Byla e2-588-798/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos langai ir durys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-646-459/2016 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos langai ir durys“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Klaipėdos langai ir durys“, kuriame nurodė, kad turi pagrindo manyti, jog UAB „Klaipėdos langai ir durys“ yra nemoki, nes jos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015-07-22 sudarė 4 166,50 Eur (iš jų 4 075,95 Eur VSD įmokų už darbuotojus ir 90,55 Eur delspinigių) ir skola vis didėja.

4Atsakovės UAB „Klaipėdos langai ir durys“ direktorius su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko. Nurodė, kad įmonė pradelstų įsipareigojimų turi 9 607,77 Eur, o užsakovai įmonei skolingi pradelstų atsiskaitymų už 38 380 Eur, tačiau iki metų galo žada atsiskaityti, todėl ir atsakovė galės atsiskaityti su kreditoriais. Ilgalaikiai, nepradelsti įsipareigojimai sudaro 78 357,68 Eur (270 334 Lt), mokėtini įsipareigojimai per 2015 metus sudaro 25 452,10 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Klaipėdos langai ir durys“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė Tomą Malinauską.

7Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad atsakovė pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodė savo mokumo. Teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015-07-22 sudarė 4 166,50 Eur (iš jų 4075,95 Eur VSD įmokų už darbuotojus ir 90,55 Eur delspinigių), tuo tarpu 2015-12-31 įsiskolinimas sudarė jau 7 813,63 Eur (iš jų 7 511,25 Eur VSD įmokų už darbuotojus ir 302,38 Eur delspinigiai). Be to, pažymėjo, kad UAB „Klaipėdos langai ir durys“ iki šiol nemoka privalomųjų mokėjimų ieškovei, nors ir žino apie 2015-07-30 teisme gautą ir priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, jog atsakovė registruoto nekilnojamojo neturi, o registruotą kilnojamąjį turtą sudaro tik dvi 1998 ir 1999 metų gamybos transporto priemonės, kurio yra areštuotos. Iš atsakovės balanso už 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpį teismas nustatė, kad įmonės turtas sudaro 118 857,44 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 103 746,23 Eur, o nuostolis 2014 metais sudarė 16 746,12 Eur. Įmonės vadovo pateikto 2015-09-29 bandomojo balanso teismas nevertino, kadangi jis nebuvo pasirašytas įmonės finansininko. Be to, vertindamas atsakovės mokumą, pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad atsakovė nevykdo 2015-10-15 taikos sutarties, pasirašytos su UAB „Aderosa“, kuri taip pat buvo pateikusi teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau susitarus su atsakove dėl skolos grąžinimo dalimis, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atsiėmė.

8Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl konstatavo, kad įmonė yra nemoki ir iškėlė jai bankroto bylą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atsakovė UAB „Klaipėdos langai ir durys“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

11Nurodo tokius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

121. Pirmos instancijos teismas, iškeldamas UAB „Klaipėdos langai ir durys“ bankroto bylą, netyrė ir nesiaiškino tikrosios atsakovės finansinės padėties. Teismas skundžiamoje nutartyje tik konstatavo, kad įmonės turtas sudaro 118 857,45 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 103 746,13 Eur, tačiau teismas taip ir nenustatė, kiek bendrovė turi realaus turto. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad įmonės realiai turi atsargų už 88 716,55 Eur, per vienerius metus gautinų sumų 24 993 Eur, pirkėjų įsiskolinimas įmonei sudaro 72 785,56 Eur, du automobilius, kurių vertė 14 887 Eur ir kito likvidaus turto. Be to, iš į bylą pateiktų kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, kad realios įmonės pradelstos skolos tesudaro tik 9 607,77 Eur, t.y. neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas įmonės mokumą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, o bankroto byla įmonei turėtų būti keliama tik tuo atveju, kai nelieka jokių abejonių dėl įmonės nemokumo.

132. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės nemokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi 2014-01-01 – 2014-12-31 duomenimis, motyvuodamas tuo, jog naujausias įmonės 2015-09-29 balansas nėra pasirašytas įmonės finansininko, nors pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnį finansinę ataskaitą gali pasirašyti ir įmonės vadovas.

14Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su atskiruoju skundu nesutinka, atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

15Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

161. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino įmonės bandomojo balanso, kadangi jis nėra pasirašytas įmonės finansininko, nors įmonė yra sudariusi apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Infora“. Siekiant išsiaiškinti tikrąją atsakovės finansinę padėtį, į teismo posėdį buvo kviečiamas įmonės finansininkas, tačiau atsakovės vadovas, kuriam buvo pavesta užtikrinti finansininko atvykimą į teismo posėdį, šio pavedimo neįvykdė. Sprendžiant ginčus dėl juridinio asmens mokumo pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą, paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo, tačiau jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą, įmonės sudarytas balansas negali būti vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės mokumas/nemokumas. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovės 2014 metų balanso duomenis didžiausią dalį atsakovės turto sudaro prekės, skirtos perparduoti ir pirkėjų skolos atsakovei. Be to, teismas nustatė, kad atsakovei priklausančios prekės nėra likvidžios ir kad nėra realių debitorinių skolų susigrąžinimo perspektyvų. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendrovės debitoriai yra užsienio įmonės, kad iki šiol jokių aktyvių veiksmų dėl debitorinių skolų susigrąžinimo nėra imtasi. Taip pat atsakovės vadovas nurodė ir tai, kad debitoriai nuo 2015 m. gegužės mėnesio vėluoja atsiskaityti, kadangi prekės neatitiko pirkėjų reikalavimų. Iš atsakovės pateikto 2015-09-29 einamųjų prekių likučio sąrašo matyti, kad įmonės prekių savikaina yra 79 967,85 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ąžuolinės vidaus durys 2014 m. liepos 10 d. paskolos sutartimi Nr. 14/LIT-KT-0710 yra įkeistos UAB „Litmarina“, todėl pardavus šį turtą už jį gautos lėšos iškart atitektų įkaito turėtojui. Su kreditoriais būtų galima atsiskaityti tik pardavus prekes, tačiau ir pats įmonės vadovas pripažino, kad įmonė šiuo metu yra nekonkurencinga. Įmonė iš vykdomos veiklos per mėnesį gauna tik nuo 50 Eur iki 500 Eur pajamų, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė neturi jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

172. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Pagal VĮ Regitra duomenis atsakovės vardu yra registruotos 2 transporto priemonės, tačiau atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad faktiškai yra tik viena transporto priemonė, kuriai yra taikomas areštas. Tai, jog įmonės turtas yra areštuotas, patvirtina, kad išieškojimus jau yra pradėję ir kiti kreditoriai. Nors atsakovės vadovas ir tvirtina, kad minėtos transporto priemonės vertė yra 6 000 Eur, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokią automobilio vertę, į bylą nepateikė.

183. Darbuotojų skaičius įmonėje akivaizdžiai mažėja, 2015-12-29 įmonėje dirbo tik 2 darbuotojai, nors 2015 metų II ketvirtį apdraustųjų buvo 9. Atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui vis didėja.

194. Atsakovės vadovo pateikti duomenys, kad įmonės pradelstos skolos sudaro tik 9 607,77 Eur, neatitinka tiesos. Atsakovės vadovui nepateikus tikslių duomenų apie įmonės turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų santykį, įmonės mokumas nustatinėjamas remiantis kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog UAB „Klaipėdos langai ir durys“ nebus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei išlikti aktyviu rinkos dalyviu, todėl įmonei pagrįstai buvo iškelta bankroto byla.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

22Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Klaipėdos langai ir durys“ konstatavęs, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 d. 8 p.). Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais dviem esminiais argumentais: 1) pirmos instancijos teismas netyrė tikrosios įmonės finansinės padėties; 2) teismas nepagrįstai nevertino įmonės aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų vien tik dėl to, kad įmonės 2015-09-29 bandomasis balansas nebuvo pasirašytas įmonės finansininko.

23Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

24Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).Taigi esminis dalykas, ką vertina teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tai įmonės turimo balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Šiame kontekste akcentuotina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 str., 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju, atsakovės vadovas teismui pateikė įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2014 metus, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, klientų apyvartas pagal dokumentus. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi įmonės vadovui skyrus baudą už teismo įsipareigojimų pateikti visus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti tikrąją įmonės finansinę padėtį, teismui buvo pateiktas kreditorių – debitorių sąrašas ir jų adresai, einamieji prekių likučiai, 2015-09-29 bandomasis įmonės balansas, 2014 m. liepos 10 d. paskolos sutartis, pasirašyta tarp UAB „Litmarina“ ir atsakovės, bei 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartis Nr. 14-00038, pasirašyta su Kredito unija.

26Vienas iš esminių atsakovės atskirojo skundo argumentų yra tas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino įmonės 2015-09-29 bandomojo balanso.

27Kaip ir nurodo apeliantas, pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Šiuos duomenis teismas gauna iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo (ĮBĮ 9 str. 1 d.), o tais atvejais, kai įmonės vadovas teismui duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, neteikia arba pateikia nepakankamai, teismas turi teisę ir pareigą įmonės mokumą vertinti pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas teismui buvo pateikęs oficialų įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2014 metus ir 2015-09-29 bandomąjį įmonės balansą, kuris nebuvo pasirašytas finansininko. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino tokį įmonės balansą, iš kurio net nematyti, kas jį sudarė, nors Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad įmonės finansines ataskaitas be įmonės vadovo taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Be to, pastebėtina, kad įmonės vadovas taip ir neįvykdė teismo įpareigojimo užtikrinti įmonės finansininko dalyvavimą teismo posėdyje, kas taip pat kelia abejonių dėl 2015-05-29 įmonės bandomojo balanso duomenų tikrumo. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad iš paties įmonės vadovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2015-10-22 atsakovė sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Infora“, tačiau iki teismo posėdžio, kuris vyko 2015-12-29, teismui taip ir nebuvo pateiktas tinkamai pasirašytas aktualus įmonės balansas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi oficialiais įmonės finansiniais dokumentais už 2014 metus ir nevertino atsakovės 2015-09-29 bandomojo balanso, bet kuriuo atveju pažymint, kad sprendžiant dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, būtina įvertinti ne tik balanso duomenis, bet ir visus kitus rašytinius įrodymus.

28Taip pat atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas netyrė tikrosios įmonės finansinės padėties.

29Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti ir su šiuo atskirojo skundo argumentu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas atliko išsamų šalių pateiktų rašytinių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovės pateiktų duomenų apie įmonės turtą bei įsipareigojimus ir kt.) vertinimą, įdėmiai analizavo šalių atstovų paaiškinimus, duotus žodiniame teismo posėdyje, ir padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės nemokumo.

30Atsakovės vadovui nepateikus aktualių įmonės finansinių dokumentų, kurie būtų tinkamai pasirašyti, pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, pagrįstai vadovavosi vėliausiai prieinamais duomenimis apie atsakovės turtinę padėtį bei viešųjų registrų duomenimis apie įmonės turimą registruotiną kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą. Iš atsakovės su atsiliepimu pateikto balanso už 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpį matyti, kad įmonės turtas sudarė 118 857,45 Eur (410 390 Lt), mokėtinos sumos bei įsipareigojimai - 103 7476,23 Eur (358 215 Lt). 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė dirbo nuostolingai, nuostolis sudarė 16 746,12 Eur (57 821 Lt). Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis c. b. Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis c. b. Nr. 2-2599/2013). Pastebėtina, jog iš esmės didžiąją dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei per vienerius metus gautinos sumos), o atsakovės finansiniai įsipareigojimai akivaizdžiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Tokių gautinų sumų atgavimas praktikoje ne visada yra realus dėl tokių priežasčių, kaip skolininkų įmonių bankrotai, nesąžiningumas, skolų išieškojimo negalimumas ir panašiai. Pats atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmonės debitoriai yra užsienio įmonės, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai apsunkina skolų išieškojimą. Be to, įmonės vadovas nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kad kokiais nors būdais yra bandoma šias skolas išieškoti. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nors iš į bylą pateiktų duomenų apie atsakovės prekių likučius matyti, jog jų savikaina 2015-09-29 sudarė 79 967,85 Eur, tačiau akivaizdu, jog pardavimus atsakovei sunkiai sekasi vykdyti, įmonė tapo nekonkurencinga rinkoje, todėl, atsakovei nepateikus jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių šių prekių realizavimo perspektyvas, jų realizacijos galimybės vertintinos kaip itin menkos. Be to, iš į bylą pateiktos 2014 m. liepos 10 d. paskolos sutarties Nr. 14/LIT-KT-0710 matyti, kad dalis prekių jau yra įkeistos UAB „Litmarina“, o tai reiškia, kad pardavus šį turtą, gautos lėšos atiteks būtent įkaito turėtojui. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog atsakovė registruoto nekilnojamojo neturi, o registruotą kilnojamąjį turtą sudaro tik dvi areštuotos transporto priemonės, kurių gamybos metai 1998 ir 1999. Objektyvių duomenų apie šių transporto priemonių rinkos vertę į bylą pateikta nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad balanse apskaityta įmonės turto vertė neatitinka realios jo vertės.

31Nors atsakovės vadovas ir tvirtina, kad pradelstos įmonės skolos sudaro tik 9 607,77 Eur, t.y. neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovės pateiktus duomenis ir paaiškinimus dėl pradelstų įsipareigojimų fakto. Pastebėtina, kad iš atsakovės vadovo pateikto 2015-11-01 įmonės kreditorių ir debitorių sąrašo matyti, kad įmonės skola UAB „Litmarina“ sudaro net 43 443 Eur, o Kredito unijai – 33 227,73 Eur, nors atsakovės vadovas ir tvirtina, kad šios skolos yra nepradelstos, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų teismui nepateikė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Klaipėdos langai ir durys“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015-07-22 sudarė 4 166,50 Eur (iš jų 4 075,95 Eur VSD įmokų už darbuotojus ir 90,55 Eur delspinigių), tuo tarpu 2015-12-31 įsiskolinimas sudarė jau 7 813,63 Eur (iš jų 7 511,25 Eur VSD įmokų už darbuotojus ir 302,38 Eur delspinigiai). Atsakovė už apdraustuosius pradėjo vėluoti mokėti nuo 2015-02-20 ir iš viešų duomenų matyti, kad privalomų mokėjimų pareiškėjai nemoka iki šiol (http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_klaipedos_langai_ir_durys/skolos-sodrai/). Taigi skola ne mažėja, o vis auga, kas leidžia objektyviai spręsti apie įmonės blogą finansinę padėtį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nevykdo ir su UAB „Aderosa“, kuri taip pat prašė iškelti įmonei bankroto bylą, 2015-10-15 pasirašytos taikos sutarties. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustačius, jog įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011). Kaip jau ir buvo minėta, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, šalims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, todėl konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog realiai turi turto ar lėšų, kurių pakaktų finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir kad bent jau yra dedamos realios pastangos įsiskolinimams likviduoti.

32Be to, apeliantė savo atskirajame skunde akcentuoja tai, jog vertinant įmonės mokumą, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Nėra pagrindo nesutikti su apeliante, kad bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2009). Tačiau tuo pačiu atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad šis aspektas, vertinant įmonės mokumą, tampa aktualu tik tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto, kai į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog įmonė vis dar vykdo veiklą ir jos vykdoma veikla yra pelninga ir t.t. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovės finansinė padėtis neatitinka nurodyto pradelstų įsipareigojimų ir turto masės balanso, todėl nėra ir prielaidų nagrinėjamu atveju svarstyti reabilitacinio tikslo taikymo galimybės.

33Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti UAB „Klaipėdos langai ir durys“ bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neleidžia pripažinti, kad įmonė ketina ir bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Padarius tokią išvadą, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

34Atkreiptinas atsakovės vadovo dėmesys, kad bankroto proceso metu yra galimas taikos sutarties sudarymas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalį taikos sutartis – tai kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (ĮBĮ 28 str. 1 d.). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 str. 4 d.). Pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, bankroto byla nutraukiama (ĮBĮ 27 str. 1 d. 3 p.). Taigi, net ir iškėlus bankroto bylą atsakovei, iš atsakovės ir jo savininko nėra atimama galimybė susitarti su kreditoriais ir taip išsaugoti įmonės veiklą.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė... 4. Atsakovės UAB „Klaipėdos langai ir durys“ direktorius su pareiškimu dėl... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė UAB... 7. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad atsakovė pagal CPK... 8. Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmos instancijos teismas darė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atsakovė UAB „Klaipėdos langai ir durys“ pateikė atskirąjį skundą,... 11. Nurodo tokius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:... 12. 1. Pirmos instancijos teismas, iškeldamas UAB „Klaipėdos langai ir durys“... 13. 2. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės nemokumo būsena turi būti... 14. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su atskiruoju... 15. Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:... 16. 1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino įmonės bandomojo balanso,... 17. 2. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė nekilnojamojo turto... 18. 3. Darbuotojų skaičius įmonėje akivaizdžiai mažėja, 2015-12-29 įmonėje... 19. 4. Atsakovės vadovo pateikti duomenys, kad įmonės pradelstos skolos sudaro... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą... 23. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 24. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje.... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos... 26. Vienas iš esminių atsakovės atskirojo skundo argumentų yra tas, kad pirmos... 27. Kaip ir nurodo apeliantas, pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo... 28. Taip pat atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas... 29. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi nei... 30. Atsakovės vadovui nepateikus aktualių įmonės finansinių dokumentų, kurie... 31. Nors atsakovės vadovas ir tvirtina, kad pradelstos įmonės skolos sudaro tik... 32. Be to, apeliantė savo atskirajame skunde akcentuoja tai, jog vertinant... 33. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi... 34. Atkreiptinas atsakovės vadovo dėmesys, kad bankroto proceso metu yra galimas... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 36. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti...