Byla 1-175-1002/2018
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo nutraukta. Patvirtintas susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo K. Š. įsipareigojo nukentėjusiajam V. Ž. atlyginti likusią neatlygintą turtinę žalą – 1560 Lt (451,81 Eur) – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo, teista:

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis, sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei, Ievai Mišeikienei, Jolantai Stanelienei, Loretai Armalienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, kaltinamajam M. U., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, kaltinamajai K. Š., jos gynėjui advokatui Sauliui Alysui, nukentėjusiajai V. U., jos įgaliotam atstovui advokatui Vilmantui Poškui, probacijos skyriaus atstovei J. B., probacijos tarnybos mediatorei R. P.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3M. U., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „( - )“, sandėlininkas, nuo ( - ) dirba UAB „( - )“, sandėlininko pareigose, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį;

4K. Š., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta – ( - ), nevedusi, dirbanti kavinėje „( - )“, barmenė-padavėja, studijuojanti ( - ) kolegijoje 4 kurse, 2014-11-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo nutraukta. Patvirtintas susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo K. Š. įsipareigojo nukentėjusiajam V. Ž. atlyginti likusią neatlygintą turtinę žalą – 1560 Lt (451,81 Eur) – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo, teista:

51) 2014-12-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 MGL (338,86) eurų bauda.

62) 2015-10-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-01-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bausmės apimtos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė, sumažinta – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant: įpareigojimą dirbti, arba užsiregistruoti ir registruotis darbo biržoje, baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą.

73) 2015-10-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant K. Š. per bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė, sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti įpareigojimai: tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas K. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-02-24, 22.10 val. iki 2015-05-22 val. išbūtas laikas.

82016-02-04 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus prašymą tenkintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendžiu K. Š. paskirta galutinė subendrinta - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, atidėtas 1 metams 10 mėnesių ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti šie įpareigojimai: tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015-10-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-01-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, paskirta galutine subendrinta - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, 75 straipsniu, atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui ir paskirtas įpareigojimas dirbti, arba užsiregistruoti ir registruotis darbo biržoje bei baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 metus 2 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą ir K. Š. paskirta galutinė, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, atidedant 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jai šiuos įpareigojimus: tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, per 5 (penkis) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir baudžiamojo poveikio priemonę - per 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą. Į atliktos bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-15 nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2016-01-14 nutartimi, ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-23 teismo nuosprendį įskaityti laikai bei iš dalies atliktos bausmės, bausmę atlikusi 2017-12-15, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

9Teismas

Nustatė

10M. U. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - žmoną V. U., būtent 2017-01-27 d. apie 23.00 val., name, esančiame ( - ), sugriebęs už rankų spaudė jas ir tampė ją po butą, stumdė, dėl ko ji atsitrenkdavo į baldus bei užlaužė dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. U. kraujosruvas dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, nubrozdinimą kairiame rieše, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

11K. Š. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažametei R. U., o būtent: 2017-01-27 d. apie 23.00 val., name, esančiame ( - ), tyčia spirdama vieną kartą nukentėjusiajai R. U. į kairį šoną, sukėlė jai fizinį skausmą.

12Kaltinamasis M. U. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis buvo išgėręs. Gyvenamasis namas priklauso jo tėvui, o pirmas aukštas - sesei. V. U. jo artimieji nebuvo suteikę teisės lankytis, šeimininkauti namuose kada tik nori. Raktas buvo duotas dukrai R., kad po pamokų galėtų pabūti namuose. V. U. nuomos, panaudos sutarties su jo artimaisiais nebuvo sudariusi. Tą vakarą parvedė vaikus iš buvusios uošvienės. Kadangi ten buvo draugai, paprašė užeiti. Jis su draugu išgėrė kelias skardines alaus ir išėjo į namus. V. teigė, kad norėjo atvažiuoti pažiūrėti ar jis namuose. Jis prieš tai jau buvo parašęs V. ne vieną SMS žinutę, kad yra prie savo namų. Eidamas rašė, kad viskas gerai. Prieš 24 val. buvo siųstos dukters SMS žinutės, tačiau į jas jis neatsakė. Didelio reikalo jai važiuoti žiūrėti, tikrai nebuvo. Tą vakarą V. U. jis nekvietė atvykti. Įvykio metu V. U. gyveno ( - ) gatvėje. Jis nuo 2016 m. lapkričio mėnesio su V. U. gyvena atskirai. Tuo metu jie oficialiai buvo vedę. Atskirai gyveno, nes ji turėjo draugą R. V., kuris ir buvo taksistas. Mano, kad įvykio vakarą V. U. su vaikais atvyko pas jį dėl to, nes norėjo įsitikinti, ar pas jį yra K.. V. U. nebuvo patenkinta, kad jis bendrauja su K.. Ji atvažiavo, atsirakino duris ir įėjo. Nuo V. atvažiavimo, konfliktas truko daugiau negu pusvalandis. Konfliktas vyko salone ir miegamajame. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad jis norėjo, kad ji nesibrautų į vidų, kad eitų lauk. Vaizdo įraše girdėtas pliaukštelėjimas yra iš V. pusės jam. Jis nesudavė nei vieno smūgio. Pripažįsta, kad stumdėsi, kad nuo stumimo galėjo atsirasti mėlynės. Dėl jam suduoto pliaukštelėjimo į veidą, niekur nesikreipė. Jis stovėjo prieš K. Š., kuri stovėjo prie balkono. Ar K. Š. buvo išgėrusi, nežino. Mano, kad galėjo būti išgėrusi. V. su K. kelis sykius buvo susistumdžiusios. Neprisimena ar K. gindamasi bandė spirti V.. Buvo susistumdžiusios prieš R. V. atvažiuojant ir jam atvažiavus. R. V. į namus įleido jis. R. V. bandė abi moteris skirti. K. nuo V. pastūmimo buvo nukritusi. Jis ėjo jos pakelti, o V. atsisėdo ant lovos tarp vaikų. Ar krisdama Š. lietė R., nematė. Kai miegamajame aiškinosi santykius, jau atvykus R. V., mažoji dukra sėdėjo ant lovos, prie pat pagalvės, pačiame krašte. R. V. buvo už jo. Jis nematė, kad kas mergaitei būtų įspyręs. Nurodo, kad būtų buvę neįmanoma jai (nukentėjusiajai R. U.) įspirti. Tą vakarą mergaitė jam nieko nesakė, kad kas jai būtų įspyręs. Apie spyrį mergaitei kalbėjo V.. Mano, kad visa tai mergaitei buvo „įteikta“. Visi kartu, t. y. vaikai, V. ir R. V. išvažiavo, o vėliau ir K. išvažiavo. K. Š. tą patį vakarą sužalojimų nerodė. Vėliau parodė sužalojimus, padarytus ant riešo. Nurodo, kad jie yra sudarę susitarimą. Sutarė, kad jis sumokės gydymo išlaidas, kad per 5 metus sumokės vaikui. Šiuo metu dirba UAB „( - )“. Gailisi dėl savo poelgio. Tokiais savo veiksmais fizinio skausmo jai nenorėjo sukelti. Pripažįsta, kad stūmė nukentėjusiąją. Jis atsiprašė nukentėjusios.

13Kaltinamoji K. Š. apklausta teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad būnant pas M. namuose, išgirdo kaip rakinamos durys. M. jai yra sakęs, kad vyresnioji dukra R. turi raktus. Su dideliu triukšmu atėjo V. su vaikais. Tuo metu ji su M. buvo miegamajame. M., išėjęs iš miegamojo, pradėjo ginčytis, pyktis su V.. Kadangi V. ne be pirmą kartą čia atvažiuoja, nujautė, kad ji ten gali būti. Ji (V.) pradėjo veržtis į miegamąjį, vaikus siuntinėti pasiimti žaislus. Tarp M. ir V. konfliktas vyko svetainėje. Ji išėjo iš miegamojo, o jie nuėjo į miegamąjį. Jie prasilenkė. Jie ten ginčijosi, pykosi, vaikai rėkė, šaukė. Ji nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. V. buvo labai agresyviai nusiteikusi. V. ją pradėjo stumdyti. Ją V. pastūmus, ji nukrito ir atsitrenkė į duris. M. ją pakėlė. Paskui ji paskambino taksistui, kuris yra V. draugas. Skambino kelis kartus. Paskambinusi paprašė jo, kad atvažiuotų, nes vyksta konfliktas, vaikai šaukia, rėkia. Atvažiavo „Taksistas“. Jie įėjo į miegamąjį, kur V. dar labiau pradėjo ant jos pulti, stumdyti. Tarpduryje stovėjo taksistas, ji stovėjo arčiau balkono. M. stovėjo prieš ją. R. sėdėjo ant lovos krašto, už R. V.. Kur buvo mažoji mergaitė, neprisimena, tačiau galėjo sėdėti prie mamos iš kitos pusės. V. U. kažkaip atsistojo ir stūmė ją. Kai ją stumdė, tąsė, ji nuvirto. Krito prie balkono, kur televizorius. Nesutinka su tuo, kas nurodyta kaltinime. Mažametei jokio fizinio skausmo nesukėlė, jai nespyrė ir jos nelietė. Nurodo, kad „tokio įvykio net nebuvo“. Teoriškai „neįmanoma taip padaryti“. Krisdama mergaitės nepalietė. Jas skyrė M.. Ką tuo metu darė taksistas, neprisimena. Visas konfliktas baigėsi, kai atvažiavo taksistas, aprengė mažąją mergaitę ir išvažiavo. Apie filmuotą medžiagą nieko nežinojo. Apie filmuotą medžiagą sužinojo vėliau. Mano, kad tai „mamos padaryta įtaka“. Pas M. neliko, išvažiavo. Išvažiavo po V. U.. Įvykio metu buvo padaryti sutrenkimai ant rankų, ant kojų. Iš pradžių padarytos mėlynės buvo didesnės. Mėlynės liko ir nuo V. suėmimo, ir nuo taksisto. Papildomai nurodo, kad be V. stumdymo ji buvo tąsoma taksisto. R. V. buvo ją nusitempęs į virtuvę, kurioje ją tąsė suėmęs už rankų. V. su tuo taksistu kartu gyvena. Jie yra sugyventiniai. Vyresnioji mergaitė prašė mamos eiti lauk. Matė, kad M. su V. stumdėsi. Ji nematė ar kas kam būtų sudavę. Buvo abipusis stumdymasis, nes ji per jėgą brovėsi į vidų. Šiuo metu studijuoja ir dirba. Studijuoja „( - )“ kolegijoje, paskutiniame 4 kurse. Dirba „( - )“ pardavėja-barmene.

14Nukentėjusioji V. U. apklausta teisme parodė, kad M. U. yra jos buvęs vyras. Prieš tai K. Š. ji nepažinojo. K. Š. yra buvusi jo vyro draugė. Įvykio dieną M. U. dar buvo jos sutuoktinis. Įvykio dieną ( - ) g., Šiauliuose buvo jos vyras M. U. ir keli draugai. Vėliau draugai išsiskirstė ir M. U. taip pat išėjo pas savo tėvus ir jai prižadėjo grįžęs namo paskambinti arba parašyti sms. M. U. išėjo pėsčiomis ir jam reikėjo eiti apie 2 km iki namų. Praėjus pusvalandžiui jis nepaskambino ir neatrašė. Dukra R. sunerimo ir jos bandė jam skambinti, tačiau jis neatsiliepė. Jos nusprendė važiuoti pasižiūrėti. Išsikvietė taksi. Nuvažiavo bei atsirakino namus ir rado M. U. su drauge. Nuvykus pas M. buvo alkoholio. M. puolė ją stumdyti. Kai R. pamatė, kad tarp jos ir M. vyksta konfliktas, ji išsitraukė telefoną ir filmavo, o tai įsiutino K. Š.. K. Š. buvo išgėrusi, nes svirduliavo. Ji taip pat buvo išgėrusi vyno taurę. Ji neragino dukros R. filmuoti ar fotografuoti. Vėliau ji susipažino su dukros filmuota medžiaga. Buvo daug žodinio konflikto, daug susistumdymo. Jie puolė ją, o jos abi mergaitės stipriai verkė ir ėjo atsisėsti kur ramiau. K. Š. pasiskambino R. V., kad šis jas pasiimtų. R. V. yra šeimos draugas. R. nesutiko atvažiuoti, bet vėliau pati R. paskambino ir pasakė “gelbėk mama”. Vėliau atvyko R. ir jos sėdėjo ant lovos. Ji rengė bei ramino mergaites. R. rankose laikė telefoną, o K. supykusi per lovos kampą spyrė “iš kojos” R. į šoną. Spyris galėjo būti stumiamasis. Tuo metu dukra R. nefilmavo. Abi mergaitės viską matė. Kai K. spyrė, R. ir M. sugriebė K. už pečių, nes jos koja pilnai pasiliko ant lovos šalia R. šono. Jie K. stumtelėjo atgal nuo lovos. Jos dukra nuo lovos nenuvirto. M. sakė “tik ne vaikui, nes vaikai nekalti”. Po visų įvykių greitai aprengė vaikus ir išėjo. R. mėlynės nebuvo, nes ji buvo su striuke. Kitą dieną mergaitė dar pasiguodė, kad jai peršti. Ji vakare dar patepė skaudamą vietą su “Fastum” geliu, tačiau išgąsčio joms buvo daug. Su M. U. išsituokė ir ji jam atleido. Turtinė žala jai yra atlyginta.

15Teisme buvo apklausti šie liudytojai: R. V., V. M. D., L. Č., M. Š., A. K., G. B., I. U., V. T. (3 t., b. l. 193-195; 4 t., b. l. 13-18).

16Kaltinamasis M. U. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su žmona V. vyksta skyrybų procesas, kurio iniciatorė yra V.. Ji su jų dvejomis mažametėmis dukromis, iš jo tėvų namų, kur jie visą laiką ir gyveno. Išsikraustė 2016 metų gegužės mėnesio viduryje. Pradžioje ji išsikraustė pas savo naujai susirastą vyrą R. V.. Ten pagyveno iki rugpjūčio mėnesio ir, kai jis išnuomojo jiems butą ( - ), norėdamas susitaikyti ir susigrąžinti šeimą iš R. V. persikraustė į butą ( - ) gatvėje. Kartu jiems pagyventi pavyko iki spalio mėnesio. Susitaikyti jiems nepavyko, kadangi V. nenutraukė santykių su R.. Jis grįžo gyventi pas tėvus, bet pastoviai bendravo dėl dukrų. Jis dažniau lankydavosi bute ( - ) gatvėje, nei, kad V. atvykdavo į jo tėvų namus. 2017-01-27 vakare, apie 19.00 val., parvežė abi dukras į namus, ( - ) gatvėje. Užėjęs į butą pamatė, kad yra šeimos draugai. Jis pasisvečiavo iki 21.30 val. ir išėjo į namus. Eidamas namo su V. susirašinėjo SMS žinutėmis. Grįžęs į namus, paskambino draugei K. Š. ir pasikvietė į svečius. Išjungė telefone garsą, kad V. daugiau netrukdytų. Atvažiavus K., su ja vakarojo, išgėrė nedaug brendžio. Prieš tai buvo išgėręs tris skardines alaus. Apie 24.00 val., V. su abejomis jų mažametėmis dukromis atvyko pas jį. Tuo metu jis su K. buvo savo kambaryje, esančiame antrame aukšte. Pati V. atsirakino namo duris, nors raktas yra duotas vyresnei jų dukrai R., kad ši grįžusi iš mokyklos galėtų pabūti. Galvoja, kad V. neturi jokios teisės eiti į jo namus kada nori. Kai V. įėjo į jo kambarį ir jame pamatė K., pradėjo šaukti ant K., vartodama įvairius necenzūrinius žodžius, klausė ką K. čia veikia. Jis V. prašė nekelti scenų ir išeiti iš jo namų. Tačiau V. sakė, kad čia jos namai ir jinai turi teisę čia būti, o K. turi išeiti. Pradžioje dukros neverkė, jos verkti pradėjo tada, kai jis pradėjo V. varyti iš namų. Gindamas V. lauk, sugriebė ją už rankų ir pradėjo stumti link durų, kad ši išeitų. Jokių smūgių tikrai nesudavė. Galėjo netyčia, tuo metu, kai stūmė ją link durų, kad išeitų, V. ir galėjo atsitrenkti į spintą, tačiau tyčia į spintą nestūmė. V. stūmė kelis kartus, nes ši niekaip nėjo iš jo namų. Po to V. paleido, ramino vyresniąją dukrą R. ir prašė, kad ji išsivestų mamą. Vos tik atėjus į jo kambarį, R. viską pradėjo filmuoti telefonu, nes V. dukros paprašė, kad ši filmuotų. Kadangi V. iš jo namų nėjo, K. paskambino R., kad pastarasis atvažiuotų ir išsivežtų V.. Maždaug po 10-15 min. atvažiavo R. ir išsivežė V. su abejomis jo dukromis. Kadangi V. visą laiką K. plūdo ir įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, ji gindamasi ir nesusivaldžiusi bandė įspirti V., tačiau nepataikė. Tikrai K. neįspyrė jo dukrai. Kol R. buvo jo namuose, šis tikrai netraukė K. nuo V.. Visą tą laiką jis stovėjo šalia K., o R. buvo prie V. ir kalbino ją važiuoti į namus. V. įvykio metu buvo taip pat vartojusi alkoholio, nes vakarojant su šeimos draugais ji gėrė alkoholinius kokteilius. Dėl tokio savo poelgio labai nuoširdžiai gailisi, bylą, esant galimybėms, norėtų baigti susitaikymu. Šioje situacijoje kalta iš dalies yra ir pati V., nes ji pati naktį pas jį atėjo su mažametėmis dukromis ir pati išprovokavo visą šį konfliktą. Specialiai prieš ją nesmurtavo, taip pasielgė būdamas supykęs už tokį jos poelgį ir norėdamas ją išvaryti iš savo namų. Mano, kad tokiu savo poelgiu V. pati, kaip jų dukrų motina, pažeidė dukrų teises ir neužtikrino jų saugumo, nes tokiu paros metu tokio amžiaus vaikai jau turėtų saugiai ir ramiai miegoti namuose, o ne būti tampomi, juolab, kad jei ji tikrai norėjo sužinoti ar jis saugiai grįžo į namus, galėjo paskambinti jo tėvams, ar seseriai, kuri taip pat su šeima gyvena tėvų name. Namuose tuo metu buvo ir tėvai ir sesuo su šeima, tačiau jie negirdėjo, kas vyksta. Mano, kad jei būtų girdėję triukšmą, sklindantį iš jo kambario, tikrai būtų atėję pasižiūrėti kas vyksta (2 t. b. l. 71, 77-79).

17Kaltinamoji K. Š. apklausta ikiteisminiame tyrime kalta neprisipažino ir parodė, kad 2017-01-27, apie 22.00 val., draugo M. U. kvietimu, atvyko pas jį į namus, esančius ( - ). Ten vakarojo iki atvykstant M. žmonai V.. Ji buvo išgėrusi apie 40 g. brendžio, buvo blaivi. Apie 24.00 - 01.00 val. nakties pajuto, kad yra rakinamos durys, pasigirdo vaikų balsai. M. atsikėlė ir nuėjo į svetainę. Ji liko miegamajame. Girdėjo svetainėje triukšmą, M. pakeltu tonu priekaištavo žmonai, ko ši čia su vaikais atvažiavo, kad vaikai tokiu metu turi miegoti. Girdėjo, kad V. priekaištavo, kad M. jai nekelia telefono ragelio. Girdėjo ir suprato, kad V. veržėsi į miegamąjį, norėdama pasižiūrėti kas jame yra, girdėjo, kaip į miegamąjį siuntė vaikus, neva tai pasiimti žaislų, nes tame kambaryje iš tiesų yra laikomi vaikų žaislai. V. žinojo, kad ji ten yra ir čia ne pirmas kartas kai ji su vaikais naktį atvažiuoja pasižiūrėti ar ji yra. Po to ji iš miegamojo kambario išėjo ir tarpduryje prasilenkdama su M. ir V., V. pasakė, kad praneš vaiko teisėms, nes tokiu metu vaikai turi miegoti. Necenzūrinių žodžių V. atžvilgiu nenaudojo ir neįžeidinėjo. Po to M. su žmona miegamojo kambaryje kažką aiškinosi užsidarę kambario duris. Ten buvo ir jų vaikai. Ji buvo svetainėje. Kadangi tėvai prie vaikų barėsi, vaikai verkė, todėl ji nuėjo į miegamąjį, pasižiūrėti kas ten vyksta ir norėdama kad viskas greičiau baigtųsi. Pamačiusi ją, V. ėmė varyti ją lauk ir stumdyti. Stūmė stipriai, ji pradžioje atsitrenkė į duris, o po to nukrito ant žemės. Ją pakėlė M.. Vaikai matydami tokį vaizdą cypė, klykė. Tada ji nuėjo į svetainę ir paskambino V. dabartiniam draugui, taksistui, kad šis atvažiuotų V. pasiimti. Taksistas pasakė, kad paleis žmogų ir atvažiuos. M. su žmona ir vaikais ir toliau buvo miegamajame, o ji svetainėje. Atvažiavus taksistui, jie abu nuėjo į miegamąjį, kuriame V. su taksistu stovėjo prie veidrodžio, o ji su M. kitame kambario gale, arčiau balkono. Prie taksisto V. dar labiau pradėjo pulti ant jos, abejomis savo rankomis ėmė ją už rankų, žemiau pečių, tąsė ir stumdė. Taksistas bandė V. raminti, traukdamas V. nuo jos. Kai ją V. pastūmė, o M. po to ją taip pat traukė nuo V., ji neišlaikiusi „lygsvaros“ pakėlė vieną koją, tačiau ta koja niekam neįspyrė, nei V., nei juo labiau kuriai nors M. dukrai. V. viso incidento metu ji nesudavė nei vieno smūgio, tik V. ją stumdė. Viską matė vaikai, kurie klykė ir rėkė. Nesuprato ar V. atėjo išgėrusi. Po to konfliktas baigėsi ir visi išsiskirstė. Neprisimena ar ji pirma, ar V. su vaikais, taksisto buvo išvežta iš M. namų. Po šio incidento, nuo V. stumdymo, ant abiejų rankų jai buvo likusios mėlynės, taip pat vienu metu, kai jau konfliktas buvo aprimęs, ir ji buvo svetainėje, taksistas buvo atėjęs jų paimti ir ją sugriebęs stipriai už kairės rankos, ties vidinės alkūnės sritimi, jai pasakė kažką, panašaus, kad ji nepuls nei žmonos, nei vaikų. Po to jo sugriebimo jai taip pat buvo likusi mėlynė. Tos mėlynės niekur nėra užfiksuotos, išskyrus tai, kad jas matė tik jos mama, nes tikrai nepagalvojo, kad šis įvykis išsirutulios į bylą. Jei būtų žinojusi, kad dėl to bus atliekamas tyrimas, būtų pati nuvykusi pas medikus, kad mėlynės būtų užfiksuotos (2 t. b. l. 157, 164-165).

18Nepaisant to, kad kaltinamoji K. Š. savo kaltės nepripažino, o kaltinamasis M. U. kaltu prisipažino visiškai, kaltinamųjų kaltė įrodyta šiais byloje surinktais įrodymais:

  1. 2017-01-28 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame matyti, kad 2017-01-28 14 val. iš V. U. priimtas pareiškimas, jog 2017-01-27 apie 23 val. adresu ( - ) kilus konfliktui neblaivus sutuoktinis M. U. jai sugriebęs už rankų tampė, stumdė į spintą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Apklausiama liudytoja V. U. nurodė, kad į konfliktą įsitraukė name buvusi vyro draugė, kuri buvo neblaivi, ją puldinėjo, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Į policiją iš karto nesikreipė, nes buvo su vaikais ir buvo vėlu. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į polikliniką, kur buvo nustatyti kūno sumušimai, kraujosruvos. Sutuoktinis smurto anksčiau nėra naudojęs (1 t., b. l. 8-10);
  2. 2017-01-28 ir 2017-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolais, kuriuose matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ), fotografuota (1 t., b. l. 21, 23-25, 29-37);
  3. 2017-01-28 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad V. U. pranešė, kad fizinį skausmą jai sukėlė sutuoktinis M. U. (1 t., b. l. 39-41);
  4. 2017-01-28 nutarimu V. U. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 48);
  5. Nukentėjusioji V. U. apklausta ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad vyras išeidamas žadėjo pranešti ar grįžo namo. Kai jis neatsiliepė vyresnioji dukra sunerimo ir prašė važiuoti pas tėtį pasižiūrėti. Ji iškvietė taksi ir nuvažiavę atsirakino namo duris. Įėjus kilo įtarimas, nes vyras pradėjo ją stumti, sugriebė už rankų, tampė po kambarį, užsuko ranką ir ji pečiu trenkėsi į spintą, varė iš namo. Po to kambaryje pamatė jo draugę ir įvyko konfliktas. Kai ją tampė, draugė ją taip pat puolė. Po įvykio jai skaudėjo nugarą, buvo mėlynės ant abiejų rankų. Mėlynės atsirado kai trenkėsi į durų staktą, spintą, duris, į virtuvės stalą, nes vyras ją tempė, stūmė ir ji visur trenkėsi. Jai buvo užsukęs dešinę ranką, kas sukėlė fizinį skausmą. Konfliktą matė vaikai, o vyro draugė K. pradžios nematė. Konfliktą filmavo dukra savo iniciatyva. Ji norėjo pažiūrėti kas yra kitame kambaryje, bet ten jėga įeiti nebandė. K. Š. jos atžvilgiu vartojo tik necenzūrinius žodžius, rankų prieš ją nekėlė. Negali patvirtinti, kad įbrėžimą ant rankos padarė K. Š., kaip buvo nurodžiusi pirmoje apklausoje. Kad atvažiuotų R. V., pastarajam paskambino K. Š.. Kai dar paskambino dukra R.. R. V. atvažiavo. K. spyrė jos dukrai R. ir pataikė pusiau į šoną, pusiau į nugarą. K. spyrį ji matė. K. norėjo pažiūrėti ką R. daro su telefonu ir spyrė, dar koja užkliuvo už lovos, o M. dar sulaikė K.. Po spyrio dukra įsitempė, iš akių matė, kad jai skaudėjo. Grįžus namo paklausė ar skauda, dukra atsakė, kad neskauda, tačiau po poros dienų pasakė, kad skaudėjo, bet nenorėjo važiuoti pas gydytojus. Mėlynių nebuvo, pas gydytojus nevažiavo. Mažesnioji dukra fiziškai nenukentėjo. Vyresnioji dukra patyrė fizinį skausmą, stresą, negalėjo užmigti, abi dukros patyrė emocinį stresą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos dukroms siūlomos pagalbos atsisakė (1 t. b. l. 50-51, 66-69);
  6. Specialisto išvadoje Nr. G 133/2017(04) matyti, kad nukentėjusiajai V. U. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos dešiniame žaste, abiejose dilbiuose, dešiniame rieše, nubrozdinimas kairiame rieše atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti kietais bukais daiktas, jiems padaryti reikėjo vienuolika smūgių, rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai. V. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 4);
  7. Specialisto paaiškinimų protokole, med. ekspertas J. S. paaiškino, kad V. U. nustatyti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Jeigu kraujosruvos rankose buvo daromos nesuduodant smūgių, o tampymo metu stipriai suspaudžiant rankas, tai 3 kraujosruvų grupė kairio dilbio ištiesinamajame paviršiuje galėjo būti padaryta vienkartinio suspaudimo metu, 2 kraujosruvos dešinio dilbio spinduliniame paviršiuje ir kraujosruva dešinio dilbio vidurinio trečdalio sulenkiamajame paviršiuje irgi galėjo būti padaryta vienkartinio suspaudimo metu, 3 kraujosruvų grupė dešinio žasto išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryta vienkartinio suspaudimo metu. Tokiu būdu 9 kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos 3 veiksmais. Nubrozdinimas kairiame rieše, sulenkiamajame paviršiuje ir kraujosruva dešinio riešo spinduliniame paviršiuje padaryti atskirais smūginiais poveikiais (2 t. b. l. 6-8);
  8. Parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusioji V. U. parodė kur ir kaip jos dukrai R. U. spyrė įtariamoji K. Š. (1 t. b. l. 73-74, 77-79);
  9. Akistatų su įtariamaisiais M. U. ir K. Š. metu, nukentėjusioji V. U., patvirtino savo duotus parodymus (2 t. b. l. 88-91, 171-174);
  10. 2017-01-31 nutarimu R. U. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 81);
  11. 2017-01-31 nutarimu leista V. U. dalyvauti procese kaip mažametės nukentėjusiosios R. U. atstovei pagal įstatymą (1 t., b. l. 82-83);

19Nukentėjusioji R. U. apklausta ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nepamena datos kada tai vyko. Susimušė todėl, kad tėtis išėjęs jai nepaskambino, ir ji susijaudino. Tuomet, kai su mama ten nuvyko, tėtis pradėjo muštis. Jos su mama ten nuvyko ir tėtis iš niekur pradėjo muštis, mamą varyti. Iš kambario išėjo K. ir jinai pradėjo negražiai sakyti ant mamos ir ją mušti, vyko muštynės. Jos mama mušėsi su tėčiu ir jo drauge. Mamą mušė tėtis su kumščiais, tėčio draugė spardėsi, vadino mamą negražiai. Vėliau, atvažiavo jų draugas jų gelbėti ir K. jai spyrė skaudžiai į šoną. Jai skaudėjo. Viskas vyko žiemą, tarp gruodžio ir sausio, gali būti sausio mėnesį - po Kalėdų. Tėtis gyvena ( - ). Nežino kodėl kilo konfliktas, nežino kodėl visi susipyko. Muštynėse dalyvavo jos tėtis, mama ir tėčio draugė K.. Tėtis daug kumščiavo mamai į rankas, buvo daug mėlynių. Galvoja, kad mamai skaudžiai kumščiavo. Mėlynes mamai ant rankų pamatė kitą dieną. Nepamena ar buvo kur nors kitur mėlynių. Nežino kiek buvo smūgių. Nepamena ar tėtis dar ką nors darė mamai. Tėtis suspaudė abiejų rankų delnus į kumščius ir trankė mamą. Viską matė pati. Viskas vyko salone ir miegamajame. Ji buvo miegamajame. Tėtis taip pat labai negražiai vadino mamą, daug kartų stumdė į duris, tarpdurius, kad tik ji greičiau išeitų. Mamos rankos buvo subraižytos. Ji sėdėjo ant lovos krašto miegamajame, jau ketino eiti ir K. jai vieną kartą įspyrė į nugarą. Jai skaudėjo, skausmą juto 2-3 dienas. Mėlynių, nubrozdinimų nebuvo, nereikėjo nieko tepti. Jos gydytojai neapžiūrėjo, mamai sakė, kad neskauda, nors skaudėjo, nes ji bijo gydytojų. Visi matė, kad K. jai spyrė, nes norėjo iš jos atimti telefoną ir pažiūrėti ką ji filmavo. Ji filmavo visas muštynes. Galvoja, kad K. jai spyrė ir gal tikėjosi, kad ji pames tą telefoną. Tuo metu ji su mama sėdėjo ant lovos, jų draugas R. V. bandė jas apginti. Filmuoti ji viską sugalvojo pati, tai buvo jos mintis. Kai ji ėmė telefoną mama pasakė "nufilmuok". Pradėjo filmuoti maždaug po 5 minučių nuo atėjimo. Konflikto metu ji labai bijojo, kad kas nors nutiks mamai, 3 metų sesė E. labai verkė (1 t. b. l. 104-106); 2017-02-13 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Nerijus Masiulis apklausė mažametę nukentėjusiąją R. U. (1 t., b. l. 104-106).

  1. Parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusioji R. U. parodė kur ir kaip jai spyrė įtariamoji K. Š. (1 t. b. l. 112-113, 116-117);
  2. 2017-01-31 nutarimu E. U. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 88);
  3. 2017-01-31 nutarimu leisti V. U. dalyvauti procese kaip mažametės nukentėjusiosios E. U. atstovei pagal įstatymą (1 t., b. l. 89-90);
  4. Liudytojo R. V. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t. b. l. 140-141);
  5. Parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojas R. V. parodė kur ir kaip R. U. spyrė įtariamoji K. Š. (1 t. b. l. 147-148, 151-152);
  6. Akistatų su įtariamaisiais M. U. ir K. Š. metu, liudytojas R. V., patvirtino savo duotus parodymus (2 t. b. l. 100-101, 180-182);
  7. Liudytojos I. U. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t. b. l. 157-158);
  8. Liudytojos G. B. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t. b. l. 164-165);
  9. Liudytojos A. K. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t. b. l. 177);
  10. Liudytojos L. Č. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t. b. l. 183-184);
  11. Liudytojos M. Š. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 190);
  12. Liudytojos V. M. D. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 196);
  13. Medicininių dokumentų išrašu dėl R. U. ir E. U. sveikatos būklės (2 t., b. l. 12);
  14. 2017-02-06 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame matyti, kad nukentėjusioji V. U. tyrimui pateikė DVD-R su vaizdo-garso įrašu (2 t., b. l. 13);
  15. 2017-02-07 objektų apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad buvo apžiūrėtas V. U. pateiktas DVD-R su vaizdo-garso įrašu (2 t., b. l. 16-17);
  16. 2017-03-01 nutarimu susipažinti su informacija ir tarnybiniu pranešimu, jog atlikus duomenų analizę nustatyta, jog tarpusavyje bendravo V. U., M. U., K. Š., R. V. (2 t., b. l. 22-23, 26, 28-40).

20Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

21Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis nurodo, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

22Kadangi kaltinamasis M. U. kaltu prisipažino visiškai, bylos aplinkybių jis neginčija dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai V. U., teismas papildomai šiuo klausimu nepasisako. Kaltinamasis M. U. tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei V. U., todėl jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo sutuoktinę (žmoną) V. U. ir to siekė.

23Dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiajai R. U. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai koja spiriant į kairįjį šoną. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji R. U. parodė, kad jai kaltinamoji K. Š. spyrė koja į kairįjį šoną. Jai buvo sukeltas skausmas, skaudėjo 2-3 dienas: „Ji sėdėjo ant lovos krašto miegamajame, jau ketino eiti ir K. jai vieną kartą įspyrė į nugarą. Jai skaudėjo, skausmą juto 2-3 dienas. Mėlynių, nubrozdinimų nebuvo, nereikėjo nieko tepti. Jos gydytojai neapžiūrėjo, mamai sakė, kad neskauda, nors skaudėjo, nes ji bijo gydytojų. Visi matė, kad K. jai spyrė, nes norėjo iš jos atimti telefoną ir pažiūrėti ką ji filmavo. Ji filmavo visas muštynes. Galvoja, kad K. jai spyrė ir gal tikėjosi, kad ji pames tą telefoną“ (1 t. b. l. 104-106). Nukentėjusioji teisme ir ikiteisminiame tyrime apklausta V. U. taip pat parodė, kad kaltinamoji K. Š. spyrė jos dukrai iš kojos. Ji matė, kad jos dukrai skaudėjo: „[...] K. spyrė jos dukrai R. ir pataikė pusiau į šoną, pusiau į nugarą. K. spyrį ji matė. K. norėjo pažiūrėti ką R. daro su telefonu ir spyrė, dar koja užkliuvo už lovos, o M. dar sulaikė K.. Po spyrio dukra įsitempė, iš akių matė, kad jai skaudėjo. Grįžus namo paklausė ar skauda, dukra atsakė, kad neskauda, tačiau po poros dienų pasakė, kad skaudėjo, bet nenorėjo važiuoti pas gydytojus. Mėlynių nebuvo, pas gydytojus nevažiavo. [...] Vyresnioji dukra patyrė fizinį skausmą, stresą, negalėjo užmigti, abi dukros patyrė emocinį stresą (1 t. b. l. 50-51, 66-69; 3 t., b. l. 168). Liudytoju teisme ir ikiteisminiame tyrime apklaustas R. V. parodė, kad kaltinamoji K. Š. spyrė nukentėjusiajai R. U.. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, mergaitei skaudėjo: [...] Š. pro mane spyrė. Aš bandžiau su M. ją sulaikyti nuo šito veiksmo ir ji spirdama pataikė vaikui R. U.. [...] Tą vakarą jau R. užsiminė, kad teta jai pataikė su koja į šoną, [...] kai grįžome namo vaikas rodė, kad jai šoniuką skauda, bet aš nepuoliau apžiūrinėti vaiko. R. rodė su rankute kur jai pataikė, rodė tą vietą per drabužius, per drabužius aš įbrėžimų tikrai nemačiau (3 t., b. l. 193-194). Nukentėjusioji V. U. parodė, kad spyris buvo atliktas apsivilkus žieminę striukę, tačiau ji nebuvo su pūku. Liudytojomis teisme apklaustos: V. M. D. ir A. K. parodė, kad nukentėjusioji R. U. nėra linkusi fantazuoti ar išsigalvoti nebūtų įvykių (4 t., b. l. 13-15). Dėl spyrio R. U. buvo atliktas nukentėjusiųjų V. U. ir R. U. ir liudytojo R. V. parodymų patikrinimas. Parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusioji V. U. parodė, kur ir kaip jos dukrai R. U. spyrė įtariamoji K. Š. (1 t. b. l. 73-74, 77-79), Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji R. U. parodė, kur ir kaip jai spyrė įtariamoji K. Š. (1 t. b. l. 112-113, 116-117), Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. V. parodė, kur ir kaip R. U. spyrė įtariamoji K. Š. (1 t. b. l. 147-148, 151-152). Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad K. Š. spyrė nukentėjusiajai R. U. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tai įrodo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. K. Š. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką. K. Š. veikė tiesiogine tyčia: suvokė, kad spirdama koja sukelia skausmą nukentėjusiajai R. U. ir siekė taip veikti.

24Kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nėra nustatyta.

25Kaltinamasis M. U. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkų nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis M. U. nusikalto būdamas neteistu (2 t., b. l. 56), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 57), dirba UAB „ ( - ) UAB „( - )“ (2 t., b. l. 47, 59). 2017-07-27 Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pateiktoje M. U. socialinio tyrimo išvadoje Nr. Š7-1927 matyti, kad nuo 2016-09 mėnesio jis gyvena atskirai nuo žmonos V.. Turi vidurinį išsilavinimą. Dirbantis. Turi darbinės patirties užsienio valstybių įmonėse. Turi pastovias pajamas, kurių pakanka patenkinti jo poreikius. Nurodo, kad turi lizingo būdu įgytą automobilį – išsimoka periodinėmis išmokomis. Kaltinamojo tarpusavio ryšiai su tėvais, seserimi, dukromis draugiški. Dabartiniai santykiai su žmona yra prasti. Taikytis su žmona nenori. Vyksta skyrybų procesas. Alkoholio išgeria retai ir saikingai. Sprendimus priima atsakingai., yra atidus, dėmesingas, domisi žmonėmis. Mokosi iš savo klaidų. Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą „OASys 1“ asmuo priskiriamas žemai nusikalstamo elgesio rizikai (5 balai) (3 t., b. l. 84-87, 89-92).

262017-11-07 Šiaulių apylinkės teisme gautoje Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pateiktoje pažymoje apie meditacijai nukreiptą atvejį matyti, kad 2017-10-20 buvo skambinta abiem konflikto šalims bei buvo suplanuoti individualūs susitikimai (2017-10-23). 2017-10-23 Įvyko individualūs susitikimai su konflikto šalimis, pasirašyti sutikimai dalyvauti meditacijoje. 2017-10-25 buvo pasiektas bendras konflikto šalių susitarimas: 2017-10-25 M. U. atsiprašė V. U. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. V. U. priėmė jo atsiprašymą ir nebeturi pretenzijų M. U.. Konflikto šalys susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Susitarimu M. U. įsipareigojo nuo 2017-10-25 iki 2017-11-25 atlyginti V. U. padarytą turtinę žalą, t. y. 63,13 €. Pinigai yra pervedami į V. U. banko sąskaitą. Nuo 2017-10-25 iki 2022-10-25 M. U. įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą, t. y. 500 € R. U. ir E. U.. Pinigai pervedami į R. U. banko sąskaitą (3 t., b. l. 155-158).

272017-02-01 ir 2017-01-31 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus raštuose, šeimos aplankymo akte Nr. AVT-25 nurodoma, kad V. U. ir M. U. šeima buvo aplankyta. Nustatyta, kad šeimoje auga 2 vaikai: E. U. ir R. U.. Šeima gyvena trijų kambarių (72 m2 ploto), bute su visais patogumais. Įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus, pasak V. U., ji neturi. V. U. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Ji vykdo ir individualią veiklą. Sutuoktinis dirba UAB „( - )“. V. U. teigimu, gaunamų pajamų šeimai pakanka. Nurodo, kad V. U. pradės ištuokos procesą. V. U. paaiškino, kad smurto atvejis jų šeimoje įvyko pirmą kartą. Socialiniams darbuotojams pasiūlius tarpininkauti dėl psichologo konsultacijų šeimai, moteris siūlomos pagalbos atsisakė. V. U. nurodė, kad nei psichologo, nei socialinio darbuotojo pagalba jos šeimai yra nereikalinga (2 t., b. l. 43-46). 2017-02-28 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro rašte Nr. S-155 nurodoma, kad socialiniai darbuotojai bendravo su ( - ) progimnazijos socialine pedagoge. Socialinė pedagogė dėl R. U. bei jos mamos V. U. jokių nusiskundimų neturi. Ji nurodė, kad V. U. aktyviai dalyvauja mokyklos bendruomeniniame gyvenime, yra klasės tėvų komiteto pirmininkė. Taip pat, bendrauta su Šiaulių miesto lopšelio-darželio „( - )“ E. U. grupės auklėtoja. Grupės auklėtoja parodė, kad dėl mergaitės priežiūros bei jos elgesio nusiskundimų neturi. Kaimynai šią šeimą apibūdina teigiamai, nėra pastebėję neigiamų veiksnių. Kadangi V. U. su M. U. kartu nebegyvena, V. U. nestokoja socialinių įgūdžių, neturi socialinių problemų, nuspręsta neįrašyti V. ir M. U. šeimos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t., b. l. 51-53).

28Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis).

292017-10-25 sudarytame susitarime Nr. MD-304 (b. l. 158) matyti, kad M. U. ir nukentėjusioji V. U. susitaikė. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė. V. U. priėmė M. U. atsiprašymą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nurodė, kad ji nebeturi pretenzijų kaltinamajam M. U.. Susitarimu M. U. įsipareigojo nuo 2017-10-25 iki 2017-11-25 atlyginti V. U. padarytą turtinę žalą, t. y. 63,13 €. Pinigai yra pervedami į V. U. banko sąskaitą. Nuo 2017-10-25 iki 2022-10-25 M. U. įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą, t. y. 500 € R. U. ir E. U.. Pinigai pervedami į R. U. banko sąskaitą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, praeityje neteistas, yra dirbantis, todėl teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. U. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

30Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo žmoną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, M. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

312017-01-31 nutarimu kaltinamajam M. U. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 112-113). 2017-02-01 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi skyrė įtariamajam M. U. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. U. ir kartu su ja gyvenančių dukrų: R. U. ir E. U. nuo 2017-02-01. Nustatytos tokios kardomosios priemonės sąlygos: 2017-02-01 išsikelti iš V. U. gyvenamosios vietos ( - ) bei nuo 2017-02-01 iki bylos nagrinėjimo pabaigos (galutinio procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje) gyventi skyrium nuo V. U., gyvenančios adresu ( - ), įpareigojant bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. U. ir su ja kartu gyvenančiomis dukromis: R. U. ir E. U. (2 t., b. l. 118-119). 2017-11-08 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam M. U. panaikintos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (3 t., b. l. 175-177).

322017-05-09 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės nutarimu M. U. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į dalį – 4063,13 € priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. ( - ), leidžiant M. U. disponuoti po 300 € suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 132-133). 2017-11-08 Šiaulių apylinkės teismas teisiamojo posėdžio metu priėmė protokolinę nutartį nebetęsti kaltinamajam M. U. paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo (3 t., b. l. 170).

33Kaltinamosios K. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios įstatyminės atstovės asmens elgesys. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta recidyvistės.

34Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė: veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Lietuvos Aukščiausiais Teismas dėl šios aplinkybės yra pasisakęs ne vienoje savo kasacinėje jurisprudencijoje. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016).

35Nukentėjusiosios V. U. duotose parodymuose ir kitoje bylos medžiagoje yra užfiksuota, kad nukentėjusioji R. U. filmavo įvykį savo mobiliuoju telefonu. „Tai erzino K. Š.“. Iš kaltinamosios K. Š. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nukentėjusioji V. U. stumdė kaltinamąją. Ji pargriuvo. Tai parodė apklausti kaltinamasis M. U., liudytojas R. V.. Kaip teigė kaltinamoji, apklausta ikiteisminiame tyrime, pakėlusi koją norėjo spirti nukentėjusiajai V. U., o ne nukentėjusiajai R. U., tačiau nepataikė. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji buvo išgėrusi. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė ir nukentėjusioji V. U., vykdama naktį pas savo vyrą M. U. su vaikais, kai vaikai jau turėjo miegoti, prisidėjo prie konfliktinės situacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji R. U. bei teisme ir ikiteisminiame tyrime apklausta V. U. parodė, kad V. U. nurodė savo dukrai R. U. filmuoti namuose vykstantį konfliktą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą aplinkybę kaip lengvinančią kaltinamosios atsakomybę.

36Kaltinamoji K. Š. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkų nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji K. Š. nusikalto būdama teista (2 t., b. l. 123-127), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 142-145; 3 t., b. l. 135-138), dirbo „( - ) įmonėje“ „( - )“ (2 t., b. l. 146), nuo ( - ) dirba UAB „( - )“, padavėja (3 t., b. l. 81-82). Nuo 2018-01-24 dirba UAB „( - )“, barmene (3 t., b. l. 199-200), 2017-12-14 ( - ) kolegijos pažymoje apie studijas nurodoma, kad K. Š. yra ( - ) kolegijos ( - ) koleginių ištęstinių studijų 4 kurso studentė. Numatoma studijų trukmė iki 2018-06-30 (3 t., b. l. 202). 2017-09-21 Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pateiktoje K. Š. socialinio tyrimo išvadoje Nr. Š7-4268 matyti, kad ji šiuo metu gyvena su tėvais, tėvų bute su visais patogumais. Turi vidurinį išsilavinimą. Nuo ( - ) dirba UAB „( - )“, darbuotoja. Nuo 2017-02-01 dirbo ( - ) įmonėje „( - )“, darbuotoja. Iki tol buvo registruota darbo biržoje. Ji yra motyvuota dirbti, darbą suvokia kaip privalumą. Pagrindinis pajamų šaltinis – darbo užmokestis Turi neatlygintos žalos mokėjimų. Bendrauja su bendradarbiais. Santykiai su artimaisiais yra geri. Alkoholio ji nevartoja, yra bandžiusi narkotinių medžiagų. Sprendimus ji yra linkusi priimti atsakingai. Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą „OASys 1“ asmuo priskirtinas žemai nusikalstamo elgesio rizikai (36 balai) (3 t., b. l. 114-134). Pažyma apie finansinę būseną matyti, kad nuo 1990-12-03 iki 2017-09-21 pastebima 2014-03-24 jos skola – 260 €, 2014-02-05 434 € suma buvo apmokėta 2015-06-15 434,00 € (3 t., b. l. 139). 2018-02-20 Probacijos raštas Nr. Š5-2507, nurodoma, kad 2017-12-15 K. Š. yra išbraukta iš probacijos registro atlikusi bausmę (4 t.).

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad „[...] BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017).

38BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi ne tik vadovautis formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-696/2016) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017).

39Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

40Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

41Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti asmeniui skyrus minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymą atidėti, paskyrus įpareigojimus, padėsiančias pasiekti bausmės tikslus: įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

422016-02-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi K. Š. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių ir paskirti teismo įpareigojimai, padėsiantys pasiekti bausmės tikslus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo K. Š. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2017-01-27). 2018-02-15 Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus rašte Nr. Š5-2507, nurodoma, kad K. Š. 2016-02-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2015-10-15 iki 2015-10-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 10 mėnesių, 2017-12-15 K. Š. yra išbraukta iš probacijos registro, pasibaigus bausmės laikui (4 t.). Pagal gautą raštą matyti, kad K. Š. paskirtą bausmę atliko 2017-12-15. Aiškinant baudžiamąjį įstatymą sistemiškai, jeigu nusikalstama veika yra padaroma bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir bausmė paskirta yra atliekama anksčiau, negu priimamas teismo nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės yra bendrinamos.

43Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nereglamentuota, ar turi būti naikinamas bausmės vykdymo atidėjimas, jeigu asmuo šiuo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad probacijos tarnyba nesikreipė į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo K. Š. bei įvertinęs naujos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamosios asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas būtų neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Teismas konstatuoja, kad nors K. Š. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas nėra naikintinas ir laikytina, kad K. Š. bausmę atliko 2017-12-15.

442017-02-02 nutarimu kaltinamajai K. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 185-186).

452017-05-09 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės nutarimu K. Š. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į dalį – 4063,13 € priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. ( - ), leidžiant K. Š. disponuoti po 300 € suma, esančia banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 135). 2017-11-08 Šiaulių apylinkės teismo teisiamajame posėdyje buvo priimta protokolinė nutartis nebetęsti kaltinamajai K. Š. paskirtų laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo (3 t., b. l. 170-171).

462017-02-24 Civiliniai ieškovai: V. U., E. U. R. U. pareiškė civilinį ieškinį 63.13 € turtinei ir 2000 € neturtinei žalai atlyginti (V. U.); 1000 € neturtinės žalos R. U., 1000 € neturtinės žalos E. U. (1 t., b. l. 122-127). 2017-11-07 buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, prašant priteisti iš M. U. 500 € neturtinės žalos R. U. ir E. U., 63,13 € turtinės žalos V. U.. Iš K. Š. prašoma priteisti 500 € neturtinės žalos V. U., 500 € neturtinės žalos R. U. ir 500 € neturtinės žalos E. U. (3 t., b. l. 162-164).

47Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

48Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

49Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). (Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. apeliacinis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-449/2017).

50Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios asmenų atsakomybės pagrindus, apimtį ir sąlygas, nusikalstama veika padarius žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 28 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

512017-10-25 sudarytame susitarime Nr. MD-304 (b. l. 158) matyti, kad M. U. ir nukentėjusioji V. U. susitaikė. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė. V. U. priėmė M. U. atsiprašymą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nurodė, kad ji nebeturi pretenzijų kaltinamajam M. U.. Susitarimu M. U. įsipareigojo nuo 2017-10-25 iki 2017-11-25 atlyginti V. U. padarytą turtinę žalą, t. y. 63,13 €. Pinigai yra pervedami į V. U. banko sąskaitą. Nuo 2017-10-25 iki 2022-10-25 M. U. įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą, t. y. 500 € R. U. ir E. U.. Pinigai pervedami į R. U. banko sąskaitą.

52Iš bylos medžiagos matyti, kad M. U. atlygino V. U. padarytą turtinę žalą, t. y. 63,13 €. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis M. U. jai atlygino padarytą turtinę žalą. Todėl civilinio ieškinio dalies nagrinėjimas dėl V. U. padarytos turtinės žalos atlyginimo yra nutrauktinas.

53Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

54Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).

55Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuotina, kad ieškinyje prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai po 500 € iš kaltinamosios K. Š. nukentėjusiosioms V. U., R. U. ir E. U., remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir teismų praktika, reikalavimai dėl neturtinės žalos vertintini kaip iš dalies pagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamosios K. Š. veiksmai sąlygojo nukentėjusiajai R. U. padarytą neturtinę žalą (patyrė neigiamus išgyvenimus, bijojo, gydėsi savo sveikatą). Kitoms nukentėjusiosioms V. U. ir E. U. neturtinė žala kaltinamosios K. Š. veiksmais nebuvo padaryta (nėra byloje tą patvirtinančių duomenų), todėl civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms V. U. ir E. U. yra atmestina. Šiuo atveju, teismas sprendžia tik dėl neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajai R. U.. Įvertinus visą byloje esančią medžiagą bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 300 € (padarytas smūgis buvo stumiamojo pobūdžio, nesukėlė kaltinamajai ilgalaikių padarinių). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priteisia iš kaltinamosios K. Š. nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą - 300 €.

562018-03-16 Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-1739, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai E. U. valstybės naudai yra priteistina suma – 302,06 € dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl advokatų suteiktų paslaugų (3 t., b. l. 94-96, 186-188; 4 t.). 2017-12-13 Šiaulių apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-11396, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai V. U. valstybės naudai yra priteistina suma – 464,18 € dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl advokatų suteiktų paslaugų (3 t., b. l. 89-100, 189-191). 2018-03-14 Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-1659, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai R. U. valstybės naudai yra priteistina suma – 302,06 € dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl advokatų suteiktų paslaugų (3 t., b. l. 102-104, 160-161; 4 t., b. l. 8-10).

57Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nors nukentėjusiosios: V. U., R. U. ir E. U. dėl kaltinamųjų: M. U. ir K. Š. padarytų nusikalstamų veikų kreipėsi į advokatą ir turėjo atstovavimo išlaidų, teismas motyvuodamas tuo, kad kaltinamieji neuždirba didelių pajamų, M. U. turi finansinių įsipareigojimų (moka už lizingu įsigytą automobilį), kaltinamoji K. Š. neturi pastovios darbo vietos, nusprendžia nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti.

58Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis,

Nutarė

59M. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įvykdytos nusikalstamos veikos, M. U. bei nukentėjusiajai V. U. susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

60Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, M. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per penkis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

61Patvirtinti 2017-10-25 sudarytą rašytinį susitarimą Nr. MD-304, sudarytą tarp kaltinamojo M. U. ir nukentėjusiosios V. U., kuriuo M. U. ir nukentėjusioji V. U. susitaikė, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė. V. U. priėmė M. U. atsiprašymą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nurodė, kad ji nebeturi pretenzijų kaltinamajam M. U.. Susitarimu M. U. įsipareigojo nuo 2017-10-25 iki 2017-11-25 atlyginti V. U. padarytą turtinę žalą, t. y. 63,13 €, pinigus pervedant į V. U. banko sąskaitą. Nuo 2017-10-25 iki 2022-10-25 M. U. įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą – 500 € R. U. ir E. U., pinigus pervedant į R. U. banko sąskaitą.

62Įspėti M. U., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

63K. Š. pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

64Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsniu, K. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

  • dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
  • pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

65Kaltinamajai K. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

66Išaiškinti K. Š.: jei nebus vykdomi teismo skirti įpareigojimai, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir perduodama vykdyti pagal nuosprendį paskirta bausmė.

67Procesą dėl nukentėjusiajai V. U. padarytos turtinės žalos nutraukti.

68Nukentėjusiųjų V. U., R. U. ir E. U. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies: priteisti iš kaltinamosios K. Š. nukentėjusiajai R. U. 300 € neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiosioms V. U. ir E. U. – atmesti.

69Nepriteisti iš kaltinamųjų M. U. ir K. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, skirtų nukentėjusiųjų atstovui advokatui apmokėti.

70Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

  1. Paketas, kuriame yra 4 kompaktiniai diskai, su vaizdo/garso įrašais ir išklotinėmis, esantys baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos 3 tomo, galinio bylos viršelio su ant voko užrašytu užrašu: „Paketas, kuriame yra 4 kompaktiniai diskai, su vaizdo/garo įrašais ir išklotinėmis, prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. ( - ), kurioje K. Š. įtariama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, M. U. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį“, palikti saugoti prie bylos.

71Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos mediatoriams.

72Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. U., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs,... 4. K. Š., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (... 5. 1) 2014-12-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos... 6. 2) 2015-10-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-01-14... 7. 3) 2015-10-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal... 8. 2016-02-04 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi Šiaulių apygardos... 9. Teismas... 10. M. U. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - žmoną V. U.,... 11. K. Š. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažametei R. U., o būtent:... 12. Kaltinamasis M. U. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė,... 13. Kaltinamoji K. Š. apklausta teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad... 14. Nukentėjusioji V. U. apklausta teisme parodė, kad M. U. yra jos buvęs vyras.... 15. Teisme buvo apklausti šie liudytojai: R. V., V. M. D., L. Č., M. Š., A. K.,... 16. Kaltinamasis M. U. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaltu prisipažino... 17. Kaltinamoji K. Š. apklausta ikiteisminiame tyrime kalta neprisipažino ir... 18. Nepaisant to, kad kaltinamoji K. Š. savo kaltės nepripažino, o kaltinamasis... 19. Nukentėjusioji R. U. apklausta ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo... 20. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis nurodo, kad... 21. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis nurodo, kad... 22. Kadangi kaltinamasis M. U. kaltu prisipažino visiškai, bylos aplinkybių jis... 23. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiajai R. U. (Lietuvos... 24. Kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai,... 25. Kaltinamasis M. U. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkų... 26. 2017-11-07 Šiaulių apylinkės teisme gautoje Šiaulių apygardos probacijos... 27. 2017-02-01 ir 2017-01-31 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko... 28. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar... 29. 2017-10-25 sudarytame susitarime Nr. MD-304 (b. l. 158) matyti, kad M. U. ir... 30. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo žmoną,... 31. 2017-01-31 nutarimu kaltinamajam M. U. skirta kardomoji priemonė –... 32. 2017-05-09 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 33. Kaltinamosios K. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta... 34. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra... 35. Nukentėjusiosios V. U. duotose parodymuose ir kitoje bylos medžiagoje yra... 36. Kaltinamoji K. Š. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkų... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 38. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nurodyta,... 39. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 40. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės... 41. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas... 42. 2016-02-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi K. Š. bausmės vykdymas... 43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme... 44. 2017-02-02 nutarimu kaltinamajai K. Š. skirta kardomoji priemonė –... 45. 2017-05-09 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 46. 2017-02-24 Civiliniai ieškovai: V. U., E. U. R. U. pareiškė civilinį... 47. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo,... 48. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį,... 49. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos... 50. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio... 51. 2017-10-25 sudarytame susitarime Nr. MD-304 (b. l. 158) matyti, kad M. U. ir... 52. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. U. atlygino V. U. padarytą turtinę... 53. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 54. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar... 55. Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuotina, kad... 56. 2018-03-16 Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo gauta Valstybės... 57. Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir... 58. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 59. M. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1... 60. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 61. Patvirtinti 2017-10-25 sudarytą rašytinį susitarimą Nr. MD-304, sudarytą... 62. Įspėti M. U., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį... 63. K. Š. pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos... 64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 65. Kaltinamajai K. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 66. Išaiškinti K. Š.: jei nebus vykdomi teismo skirti įpareigojimai, bausmės... 67. Procesą dėl nukentėjusiajai V. U. padarytos turtinės žalos nutraukti.... 68. Nukentėjusiųjų V. U., R. U. ir E. U. pareikštą civilinį ieškinį dėl... 69. Nepriteisti iš kaltinamųjų M. U. ir K. Š. valstybės garantuojamos... 70. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo... 71. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos... 72. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išsiuntimo ar išdavimo...