Byla N1-25-309/2018

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorėms Laimutei Martinavičienei, Jūratei Tamašauskienei, nukentėjusiajai K. R., kaltinamiesiems E. T., O. K., G. A., K. P., kaltinamųjų gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui, Zojai Kastėnienei, Adolfui Račkauskui, Ričardui Raliui, nepilnamečio kaltinamojo E. T. atstovei V. S.,

2teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, paskutinė gyvenamoji vieta ( - ), nevedęs, mokėsi ( - ) mokykla 9 klasėje, neteistas.

3G. A., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas: 2016-10-19 ( - )rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamoji byla nutraukta, ( - )rajono apylinkės teismo 2017-03-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto; ( - )rajono apylinkės teismo 2017-04-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto.

4O. K., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, neteistas.

5K. P., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), nevedęs, nedirbantis, neteistas, besimokantis ( - ) mokyklos 11 klasėje,

6kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

7Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

8E. T., G. A., O. K. ir K. P. dėl chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2016 m. spalio 26 d., apie 21 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešoje vietoje, ( - ) gatvėje, prie miesto turgaus, ( - ) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje gatvės vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu dėl chuliganiškų paskatų ir dėl menkavertės priežasties, kad nepasitraukė ir nepraleido jų einančių gatve, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. P. K. atžvilgiu, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 9 smūgius R. P. K. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. P. K. padarydami sužalojimus – dešinės krūtinės ląstos pusės VIII–IX šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir dešinėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, dėl ko nukentėjusysis R. P. K. mirė nuo patirto galvos sumušimo-kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, tokiu būdu, bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį R. P. K. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

92017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis E. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki 2016 m. spalio 26 d. jų, kaltinamųjų, tarpusavio santykiai buvo normalūs. 2016 m. spalio 26 d. jis, G. A., O. K., K. P. ir M. R. vaikščiojo po ( - ) miestą, pirko ir gėrė alų. Vėliau sutarė nueiti į ( - ) kaimą, pas draugą, kurio nerado. Grįždami sustojo prie ( - ) miesto ženklo ir pradėjo lankstyti ženklo raides. Atvažiavo policijos pareigūnai, jis, O. K., K. P. pradėjo bėgti, o G. A. stovėjo. G. A. sulaikė policijos pareigūnai, o jie visi išsiskirstė. R. P. K. nebuvo sutikę. Teismo posėdyje pagarsinus E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad policijos pareigūnai jį sulaikė parduotuvėje ir vežė į komisariatą. Vežant vis jam sakė „kad prisipažink ką prisidirbai kokį ten žmogų užmušei.“ Jis nieko nesakė, tylėjo, sėdėjo užsiėmęs galvą. Apklausiamas buvo išsigandęs, nes pirmą kartą buvo sulaikytas. Visas aplinkybes pats išsigalvojo. Parodymų patikrinimo vietoje metu neteisingai nurodė įvykio aplinkybes, nes bijojo pareigūnų, kurie bandė suduoti jam į galvą.

102017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje kaltinamasis E. T. parodė, kad 2016 m. spalio 26 d. jis, G. A., O. K., K. P. ir M. R., apie 18 val., susitiko ( - ) mieste, prie ( - ) mokyklos. Parduotuvėje „G.“ nusipirko alaus 7,5 stiprumo du plastikinius butelius po 1 litrą talpos. Nuėję prie ( - ) mokyklos išgėrė. Po to vėl nuėjo į parduotuvę nusipirko du litrus alaus 7,5 stiprumo, alų išgėrė už parduotuvės. Po to vaikščiojo po miestą, parduotuvėje „I.“ nusipirko vieną „bambalį“ alaus. Ėjo Ž. gatve pirmi ėjo: jis, O. K. ir G. A., o už ėjo M. R. ir K. P.. Pamatė ateinantį žmogų, kuris ėjo ta pačia gatvės puse. Nukentėjusysis jiems nieko nesakė ir jie jam nieko nesakė. Jis pirmas pribėgo ir smogė smūgį į galvos sritį, tai yra į dešinį žandą. Žmogus nuo suduoto smūgio nenugriuvo ir jis daugiau jam smūgių nebesudavė. G. A. spyrė vieną kartą, o O. K. trenkė vieną kartą į peties sritį. K. su M. nematė. Pamatęs, kad žmogus nukritęs, dar vieną kartą įspyrė ir nubėgo.

11Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t. b. l. 105–106) parodė, kad O. K. su nukentėjusiuoju susižodžiavo. Kad O. K. trenktų 2–3 smūgius neprisimena. Kad K. P. trenktų nukentėjusiajam ir, kad nukentėjusysis nugriūtų, taip nebuvo. Jis nukentėjusiajam įspyrė vieną kartą į nugarą. Negalėjo sakyti, kad spardė G. A., O. K. ir K. P..

12Parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas, manekenas buvo, parodė, kas kur spyrė ir sudavė. Jam policijos darbuotojas rodė vietas, kur kas nukentėjusiajam trenkė.

13Pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais prašo nesiremti, nes tai melas. Kai išgeria yra hiperaktyvus. Jeigu būtų atėję prieš jį stipresni, aukštesni vyrukai, toks hiperaktyvus nebūtų buvęs. Praeitą teismo posėdį buvo susijaudinęs, todėl taip ir kalbėjo.

142016 m. gruodžio 16 d. apklausiamas įtariamuoju (3 t., b. l. 105–106) E. T. parodė, „kad 2016-10-26 susitiko visi ir susimetė alui, parduotuvėje „G.“ nupirko 6 vnt., pakuotę alaus „Š.“. Jis su O. K. ėjo pirmi. Pamatė ateinantį vyrą priešais juos. Jie ėjo link „( - )“, o tas vyras nuo „( - )“. Tarp to vyro ir jo su O. (K.) kilo žodinis konfliktas, dėl ko, neprisimena. Tada kumščiu tam vyrui trenkė O. (K.) 2–3 smūgius į veido sritį. Po O. smūgių kumščiu tam vyrui trenkė K. P. ir nuo jo – K. smūgio vyras nugriuvo ant šono. Pamena, kad įspyrė du kartus į nugaros sritį į tą pačią vietą ir pasitraukė, nuėjo toliau, bet netoli apie 1–2 metrus. Matė, kad visi jo draugai buvo prie nukentėjusiojo. Matė, kad spardė O., G. A. ir K. P.. Prie nukentėjusiojo galvos stovėjo O., matė kaip O. įspyrė vieną kartą į galvą. Kiek smūgių įspyrė K. P., negali pasakyti, bet matė, kad spyrė. Visi stovėjo aplinkui. Prie jo stovėjo M.. Kad jis muštų, nematė. Tada kažkas pradėjo šaukti išėjęs iš „( - )“, kad baigtų mušti. Todėl visi liovėsi mušti ir ėjo link ( - ). Eidamas matė, kad K. rankos buvo kruvinos. Kitų rankų, kad būtų kruvinos, nematė. Jo rankos nebuvo kruvinos. Jis buvo be pirštinių. K. skundėsi, kad skauda ranką ir O. skundėsi, kad skauda ranką. M. nesiskundė ir G. nesiskundė“.

152017 m. sausio 26 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t., 129–130 b. l.) E. T. parodė, „kad 2016-10-26 susitiko visi prie mokyklos: jis, O. K., M. R., K. P. ir G. A.. Pamatė, kad iš baro išėjo nukentėjusysis R. K., jie su juo susikivirčijo, nežino dėl ko. Pirmas trenkė O. K., kumščiu į veidą 2–3 kartus, paskui K. P., po K. smūgio vyras nugriuvo. Jis tris kartus spyrė į nugaros sritį, K. P. spyrė į galvą, G. A. spyrė į krūtinę ir į galvą. Jis ėjo priekyje su O. K., kiti trys draugai ėjo jiems už nugaros, iš paskos, pusės metro atstumu nuo jų. Su R. apsižodžiavo, nepamena kas pirmi pradėjo kabinėtis, jis ar jie. Pirmas smūgiavo O. K. į žando sritį. K. P. trenkė iš rankos, nukentėjusysis tada nukrito ir jis tris kartus spyrė į nugaros sritį, ties nugaros viduriu, pataikė visus tris smūgius. Po to K. dar spyrė į galvos sritį, į pakaušį, du kartus, tuomet G. A. spyrė į krūtinės ląstą ir į galvos sritį. Mušimo priežasties nebuvo, nei vienas nebandė sustabdyti vienas kito. K. smūgiavo pirmas, jis stovėjo nuo nukentėjusiojo apie pusės metro atstumu, R. buvo jam už nugaros. Jis nestipriai spyrė 3 kartus. Žmogus buvo susirietęs ir užsidengęs žandą, kai spyrė kiti draugai jie pataikė į galvą, ties pakaušiu, nes nukentėjusysis prisidengęs buvo labiau veidą. Jis gulėjo susirietęs į kamuoliuką. Jis jautęs, kad jį gali užmušti.“ Teismo posėdyje pagarsinus E. T. parodymus, jis parodė, kad tą dieną buvo išsigandęs, todėl davė melagingus parodymus.

162017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis G. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 26 d. kartu su M. R., K. P., E. T., O. K. ( - ) mieste gėrė alų, ėjo į miesto parką. Iš parko ėjo į ( - ) kaimą pas pažįstamą. Pažįstamo nesutiko. Grįžtant, tai buvo 0.05 val. nakties, atgal sustojo prie ( - )miesto ženklo, ir jis pradėjo ženklo raides laužyti. Vieną raidę nulaužęs, numetė ant kelio. Po to nuėjo prie stotelės parūkyti, atvažiavo policija. O. K., K. P., E. T. ir M. R. pabėgo. Jis nebėgo ir jį sulaikė, nuvežė į komisariatą. Už ženklo sulaužymą buvo nuteistas baudžiamuoju teismo įsakymu areštu trisdešimčiai parų.

172016 m. gruodžio 14 d. apklausiamas kaip įtariamasis (5 t., b. l. 88–89 ) G. A. parodė, „kad 2016-10-26 jis susitiko su K. P. apie 12 val. miesto centre. Vaikščiojo abu po miestą iki vakaro. Apie 18–19 val. miesto centre susitiko su M. R., O. K. ir E. T.. Priešais vaistinę esančioje sankryžoje, ant šaligatvio sutiko vyrą. Pirmas ėjo E. T. su O. K., tada jis su K. P. ir M. R.. Vyriškis ėjo jiems priešais, jie jam sakė visi, kad pasitrauktų, bet jis nesitraukė ir ėjo priešais. Matė, kaip prieš tai tas vyras ėjo per gatvę nuo alaus baro „( - )“. Jie eidami jį sutiko. Matė kaip pirmas E. T. smogė kumščiu du kartus vyriškiui į kairę veido pusę. Nuo smūgių tas vyriškis nugriuvo ant dešinio šono. Tada gulinčiam iš karto spyrė O. K. du kartus į nugaros sritį arčiau pečių. Jis stovėjo su K. prie pilvo vyriškiui ir spyrė jis vieną kartą į pilvo sritį, matė kaip vieną kartą į pilvo sritį spyrė K. P..“ Teismo posėdyje pagarsinus G. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje protokolą (5 t., b. l. 88–89, 90–92, 112–114) kaltinamasis parodė, kad jis atsisako parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, nes jis save apkalbėjo, nežino iš kur žinojo įvykio aplinkybes, su kitais kaltinamaisiais įvykio aplinkybių neaptarinėjo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesakė ką jam reikia kalbėti, protokolus pasirašinėjo, jų neskaitęs, kalbėjo tą ką jam liepė advokatas.

182017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis O. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su kitais kaltinamaisiais santykiai normalūs. 2016 m. spalio 26 d., apie 18 val., ( - ), jis susitiko su G. A., E. T., M. R. ir K. P.. G. A. keliose parduotuvėse nupirko alaus, kurį išgėrė įvairiose miesto vietose. Po to visi ėjo ( - ) gatve ir pamatė einantį „senį“, kuris jiems nieko nesakė. Pirmas pradėjo bėgti E. T. ir „seniui“ trenkė ir pargriovė, G. A. sudavė du smūgius į žandą ir vieną kartą spyrė su koja į dešinį, ar į kairį šoną. „Senis“ nugriuvo ant nugaros ir tada K. P. spyrė du kartus į dešinį šoną, M. R. stovėjo už nugaros nieko nedarė. G. A. dar spyrė „seniui“ į kažkurį šoną. Jis „seniui“ sudavė vieną smūgį į petį ir nuėjo toliau nuo to jo. Po to visi pradėjo eiti nuo to „senio“. „Senis“ atsistojo ir nuėjo. Tai buvo apie 21 val. Po to jie ėjo į ( - ) kaimą. Grįžtant priėjo ( - )miesto ženklą ir tada G. A. laužė ženklą. Atvažiavo policija visi pabėgo, o G. A. sulaikė. Po įvykio kai susitikę kalbėjo tik apie raides ir, kad G. A. prisiimtų kaltę, nes jis tas raides ir laužė. Apie smurto naudojimą „seniui“ nieko nekalbėjo. Kad tas žmogus galėtų numirti nuo to smurto naudojimo negalvojo, nes jis atsistojo ir nuėjo. Apie žmogaus mirtį sužinojo kai atvažiavo policijos pareigūnai. „Seniui“ buvo suduoti viso keturi, penki smūgiai, į galvą niekas nedaužė. Viskas įvyko dėl alkoholio poveikio. Jeigu ne alkoholis nieko nebūtų buvę.

192017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje kaltinamasis O. K. parodė, kad buvo nupirkta 6 „bambaliai“ alaus, kurį visi kartu išgėrė. Prieš sutinkant nukentėjusįjį jis su E. T. ir G. A. ėjo priekyje, o M. R. ir K. P. ėjo iš paskos. Patvirtina K. P. parodymus, kad pirmas prie nukentėjusiojo pribėgo E. T. ir smogė į galvą. Nuo smūgio nukentėjusysis, kaip jam atrodo, nenukrito. Kai E. T. sutrenkė nukentėjusiajam, tada jis nukentėjusiam smogė į petį. K. P. spyrė vieną ar du kartus nukentėjusiajam į šoną. Nukentėjusysis buvo užsidengęs veidą. G. A. nukentėjusiajam vieną kartą smogė į galvą. Nebuvo susitarę ką nors sumušti. Kodėl taip viskas įvyko nežino. Blaivas taip pasielgęs nebūtų.

202017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis K. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su visais kaltinamaisiais buvo geri santykiai. 2016 m. spalio 26 d., apie 18 val., jis, M. R. ir kiti kaltinamieji: G. A. O. K. ir E. T.. G. A. susitiko ( - ) mieste. Pirko alaus, kurį gėrė įvairiose miesto vietose. Apie 21 valandą ėjo ( - ) gatve ir iš baro išėjo nukentėjusysis ir ėjo priešais juos ir jiems nieko nesakė. Pirmas prie nukentėjusiojo pribėgo E. T. ir sudavė smūgį į galvą, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Gulinčiam nukentėjusiajam, G. A. koja du kartus spyrė į šoną, O. K. gulinčiam nukentėjusiajam spyrė koja į galvą. Jis nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Nukentėjusiajam buvo suduota šeši – septyni smūgiai, nes viskas truko apie dešimt sekundžių. Po to jie visi pabėgo ir ėjo į ( - ) kaimą. Grįžtant sustojo prie miesto ženklo, kur G. A. nulaužė vieną raidę ir numetė ant gatvės. Po to nuėjo prie stotelės, ten pastovėjo ir atvažiavo policija.

212017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje kaltinamasis K. P. parodė, kad 2016 m. spalio 26 d. kartu su kitais kaltinamaisiais alų pradėjo vartoti nuo 18 valandos. Per tris kartus buvo nupirkta 6–7 litro talpos, 6–7 laipsnių stiprumo, plastikiniai buteliai. Alų visi gėrė vienodai, keliose miesto vietose ir tai truko apie valandą laiko. Nebuvo jokios kalbos ką nors sumušti ar nužudyti, ar iš ko nors atimti pinigus. Apie 21 valandą, ( - ) gatvėje, kuri buvo apšviesta. E. T., O. K. ir G. A. ėjo priekyje, o jis ir M. R. atsilikę apie tris metrus. R. P. K. pamatė apie 5 metrus nuo jų. Pirmas prie nukentėjusiojo pribėgo E. T., o O. K. ir G. A. pribėgo iš paskos. Pribėgęs E. T. prie nukentėjusiojo trenkė jam vieną smūgį. Nukentėjusysis nukrito, o O. K. su G. A., kaip ir praeitame posėdyje sakė, spyrė nukentėjusiajam. Jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio. Negali atsakyti, kodėl kiti kaltinamieji jį kaltina, kad ir jis sudavė smūgius. Sekančią dieną jam paskambino G. A. ir pasakė, kad neturi pinigų kaip grįžti iš ( - ). Tada jie visi susitiko ir kalbėjo apie ženklą. Apie žmogaus sumušimą nebuvo kalbos. Apie nukentėjusiojo mirtį sužinojo 2017 m. gruodžio 13 d. iš policijos darbuotojų. Netoli nukentėjusiojo gyvena, bet nieko nežinojo.

22Nukentėjusioji K. R. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis R. P. K. jos tėvas, kuris gyveno vienas adresu ( - ). Tėvas vedė asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu, alkoholį vartodavo beveik kasdieną. Kai atvykdavo aplankyti, tėvas namuose būdavo vienas. Tėvas nebuvo konfliktiškas. 2016 m. spalio 28 d. telefonu bendravo su tėvu, kuris sveikata nesiskundė, prašė paskolinti pinigų, tačiau nesakė kam, todėl ji pinigų nenuvežė. Kai atvyko tėvo aplankyti, pati atsirakino buto duris, ir, įėjusi į butą, rado tėvo lavoną, bute buvo netvarka, viskas išvartyta. Civilinio ieškinio nereiškia.

23Liudytoja L. T. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nėra jų mačiusi. P. K. pažinojo, su juo susipažino alaus bare. Namuose pas R. P. K. neteko būti. 2016 m spalio mėnesio pabaigoje nuėjo į parduotuvę „Ž.“ nupirkti alkoholinių gėrimų. Parduotuvėje sutiko R. P. K., kuris buvo sumuštas, ant veido matėsi kraujosruvos, mažai kalbėjo. Paklausus, kas atsitiko R. P. K. pasakė „kad jį sumušė žulikai“ trys, ar keturi. Už ką sumušė nesakė, sakė, kad kieme jį sumušė. R. P. K. pažinojo apie mėnesį laiko, jis buvo nekonfliktiškas, neagresyvus. Susitikdavo alaus bare, yra klaususi, ar pas jį apsilanko kokie draugai, pasakė „ne, aš nieko neįsileidžiu“. P. K. buvo spalio 24 d., buvo atėjęs į barą, buvo sveikas.

24Liudytoja S. M. teismo posėdyje parodė, kad dirba parduotuvėje pardavėja ir kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nes jie ateidavo į parduotuvę apsipirkti. Nukentėjusįjį R. P. K. pažinojo, nes jis taip pat ateidavo į parduotuvę apsipirkti. 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje, pirmoje dienos pusėje, R. P. K. buvo atėjęs į parduotuvę. Jo dešinė veido pusė buvo sumušta, mėlyna, nosis prakista, rankos kruvinos, rūbai taip pat buvo kruvini. Sakė, kad jam sunku kvėpuoti, ji suprato, kad gal kažkas negerai su plaučiais, ar šonkauliais. Žaizdos buvo nesenos, galbūt jis buvo sumuštas iš vakaro. Jis sakė, kad jį sumušė netoli namų keletas jaunuolių, kiek neįvardino. Už ką sumušė nesakė, pasakė sumušė ir tiek. Siūlė iškviesti greitąją pagalbą, policiją, tačiau jis sakė „nereikia aš einu namo“. R. P. K. buvo atėjęs į parduotuvę prieš savaitę laiko ir nebuvo sumuštas. Kad ateitų anksčiau sumuštas nėra mačiusi.

25Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad gyvena ( - ), ( - ). Kaltinamųjų nepažinojo. Nukentėjusysis R. P. K. buvo kaimynas, kuris gyveno laiptinės pirmame aukšte, jos šeima – antrame. Metus laiko R. P. K. gyveno vienas, pas jį kartais ateidavo pašaliniai žmonės, tačiau triukšmo nebuvo. R. P. K. nuolatos eidavo į alaus barą, dažnai būdavo neblaivus. 2017 m. spalio 27 d., apie 13 valandą, grįžo pavedžiojusi šuniuką ir laiptinėje sutiko R. P. K., kuris stovėjo prie savo buto durų. R. P. K. veidas buvo sutinęs, veide matėsi žaizda, kraujas ant veido buvo sukrešėjęs, striukė purvina. R. P. K. kažką neaiškiai kalbėjo, leido neaiškius garsus, suprato, kad jis prašo pinigų. Po to R. P. K. nematė, kaimynė A. R. sakė, kad jį sumušė aludėje „( - )“.

26Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011, 2K-276-976/2015).

27Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47–48 ) parodė, kad R. P. K. pažinojo kaip namo gyventoją ir kaimyną, Kaimynas dažnai girtaudavo. Kartais ateidavo pasiskolinti pinigų. R. P. K. gyveno vienas. Ar pas jį ateidavo sugėrovų, ji nežino. Kiek pamena, paskutinį kartą kaimyną matė galimai 2016-10-28 ryte. Jį sutiko lauke prie sandėliuko. R. P. K. veidas buvo ištinęs, matėsi kraujosruva po akimi. Prieš tai kaimyną matė ir vakare, t. y. 2016-10-27, laiptinėje. Jis buvo purvinas, kruvinu veidu. Jam buvo sužalota akis. Ji paklausė kas atsitiko, o jis pasakė, kad nugriuvo ir susižalojo pats. Kiek žino, R. P. K. visada taip sakydavo, nors ir būdavo kitokios įvykio aplinkybės. Iš kitų kaimynų yra girdėjusi kalbų, kad R. P. K. buvo sumuštas galimai ( - ) mieste, netoli namų. Kur tiksliai galėjo susižaloti kaimynas, ar kas jį galėjo sužaloti, negali pasakyti.

282016-11-02 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole ( 1 t., b. l. 17–22) konstatuota, kad įvykio vieta yra ( - ), ( - ), butas pirmame aukšte. Kambaryje sumesti nešvarūs rūbai, mėtosi magnetola, lygintuvas, tušti alaus plastikiniai buteliai. Ant sofos, pusiau klupomis, vyriškos lyties lavonas. Papildomos įvykio vietos 2016-11-03 apžiūros protokole (1 t., b. l. 22–35) nurodyta, kad apžiūros metu paimtas iš buto mobilaus ryšio telefonas Nokia 1800, batas, marškinėliai, sportinės kelnės.

292016-11-24 daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 85) konstatuota, kad apžiūrėtas mirusiojo R. P. K. mobilaus ryšio telefonas Nokia 1800 su dėkliuku ir SIM kortele; nurodyti paskutiniai rinkti numeriai ir priimti skambučiai 2016-10-28. 2016-10-28 nuo 09.37 val. iki 12.48 val. buvo rinkti 5 numeriai; priimta nuo 11.53 val. iki 14.10 val. 3 numeriai. 2016-11-02 praleistas mamos skambutis, o 2016-11-03 praleistas K. skambutis.

30Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (2 t., b. l. 116–118 ) konstatuota, kad R. P. K. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo metu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio rastas 150 g kraujo krešulys. R. P. K. mirtis įvyko prieš 3–5 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2016-11-03 9 val. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti ankstyvieji ir vėlyvieji lavoniniai reiškiniai. Mirusiojo R. P. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Mirusiojo R. P. K. kūne rasti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame žaste, dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir dešinėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais prieš 3-6 paras iki mirties. Labiausiai tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio padaryti vieno tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Į tai nurodo sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Kiti sužalojimai galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek pakartotinių griuviminių traumų metu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi kiti sužalojimai tiek imant juos kiekvieną atskirai, tiek visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. P. K. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio. Sužalojimai R. P. K. padaryti prieš jo mirtį. Labiausiai tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio padaryti vieno tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Kiti sužalojimai galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek pakartotinių griuviminių traumų metu. Sužalojimai padaryti nemažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki mirties. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo R. P. K.. Labiausiai tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio padaryti vieno tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Į tai nurodo sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Kiti sužalojimai galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek pakartotinių griuviminių traumų metu.

31Teismo posėdyje ekspertas Henrikas Daujotas parodė, kad mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio. Buvo nustatyta dešinės krūtinės ląstos pusės 8–9 šonkaulių lūžiai, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, trauminis kontaktas į dešinės akies sritį ko pasekoje ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Po tokio sužalojimo kol nukentėjusiajam įvyko mirtis, gali žmogus išgyventi, įvykus šviesiajam periodui kai žmogus gali vaikščioti, atlikti kitus veiksmus ir šis periodas priklauso nuo kraujavimo intensyvumo, kiek greitai kraujas kaupiasi po kietuoju galvos dangalu ir susikaupęs pradeda spausti smegenis, tai yra skaičiuojama valandomis iki paros ir netgi iki trijų parų. O kada prasideda tamsusis periodas gali būti žmogus nesąmoningas, bet būti gyvas tai jau skaičiuojama paromis. Liudytojų parodymai atitinka to sužalojimo pobūdį, tai buvo šviesusis periodas kol vyksta smegenų spaudimas jis galėjo vaikščioti. Šonkaulių lūžiai judėti netrukdo. Šiuo atveju tai buvo paprasti lūžiai, nekomplikuoti. Plaučiai nebuvo pažeisti. Šonkaulių lūžiai įtakos mirčiai neturėjo. Alkoholį vartojant būna intensyvesnis kraujavimas. Mirus žmogui alkoholis nepasišalina, kiek buvo tiek ir lieka. Pas nukentėjusįjį alkoholio nerasta. Po sužalojimo praėjus trims paroms iki mirties alkoholis gali būti išsisklaidęs. Kad kraujas išsilietų po kietuoju smegenų dangalu užtenka vieno smūgio. Šonkauliai dažniausia lūžta spardant.

322016-12-16 įtariamojo E. T. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo, dalyvaujant advokatui, (3 t., b. l. 108–125) užfiksuota, kad įtariamasis parodė kur ir kaip buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį ir ant manekeno parodė kas iš įtariamųjų kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, o būtent: parodo vietą kur sutiko nukentėjusįjį, kad pirmas kumščiu du smūgius į veidą suduoda O. K.; po to nukentėjusiajam į tą pačią veido vietą kumščiu nukentėjusiajam suduoda K. P. ir nukentėjusysis nuo suduoto smūgio nukrinta ant žemės; po to parodo, kad jis gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam koja spiria du smūgius į nugaros sritį; po to parodo, kad gulinčiam nukentėjusiajam du kartus į nugaros sritį koją spyrė G. A.; po to parodo, kad gulinčiam nukentėjusiajam du kartus į galvos sritį koja spyrė O. K.; po to parodo, kad gulinčiam nukentėjusiajam į pilvo sritį koja spyrė K. P.; parodo vietą, kur buvo vyras, kuris šaukė, kad jie baigtų smurtą prieš nukentėjusįjį.

332016-12-19 įtariamojo O. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo, dalyvaujant advokatei, (4 t., b. l. 163–172) užfiksuota, kad įtariamasis parodė, kur ir kaip buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį ir ant manekeno parodė, kas iš įtariamųjų kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, o būtent: parodo vietą, kur sutiko nukentėjusįjį, kad pirmas kumščiu smūgį į kairę veido pusę suduoda E. T.; po to nukentėjusiajam į tą pačią veido vietą kumščiu suduoda G. A.; po to parodo, kad jis nukentėjusiajam kumščiu sudavė smūgį į kairį petį; po to parodo, kad E. T., apkabinęs nukentėjusįjį ir pakišdamas koją, nukentėjusįjį parverčia ant žemės; po parodo, kad gulinčiam nukentėjusiajam koja į kairį šoną spyrė K. P..

342016-12-22 įtariamojo G. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo, dalyvaujant advokatei, (5 t., b. l. 90–99) užfiksuota, kad įtariamasis parodė, kur ir kaip buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį ir ant manekeno parodė, kas iš įtariamųjų kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, o būtent: parodo vietą kur sutiko nukentėjusįjį, kad pirmas kumščiu du smūgius į dešinę veido pusę suduoda E. T., nuo suduotų smūgių nukentėjusysis nukrenta ant žemės; po to gulinčiam nukentėjusiajam koja į pilvo ir šono sritį spyrė K. P.; po to parodo, kad jis gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam koja spyrė į pilvo sritį vieną kartą; po to parodo, kad gulinčiam nukentėjusiajam du kartus į nugaros sritį koją spyrė M. R.; po parodo kur paliko gulinį nukentėjusįjį, o patys nuėjo link kelio ( - ).

352016-12-15 įtariamojo K. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo, dalyvaujant advokatui, (6 t., b. l. 16–30) užfiksuota, kad įtariamasis parodė, kur ir kaip buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį ir ant manekeno parodė, kas iš įtariamųjų kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, o būtent: parodo vietą, kur sutiko nukentėjusįjį, kad pirmas kumščiu du smūgius į kairę veido pusę suduoda E. T., o nukentėjusysis nuo suduotų smūgių nukrinta ant žemės; po to gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam du smūgius į pilvo sritį koja spiria O. K.; po to parodo, kad gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam koja į krūtinės sritį spyrė G. A.; po to parodo, kad E. T., gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam koja du kartus spyrė.

36Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio nuostatų taikymo

37Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).

38Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015, 2K-129-976/2016).

39Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nustatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, be to, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

40Nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jeigu smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012 ir kt.). Taigi tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai, tačiau byloje nustatoma, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Todėl, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, labai svarbu nustatyti kaltininkų susitarimo turinį, iš kurio galima spręsti apie kaltininkų tyčios turinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017 ir kt.).

41Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K-482-139/2015, 2K-213-648/2017). Nustačius, kad asmuo, veikdamas bendrai su kitais vykdytojais, tiesiogiai dalyvavo, t. y. atliko veiksmus, kuriais prisidėjo prie to, kad kitam žmogui būtų atimta gyvybė, kyla atsakomybė už nužudymą.

42Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog 2017-10-26, apie 18 val., tiksliau nenustatytu laiku, kaltinamieji G. A., E. T., O. K., K. P. ir liudytojas M. R. susitinka ( - ) mieste, kur vartoja alkoholinius gėrimus, vaikšto po miestą. Apie 21 val., ( - ) gatvėje, pamato priešais juos ateinantį R. P. K.. Nieko kitiems nesakęs kaltinamasis E. T. puola R. P. K., panaudoja prieš jį fizinį smurtą. Kiti kaltinamieji taip pat panaudoja prieš R. P. K. fizinį smurtą, o po to nueina. Kaltinamieji fizinį smurtą prieš R. P. K. panaudoja kaip bendrininkai, iš anksto nesusitarę, tačiau pamatę, kad vienas iš jų panaudoja fizinį smurtą, pritaria jo veiksmams ir taip pat naudoja fizinį smurtą. Bendrininkavimas pasireiškia konkliudentiniais veiksmas. Nors nei vienas iš kaltinamųjų nesiekė R. P. K. nužudyti, tačiau buvo abejingi dėl galimai kilsiančių padarinių. 2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje kaltinamasis E. T. parodė, kad 2016 m. spalio 26 d. visi kaltinamieji, apie 18 val., susitiko ( - ) mieste, kur girtavo, vaikščiojo po miestą. Einant ( - ) gatve pirmi ėjo: jis, O. K. ir G. A., o už ėjo M. R. ir K. P.. Pamatė ateinantį žmogų, kuris ėjo ta pačia gatvės puse. Nukentėjusysis jiems nieko nesakė ir jie jam nieko nesakė. Jis pirmas pribėgo ir smogė smūgį į galvos sritį, tai yra į dešinį žandą. G. A. spyrė vieną kartą, o O. K. trenkė vieną kartą į peties sritį. K. su M. nematė. Pamatęs, kad žmogus nukritęs, dar vieną kartą suspyrė ir nubėgo. 2017 m. sausio 26 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t., 129–130 b. l.) E. T. parodė, „kad 2016-10-26 susitiko visi prie mokyklos: jis, O. K., M. R., K. P. ir G. A.. Pamatė, kad iš baro išėjo nukentėjusysis R. K., jie su juo susikivirčijo, nežino dėl ko. Pirmas trenkė O. K., kumščiu į veidą 2–3 kartus, paskui K. P., po K. smūgio vyras nugriuvo. Jis tris kartus spyrė į nugaros sritį, K. P. spyrė į galvą, G. A. spyrė j krūtinę ir į galva. Jis ėjo priekyje su O. K., kiti trys draugai ėjo jiems už nugaros, iš paskos, pusės metro atstumu nuo jų. Su R. apsižodžiavo, nepamena, kas pirmi pradėjo kabinėtis, jis ar jie. Pirmas smūgiavo O. K. į žando sritį. K. P. trenkė iš rankos, nukentėjusysis tada nukrito ir jis tris kartus spyrė į nugaros sritį, ties nugaros viduriu, pataikė visus tris smūgius. Po to K. dar spyrė į galvos sritį, į pakaušį, du kartus, tuomet G. A. spyrė į krūtinės ląstą ir į galvos sritį. Mušimo priežasties nebuvo, nei vienas nebandė sustabdyti vienas kito. K. smūgiavo pirmas, jis stovėjo nuo nukentėjusiojo apie pusės metro atstumu, R. buvo jam už nugaros. Jis nestipriai spyrė 3 kartus. Žmogus buvo susirietęs ir užsidengęs žandą, kai spyrė kiti draugai jie pataikė į galvą, ties pakaušiu, nes nukentėjusysis prisidengęs buvo labiau veidą. Jis gulėjo susirietęs į kamuoliuką. Jis jautęs, kad jį gali užmušti.“ 2016-12-16 įtariamojo E. T. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo, dalyvaujant advokatui, (3 t., b. l. 108–125) užfiksuota, kad įtariamasis parodė kas iš įtariamųjų kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, o būtent: parodo vietą kur sutiko nukentėjusįjį, kad pirmas kumščiu du smūgius į veidą suduoda O. K.; po to nukentėjusiajam į tą pačią veido vietą kumščiu nukentėjusiajam suduoda K. P. ir nukentėjusysis nuo suduoto smūgio nukrinta ant žemės; po to parodo, kad jis gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam koja spiria du smūgius į nugaros sritį; po to parodo, kad gulinčiam nukentėjusiajam du kartus į nugaros sritį koją spyrė G. A.; po parodo, kad gulinčiam nukentėjusiajam du kartus į galvos sritį koja spyrė O. K.; po parodo. Kad gulinčiam nukentėjusiajam į pilvo sritį koja spyrė K. P.; parodo vietą kur buvo vyras, kuris šaukė, kad jie baigtų smurtą prieš nukentėjusįjį. 2016-12-22 įtariamojo G. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo, dalyvaujant advokatei, (5 t., b. l. 90–99) užfiksuota, kad įtariamasis parodė, kur ir kaip buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį ir ant manekeno parodė, kas iš įtariamųjų kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, o būtent: parodo vietą kur sutiko nukentėjusįjį, kad pirmas kumščiu du smūgius į dešinę veido pusę suduoda E. T., nuo suduotų smūgių nukentėjusysis nukrenta ant žemės; po to gulinčiam nukentėjusiajam koja į pilvo ir šono sritį spyrė K. P.; po to parodo, kad jis gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam koja spyrė į pilvo sritį vieną kartą; po to parodo, kad gulinčiam nukentėjusiajam du kartus į nugaros sritį koją spyrė M. R.; po parodo kur paliko gulinį nukentėjusįjį, o patys nuėjo link kelio ( - ). 2017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis O. K. parodė, kad eidami ( - ) gatve, pamatė einantį „senį“, kuris jiems nieko nesakė. Pirmas pardėjo bėgti E. T. ir „seniui“ trenkė ir jį pargriovė, G. A. sudavė du smūgius į žandą ir vieną kartą spyrė su koja į dešinį, ar į kairį šoną. „Senis“ nugriuvo ant nugaros ir tada K. P. spyrė du kartus į dešinį šoną, M. R. stovėjo už nugaros nieko nedarė. G. A. dar spyrė „seniui“ į kažkurį šoną. Jis „seniui“ sudavė vieną smūgį į petį ir nuėjo toliau nuo to jo. 2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje kaltinamasis O. K. parodė, kad pirmas prie nukentėjusiojo pribėgo E. T. ir smogė į galvą. Nuo smūgio nukentėjusysis, kaip jam atrodo, nenukrito. Kai E. T. sutrenkė nukentėjusiajam, tada jis nukentėjusiam smogė į petį. K. P. spyrė vieną ar du kartus nukentėjusiajam į šoną. Nukentėjusysis buvo užsidengęs veidą. G. A. nukentėjusiajam vieną kartą smogė į galvą. 2016-12-19 įtariamojo O. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo, dalyvaujant advokatei, (4 t., b. l. 163–172) užfiksuota, kad įtariamasis parodė kur ir kaip buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį ir ant manekeno parodė kas iš įtariamųjų kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, o būtent: parodo vietą kur sutiko nukentėjusįjį, kad pirmas kumščiu smūgį į kairę veido pusę suduoda E. T.; po to nukentėjusiajam į tą pačią veido vietą kumščiu nukentėjusiajam suduoda G. A.; po to parodo, kad jis nukentėjusiajam kumščiu sudavė smūgį į kairį petį; po to parodo, kad E. T., apkabinęs nukentėjusįjį ir pakišdamas koją, nukentėjusįjį 2017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis K. P. parodė, kad pirmas prie nukentėjusiojo pribėgo E. T. ir sudavė smūgį į galvą, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Gulinčiam nukentėjusiajam G. A. koja du kartus spyrė į šoną, O. K. gulinčiam nukentėjusiajam spyrė koja į galvą. Jis nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Nukentėjusiajam buvo suduota šeši – septyni smūgiai, nes viskas truko apie dešimt sekundžių. 2016-12-15 įtariamojo K. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo, dalyvaujant advokatui, (6 t., b. l. 16–30) užfiksuota, kad įtariamasis parodė kur ir kaip buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį ir ant manekeno parodė kas iš įtariamųjų kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, o būtent: parodo vietą kur sutiko nukentėjusįjį, kad pirmas kumščiu du smūgius į kairę veido pusę suduoda E. T., o nukentėjusysis nuo suduotų smūgių nukrinta ant žemės; po to gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam du smūgius į pilvo sritį koja spiria O. K.; po to parodo, kad gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam koja į krūtinės sritį spyrė G. A.; po to parodo, kad E. T., gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam koja du kartus spyrė.

43BPK 276 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, o BPK neįtvirtina draudimo teismui nuosprendyje kartu su teisme duotais asmenų parodymais išdėstyti ir jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be to nors pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau ikiteisminio tyrimo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/2017, 2K-60-303/2018). Byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė įtariamųjų E. T., G. A., O. K. ir K. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2016 m. gruodžio 16 d. apklausiamas įtariamuoju (3 t., b. l. 105–106) E. T. parodė, „kad 2016-10-26 susitiko visi ir susimetė alui, parduotuvėje „G.“ nupirko 6 vnt. pakuotę alaus „Štormas“. Jis su O. K. ėjo pirmi. Pamatė ateinantį vyrą priešais juos. Jie ėjo link „( - )“, o tas vyras nuo „( - )“. Tarp to vyro ir jo su O. (K.) kilo žodinis konfliktas, dėl ko, neprisimena. Tada kumščiu tam vyrui trenkė O. (K.) 2–3 smūgius į veido sritį. Po O. smūgių kumščiu tam vyrui trenkė K. P. ir nuo jo – K. smūgio vyras nugriuvo ant šono. Pamena, kad įspyrė du kartus į nugaros sritį į tą pačią vietą ir pasitraukė, nuėjo toliau, bet netoli apie 1–2 metrus. Matė, kad visi jo draugai buvo prie nukentėjusiojo. Matė, kad spardė, O., G. A. ir K. P.. Prie nukentėjusiojo galvos stovėjo O., matė kaip O. įspyrė vieną kartą į galvą. Kiek smūgių įspyrė K. P., negali pasakyti, bet matė, kad spyrė. Visi stovėjo aplinkui. Prie jo stovėjo M. Kad jis muštų, nematė. Tada kažkas pradėjo šaukti išėjęs iš „( - )“, kad baigtų mušti. Todėl visi liovėsi mušti ir ėjo link ( - ). Eidamas matė, kad K. rankos buvo kruvinos. Kitų rankų, kad būtų kruvinos, nematė. Jo rankos nebuvo kruvinos. Jis buvo be pirštinių. K. skundėsi, kad skauda ranką ir O. skundėsi, kad skauda ranką. M. nesiskundė ir G. nesiskundė“. 2016 m. gruodžio 14 d. apklausiamas kaip įtariamasis (5 t., b. l. 88–89) G. A. parodė, „ kad 2016-10-26 jis susitiko su K. P. apie 12 val. miesto centre. Vaikščiojo abu po miestą iki vakaro. Apie 18–19 val. miesto centre susitiko su M. R., O. K. ir E. T.. Priešais vaistinę esančioje sankryžoje, ant šaligatvio sutiko vyrą. Pirmas ėjo E. T. su O. K., tada jis su K. P. ir M. R.. Vyriškis ėjo jiems priešais, jie jam sakė visi, kad pasitrauktų, bet jis nesitraukė ir ėjo priešais. Matė, kaip prieš tai tas vyras ėjo per gatvę nuo alaus baro „( - )“. Jie eidami jį sutiko. Matė kaip pirmas E. T. smogė kumščiu du kartus vyriškiui į kairę veido pusę. Nuo smūgių tas vyriškis nugriuvo ant dešinio šono. Tada gulinčiam iš karto spyrė O. K. du kartus į nugaros sritį arčiau pečių. Jis stovėjo su K. prie pilvo vyriškiui ir spyrė jis vieną kartą į pilvo sritį, matė kaip vieną kartą į pilvo sritį spyrė K. P.“. Įtariamasis O. K. 2016-12-14 (4 t., 161–162 ) parodė, kad 2016-10-26, apie 16 val., susitiko su visais įtarime išvardytais asmenimis, tai E. T., M. R., K. P. ir G. A.. Pamatė vyrą, einantį nuo alaus baro „( - )“ link jų, link parduotuvės „Ž.“. Vyras ėjo kitoje gatvės pusėje nei jie. Jis ėjo baro pusėje. Jie visi perėjo į kitą gatvės pusę. Prie to vyro pirmas pradėjo bėgti E. T. ir pribėgęs, nieko nesakęs iš karto trenkė smūgį kumščiu tam vyrui į kairę veido pusę, netoli smilkinio. Tada iš karto trenkė kumščiu G. A. į kairį žandą. Tada jis trenkė kumščiu vieną kartą į kairį petį. Nuo jo smūgio vyriškis nenugriuvo. Tada jis praėjo į priekį apie 10 metrų. G. ėjo kartu su juo į priekį arčiau „( - )“. Tada atsisukęs pamatė kaip E. T. viena ranka už kaklo iš nugaros pusės paėmė vyriškiui už kaklo ir pakišęs koją jį pargriovė ant šaligatvio. Vyras gulėjo ant dešinio šono galva į barą. Matė, kaip E. spyrė krūtinę, o K. P. spyrė į dešinį pažastį. M. buvo šalia to vyriškio. Įtariamasis K. P. 2016-12-14 parodė, kad 2016-10-26, apie 18 val., susitiko su draugais G. A., O. K., M. R. ir E. T. ( - ) gatvėje prie ( - ) mokyklos. Pasuko į ( - ) gatvę ir sankryžoje prie turgaus sutiko žmogų. Jis ėjo svyruodamas, matėsi, kad neblaivus. Priekyje ėjo O. K. su E. T. ir matė, kaip E. trenkė tam žmogui, vyrui, du smūgius į galvą ir nuo smūgių vyras nugriuvo ant dešinio šono. Tada tam vyrui gulinčiam spyrė O. 3–4 smūgius. O. spyrė į nugarą, tada ėjo aplinkui ir dar spyrė į įvairias kūno vietas, matė, kad spyrė į pilvą. Tada matė, kaip spyrė G. A. iš nugaros į sėdmenis 2 kartus. Kiek pamena dar spyrė ir E. į pečių, krūtinės sritį. Ar M. spyrė nematė, pats nespyrė. Paliko tą vyrą gulintį ir nubėgo gatve.

44Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad visi kaltinamieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. P. K.. Nors kaltinamasis K. P. neigia naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau tai paneigia kitų kaltinamųjų parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Iš karto po sulaikymų kaltinamieji buvo apklausti, jų parodymai buvo protokoluojami parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad įvykio vietoje be kaltinamųjų buvo ir M. R., kuris neigia naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, o visi kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje parodė, kad M. R. smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad kiti kaltinamieji kaltinamąjį K. P. apklaba, nes nei iki įvykio, nei po to tarp jų jokių konfliktų nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti kitų kaltinamųjų, jog ir K. P. naudojo prieš nukentėjusįjį smurtą, parodymais. Nors kaltinamųjų parodymai, kas ir kur sudavė smūgius nukentėjusiajam prieštaringi, tačiau tai nepaneigia fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį.

45Liudytoja L. T. teismo posėdyje parodė, kad 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje parduotuvėje „Ž.“ sutiko R. P. K., kuris buvo sumuštas, ant veido matėsi kraujosruvos, mažai kalbėjo. Paklausus, kas atsitiko R. P. K. pasakė „kad jį sumušė žulikai“ trys, ar keturi. R. P. K. spalio 24 d., matė alaus bare, jis buvo sveikas, su niekuo nekonfliktavo. Liudytoja S. M. teismo posėdyje parodė, kad dirba parduotuvėje pardavėja ir nukentėjusįjį R. P. K. parduotuvėje matė 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje, pirmoje dienos pusėje, R. P. K. buvo atėjęs į parduotuvę. Jo dešinė veido pusė buvo sumušta, mėlyna, nosis prakirsta, rankos kruvinos, rūbai taip pat buvo kruvini. Sakė, kad jam sunku kvėpuoti, ji suprato, kad gal kažkas negerai su plaučiais, ar šonkauliais. Žaizdos buvo nesenos, galbūt jis buvo sumuštas iš vakaro. Jis sakė, kad jį sumušė netoli namų keltas jaunuolių, kiek neįvardino. Už ką sumušė nesakė, pasakė sumušė ir tiek. Siūlė iškviesti greitąją pagalbą, policiją, tačiau jis sakė „nereikia aš einu namo“. R. P. K. buvo atėjęs į parduotuvę prieš savaitę laiko ir nebuvo sumuštas. Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis R. P. K. buvo kaimynas, kuris gyveno laiptinės pirmame aukšte, jos šeima – antrame. R. P. K. gyveno vienas, pas jį kartais ateidavo pašaliniai žmonės, tačiau triukšmo nebuvo. 2017 m. spalio 27 d., apie 13 valandą, laiptinėje sutiko R. P. K., kurio veidas buvo sutinęs, veide matėsi žaizda, kraujas ant veido buvo sukrešėjęs, striukė purvina. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (2 t., b. l. 116–118) konstatuota, kad R. P. K. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio. R. P. K. mirtis įvyko prieš 3–5 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2016-11-03, 9 val. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti ankstyvieji ir vėlyvieji lavoniniai reiškiniai. Mirusiojo R. P. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Mirusiojo R. P. K. kūne rasti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII–IX šonkaulių lūžiai, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame žaste, dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir dešinėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais prieš 3–6 paras iki mirties. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės krūtinės ląstos pusės VIII–IX šonkaulių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi kiti sužalojimai tiek imant juos kiekvieną atskirai, tiek visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. P. K. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio. Sužalojimai padaryti nemažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki mirties. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo R. P. K.. Labiausiai tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio padaryti vieno tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Teismo posėdyje ekspertas H. Daujotas parodė, kad po tokio sužalojimo kol nukentėjusiajam įvyko mirtis, gali žmogus išgyventi, įvykus šviesiajam periodui kai žmogus gali vaikščioti, atlikti kitus veiksmus ir šis periodas priklauso nuo kraujavimo intensyvumo, kiek greitai kraujas kaupiasi po kietuoju galvos dangalu ir susikaupęs pradeda spausti smegenis, tai yra skaičiuojama valandomis iki paros ir netgi iki trijų parų. O kada prasideda tamsusis periodas gali būti žmogus nesąmoningas, bet būti gyvas tai jau skaičiuojama paromis. Liudytojų parodymai atitinka to sužalojimo pobūdį, tai buvo šviesusis periodas kol vyksta smegenų spaudimas jis galėjo vaikščioti. Šonkaulių lūžiai judėti netrukdo. Šiuo atveju tai buvo paprasti lūžiai, nekomplikuoti. Plaučiai nebuvo pažeisti. Šonkaulių lūžiai įtakos mirčiai neturėjo. Alkoholį vartojant būna intensyvesnis kraujavimas. Mirus žmogui alkoholis nepasišalina, kiek buvo tiek ir lieka. Pas nukentėjusįjį alkoholio nerasta. Po sužalojimo praėjus trims paroms iki mirties alkoholis gali būti išsisklaidęs. Kad kraujas išsilietų po kietuoju smegenų dangalu užtenka vieno smūgio. Šonkauliai dažniausia lūžta spardant. Nukentėjusioji K. R. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis R. P. K. gyveno vienas adresu ( - ). Tėvas vedė asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu, alkoholį vartodavo beveik kasdieną. Kai atvykdavo aplankyti, tėvas namuose būdavo vienas. 2016 m. spalio 28 d. telefonu bendravo su tėvu, kuris sveikata nesiskundę, prašė paskolinti pinigų, tačiau nesakė kam, todėl ji pinigų nenuvežė. Kai atvyko tėvo aplankyti, pati atsirakino buto duris, ir, įėjusi į butą, rado tėvo lavoną, bute buvo netvarka, viskas išvartyta. 2016-11-24 daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 85) konstatuota, kad apžiūrėta mirusiojo R. P. K. mobilaus ryšio telefonas Nokia 1800 su dėkliuku ir SIM kortele; nurodyti paskutiniai rinkti numeriai ir priimti skambučiai 2016-10-28. 2016-10-28 nuo 09.37 val. iki 12.48 val. buvo rinkti 5 numeriai; priimti nuo 11.53 val. iki 14.10 val. 3 numeriai. 2016-11-02 praleistas mamos skambutis, o 2016-11-03 praleistas K. skambutis.

46Teismas, įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti R. P. K. mirtį, išskyrus kaltinamųjų E. T., G. A., O. K., K. P. panaudotą fizinį smurtą. Po kaltinamųjų, 2016 m. spalio 26 d. vakare, prieš nukentėjusįjį R. P. K., panaudoto fizinio smurto, pastarasis, 2016 m. spalio 27 d., dar vaikščiojo į parduotuvę, bendravo su kitais žmonėmis, kuriems skundėsi, kad keli vaikinai prieš jį naudojo fizinį smurtą, matėsi ant jo kūno padaryti sužalojimai. 2016 m. spalio 28 d. nukentėjusysis R. P. K. telefonu bendrauja su dukra ir po to jo niekas nematė. Byloje nenustatyta, kad pas nukentėjusįjį į namus kas nors būtų atėjęs. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. P. K. kraujuje alkoholio nerasta, o tai rodo, kad jis prieš mirtį ilgą laiką alkoholio nevartojo ir patvirtina teismo posėdyje eksperto H. Daujoto duotus parodymus, kad po patirtų sužalojimų R. P. K. dar nuo vienos iki trijų parų galėjo būti sąmoningas, vaikščioti, bendrauti, o prasidėjus tamsiajam periodui tampa nesąmoningu, nors ir nėra miręs ir tai gali tęstis paromis.

47Teismas konstatuoja, kad R. P. K. mirties priežastis yra kaltinamųjų E. T., G. A., O. K. ir K. P. padarytas sveikatos sutrikdymas.

48Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų E. T., G. A., O. K. ir K. P. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo R. P. K. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo R. P. K. mirtis – tiesioginis kaltinamųjų E. T., G. A., O. K. ir K. P. veikos rezultatas: kaltinamieji E. T., G. A., O. K. ir K. P., 2017-10-26, apie 21 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje, ( - ) gatvėje, prie miesto turgaus, ( - ) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje gatvės vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų ir dėl menkavertės priežasties, kad nepasitraukė ir nepraleido jų einančių gatve, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. P. K. atžvilgiu, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 9 smūgius R. P. K. į įvairias kūno vietas, bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį R. P. K. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

49Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji būtų siekę nukentėjusio mirties. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-196/2011). Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smūgius kitam žmogui į gyvybei svarbias kūno sritis, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, nuo kurių jis gali mirti. Kaltinamieji smūgiuodami nukentėjusiajam į galvą, šoną ir kitas kūno vietas, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors kaltinamieji ir nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau buvo abejingi nukentėjusiojo R. P. K. mirčiai, panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas suduodant ne mažiau kaip 9 stiprių smūgių kumščiais ir kojomis į galvą ir kitas, kaltinamųjų nenoras išvengti sunkesnių padarinių – pagalbos neiškvietimas sunkiai sužalotam, jo vieno palikimas – liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti.

50BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Tokios paskatos yra veiką kvalifikuojantis požymis. Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-523/2009, Nr. 2K-7-156/2010). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar akivaizdžiai neadekvati priežasčiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-448/2011, Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-8-696/2015.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nesiejo jokie asmeniniai santykiai, iki įvykio jie vienas kito nepažinojo, nekonfliktavo. Smurtą viešoje vietoje kaltinamieji prieš nukentėjusįjį panaudojo be jokios priežasties – nepatiko, kad nukentėjusysis neužleidžia jiems kelio, o tai rodo kaltinamųjų ignoravimą visuotinai priimtinų elgesio normų, fizinį smurtą naudojo viešoje vietoje, ir tik išgirdę šaukiant, kad baigtų mušti žmogų, kaltinamieji savo veiksmus nutraukė ir nuėjo, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

51Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

52Kaltinamajame akte nurodoma, jog E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

53Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

54Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016). Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-372-942/2015, 2K-194-942/2017).

55Kaltinamasis E. T. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu davė nenuoseklius parodymus, jo duoti parodymai prieštarauja vieni kitiems, keitė savo parodymus, kritiškai nevertino savo veikos, todėl jo prisipažinimas nelaikytinas, o vėliau kaltės neigimas, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

56Kaltinamųjų O. K., G. A. ir K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

57BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

58Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji E. T., G. A., O. K. ir K. P. iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo. Teismo posėdyje visi parodė, kad nusikalstamos veikos motyvų paaiškinti negali, būdami blaivūs smurto R. P. K. atžvilgiu nebūtų naudoję, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apsvaigimas paskatino kaltinamųjų nusikalstamą elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

59BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padaro recidyvistas. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

60Kaltinamieji G. M. ir M. V. nusikalstamas veikas padarė būdami teisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, jų atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, paskirtos bausmės, teistumai neišnykę, todėl teismas konstatuoja, kad jie tyčinius nusikaltimus padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

61Bausmės skyrimas

62Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

63Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

64Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

65Skirdamas bausmę kaltinamajam E. T., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – neteistas, baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 27), psichikos sveikatos centre lankėsi, stebimų ligonių grupei nepriklauso (4 t., b. l. 106), teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodyta, kad E. T. galimo nusikalstamos veikos padarymo metu (2016-10-26) lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. E. T. galimo nusikalstamos veikos padarymo metu (2016-10-26) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valgyti. E. T. galimo nusikalstamos veikos padarymo metu (2016-10-26) galėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir galėjo valdyti savo veiksmus. E. T. šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga, nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje. E. T. atminties procesų (tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje atmintyje) sutrikimų nenustatyta (4 t., b. l. 123–129); nors nepilnametis, tačiau nedirbantis ir nesimokantis, bėgantis iš namų, neklausantis globėjų (b. l. 79–82), neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nėra registruotas, smurtas panaudotas prieš garbaus amžiaus nukentėjusįjį, kuris smurto savo elgesiu neišprovokavo, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kito žmogaus gyvybę atėmė netiesiogine tyčia. Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, todėl skiriant bausmę jam taikytinos BK XI skyriaus nuostatos.

66Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam E. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sunkiausio BK straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

67Skirdamas bausmę kaltinamajam G. A., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – iki nusikalstamų veikų padarymo neteistas, administracine tvarka baustas: 2015-06-03 pagal ATPK 185 (6) str. 3 d. nubaustas 7 eurų bauda, 2015-11-19 pagal ATPK 185 (6) str. 4 d. nubaustas 28 eurų bauda, 2016-04-20 pagal ATPK 174 str. nubaustas 28 eurų bauda, 2016-04-12 pagal ATPK 183 str. 1 d. nubaustas įspėjimu, 2016-05-13 pagal ATPK 129 str., 124 (1) str. 8 d., 1 168 eurų bauda (5 t., b. l. 197–200), Psichikos sveikatos centre lankėsi, stebimų ligonių grupei nepriklauso (6 t., b. l. 3), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas (6 t. b. l. 3); nedirbantis ir nesimokantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nėra registruotas, smurtas panaudotas prieš garbaus amžiaus nukentėjusįjį, kuris smurto savo elgesiu neišprovokavo, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kito žmogaus gyvybę atėmė netiesiogine tyčia.

68Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam G. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sunkiausio BK straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

69Skirdamas bausmę kaltinamajam O. K., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – neteistas, administracine tvarka baustas: 2016-12-15 pagal ATPK 174 str., 178 str. 5 d. nubaustas 14 eurų bauda, 2017-03-20 pagal ATPK 485 str. 2 d., nubaustas 22 eurų bauda, 2017-03-28 pagal ATPK 485 str. 2 d., nubaustas 14 eurų bauda (7 t., b. l. 28–29), psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso (5 t., b. l. 71); nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, bedarbis, smurtas panaudotas prieš garbaus amžiaus nukentėjusįjį, kuris smurto savo elgesiu neišprovokavo, nustatytos viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kito žmogaus gyvybę atėmė netiesiogine tyčia. Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, todėl skiriant bausmę jam taikytinos BK XI skyriaus nuostatos.

70Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam O. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sunkiausio BK straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

71Skirdamas bausmę kaltinamajam K. P., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – neteistas, administracine tvarka baustas: 2015-07-23 pagal ATPK 178 str. 5 d., skirtas įspėjimas, 2016-01-26 pagal LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. (6 t., b. l. 122–123 ), Psichikos sveikatos centre lankėsi, stebimų ligonių grupei nepriklauso (6 t., b. l. 131), priklausomybės ligų įskaita nėra (6 t., b. l. 131), nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, ( - ) mokyklos 11 klasės moksleivis, smurtas panaudotas prieš garbaus amžiaus nukentėjusįjį, kuris smurto savo elgesiu neišprovokavo, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kito žmogaus gyvybę atėmė netiesiogine tyčia. Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, todėl skiriant bausmę jam taikytinos BK XI skyriaus nuostatos.

72Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam K. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sunkiausio BK straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

73Civilinio ieškinio nėra.

74Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

75Prie daiktų apžiūros protokolo 2016-11-24 R. P. K. mobiliojo ryšio telefonas (1 t., b. l. 85); papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai, kurie buvo pateikti tirti ir yra prie specialisto išvados Nr. ( - ); dėžė Nr. 3, kurioje papildomos įvykio vietos apžiūros metu ( - ) svetainėje nuo grindų paimti batai su raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują; dėžė Nr. 2, kurioje papildomos įvykio vietos apžiūros metu ( - ) prieškambaryje nuo batų dėžės paimtos sportinės kelnės, marškinėliai, striukė su raudonomis dėmėmis panašiomis į kraują; dėžė Nr. 1, daiktai iš įvykio vietos (nukentėjusiojo buto): 4 buteliai, skardinė, kibirėlis, plastikinė detalė, dalis lipnios juostos; vokas Nr. 1 su 5 vnt. nuorūkomis; vokas Nr. 2. su degtukų dėžute; vokas Nr. 3. su peiliu; vokas Nr. 4 su peiliu; vokas Nr. 5 su flakonu, vokas Nr. 6 su flakonu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunkintini.

76Pakete Nr. 345480, kuriame, kratos metu I. Ž. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), paimti įtariamojo K. P. batai ir kelnės; pakete Nr. 0108028, kuriame reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš įtariamojo K. P. paimta striukė; prie specialisto išvados Nr. ( - ) mobilus telefonas SAMSUNG, IMEI ( - ), SIM kortelė, priklausantys įtariamajam K. P. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini K. P.. Pakete Nr. 345479, kuriame kratos metu įtariamojo O. K. gyvenamojoje vietoje adresu ( - ) paimti įtariamojo O. K. batai, kelnės; paketas Nr. 345477, kuriame reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš įtariamojo O. K. paimta striukė, sportinės kelnės; prie specialisto išvados Nr. ( - ) mobilus telefonas SAMSUNG, IMEI ( - ), SIM kortelė Pildyk, priklausantys įtariamajam O. K., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini O. K.. Pakete Nr. 345476, kuriame savanorišku daiktų pateikimo protokolu iš įtariamojo E. T. paimta striukė, kelnės, batai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini E. T.. Prie specialisto išvados Nr. ( - ) mobilus telefonas NOKIA 1209, IMEI ( - ), SIM kortelė EŽYS, SIM kortelė PILDYK, atminties kortelė „512MBMicro SD“ priklausantys G. A., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina G. A. (2 t., b. l. 107–109, 126–131).

77Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

78Proceso išlaidos: nėra.

79Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

Nutarė

80E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, ir nuteisti:

81pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 7 (septyniems) metams;

82pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

83Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) metams.

84Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2018 m. vasario 14 d.

85Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. vasario 14 d.

86Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

87G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir nuteisti:

88pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

89pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

90Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

91Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintą bausmę subendrinti su ( - )rajono apylinkės teismo 2017-03-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir ( - )rajono apylinkės teismo 2017-04-07 nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

92Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2018 m. vasario 14 d.

93Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 14 d.

94Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

95O. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, ir nuteisti:

96pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams;

97pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

98Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams.

99Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

100Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. sausio 26 d.

101Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

102K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, ir nuteisti:

103pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams;

104pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

105Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams.

106Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

107Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. vasario 8 d.

108Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

109Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus: prie daiktų apžiūros protokolo 2016-11-24 R. P. K. mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 85); papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus, kurie buvo pateikti tirti ir yra prie specialisto išvados Nr. ( - ); dėžę Nr. 3, kurioje papildomos įvykio vietos apžiūros metu ( - ), svetainėje nuo grindų paimti batai su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują; dėžę Nr. 2, kurioje papildomos įvykio vietos apžiūros metu ( - ) prieškambaryje nuo batų dėžės paimtos sportinės kelnės, marškinėliai, striukė su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują; dėžę Nr. 1, kurioje daiktai iš įvykio vietos (nukentėjusiojo buto): 4 buteliai, skardinė, kibirėlis, plastikinė detalė, dalis lipnios juostos; vokas Nr. 1 su 5 vnt. nuorūkų; vokas Nr. 2. su degtukų dėžute; vokas Nr. 3. su peiliu; vokas Nr. 4 su peiliu; vokas Nr. 5 su flakonu, vokas Nr. 6 su flakonu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

110Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus: pakete Nr. 345480, kuriame, kratos metu I. Ž. gyvenamojoje vietoje, adresu: ( - ), paimti įtariamojo K. P. batai ir kelnės; pakete Nr. 0108028, kuriame reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš įtariamojo K. P. paimta striukė; prie specialisto išvados Nr. ( - ) mobilus telefonas SAMSUNG, IMEI ( - ), SIM kortelė, priklausantys įtariamajam K. P., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. P.. Pakete Nr. 345479, kuriame kratos metu įtariamojo O. K. gyvenamojoje vietoje adresu: ( - ), paimti įtariamojo O. K. batai, kelnės; paketas Nr. 345477, kuriame reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš įtariamojo O. K. paimta striukė, sportinės kelnės; prie specialisto išvados Nr. ( - ) mobilus telefonas SAMSUNG, IMEI ( - ), SIM kortelė Pildyk, priklausantys įtariamajam O. K., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. K.. Pakete Nr. 345476, kuriame savanorišku daiktų pateikimo protokolu iš įtariamojo E. T. paimta striukė, kelnės, batai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. T.. Prie specialisto išvados Nr. ( - ) mobilus telefonas NOKIA 1209, IMEI ( - ), SIM kortelė EŽYS, SIM kortelė PILDYK, atminties kortelė „512MBMicro SD“, priklausantys G. A., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. A. ( 2 t., b. l. 107–109, 126–131 ).

111Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems E. T. ir G. A. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., a. k.... 3. G. A., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 4. O. K., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 5. K. P., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 6. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 7. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 8. E. T., G. A., O. K. ir K. P. dėl chuliganiškų paskatų nužudė kitą... 9. 2017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis E. T. kaltu... 10. 2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje kaltinamasis E. T. parodė, kad 2016... 11. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t. b. l. 105–106)... 12. Parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas, manekenas buvo, parodė, kas kur... 13. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais prašo nesiremti, nes tai... 14. 2016 m. gruodžio 16 d. apklausiamas įtariamuoju (3 t., b. l. 105–106) E. T.... 15. 2017 m. sausio 26 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t.,... 16. 2017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis G. A. kaltu... 17. 2016 m. gruodžio 14 d. apklausiamas kaip įtariamasis (5 t., b. l. 88–89 )... 18. 2017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis O. K. kaltu... 19. 2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje kaltinamasis O. K. parodė, kad buvo... 20. 2017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis K. P. kaltu... 21. 2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje kaltinamasis K. P. parodė, kad 2016... 22. Nukentėjusioji K. R. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis R. P. K.... 23. Liudytoja L. T. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nėra... 24. Liudytoja S. M. teismo posėdyje parodė, kad dirba parduotuvėje pardavėja ir... 25. Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad gyvena ( - ), ( - ).... 26. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali... 27. Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47–48 ) parodė, kad R.... 28. 2016-11-02 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole ( 1 t., b. l. 17–22)... 29. 2016-11-24 daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 85) konstatuota, kad... 30. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (2 t., b. l. 116–118 ) konstatuota, kad R. P.... 31. Teismo posėdyje ekspertas Henrikas Daujotas parodė, kad mirtis įvyko nuo... 32. 2016-12-16 įtariamojo E. T. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir... 33. 2016-12-19 įtariamojo O. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir... 34. 2016-12-22 įtariamojo G. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir... 35. 2016-12-15 įtariamojo K. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir... 36. Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio nuostatų taikymo... 37. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129... 38. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą... 39. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 40. Nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių... 41. Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip... 42. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog 2017-10-26, apie 18 val., tiksliau... 43. BPK 276 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai numatyta, kad byloje esantiems... 44. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus,... 45. Liudytoja L. T. teismo posėdyje parodė, kad 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje... 46. Teismas, įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad... 47. Teismas konstatuoja, kad R. P. K. mirties priežastis yra kaltinamųjų E. T.,... 48. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines... 49. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji būtų siekę nukentėjusio mirties. Pagal... 50. BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito... 51. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 52. Kaltinamajame akte nurodoma, jog E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad... 53. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 54. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 55. Kaltinamasis E. T. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu davė... 56. Kaltinamųjų O. K., G. A. ir K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 57. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios... 58. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji E. T., G. A., O. K. ir... 59. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė,... 60. Kaltinamieji G. M. ir M. V. nusikalstamas veikas padarė būdami teisti už... 61. Bausmės skyrimas... 62. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 63. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos... 64. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo... 65. Skirdamas bausmę kaltinamajam E. T., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 66. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų... 67. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. A., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 68. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų... 69. Skirdamas bausmę kaltinamajam O. K., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 70. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų... 71. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. P., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 72. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų... 73. Civilinio ieškinio nėra.... 74. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 75. Prie daiktų apžiūros protokolo 2016-11-24 R. P. K. mobiliojo ryšio... 76. Pakete Nr. 345480, kuriame, kratos metu I. Ž. gyvenamojoje vietoje, adresu ( -... 77. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 78. Proceso išlaidos: nėra.... 79. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 80. E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 81. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 7 (septyniems)... 82. pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.... 83. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes... 84. Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią... 85. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 86. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 87. G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 88. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 12 (dvylikai)... 89. pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.... 90. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes... 91. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,... 92. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 93. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 94. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 95. O. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 96. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 6 (šešiems)... 97. pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.... 98. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes... 99. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 100. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 101. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias –... 102. K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 103. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 5 (penkiems)... 104. pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.... 105. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes... 106. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 107. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 108. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias –... 109. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu... 110. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu... 111. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems E. T. ir G. A. nuo...