Byla 1-185-1002/2018
Dėl kaktikaulio pamatinės dalies kaulų lūžio sunkiai sutrikdė E. Z. sveikatą, taip pat nuo R. N. suduoto smūgio E. Z. krentant nuo laiptų ir kontaktuojant galva su grindiniu R. N. padarė E. Z. sužalojimą – uodegikaulio lūžį

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis, sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei, Linai Paulauskienei, Jolantai Stanelienei, Monikai Šiaulytei, dalyvaujant prokurorams: Eglei Veliulienei, Sauliui Kulikauskui, kaltinamajam R. N., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, kaltinamajam T. J., jo gynėjui advokatui Jonui Nekrašiui, nukentėjusiajai E. Z., jos atstovei advokatei I. P., specialistui J. S.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3R. N., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turi 10 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB ,,( - )” staklininko pareigose, gyv. ( - ), turi mažametį vaiką, teistas:

  1. 2010-09-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį - 4 MGL (520 Lt) bauda, 2010-11-19 bauda sumokėta;
  2. 2013-10-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė - 20 parų areštas, jį atliekant areštinėje poilsio dienomis. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013-07-15 iki 2013-07-16 (2 paros).

42014-07-14 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi likusi neatlikta arešto dalis paskirta atlikti įprastine tvarka, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį;

5T. J., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis “( - )”, pjūklininko pareigose, gyv. ( - ), turi mažametį vaiką, 2012-05-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. T. J. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – 6 (šešių) mėnesių trukmės elgesio apribojimas, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus arba pradėti dirbti, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

6Teismas

Nustatė

7R. N. 2016-12-02, apie 23.40 val., name, esančiame ( - ), T. J. kumščiu sudavė apie 11 kartų E. Z. į galvos sritį, po ko R. N. kumščiu sudavė vieną kartą E. Z. į veidą, taip sukėlė E. Z. fizinį skausmą ir bendrais veiksmais padarė sužalojimus – kaktikaulio skliauto ir pamatinės dalies lūžį, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus kaktoje ir nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir dėl kaktikaulio pamatinės dalies kaulų lūžio sunkiai sutrikdė E. Z. sveikatą, taip pat nuo R. N. suduoto smūgio E. Z. krentant nuo laiptų ir kontaktuojant galva su grindiniu R. N. padarė E. Z. sužalojimą – uodegikaulio lūžį.

8T. J. 2016-12-02, apie 23.40 val., name, esančiame ( - ), kumščiu sudavė apie 11 kartų E. Z. į galvos sritį, po ko R. N. kumščiu sudavė vieną kartą E. Z. į veidą, taip T. J. sukėlė E. Z. fizinį skausmą ir bendrais veiksmais padarė sužalojimus – kaktikaulio skliauto ir pamatinės dalies lūžį, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus kaktoje ir nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir dėl kaktikaulio pamatinės dalies kaulų lūžio sunkiai sutrikdė E. Z. sveikatą.

9Kaltinamasis R. N. apklaustas teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad gynėsi. Paskambino D. ir paprašė, kad jis ateitų. Jam sakė, kad atėjo B., kuris barškino langus. Žino, kad B., T. gali ateiti ir išdaužyti langus. Jie ne vienam yra išdaužę langus. Į įvykio vietą atėjo greitai, praėjus 5-10 minučių. Atėjęs viduje jis rado T. B. ir E. Z.. T. sėdėjo ant laiptų, o Z. stovėjo. Koridoriuke buvo T., Z., A. ir D.. T. paklausė, ar N. jį primušė. Jie (T. ir E.) iš muštynių buvo grįžę. Mano, kad B. prikalbėjo apie jį Z., o tas jam ir trenkė. Jis nesitikėjo gauti smūgio. Tada Z. jam ir trenkė. B. turėjo matyti, kas kam sudavė. Kodėl jis sako, kad J. sudavė, negali pasakyti. Z. jam trenkė, o jis atgal. Kai sudavė, Z. kažkaip šonu atbulas krito. Smūgius sudavė abu stovėdami vienas priešais kitą. Smūgį sudavė į veido sritį, žemiau nosies. Pakako smūgio, kad jis nukristų. Jie buvo labai girti. Nukritęs gulėjo ant šono. Nusileido žemyn pažiūrėti. Gulėdamas šonu (nukentėjusysis) spyrė jam į tarpkojį. Jis pagavo koją, nuo kurios nusimovė batas. Susinervinęs pakėlė jį. Jis buvo „susilenkęs“. Z. vedė laiptais aukštyn (tempė paėmęs už liemens). Išvedė pro duris ir jis išėjo. Bevedant į lauką prasilenkė su T. J.. Tuo metu, kai Z. vedė pro duris, buvo atvykusių kitų asmenų. Buvo T. J., B. ir F.. J. ir B. buvo viduje, o A. F. rūkė lauke. Kada iš įvykio vietos pasišalino B., nežino, nes nematė. L. K. jis nematė. Kai Z. vedė laiptais į viršų, B. jis nematė. J. su F. paklausė, kas čia buvo. Atsakė, kad „atėjo problemų ieškoti“. Kai nukentėjusįjį išvedė į lauką, kieme stovėjo automobilis. Nukentėjusysis į automobilį „nebuvo kišamas“. B. automobilio bagažinė net neatsidaro. Kai Z. išėjo, jis parūkė ir išėjo į namus. Nepasiliko, nes buvo grįžęs iš po darbo. Žino, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Nurodo, kad jam jo draugė sakė, kad J. policijos pareigūnams prisipažino. Po kelių dienų jis (J.) jam pasakė, kad policijos pareigūnams jis pasisakęs, kad Z. sumušė. Kodėl nepasakė, kad jis sudavė smūgius, nežino. Pripažįsta, kad jis sudavė tik vieną smūgį. Jie patys buvo kažkur muštynėse, atėjo toliau ieškoti problemų. Kas kitus sužalojimus padarė, nežino. Dabar bando „suversti jiems kaltę“. Galbūt juos vėliau kas sumušė. „Jei jie būtų norėję, būtų juos sumušę“. Žino, kad buvo klausomasi jų pokalbių. SMS žinutė „Daugiau 2 metų negausi. Atsidėsi, nesumesk babkių ant manęs ir jokių nesąmonė nedaryki su tuo manekenu.“ - ne jo rašyta SMS. T. J. rašė šią SMS žinutę. Internete pažiūrėjo kokia bausmė gali būti pritaikyta. Kalbėjo apie bylą, nes jie „liko kalti“, o tyrėjai „ėmė juos gąsdinti“. Apie nelaisvės metus jie kalbėjo „prikolindami“. Nurodo, kad jis neprašė J. prisipažinti. Kodėl J. policijos pareigūnams prisipažino, nežino. Mano, kad „ten nieko nebuvo“. Z. matė pirmą kartą. T. B. yra su „viskuo susijęs“. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis sudavė smūgį po to, kai prieš tai T. J. kumščiu sudavė apie 11 kartų E. Z. į galvos sritį. Jis nepripažįsta to, nes tai „neatitinka tiesos“, faktinių aplinkybių. Jis nesutinka su Z. pareikštu civiliniu ieškiniu. Sutikti su ieškiniu negali, nes jis „nieko nedarė, tik gynėsi“. Jis negalvojo, kad viskas greitai įvyks. Nepripažįsta, kad nuo jo smūgių atsirado tokios pasekmės. Pripažįsta, kad jam padaryta žala, tačiau nepripažįsta, kad jis ją padarė. Dėl suduoto smūgio niekur nesikreipė. Į medikus taip pat nesikreipė. Buvo tik lūpa prakirsta prie dantenų. Kraujas truputi bėgo. Sužalotos lūpos draugė nematė. Jai jis sakė, kad lūpa buvo prakirsta. Teismo prašo jį išteisinti, nes jis gynėsi, esant būtinosios ginties situacijai. Gailisi, kad „ten nuėjo“.

10Kaltinamasis T. J. apklaustas teisme kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Jam paskambino A., kuri pasakė, kad atėjo „jie“, kelia „šūmus“. Jis pasikvietė dar du asmenis, nes A. sakė, kad daug balsų girdėjo. Buvo blaivus. Namuose buteliuką ar du alaus jis buvo išgėręs, tačiau įtakos jo veiksmams tai neturėjo. Jis paskambino B. ir F., kuriems pasakė, kad reikia važiuoti pažiūrėti kas ten vyksta. Jis atvyko su B. ir F.. Jis pirmas užėjo į vidų. Po kiek laiko užėjo B. ir F.. Neprisimena, ar B. buvo išlipęs iš automobilio ir buvo viduje. Įėjęs į vidų matė N., A., D. ir kaip lauk vedė E. Z., kurį vedė N.. Ar nukentėjusiajam buvo padaryti kokie nors sužalojimai, jis nematė. Apie nukentėjusiojo Z. sužalojimus sužinojo po ilgesnio laiko. E. Z. pamatė koridoriuje. Ką jam darė lauke, nematė, nes jis buvo viduje. Ar viduje buvo B. – nematė, neatsimena. Iš pasakojimo žino, kad B. buvo kruvinas. Pats įvykio nematė. Viduje pabuvo apie porą valandų. Ar kas nors pas merginas nakvojo, nežino. Jis matė K., su juo bendravo. Ant grindų matė kraują. Jokių smūgių jis niekam nesudavė. Jam nebuvo „prieš ką gintis“. Jis girdėjo, kad E. pirmas trenkė, o N. gindamasis trenkė atgal ir Z. nukrito nuo vieno smūgio. Tai jis (N.) jam pasakė tą patį vakarą, kai tik jis atvažiavo. Sakė, kad jie atėjo krūvini. Prieš tai „gal dar kur nors mušėsi“. Jam atvažiavus, E. jau buvo išvestas į lauką. Policijai, atvažiavusiai po geros valandos, prisipažino, kad jis kaltas. Kad nei vieno smūgio jis nesudavė matė A. ir D., su kuriomis jis yra pažįstamas. D. yra N. draugė, o A. tik šiaip draugė. Nežino, kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių. Pagal kaltinimą Z. sudavė 11 kartų. Kaltinamojo nuomone, tokia seka, kokia nurodyta kaltinamajame akte, neatitinka faktinių aplinkybių. Jis prisipažino, nes girdėjo, kad N. turi lygtinumą, todėl norėjo padėti savo draugui. Jis negalvojo, kad taip stipriai bus susimušę nukentėjusįjį. Nurodo, kad jam niekas jokių pinigų nesiūlė. Pasakė, kad sakytų taip kaip yra iš tiesų, t. y. kad jis nematė kaip buvo iš tikrųjų. Susitarimo duoti parodymus - nebuvo. Policijai paklausus, kas čia buvo, pasakė, kad apsistumdė ir viskas. Pasirašė ir jie išvažiavo. Nebuvo klausta, ar nuo smūgių nukrito E.. Klausė, kas čia susimušė. Jis nedavė parodymų, kaip ir ką padarė. Žinutes, kurias pacitavo prokuroras, nežino kas rašė. Galėjo būti, kad jis jas rašė. Paskutinę SMS žinutę jis rašė, kitų nerašė. Taip parašė, nes išsigando, kad nepagalvotų, kad jis „patapo pagrindiniu“. Šiuo metu dirba UAB „( - )“. Kaltu nepripažįsta visiškai. Teismo prašo jo neteisti, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos.

11Nukentėjusysis E. Z. apklaustas teisme parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo. Su T. J. susidūrė pirmą kartą įvykio metu. Su kaltinamaisiais nėra dalyvavęs susitikimuose ar pan. Po įvykio su kaltinamaisiais nebendrauja ir anksčiau su jais pykčių neturėjo. Pas T. B. namuose išgėrinėjo. Dar namuose buvo T. B. tėvas, sesė, o kai grįžo sumuštas namuose buvo R. G., tačiau kai išgėrinėjo R. name nebuvo. T. B. norėjo pasikalbėti su L. K., kuris yra bendras draugas. L. K. buvo pas merginas, nes T. tai žinojo. Jie ėjo pas L. K. ir atstumas buvo gal 50 - 70 m. nuo T. namų. Jiems nuėjus prie namo, stovėjo dvi merginos ir rūkė. T. B. kalbėjosi su tomis merginomis, o jis nesikalbėjo su jomis. T. B. su merginomis užėjo į namo vidų ir merginos jį pasikvietė, o jis pasiliko lauke. Po penkių minučių jis irgi užėjo ir merginos T. „perrišinėjo ranką“, nes jis buvo susižalojęs. Po jo užėjimo praėjo dvi minutės ir jis išgirdo automobilį. Jis nematė, kad merginos būnant viduje kam nors skambintų. T. kalbėjo su merginomis. L. K. tą vakarą jis nematė. Atsidarė durys, įėjo T. J., pasižiūrėjo į jį ir iškart jam “davė į snukį”. Kai jam sudavė, jis užsidengė ir pradėjo “eiti smūgių serijos”. Pirmas smūgis buvo žemiau nosies ir ant žemės neparkrito. Gavus smūgį į veidą, jis užsidengė abiem rankomis. Vėliau juto smūgius. Jų buvo 9 – 10. Jis prarado sąmonę. Stovėjo prie sienos ir jam “sulinko kojos”, nes prarado sąmonę. Suprato, kad jį muša du asmenys, nes smūgiai ėjo iš priekio ir iš šono. Gavo į kairę veido pusę, į smilkinį. T. B. jam sakė, jog matė T. B.. Jis nematė R. N.. Jie buvo prieangyje ir laiptų viduje nepastebėjo. Neprisimena kritimo momento. Atsidūrė bagažinėje ir nebuvo abiejų batų. Nežino kas jam numovė batus. Atsibudęs bagažinėje girdėjo balsus, tuomet atsidarė ir basas atėjo pas T. B. kur buvo R. G., T. B. tėvas ir jie jį matė sumuštą. R. G. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Jis buvo grįžęs į Lietuvą savaitei atostogų ir buvo trečia jo grįžimo diena. Atgal į užsienį turėjo išvykti gruodžio 10 d., tačiau neišvyko, nes ligoninėje gulėjo dvi savaites. Vėliau išvyko į sanatoriją. Dėl to prarado darbą užsienyje. Jam buvo smegenų sutrenkimas, lūžęs uodegikaulis ir visą mėnesį negalėjo gulėti ant nugaros, viena ranka drebėjo. Dabar jam geriau, bet būna blogiau, kai jis miega, nes “prisiminimai eina”. Iš “liekamųjų reiškinių” jis jaučia galvos skausmą. Iš pradžių gydytojai minėjo, kad galbūt jam reikės galvos operacijos, tačiau vėliau peršvietė ir pasakė, kad viskas sugijo. Jam yra pablogėjusi orientacija ir svaigsta galva. Ilgai negali sėdėti ant kietos vietos. Kaip R. N. galėjo gintis, jeigu jo šalia jo nebuvo. Jis išvis nematė R. N.. Nurodo, kad matė tik T. J.. Gal R. N. bando kito kaltę prisiimti ir T. J. sako netiesą. Mano, kad jį už nieką sumušė arba jį sumaišė su kitu asmeniu. Viena mergina buvo R. N. mergina. Iš T. B. sužinojo antros merginos vardą. R. N. draugavo su D.. Buvo dvi merginos A. ir D.. Jis niekuo dėtas šioje istorijoje. D. ir T. draugai, kaimynai. Galbūt čia viskas dėl merginos. Jam buvo nustatyta 1,3 promilės tą patį vakarą ligoninėje. Nuo smūgių iki pūtimo į alkotesterį praėjo gal 15 min., tačiau nežino kiek laiko buvau be sąmonės, o gal praėjo pusė valandos. Jo striukė buvo suplėšyta ir kruvina, todėl už ją jis prašo iš kaltinamųjų jam priteisti.

12Teisme buvo apklausti šie liudytojai: T. B., S. P., R. G., L. K., A. F., D. D., A. T. (3 t., b. l. 110-118, 138-140).

13Specialistas J. S. apklaustas teisme parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą. Sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kaktikaulio lūžio. Kad padaryti kaukolės smegeninės dalies kaulo lūžį, reikalinga stipri jėga. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant stiprų smūgį kumščiu arba kitu buku kietu daiktu. Iš turimų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiu buku kietu daiktu buvo mušama. Pirminės išvados metu 3,4 punkte nurodyta, kad E. Z. kūne padarytiems sužalojimams padaryti reikėjo 5 smūginių poveikio bukais kietais daiktais. Iš jų vieno smūginio poveikio į uodegikaulio sritį, likusių 4 - į veido sritį. Į veido sritį galėjo būti suduota ne mažiau 5 smūgių. Uodegikaulio sužalojimas tipiškas griviminei traumai. Nosies kaulo lūžis – atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Smegenų sukrėtimas - tai nesavarankiškas sužalojimas, yra kaip papildomas kaip prie kaukolės pamato kaulo lūžimo ir nosies kaulo lūžimo. Paviršiniai nubrozdinimai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Kraujosruvos akių vokuose – priskiriama prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Sunkų sveikatos sutrikdymą turėjo sukelti smūgis į kaktos apatinę dalį, nuo kurio atsirado nubrozdinimas kaktos apatinėje dalyje ties nosies pagrindu ir kaktikaulio pamatinės dalies lūžimas, pereinantis į akikaulio lūžį. Tai galėjo būti padaryta vienu smūginiu poveikiu į kaktos apatinę dalį. Užtenka vieno smūginio poveikio, nes toje vietoje yra vienas nubrozdinimas, atitinkantis kaulo lūžimo projekciją. Todėl nėra galimybės tvirtinti, kad buvo suduota daugiau smūgių į kaktą. Buvo vienas kritimas, padarant uodegikaulio lūžį, kiti keturi – suduodant į veidą. Visi sužalojimai vienodo senumo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas smegenų sukrėtimas, rodo, kad traumos metu jis galėjo netekti sąmonės. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo padaryto kontūziniai židiniai, nebuvo padarytas galvos smegenų sumušimas – tai rodo, kad atgavęs sąmonę, galėjo būti aktyvus, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus.

14Kaltinamasis R. N. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaltu prisipažino iš dalies (neprisipažino) ir parodė, kad 2016-12-02 vakare buvo namuose ( - ). Draugė D. D. buvo išėjusi pas draugę A. T.. Vakare paskambino D. ir paprašė, kad ateitų iki A.. D. pasakė, kad atėjo T. B. su kažkokiu tai draugu. Kas tas T. draugas nežino. Kai D. paskambino, jis iš karto atėjo pas A. į namus. Kai atėjo iki A., namo laukinės durys buvo praviros. Įėjo į namą, tiksliau į tokį koridoriuką. Tame koridoriuje pamatė A., D., T. ir jo draugą. Iš pirmo įtarimo sužinojo, kad yra E. Z.. T. buvo kruvinas, kruvini rūbai, ranka. Kuri, ar kairė ar dešinė - nepamena. E. striukė buvo kruvina. Kurioje vietoje tas kraujas buvo - nepamena. A. ir D. stovėjo prie įėjimo į virtuvės kambarį durų, T. stovėjo netoli jų o E. stovėjo tiesiai prieš laiptus į sklepą. Jam tik įėjus į tą koridorių E. paklausė ,,tu N.“, jis pasakė, kad ,,aš". Tuo metu nelabai suprato, bet gavau smūgį iš dešinio kumščiu į veidą. Pataikė kažkur į lūpą. Smūgį sudavė E.. Tuomet sudavė jam atgal. Sudavė dešiniu kumščiu jam į veidą. Kur pataikė - nežino gal į žandą ar akį, atrodo kairę pusę. Po to smūgio E. krito į sklepą nuo laiptų. Tada pamatė kaip pas A. į kambarį atėjo T. J., ,,( - )“ - T. B. ir A. F.. Kaip jie atsirado pas A. - nežino. Gal atvažiavo su ,,( - )“ mašina, nes pėsti nevaikšto. ,,( - )“ turi“ AUDI A6“ . Nuo kelių laiptų nukrito - nežino. Kai jis nukrito - iš karto nėjo iki jo. Tada T. išbėgo iš A. namų. Jis iki nukritusio E. nėjo, tik pašaukė „kelkis“, jis nieko neatsakė. Tada nulipo laiptais iki E.. Pasakė kelkis ir pasakė ,,pyzdini, kad nematyčiau". Po šio pasakymo E. spyrė dešine koja į ,,kiaušius". Tada, kai spyrė, jis sugriebė rankomis už tos kojos, kuria spyrė. Kai pagriebė, patempė, tada nusimovė E. batas. Numetė tą batą laiptais į viršų. Tuo metu sugriebė E. už rūbų, tuo metu girdėjo kaip plyšo jam striukė. Kurioje vietoje suplyšo - nematė. Taip sugriebęs E. užvedė laiptais iki koridoriuko. E. lipo laiptais, bet jam padėjo suėmęs už rūbų. Negali pasakyti ar jis būtų pats galėjęs užlipti, ar ne. E. dengėsi veidą, kai lipo laiptais. E. išvedė pro laukines duris ir pasakė eini lauk. Po to pasakymo E. išėjo. Negali pasakyti, ar išėjo su antru batu ar ne, bet vieną batą numovė. E. nuėjo link T. namų pusės. Po šio konflikto jis šiek tiek pabuvo ir išėjo į namus. Kol buvo pas A., policijos pareigūnai nebuvo atvykę. Tik vėliau iš D. sužinojo, kad policija buvo atvažiavusi. Kažkas ar A., ar pats T. pasakė, kad pareigūnams pasisakė T., kad sudavė smūgį. Jis netikėjo, kad po smūgio galėjo būti tokie sužalojimai tam E.. E. krito nuo laiptų taip lyg susivartė. Ar T., A. ir ,,( - )“ matė, kai sudavė smūgį E., nežino. Viskas įvyko taip greitai, tokia makalynė gavosi, daug žmonių vienoje vietoje (2 t., b. l. 157-158, 163-164, 170).

15Kaltinamasis T. J. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 metais, gruodžio pradžioje, buvo namuose. Būnant namuose po 22 valandos į mobiliojo ryšio telefoną paskambino draugė A. T. ir pasakė, kad atėjo tie ir pasakė, kad yra B., daužo langus, A. prašė atvažiuoti iki jos. A. tuo metu gyveno ( - ). Po šio skambučio su A. nebekalbėjo, padėjęs telefoną paskambino draugui „( - )“ - T. B., pasakė, kad reikia pavažiuoti iki A.. Jis vairuoti negalėjo, nes buvo išgėręs 2 butelius alaus. „( - )“ atvažiavo už kokių 10-15 minučių. Atvažiavo savo mašina „AUDI A6“, valstybinis numeris ( - ) Kai atvažiavo, ,,( - )“ pasiskambino A. F., pasakė, jog reikia važiuoti iki A., reikia pagalbos. Smulkiau nieko neaiškino, bet jis sutiko važiuoti ir atėjo iki jo. Visi išvažiavo iki ( - ). Kai atvažiavo į A. kiemą, ( - ) mašiną pastatė tiesiai. ( - ) iš mašinos nelipo, išlipo jis ir A.. „( - )“ kieme net neužsibuvo, kai išlipo - išvažiavo. A. kieme matė, kad yra praviros namo laukinės durys. Ant laiptų stovėjo R. N. ir A. bei D. D.. Daugiau nieko lauke tuo metu nebuvo. Jis paklausė kas čia buvo, A. pasakojo, kad buvo B. ir E. ir kažkoks kaimynas, vadina jį „( - )“, B. ir E. kruvini. Ala taip pat pasakojo, kad E. susimušė ar susistumdė su N.. Kaip suprato, tai E. trenkė pirmas N. o jis atgal trenkė. Sakė, kad visas konfliktas įvyko koridoriuje. Tada N. išėjo į namus, o jis, A., A. ir D. užėjo į namus. Kai ėjo į kambarį, matė koridoriuje kraujo - ant laiptų ir laukinių ir tų laiptų, kur į sklepą, taip pat ant laukinių durų matė kraują. Iš kur tas kraujas ir kaip jis atsirado - nežino negali paaiškinti. Kai įėjo į kambarį, ten pamatė ,,( - )“ - L. K.. Ką jis ten veikė, nežino, iš kur jis ir kada atsirado pas A. - nežino. Tada visi sėdėjo virtuvėje, gėrė. Po kokios valandos pas A. į kiemą atvyko policijos automobilis. A. išėjo kalbėtis su pareigūnais. Po to pasikvietė jį. Jis pareigūnams pasakė, jog trenkė. Kam trenkė - konkrečiai neįvardijo, nes nežinojo kas su kuo mušėsi. A. tik pasakojo, kad N. susimušė su E.. Pareigūnai ilgai neužsibuvo, nieko nesulaikė, išvyko. Tuo metu pasakė jog trenkė, nes, kaip supranta, N. turi lygtinumą. Kada įteikė įtarimus sumušus E. Z., tai nurodė, kad tikrai nemušė E. ir jokių smūgių jam nesudavė. Nieko paaiškinti apie tai, kaip buvo sumuštas E. negali. Kodėl nukentėjusysis nurodo, kad jis - T. J. - smūgiavo - nežino, jo nepažįsta ir nėra matęs. Gal jis vien iš pravardės žinojo, neturi, ką paaiškinti. Tikrai nesudavė nė vieno smūgio. Kada atvažiavo su draugais, nei to E. nei kitų asmenų nebebuvo, tik N., A., D. ir kambaryje L.. Kai atvažiavo, ant laukinių laiptų matė vieną batą. Kokios kojos batas nežino, sportinis. Kieno tas batas nežino, jo nelietė. Kitą dieną po įvykio skambino jam nepažįstamas numeris, prašė 200 eurų, tada nerašys draugas pareiškimo, atsakė, kad kokie pinigai, kad net netrenkė niekam ir nemušė nieko. Supratęs, kad tai gali būti susijęs su įvykiu - nebendravo . Pamena, kad gavo kelias SMS gąsdinančio turinio, jų neišsaugojo. Pas A. miegojo. D. išėjo į namus, iš vakaro. L. (K.), jis ir A. (F.) liko pas A., išėjo kitą dieną apie pietus. Su juo kartu išėjo A. F.. E. į automobilio bagažinę niekas nekišo. ,,( - )“ jį su draugais atvežęs išvažiavo. Kaltės nepripažįsta, su N. nieko nemušė. Yra kaltinamas nebūtais dalykais (2 t., b. l. 117, 121-122, 128-130, 132).

16Nepaisant to, kad kaltinamieji R. N. ir T. J. savo kaltės nepripažino, jų kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

  1. 2016-12-04 E. Z. protokole-pareiškime nurodė, kad 2016-12-02 apie 23.40 val., būnant ( - ), tikslaus adreso nežino, jį sumušė iš matymo pažįstamas J., kurio anketinių duomenų nežino, sudavė jam ne mažiau 10 kartų į veido sritį (1 t., b. l. 10);
  2. 2017-02-03 apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - namas, esantis ( - ), fiksuotas koridorius ir laiptai vedantys į namo rūsį (1 t., b. l. 23-26);
  3. 2016-12-14 Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole matyti, kad E. Z. pateikė apžiūrai – striukę. 2017-01-19 apžiūros protokole matyti, kad ant striukės matomos dėmės panašios į kraują, dešinės rankos rankovėje matomas plyšys 42 cm. ilgio (1 t., b. l. 38, 40-44);
  4. 2017-07-12 tarnybiniame pranešime matyti, kad 2016-12-02 nuo 21.44 val. iki 22.27 val. T. J. (abonentas Nr. ( - ) kontaktavo su A. T. (abonentas Nr. ( - ). 2016-12-02 D. D. (abonentas Nr. ( - ) ir R. N. (abonentas Nr. ( - ) kontakto nėra (1 t., b. l. 154-155);
  5. 2017-07-17 apžiūros protokole matyti, kad kontroliuojant R. N. (abonentas Nr. ( - ) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją fiksuota SMS žinutė ,,daugiau dveju metu negausiu ir tu negausi ... atcedesism tik nesumesk bapkiu ant manes visu ir jokiu nesamoniu nedaryk su tuo manekenu ...“ (2 t., b. l. 20-23);
  6. Liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. Z. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2016-12-02 kartu su draugu T. B., gyv. ( - ), tikslaus adreso nežino, šventė, buvo grįžęs iš Anglijos Karalystės atostogoms. Apie 23.00 val. kartu su T. nuėjo pas jo pažįstamą merginą, kurios anketinių duomenų ir tikslaus adreso nežino. T. namo verandoje kalbėjo su minėta mergina, o jis stovėjo šalia T.. Tada išgirdo, kad į kiemą įvažiavo kažkoks automobilis. Girdėjo kaip buvo uždaromos automobilio durelės. Po to atsidarė verandos durys ir į verandą įėjo iš matymo pažįstamas J., kurio tikslių anketinių duomenų ir adreso nežino. Draugai vadina jį J., arba pravarde ,,( - )“. J. nieko nesakęs sudavė kumščiu į veidą, dėl ko jį užsidengė. Tada pajuto dar apie 9-10 smūgių į galvos sritį, po ko prarado sąmonę. Sąmonę atgavo lauke. Kadangi T. šalia nebebuvo nuėjo pas T. į namus, kur jį rado namuose. Tuo metu pas T. atėjęs draugas R. G. apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Atvykęs GMP ekipažas pristatė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatyta diagnozė - nosies kaulo ir kaktikaulio lūžimas, galvos sumušimas, girtumas. Buvo paguldytas gydymui į neurochirurgijos skyrių. Kodėl buvo sumuštas - nežino. 2016-12-02 dienos vakare buvo pas draugą T. B. svečiuose. Jis gyvena ( - ), tiksliai adreso nežino, žino kaip nueiti. Buvo dviese. Būnant pas jį namuose gėrė alkoholį - brendį. Gėrė abu, talpa buvo 0,7 litro. Išgėrė abu daugiau nei pusę butelio. Nesijautė, jog girtas. T. buvo daugiau už jį išgėręs. Ar jis buvo gėręs anksčiau - nežino. Pas T. namuose buvo jo tėvas, bet jis su T. viename kambaryje, tėvas kitame. Nežino, kas nutiko T., bet jis būdamas namuose susižalojo ranką. Atėjo iš virtuvės sužalota ranka. Tada pas jį į namus buvo atvykusi greitoji. Kas kvietė greitąją - nežino. Matė kaip T. grįžo su rankšluostuku užsidengęs ranką, matė kraują. Atvykusi greitoji subintavo ranką ir išvažiavo. Kai išvažiavo medikai, dar pabuvo namuose pas T.. Ir po kiek tai laiko T. pasakė - ,,einam". Kur jis norėjo eiti, tuo metu neklausė, bet jis išėjo ir ėjo su juo. Kai išėjo iš draugo namo, ėjo kokius 30 metrų iki kito namo. Koks to namo adresas - nežino, ten prie to namo buvo pirmą kartą. Kas ten gyvena - nežino. Kai su T. atėjo iki to namo, kieme pamatė dvi merginas, jos rūkė. Vieną merginą pažino iš matymo – A., pavardės nežino, ji mokėsi toje pačioje mokykloje kaip ir jis, buvo dar viena mergina. Tos merginos nepažįsta matė pirmą kartą, jos nei vardo nei pavardės nežino. Kai atėjo ta A. pasikvietė draugą į vidų. Sakė ,,eime į vidų". T. po to pakvietimo nuėjo į namo vidų, ėjo ir abi merginos. Jis liko lauke. Nėjo, nes nepažinojo merginų. Lauke pastovėjo kokias 5 minutes ir nutarė irgi užeiti į namo vidų. Kai užėjo į namo vidų, ten buvo toks kaip prieangis ar kažkas panašaus. Kai įėjo nelabai toli nuo durų, pamatė T. su tomis dvejomis merginomis. Kitų asmenų nebuvo. A. tuo metu perrišo T. ranką. Dėl ko buvo perrišama ranka - nežino. T. su merginomis nuo jo buvo gal 1 metro atstumu. Jis prie jų nėjo, su jais nekalbėjo. Stovėjo ir juokėsi. Tuo metu išgirdo, kad į kiemą atvažiavo automobilis. Koks tai automobilis - nežino, išgirdo tik automobilio atvažiavimo ir durelių uždarymo garsą. Tuo metu pamatė, kaip pro duris įėjo T. J.. Jį pažįsta iš matomo. Nebuvo draugai ar geri pažįstami. Ar kažkas atėjo su T. - nežino. Tik įėjus T. J., nieko nesakęs jis pradėjo jį daužyti. Daužė kumščiais. Smūgiai buvo vienas paskui kitą. Patį pirmą smūgį T. sudavė kumščiu į veidą šalia nosies. Dengėsi veidą, bet T. daužė kumščiais. Po kažkurio tai suduoto smūgio krito ant žemės, ir prarado sąmonę. Kada mušė girdėjo balsus. Kalbėjo tikrai ne T. ir merginos, bet girdėjo kitus vyriškus balsus. Mano, kad buvo mušamas ne vieno T.. Tai suprato pagal juntamus smūgius. Jų buvo tikrai ne vienas, juto 9-10, gal buvo ir daugiau. Smūgiai buvo labai intensyvūs, tikrai ne vieno asmens suduoti. Juto į galvos pusę smūgius ir iš priekio ir iš šono - kairio. Stovėjo atsirėmęs į sieną. Kitų asmenų pats nematė. Ar T. atvažiavo vienas ar ne - nežino. Kas pakvietė T. - nežino. Kur tuo metu buvo T. - nežino, jo nematė. Kas vyko toliau - nežino, nes prarado sąmonę, atsigavo mašinos bagažinėje. Suprato, kad bagažinėje, nes buvo praviras automobilio dangtis. Kaip ten atsirado - nežino. Gulėjo bagažinėje ant dešinio šono. Aplinkui nieko nematė, kažkur girdėjosi vyriškių balsai. Išlipo pats iš mašinos bagažinės. Tuo metu pamatė, kad jis be batų vien su kojinėmis. Kur buvo batai - nežino. Aplinkui savo batų nematė. Kas juos numovė - nežino. Tada be batų ėjo tiesiai pas T.. Jį rado namuose, pas jį namuose buvo draugas R. G.. Kaip jis atsirado pas T. - nežino. Kai draugai pamatė, paklausė kas nutiko. Jis buvo kruvinas, rūbai buvo kruvini, delnai kruvini, taip pat buvo kruvinos kelnės - kairės pusės, suplėšyta striukė. Draugams pasakė, kad jį sumušė. Tuo metu T. pasakė, kad tai ,,( - )“ ir ,,( - )". Kaip suprato, T. išbėgdamas iš A. namų prasilenkė su ,,( - )“ ir ,,( - )". ,,( - )“ - tai yra T. J., o ,,( - )“ - tai T. K., žino jį iš matymo, jis gyvena ( - ). Į namus atvažiavo greitoji ir policija. Greitoji iš karto pasakė, kad reikia vežti į ligoninę. Medikai iš karto išvežė į Šiaulių ligoninę. R. G. vyko su juo. T. liko namuose, aiškinosi su policija. Ligoninėje paguldė į neurochirurgijos skyrių. Kitą dieną į ligoninę buvo atėjęs kriminalistas. Dėl tuo metu buvusios sveikatos būklės, nelabai ką galėjo paaiškinti, pareiškimo nerašė dėl tuometinės sveikatos būklės. Medikai pasakė, kad lūžę kairės pusės kaktos sinusas, nosis ir uodegikaulis, todėl nutarė kreiptis į policiją bei parašė pareiškimą. Kada galėjo lūžti uodegikaulis - nežino, gal griuvimo metu, nors pats kritimo fakto neatsimena. Atsimena vien tai, kad sulinko kojos ir po to nieko neatsimena, atgavo sąmonę mašinos bagažinėje. Ar buvau iki jos tempiamas, ar pats ėjo - nežino. Taip pat nežino kas ir kaip įkėlė į tą bagažinę, ar galėjo pats įlipti - nežino. Laiptų aplinkui nematė. Kur konkrečiai nukrito - nežino, nes tuo metu buvo be sąmonės. Krito po to, kai pajuto linkstančias kojas. Batus į ligoninę atvežė T. B., kažkur po savaitės laiko, kai buvo paguldytas. T. pasakė, kad atnešė jam M.. Tas M. – T. kaimynas, jo pavardės nežino. T. sakė, kad M. nuėjo ir paėmė batus iš A.. Iki kol jis atėjo su T. pas A., buvo švarus, nepurvinas, nekruvinas. T. buvo subintuota ranka, tačiau ji nebuvo kruvina ir jis nebuvo kruvinas. Policijai pateikė striukę, kitus rūbus išsiplovė, nes nemanė, kad reikės. Tuo metu, kai mušė T. J., buvo užsidengęs veidą, tai nematė ar buvo T. K. ir ar jis mušė. A. ir dar viena mergina buvo lauke, namo durys buvo uždarytos. T. su merginomis nuėjo į vidų. Kas atidarė duris, kai ėjo į namus - negali pasakyti, nes neatsimena. Kai T. ir merginos nuėjo į namo vidų, duris uždarė. Jos nebuvo užrakintos, nes kai jis ėjo į namus, durys atsidarė, duryse jokių raktų nematė. Toje vietoje, kur įėjo matė tik T., A. ir kitą merginą. Kitų asmenų nematė. Su niekuo nekonfliktavo, niekam jokių smūgių nesudavė. Kaip pasakojo, T. J. nieko nesakęs sudavė vieną smūgį, po kurių sekė kiti smūgiai ir tuo metu prarado sąmonę. Negali pasakyti, kaip krito ant žemės, juto linkstančias kojas. Ar krisdamas susitrenkė ką - nežino. Šiaulių ligoninėje gydėsi 13-14 dienų, po to išvyko į Palangos sanatoriją „LINAS“. Ten gulėjo iki ( - ). Šiuo metu lankosi pas šeimos gydytoją. Nedarbingumo pažymėjimo neturi. Lietuvoje nedirbantis. Gyvena ir dirba Anglijoje. Darbo biržoje Lietuvoje neregistruotas. Gyvybės bei sveikatos draudimo neturėjo. J. pažinojo iš matymo, tikrai jokių barnių, konfliktų nebuvo. Buvo sumuštas dėl nieko. T. jam sakė, kad matė kaip pradėjo daužyti ir jis pabėgo. Neįvardijo, kokius smūgius matė. Kaip sakė, matė su kuo prasilenkė, tai ,,( - ) " ir ,,( - )“. Namo viduje laiptų nematė, ar jie ten yra - nežino (1 t., b. l. 49, 55-56, 58-61, 62-63, 64-76);
  7. 2017-01-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole matyti, kad nukentėjusysis E. Z. patvirtino anksčiau duotus parodymus įvykio vietoje (1 t., b. l. 64-76);
  8. Specialisto išvadoje Nr. G 1622/2016(04) nustatyta, kad E. Z. padaryti sužalojimai - kaktikaulio skliauto ir pamatinės dalies lūžis, nosies kaulų lūžis, uodegikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai kaktoje ir nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes. Rastiems sužalojimams reikėjo penkių smūginių poveikių bukais kietais daiktais. E. Z. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kaktikaulio pamatinės dalies kaulų lūžio. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traukai. E. Z. girtumas - 1,38 promilės (1 t., b. l. 96-97);
  9. Specialisto išvadoje Nr. G 393/2017(04) nustatyta, kad smūgiuojant į veidą E. Z. padaryti kūno sužalojimai - kaktikaulio skliauto ir pamatinės dalies lūžis, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas nubrozdinimai kaktoje ir nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose. Šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kaktikaulio pamatinės dalies lūžio. Po smūgio į veidą aukštielninkam krentant nuo laiptų per 6 pakopas ir atsitrenkiant į betoninę laiptų aikštelę E. Z. galėjo būti padarytas uodegikaulio lūžis, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes uodegikaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 101);
  10. 2017-07-07 specialisto paaiškinime matyti, kad kaktikaulio skliauto ir pamatinės dalies lūžiui, sukėlusiam sunkų sveikatos sutrikdymą padaryti reikėjo suduoti vieną smūgį buku kietu daiktu į kaktos sritį (1 t., b. l. 104-106);
  11. Liudytojo T. B. parodymai ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 26-27, 29-32, 33-34);
  12. Liudytojo R. G. parodymai ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 36-37);
  13. Liudytojos A. T. parodymai ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 40-41, 43-45);
  14. Liudytojo L. K. parodymai ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 48-49);
  15. Liudytojos D. D. parodymai ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 53-54; 56-58);
  16. Liudytojo A. F. parodymai ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 61-62);
  17. Liudytojo T. B. parodymai ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 66-67);
  18. Liudytojo S. P. parodymai ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 73-74).

17Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

18BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).

19Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-628/2018).

20Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-303/2017).

21Kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, kad naudojo fizinį smurtą prieš E. Z., tačiau byloje surinkti duomenys, kurie teismo pripažintini įrodymais, patvirtina T. J. kaltę. Nukentėjusysis E. Z. apklaustas teisme parodė, kad anksčiau su E. J. nebendravo, jokių pykčių neturėjo. Kaltinamasis T. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo E. Z. anksčiau nebuvo nesutarimų, piktumų. Nukentėjusysis E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pradaręs duris T. J., kurį pažįsta iš matymo, jam sudavė smūgį į veidą. Nukentėjusysis E. Z. veidą užsidengė rankomis, po ko jam į galvos sritį buvo suduota daugiau smūgių. Nukentėjusiojo E. Z. duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Liudytojas T. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įėjęs T. J., kurį seniai pažinojo, pasakė, kad „prie jo, t. y. T. B., nelįsti“ bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus apie tai, kad T. J. E. Z. kumščiu smogė į galvą. Tai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo T. B. parodymai teisme ir ikiteisminiame tyrime. T. J. apklaustas teisme parodė, kad į patalpą iš kartu atvykusių asmenų jis įėjo pirmas. Kiti liko stovėti lauke. Liudytojas S. P. apklaustas teisme parodė, kad atvykus į įvykio vietą, T. J., kurį jis parodė teisiamojo posėdžio salėje, prisipažino, kad trenkė nukentėjusiajam E. Z. į veidą. Tokias pat aplinkybes nurodė ir apklausta A. T.. Pažymėtina, kad surašytame 2016-12-03 tarnybiniame pranešime policijos pareigūno fiksuota, kad iš buvusių asmenų gauta informacija, jog T. J. trenkė A. Z. į veidą: „A. T., kuri teigė, kad E. Z. ir jo draugas patys nekviesti atėjo pas jas, pradėjo kabinėtis prie jos ir jos draugės ir kadangi E. Z. ir jo draugas, nepasišalino iš jos namų, ji išsigandusi pasikvietė draugų. Atvykę draugai: T. J. ir A. F., paaiškino, kadangi nekviesti E. Z. su draugu draugiškai neišėjo iš A. T. namų, T. J. trenkė E. Z. į veidą ir išvarė juos iš namų“ (1 t., b. l. 22).

22Kaltinamasis T. J. apklaustas teisme parodė, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes norėjo padėti savo draugui, t. y. R. N., nes jis turėjo „lygtinumą“. Sutiktina su prokuroro išsakyta nuomone, kad kaltinamajam R. N. nėra jokio „lygtinumo“ (nėra byloje esančių duomenų, taip pat nesimato iš asmens teistumų). Todėl vien T. J. paaiškinimas, kad jis prisiėmė kaltę už R. N., siekdamas jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra pripažintinas jo siekiu išvengti atsakomybės.

232017-07-17 apžiūros protokole matyti, kad kontroliuojant R. N. (abonentas Nr. ( - ) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją fiksuota SMS žinutė ,,daugiau dveju metu negausiu ir tu negausi ... atcedesism tik nesumesk bapkiu ant manes visu ir jokiu nesamoniu nedaryk su tuo manekenu ...“ (2 t., b. l. 20-23). Baudžiamojoje byloje buvo užfiksuota ir T. J. rašyta SMS žinutė R. N., t. y. T. J. kalba apie jam gresiančią bausmę, o ne apie tai, kad yra nekaltas. Kad žinutė rašė būtent T. J. parodo jo paties teisme duoti parodymai bei telekomunikacijų pagalba gauta informacija.

24Teismas konstatuoja, kad T. J. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. Z. ir taip įvykdė nusikalstamą veiką. Byloje T. J. parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklaustas 2016-12-17 jis parodė, kad atvykęs į įvykio vietą pamatė dvi merginas – A. ir D. ir du vaikinus – E. Z. ir T. B.. Jis pasakė, kad sumušė E. Z., tačiau, kodėl taip pasakė – paaiškinti jis negalėjo. 2017-02-13 apklausos ikiteisminio tyrimo metu T. J. skirtingai nurodė, kad atvykęs ant laiptų sutiko R. N., A. bei D.. Nukentėjusiojo E. Z. ir T. B. kambaryje nebuvo. Kambaryje, anot kaltinamojo T. J., buvo L. K.. Jis (kaltinamasis) apie įvykusį konfliktą sužinojo iš buvusių name asmenų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. J. parodė, kad matė, kaip R. N. vedė lauk nukentėjusįjį E. Z.. Apžvelgus kaltinamojo T. J. parodymus, teismas sutinka su prokuroro išsakyta pozicija baigiamosios kalbos metu, kad visus tris kartus jo duoti parodymai buvo skirtingi.

25R. N. pripažino naudojęs fizinį smurtą prieš E. Z., t. y. jis pripažino, kad sudavė smūgį į veidą, dėl ko E. Z. nukrito į rūsį. Šią aplinkybę pagrindžia liudytojų: A. T. ir D. D. duoti parodymai teisme ir ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 40-41, 43-45, 53-54; 56-58). Specialistas J. S. apklaustas teisme parodė, kad sužalojimas - uodegikaulio lūžis - būdingas asmens kritimui. Iš specialisto duotų teisme parodymų seka tai, kad toks lūžis nukentėjusiajam padarytas dėl kritimo iš aukščio. Šį faktą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 96-97). Nukentėjusysis E. Z. apklaustas teisme ir ikiteisminiame tyrime parodė, kad po T. J. suduotų smūgių jis pajuto, kad jam linksta kojos. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų neprisiminė, kaip jam R. N. buvo suduotas smūgis bei kaip jis nukrito į rūsį. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis neprisiminė, kas vyko toliau, ne jis buvo praradęs sąmonę, t. y. kas jam numovė batus, kas ir kaip jį išvedė iš namo ir patalpino į automobilio bagažinę (1 t., b. l. 49, 55-56, 58-61, 62-63, 64-76). R. N. apklaustas teisme ir ikiteisminiame tyrime parodė, kad jis buvo įvykio vietoje, žinojo, kad už nukentėjusiojo nugaros yra laiptai į rūsį, taigi suprato, kad nukentėjusysis nuo smūgio gali nukristi ir sunkiai susižeisti.

26Teismas atmeta kaltinamojo iškeltą būtinosios ginties versiją. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Iš bylos situacijos matyti, kad T. J., o po jo R. N. sudavė smūgius nukentėjusiajam nesant būtinosios ginties būsenos.

27Pažymėtina, kad liudytoja D. D. apklausta teisme ir ikiteisminiame tyrime parodė, kad pirmas smūgį sudavė pats nukentėjusysis E. Z. kaltinamajam R. N.. R. N. atsakydamas į šį nukentėjusiojo veiksmą, smogė atgal (2 t., b. l. 53-54; 56-58). Liudytojos D. D. ir kaltinamojo R. N. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visi patvirtino, kad buvo suduoti smūgiai, tačiau kiti liudytojai (išskyrus D. D.), nenurodė, kad nukentėjusysis E. Z. būtų naudojęs kokius nors fizinius veiksmus kaltinamųjų atžvilgiu ar būtų provokavęs konfliktinę situaciją ir rengęsis naudoti fizinį smurtą prieš kaltinamuosius. Byloje apie tai nėra jokių duomenų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis bandė kaltinamiesiems suduoti smūgius ar turėdamas, pvz. ginklus, norėjo ir turėjo kaltinamiesiems sudaryti nuomonę, kad jis kėsinsis į jų gyvybę ar norės jiems sutrikdyti sveikatą. Nukentėjusysis nekėlė jokio objektyvaus pavojaus. Kėsinimasis iš nukentėjusiojo pusės turėjo būti realus, o ne išgalvotas (egzistuojantis kaltinamųjų galvose). Pažymėtina, kad turėjo būti ginamos tam tikros vertybės, pvz. kitų asmenų sveikata ar turtas, tačiau nukentėjusysis buvo sumuštas ne dėl siekio apginti merginas ar kitas įstatyme svarbias vertybes. Įvertinus tai, kas aptarta, konstatuotina, kad šioje situacijoje nėra būtinosios ginties sąlygų, todėl kaltinamojo R. N. parodymai, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo bei liudytojos D. D. parodymai, yra vertinami kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tuo remiantis teismas paneigia būtinosios ginties buvimą šioje situacijoje. Nors R. N. nurodė, kad jis smūgį E. Z. sudavė gindamasis, nepripažintina, kad R. N. ar T. J. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

28Liudytojos A. T. ir D. D. teisme ir ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms. D. D. yra R. N. sugyventinė. A. T. kvietė T. J. atvykti, vadinasi su juo palaiko artimus ryšius, todėl manytina, kad liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi bei stengiasi padėti kaltinamiesiems liudydamos jų naudai. Todėl teismas kritiškai vertina šiuos liudytojų duotus parodymus ir jais nesiremia. Įvertinus jų tarpusavio santykius, šių asmenų byloje duotų parodymų prieštaringumą, nepatikimumą, pripažintina, kad D. D., A. T. bei R. N. nurodyta aplinkybė, jog E. Z. sudavė smūgį R. N. į veidą, nelaikytina teisinga, ir laikytina siekiu patvirtinti R. N. gynybinę poziciją. Tokią aplinkybę paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Pagal vardintas faktines aplinkybes, pirmasis eilę smūgių E. Z. sudavė T. J., po to sekė R. N. smūgis E. Z. ir pastarojo kritimas iš aukščio. Kaip patvirtina byloje surinkti duomenys, R. N. iš įvykio vietos pasišalino. Nė vienas iš buvusių asmenų iš karto po įvykio policijos pareigūnams nenurodė, kad E. Z. smurtavo, sudavė smūgius, ką nors sužalojo.

29Taip pat, kritiškai yra vertinami kitų liudytojų, t. y. L. K., A. F., T. B. duoti parodymai. Pripažintina, kad kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys – L. K. ir A. F. su kaltinamaisiais, A. T. ir D. D., kurios yra artimos kaltinamiesiems, palaiko artimus santykius. L. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. Z. ir T. B. jokių reikalų neturi, todėl nežino, kodėl šie asmenys jo ieškojo, pasislėpė ir buvo pasislėpęs tol, kol visi asmenys išėjo. Teisiamojo posėdžio metu L. K. nurodė, kad jis nežino, kas pas A. T. ir D. D. atvyko. Jis buvo pasislėpęs, po įvykio kalbėjo su merginomis, tačiau nesuprato, kad įvyko konfliktas. T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. K. matė ir su juo bendravo (ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, kad jis, A. F. ir L. K. liko nakvoti pas A. T.). A. F. taip pat nurodė, kad L. K. kartu su jais gėrė kavą. D. D. taip pat patvirtino, kad L. K., T. J. ir A. F. po įvykio kartu gėrė kavą. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. buvo žinoma, kokie asmenys buvo atvykę. A. T. teigė, kad L. K. neatsisveikinęs iš jos gyvenamosios vietos pasišalino. T. B. nurodė, kad L. K. pastoviai lankėsi pas A. T., kaip matyti, jis buvo atvykęs ir įvykio dieną. A. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viduje pamatė E. Z. ir T. B., vaikinai išeidinėjo į lauką. Jie išėjo kartu su batais, o kai išvyko policijos pareigūnai, atėjo R. N., jis atėjo pažiūrėti, kas įvyko. Tokie liudytojų duoti parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kad iš įvykio vietos T. B. pasišalino pirmas, išbėgdamas. Tik vėliau, po D. D. duotų parodymų, T. B. patvirtino, kad R. N. matė viduje iki atvykstant policijos pareigūnams.

30Kaltinamieji R. N. ir T. J. panaudojo fizinį smurtą prieš E. Z. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą – sulaužė kaktikaulį, sulaužę nosį, sukėlę galvos smegenų sukrėtimą, padarę kitus sužalojimus galvoje. Dėl patirtų rimtų sužalojimų nukentėjusysis E. Z. gydėsi ligoninėje, praėjo reabilitaciją, negalėjo grįžti dirbti į užsienio valstybę.

31Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamųjų R. N. ir T. J. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia: suvokė nukentėjusiojo atžvilgiu atliekamų smurtinių veiksmų pavojingą pobūdį, suvokė, kad yra didelė tikimybė, kad dėl naudoto smurto nukentėjusiajam atsiras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių sveikatai, ir buvo abejingi dėl šių padarinių.

32Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių - nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas.

33Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė: veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Lietuvos Aukščiausiais Teismas dėl šios aplinkybės yra pasisakęs ne vienoje savo kasacinėje jurisprudencijoje. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016).

34Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis E. Z. buvo atėjęs kartu su T. B.. Liudytoja A. T. paskambino T. J. ir paprašė padėti jai išvaryti E. Z. ir T. B.. Po kiek laiko į namą atvyko kaltinamasis T. J., kuris sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą. Vėliau atėjo ir kaltinamasis R. N., kuris taip pat sudavė nukentėjusiajam smūgį, po ko nukentėjusysis nukrito į žemiau esantį sklepą ir prarado sąmonę. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis atliko kokius nors veiksmus kaltinamųjų atžvilgiu, t. y. juos provokavo suduoti smūgius, gilino konfliktinę situaciją, todėl teismas nepripažįsta šios aplinkybės kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

35Kaltinamasis R. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta neapibrėžta tyčia, baigta. Nusikaltimą padarė būdamas teistu (2 t., b. l. 105-107), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 108), dirbantis UAB „( - )“, darbininku (2 t., b. l. 111), neregistruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 110). Turi mažametę dukrą (2 t., b. l. 98). 2017-07-11 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-3903 (1.16) nurodoma, kad R. N. nėra Psichiatrijos klinikos pacientų registre (2 t., b. l. 103). 2017-03-10 UAB „( - )“ pateiktoje R. N. charakteristikoje matyti, kad kaltinamasis R. N. dirba UAB „( - )“ nuo (duomenys neskeslbtini), pagalbiniu darbininku medienos apdirbimo darbams. Gerai atlieka jam pavestą darbą, gerai sutaria su kolektyvu. Jis yra punktualus, atsakingas, taktiškas. Darbe nuobaudų jam nebuvo skirta (3 t., b. l. 159). 2014-02-24 Šiaulių pirmojo teritorinio skyriaus specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje SP Nr. 024845 nurodoma, kad V. L. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (3 t., b. l. 160). Pridėti medicininiai V. L. dokumentai (3 t., b. l. 161). Iš pridėto V. L. neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad V. L. yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (3 t., b. l. 162-163).

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad „[...] BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017).

37BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi ne tik vadovautis formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-696/2016) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017).

38Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

39Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

40Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bausmės vykdymo atidėjimo bei kaltinamojo R. N. asmenybę: teistas 2 kartus, nusikaltimą padarė būdamas teistas (2 t., b. l. 105-107), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 108), dirbantis UAB „( - )“, darbininku (2 t., b. l. 111), neregistruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 110). Turi mažametę dukrą (2 t., b. l. 98), rūpinais savo senele, kuriai yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (3 t., b. l. 162-163), įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir lengvinančią aplinkybę, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, mano, kad kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – mažesnė nei sankcijos mediana laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus padėsiančius pasiekti bausmės tikslus: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

41Kaltinamajam R. N. 2016-12-17 ir 2017-03-01 Šiaulių apskrities VPK nutarimais skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 173-174, 176-177).

42Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nebuvo nustatyta.

43Kaltinamasis T. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta neapibrėžta tyčia. Nusikaltimą padarė būdamas neteistu, teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 88-89). 2012-05-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. T. J. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – 6 (šešių) mėnesių trukmės elgesio apribojimas, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus arba pradėti dirbti (3 t., b. l. 24-28). Jis baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 90-92), dirbantis “( - )”, pjūklininko pareigose (2 t., b. l. 94), registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 93). Turi mažametį sūnų (2 t., b. l. 78). 2017-07-11 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-3902 (1.16) nurodoma, kad T. J. nėra Psichiatrijos klinikos pacientų registre (2 t., b. l. 86).

44Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bausmės vykdymo atidėjimo bei kaltinamojo T. J. asmenybę: neteistas, teisiamas pirmą kartą, (2 t., b. l. 88-89). 2012-05-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. T. J. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – 6 (šešių) mėnesių trukmės elgesio apribojimas, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus arba pradėti dirbti (3 t., b. l. 24-28). Baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 90-92), dirbantis “( - ) ”, pjūklininko pareigose (2 t., b. l. 94), registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 93). Turi mažametį sūnų (2 t., b. l. 78), įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir lengvinančią aplinkybę, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, mano, kad kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – žemesnė nei sankcijos mediana laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus padėsiančius pasiekti bausmės tikslus: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

45Kaltinamajam T. J. 2016-12-15 Šiaulių apskrities VPK nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 140-141).

462017 m. birželio 1 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1079,65 € sumai gydymo išlaidoms padengti (1 t., b. l. 115-117). 2017 m. birželio 22 d. E. Z. pareiškė civilinį ieškinį 59,41 € turtinei ir 5000 € neturtinei žaloms atlyginti solidariai iš T. J. ir R. N., 200 € advokato išlaidoms padengti solidariai iš T. J. ir R. N. (1 t., b. l. 123-133).

47Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

48Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

49Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). (Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. apeliacinis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-449/2017).

50Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios asmenų atsakomybės pagrindus, apimtį ir sąlygas, nusikalstama veika padarius žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 28 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

51Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamųjų R. N. ir T. J. veiksmai prieš nukentėjusįjį E. Z. padaryti tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, kaltinamųjų turtinės žalos padarymo faktas yra įrodytas, nukentėjusiojo E. Z. ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl dydžio nėra, todėl nukentėjusiajam E. Z. 59,41 € turtinės žalos priteistina solidariai iš kaltinamųjų R. N. ir T. J..

52Kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį E. Z. padaryti tyčiniais kaltinamųjų R. N. ir T. J. veiksmais, kaltinamųjų žalos padarymo faktas yra įrodytas, Šiaulių teritorinių ligonių kasų ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl dydžio nėra, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir turtinė žala - 1079,65 €, priteistina solidariai iš kaltinamųjų: R. N. ir T. J..

53Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

54Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).

55Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus asmens sveikatą, ši vertybė gali būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

56Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga.

57Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka apsiriboti aplinkybių, reikšmingų žalos dydžiui, išdėstymu bei formalių kriterijų, kuriais vadovaujamasi, išvardijimu. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra sumažinamas. Pastebėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).

58Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuotina, kad nukentėjusiojo E. Z. ieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos dydžiai 5000 € solidariai iš kaltinamųjų R. N. ir T. J. nukentėjusiajam E. Z., remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir teismų praktika, reikalavimas dėl neturtinės žalos vertintinas kaip visiškai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priteisia solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą - 5000 €.

59Pažymėtina, kad nukentėjusysis E. Z. civiliniame ieškinyje prašo priteisti 200 € advokato išlaidoms padengti solidariai iš T. J. ir R. N. (ikiteisminio tyrimo metu), taip pat, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam teisme atstovavusiai advokatei sumokėta 300 € atstovavimo išlaidų. Viso - 500 € (1 t., b. l. 123-133; 3t., b. l. 136). Nukentėjusysis E. Z. prašo teismą pripažinti proceso išlaidomis jo kelionę iš Anglijos į Lietuvą, įsigyjant lėktuvo bilietų, kurio kaina viso: 59,18 £ (66,68 €) (3 t., b. l. 65-66, 164-166).

60Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas, spręsdamas dėl procesinių išlaidų atlyginimo atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę padėtį (abu kaltinamieji dirba) ir kitas aplinkybes, nusprendžia priteisti iš kaltinamųjų: R. N. ir T. J. solidariai nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas teisme ir ikiteisminiame tyrime – iš viso 500 €. Nukentėjusiojo turėtos kelionės išlaidos iš Anglijos į Lietuvą (viso 66,68 €) priteistinos solidariai iš kaltinamųjų R. N. ir T. J..

61Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

62R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsniu, R. N. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

  • pradėti dirbti (būti registruotam darbo biržoje) arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
  • neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

64Kaltinamajam R. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

65Išaiškinti R. N.: jei nebus vykdomi teismo skirti įpareigojimai, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir perduodama vykdyti pagal nuosprendį paskirta bausmė.

66T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

67Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsniu, T. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

  • pradėti dirbti (būti registruotam darbo biržoje) arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
  • neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

68Kaltinamajam T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

69Išaiškinti T. J.: jei nebus vykdomi teismo skirti įpareigojimai, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir perduodama vykdyti pagal nuosprendį paskirta bausmė.

70Nukentėjusiojo E. Z. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamųjų: R. N. ir T. J. solidariai 59,41 € turtinės, 5000 € neturtinės žalos, 500 € turėtų nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų teisme ir ikiteisminiame tyrime.

71Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamųjų R. N. ir T. J. solidariai 1079,65 € už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

72Priteisti iš kaltinamųjų: R. N. ir T. J. solidariai nukentėjusiajam 66,68 € turėtų nukentėjusiojo kelionės išlaidų.

73Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

  1. 3 laikmenos (CD diskai), esantys baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio bylos viršelio su užrašu: „Paketas Nr. 1 3 CD su įrašais prie baudžiamosios bylos ( - ), palikti saugoti prie bylos.

74Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. R. N., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 4. 2014-07-14 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi likusi neatlikta arešto dalis... 5. T. J., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 6. Teismas... 7. R. N. 2016-12-02, apie 23.40 val., name, esančiame ( - ), T. J. kumščiu... 8. T. J. 2016-12-02, apie 23.40 val., name, esančiame ( - ), kumščiu sudavė... 9. Kaltinamasis R. N. apklaustas teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltu... 10. Kaltinamasis T. J. apklaustas teisme kaltu neprisipažino visiškai ir parodė,... 11. Nukentėjusysis E. Z. apklaustas teisme parodė, kad kaltinamuosius žino iš... 12. Teisme buvo apklausti šie liudytojai: T. B., S. P., R. G., L. K., A. F., D.... 13. Specialistas J. S. apklaustas teisme parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo... 14. Kaltinamasis R. N. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaltu prisipažino iš... 15. Kaltinamasis T. J. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaltu neprisipažino ir... 16. Nepaisant to, kad kaltinamieji R. N. ir T. J. savo kaltės nepripažino, jų... 17. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako... 18. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 19. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir... 20. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai... 21. Kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, kad... 22. Kaltinamasis T. J. apklaustas teisme parodė, kad jis prisipažino dėl... 23. 2017-07-17 apžiūros protokole matyti, kad kontroliuojant R. N. (abonentas Nr.... 24. Teismas konstatuoja, kad T. J. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį... 25. R. N. pripažino naudojęs fizinį smurtą prieš E. Z., t. y. jis pripažino,... 26. Teismas atmeta kaltinamojo iškeltą būtinosios ginties versiją.... 27. Pažymėtina, kad liudytoja D. D. apklausta teisme ir ikiteisminiame tyrime... 28. Liudytojos A. T. ir D. D. teisme ir ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra... 29. Taip pat, kritiškai yra vertinami kitų liudytojų, t. y. L. K., A. F., T. B.... 30. Kaltinamieji R. N. ir T. J. panaudojo fizinį smurtą prieš E. Z. ir padarė... 31. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus... 32. Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių - nėra nustatyta. Jo... 33. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra... 34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis E. Z. buvo atėjęs... 35. Kaltinamasis R. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 37. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nurodyta,... 38. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 39. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės... 40. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą... 41. Kaltinamajam R. N. 2016-12-17 ir 2017-03-01 Šiaulių apskrities VPK nutarimais... 42. Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nėra nustatyta.... 43. Kaltinamasis T. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių... 44. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą... 45. Kaltinamajam T. J. 2016-12-15 Šiaulių apskrities VPK nutarimu skirta... 46. 2017 m. birželio 1 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį... 47. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo,... 48. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį,... 49. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos... 50. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio... 51. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamųjų R. N. ir T. J. veiksmai prieš... 52. Kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį E. Z. padaryti tyčiniais... 53. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 54. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar... 55. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais,... 56. Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis... 57. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir... 58. Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuotina, kad... 59. Pažymėtina, kad nukentėjusysis E. Z. civiliniame ieškinyje prašo priteisti... 60. Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir... 61. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 62. R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 64. Kaltinamajam R. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį... 65. Išaiškinti R. N.: jei nebus vykdomi teismo skirti įpareigojimai, bausmės... 66. T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 67. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 68. Kaltinamajam T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 69. Išaiškinti T. J.: jei nebus vykdomi teismo skirti įpareigojimai, bausmės... 70. Nukentėjusiojo E. Z. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš... 71. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir... 72. Priteisti iš kaltinamųjų: R. N. ir T. J. solidariai nukentėjusiajam 66,68... 73. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo... 74. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo...