo iš rikiuotės, nuotekos buvo leidžiamos į gamtą. Dėl tos priežasties buvo sukviesta komisija ir priėmė sprendimą, tai yra įpareigojo UAB „R. v. “ kuo skubiau atnaujinti valyklą. UAB „R. v. “ įranga susidėvėjo, todėl, kad iš UAB „N. “ nuotekos ateidavo dideliu užterštumu. Anksčiau buvo neeksploatuojama aikštelė ir į senus rezervuarus buvo pilamos žuvų atliekos. Sklido nemalonus kvapas. Buvo už tai taikomos nuobaudos. Ir tai buvo nevienkartinis pažeidimas. Buvo klastojami ir mėginiai. Upeliai buvo užteršti, o kai būdavo paimamas mėginys iš UAB „R. v. “ valyklos, tas mėginys būdavo švarus, rodydavo gerus parametrus. Buvo slepiami teršimo parametrai. Esant didelei liūčiai, kad valykla nepersipildytų, laikinai yra numatyta galimybė atidaryti avarinę sklendę. Buvo paskaičiuota žala aplinkai. Turėjo duomenų, kad upelis užterštas, tai rodė tyrimai. Kad dustų žuvys dėl užterštumo, tokių pranešimų nebuvo. Nuotekos buvo supiltos į senus nuotekų kaupimo rezervuarus. Dabar jau panaikinta ir nieko nėra. Buvo skundai dėl kvapo, todėl nuotekos buvo išvežtos į dumblo kompostavimo aikštelę. UAB „R. v. “ darbuotojai vežė UAB „N. “ nuotekas į ( - ) kaime iškastą duobę ir pylė. Duobė nebuvo išbetonuota. 2012 m. rudenį buvo apskaičiuotas atliekų kiekis pagal duobės išmatavimus. ( - ) kaime davė leidimą duobę užkasti, nes jie išvežė visus teršalus, žemė nebuvo užteršta, duobė buvo užstumdyta buldozeriu, sutvarkyta.

45Liudytojas A. Z. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) rajono agentūroje vyr. specialistu, kontroliavo UAB „R. v. ”. Su R. V. jokių asmeninių santykių nebuvo. 2012 m. pradžioje reikėjo užplombuoti mėginių semtuvą, nuvykus su kolega V. J. užplombuoti, kilo įtarimų, kad mėginiai gali būti klastojami. Buvo nepritvirtintas vamzdis stacionariai išleidžiamoms nuotekoms. Įtarimai pasitvirtino: mėginiai buvo klastojami, žarna buvo nuvesta į švarų vandenį, į pastatytą kibirą. Spalio mėnesį G. T. nurodė nuvykti į ( - ) kaimą. Nuvykę R. žuvininkystės teritorijoje rado iškastą duobę, ten buvo supilti riebalai. Duobė buvo apie 30 m ilgio. Riebalai iš duobės buvo išvežti į ( - ). Po to duobė buvo sutvarkyta.

46Liudytojas V. J. teismo posėdyje parodė, kad dirba Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) rajono agentūros vyr. specialistu. Turėjo įtarimą, kad mėginiai klastojami, todėl vieną ankstų rytą nuvyko į UAB „R. v. ” teritoriją, į valyklą, ir užfiksavo, kad mėginys imamas iš kibiro su vandeniu, o ne iš nuotekų. Administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo rašytas darbuotojams, bet pavardžių nepasakys.

47Liudytojas G. B. teismo posėdyje parodė, kad iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, 16 metų, dirbo UAB „R. v. “ direktoriumi. Dirbant su UAB „N. “ buvo sudarytos sutartys, kurios buvo periodiškai atnaujintos, keičiantis įkainiams ir panašiai. Sutartyje buvo nustatyta kokios nuotekos bus įleidžiamos. Sankcijos buvo numatytos už nuotekų viršijimą. Kas vyko, kai dirbo R. V., nesidomėjo.

48Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2006-05-15 UAB „R. v. “ dirba abonentinės tarnybos vadovu. Skyrius buvo įpareigotas sudaryti sutartis su individualiais ir juridiniais vartotojais. Sutartis sudaryti jį įpareigoja pareigybės aprašymas, jame yra nurodyta, kad yra atsakingas už vandens pirkimo-pardavimo sutartis. Jeigu yra specifinė sutartis, kreipiasi į direktorių, o jis ieško teisininkų tokioms sutartims sudaryti. Sutartis su UAB „R. v. s. ” yra specifinė, tai – paslaugos sutartis. Valdybos pritarimu penkias dienas buvo paskirtas UAB „R. v. “ direktoriumi. 2012 m. spalio mėnesį jam paskambino R. V., pasakė, kad reikalinga sutartis, kurią turi paruošti bei pasidomėti UAB „R. v. s. ”. Vykdydamas direktoriaus nurodymus, susisiekė su minėtos įmonės atstove, susitarė su ja, kad ji atsiųs tipinę sutarties formą įmonės sekretorei A. J.. Po pietų sekretorė atnešė sutartį. Jis atsisakė pasirašyti sutartį, nes neturėjo tam teisės. Iki 2012-10-15 UAB „R. v. “ tokios sutarties aš nematė. Kadangi nenorėjo pasirašyti anksčiau minėtos sutarties, R. V. pasipiktino. Pagalvojo, jog sutartis suklastota, nes datos buvo pakeistos: ne 2012-10-15, o 2012-09-17. Sutartį pasirašė R. V., matė jo parašą, kadangi data buvo koreguota į ankstesnę, atgalinę.

492012-05-21 sutartis dėl vandens apskaitos, taršos parametrų buvo derinama su R. V., vyr. technologu P. V. ir UAB „N. “ atstovais, ją pasirašė R. V. ir UAB „N. “ generalinis direktorius. Jo turimais duomenimis iš UAB „N. “ buvo tiesiogiai teikiamas vanduo iš dviejų gręžinių, kuris buvo prilygintas išleistų nuotekų kiekiui bei papildomai kiek išveždavo iš rezervuarų ir užsikimšusių tinklų, taip pat UAB „N. “ turėjo tris vandens gręžinius, iš kurių eksploatavo du gręžinius ir pagal kuriuos atsiskaitydavo. 2010-11-01 pradėjo dirbti tiesiogiai su įmonėmis. Iki pradedant eiti šias pareigas, matė, kaip bendrovėje vykdoma vandens apskaita, kaip atsiskaitoma už nuotekas. Patikrinimas buvo vykdomas periodiškai, buvo tikrinamas atsiskaitymas. 2012 m. UAB „N. “ informavo, kad gręžiniai užtamponuojami ir visas vanduo perkamas iš UAB „R. v. “. Tamponavimo dokumentų nebuvo. Kai lankėsi bendrovėje, buvo parodyti dokumentai, tikrino gręžinį, jo vanduo buvo laikinai užsuktas. Iki to laiko kiek buvo sunaudota pagal skaitiklius, sąskaitos UAB „N. “ buvo išrašomos, jas turėjo apmokėti. Stebėjimas vyko 2012 m. kovo–balandžio mėnesiais, nustatytas minimalus išnaudotas kiekis, išrašyta sąskaita, kuri buvo apmokėta. Vėliau pakartotinai domėjosi, nuvyko su kontrolieriumi į vietą, įsitikino, jog vandens iš gręžinio nenaudoja, o vandenį perka iš UAB „R. v. “. Sutapo su tuo kiekiu, kuris buvo pateiktas dokumentuose. UAB „N. “ 2010 m. buvo pirkta apie 70 000 kubų vandens ir lyg kažkiek didesnis kiekis nuotekų, yra pateikti visi skaičiai, nes sumažėja nuotekų išvalymo skaičius. 2012 m. nuotekų išvalymo kiekis sumažėjo, o 2013 m. skaičiai padidėjo, vandens pirkimas taip pat. UAB „R. v. “ buvo gautas raštas iš seimo nario E. J., kuriame domėtasi, ar yra įrengtas apskaitos prietaisas, ar nėra, ar apskaitomos nuotekos ir t. t. Teikė atsakymą, kad naudojant savo gręžinius įrengiami skaitikliai, skaičiuojamos nuotekos. Pakartotinai vėl buvo kreiptasi, kad reikia įrengti apskaitos prietaisus matuojant srautą ir tiksliau apskaičiuojant nuotekas. Skaitiklis UAB „N. “ įrengtas 2013 m. liepos mėnesį, rugpjūčio mėnesį pradėjo veikti. Darant apskaičiavimus pagal STT prašymą, nebuvo vertinamos UAB „N. “ gamybos apimtys, jų mažėjimas, didėjimas, tik buvo skaičiuojama pagal vandens sunaudojimą. Gamybai didėjant drastiškai mažėti vandens vartojimas negali, o tokiu atveju gali būti naudojamas vanduo iš savo gręžinių.

50Liudytoja A. J. teismo posėdyje parodė, kad UAB „R. v. ” dirba administratore, 2012 m. dirbo sekretore, dispečere. R. V. – buvęs įmonės vadovas. 2012 m. spalio 15 d. buvo gauta sutartis, įmonėje nuolatinio vadovo nebuvo, o R. V. buvo nušalintas nuo pareigų. Buvo valdybos paskirtas laikinas vadovas D. B., kuriam sutartis buvo parodyta, tačiau jis atsisakė pasirašyti. Sutartį pasirašė R. V. 2012 m. rugsėjo 17 d. data. Sutartį turėjo pasirašinėti laikinai paskirtas vadovas. 2012 m. rugsėjo 17 d. jai nebuvo žinoma apie sutartį. R. V. buvo minėjęs, jog buvo tartasi su įmone ir vežti atliekas, ir kad sutartis bus atsiųsta. R. V. sutarties nespėjo pasirašyti. Kai nepasirašė sutarties R. B., paskambino R. V. ir pasakė, kad atvyks į įmonę, atvykęs į įmonę, pasirašė sutartį.

51Liudytojas H. A. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. buvo UAB „R. v. s.” vadovas. Įmonė surinkdavo gyvulinės kilmės atliekas ir žuvies atliekas surinkdavo, pirkdavo ir perdirbdavo. 2012 m. spalio mėnesio sutartį jis ruošė. Medžiaga, kurią atsivežė iš ( - ) kaimo, buvo žaliava utilizavimui. Gavo naudingos produkcijos ir už tai mokėjo UAB „( - )“.

522012-10-10 apžiūros protokole (1 t., 64–68 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ) rajone, ( - ) kaime, ( - ) tvenkinių teritorijoje, kur rasta iškasta duobė apie 7x40 m dydžio, kurioje supiltas baltos ir rudos spalvos skystis. Paviršiuje esantis skystis klampus, tiršto pavidalo.

532012-10-10 apžiūros protokole (1 t., 83–89 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ) rajone, ( - ) kaime, ( - ), kur yra UAB „N. “ teritorijoje esantys įmonės nuotekų šuliniai.

542012-10-23 apžiūros protokole (13 t., 135–137 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėtos 2012-10-22 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-306 pateiktos transporto priemonių kelionės lapų, įvykdytų paslaugų pažymų kopijos, iš kurių matyti, kad juose būdavo fiksuojamas laikas kada iš UAB „N. “ su UAB „R. v. “ transportu, koks konkrečiai vairuotojas, kokį konkrečiai nuotekų kiekį išvežė ir išpylė į dokumentuose sąlyginiu pavadinimu „Saugykla“ įvardintą vietą ( - ) rajono ( - ) kaimo, ( - ) tvenkinių, priklausančių UAB „( - )“, teritorijoje esančią tam tikslui iškastą 7x40 m dydžio duobę. Taip pat būdavo nurodomas pravažiuotas atstumas, kuris atitinka atstumą nuo UAB „N. “ iki ( - ) rajono, ( - )kaimo, ( - ) tvenkinių, priklausančių UAB „( - )“, teritorijos, bei nurodoma, kad iš viso buvo išvežta 80 m3 nuotekų.

552012-11-27 apžiūros protokole (13 t., 169–173 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėti 2012-10-10 UAB „R. v. “ reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateikti dokumentai: transporto priemonių kelionės lapai, įvykdytų paslaugų pažymos ir kt., iš kurių matyti, kad juose būdavo fiksuojamas laikas, kada iš UAB „N.“, su UAB „R. v. “ transportu, koks konkrečiai vairuotojas, kokį konkrečiai nuotekų kiekį išvežė ir išpylė į dokumentuose sąlyginiu pavadinimu „Saugykla“ įvardintą vietą ( - ) rajono ( - ) kaimo, ( - ) tvenkinių, priklausančių UAB „( - )“, teritorijoje esančią tam tikslui iškastą 7x40 m dydžio duobę. Taip pat būdavo nurodomas pravažiuotas atstumas, kuris atitinka atstumą nuo UAB „N. “ iki ( - ) rajono ( - )kaimo, ( - ) tvenkinių, priklausančių UAB „( - )“, teritorijos, bei nurodoma, kokią sumą UAB „N. “ sumoka už išvežtas nuotekas.

562013-01-23 apžiūros protokole (13 t., 174–175 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėti 2013-01-17 UAB „R. v. “ raštu pateiktų dokumentų transporto priemonių kelionės lapai, iš kurių matyti, kad juose būdavo fiksuojamas laikas, kada iš UAB „N.“ su UAB „R. v. “ transportu, koks konkrečiai vairuotojas, kokį konkrečiai nuotekų kiekį išvežė ir išpylė į dokumentuose sąlyginiu pavadinimu „Saugykla“ įvardintą vietą ( - ) rajono, ( - ) kaimo, ( - ) tvenkinių, priklausančių UAB „( - )“, teritorijoje esančią tam tikslui iškastą 7x40 m dydžio duobę.

572013-02-11 apžiūros protokole (13 t., 177–179 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėtos nuotraukos, kurias 2013-02-06 elektroniniu paštu pateikė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) agentūra. Pirmoje nuotraukoje yra užfiksuota duobė UAB „( - )“ priklausančioje teritorijoje (( - ) tvenkinys), ( - ) kaime, ( - ) rajone. Tolumoje link tvenkinio matosi įmonės „V.“ darbuotojai atliekantys ekogeologinio tyrimo gręžinį su specialiu įrenginiu. Antroje nuotraukoje matosi, kad ta pati vieta nufotografuota esant arčiau minėtos duobės krašto ir geriau matosi trys įmonės „V.“ darbuotojai atliekantys ekogeologinio tyrimo gręžinį su specialiu įrenginiu. Matosi, kad gręžinys atliekamas duobės gale prie tolumoje esančio žuvivaisos tvenkinio krašto.

582013-02-14 apžiūros protokole (13 t., 180–183 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėti 2013-01-03 UAB „R. v. “ raštu pateiktų dokumentų transporto priemonių kelionės lapai iš kurių matyti, kad juose būdavo fiksuojamas laikas, kada iš UAB „N.“ su UAB „R. v. “ transportu, koks konkrečiai vairuotojas, kokį konkrečiai nuotekų kiekį išvežė 2011 metais.

592014-02-28 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-82 (8 t., 36–38 b. l.) pateikė krovinio važtaraščio ir PVM sąskaitos faktūros kopiją dėl antrinių žaliavų utilizavimui pridavimo į UAB „R. v. s. “.

602013-01-28 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) rajono agentūros rašte Nr. (TBRS)-02-251 (14 t., 1–11 b. l.) pateikta medžiaga dėl žalos apskaičiavimo bei nurodyta, kad žala apskaičiuota vadovaujantis 2002-09-09 aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (Žin., 2002, Nr. 93-4026; 2008, Nr. 17-603) 31 p. ir Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2012 m. spalio 10 d. paimto mėginio Nr. 32 nustatytu tankiu (tankis yra lygus 0,95 g/cm3). Rašte nurodyta, kad neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu išpylus į aplinką 440 m3 – 418 t žuvies skerdimo atliekų ir riebalų ( - ) kaime, ( - ) rajone, aplinkai buvo padaryta 752 400 Lt žala. Žalos atlyginimo suma mažinama surinktų teršalų arba atliekų kiekį atitinkančiu žalos dydžiu ir yra lygi: 1800 Lt/t x 159,95 t=28 7910 Lt.

612013-09-05 V. D. universiteto gamtos mokslų fakulteto aplinkotyros katedros išvadoje dėl padarytos žalos aplinkai vertinimo (15 t., 77–78 b. l. ) į pateiktą klausimą, ar padaryta didelė žala augalijai, gyvūnijai, biologinei įvairovei atsakyta, kad nepadaryta. Į pateiktą klausimą, ar padaryta didelė žala požeminio ar paviršinio vandens ekologinei, cheminei būklei ir (arba) ekologiniam potencialui, atsakyta, kad žala padaryta, nes, kaip matyti iš pateiktų požeminio vandens tyrimų duomenų, viename iš gręžinių gruntinis vanduo yra stipriai užterštas pagal ChDS rodiklį, fosfatus ir kalį. Tai rodo, kad teršalai jau plinta į gretimas teritorijas ir požeminio vandens kokybė jau yra pablogėjusi, o užterštos teritorijos, kuri laikui bėgant vis didės, ekologinis potencialas sumažėjęs. Į klausimą, ar padaryta didelė žala žemei ir dirvožemiui, atsakyta, jog atliktų tyrimų nepakanka, norint atsakyti į šį klausimą, be to, ir laikotarpis, kuris praėjo nuo duobės eksploatavimo pradžios, yra per trumpas, nes geologiniai procesai vyksta lėtai. Remiantis gamtos dėsniais galima teigti, kad į aplinką patekę teršalai niekur nedings ir dalis jų užterš požeminius vandenis (šis procesas greitesnis ir jau pastebimas), o dalis palaipsniui migruos į gilesnius žemės sluoksnius. Į klausimą, ar padaryta didelė žala kitiems aplinkos elementams, atsakyta, kaip minėta, kad didžiausia žala padaryta požeminiams vandenims, tačiau palaipsniui teršalai plis ne tik į gilesnius žemės sluoksnius, bet ir į gretimą tvenkinį. Į klausimą, ar atsirado neigiamų aplinkos ar jos elementų pokyčių arba jų funkcijų pablogėjimų, atsakyta, kad jau dabar užfiksuotas požeminio vandens kokybės pablogėjimas. Migruojant teršiančioms medžiagoms pažeidimų mastas palaipsniui plėsis. Į klausimą, kokios yra natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas užterštoje gamtinėje aplinkoje, atsakyta, kad po žeme vykstantys teršalų migracijos ir transformacijos procesai yra lėti ir tas pats pasakytina apie savivalos procesus, todėl tiksliai pasakyti, kiek laiko jie užtruks, yra sunku, tačiau galima neabejotinai pasakyti, kad ekogeologinį tyrimą atlikusios UAB „V. f.“ ataskaitos pabaigoje pateikta išvada, jog geologinio aplinkos užterštumo procesai yra sustabdyti ir teršimo šaltinis likviduotas, nėra pagrįsta. Kadangi beveik 40 proc. į duobę supiltų teršalų dar prieš pradedant jų tvarkymą jau buvo susigėrę į gilesnius žemės sluoksnius, šis taršos židinys veiks dar ilgai ir natūraliai aplinkai atsikurti prireiks ne vieno dešimtmečio.

622013-10-03 Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto išvadoje (15 t., 89–95 b. l.) dėl gamtai padarytos žalos pagal pateiktus klausimus, teigiama, kad analizuojant gruntinio vandens fizikines savybes abiem tyrimo atvejais ryškiai iš kitų parametrų išsiskiria savitojo elektros laidžio reikšmės. Gruntiniame vandenyje jos maksimalios netoli buvusios atliekų laidojimo duobės pragręžtuose gręžiniuose ir pakankamai aukštos į pietus (Rž-5) ir į šiaurę (Rž-6, Rž-7) esančių gręžinių vandenyje. Aukštas gruntinio vandens laidumas rodo tiesioginį ryšį su taršos židiniu, kuris ir išvežus dalį atliekų vis dar yra aktyvus. Tai patvirtina ir kiti rodikliai, tokie, kaip ChDs ir Cl jonų koncentracija gruntiniame vandenyje. Žala gamtai yra padaryta ir prireiks dar ne vienų metų, kad aplinkos hidrogeocheminė būklė duobėje ir šalia jos esančioje teritorijoje pagerėtų. Pagal esamus tyrimo duomenis galima konstatuoti, kad teritorijos tarša yra lokalaus pobūdžio ir ženklesnės įtakos giliau slūgsantiems vandeningiems sluoksniams ir nuosėdoms ji neturės. Minimali taršos sklaida už atliekų laidojimo duobės ribų horizontalia kryptimi yra galima, bet ji yra pasunkinta dėl blogų uolienų filtrinių savybių ir sulėtintos gruntinio vandens dinamikos. Pats taršos pobūdis nėra labai reikšmingas, nes pagrindinės taršos medžiagos nėra priskiriamos prioritetinėms. Pagrindinė taršos medžiaga pagal pavasarinio tyrimo duomenis yra chloridas ir organinės medžiagos irimą apibūdinantys rodikliai, tokie, kaip cheminis deguonies sunaudojimas (ChDS), biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7). Riebalai gruntiniame ir paviršiniame vandenyje aptinkami epizodiškai ir gali būti susiję su bendra nuoplova nuo teritorijos, kuri buvo užteršta žuvų perdirbimo atliekomis. Taip pat į pateiktą klausimą, ar padaryta didelė žala žemei, dirvožemiui, tai yra užteršus žemę, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes), atsakyta, kad pateikiami gruntinių vandenų tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog dirvožemis šioje teritorijoje buvo užterštas NaCL druskos tirpalu. Kaip priemonė patirtai žalai ištaisyti turėtų būti taikomos dirvožemio druskos iš dirvožemio bei gruntinių vandenų pašalinimas. Į klausimą, ar atsirado neigiamų aplinkos ar jos elementų pokyčių, ar jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai bei žmonėms, pablogėjimų, atsakyta, kad atsirado lokalus organinės (gyvūninės kilmės medžiagų irimas) ir neorganinės (galimai gamybos procese naudojamos druskos) taršos židinys. Remiantis atliktais preliminariais ekogeologiniais tyrimais, ši tarša turėjo įtakos gruntiniams vandenims arti taršos šaltinio, bet dėl vietovės gruntų sunkios granuliometrinės sudėties ji dar nėra išplitusi plačiau. Toliau skaidantis ir mineralizuojantis organinei medžiagai tikėtina lokalaus masto nitratinė, nitritinė, fosfatinė paviršinių ir gruntinių vandenų tarša. Tai gali sukelti vandenų ir dirvožemio eutrofikaciją, padidės azotomėgių augalų biomasė, tai lems lokalų biologinės įvairovės sumažėjimą. Chloridų koncentracijos padidėjimas gali sukelti trumpalaikius dirvožemio ir vandens organizmų bendrijų pokyčius (sumažės druskingam substratui netolerantiškų rūšių), tačiau dėl didelio šių medžiagų judrumo ir greito išsiplovimo tikėtinas tik trumpalaikis jų poveikis. Į klausimą, kokios yra natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas gamtinėje aplinkoje, esančioje ( - )r. ( - ) tvenkinių teritorijoje, priklausančioje UAB „( - )“, į kurią minėtomis aplinkybėmis buvo pilamos gamybinės atliekos, atsakyta, kad lokalus didelio kiekio organinių ir svetimų ekosistemai neorganinių medžiagų (druskų) depozitas neišvengiamai sukelia ekosistemos pažeidimus, kurie vėliau, vykstant natūraliai sukcesijai, palaipsniui atsikuria. Pažeidimo vietoje susiformavusios menkaverčių ruderalinių azotomėgių augalų bendrijos išlaiko savo pozicijas gana ilgai (iki keliolikos metų).

632013-12-31 Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-280 sudaryta komisija gamtai padarytos žalos įvertinimui (15 t., 127–136 b. l.), kuri 2014-02-01 pateikė išvadą, kurioje į klausimą koks yra neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo mastas dėl ( - ) r. ( - ) tvenkinių teritorijoje, priklausančioje UAB „( - )“, išpiltų teršalų, atsakyta, kad vadovaujantis Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo (toliau – AAPP) (Žin., 2006, Nr. 59-2099; 2012, Nr.45-2203) nuostatomis, ( - ) r. ( - ) tvenkinių teritorijoje, priklausančioje UAB „( - )“, išpiltų teršalų poveikio aplinkai (kraštovaizdžiui, saugomoms rūšims ar natūralioms buveinėms, žemei, požeminio vandens telkiniams, pagal AAPP nustatytus kriterijus reikšmingam neigiamam poveikiui nepriskirtinas. Į klausimą, ar buvo (ar galėjo būti) padaryta didelė žala augmenijai, augalijai, gyvūnijai, biologinei įvairovei, atsakyta, kad pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žuvininkystės ūkio teritorijoje, patenka į žemės sklypą (unikalus Nr. 7248/0003-0021, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio; naudojimo būdas – specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių; naudojimo pobūdis – tvenkinių žuvininkystės ūkių. Šiam sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos tik pagal 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ ir II skyriaus „Kelių apsaugos zonos“ skyrių nuostatas. Kitų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nėra – saugomų/nesaugomų rūšių ar buveinių apsaugos reikalavimų šiai teritorijai nenustatyta. Be to, ši teritorija nepriskirtina saugotinoms, nėra konkrečių duomenų apie rūšis ar buveines, jų skaitlingumą iki pažeidimo ir jų tankumo arba buveinės ploto sumažėjimą po taršos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes manome, kad didelė žala, susijusi su reikšmingu neigiamu poveikiu rūšims ar buveinėms nepadaryta. Į klausimą ar buvo (ar galėjo būti) padaryta didelė žala paviršinio ar požeminio vandens ekologinei, cheminei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam potencialui, atsakyta, kad neteisėtas nuotekų deponavimas iškastoje duobėje padarė žalą požeminio vandens cheminei būklei, nes jame aptiktos chlorido koncentracijos viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose (Žin., 2008, Nr. 53-1987) nurodytą ribinę vertę. Didžiausią leistiną koncentraciją į gamtinę aplinką (gamtinė aplinka – aplinkos dalis, apimanti paviršinius ir požeminius vandens telkinius bei gruntą (žemės paviršių ir gelmes) nurodytą Nuotekų tvarkymo reglamente, kai kuriuose tyrimo taškuose viršijo amonis ir riebalai. Manoma, kad neteisėtas nuotekų deponavimas neturėtų būti traktuojamas, kaip didelės žalos padarymas. Vadovaujantis AAPP 8 punktu žala priskiriama didelei žalai, jeigu įrodomas žalos poveikis žmogaus sveikatai. Šiuo atveju gruntinis vanduo nenaudojamas vartojimui, todėl poveikis žmogaus sveikatai padarytas nebuvo, tarša paplitusi lokaliame plote, todėl ji neturėtų būti priskiriama didelei žalai. Vadovaujantis AAPP, neigiamas poveikis požeminio vandens telkiniui laikomas reikšmingu, jeigu jis padarytas požeminio vandens telkiniui, išskirtam pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (AAPP 92 punktas). ( - )k. patenka į V. Ž. kvartero požeminio vandens baseiną (telkinį), kurio plotas sudaro 4082,65 km2 (baseino kodas LT006001100) (http://gis.gamta.lt/baseinuvaldymas/). Nors, kaip minėta, tarša chloridu padarė žalą vandens cheminei būklei (užterštas apie 1000 m2 plotas), bet ji turėtų būti laikoma lokalaus poveikio, neturinti reikšmingo poveikio požeminiam vandens telkiniui (baseinui). Žala (net ir nedidelė) paviršinio vandens ekologinei būklei ar ekologiniam potencialui padaryta nebuvo, menkai tikėtinas poveikis ir ateityje. Dėl skirtumų tarp paviršinio vandens tūrio ir į jį patenkančio požeminio vandens tūrio (iš užterštos vietos) esant vandens susimaišymui, manome, kad neįmanoma bus identifikuoti (kiekybiškai išmatuoti) galimo poveikio. Į klausimą ar buvo (ar galėjo būti) padaryta didelė žala žemei, dirvožemiui, tai yra užteršus žemę, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes), atsakyta, kad vadovaujantis AAPP žala priskiriama didelei žalai, jeigu įrodomas žalos poveikis žmogaus sveikatai. Organine medžiaga ar chloridu užteršta teritorija negali turėti poveikio žmogaus sveikatai. Vadovaujantis AAPP, reikšmingu neigiamu poveikiu žemei laikomas neigiamas poveikis, kai dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos viršijama cheminės medžiagos ribinė vertė dirvožemyje ar grunte, nustatyta Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose. Atliktais preliminariais ekogeologiniais tyrimais (gruntas tirtas tik deponavimo vietoje) nenustatyta, kad aeracijos zonos grunte ar dirvožemyje yra teršiančių medžiagų, nurodytų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, kiekiai viršytų ribines vertes. Todėl manoma, kad žala žemei padaryta nebuvo. Į klausimą ar buvo (ar galėjo būti) padaryta didelė žala kraštovaizdžio būklei, atsakyta, kad pažeidimo padarymo vietoje kraštovaizdis nebuvo natūralus, teritorija yra pakeista urbanizacijos poveikio, seniai naudojama ūkinei veiklai, todėl žalos kraštovaizdžiui nepadaryta. Į klausimą, ar buvo (ar galėjo būti) padaryta didelė žala kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai, atsakyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra tyrimų duomenų apie kitus aplinkos elementus nei nurodytus (kraštovaizdis, saugomos rūšys ar natūralios buveinės, žemė, požeminiai vandens telkiniai), todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta didelė žala kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms). Į klausimą, ar atsirado neigiamų aplinkos ar jos elementų pokyčių, ar jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai bei žmonėms, pablogėjimų, atsakyta, kad atsižvelgiant į tai, kad ( - ) r. ( - ) tvenkinių teritorijoje, priklausančioje UAB „( - )“, teršalų išpylimo vieta nepatenka į aplinkosauginiu požiūriu saugomas teritorijas, šioje teritorijoje nėra išžvalgytų ir aprobuotų žemės gelmių išteklių, nepatenka į gręžtinių šulinių sanitarinės apsaugos zoną, žuvininkystės tvenkinių ir jų vandens tiekimo ir išleidimo kanalų 20 metrų pločio apsaugos juostas ir tai nėra rekreacinė ar gyvenamoji aplinka, neigiamų aplinkos ar jos elementų pokyčių, ar jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai bei žmonėms, pablogėjimas neužfiksuotas, neatsirado. Į klausimą, ar tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, atsakyta, kad vadovaujantis AAPP 8 punktu žala priskiriama didelei žalai, jeigu įrodomas žalos poveikis žmogaus sveikatai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie priežastinį ryšį patvirtinančius atvejus, kad būtent minėta tarša būtų sukėlusi pavojų konkrečių žmonių gyvybei ar sveikatai. Į klausimą kokios yra natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas gamtinėje aplinkoje, esančioje ( - ) r. ( - ) tvenkinių teritorijoje, priklausančioje UAB „( - )“, į kurią minėtomis aplinkybėmis buvo pilami teršalai, atsakyta, kad natūralaus atsikūrimo galimybes (pačiame taršos židinyje) ir tam reikalingą laiką įvertinti nėra galimybių. Tokių stebėjimų Lietuvoje nėra žinoma. Tačiau remiantis ekogeologinio tyrimo ataskaitose pateikta informacija (hidraulinis gradientas, priesmėlių filtracijos koeficientas ir gruntų poringumas) galima apskaičiuoti, kad požeminis vanduo tyrimo vietoje teka apie 0,032 m/d greičiu arba apie 12 m/metus, t. y. tvenkinio pakrantę jis gali pasiekti per 5–6 metus. Konservatyvios medžiagos – chlorido (jis nesorbuojamas gruntų, nedegraduoja) koncentracijos kaita požeminio vandens migracijos metu, lyginant mėginių Rž4, V2, Rž3 duomenis (buvusi duobė) su gręžinio, esančio apie 12–15 m nuo duobės (Rž5), rodo, kad vandeningasis sluoksnis atsiskiedžia (chlorido koncentracija vandeniui nutekėjus 12–15 m atstumą per apytiksliai 1 metus (laikotarpis tarp atliekų deponavimo ir atlikto tyrimo) sumažėja apie 4 kartus) ir tvenkinio pakrantę pasieks požeminis vanduo, kuriame chlorido koncentracija bus artima foninei koncentracijai. Tai gali būti taikoma tik chloridui. Organinių medžiagų koncentracijos dėl jų degradacijos greičių ir sorbcijos, tikėtina, iš viso nepasieks tvenkinio pakrantės. Į klausimą: kadangi 2013-05-16 M. Č. įmonės preliminariojo ekogeologinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad bandiniuose Rž-2 ir Rž-3 nustatytas labai didelis bendrojo azoto kiekis – 7 577–17 880 mg/kg, palyginti, pagal 2000 m. Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos parengtas „Pažangaus ūkininkavimo taisykles ir patarimus“, paršavedžių tirštame mėšle randama apie 6 100 mg/kg bendrojo azoto, ant gilaus kraiko laikomų vištų mėšle bendrojo azoto kiekis sudaro apie 13 900 mg/kg, bei atsižvelgiant į tai, kad bendrojo azoto kiekis dirvožemyje ir grunte nereglamentuojamas nei Lietuvos higienos normoje HN 60:2004 Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje (Žin., 2004, Nr. 41-1357) nei Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, prašome įvertinti azoto neigiamą poveikį gamtos elementams ir atsakyti į klausimą: “Ar buvo (ar galėjo būti) padaryta didelė žala žemei, dirvožemiui, tai yra užteršus žemę, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes)”, atsakyta, kad Agentūros nuomone yra padaryta žala neteisėtai įterpiant į žemę atliekas (nuotekas). Vertinti padarytos žalos dydį žemei yra sunku, nes bendro azoto (nepriklausomai nuo jo formų) ribinės vertės grunte nėra reglamentuotos. Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai reglamentuoja nitratų (RV – 100 mg/l) ir fosfatų (RV-3,3 mg/l) koncentraciją požeminiame vandenyje. Iš deponuotų atliekų (nuotekų) į požeminį vandenį turėtų patekti ir bendrojo azoto transformacijos produktai: amonis ir nitratai. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad požeminis vanduo deponavimo vietos aplinkoje nėra užterštas nei nitratais nei fosfatais. Gal būti, bėgant metams, šių junginių koncentracija požeminiame vandenyje ir padidės, bet tikėtina, kad nitratų ir fosfatų medžiagų koncentracijos dėl jų degradacijos greičių ir sorbcijos, iš viso nepasieks tvenkinio pakrantės. Į klausimą, ar 2012-05-03 sudaryta geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis su abonentu (juridiniu asmeniu) tarp UAB „N. “ ir UAB „R. v. “ atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į UAB „N. “ tiekiamų nuotekų didžiausią leistiną taršą? atsakyta, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.82-3260), kuris nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir reglamentuoja vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, 21 straipsnio nuostatas sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis. Viešųjų vandens tiekimo sutarčių standartinėse sąlygose turi būti nurodyta: sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarka bei sąlygos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka, vartotojo atsiskaitymo už geriamąjį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, šalių teisės, pareigos bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos yra privalomos abiem šalims, tačiau viešojoje vandens tiekimo sutartyje gali būti nustatomos ir abiem šalims priimtinos bei teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančios individualiai šalių aptartos sąlygos. Civilinių sutarčių turinys, jų sąlygų tarp sutarties šalių nustatymas, jų nesilaikymas nėra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės objektas, tačiau geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutarties šalys pagal savo veiklos pobūdį turi laikytis aplinkos apsaugos teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, reikalavimų. Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522) V dalies nuostatas, gamybines nuotekas išleisti į komunalinių nuotekų nuotakyną leidžiama tik sudarius nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį su asmeniu, eksploatuojančiu nuotekų tvarkymo sistemą. Nuotekų tvarkymo sistemą eksploatuojantis asmuo turi teisę gamybines nuotekas išleidžiantiems abonentams nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotekų išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną už Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus (išskyrus reikalavimus, nustatytus 3 lentelėje ir 2 priedo B2 dalyje) tuo atveju, kai matavimai (skaičiavimai) rodo, kad priimant į nuotakyną abonento nuotekas nepavyksta pasiekti leidime nustatytų reikalavimų nuotekų išleidimui į aplinką, kai vieno ar kelių abonentų išleidžiamų medžiagų sąveikoje gali susidaryti pavojingi/kenksmingi junginiai, kai į valymo įrenginius patenkančių nuotekų rodikliai neatitinka leistinų projektinių arba kai dėl tam tikrų medžiagų išleidimo nuotekų valymo metu susidarantis dumblas būtų užterštas tiek, kad tai trukdytų jį panaudoti arba utilizuoti konkrečioje vietoje taikomais metodais, arba leisti nesilaikyti 3 lentelėje pateiktų reikalavimų bei 2 priedo B dalyje nurodytoms medžiagoms nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų (DLK) į nuotekų surinkimo sistemą, jeigu dėl to konkrečiu atveju nebus pažeidžiami nustatyti reikalavimai nei galutiniam nuotekų išvalymui, nei dumblo apdorojimui. Atsižvelgiant į tai, 2012-05-03 geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 202 su abonentu (juridiniu asmeniu) sudaryta formaliai laikantis paminėtų teisės aktų reikalavimų, tačiau galimai neįvertinus UAB „N. “ išleidžiamų nuotekų specifikos ir/arba UAB „R. v. “ eksploatuojamos ( - ) miesto nuotekų valyklos galimybių. Atkreipiame dėmesį, kad šios sutarties sutartinių sąlygų, tame tarpe ir teršalų koncentracijų nustatymas yra dvišalio susitarimo reikalas, kaip tai iš esmės nustatyta Nuotekų tvarkymo reglamento 34 p., tačiau nuotekų tvarkymo sistemą eksploatuojantis asmuo turėjo užtikrinti, kad iš nuotekų valyklos į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumas neviršytų TIPK leidime Nr. 7/8 nustatytų DLK normatyvų. Į klausimą, ar iš UAB „N. “ atitekančios nuotekos į UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valyklą, atsižvelgiant į juose esančią didžiausią leistiną taršą, ir į tai, kad UAB „N. “ neturėjo įsirengusi pirminių valymo įrenginių, kad blogai išvalytos nuotekos patekdavo į gamtinę aplinką, dėl to Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūros pareigūnai ne kartą taikė administracinio teisės pažeidimo sankcijas, be to, UAB „R. v. “ nuotekų valyklos darbuotojai klastodavo automatinio nuotekų semtuvo mėginius, turėjo neigiamą poveikį normaliam ( - ) miesto nuotekų valyklos valymo įrenginių darbui, atsakyta, kad UAB „R. v. “ sudarydami geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su UAB „N. “ įsipareigojo priimti tam tikro užterštumo nuotekas (BDS7 - 1000 mg/l; bendras azotas – 56 mg/l; bendras fosforas – 40 mg/l; chloridai – 1000 mg/l; ChDS – 2200 mg/l; riebalų – 20 mg/l) – didesnio užterštumo nei nurodyta Nuotekų tvarkymo reglamente, kuris, atsižvelgiant į bendrą nuotekų valymo įrenginių veiksmingumą, neturėjo įtakoti galutinio nuotekų išvalymo ar dumblo apdorojimo. Palyginus šioje sutartyje nustatytas teršalų koncentracijas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos katedros kompetentingų specialistų išvadoje pateiktas, išleidžiamų iš UAB „N. “ į UAB „R. v. “ ( - )miesto nuotekų valyklą nuotekose, teršalų koncentracijas, nustatytas sutartinių teršalų koncentracijų viršijimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir tai, kad Kauno RAAD VAKS, atlikęs nuotekų, išleidžiamų į gamtinę aplinką po valymo iš UAB „R. v. “ ( - )miesto nuotekų valyklos, tyrimus yra nustatęs TIPK leidime Nr. 7/8 nustatytų DLK normatyvų viršijimą (pav. Nutarimas ATP byloje 2012-05-11 Nr. 43), yra pagrindo manyti, kad UAB „N. “ išleidžiamos padidinto užterštumo pramoninės nuotekos turi neigiamą poveikį ir sutrikdo ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą. Į klausimą kas konkrečiai buvo išpilta: ar buitinės nuotekos, ar gamybinės nuotekos, ar atliekos, ar nuotekų ir atliekų mišinys, jei taip, tai kokių, atsakyta, kad ( - ) kaimo ribose buvo išpiltos gamybinės atliekos, atvežtos iš UAB „N. “ įrengtų riebalų gaudyklių. Atliekos priskirtinos Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2011 m. gegužės 3 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-368 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 698 „Dėl alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ 1 priedo atliekų sąrašo skyriaus“ žemės ūkio, sodininkystės, akvakultūros, miškininkystės, medžioklės ir žūklės, maisto gaminimo ir perdirbimo atliekos“ 02 poskyryje „mėsos, žuvies ir kito gyvūninės kilmės maisto gamybos ir perdirbimo atliekos“ apibrėžtoms atliekoms. Tikėtina, kad minėtos atliekos buvo atskiestos (sumaišytos su nuotekomis). Į klausimą, kas konkrečiai susigėrė į dirvožemį, gruntinius vandenis: ar buitinės nuotekos, ar gamybinės nuotekos, ar atliekos, ar nuotekų ir atliekų mišinys, jei taip, tai kokių, atsakyta, kad į dirvožemį susigėrė atliekų, jų irimo produktų ir gamybinių nuotekų bei lietaus vandens mišinys. Į klausimą, kas konkrečiai buvo rasta duobėje 2012 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu: ar buitinės nuotekos, ar gamybinės nuotekos, ar atliekos, ar nuotekų ir atliekų mišinys, jei taip, tai kokių, atsakyta, kad 2012 m. spalio 10 d. įvykio apžiūros metu duobėje buvo rastos atliekos, apibūdintos 1-ame atsakyme, ir jų irimo produktai. Duobėje taip pat buvo lietaus vandens. Į klausimą, ar medžiaga (buitinės nuotekos, gamybinės nuotekos, atliekos ar jų mišinys), kuri buvo pilama ir 2012 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu rasta duobėje, yra biologiškai skaidi medžiaga, ar ši medžiaga yra pavojinga ar nepavojinga medžiaga, atsakyta, kad duobėje rastos biologiškai skaidžios (išskyrus NaCl), nepavojingos atliekos. Į klausimą, ar iškasta duobė, į kuria buvo pilama minėta medžiaga (buitinės nuotekos, gamybinės nuotekos, atliekos ar jų mišinys), atitiko aplinkos apsaugos reikalavimus, įstatymus dėl minėtos medžiagos laikino saugojimo? Ar minėtos medžiagos išpylimas prilyginamas išpylimui į gamtinę aplinką, atsakyta, kad laikinojo atliekų laikymo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje. Laikinasis atliekų laikymas – pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., 1999, Nr. 63-2065) 19 ir 20 punktai nurodo, kad laikinai laikomos atliekos turi būti stabilios, t. y. savaime nekeisti fizinių, cheminių ar biologinių savybių. Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui. Duobė P. kaime nebuvo atliekų šalinimo įrenginys atitinkantis Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726) 8 straipsnio 2 dalies nuostatų – atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, todėl atliekų išpylimas į šią duobę prilygintinas atliekų išpylimui į gamtinę aplinką. Į klausimą, kokie įstatymai, reglamentai, taisyklės reglamentuoja minėtų medžiagų (buitinių nuotekų, gamybinių nuotekų, atliekų ar jų mišinių) išleidimą į nuotakyną (nuotekų surinkimo sistemą), gabenimą iš UAB „N. “ su UAB „R. v. “ transportu ir išpylimą į minėtą duobę, kokie įstatymai, taisyklės, reglamentai pažeisti, atsakyta, kad nuotekų tvarkymą (į šią sąvoką įeina ir nuotekų išleidimas į nuotakyną) reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522). Atliekų tvarkymą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos 2011 m. gegužės 3 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-368. UAB „N. “, išleisdama į nuotakyną nuotekas, kurių užterštumo parametrai viršijo geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje nustatytus parametrus, pažeidė sutartinius įsipareigojimus. UAB „N. “, perduodama atliekas iš riebalų gaudyklių UAB „R. v. “, pažeidė TIPK leidimo Nr. 7/26-06 sąlygas, tuo pačiu pažeisdama Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimus, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2011 m. gegužės 3 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-368 7 punkto reikalavimus. UAB „R. v. “ tvarkydami tokias atliekas nesilaikė įmonei išduoto TIPK leidimo Nr. 7/8 sąlygų, tuo pažeisdama Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimus. Išpildama atliekas į gamtinę aplinką ( - ) k. UAB „R. v. “ pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių 36 p. reikalavimus. Sutartimi su UAB „N. “ leisdama įmonei nesilaikyti Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nuotekų išleidimui į nuotakyną, tačiau neužtikrindama nuotekų išvalymo iki TIPK leidime nustatytų normatyvų, UAB „R. v. “ pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 34.2 punkto nuostatas.

642012-10-10 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (4 t., 21–30 b. l.) nurodyta, kad UAB „R. v. “ direktorius R. V. pateikė 2012-05-03 geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutarties su abonentu (juridiniu asmeniu) sudarytos tarp UAB „R. v. “ ir UAB „N. “ kopiją; UAB „R. v. “ 2012-03-07 paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolo Nr. 13 kopiją; UAB „R. v. “ 2012-04-12 paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolo Nr. 35 kopiją; UAB „R. v. “ 2012-09-17 paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolo Nr. 88 kopiją; UAB „R. v. “ direktoriaus pareiginių nuostatų kopiją.

652013-02-06 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūra rašte Nr. RS2-41 (5 t., 190–191 b. l.) pateikta analizė dėl avarinės situacijos ( - ) miesto nuotekų valykloje 2012 metais.

662012-10-11 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (5 t., 85–93 b. l.) nurodyta, kad ( - ) r. savivaldybės administracijos direktorė A. L. pateikė 2012-05-15 ( - ) r. savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio protokolo kopiją bei 2012-05-10 Aplinkos ministerijos Kauno RAAD ( - ) r. agentūros raštą dėl ( - ) miesto nuotekų valyklos, kuriame nurodyta, kad nuotekų valymo įrenginių veiklos efektyvumas yra blogas.

672014-02-15 UAB „R. v. ” rašte Nr. (7.5)V-61 (7 t., 153) nurodyta, kad 2012 m. gegužės mėnesį ( - ) miesto nuotekų valykloje buvo pakeistos nusidėvėjusios deguonies membranos 800 vnt., o 2012 m. rugpjūčio mėnesį nusidėvėjusi orapūtė.

682013-01-28 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-29 (7 t., 104-107 b. l.) pateiktos PVM sąskaitas faktūras apie atliktus statybos darbus UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valykloje 2011 metų gegužės mėnesį.

692013-02-25 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūros raštu Nr. RS2-60 (6 t., 111-167 b. l.) pateikta UAB „R. v. “ 2010-12-31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento išduota taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 7/8 (koreguotas 2012-08-13) kopija, kurioje nurodyta, kad į nuotakyną leidžiama priimti išleidžiamas buitines nuotekas, kuriose teršalų koncentracija BDS7 900 mg/l.

702012-10-29 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento rašte Nr. (32-1)-02-2456 (5 t., 193–194 b. l.) pateikta informacija apie taikytas administracinio poveikio priemones dėl pažeidimų UAB „R. v. “ neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, esančioje ( - ) r., ( - ) kaime.

712013-01-23 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūros raštu Nr. RS 2-33 (5 t., 101–189 b. l.) pateiktos išleidžiamo vandens mėginių iš ( - ) miesto nuotekų valyklos tyrimų rezultatų ir R. upelio laboratorinių tyrimų protokolų kopijos; nuotekų mėginių iš UAB „N. “ protokolo kopija; administracinių medžiagų, susijusių su pažeidimais ( - ) miesto nuotekų valykloje.

722013-03-21 UAB „Šiaulių vandenys“ rašte Nr. S-1158 (14 t., 100–103 b. l.) išdėstytos aplinkybės, kokį neigiamą poveikį daro UAB „N. “ išleidžiamosiose nuotekose esanti padidinta tarša.

732013-05-13 UAB „E. “ raštu Nr. 5-10-400 (6 t., 169–184 b. l.) pateikta medžiagos kopija dėl komercinio siūlymo UAB „N. “, dėl žuvies perdirbimo gamybinių nuotekų pirminio valymo įrenginių įsirengimo, nurodyta kaina 1 056 500 Lt. Kartu su medžiaga pateikiami ir UAB „N. “ nuotekų tyrimų protokolai.

742014-03-03 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-85 (8 t., 52–64 b. l.) pateikta informacija bei medžiaga nurodant, kokia suma ir medžiagos buvo investuotos į ( - ) miesto nuotekų valyklą iki 2012-05-01 gerinant valyklos darbą.

752013-06-12 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. RS2-228 (6 t., 44–71 b. l.) pateikė medžiagos kopijas: administracinių protokolų kopijas, patikrinimo aktų kopijas, privalomų nurodymų kopijas dėl pažeidimų UAB „R. v. “ neeksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, esančioje ( - ) r., ( - ) kaime.

762013-10-23 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-396 (7 t., 151 b. l.) pateikė informaciją, kad R. V. nurodymu 2011 metų rudenį buvo atliekami nuotekų trasų tiesimo darbai iš ( - ) siurblinės iki UAB „N. “.

772014-02-14 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-61 (7t., 153–161 b. l.) pateikė informaciją bei medžiagą, nurodant, kokiomis lėšomis buvo atliekami remonto darbai ( - ) miesto nuotekų valykloje.

782014-02-17 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. RS2-64 (7t., 177–191 b. l.) pateikta informacija bei medžiagos kopijos apie tai, kad UAB „R. v. “ 2010, 2011 metais už viršnormatyvinę taršą nemokėjo, o 2012 metais UAB „R. v. “ sumokėjo 135 358 Lt už viršnormatyvinę taršą.

792014-03-13 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-125 (8 t., 102–107 b. l.) pateikė informaciją ir medžiagos kopijas dėl atlikto patikrinimo ( - ) miesto nuotekų valykloje, kurio metu nustatytas daugkartinis aliarmo suveikimas, ko pasekoje nevalytos nuotekos buvo išleidžiamos avariniu būdu.

802014-04-04 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-137 (8 t., 163–169 b. l.) pateikė informaciją bei medžiagą, kad R. V. nurodymu 2011 metų rudenį buvo pradėti nuotekų trasos rekonstravimo darbai iš ( - ) siurblinės iki UAB „N. “.

812012-10-17 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (5 t., 63–66 b. l.) užfiksuota, kad UAB „R. v. s. “ pateikė 2012-09-17 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RVS-G-2012-10-720, sudarytą tarp UAB „R. v. s. “ ir UAB „R. v. “ dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų bei krovinio važtaraščių kopijas.

822012-11-16 apžiūros protokole (13 t., 153–168 b. l.) užfiksuota, kad UAB „R. v. “ patalpose dalyvaujant A. J. apžiūrėtas jos darbinis kompiuteris, kuriame rasti atskanuoti PDF formato ir Microsoft Offise formato dokumentai 2012-09-17 pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos tarp pirkėjo UAB „R. v. s. “ ir pardavėjo UAB „R. v. “ dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų. Apžiūrint minėtus dokumentus nustatyta, kad jie sukurti 2012-10-15.

832012-11-14 apžiūros protokole (13 t., 138–150 b. l.) užfiksuota, kad dalyvaujant M. V. apžiūrėti elektroniniame pašte ( - ) esantys laiškai ir dokumentai. Apžiūrimi dokumentai pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos tarp pirkėjo UAB „R. v. s. “ ir pardavėjo UAB „R. v. “ dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų. Ant vienų sutarčių nurodytos realios sudarymo datos 2012-10-15, o ant kitų – melagingos datos 2012-09-17.

842013-02-19 apžiūros protokole (13 t., 184–185 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėta 2012-10-17 UAB „R. v. s. “ reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateikta 2012-09-17 pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp pirkėjo UAB „R. v. s. “ ir pardavėjo UAB „R. v. “ dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų.

85Dėl įrodymų vertinimo ir BK 228 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies, 95 straipsnio nuostatų taikymo

86Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013, 2K-529/2013, 2K-96/2014).

87Teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrįstumas reiškia, kad jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

88Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

89Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių.

90Nusikalstamos veikos sudėtį sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

91Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

92Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas.

93Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, o kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia.

94Jeigu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 228 straipsnis netaikomas.

95Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo.

96Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

97Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini, neatlikimu.

98Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Tai paprastai būna veiksmai, kurie nepriklausė kaltininko kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti; ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–104/2013).

99Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras ar prisiekusysis. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokiome viešajame arba privačiajame sektoriuje arba kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas.

100Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką, dėl BK 228 straipsnio nuostatų taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014) konstatavo, kad asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar užsiimantis profesine veikla, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jeigu jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.

101Nesant viešųjų paslaugų teikimo, nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį, tuomet galima svarstyti apie kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK specialioje dalyje, buvimą.

102Sprendžiant dėl to, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. ar jis gali būti kyšininkavimo (BK 225 straipsnis), piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis), neteisėto teisių į daiktą įregistravimo (BK 2281 straipsnis), tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis) subjektu, reikia įvertinti ir tai, kad minėtos nusikalstamos veikos pagal BK yra priskirtos nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius). Tai reiškia, kad šių nusikalstamų veikų objektas yra normali valstybės institucijų veikla, jų ir apskritai valstybės tarnybos autoritetas, viešasis interesas. Būtent BK XXXIII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir yra tai, kad tokiomis veikomis žala padaroma normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, valstybės institucijų veiklai, jų prestižui, pažeidžiamas viešasis interesas. Konstitucinis Teismas, formuodamas konstitucinę valstybės tarnybos sampratą, yra konstatavęs, kad valstybės tarnyba yra asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso užtikrinimu; valstybės tarnybos samprata yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą; valstybės tarnautojais laikytini tie valstybės ar savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (ar) teikiant viešąsias paslaugas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

103Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis).

104Nagrinėjamojoje byloje kaltinimai R. V. grindžiami tuo, kad jis, piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas turtinės naudos UAB „N. “, nesilaikydamas 2010-12-31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 7/8 (koreguotas 2012-08-13) sąlygų, kuriose nebuvo numatyta atliekų naudojimo ir šalinimo veikla bei neužtikrindamas nuotekų išvalymo iki nustatytų normatyvų, pažeisdamas 1992-01-21 Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I – 2223 (2005-03-24 įstatymo Nr. X-147 redakcija), 19 str. 2 d., 32 str. 2 d., 321 str., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1 – 236 patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamento (2009-07-03 įstatymo Nr. D1-386 redakcija), 6 str., 31.4. str., 31.5. str., 34.2 str., pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 8 d., pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių 36 p., tyčia ignoruodamas UAB „N. “ daromus pažeidimus nesilaikant 2005-12-15 sudarytos sutarties Nr. 202 su UAB „R. v. “ dėl vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties, bei tyčia ignoruodamas UAB „N. “ daromus pažeidimus nesilaikant 2012-05-03 sudarytos sutarties Nr. 202 su UAB „R. v. “ dėl geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutarties su abonentu (juridiniu asmeniu) sąlygų, išleidžiant į nuotakyną padidinto užterštumo gamybines nuotekas, nesilaikydamas 2005-12-15 vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties 2.3.p., numatančio, kad abonento buitinės nuotekos išvežamos išvalymui savo arba tiekėjo transportu bei 2012-05-15 vandens pirkimo ir nuotekų priėmimo sutarties 7.6.p., numatančio, kad abonento buitinės nuotekos išvežamos išvalymui pardavėjo transportu, tyčia nesiimdamas savo kaip vadovo teisės, numatytos UAB „R. v. “ valdybos 2011-09-16 įsakymų Nr. 30 patvirtintuose direktoriaus pareiginiuose įstatuose, nutraukti sutartis su abonentais, jei jie pažeidžia sutartyje numatytus įsipareigojimus, pažeisdamas UAB „R. v. “ įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2011-05-18, 2012-03-12 ir 2012-09-13, 13.3 p., numatantį, kad nuotekos turi būti apvalytos, prieš išleidžiant į atvirus vandens telkinius, duodamas neteisėtus nurodymus pavaldiems darbuotojams, veikdamas priešingai tarnybos interesams, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „R. v. “ direktoriaus, tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino UAB „R. v. “ autoritetą, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, be to, atlikdamas aukščiau nurodytus neteisėtus veiksmus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė kitas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnio 1 dalyje, t. y. suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, taip pat nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, dėl ko didelės neturtinės bei turtinės žalos patyrė valstybė aplinkai padarius 752 400 Lt žalą, bei didelės turtinės žalos patyrė UAB „R. v. “ už 2012 metus už viršnormatyvinę taršą į valstybės biudžetą sumokėdama 135 358 Lt, bei už 2012 metus negaudama dalies pajamų – 43 137,60 Lt už UAB „N. “ faktinių, bet nedeklaruotų, nuotekų tvarkymą.

105Iš pateiktų kaltinimų seka, kad R. V., būdamas UAB „R. v. ” direktoriumi, ir organizuodamas UAB „( - )” veiklą, veikė priešingai įmonės interesams, o faktiškai veikė UAB „N. ” interesais, ir dėl to UAB „R. v. ” bei valstybė patyrė didelę žalą.

106Įtarimai dėl aplinkai padarytos 752 400 Lt žalos R. V. grindžiami tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012-04-20 iki 2012-10-02, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos UAB „N. “, kad pastaroji išvengtų išlaidų už atliekų šalinimą ir išvengtų išlaidų pirminio valymo įrenginiams įsirengti, Č. K. leidimu jo vadovaujamos bendrovės UAB „( - )“ priklausančioje teritorijoje ( - ) kaime, ( - ) rajone pilti gamybines atliekas su gamybinėmis nuotekomis, neteisėtu jo žodiniu nurodymu pavaldiems įmonės padalinių vadovams ( - ) kaime, ( - ) rajone, UAB „( - )” teritorijoje, neteisėtai iškasti duobę, kurioje bus pilamos UAB „N. ” gamybos nuotekos – žuvies gamybos atliekos ir riebalai.

107R. V. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį su UAB „R. v. s. “ atstovu buvo sutarta, kad UAB „R. v. ” riebalus jiems parduos. Riebalų kaupimu ir duobių kasimu jis, kaip direktorius, nesirūpino. Jo paskaičiavimais įmonė už riebalų pardavimą galėjo uždirbti apie 200 000 eurų per metus. Buvo parduota apie 30 tonų riebalų. 2012 m. spalio mėnesį P. V. klausė kodėl duobė nesutvarkyta. Liudytojas P. V. teismo posėdyje parodė, kad UAB „N. “ vykdė žuvies apdirbimą ir neturėjo kur dėti riebalų. Jam R. V. nurodė nuvykti pas J. K., kuris jam pasakys kur reikės iškasti duobę. Tai buvo 2011 m. ar 2012 m., ( - ) kaime buvo iškasta duobė. Duobė buvo 4 m pločio, 15–20 m ilgio, 1–1,5 m gylio, nebuvo betonuota. R. V. pasakė įspėti vairuotoją, kad jis ten vežtų riebalus. Kol nebuvo duobės, riebalai buvo vežami į ( - ) rezervuarus. Nuotekos buvo vežamos su skysčiais. Nuotekos buvo vežamos kartą per savaitę. Į automobilio cisterną buvo paimama 5 m3 nuotekų, riebalai sudarydavo trečdalį ar ketvirtadalį nuotekų kiekio. Rugpjūčio mėnesį, nuvykus prie duobės, paviršiuje matėsi nusistoję riebalai ir daug skysčio. Liudytojai A. J., K. K. teismo posėdyje parodė, kad automobilio cisternoje būdavo vienas trečdalis riebalų, o kita – vanduo. Liudytojas J. P. teismo posėdyje parodė, kad duobės turinį sudarė trečdalis riebalų, o kita vanduo, riebalai plaukiojo vandens paviršiuje. Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. pavasarį ( - ) kaime duobę kasė. Duobė nebuvo betonuojama, buvo grynas molis, vanduo nesisunkė. Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. birželio mėnesį ( - ) kaime buvo iškasta duobė, kuri buvo apie 20 m2 dydžio, pusantro metro gylio. Riebalai buvo išvežti į ( - ). 2012 m. spalio mėnesį duobė buvo išvalyta iki molio ir užstumdyta. Tvenkiniams tos duobės buvimas nepakenkė ir žalos nepadarė.

108Teismas daro išvadą, kad duobė buvo iškasta laikinam žuvies skerdimo atliekų ir riebalų saugojimui, tikslu vėliau juos parduoti, o ne juos ten laikyti neribotą laiką iki pateks į gruntą ir bus galima juos ten palaidoti. Tai patvirtina ir preliminarus susitarimas su UAB „R. v. s. “ dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų pirkimo pardavimo. Žuvies skerdimo atliekos ir riebalai vėliau ir buvo parduoti UAB „R. v. s. “.

109Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad, iškasus duobę, per laikotrapį nuo 2012-04-20 iki 2012-10-02 į gamtinę aplinką buvo išpilta 440 m3 – 418 t žuvies skerdimo atliekų ir riebalų. Į duobę išpiltų žuvies skerdimo atliekų ir riebalų kiekis buvo nustatytas remiantis pateiktais UAB „R. v. ” transporto priemonių kelionės lapų duomenimis. Transporto priemonių kelionės lapuose įrašyta, kad kiekvienu automobilio reisu į automobilio cisterną buvo susiurbiama ir į duobę išpilama 5 m3 žuvies skerdimo atliekų ir riebalų. Taip apskaičiavus neteisėtai į aplinką išpiltų žuvies skerdimo atliekų ir riebalų kiekį, STT kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl žalos aplinkai apskaičiavimo. 2013-01-28 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) rajono agentūros rašte Nr. (TBRS)-02-251 (14 t., 1–11 b. l.) remiantis pateikta medžiaga dėl žalos apskaičiavimo nurodė, kad, žala apskaičiuota vadovaujantis 2002-09-09 aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (Žin., 2002, Nr. 93-4026; 2008, Nr. 17-603) 31 p. ir Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2012 m. spalio 10 d. paimto mėginio Nr. 32 nustatytu tankiu (tankis yra lygus 0,95 g/cm3). Rašte nurodyta, kad neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu išpylus į aplinką 440 m3 – 418 t žuvies skerdimo atliekų ir riebalų ( - ) kaime, ( - ) rajone aplinkai buvo padaryta 752 400 Lt žala. Žalos atlyginimo suma mažinama surinktų teršalų arba atliekų kiekį atitinkančiu žalos dydžiu ir yra lygi: 1800 Lt/t x 159,95 t=287910 Lt.

110Žalos grėsmė aplinkai, jos pobūdis ir dydis gali būti nustatyti tik remiantis kvalifikuoto specialisto išvadomis. Kilusią grėsmę aplinkai nepakanka vien tik preziumuoti, o būtina ją įrodyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014).

111Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2013-01-04 raštu Kauno RAAD atsakė (pasirašė AM kancleris R. K., ruošė R. S.), kad „žalos aplinkai atlyginimo mechanizmas prioritetą laiko ne padarytos žalos atlyginimą, o aplinkos atkūrimą iki pirminės būklės. Todėl atlygintinas žalos dydis yra faktiškas gamtos išteklių, funkcijų, savybių pablogėjimas, kurio nepavyksta išvengti taikant taršos likvidavimo, aplinkos atkūrimo priemones. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, <...> juridinis arba fizinis asmuo, <...> išmetęs teršalus neleistinomis sąlygomis arba kitaip padaręs žalą aplinkai, <...> priemonėmis ir terminais arba kitaip suderinusiam su aplinkos apsaugos institucija surinkus išmestus teršalus arba atliekas, visiškai ar iš dalies atstačius pažeistą aplinkos kokybę, žalos atlyginimo suma mažinama surinktų teršalų arba atliekų kiekį atitinkančių žalos dydžiu”.

1122013-09-05 V. D. universiteto gamtos mokslų fakulteto aplinkotyros katedros išvadoje dėl padarytos žalos aplinkai vertinimo (15 t., 77–78 b. l. ) į pateiktą klausimą, ar padaryta didelė žala augalijai, gyvūnijai, biologinei įvairovei atsakyta, kad nepadaryta. Į klausimą, ar padaryta didelė žala žemei ir dirvožemiui, atsakyta, jog atliktų tyrimų nepakanka, norint atsakyti į šį klausimą, be to, ir laikotarpis, kuris praėjo nuo duobės eksploatavimo pradžios, yra per trumpas, nes geologiniai procesai vyksta lėtai. 2013-10-03 Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto išvadoje (15 t., 89–95 b. l.) dėl gamtai padarytos žalos pagal pateiktus klausimus, teigiama, kad pagal esamus tyrimo duomenis galima konstatuoti, kad teritorijos tarša yra lokalaus pobūdžio ir ženklesnės įtakos giliau slūgsantiems vandeningiems sluoksniams ir nuosėdoms ji neturės. Minimali taršos sklaida už atliekų laidojimo duobės ribų horizontalia kryptimi yra galima, bet ji yra pasunkinta dėl blogų uolienų filtrinių savybių ir sulėtintos gruntinio vandens dinamikos. Pats taršos pobūdis nėra labai reikšmingas, nes pagrindinės taršos medžiagos nėra priskiriamos prioritetinėms. Pateikiami gruntinių vandenų tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog dirvožemis šioje teritorijoje buvo užterštas NaCL druskos tirpalu. Chloridų koncentracijos padidėjimas gali sukelti trumpalaikius dirvožemio ir vandens organizmų bendrijų pokyčius (sumažės druskingam substratui netolerantiškų rūšių), tačiau dėl didelio šių medžiagų judrumo ir greito išsiplovimo tikėtinas tik trumpalaikis jų poveikis. Lokalus didelio kiekio organinių ir svetimų ekosistemai neorganinių medžiagų (druskų) depozitas neišvengiamai sukelia ekosistemos pažeidimus, kurie vėliau, vykstant natūraliai sukcesijai, palaipsniui atsikuria. 2013-12-31 Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-280 sudarytos komisijos gamtai padarytos žalos įvertinimui (15 t., 127–136 b. l.), kuri 2014-02-01 pateiktoje išvadoje į užduotus klausimus dėl išpiltų teršalų poveikio aplinkai (kraštovaizdžiui, saugomoms rūšims ar natūralioms buveinėms, žemei, požeminio vandens telkiniams) atsakė: pagal AAPP nustatytus kriterijus reikšmingam neigiamam poveikiui nepriskirtinas, didelė žala, susijusi su reikšmingu neigiamu poveikiu rūšims ar buveinėms nepadaryta, neteisėtas nuotekų deponavimas neturėtų būti traktuojamas, kaip didelės žalos padarymas, tarša paplitusi lokaliame plote, todėl ji neturėtų būti priskiriama didelei žalai. Žala (net ir nedidelė) paviršinio vandens ekologinei būklei ar ekologiniam potencialui padaryta nebuvo, menkai tikėtinas poveikis ir ateityje. Žala žemei, kraštovaizdžiui padaryta nebuvo. Nėra duomenų apie priežastinį ryšį patvirtinančius atvejus, kad būtent minėta tarša būtų sukėlusi pavojų konkrečių žmonių gyvybei ar sveikatai. Požeminis vanduo deponavimo vietos aplinkoje nėra užterštas nei nitratais nei fosfatais. Galbūt, bėgant metams, šių junginių koncentracija požeminiame vandenyje ir padidės, bet tikėtina, kad nitratų ir fosfatų medžiagų koncentracijos dėl jų degradacijos greičių ir sorbcijos, iš viso nepasieks tvenkinio pakrantės. Pateiktame antstolės E. R. 2014-09-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad aplinka buvusios duobės vietoje pilnai atkurta į iki tol buvusią būklę.

113Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog ( - ) kaime, ( - ) rajone, UAB „( - )” teritorijoje, neteisėtai iškasus duobę, kurioje buvo pilamos UAB „N. ” gamybos nuotekos – žuvies skerdimo atliekos ir riebalai (laikinam saugojimui), juos pašalinus, sutvarkius aplinką, pilnai atkūrus iki tol buvusią aplinkos būklę, neįrodyta, jog aplinkai buvo padaryta didelė žala. Galimai padaryta aplinkai žala buvo paskaičiuota taip, kad visas kiekis - 440 m3 – 418 t žuvies skerdimo atliekų ir riebalų, išpiltų į duobę pateko į gruntinius vandenis (to faktiškai neįvyko), o tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja specialistų išvadoms. Kaltinimas šioje dalyje negrindžiamas viešųjų interesų, Vastybės tarnybos įstatyme įtvirtintų principų, įstaigos ar įmonės tikslų, valstybės tarnautojo pareiginių instrukcijų, pažeidimu, apsiribota Aplinkos apsaugos įstatymo, institucijų nutarimų, potvarkių, įstatų išvardijimu, nenurodyta, kokią konkrečią turtinę naudą gavo UAB „N. ”, kurios, kaip kaltinime nurodyta, interesais buvo veikiama, ir kokia turtinė žala buvo padaryta UAB „R. v. ”. Nenustatyta, kuo R. V. veikla, šiame kaltinimo epizode, yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reiškia viešojo intereso pažeidimą. Kaltinime nekonstatuota, kad UAB „N. ” buvo nustatytos išimtys, pažeidžiant kitų įmonių interesus, siekiant gauti nepagrįstą pelną. Sutvarkius aplinką, nenurodant kokį nuostolį dėl aplinkos tvarkymo, patyrė UAB “R. v. ”, didelė žala aplinkai nenustatyta. Pardavus žuvies skerdimo atliekas ir riebalus, nenustatyta, kad UAB “R. v. ” būtų patyrę nuostolių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog veikla buvo nukreipta priešingai įmonės interesams.

114Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog 2012 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesiais buvo atliekamas UAB „R. v. ” valymo įrengimų remontas – pakeistos vamzdinės aeracinės membranos, orapūtė, o 2012 metų rudenį buvo atliekami nuotekų trasų tiesimo darbai iš ( - ) siurblinės iki UAB „N. “ ir iki 2012-09-30 UAB „R. v. “ lėšomis buvo paklota nauja 300 metrų ilgio 9 522 Lt vertės nuotekų spaudiminė trasa nuo UAB „N. “ iki ( - ) nuotekų siurblinės bei UAB „N. “ teritorijoje UAB „R. v. “ lėšomis buvo sumontuota 64 985,16 Lt vertės nuotekų siurblinė.

115R. V. kaltinamas tuo, kad, žinodamas, jog UAB „N. “ neturi įsirengusi pirminių valymo įrenginių ir į UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valyklą išleidžia padidintos taršos gamybines nuotekas ir atliekas, nuo 2011-09-16 iki 2012-10-12 tyčia nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų UAB „N. “ išleidžiamų padidinto užterštumo gamybinių nuotekų patekimą į nuotekų tinklus, kurios turėjo neigiamą poveikį ir sutrikdė UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, to pasekoje UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valykloje sutriko biologinis valymo procesas. Ne vėliau kaip 2011-12-30, veikdamas UAB „N. “ interesais ir siekdamas jai turtinės naudos, vienasmeniškai nusprendęs dėl būtinumo įrengti naują spaudiminę trasą nuo UAB „N. “ iki ( - ) siurblinės, esančios UAB „R. v. “ neeksploatuojamoje nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, ( - ) r., ( - ) kaime, bei UAB „N. “ teritorijoje įrengti nuotekų siurblinę.

116Teismo posėdyje kaltinamasis R. V. parodė, kad jis, kaip įmonės vadovas, rūpinosi įmonės finansinės padėties gerinimu. Nuotekų įrenginiai nebuvo remontuoti 15 metų iki jam pradedant vadovauti. Ir per tą laiką nieko į įrenginius nebuvo investuota. Įmonei sutartis su UAB „N. ” buvo pelninga, nes gavo didesnį pelną negu iki tol. Buvo padidintas taršos mokestis nuo 40 centų iki 60 centų. ( - ) siurblinėje buvo labai didelės elektros sąnaudos, todėl įrengė spaudiminę trasą. Įrengus naują spaudiminę trasą, įmonė per pusmetį uždirbdavo po 20 000 litų. Dėl naujos sapudiminės trasos įrengimo su UAB „N. ” nebuvo derinama. Liudytojas G. T. teismo posėdyje parodė, kad dirba ( - ) aplinkos apsaugos agentūroje, agentūros vedėju. 2011 m. vasarą ( - ) miesto nuotekų valykla išėjo iš rikiuotės, nuotekos buvo leidžiamos į gamtą. Dėl tos priežasties buvo sukviesta komisija ir priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo UAB „R. v. “ kuo skubiau atnaujinti nuotekų valyklą. Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „R. v. “ direktoriumi. Su R. V. neteko bendrauti, kokia buvo situacija, jam nebuvo žinoma. Pagal paduodamas nuotekas spaudiminė nuotekų trasa nuo UAB „N. “ iki ( - ) siurblinės buvo reikalinga, nes senoji trasa nespėjo perpumpuoti nuotekų, todėl jos liedavosi per kraštus ir nutekėdavo šalia teritorijos. Spaudiminė nuotekų trasa yra UAB „R. v. “ balanse. Liudytojas A. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. rudenį pradėjus dirbti R. V. pasakė, kad reikia skubiai perkloti spaudiminę trasą iš UAB „N. ”, nes esanti trasa nėra pajėgi pumpuoti nuotekas. Spaudiminę trasą įrengė tais pačiais metais, gruodžio mėnesį.

117Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atlikti darbai buvo nuosolingi UAB „R. v. ” ir atnešė nepagrįstą pelną UAB „N. ”. UAB „R. v. ” nuotekų valykla nebuvo remontuota 15 metų, remonto metu buvo pakeista dalis detalių, po to nuotekų valyklos darbas tik pagerėjo. Nuotekų valyklos darbus atliko UAB „R. v. ”, darbams atlikti konkursas nebuvo skelbtas, jokiai įmonei jokios išskirtinės sąlygos nebuvo sudarytos. Viešas interesas nebuvo pažeistas. Spaudiminė trasa ir siurblinė veikia, yra UAB „R. v. ” balanse. Atkreiptinas dėmesys, kad ir UAB „R. v. ” civiliniame ieškinyje (1 t., 96–97 b. l.) nepareiškė R. V. pretenzijų dėl atliktų remonto ir naujų įrengimų išlaidų atlyginimo, todėl teismas konstatuoja, jog neįrodyta, kad šiame epizode R. V., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, UAB „R. v. ” būtų padaręs didelę turtinę žalą, o veikdamas UAB „N. ” interesais būtų siekęs jai nepagrįstai sutaupyti finansinių lėšų ir taip UAB „N. ” neteisėtai praturtėjo. Kaltinime nenurodyta, kad UAB „N. ” būtų gavusi kokią nors turtinę naudą. Taip pat nenurodyta, kokius viešuosius intersus pažeidė R. V. atlikdamas minėtus darbus.

118R. V. kaltinamas tuo, kad nutiesus spaudiminę trasą ir įrengus siurblinę, tyčia nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų UAB „N. “ išleidžiamų padidinto užterštumo gamybinių nuotekų ir atliekų patekimą į UAB „R. v. “ nuotekų tinklus, kurios turėjo neigiamą poveikį ir trikdė UAB „R. v. “ ( - ) miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, dėl to nebuvo užtikrinamas nuotekų išvalymas iki nustatytų normatyvų, po ko, UAB „R. v. “ nesilaikant 2010-12-31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 7/8 (koreguotas 2012-08-13) sąlygų, UAB „R. v. “ už 2012 metus už viršnormatyvinę taršą į valstybės biudžetą sumokėjo 135 358 Lt.

1192014-02-17 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. RS2-64, pateikė informaciją bei medžiagos kopijas apie tai, kad UAB „R. v. “ 2010, 2011 metais už viršnormatyvinę taršą nemokėjo, o 2012 metais UAB „R. v. “ sumokėjo 135 358 Lt už viršnormatyvinę taršą (7 t., 177–191 b. l.). Liudytojas D. R. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. iš UAB „N. “ nuotekos patekdavo į centrinę siurblinę. Nuotekos patekdavo su padidintu užterštumu, nuotekose būdavo didelis kiekis riebalų ir dėl to valykla sunkiai išvalydavo nuotekas. P. V. nurodymu buvo klastojami nuotekų mėginiai, neišvalytas vanduo buvo išleidžiamas į aplinką. A. J. nurodymu iš ( - ) siurblinės, atsukus sklendę, neišvalytas vanduo buvo išleidžiamas į aplinką. R. V. tiesiogiai nedavė nurodymų klastoti mėginių rezultatus, išleisti nevalytą vandenį į aplinką. Liudytojas J. M. teismo posėdyje parodė, kad 2011–2012 m. matė, kaip P. V. į mėginius pildavo švarų vandenį ir nuveždavo į laboratoriją.

120Kai lietus lyja, patenka daug vandens, siurbliai nespėja siurbliuoti, todėl siurbliai P. V. nurodymu būdavo išjungiami, ir nevalytas vanduo patekdavo į aplinką. Liudytojas V. D. teismo posėdyje parodė, kad 2011–2012 m. su P. V. žinia būdavo semiami netikslūs mėginiai, pasėmus mėginį, į jį būdavo įpilama vandens. Tekdavo išjungti siurblius P. V. nurodymu. Tai teko daryti apie 10–20 kartų. Nevalytos nuotekos nutekėdavo į upelį. Siurblius išjungdavo trims, keturioms valandoms. P. V. tik pasakydavo, kad reikia išjungti siurblius, kieno nurodymu nesakydavo. Liudytojas G. P. teismo posėdyje parodė, kad 2011–2012 m. buvo P. V. nurodymu mėginiai buvo klastojami. Į mėginį pildavo švaraus vandens. P. V. nurodymu nevalytos nuotekos buvo išleidžiamos į upelį. Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad 2011–2012 m. P. V. yra davęs nurodymą nuotekas išleisti. Kai atidarydavo sklendes, vanduo bėgdavo į aplinką. Liudytoja S. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2010 m. dirbo UAB „R. v. “ vyr. buhaltere. 2012 m. už aplinkos teršimą įmonė sumokėjo apie 180 000 Lt. Metams baigiantis R. V. pateikdavo taršos knygą, kur būdavo nurodyti taršų kiekiai, pagal tuos kiekius skaičiuodavo mokesčius. Duomenis pateikdavo P. V., buvo pildoma deklaracija ir pateikiama mokesčių inspekcijai. 2012 metų mokestis buvo sumokėtas už ataskaitinį laikotarpį. Nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. R. V. jai jokių nurodymų nėra davęs.

121Iš pateikto kaltinimo seka, kad R. V., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „R. v. “ direktorius, piktnaudžiaudamas tarnybine padėti, nutiesus spaudiminę trasą ir įrengus siurblinę, privalėjo imtis privalomų (kaltinime nenurodytų kokių) veiksmų, kad į UAB „R. v. “ nuotekų tinklus iš UAB „N. ” gamybinės nuotekos patektų tinkamai išvalytos.

122Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2012 m. pavasarį UAB „R. v. “ nuotekų valykla veikė netinkamai, neišvalytos nuotekos patekdavo į aplinką, susidarė ekstremali situacija, buvo teikiami privalomi nurodymai trūkumams pašalinti. R. V. iniciatyva buvo atlikti neplaniniai nuotekų valyklos įrengimų remonto darbai, pakeltas taršos mokestis UAB „N. ”. Į UAB „R. v. “ nuotekų valyklą patekdavo ne tik UAB „N. ” nuotekos, bet ir kitų miesto ir rajono įmonių ir įstaigų, fizinių asmenų nuotekos, UAB „N.” nuotekos sudarė nedidelę dalį visų į nuotekų valyklą patenkančių nuotekų dalį. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, kad būtent dėl R. V. veiksmų UAB „N. ” naudai susidarė viršnormatyvinė tarša ir to pasekoje UAB „R. v. “ patyrė didelę turtinę žalą.

123Teismas nesivadovauja R. V. ir P. V. telefoninių poklabių išklotinėmis, nes neįrodyta, kad po jų pokalbių būtų atliekami kokie nors neteisėti veiksmai.

124Prokuroras baigiamosiose kalbose prašė iš kaltinimo pašalinti piktnaudžiavimą epizode dėl R. V. veiksmų neorganizuojant nuotekų skaitiklio įrengimo ant UAB „N. ” nuotekų trasos, dėl ko liko neapskaitytas 10 320 kubinių metrų nuotekų išleidimas į ( - ) nuotekų valyklą ir UAB „R. v. ” negavo 43 137,60 Lt pajamų. R. V. kaltė šiame epizode buvo grindžiama atliktais matematiniais paskaičiavimais apie eilę metų fiksuotus UAB „N. ” naudoto savo gręžinių vandens deklaruotus kiekius, t. y. 2010 m. 6 936 kub. m., 2011 m. 7 022 kub. m., 2013 m. 14 263 kub. m., kai tuo tarpu 2012 įmonė deklaravo tik 230 kub. m. Iš nurodytos tendencijos matyti, kad UAB „N. ” vandens išgavimas iš savo gręžinių kasmet didėjo ir 2012 m. deklaruoti neadekvačiai maži skaičiai, kaip tik tuo laikotarpiu UAB „R. v. ” vadovaujant R. V., sunkiai paaiškinami. Tačiau kaltei įrodyti reikalingi objektyvūs duomenys, kurių šiame epizode nesurinkta. UAB „N. ” gręžinių vandens kiekio vidurkio išvedimas už 2012 metus, remiantis kitų metų skaičiais, nėra tikslus ir tinkamas būdas įrodymams surinkti, tuo labiau turint byloje duomenis, kad pažeidimų tikrinant UAB „N. ” gręžinių eksploatavimą nustatyta nebuvo.

125R. V. kaltinamas, kad atlikdamas aukščiau nurodytus neteisėtus veiksmus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnio 1 dalyje, t. y. suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, taip pat nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, ir dėl to didelės neturtinės bei turtinės žalos patyrė valstybė.

126R. V. ( - ) miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nutartimi buvo nušalintas nuo UAB „R. v. “ direktoriaus pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2012-10-12, todėl 2012-10-15 pasirašydamas sutartį ir nevykdydamas teismo nutarties, negalėjo būti laikomas BK 228 straipsnyje 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

127Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad BK 230 straipsnio 3 dalies prasme tam, ar asmuo laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka įstatyme įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą.

128BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veikos esmę ir turinį, menkindamas konkrečios institucijos ir pačios valstybės autoritetą. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veikos esmę ir turinį, menkindamas konkrečios institucijos ir pačios valstybės autoritetą.

129Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad R. V., būdamas UAB „R. v. “ direktoriumi ir organizuodamas įmonės veiklą, būtų pažeidęs viešąjį interesą. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad R. V. piktanudžiavo tarnyba UAB „N. ” naudai, tačiau neįrodyta, kad UAB „N. ” ar pats R. V. dėl R. V. veiksmų būtų gavę kokią nors turtinę naudą, kad būtų pažeisti kitų įmonių interesai. Iki iškasant nuotekų saugojimo duobę UAB „( - )” teritorijoje, R. V. tarėsi su UAB „R. v. ” atstovais dėl žuvies skerdienos atliekų ir riebalų pardavimo, nes manė, kad tai bus naudinga UAB „R. v. “, sukaupus reikiamą kiekį riebalų, jie buvo parduoti, o tai rodo, kad R. V. veiksmai nebuvo nukreipti daryti žalą aplinkai ir taupyti UAB „N. ” lėšas. Su UAB „N. ” buvo pakeista sutartis, padidintas taršos mokestis. Neįrodyta, kad nutiesus naują spaudiminę trasą ir įrengus siublinę, UAB „R. v. “ būtų padaryta didelė turtinė žala.

130Nenustatyta, kad UAB „R. v. “ direktoriaus R. V. sudaryti sandoriai su kitais privačiais ūkio subjektais ir UAB „R. v. “ veiklos organizavimas reikštų viešojo intereso pažeidimą ir turėtų būti vertinami pagal valstybės tarnautojams taikomus standartus, todėl R. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintinas.

131Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

132Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.). Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-7-234-942/2015). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013).

133Kvalifikuojant veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ar disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, o tai gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014, 2K-271-648/2015).

134Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad R. V. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nutartimi nušalinamas nuo UAB „R. v. “ direktoriaus pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2012-10-12. Su nutartimi R. V. supažindintas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. spalio mėnesį reikėjo iš ( - ) kaime esančios žuvies skerdienos atliekų ir riebalų laikino saugojimo duobės reikėjo pašalinti jos turinį. Teismo posėdyje liudytojas D. B. parodė, kad 2012 m. spalio mėnesį jam paskambino R. V., pasakė, kad reikalinga sutartis, kurią turi paruošti bei pasidomėti UAB „R. v. s. ”. Vykdydamas direktoriaus nurodymus susisiekė su minėtos įmonės atstove, susitarė su ja, kad ji atsiųs tipinę sutarties formą įmonės sekretorei A. J.. Po pietų sekretorė atnešė sutartį. Jis atsisakė pasirašyti sutartį, nes neturėjo tam teisės. Iki 2012-10-15 UAB „R. v. “ tokios sutarties nematė. Kadangi nenorėjo pasirašyti anksčiau minėtos sutarties, R. V. pasipiktino. Pagalvojo, jog sutartis suklastota, nes datos buvo pakeistos, ne 2012-10-15, o 2012-09-17. Sutartį pasirašė R. V., matė jo parašą, kadangi data buvo koreguota į atgalinę. Liudytoja A. J. teismo posėdyje parodė, kad UAB „R. v. “ 2012 m. dirbo sekretore, dispečere, R. V. – buvęs įmonės vadovas. 2012 m. spalio 15 d. buvo gauta sutartis, įmonėje nuolatinio vadovo nebuvo, o R. V. buvo nušalintas nuo pareigų. Buvo valdybos paskirtas laikinas vadovas D. B., kuriam sutartis buvo parodyta, tačiau jis atsisakė pasirašyti. Sutartį pasirašė R. V. 2012 m. rugsėjo 17 d. data. Sutartį turėjo pasirašinėti laikinai paskirtas vadovas. 2012 m. rugsėjo 17 d. jai nebuvo žinoma apie sutartį. R. V. buvo minėjęs, jog buvo tartasi su įmone ir vežti atliekas, ir, kad sutartis bus atsiųsta. R. V. sutarties nespėjo pasirašyti. Kai nepasirašė sutarties R. B., paskambino R. V. ir pasakė, kad atvyks į įmonę, atvykęs į įmonę, pasirašė sutartį. Liudytojas H. A. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. buvo UAB „Rietavo veterinarijos sanitarija” vadovas. 2012 m. spalio mėnesio sutartį jis ruošė. Medžiaga, kurią atsivežė iš ( - ) kaimo, buvo žaliava utilizavimui. Gavo naudingos produkcijos ir už tai mokėjo UAB „( - )“. 2012-10-17 reikalaujamų daiktų pateikimo, 2012-11-16 apžiūros, 2012-11-14 apžiūros, 2013-02-19 apžiūros protokuluose užfiksuota, kad 2012-09-17 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. RVS-G-2012-10-720, sudaryta tarp UAB „R. v. s. “ ir UAB „R. v.”, buvo pasirašyta 2012-10-17 ir ją pasirašė R. V..

135Kadangi R. V. 2012-09-17 sutartį pasirašė atgaline data ir neturėdamas tam teisėto pagrindo, nes buvo nušalintas nuo UAB „R. v. “ direktoriaus pareigų, sutarties pasirašymu sutarties šalims buvo sukeltos teisės ir pareigos, sutartis buvo vykdoma, todėl jo veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

136BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasis į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formaliųjų nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Padariniai nėra būtinasis nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už šių nusikaltimų, kurie aprašyti formaliąja sudėtimi, padarymą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos padarytos veikos.

137Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

138BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai, taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą.

139Nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnyje, padarymą įstatymų leidėjas siekia apsaugoti normalią institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą.

140Laikinajam UAB „R. v. “ vadovui atsisakius pasirašyti sutartį, R. V. siekdamas, kad būtų ( - ) kaime išvalyta duobė, pašalinta žuvies skerdienos atliekos ir riebalai, nepadaryta žala aplinkai, neturėdamas tam įgaliojimų sutartį pasirašė. Byloje nenustatyta, kad R. V., klastodamas dokumentą, jį panaudodamas siekė kažkokių asmeninių reikšmingų rezultatų, įmonių veiklos nesutrikdė, neigiamų padarinių nesukėlė. Vadinasi, R. V. nusikalstamos veikos pobūdis, apimtis bei žala BK 300 straipsnio 1 dalies norma saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai – yra nereikšminga.

141Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad R. V. padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jos pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio (įmonių veikla nebuvo sutrikdyta, iš aplinkos buvo pašalintos nuotekos), jog, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla šioje dalyje nutrauktina.

142Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Įvertinus šių priemonių pobūdį ir tai, kad byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 m. spalio 8 d., o bylos nagrinėjimas teisme baigtas 2015 m. lapkričio 26 d., t. y. bylos tyrimas ir nagrinėjimas užtruko ilgiau kaip trejus metus, o tai laikytina ilgu bylos nagrinėjimo terminu, R. V. nušalintas nuo pareigų, buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, R. V. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

143BK 95 straipsnis nustato asmens baudžiamojo persekiojimo ir baustinumo ribas laiko atžvilgiu. Tokia nuostata įstatyme įtvirtinta, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nes praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo paskirta bausmė nepasiektų įstatyme numatytų tikslų. Išimtys iš šios taisyklės numatytos už konkrečias veikas, išvardytas BK. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: 1) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 2) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; 3) asmuo nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

144Bylos aplinkybėmis minėta veika padaryta 2012 m. spalio 15 d. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 a punktą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už baudžiamojo nusižengimo padarymą jo padarymo metu yra treji metai. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas baigėsi 2015 m. spalio 15 d. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad perdavus bylą nagrinėti teisiamajam posėdyje, paskyrus posėdžio datą 2014-07-11 neatvyko kaltinamojo R. V. gynėjai, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2014-07-29 (18 t., 204–205 b. l.); į paskirtą teismo posėdį 2015-02-06 neatvyko kaltinamasis R. V., bylos nagrinėjimas perkeltas į 2015-02-17 (19 t., 74, 88 b. l.); 2015-04-28 į teismo posėdį neatvyko kaltinamasis R. V., bylos nagrinėjimas perkeltas į 2015-06-03, perkelti ir anksčiau suplanuoti teismo posėdžiai (19 t., 142 b. l.). Bylą nagrinėjant teisme dėl kaltinamojo ir jo gynėjų neatvykimo į posėdį buvo skelbiamos pertraukos, todėl senaties eiga sustojo ir nuosprendžio priėmimo dieną baudžiamosios atsakomybės senaties terminas nebuvo suėjęs (BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

145Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

146BK 245 straipsnio baudžiamojo nusižengimo norma saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas.

147Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusių teismų sprendimų (tarp jų ir nesusijusių su bausme) nevykdymas yra pavojinga veika, kuria trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teismų valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės ir teisėti interesai. Todėl už tokią veiką numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje. BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. BK 245 straipsnio baudžiamojo nusižengimo norma saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys jo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-108/2012, 2K–131/2013).

148Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

149Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V. ( - ) miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nutartimi (18 t., 14–15 b. l.) nušalintas nuo UAB „R. v. “ direktoriaus pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2012-10-12. Nutartyje nurodyta, kad ji per penkias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui. Nutartimi R. V. jokie apribojimai nenustatyti.

150Iš pateikto kaltinimo seka, kad, esant neįsiteisėjusiam teismo sprendimui, R. V., pažeisdamas minėtą teismo nutartį ir neturėdamas teisės veikti UAB „R. v. “ direktoriaus vardu, 2012-10-15 telefoninio pokalbio metu bendravo su UAB „R. v. s. “ direktoriumi H. A., derino pirkimo – pardavimo sutarties „dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų perdavimo“ sąlygas bei, neturėdamas tam teisės, 2012-10-15 atvyko į UAB „R. v. “ tarnybines patalpas ir kaip UAB „R. v. “ direktorius davė neteisėtus nurodymus UAB „R. v. “ darbuotojai sekretorei – dispečerei A. J. dėl sutarties su UAB „R. v. s. “ parengimo, bei nurodė A. J. rengiant minėtą sutartį įrašyti tikrovės neatitinkančią 2012-09-17 datą, t. y., neturėdamas tam teisės, veikė UAB “R. v. ” direktoriaus vardu.

151Atsakomybė pagal BK 245 straipsnį galima tik esant tiesioginei tyčiai, o iš byloje susidariusios situacijos daryti išvados, kad R. V. suvokė, jog nevykdo neįsiteisėjusiu teismo sprendimu jam nustatytos pareigos ir to norėjo, negalima. Kad R. V., veikdamas UAB „R. v. ” direktoriaus vardu, pasirašė sutartį, kaltinime neinkriminuota. A. J. žinojo, kad R. V. nušalintas nuo direktoriaus pareigų, nes sutarties laikinasis įmonės vadovas D. B. nepasirašė. R. V. nurodymai A. J. nebuvo privalomi. R. V. nurodo, kad veikė galvodamas, jog tai daro UAB „R. v. “ naudai. Nenurodyta, kokias neigiamas teisines pasekmes ir kam sukėlė R. V. veiksmai. Tai buvo vienintelis pažeidimas, nors jokios kitos procesinės prievartos priemonės nebuvo taikytos. Sutartis su UAB „R. v. s. “ atstovais buvo derinama iki iškasant duobę, kurioje bus laikinai sandėliuojami iš UAB „N. “ atvežti riebalai ir žuvies skerdimo atliekos, kurie bus parduodami UAB „R. v. s. “ ir tikintis UAB “R. v. ” gauti pelno. 2012 m. spalio mėnesį reikėjo iš duobės išvežti žuvies skerdimo atliekas ir riebalus, tačiau laikinasis UAB „R. v. “ vadovas atsisakė pasirašyti sutartį, todėl R. V. bendravo su UAB „R. v. s. “ vadovu dėl anksčiau aptartos sutarties sąlygų. Sutartis pateikta UAB „R. v. “ po pokalbių telefonu, o tai rodo, kad sutarties sąlygos buvo aptartos iki pradedant laikinai laikyti žuvies skerdimo atliekas ir riebalus. Teismo posėdyje liudytoja A. J. nenurodė, kad R. V. tiesiogiai nurodė pakeisti sutartyje datą. Formaliai galbūt ir galima manyti, kad R. V. pažeidė neįsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau tai nesukelia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju buvo galima spręsti dėl griežtesnių procesinių prievartos priemonių R. V. taikymo.

152Kadangi R. V. veiksmuose nėra BK 245 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl jis pagal BK 245 straipsnį išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

153Dėl civilinio ieškinio

154Atsižvelgiant į tai, kad R. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, UAB „R. v. “ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

155Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

156Paketas Nr. 1, kuriame yra: 1. 2012-09-17 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pirkėjo UAB „R. v. s. “ ir pardavėjo UAB „R. v. “ dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų, 3 lapai; 2. 2012-10-16 krovinio važtaraštis Nr. 3, prie kurio prisegtas kvitas Nr. 5754, 2 lapai; 3. 2012-10-16 krovinio važtaraštis Nr. 4, 1 lapas; 4. 2012-10-17 krovinio važtaraštis Nr. 5, prie kurio prisegtas kvitas Nr. 5771, 2 lapai; paketas Nr. 2, kuriame yra: kompaktinis diskas Nr. CD-5-064-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-071-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-075-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-074-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-073-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-077-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-078-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-080-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-079-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-081-12, kompaktinis diskas Nr. CD-5-083-12, vaizdo kasetė „Panasonic” Nr. VK-5-011-12, vaizdo kasetė „Panasonic” Nr. VK-5-015-12, vaizdo kasetė „Panasonic” Nr. VK-5-019-12, vaizdo kasetė „Panasonic“ Nr. VK-5-020-12, vaizdo kasetė „Panasonic“ Nr. VK-5-024-12; 2) vaizdo kasetė „Panasonic“ Nr. VK-5-025-12; 3) kompaktinis diskas „Acme“ M. Č. įmonės ataskaita; 4) kompaktinis diskas „Acme“ Nr. CD-5-090-12. 4, 5) kompaktinis diskas „Acme“ Nr. CD-5-065-14., 6) kompaktinis diskas „Acme“ Nr. CD-5-142-13., 7) kompaktinis diskas „Acme“, kuriame yra failai iš A. J. kompiuterio; 8) kompaktinis diskas „Acme“, kuriame yra garso įrašas prie 2012-05-15 ekstremalių situacijų posėdžio; 9) kompaktinis diskas „Digitata“, kuriame yra nuotraukos, gautos iš aplinkos apsaugos Kauno RAAD ( - ) r. agentūros, paliktini prie baudžiamosios bylos.

157Dėl proceso išlaidų atlyginimo

158Pagal M. Č. įmonės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MCA 13-192 už ekogeologinius tyrimus UAB „( - )“ teritorijoje ( - ) r., ( - ) k., LR STT sumokėjo 14997,95 Lt.

159Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

160Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 307–308 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

161Išteisinti R. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

162Vadovaujantis BK 37 straipsniu, R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

163Išteisinti R. Viršilą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

164Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

165UAB „R. v. “ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

166Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Paketą Nr. 1, kuriame yra: 1. 2012-09-17 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pirkėjo UAB „R. v. s. “ ir pardavėjo UAB „R. v. “ dėl žuvies skerdimo atliekų ir riebalų, 3 lapai; 2. 2012-10-16 krovinio važtaraštis Nr. 3, prie kurio prisegtas kvitas Nr. 5754, 2 lapai; 3. 2012-10-16 krovinio važtaraštis Nr. 4, 1 lapas; 4. 2012-10-17 krovinio važtaraštis Nr. 5, prie kurio prisegtas kvitas Nr. 5771, 2 lapai; paketą Nr. 2, kuriame yra: kompaktinis diskas Nr. CD-5-064-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-071-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-075-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-074-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-073-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-077-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-078-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-080-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-079-12, kompaktinis diskas „Maxell DVD” Nr. CD-5-081-12, kompaktinis diskas Nr. CD-5-083-12, vaizdo kasetė „Panasonic” Nr. VK-5-011-12, vaizdo kasetė „Panasonic” Nr. VK-5-015-12, taip pat vaizdo kasetę „Panasonic“ Nr. VK-5-019-12, vaizdo kasetę „Panasonic“ Nr. VK-5-020-12, vaizdo kasetę „Panasonic“ Nr. VK-5-024-12, 2) vaizdo kasetę „Panasonic“ Nr. VK-5-025-12, 3) kompaktinį diską „Acme“ M. Č. įmonės ataskaita, 4) kompaktinį diską „Acme“ Nr. CD-5-090-12 4., 5) kompaktinį diską „Acme“ Nr. CD-5-065-14, 6) kompaktinį diską „Acme“ Nr. CD-5-142-13, 7) kompaktinį diską „Acme“, kuriame yra failai iš A. J. kompiuterio, 8) kompaktinį diską „Acme“, kuriame yra garso įrašas prie 2012-05-15 ekstremalių situacijų posėdžio, 9) kompaktinį diską „Digitata“, kuriame yra nuotraukos, gautos iš aplinkos apsaugos Kauno RAAD ( - ) r. agentūros, palikti prie baudžiamosios bylos.

167Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą – ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, ( - ) kaime, kurio unikalus Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

168Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. R. V. kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2011-09-19 iki 2012-10-12 būdamas asmeniu,... 6. nesilaikydamas 2010-12-31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno... 7. žinodamas, kad UAB „N. “, registruota ( - ), siekdama išvengti išlaidų... 8. be to, R. V. žinodamas, kad UAB „N. “ neturi įsirengusi pirminių valymo... 9. be to, R. V. tyčia nesiimdamas jokių veiksmų, kad sustabdytų UAB „N. “... 10. be to, R. V. žinodamas, kad 2011-05-25 iki 2011-06-10, 2012-01-05, 2012-05-24... 11. be to, R. V. žinodamas, kad 2011-05-25, 2012-01-05, 2012-05-24 yra duoti... 12. be to, R. V. žinodamas, kad UAB „N. “ į UAB „R. v. “ ( - ) miesto... 13. be to, žinodamas, kad 2005-12-15 tarp UAB „R. v. “ ir UAB „N. “ yra... 14. Tokiais savo veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas turtinės... 15. R. V. suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą... 16. Be to, R. V. kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su... 17. Kaltinamasis R. V. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo... 18. Į ( - ) siurblinės rezervuarus nuotekos buvo pilamos iki jam pradedant... 19. 2011 m. lapkričio mėnesį su UAB „R. v. “ atstovu buvo sutarta, kad UAB... 20. Dokumentų neklastojo. Sutarties sąlygos buvo aptartos anksčiau ir jos nebuvo... 21. Liudytojas J. K. teismo posėdyje parodė, kad su R. V. yra pažįstami. 2000... 22. Liudytojas Č. K. teismo posėdyje parodė, kad su R. V. nepalaiko jokių... 23. Liudytojas P. V. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2004 m. dirba UAB „R. v.... 24. Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad kad jis, dirbdamas UAB „R. v.... 25. Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „( - )”... 26. Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „N. ”... 27. Liudytojas K. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2001 m. birželio 21 d.... 28. Liudytojas J. P. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio... 29. Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „( - )“... 30. Liudytojas D. R. teismo posėdyje parodė, kad nuo 1995 m. dirba UAB „R. v.... 31. Liudytojas J. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 1996 metų dirba UAB „R.... 32. Liudytojas V. D. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2005 m. dirba UAB „R. v.... 33. Liudytojas R. Ž. teismo posėdyje parodė, kad nuo 1995 m. dirba UAB „R. v.... 34. Liudytojas G. P. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „R. v. “... 35. Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad 2011-2012 m. dirbo UAB „R. v.... 36. Liudytojas V. P. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „R. v. “... 37. Liudytojas I. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2000 m. dirba UAB „R. v.... 38. Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „U.” tech.... 39. Liudytojas R. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „U. ”... 40. Liudytojas M. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „E. “ projektų... 41. Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „R. v. “... 42. Liudytojas A. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „R. v. “... 43. Liudytoja S. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2010 m. UAB „R. v. “... 44. Liudytojas G. T. teismo posėdyje parodė, kad dirba ( - ) aplinkos apsaugos... 45. Liudytojas A. Z. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėjo... 46. Liudytojas V. J. teismo posėdyje parodė, kad dirba Kauno regiono aplinkos... 47. Liudytojas G. B. teismo posėdyje parodė, kad iki 2011 m. rugsėjo mėnesio,... 48. Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2006-05-15 UAB „R. v. “... 49. 2012-05-21 sutartis dėl vandens apskaitos, taršos parametrų buvo derinama su... 50. Liudytoja A. J. teismo posėdyje parodė, kad UAB „R. v. ” dirba... 51. Liudytojas H. A. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. buvo UAB „R. v. s.”... 52. 2012-10-10 apžiūros protokole (1 t., 64–68 b. l.) užfiksuota, kad... 53. 2012-10-10 apžiūros protokole (1 t., 83–89 b. l.) užfiksuota, kad... 54. 2012-10-23 apžiūros protokole (13 t., 135–137 b. l.) užfiksuota, kad... 55. 2012-11-27 apžiūros protokole (13 t., 169–173 b. l.) užfiksuota, kad... 56. 2013-01-23 apžiūros protokole (13 t., 174–175 b. l.) užfiksuota, kad... 57. 2013-02-11 apžiūros protokole (13 t., 177–179 b. l.) užfiksuota, kad... 58. 2013-02-14 apžiūros protokole (13 t., 180–183 b. l.) užfiksuota, kad... 59. 2014-02-28 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-82 (8 t., 36–38 b. l.) pateikė... 60. 2013-01-28 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) rajono agentūros... 61. 2013-09-05 V. D. universiteto gamtos mokslų fakulteto aplinkotyros katedros... 62. 2013-10-03 Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto išvadoje (15 t.,... 63. 2013-12-31 Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-280... 64. 2012-10-10 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (4 t., 21–30 b. l.)... 65. 2013-02-06 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūra... 66. 2012-10-11 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (5 t., 85–93 b. l.)... 67. 2014-02-15 UAB „R. v. ” rašte Nr. (7.5)V-61 (7 t., 153) nurodyta, kad 2012... 68. 2013-01-28 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-29 (7 t., 104-107 b. l.)... 69. 2013-02-25 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūros... 70. 2012-10-29 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento rašte Nr.... 71. 2013-01-23 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) r. agentūros... 72. 2013-03-21 UAB „Šiaulių vandenys“ rašte Nr. S-1158 (14 t., 100–103 b.... 73. 2013-05-13 UAB „E. “ raštu Nr. 5-10-400 (6 t., 169–184 b. l.) pateikta... 74. 2014-03-03 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-85 (8 t., 52–64 b. l.) pateikta... 75. 2013-06-12 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. RS2-228 (6... 76. 2013-10-23 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-396 (7 t., 151 b. l.) pateikė... 77. 2014-02-14 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-61 (7t., 153–161 b. l.)... 78. 2014-02-17 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. RS2-64... 79. 2014-03-13 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-125 (8 t., 102–107 b. l.)... 80. 2014-04-04 UAB „R. v. “ raštu Nr.(7.5)V4-137 (8 t., 163–169 b. l.)... 81. 2012-10-17 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (5 t., 63–66 b. l.)... 82. 2012-11-16 apžiūros protokole (13 t., 153–168 b. l.) užfiksuota, kad UAB... 83. 2012-11-14 apžiūros protokole (13 t., 138–150 b. l.) užfiksuota, kad... 84. 2013-02-19 apžiūros protokole (13 t., 184–185 b. l.) užfiksuota, kad... 85. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 228 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1... 86. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka... 87. Teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrįstumas... 88. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar... 89. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius,... 90. Nusikalstamos veikos sudėtį sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų... 91. Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai... 92. Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas.... 93. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine... 94. Jeigu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo įstatymo... 95. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto... 96. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam... 97. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines... 98. Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės... 99. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės... 100. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką, dėl BK 228... 101. Nesant viešųjų paslaugų teikimo, nusikalstama veika negali būti... 102. Sprendžiant dėl to, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės... 103. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų... 104. Nagrinėjamojoje byloje kaltinimai R. V. grindžiami tuo, kad jis,... 105. Iš pateiktų kaltinimų seka, kad R. V., būdamas UAB „R. v. ”... 106. Įtarimai dėl aplinkai padarytos 752 400 Lt žalos R. V. grindžiami tuo, kad... 107. R. V. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį su UAB „R. v.... 108. Teismas daro išvadą, kad duobė buvo iškasta laikinam žuvies skerdimo... 109. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad, iškasus duobę, per... 110. Žalos grėsmė aplinkai, jos pobūdis ir dydis gali būti nustatyti tik... 111. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2013-01-04 raštu Kauno RAAD atsakė... 112. 2013-09-05 V. D. universiteto gamtos mokslų fakulteto aplinkotyros katedros... 113. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog ( - ) kaime, ( - ) rajone, UAB... 114. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog 2012 m. gegužės ir rugpjūčio... 115. R. V. kaltinamas tuo, kad, žinodamas, jog UAB „N. “ neturi įsirengusi... 116. Teismo posėdyje kaltinamasis R. V. parodė, kad jis, kaip įmonės vadovas,... 117. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atlikti darbai... 118. R. V. kaltinamas tuo, kad nutiesus spaudiminę trasą ir įrengus siurblinę,... 119. 2014-02-17 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. RS2-64,... 120. Kai lietus lyja, patenka daug vandens, siurbliai nespėja siurbliuoti, todėl... 121. Iš pateikto kaltinimo seka, kad R. V., kaip valstybės tarnautojui prilygintas... 122. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2012 m. pavasarį UAB „R. v. “... 123. Teismas nesivadovauja R. V. ir P. V. telefoninių poklabių išklotinėmis, nes... 124. Prokuroras baigiamosiose kalbose prašė iš kaltinimo pašalinti... 125. R. V. kaltinamas, kad atlikdamas aukščiau nurodytus neteisėtus veiksmus,... 126. R. V. ( - ) miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nutartimi buvo nušalintas nuo... 127. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės... 128. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine... 129. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog byloje... 130. Nenustatyta, kad UAB „R. v. “ direktoriaus R. V. sudaryti sandoriai su... 131. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino... 132. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų... 133. Kvalifikuojant veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento... 134. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad R. V. Šiaulių miesto apylinkės teismo... 135. Kadangi R. V. 2012-09-17 sutartį pasirašė atgaline data ir neturėdamas tam... 136. BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar... 137. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog, jei veika turi konkrečios nusikaltimo... 138. BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“... 139. Nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimų, numatytų BK 300... 140. Laikinajam UAB „R. v. “ vadovui atsisakius pasirašyti sutartį, R. V.... 141. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad R. V. padaryta... 142. Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo... 143. BK 95 straipsnis nustato asmens baudžiamojo persekiojimo ir baustinumo ribas... 144. Bylos aplinkybėmis minėta veika padaryta 2012 m. spalio 15 d. Pagal BK 95... 145. Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio... 146. BK 245 straipsnio baudžiamojo nusižengimo norma saugoma vertybė – teismų... 147. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad... 148. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant... 149. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V. ( - ) miesto apylinkės teismo... 150. Iš pateikto kaltinimo seka, kad, esant neįsiteisėjusiam teismo sprendimui,... 151. Atsakomybė pagal BK 245 straipsnį galima tik esant tiesioginei tyčiai, o iš... 152. Kadangi R. V. veiksmuose nėra BK 245 straipsnyje aprašytos nusikalstamos... 153. Dėl civilinio ieškinio... 154. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį... 155. Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 156. Paketas Nr. 1, kuriame yra: 1. 2012-09-17 pirkimo–pardavimo sutartis,... 157. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 158. Pagal M. Č. įmonės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MCA 13-192 už... 159. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis... 160. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 161. Išteisinti R. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228... 162. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės... 163. Išteisinti R. Viršilą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245... 164. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.... 165. UAB „R. v. “ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio... 166. Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 167. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi laikiną nuosavybės teisės... 168. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...