Byla e2-116-236/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos „Amber Taxi Association“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Vilnius veža“ ieškinį atsakovei asociacijai „Amber Taxi Association“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė BVšĮ „Vilnius veža“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei asociacijai „Amber Taxi Association“, kurį patikslinusi prašo pripažinti negaliojančiais ab initio: 1) 2015 m. balandžio 8 d. įskaitymą, kuriuo įskaityta 75 076,64 Eur suma; 2) 2015 m. birželio 11 d. įskaitymą, kuriuo įskaityta 26 783,55 Eur suma; 3) 2015 m. birželio 11 d. įskaitymą, kuriuo įskaityta

    513 693,45 Eur suma; 4) 2015 m. birželio 13 d. įskaitymą, kuriuo įskaityta 61 249,42 Eur suma; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei VšĮ „Vilnius veža“ 176 803,06 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę – asociaciją „Amber Taxi Association“, o asociacijai „Amber Taxi Association“ grąžinti 176 803,06 Eur dydžio reikalavimo teisę į VšĮ „Vilnius“; pripažinus negaliojančiais atliktus įskaitymus, priteisti iš atsakovės ieškovei 176 803,06 Eur dydžio sumą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį 176 803,06 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė ieškovės BVšĮ „Vilnius veža“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei asociacijai „Amber Taxi Association“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 176 803,06 Eur sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
  2. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
  3. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti 176 803,06 Eur suma laikytina didele, todėl tikslinga iki teisme bus išnagrinėtas ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovė asociacija „Amber Taxi Association“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodo:
    1. Skundžiama nutartis priimta nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies sąlygų.
    2. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi jau buvo atmetęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konstatavęs, kad ieškovė neprašo iš atsakovės priteisti kokių nors piniginių lėšų, o tik sugrąžinti šalims priešpriešines reikalavimo teises, todėl turto areštas nėra reikalingas. Ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį pareiškė reikalavimą pripažinus negaliojančiais atliktus įskaitymus, taikyti restituciją ir iš atsakovės priteisti 176 803,06 Eur dydžio sumą. Reikalavimas priteisti šią sumą pareikštas kartu su reikalavimu grąžinti ieškovei tokio paties dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. Tokiu būdu ieškovė reikalauja restituciją taikyti du kartus, nors jokios naujos faktinės aplinkybės, dėl kurių reikalavimas priteisti šias lėšas atsirado, nenurodytos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 176 803,06 Eur sumos priteisimo yra prima facie (liet. tikėtinai) nepagrįstas.
    3. Nėra rizikos, kad be laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, kadangi nėra jokių duomenų, kad nuo civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovė būtų atlikusi kokius nors nesąžiningus veiksmus, kuriais būtų siekusi apsunkinti ieškovės reikalavimų patenkinimą. Tokių aplinkybių neįrodinėja ir pati ieškovė.
    4. Kadangi ieškovė neskundė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadinasi, nelaikė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovė nenurodė pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    5. Skundžiamoje nutartyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra grindžiama vien didele reikalavimo suma, kuri neva gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nors vien tik didelė reikalavimo suma nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti turtą.
  2. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė BVšĮ „Vilnius veža“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Likvidavimas“, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:
    1. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės nesprendžia, o tik iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas.
    2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma yra 176 803,06 Eur dydžio, nagrinėjamu atveju neabejotinai taikytina prezumpcija dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde ginčija abi pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  4. Atskirojo skundo teiginiai, jog ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir jame suformuluodama tam tikrus reikalavimus, reikalauja taikyti restituciją du kartus, reikalavimą dėl lėšų priteisimo prirašė formaliai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų vertinimo. Ieškinyje pareikštų reikalavimų teisingumą ir pagrįstumą teismas įvertins tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
  5. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).
  6. Šiuo atveju patikslinto ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl jis pagrįstai pripažintas preliminariai pagrįstu. Tuo tarpu, išvados apie ieškinyje pateiktų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos nutartis šioje dalyje pripažintina teisėta ir pagrįsta.
  7. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi jau buvo atmetęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškovė šios nutarties neskundė, todėl daro išvadą, kad ieškovė nelaikė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės teiginius laiko deklaratyviais ir nepagrįstais, kadangi ieškovei pateikus patikslintą ieškinį ir jame pareiškus turtinį reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo, pasikeitė aplinkybės, todėl turto areštas nėra reikalingas bei atsirado pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  8. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino egzistuojant grėsmei dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kadangi nėra duomenų, jog atsakovė nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos būtų atlikusi kokius nors nesąžiningus veiksmus, kuriais būtų siekusi apsunkinti ieškovės reikalavimų patenkinimą.
  9. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.
  10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę <..> Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
  11. Taip pat pažymėtina tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
  12. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės pareikšto ieškinio suma yra pakankamai didelė. Tuo tarpu pateikdama atskirąjį skundą apeliantė grėsmės būsimo teismo sprendimui iš esmės nepaneigė, nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, t. y. neįrodė, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas laikytinas pagrįstai sprendusiu egzistuojant grėsmei ieškovės reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, tinkamam įvykdymui.
  13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai