Byla 1A-213-135/2016
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko, sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei, nuteistojo A. S. gynėjui adv. Algimantui Pileckiui, nuteistajam V. K., jo gynėjai adv. Kristinai Adomavičienei,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir nuteistojo V. K. advokatės Kristinos Adomavičienės skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

3pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams (dviems metams keturiems mėnesiams)

4pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams (vieneriems metams).

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir V. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams (dvejiems metams keturiems mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose.

6Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metams 5 mėnesiams (dvejiems metams penkiems mėnesiams) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

7Bausmės pradžia V. K. nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

8Skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 20.00 val. iki 4.00 val. būti namuose.

9Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. S. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-04-01 16.20 val. iki 2014-04-02, 16.45 val., laikant kad A. S. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

10Nuosprendžiu Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Viktoro K. Š. teritorinei ligonių kasai priteista 449,82 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt devyni eurus 82 eurocentus).

11Nuosprendžiu D. J. priteista iš A. S. 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, iš V. K. – 115,85 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų 85 eurocentų) turtinės ir 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos.

12Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nustatė

Nustatė

13A. S. nuteistas už tai, kad 2014-03-30 apie 01.53 val., viešoje vietoje – prie baro „P.“, esančio adresu ( - ), matant aplinkiniams, be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo D. J. ir sudavė jam kumščiu vieną smūgį į kairę veido pusę, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

14V. K. nuteistas už tai, kad 2014-03-30 apie 01.55 val., toje pačioje viešoje vietoje matant aplinkiniams, pribėgęs prie nukentėjusiojo D. J. ir jam iš nugaros užsimojęs dešine ranka, kurioje laikė iš baro paimtą alaus stiklinę, be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į dešinę veido pusę, ko pasėkoje nuo smūgio stiklinė sudužo, nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, jam buvo padarytas dešinės akies obuolio sumušimas su odenos plyšimu, kraujo išsiliejimas į priekinę akies kamerą, lęšiuko panirimas, stiklakūnio iškritimas, tinklainės atšokimas, muštinės žaizdos ir kraujosruvos vokuose, muštinė žaizda dešiniame antakyje, taip pat ant žemės nukrito ir buvo sudaužyti nukentėjusiojo akiniai, kurių vertė 115,85 Eur (400 Lt.), tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė D. J. sveikatą, nes dėl dešinės akies obuolio sumušimo su odenos plyšimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, lęšiuko panirimu, stiklakūnio iškritimu, tinklainės atšokimu, muštinėmis žaizdomis ir kraujosruvomis vokuose jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir jis neteko 20 procentų bendrojo darbingumo.

15A. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje viešoje vietoje 2014-03-30 apie 01.56 val., nukentėjusiajam M. Č. pamačius, kad suduodant smūgį stikline įtariamojo V. K. buvo sumuštas D. J., priėjus ir pasakius: „Ką čia darot“, matant aplinkiniams, be jokios priežasties jį stūmė ir sudavė kumščiu du smūgius į veidą bei du smūgius į pakaušį, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą bei sudaužydamas nuo smūgių ant žemės nukritusius nukentėjusiojo akinius, kurių vertė 231,70 Eur (800 Lt.), tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

16Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo žmonai G. S.. Taip pat prašo, jei teismas nerastų galimybės patenkinti pirmojo prašymo, priimti naują nuosprendį, jo veiką dėl D. J. perkvalifikuoti į BK 140 str. l d. ir jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę sutrumpinti ir sušvelninti jos atlikimo sąlygas: įpareigojimą būti namuose nuo 20.00 val. iki 04.00 val. pakeisti įpareigojimu būti namuose nuo 23.00 val. iki 04.00 val. jei tai nesusiję su darbu. Taip pat prašo D. J. priteistą civilinį ieškinį sumažinti.

17Nurodo, kad teismo nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, arba nuosprendis keistinas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir, neatsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus, paskyrė per ilgą laisvės apribojimo bausmę ir per griežtus įpareigojimus. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo ir laiduotojo jo žmonos prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir priteisė aiškiai per didelę 2000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.

18Tvirtina, kad teismas, nurodydamas, kad jis be jokios priežasties sudavė smūgį nukentėjusiajam D. J., neįvertino to, kad D. J. bare elgėsi netinkamai, įžūliai lindo prie jo mamos, trukdė linksmintis, todėl, kai išėjo į lauką, jis (A. S.) priėjo prie jo ir norėjo išsiaiškinti, kodėl jis taip elgėsi, D. J. staiga pasilenkė prie jo, jis pamatė, kad sujudėjo jo akiniai ir jie gali jam nukristi, todėl pasakė jam apie tai, kad gali nukristi ir sudužti akiniai, pasirodė, kad, lenkdamasis prie jo, D. J. užsimojo jam smogti kumščiu, todėl gindamasis nuo būsimo D. J. smūgio, smogė jam pirmas, dėl ko labai gailisi.

19Pažymi, kad teisme, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, neatsisakė duoti parodymų, tik paaiškino, kad parodymus duos po to, kai bus apklausti nukentėjusieji ir liudytojai bei ištirta kita bylos medžiaga, kaltu prisipažino, ne kartą nukentėjusiojo atsiprašė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Mano, kad priežastis, dėl kurios jis priėjo prie nukentėjusiojo ir užkalbino jį, buvo rimta ir tai buvo asmeninių santykių aiškinimasis.

20Nurodo, kad po to, kai jis sudavė D. J. smūgį į veidą, jis puolė jį mušti kumščiais, jam padėjo jo draugas, jis nuo jų puolimo buvo priverstas trauktis atbulas, traukėsi tol, kol, pamatęs, kad dviese jį puola, jo gelbėti atbėgo V. K., kuris iš užpakalio sudavė smūgį D. J. ir taip nutraukė D. J. ir jo draugo smurtą prieš jį. Manau, kad ne jo veiksmai išprovokavo nuteistojo V. K. veiksmus, o paties nukentėjusiojo D. J. ir jo draugo veiksmai.

21Tvirtina, kad teismas neįvertino to, kad M. Č. parodymai prieštarauja ne tik jo (A. S.) parodymams, bet ir V. K., liudytojų D. S. ir G. S. parodymams apie tai, kada jam (M. Č.) buvo suduota. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. Č. teismui teigė, jog jis nenori, kad A. S. būtų nuteistas, jie susitaikė ikiteisminio tyrimo metu.

22Mano, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nepatenkino tiek jo, tiek jo žmonos G. S. prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą mano žmonai G. S.. Pažymi, kad jie gerai sutaria, žmona rūpinasi juo, o jis rūpinuosi šeima. Nurodo, kad teismas, atmesdamas jo prašymą perduoti jį pagal laidavimą, nurodė, kad jis (G. S.) nepripažino kaltės dėl M. Č.. Teigia, kad dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, ką padarė, kad galėjo pastumti ir suduoti netyčia gindamasis nuo D. J. ir jo draugo E. S. smūgių, kaltės teisme neneigė, tačiau teisme apklausus liudytojomis Daivą ir G. S. paaiškėjo, jog jos atitraukė nuteistąjį iš muštynių vietos kai D. J. po V. K. smūgio pagriuvo ant žemės, todėl jis negalėjo M. Č. suduoti smūgių ir jo pastumti.

23Nurodo ir tai, kad įpareigojimas būti namuose nuo 20.00 val. labai apriboja jo teises ir galimybes pabūti gryname ore, o dėl darbo pobūdžio jo darbo laikas yra neribotas, tenka visur važinėti ir šalinti gedimus, dažnai tai būna ir po 18.00 val., o grįžus į namus nori būti lauke su šeimos nariais, padėti žmonai. Prašo teismo pakeisti įpareigojimą ir įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 04.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė, nukentėjusysis M. Č. jam atleido, su juo susitaikė, M. Č. jokių pretenzijų nereiškia, po įvykio praėjo jau du metai, yra dirbantis, turi šeimą, augina mažametę dukrą, kuriai tik 7 mėnesiai, dirba vienas, o teismas nuosprendyje, skirdamas bausmę, šių aplinkybių realiai neįvertino ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Pasižada, kad elgsis tinkamai ir daugiau jokių nusikaltimų nedarys.

24Tvirtina, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, savo kaltę pripažino, labai gailisi, teisminio nagrinėjimo metu atlygino 300 eurų žalą D. J., norėjo atlyginti ir daugiau, tačiau D. J. reikalavo 10 000 Lt, kas, nuteistojo nuomone, yra per daug ir dėl sunkios šeimos materialinės padėties tokios sumos atlyginti negali. Sprendžia, kad teismas, priteisdamas dar papildomai D. J. 2000 EUR neatsižvelgė į jo šeimos sunkią materialinę padėtį, į tai, kad šeimoje dirba tik jis vienas, atlyginimas yra nedidelis.

25Apeliaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėja advokatė prašo skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti, priimant naują nuosprendį ir baudžiamąją bylą V. K. atžvilgiu pagal LR BK 284 str. 1 d. nutraukti, veiką iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d., bei, taikant LR BK 28 str., baudžiamąją bylą nutraukti (BK 3 str. 1 d. 9 p.). Taip pat prašo, teismui neradus galimybės perkvalifikuoti V. K. veiksmų, nustatyti V. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p., ir skirti švelnesnę bausmę. Prašo D. J. iš V. K. priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ženkliai sumažinti, o ieškinį dėl turtinė žalos – atmesti.

26Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, paskirta aiškiai per griežta bausmė, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas nepakankamai atsižvelgė į svarbias įvykio aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, numatytas LR BPK 20 str. 5 d., todėl neteisingai kvalifikavo jos ginamojo veiksmus, neatsižvelgė į svarbias, galėjusias turėti įtakos bausmės paskyrimui, aplinkybes, neteisingai pritaikė LR BK bendrosios dalies normas, pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, nepakankamai motyvuodamas, kodėl priteisia D. J. atlyginti turtinę žalą, taip pat to, kodėl priteisė tokią didelę sumą neturtinės žalos atlyginimui.

27Nurodo, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu, teisme parodė, kad matė prie parduotuvės „M.“ vykstantį konfliktą, t.y. link A. S. einančius du asmenis, kurie mosikavo rankomis, pirmasis ėjo nukentėjusysis D. J., o šio draugas truputį iš kairės, paties konflikto pradžios nematęs, tačiau iš asmenų, einančių link A. S., agresyvių veiksmų, smūgių rankomis sudavimo (įvardintų kaip mosavimu), suvokė jų tikslus, matė, kad suduodamus smūgius A. S. atmušinėjo rankomis. Nurodė, kad įvertinęs situaciją, suvokdamas, kad minėtus asmenis būtina sustabdyti, atkreipti jų dėmesį, tikslu pagelbėti A. S., nes situacija buvo įtemta, pasielgė spontaniškai, nieko kito nesugalvojęs, iš už nugaros pribėgo norėdamas stikline suduoti D. J. į nugaros sritį, o kaip tik tuo momentu galimai A. S. sudavė smūgį D. J., šis nuo smūgio sukosi pritūpdamas, o jis pradėto smūgio negalėjo sustabdyti, nes ranka su stikline jau buvo iškelta, todėl smūgis buvo suduotas D. J. į veido dešinę pusę. Pažymi, kad pastarasis jo veiksmas buvo reakcija į neteisėtus D. J. veiksmus, kuriuos matė atliekant jo pažįstamo A. S. atžvilgiu. Nurodo, kad V. K. pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, tačiau ikiteisminio tyrimo, teisminio proceso metu neigė jam inkriminuojamas chuliganiškas paskatas, teigdamas, kad veikė esant būtinosios ginties sąlygoms.

28Dėl teismo teiginių, jog V. K. nebuvo jokios grėsmės, gynėja nurodo, kad tokius teismo teiginius paneigia D. J. parodymai 2015-04-02 teismo posėdyje, kuriame D. J. nurodė, kad viskas vyko iš inercijos, dėl alkoholio, gavo smūgį iš A. S., po to puolė gintis, smūgiavo kelis smūgius, bet jo smūgiai buvo atmušti, o po to pajuto stiprų smūgį į veidą, konfliktas dar vyko, po to sustojo A. S., sustojo ir jis.

29Skunde advokatė išdėsto D. S., G. S., E. S. parodymus ir teigia, kad minėti liudytojai patvirtino, kad konfliktas tarp A. S. ir D. J. tuo momentu, kai pribėgo V. K. nebuvo pasibaigęs, jis tęsėsi, D. J. veiksmai, atliekami A. S. atžvilgiu, kuriuos matė V. K., iššaukė pastarojo veiksmus. Tvirtina, kad V. K., matydamas puolamą, mušamą pažįstamą asmenį, turėjo labai trumpą laiko tarpą priimti adekvatų ir teisingą sprendimą, todėl jo veiksmus nulėmė ne chuliganiškos paskatos, o staigiai ir netikėtai susiklosčiusios nestandartinės aplinkybės, V. K. sureagavo impulsyviai, ketindamas atkreipti puolusio asmens, t. y. D. J. dėmesį, o sužalojimo, kuris buvo konstatuotas 2014 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ), būtent tokia apimtimi padaryti nei ketino, nei planavo.

30Nurodo, kad teismo teiginys, jog, jei nukentėjusysis nebūtų pasisukęs, smūgis stikline jam būtų tekęs į pakaušį, o ne į nugarą, neatitinka tikrovės, nes V. K. yra žemesnio ūgio nei nukentėjusysis, ką teismo posėdyje nurodė nukentėjusysis M. Č., teigdamas, kad iš paskos ėję vaikinai buvo žemesnio ūgio. Tvirtina, kad akivaizdu, jog jei nukentėjusysis D. J. paskutiniu momentu sukdamasis nebūtų pritūpęs, V. K. suduotas smūgis būtų kliuvęs būtent į nugaros sritį.

31Nurodo, kad smurto panaudojimas viešoje vietoje nebūtinai reiškia chuliganiškus motyvus, o šiuo atveju smurto panaudojimo motyvas buvo aiškus – pažįstamo asmens gynimas nuo pradėto ir toliau vykstančio kėsinimosi. Atkreipia dėmesį, kad V. K. konflikto pradžios nematė, o įvykį matė tik nuo tada, kai A. S. traukėsi atgal ir atmušinėjo D. J. ir E. S. suduodamus smūgius. Ką patvirtina liudytojos G. S., nuteistojo A. S. parodymai. Atsižvelgdama į tai, advokatė tvirtina, kad V. K., stebėdamas įvykio eigą, pagrįstai susidarė nuomonę, kad A. S. atžvilgiu du asmenys, t. y. D. J. ir E. S. vykdo nusikalstamus veiksmus, kurie tęsėsi ir pasibaigę nebuvo, atliekami veiksmai buvo akivaizdūs, realūs, A. S. buvo iškilusi reali grėsmė.

32Tvirtina, kad atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, teismo posėdžių metu apklaustų asmenų parodymus, galima teigti, kad pats nukentėjusysis ir kartu su juo A. S. persekiojęs asmuo E. S. elgėsi netinkamai, iššaukiančiai, provokuojančiai, D. J., po A. S. suduoto smūgio, nesikreipė į policijos pareigūnus, o ėmėsi vykdyti smurtinius veiksmus A. S. atžvilgiu ir savo nederamais veiksmais sukėlė situaciją, kuri baigėsi nusikaltimo padarymu. Teigia, kad V. K. realizavo įstatymo suteiktą teisę į būtinąją gintį, jo veiksmai buvo atsakas į nukentėjusiojo priešingus teisei veiksmus, tačiau teismas visiškai į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai V. K. veikos motyvus įvertino kaip chuliganiškus, tačiau V. K. veika turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d., taikytas LR BK 28 str., ir byla V. K. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

33Taip pat nurodo, kad V. K. veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 284 str. 1 d. ir neabejotina, kad V. K. veiksmus padarė viešoje vietoje, tačiau sveikatos sutrikdymas dar nereiškia viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymo, o nesunkus sveikatos sutrikdymas yra BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, jo neapima BK 284 str. 1 d. Pažymi, kad teismas, kaip veikos padarinius, nurodė aplinkinių pasipiktinimą bei išgąstį, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, tiek teismo posėdžių metu parodymus davę asmenys nenurodė, jog buvo pasipiktinę bei išgąsdinti. Priešingai, pagal byloje surinktą medžiagą, konfliktas tarp A. S. ir D. J., kuomet pribėgo V. K., vyko toliau nuo baro „P.“. 2015-10-27 teismo posėdžio protokole D. J. nurodė, kad ta vieta, kur jam buvo smogta bokalu, nuo ,,P.“ durų galėjo būti kokie 5-6 metrai, ten kur seniau buvo bankomatas, liudytoja G. S. S. tame pačiame teismo posėdyje nurodė, kad A. S. traukėsi gal 6-8 metrus, nuo ,,P.“ link ,,M.“, nukentėjusysis M. Č. 2015-04-02 teismo posėdyje nurodė, kad aplink daug žmonių nebuvo, 2015-10-12 teismo posėdyje liudytoja D. Z. parodė, kad daugiau aplinkui žmonių nebuvo. Pažymi, kad įvykio metu ties baro „P.“ durimis būriavos asmenys, išėję iš baro patalpų, rūkė, tačiau pats incidentas vyko tolėliau, o tarp ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžių metu apklaustų asmenų tiesiogiai įvykį matė D. S., D. Z., G. S. S., tačiau pastarosios pasipiktinimo ar išgąsčio neišreiškė, o nukentėjusysis M. Č. ikiteisminio tyrimo metu nors ir išreiškė mintį, kad yra pasipiktinęs, tačiau atkreipia dėmesį, kad pačiam M. Č. įvykio metu buvo nustatytas 1.81 promilių girtumas, pastarojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo prieštaringi, neatitinkantys realių įvykio aplinkybių. Nurodo ir tai, kad A. S. su nukentėjusiuoju M. Č. susitaikė, pastarasis pretenzijų dėl įvykio nereiškė, o V. K. M. Č. atžvilgiu nesmurtavo, liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad yra pasipiktinęs vaikinų elgesiu, tačiau advokatė pažymi, kad ir jis šioje situacijoje nebuvo pašalinis žmogus, jis buvo aktyvus įvykio dalyvis, kuris kartu su D. J. vijosi A. S., bandydamas šiam suduoti smūgius rankomis ir tokiu elgesiu iššaukė V. K. veiksmus.

34Tvirtina, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog dėl V. K. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nėra duomenų, kad konkrečioje įvykio vietoje, kur D. J. buvo suduotas smūgis bokalu, būtų pašaliniai žmonės ir jiems būtų sutrukdyta, kad kiltų triukšmas, kad V. K. veika buvo sudaryti nepatogumai kitiems žmonėms, jie būtų išgąsdinti, šokiruoti, sutrikdytas jų darbas, poilsis, kad būtų sutrikdytas eismas ar viešas renginys. Todėl, advokatė teigimu, teismas nenustatė būtinojo BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių – pavojingos veikos padarinių, todėl V. K. pagal BK 284 str. 1 d. turi būti išteisintas.

35Nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors šis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarasis viso proceso metu davęs išsamius parodymus apie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, patvirtino padarytos veikos faktą, teisingai nusakė svarbiausius veikos bruožus, ypatybes ir padarymo aplinkybes, o teisiamajame posėdyje nurodė, kad gailisi dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo ir atsiprašė nukentėjusiojo. Tvirtina, kad V. K. neprivalėjo visiškai sutikti su prokuroro, nukentėjusiojo ar teismo pateikta veikos kvalifikacija. Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis, nors ir nurodė, kad prisipažįsta kaltu, tačiau jam davus paaiškinimus, teismas konstatavo, jog kaltinamasis V. K. prisipažino iš dalies kaltu.

36Nurodo, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ir teismui V. K. eilę kartų bandė tartis su nukentėjusiuoju, derino atlyginamos neturtinės žalos sumą, bendravo asmeniškai su nukentėjusiuoju ir jo atstovu, tačiau reikalaujama suma buvo ženkliai per didelė, prasilenkė su logika ir teismų praktika, kadangi nukentėjusysis reikalavo atlyginti 27 000 EUR neturtinės žalos, nesutiko, kad suma būtų sumažinta ir atlyginama dalimis, tik teisme nusileido iki 20 000 EUR, tačiau šis reikalavimas taip pat yra V. K. neįvykdomas.

37Nurodo, kad V. K. yra tik 40 procentų darbingas, kiekvieną mėnesį gauna 164 EUR neįgalumo pensiją, iš jos pagal sudarytą susitarimą su Šiaulių teritorine ligonių kasa, moka po 30 EUR 799,82 EUR civiliniam ieškiniui už nukentėjusiajam D. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti, susitarimas yra vykdomas, šiai dienai sumokėta 450 EUR, V. K. geranoriškai sutiko atlyginti nukentėjusiajam D. J. 10 000 Eur neturtinės žalos, iš gaunas pensijos kiekvieną mėnesį pervedant į D. J. nurodytą sąskaitą po 60 EUR, tačiau nukentėjusysis kategoriškai atsisakė, kad neturtinė žala būtų atlyginama dalimis. Pažymi, kad nors V. K. ir yra jauno amžiaus, tačiau neįgalus, todėl turi tik minimalias galimybes įsidarbinti, realios galimybės atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam D. J. nemato, nors ir dėtų visas galimas pastangas. Tvirtina ir tai, kad teismas, priteisdamas 20 000 EUR neturtinės žalos nukentėjusiajam D. J. iš V. K., nukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos tokio tipo bylose.

38Nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai nenustatė V. K. atsakomybės lengvinančios aplinkybės – V. K. elgesiui įtakos turėjo ne tik provokuojantis ir rizikingas liudytojo E. S. elgesys, bet ir paties nukentėjusiojo D. J. provokuojantis ir rizikingas elgesys, kadangi, advokatės teigimu, minėtiems asmenims neatlikus neteisėtų veiksmų A. S. atžvilgiu, V. K. nebūtų gynęs A. S..

39Dėl turtinės žalos atlyginimo D. J. priteisimo advokatė nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nukentėjusiajam akiniai nukrito nuo V. K. suduoto smūgio, kadangi iš liudytojų parodymų matyti, kad akiniai nukrito iki smūgio sudavimo ir jie negalėjo nukrist ant taksi stogo. Be to, tvirtina, kad teismas nesvarstė tokios galimybės, kad stiklo dalelės, patekusios į D. J. akį, galėjo būti alaus bokalo stiklo šukės, o ne akinių stiklo. Atsižvelgdama į tai, advokatė teigia, kad teismas nepagrįstai iš V. K. priteisė turtinės žalos atlyginimą D. J..

40Teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis V. K. ir jo gynėja advokatė prašė V. K. gynėjos advokatės apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

41Nuteistojo A. S. ir nuteistojo V. K. gynėjos advokatės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

42Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

43Nors nuteistasis A. S. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 284 str. 1 d. ir teigia, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 140 str., o V. K. taip pat ginčija jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., nurodydamas, kad pastarojo veika galėtų būti kvalifikuota tik pagal BK 138 str. 1 d. ir baudžiamoji byla nutraukta taikant BK 28 str., tačiau tokia apeliantų pozicija vertintina kritiškai. Apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistasis A. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., o V. K. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., ir veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų, prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Konstatuotina, kad nuteistojo A. S. veiksmų vertinimas pagal BK 284 str. 1 d., o V. K. – pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., yra teisingas.

44Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., o V. K. – pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Jų kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

45Įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą nuteistųjų A. S. ir V. K. gynėjos advokatė apeliacinių skundų motyvų kontekste, sutikti su apeliantų vertinimu, jog nuteistųjų veiksmuose nėra nusikaltimų, įtvirtintų BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., požymių nėra teisinio pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų A. S. ir V. K. padarytų veikų. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

46Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią konflikto eigą: A. S. 2014-03-30 apie 01.53 val., viešoje vietoje – prie baro „P.“, esančio adresu ( - ), rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, dėl chuliganiškų paskatų – turėdamas menkavertę dingstį (dėl to, jog nukentėjusysis galimai trukdė jam ir jo draugei bei motinai šokti bare) ir elgdamasis įžūliai sudavė D. J. kumščiu vieną smūgį į kairę veido pusę, nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, po ko, A. S. ir D. J. tęsiant konfliktą ir bandant vienas kitam smūgiuoti, V. K., pribėgęs prie nukentėjusiojo D. J. ir jam iš nugaros užsimojęs dešine ranka, kurioje laikė iš baro paimtą alaus stiklinę, be jokios priežasties iš chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į dešinę veido pusę, ko pasėkoje nuo smūgio stiklinė sudužo, D. J. nugriuvo ant žemės, jam buvo padarytas dešinės akies obuolio sumušimas su odenos plyšimu, kraujo išsiliejimas į priekinę akies kamerą, lęšiuko panirimas, stiklakūnio iškritimas, tinklainės atšokimas, muštinės žaizdos ir kraujosruvos vokuose, muštinė žaizda dešiniame antakyje, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta D. J. sveikata, taip pat ant žemės nukrito ir buvo sudaužyti nukentėjusiojo akiniai, kurių vertė 115,85 Eur (400 Lt).

47BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013,2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015). Taigi taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Tai yra tyčinis nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-492-942/15).

  1. Stasiulio apeliaciniame skunde nurodoma, jog jo veiksmus reikėtų vertinti nukentėjusiojo D. J. provokuojančio elgesio kontekste aiškinantis asmeninius nesutarimus ir juos kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. O V. K. gynėja tvirtina, jog jos ginamojo veiksmai turėtų būti vertinami kaip būtinosios ginties ribų neperžengimas, kadangi V. K. ginė kitą asmenį, t. y. A. S., nuo gresiančio pavojingo kėsinimosi ir juose nebuvo jokių chuliganiškų motyvų, t.y. pagal BK 138 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 28 str., bylą nutraukti.

48Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog nors A. S. veiksmais nukentėjusiajam D. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, o V. K. veiksmais D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jų veiksmai nebuvo nukreipti į visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, tai buvo reakcija į tai, kad, nuteistųjų įsitikinimu, nukentėjusysis bare elgėsi netinkamai ir bandė užpulti A. S., t. y. pavojingai kėsinimosi į A. S. gyvybę ir sveikatą.

49BK 284 straipsnio 1 dalyje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-397-895/2015), tačiau jie gali būti vertinami nustatant kaltininkų tyčią. Dominuojančių motyvų nustatymas (asmeniniai, chuliganiški ar kiti) kiekvienu atveju yra svarbus nustatant kaltininko tyčios kryptingumą (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-242/2011). Pagal BK 284 straipsnį veikos gali būti kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-467-976/15).

50Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d.) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, Nr. 2K-72/2010,2K-91/2010,2K-136/2010, 2K-410/2011,2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011,2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015).

51Nagrinėjamu atveju A. S. nurodo, jog jo veiksmų tikslas buvo ne sutrikdyti viešąją ar visuomenės tvarką ir rimtį, o išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis nepagarbiai elgėsi su jo motina bare ir jiems trukdė linksmintis, o suduodant smūgį D. J. – apsiginti nuo galimo D. J. smurto prieš jį. Tuo tarpu iš V. K. gynėjos skundo taip pat matyti, jog jos ginamasis nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos, o siekė apginti A. S. nuo galimo nukentėjusiojo smurto.

52Kolegija pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai vertino visas faktines aplinkybes, reikšmingas nuteistųjų A. S. ir V. K. tyčiai konstatuoti: nusikaltimų padarymo būdą; fizinio smurto naudojimą, ir pagrįstai konstatavo tyčią sutrukdyti visuomenės rimtį ir tvarką viešoje vietoje bei nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

53Bylos duomenys rodo, kad įvykio metu tarp A. S. ir nukentėjusiojo kilo konfliktinė situacija iš esmės dėl menkos priežasties – dėl trukdymo šokti bare, t. y. A. S. bare šokant su drauge ir motina, nukentėjusysis norėjo šokti su A. S. motina, kas A. S. nepatiko. Apelianto A. S. teigimu, nukentėjusysis elgėsi grubiai, nepagarbiai elgėsi su jo motina, bare trukdė linksmintis. Be to, kaip seka iš paties nuteistojo A. S. parodymų, jis baro kieme norėjo dėl to išsiaiškinti su D. J. ir jam pasirodė, kad D. J., pasilenkdamas prie jo, norėjo jam trenkti, todėl A. S. D. J. trenkė pirmas. Tuo tarpu, V. K., pamatęs konfliktą tarp A. S. D. J. bei link A. S. einantį ir dar vieną asmenį, pribėgo prie D. J. ir jam trenkė alaus stikline į dešinę veido pusę.

54Iš nukentėjusiojo, liudytojų, dalinių pačių nuteistųjų parodymų matyti, kad pirmas smūgį nukentėjusiajam sudavė A. S., po ko D. J. taip pat siekė A. S. trenkti ir jie vienas kito smūgius atmušinėjo, o V. K. priėjęs tuo metu D. J. trenkė į veidą alaus stikline. Iš paties A. S. bei liudytojų G. S. (buvusios S.), D. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad V. K. smurtas (smūgio sudavimas stikline nukentėjusiajam į veidą) prieš D. J. jiems buvo netikėtas ir juos nustebino, iki konflikto V. K. su jų kompanija bare nebendravo. Taip pat iš nustatytų įvykio aplinkybių matyti, kad V. K. D. J. smūgiavo priėjęs iš nugaros ir į veido dešinę pusę pataikė D. J. tuo metu atsukus veidą.

55Kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog jokio pavojingo, realaus ir akivaizdžiai pavojingo kėsinimosi į A. S. sveikatą ir gyvybę nebuvo. Taigi dėl kilusio konflikto A. S. tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, dėl chuliganiškų paskatų – turėdamas menkavertę dingstį (dėl to, kad, A. S. nuomone, D. J. nepakankamai pagarbiai elgėsi su jo motina ir norėjo ją pašokdinti) ir elgdamasis įžūliai pirmas sudavė smūgį D. J. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, o V. K., neturėdamas tam jokios priežasties, tyčia prieidamas iš nugaros prie nukentėjusiojo, trenkė D. J. alaus stikline į galvą ir pataikė į veido dešinę pusę, kuri nuo smūgio sudužo, o D. J. nugriuvo ant žemės, dėl ko padarė D. J. dešinės akies obuolio sumušimą su odenos plyšimu, kraujo išsiliejimą į priekinę akies kamerą, lęšiuko panirimą, stiklakūnio iškritimą, tinklainės atšokimą, muštinę žaizdą ir kraujosruvą vokuose, muštinę žaizdą dešiniame antakyje, taip pat sudaužė nukentėjusiojo akinius, t.y. tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė D. J. sveikatą ir jis neteko 20 procentų bendrojo darbingumo.

56Šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent: specialisto išvada Nr. ( - ) (1 t., 95-96 b. l.), daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., 81 b. l.), parodymų patikrinimo vietoje protokolai (1 t., 18-24, 54-57, 58-61, 62-65, 66-69), nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai (1 t., 75-79 b. l.), akistatos protokolas (2 t., 91 b. l.) bei kiti byloje esantys duomenys.

57Ir nors nnuteistojo V. K. gynėja tvirtina, kad teismas nenustatė BK 284 str. numatyto būtinojo nusikaltimo požymio – pavojingų padarinių, t.y. viešos tvarkos sutrikdymo, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

58Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktą ir smurtą prieš D. J. stebėjo grupė žmonių, kurie leido vakarą naktiniame klube, kai kurie iš jų buvo sugluminti ir šokiruoti A. S. ir V. K. smurtiniais veiksmais, į įvykio vietą buvo iškviestas greitosios medicinos pagalbos ekipažas, policijos pareigūnai. Todėl, nepaisant to, jog A. S. ir V. K. apeliaciniuose skunduose teigė, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kad jie siekė priešpastatyti save aplinkiniams, kad smurtaudami prieš D. J. elgėsi chuliganiškai, tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatytos faktinės aplinkybės, konflikto pradžia, smurto naudojimas, sukeltos pasekmės rodo nuteistųjų aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų niekinimą, siekimą priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, todėl buvo pažeista viešoji tvarka.

59Apelianto V. K. gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino V. K. veiksmų – smūgių alaus stikline į nukentėjusiojo galvą – kaip būtinąją gintį, nes jis gynė A. S. nuo nukentėjusiojo D. J. bei jo draugo neteisėtų veiksmų, t. y. pavojingo kėsinimosi į A. S. gyvybę ir sveikatą, tačiau aukštesnysis teismas su tuo nesutinka.

60BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015, 2K-520-303/2015 ir kt.).

61Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-520-303/2015).

62Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs visus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad būtinosios ginties situacijos šioje byloje nebuvo. Nuteistųjų veiksmai nebuvo gynybinio pobūdžio, jais nebuvo siekiama apsiginti nuo nukentėjusiojo, nes, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nuteistasis A. S. pirmas trenkė smūgį nukentėjusiajam po to, kai jam (A. S.) nepatiko nukentėjusiojo elgesys baro šokių aikštelėje, o V. K. trenkė stiklo bokalu nukentėjusiajam į galvą tuo metu, kai A. S. su nukentėjusiuoju kumščiavosi, tačiau nebuvo tokia situacija, kuri leistų spręsti, kad A. S. būtina pagalba ir konflikto metu jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus. Juolab, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, be V. K. įvykio vietoje dar buvo žmonių, kurie nesikišo į nukentėjusiojo ir A. S. konfliktą, jį tik stebėjo, ir V. K. neadekvatus elgesys – smūgis nukentėjusiajam stiklo taure į galvą – daugelį šokiravo ir nustebino.

63Kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau nuteistieji be pagrindo viešoje vietoje pademonstravo savo viršenybę, dėl ko tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų.

64Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino A. S. kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, o V. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

65Apeliaciniu skundu A. S. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatų.

66Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. S. padarė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 2, 3 str.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gautas A. S. žmonos G. S. prašymas perduoti A. S. jos atsakomybei pagal laidavimą. Abejonių dėl šio asmens patikimumo būti laiduotoju pirmosios instancijos teismui nekilo, laiduotojo patikimumas neginčijamas ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, šių aplinkybių pagrindu akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. numatytą formalųjį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kriterijų G. S. atitiko.

67Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-78-693/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, net ir nustačius visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-140/2015, 2K-86-895/2015).

68Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t.y., kad tarp A. S. ir nukentėjusiojo nebuvo pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo. Tačiau kolegija su tokia nuteistojo A. S. pozicija nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. nukentėjusiajam atlygino 300 EUR padarytą žalą, tačiau su pirmosios instancijos teismo priteistu 2000 EUR žalos atlyginimu jis nesutinka. Teismas pažymi, kad veika buvo padaryta 2014-03-30, tuo tarpu byla buvo išnagrinėta tik 2016-03-16, nuteistajam A. S. buvo žinoma, jog dėl patirtos traumos, kurią iššaukė ir neteisėti A. S. veiksmai, nukentėjusysis neteko akies ir dalies regėjimo, tapo iš dalies nedarbingu, jis buvo operuojamas, ilgą laiką gydėsi, lankėsi pas medikus, pirko vaistus, kurį laiką buvo iš vis nedarbingas, todėl A. S. sumokėti 300 EUR nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimui nedavė ir neduoda pagrindo manyti, kad A. S. būtų geranoriškai atlyginęs nukentėjusiojo patirtą 2000 EUR žalą, kuri priteista skundžiamu nuosprendžiu ir, aukštesnio teismo nuomone, nėra per didelė bei nepagrįsta, atitinka teismų praktiką, todėl nuosprendžiu pagrįstai pripažinta, kad nukentėjusiojo turtinių interesų užtikrinimas bei teisingumo įgyvendinimas šiuo atveju buvo įmanomas tik priimant A. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

69Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde keliamas ir paskirto teismo įpareigojimo būti namuose per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nuo 20.00 val. iki 4.00 val. pagrįstumo klausimas, motyvuojant tuo, kad tai kels nepatogumus bendravime su šeimos nariais, ribos jo galimybę būti lauke su gimusia dukra. Kolegija su tokiais apelianto motyvais sutinka ir sprendžia, kad šiuo atveju paskirtos laisvės apribojimo bausmės tikslai bus pasiekti nustačius nuteistajam įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.). Dėl vienerių metų paskirtos laisvės apribojimo bausmės pažymėtina, kad ši bausmė yra tinkama BK 41 str. numatytiems tikslams pasiekti ir nėra per griežta.

70V. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagristai nepripažino V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, jog advokatė prašo pripažinti papildomas jos ginamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, advokatė prašo ir skirti švelnesnę bausmę.

71Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. K. ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltę neigė (1 t., 197-198 b. l.), vėliau savo kaltę pripažino, tačiau teiginiais, kad su alaus stikline smūgiavo į nugarą, o ne į galvą, ir tik dėl to, kad nukentėjusysis atsisuko, pataikė į veidą, kad smurtą įtakojo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, stengėsi savo atsakomybę sušvelninti ir sumenkinti savo neteisėtų veiksmų pavojingumą. Nors vėliau bylos tyrimo metu metu nurodė visiškai pripažįstantis savo kaltę ir atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau iš duotų parodymų matyti, kad jis savaip interpretavo kai kurias veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo veiksmus, bandė pateisinti savo elgesį ir apkaltinti nukentėjusįjį, nedėjo pakankamai pastangų, kad būtų sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmės. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

72Dėl Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p., teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-386/2012, 2K-538-788/2015) rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta, kadangi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nukentėjusysis nieko bendro tą vakarą su V. K. neturėjo ir pats V. K. smūgiuodamas alaus stikline į galvą nukentėjusiajam sprendė, kad taip gina A. S.. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas taip pat pagristai nepripažino V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.).

73Paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatė ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis teistas, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti jam paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurios nustatomos mažesnės, nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Bausmės subendrintos taikant nuteistajam palankesnį bausmių apėmimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad paskirta bausmė nėra per griežta.

74Nuteistojo V. K. gynėja advokatė taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos 20 000 EUR dydžiu bei tvirtina, kad turtinė žala dėl akinių sugadinimo iš V. K. priteista nepagrįstai, kadangi jis D. J. akinių nesudaužė.

75Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

76Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

77Nukentėjusysis D. J. civiliniu ieškiniu apylinkės teismo prašė priteisti iš V. K. 27 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Tokią prašomą sumą nukentėjusysis grindė tuo, jog dėl padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias, neteko dalies darbingumo, sumažėjo jo reputacija, bendravimo galimybės ir pan. (2 t., 72-75 b. l.). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jį priėmęs teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos pagrįstumo, atsižvelgė į šias civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat į liekamuosius reiškinius – nukentėjusysis neteko akies. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti ir tai, kad priteisto civilinio ieškinio dydžiui įtakos turėjo tos aplinkybes, kad po patirtų sužalojimų D. J. regėjimas ženkliai pablogėjo, atsirado tokie pašaliniai reiškiniai, kaip pasikeitusi nukentėjusiojo išvaizda, diskomfortas bendraujant su žmonėmis dėl stiklinės akies, atsiradęs galvos svaigimas. Tačiau, kaip teisingai nurodoma nuteistojo V. K. gynėjos apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, priteisdamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, visiškai nevertino kaltininko asmenybės, jo turtinės padėties, be to, neatsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

78Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. yra tik iš dalies darbingas, jam nustatytas 40 proc. darbingumas, vykdo susitarimą dėl žalos atlyginimo už sveikatos priežiūrą D. J. ir moka periodines įmokas, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra tik 164 EUR neįgalumo pensija.

79Be to, išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikalstamas veikas, matyti, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2013) iki 7240,5 EUR (25 000 Lt) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-533/2005), tačiau daugumoje bylų nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis svyravo nuo 2896,20 EUR (10 000 Lt) iki 4344,30 EUR (15 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012,2K-497/2011,2K-283/2010, 2K-534/2009, 2K-115/2007, 2K-303/2006, 2K-194/2006). Panaši teismų praktika formuojama ir dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, kur priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 231,70 EUR (800 Lt) iki 2896,20 EUR (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011).

80Pažymėtina, kad teismų praktikoje nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų praktikos yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis neturtinės žalos atlyginimo dydžio maksimumą analogiškos kategorijos bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015), kad nors teismų praktika nėra vienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas būtina atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

81Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš V. K. nukentėjusiajam 20 000 EUR jokia teismų praktika nesivadovavo (LAT praktika nurodyta tik priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam iš A. S.) ir priteisė beveik 3 kartus didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, nei maksimalus jos dydis, palyginus su priteistu neturtinės žalos dydžiu kitose tos pačios kategorijos bylose. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nepaaiškino ir nemotyvavo, kodėl nukrypsta nuo susiformavusios teismų praktikos, kodėl kiti teismų sprendimai tos pačios kategorijos bylose buvo ignoruojami.

82Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog šiuo atveju iš nuteistojo V. K. priteistas 20 000 EUR neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl ši priteista suma mažintina iki 10 000 EUR.

83Dėl nuteistojo V. K. gynėjos skundo argumento, jog iš jos ginamojo nepagrįstai priteistas nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimas už akinių sugadinimą, pažymėtina, jog kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad akiniai buvo sugadinti būtent nuo V. K. smūgio. Iš nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad pasakodamas apie A. S. suduotą smūgį jis nurodo, kad jo suduotą smūgį turėjo matyti D. S., kuri turėjo matyti ir tai, kaip po suduoto smūgio jam nukrito akiniai (1 t., 29 b. l.), teisme D. J. tiksliai prisiminti negalėjo, nuo kurio smūgio jam nukrito akiniai, tačiau darė prielaidą, kad nuo A. S. (pirmo smūgio) (3 t., 53 b. l.). Iš liudytojų parodymų taip pat nėra aišku, ar suduodant smūgį V. K. dar nukentėjusysis buvo su akiniais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. J. teisme parodė, jog akiniai nukrito ant jo vairuojamo automobilio stogo (3 t., 52 b. l.), kuris stovėjo tolėliau nuo vietos, kur V. K. trenkė nukentėjusiajam, o nearčiau tos vietos, kur pirmą smūgį trenkė A. S., daroma išvada, kad akiniai buvo numušti iki V. K. smūgio sudavimo. Dėl nukentėjusiojo akyje po sužalojimo buvusių stiklo duženų, dėl ko pirmosios instancijos teismo teisėja sprendė, jog akiniai sudužo būtent nuo V. K. smūgio, pažymėtina, kad tai neįrodo, jog akyje buvo būtent akinių stiklo duženos, kadangi, kaip byloje nustatyta, į nukentėjusiojo veido dešinę pusę buvo trenkta alaus stikline, kuri nuo smūgio sudužo, todėl labiau tikėtina, kad akyje liko būtent šios stiklinės stiklo duženos.

84Atsižvelgiant į tai, sutiktina su V. K. gynėjos teiginiu, jog turtinė žala priteista iš V. K. nepagrįstai, kadangi byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog akiniai sulūžo būtent nuo V. K. smūgio, todėl nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo iš V. K. naikinama.

85Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

Nutarė

86Mažeikių rajono 2016 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti.

87Pakeisti A. S. teismo nustatytą įpareigojimą ir nustatyti, kad A. S. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigojamas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

88Nukentėjusiajam D. J. priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti iš V. K. sumažinti iki 10 000 EUR (dešimties tūkstančių eurų).

89Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. J. iš V. K. priteistas 115,85 EUR turtinės žalos atlyginimas.

90Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir... 3. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 4... 4. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams (vieneriems metams).... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 6. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su... 7. Bausmės pradžia V. K. nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.... 8. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1... 9. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. S. į bausmės laiką įskaitytas... 10. Nuosprendžiu Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 11. Nuosprendžiu D. J. priteista iš A. S. 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų)... 12. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nustatė... 13. A. S. nuteistas už tai, kad 2014-03-30 apie 01.53 val., viešoje vietoje –... 14. V. K. nuteistas už tai, kad 2014-03-30 apie 01.55 val., toje pačioje viešoje... 15. A. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje viešoje vietoje... 16. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti... 17. Nurodo, kad teismo nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu,... 18. Tvirtina, kad teismas, nurodydamas, kad jis be jokios priežasties sudavė... 19. Pažymi, kad teisme, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, neatsisakė duoti... 20. Nurodo, kad po to, kai jis sudavė D. J. smūgį į veidą, jis puolė jį... 21. Tvirtina, kad teismas neįvertino to, kad M. Č. parodymai prieštarauja ne tik... 22. Mano, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nepatenkino tiek... 23. Nurodo ir tai, kad įpareigojimas būti namuose nuo 20.00 val. labai apriboja... 24. Tvirtina, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, savo kaltę pripažino, labai... 25. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėja advokatė prašo skundžiamą... 26. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl... 27. Nurodo, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu, teisme parodė, kad matė prie... 28. Dėl teismo teiginių, jog V. K. nebuvo jokios grėsmės, gynėja nurodo, kad... 29. Skunde advokatė išdėsto D. S., G. S., E. S. parodymus ir teigia, kad minėti... 30. Nurodo, kad teismo teiginys, jog, jei nukentėjusysis nebūtų pasisukęs,... 31. Nurodo, kad smurto panaudojimas viešoje vietoje nebūtinai reiškia... 32. Tvirtina, kad atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, teismo posėdžių... 33. Taip pat nurodo, kad V. K. veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 284 str. 1 d.... 34. Tvirtina, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog dėl V. K. veiksmų buvo... 35. Nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino V.... 36. Nurodo, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ir teismui V. K. eilę kartų bandė... 37. Nurodo, kad V. K. yra tik 40 procentų darbingas, kiekvieną mėnesį gauna 164... 38. Nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai nenustatė V. K. atsakomybės... 39. Dėl turtinės žalos atlyginimo D. J. priteisimo advokatė nurodo, kad teismas... 40. Teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėjas advokatas prašė apeliacinius... 41. Nuteistojo A. S. ir nuteistojo V. K. gynėjos advokatės apeliaciniai skundai... 42. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 43. Nors nuteistasis A. S. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 284 str.... 44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 45. Įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą baudžiamosios bylos... 46. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią konflikto eigą: A. S. 2014-03-30... 47. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 48. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog nors A. S. veiksmais nukentėjusiajam D.... 49. BK 284 straipsnio 1 dalyje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti... 50. Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d.) padaromas tiesiogine tyčia,... 51. Nagrinėjamu atveju A. S. nurodo, jog jo veiksmų tikslas buvo ne sutrikdyti... 52. Kolegija pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti,... 53. Bylos duomenys rodo, kad įvykio metu tarp A. S. ir nukentėjusiojo kilo... 54. Iš nukentėjusiojo, liudytojų, dalinių pačių nuteistųjų parodymų... 55. Kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog jokio... 56. Šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent: specialisto išvada... 57. Ir nors nnuteistojo V. K. gynėja tvirtina, kad teismas nenustatė BK 284 str.... 58. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktą ir smurtą prieš D.... 59. Apelianto V. K. gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 60. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį... 61. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima... 62. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios... 63. Kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pagrindo įžvelgti pavojingą... 64. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismas... 65. Apeliaciniu skundu A. S. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės... 66. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio... 67. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. keturiuose punktuose yra... 68. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 69. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde keliamas ir paskirto teismo įpareigojimo... 70. V. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagristai... 71. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę... 72. Dėl Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p., teismų praktikoje (kasacinės... 73. Paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų... 74. Nuteistojo V. K. gynėja advokatė taip pat nesutinka su priteistos neturtinės... 75. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 76. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 77. Nukentėjusysis D. J. civiliniu ieškiniu apylinkės teismo prašė priteisti... 78. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. yra tik iš dalies darbingas,... 79. Be to, išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas... 80. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų... 81. Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš V. K.... 82. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog šiuo atveju iš nuteistojo V.... 83. Dėl nuteistojo V. K. gynėjos skundo argumento, jog iš jos ginamojo... 84. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su V. K. gynėjos teiginiu, jog turtinė žala... 85. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 86. Mažeikių rajono 2016 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti.... 87. Pakeisti A. S. teismo nustatytą įpareigojimą ir nustatyti, kad A. S.... 88. Nukentėjusiajam D. J. priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai... 89. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. J. iš V. K. priteistas 115,85 EUR... 90. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....