Byla 1A-461-307/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – laisvės atėmimo bausme penkiems mėnesiams;

4– pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. Š. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš A. Š. nukentėjusiajam A. D. priteista 1 493,91 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt trys eurai 91 ct) turtinės ir 9 750,00 Eur (devyni tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 700,00 Eur (septyni šimtai eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

7Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai:

8– iš A. Š. priteista 4 196,19 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt šeši eurai 19 ct) žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ).

9– iš A. Š. priteista 3 978,02 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 2 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui, pinigus pervedant į VSDF valdybos sąskaitą Nr. ( - ), AB „Luminor“ bankas.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

111.

12A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 6.43 val., viešoje vietoje – prie įėjimo į naktinį klubą „D.“, esantį ( - ), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, pašalinių žmonių akivaizdoje, be priežasties panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia suduodamas smūgius kumščiu G. S. ir A. D. į veidą ir kitas kūno vietas, parblokšdamas nukentėjusį A. D. ant akmeninio grindinio, o pastarajam atsistojus rankomis suėmęs G. S. ir A. D. galvas trenkdamas vieną į kitą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam A. D. nuo suduoto smūgio kumščiu į veido sritį griuvus ir galva atsitrenkus į akmeninį grindinį padarė sužalojimus – įspaustinį skliauto kaulo lūžį dešinio momens srityje su kraujavimu bei kraujo išsiliejimu virš kietojo smegenų dangalo šioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinėse, kairėje smilkininėje skiltyse, intracerebriniu kraujo išsiliejimu kairėje kaktinėje skiltyje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo A. D..

132.

14Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Š. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti – A. Š. veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba taikyti BK 75 straipsnio normas ir atidėti bausmės vykdymą, taip pat sumažinti A. D. priteistą turtinę žalą iki 993,91 Eur bei sumažinti jam priteistą neturtinę žalą.

152.1.

16Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. Š. padarytą nusikalstamą veiką turėjo kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį, iš kaltinimo pašalinti dalį aplinkybių bei sumažinti A. D. priteisto ieškinio sumą. Pagrįsdamas šiuos apeliacinio skundo teiginius advokatas nurodo, jog Valstybinės teismo medicininės tarnybos Kauno skyriaus ekspertas Ą. S., pateikęs išvadą Nr. G2701/2017(02), kurioje A. D. padarytas galvos sumušimas įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu, neįvertino baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visumos. Iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo matyti, kad A. D. po A. Š. suduoto smūgio griuvo ir galva atsitrenkė į grindinį. Po to A. D. draugui G. S. bandant keisti gulinčio nukentėjusiojo kūno padėtį, pastarasis buvo pasodintas ant grindinio, išslydo iš jo rankų ir krisdamas laisva jėga, pakartotinai į grindinį atsitrenkė pakaušiu. Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas ekspertas Ą. S., peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, nurodė, kad kraujo išsiliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinėse srityse, bei kraujo išsiliejimu kairėje kaktinėje skiltyje galėjo atsirasti ir dėl pakartotinio A. D. kritimo. Teisiamojo posėdžio metu gynyba bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau Kauno apygardos teismas nesiėmė veiksmų prieštaravimams pašalinti. Apklausiamas teisme ekspertas nurodė, kad A. Š. nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas išliktų sunkus, tačiau, gynėjo nuomone, keistųsi sužalojimų mastas. Gynėjo vertinimu, dėl to keistųsi A. Š. pareikšto kaltinimo apimtis, priteistų civilinių ieškinių dydžiai. Apelianto nuomone, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, Kauno apygardos teismas nepagrįstai atmetė minėtą gynybos prašymą ir A. Š. nuteisė už sužalojimus, kurių jis A. D. nepadarė. Tai lėmė, jog A. Š. buvo sutrukdyta pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) suteikta teise į gynybą, pažeistas sąžiningo proceso principas, teisė į teisingą teismą. Be to, netikslus kaltinimo formulavimas sutrukdė teismui įvykdyti teisingumą, t. y. objektyviai ir išsamiai ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2005, Nr. 2K-383/2004, Nr. 2K-7-13/2007, Nr. 2K-660/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-233/2008 ir kt.).

172.2.

18Remdamasis teismų formuojama praktika, kurioje atskleidžiamas chuliganiškų paskatų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013), apeliantas nesutinka su nuteistojo A. Š. veikos kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Gynėjas cituoja liudytojos A. R. parodymus apie tai, kad prieš įvykį nuteistasis, nukentėjusysis ir liudytojas G. S. ginčijosi, pykosi, vis trys buvo neblaivūs; liudytojo E. B. parodymus, jog pirmieji A. Š. puolė nukentėjusysis su draugu; liudytojo P. J. parodymus, kad prieš įvykį nukentėjusysis A. D., jo draugas ir A. Š. klube tris valandas kalbėjosi tarpusavyje, o po to visi išėjo į lauką, kur nukentėjusysis provokavo konfliktą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklaustas itin svarbus liudytojas A. P., dirbęs naktinio klubo „D.“ apsaugos darbuotoju.

192.3.

20Skunde gynėjas taip pat aprašo įvykio vaizdo įraše užfiksuotą įvykių eigą pažymi, jog filmuota medžiaga paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo G. S. parodymus, jog A. Š. prieš įvykį į gatvę išėjo juos sekdamas. Apelianto nuomone, vaizdo įraše esančių duomenų visuma patvirtina, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir A. Š. prasidėjo dar naktiniame klube, o vėliau persikėlė į gatvę. Konfliktas buvo provokuojamas ir skatinamas paties nukentėjusiojo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog kūno sužalojimas buvo padarytas dėl menkavertės dingsties, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad kaltininko viešoje vietoje padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pyktis ir tarpusavio konfliktas, o tai paneigia chuliganiškų paskatų buvimą A. Š. veiksmuose.

212.4.

22Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant, kokia kaltės forma ir rūšis apibūdina A. Š. padarytą nusikalstamą veiką, svarbios šios aplinkybės: 1) jis sudavė tik vieną koncentruotą smūgį nukentėjusiajam į galvą; 2) smūgis buvo suduotas tarpusavio konflikto metu; 3) nukentėjusysis, po lemtingo smūgio sudavimo užkliuvo už akmeninio borto, neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant akmeninio grindinio galva atsitrenkdamas į akmeninį bortą, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui įtakos turėjo pašaliniai veiksniai. Be to, A. Š. veikė netiesiogine tyčia, o tai lemia ir chuliganiškų paskatų nebuvimą jo veiksmuose; 4) teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas Ą. S. nurodė, kad kraujo išsiliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinėse srityse bei kraujo išsiliejimas kairėje kaktinėje skiltyje galėjo atsirasti dėl A. D. pakartotinio kritimo, kurį sąlygojo liudytojo G. S. veiksmai. Apelianto vertinimu, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, nuteistojo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

232.5.

24Nesutikdamas su nuteistajam paskirta bausme gynėjas teigia, kad jo ginamasis pripažino kaltę, smurtinius veiksmus, suvokė jų neteisėtumą, smerkė neteisėtą poelgį ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, jis iš dalies atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti A. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, įtvirtintas BK 59 straipsnio l dalies 2 (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis) ir 3 (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą) punktuose. Apeliantas taip pat nurodo, jog A. Š. paskirtoji bausmė turi būti švelninama vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi. Apelianto teigimu, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. Š. jam pačiam, jo aplinkai ir visuomenei sukels gerokai didesnę žalą nei ta žala, kuri buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais. Jo integracija atgal į visuomenę po laisvės atėmimo bausmės atlikimo bus apsunkinta. Be to, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis jau patyrė neigiamas pasekmes, kurios padėjo jam maksimaliai suvokti padarytų veiksmų neteisėtumą. Viso proceso metu A. Š. elgėsi nepriekaištingai. Šiuo metu jo pavojingumas yra ne didesnis nei bet kurio kito visuomenės nario. Dėl to atimti jam laisvę praėjus beveik metams nuo padarytos veikos – objektyviai neteisinga ir neracionalu. Visų šių aplinkybių Kauno apygardos teismas nuosprendyje neaptarė ir neįvertino. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai galėjo būti pasiekti neskiriant A. Š. realios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai, paskyrus kitą bausmę ir įpareigojus jį per protingą terminą atlyginti padarytą žalą, būtų buvusi išlaikyta pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentėjusiojo interesų. Dėl to A. Š. veiką perkvalifikavus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį jam paskirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, arba, pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos.

252.6.

26Nesutikdamas su nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžiu apeliantas teigia, jog A. D. rekomenduojamo chirurginio gydymo išlaidos, t. y. 500,00 Eur, priteistos nepagrįstai, nes tokių išlaidų A. D. nėra patyręs. Apygardos teismo argumentai, kad minėta operacija bus atlikta ateityje, yra tik prielaida. Dėl to A. D. priteistos turtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 993,91 Eur.

272.7.

28Apeliantas taip pat nurodo, jog nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir pats provokavo konfliktą. Kraujo išsiliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinėse srityse, bei kraujo išsiliejimu kairėje kaktinėje skiltyje galėjo atsirasti dėl pakartotinio A. D. kritimo, sąlygoto G. S. veiksmų. Be to, priteistas 9 750,00 Eur neturtinės žalos dydis prieštarauja suformuotai teisminei praktikai analogiško pobūdžio bylose.

293.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. D. prašo nuteistojo A. Š. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

313.1.

32Nukentėjusysis nurodo, jog A. Š. padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad naktiniame klube tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo jokio asmeninio konflikto nebuvo. Gatvėje nuteistasis pirmas smūgiavo G. S., po to nukentėjusiajam. Teismo nustatytos sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės patvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas be jokios priežasties, o tik siekiant išreikšti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį. Prašymas skirti papildomą ekspertizę taip pat nepagrįstas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas įspaustinis kaukolės skliauto kaulo lūžis dešinio momens srityje buvo sąlygotas nuteistojo smūgio. Dėl to nėra teisinio pagrindo skirti pakartotinę komisinę ekspertizę. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. Š. paskirta teisinga bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Be to, teismas tinkamai taikė įstatymą ir atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, reikšmingus nustatant neturtinės žalos dydį.

334.

34Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

355.

36Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas atmetamas.

376.

38BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, todėl tikrinamos tik tos faktinės aplinkybės, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

397.

40Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su A. Š. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą teigdamas, kad ši veika turi būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Gynėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, gynybos prašymo skirti pakartotinę ekspertizę atmetimu ir nukentėjusiajam konstatuotu A. Š. veiksmais padarytu sveikatos sutrikdymo mastu, nuteistajam paskirta bausme, t. y. realiu laisvės atėmimu, bei nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo A. Š. gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, neperžengdama skundo ribų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

418.

42Šioje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. Š. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo A. D., t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, pašalinių žmonių akivaizdoje, be priežasties panaudodamas fizinį smurtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam A. D. nuo suduoto smūgio kumščiu į veidą griuvus ir galva atsitrenkus į grindinį padarė sužalojimus – įspaustinį skliauto kaulo lūžį dešinio momens srityje su kraujavimu bei kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo šioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinėse, kairėje smilkininėje skiltyse, intracerebriniu kraujo išsiliejimu kairėje kaktinėje skiltyje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šias teismo išvadas patvirtina teisme apklausto nukentėjusiojo A. D., liudytojų G. S., E. B., R. M., A. R., E. T., P. J., iš dalies ir paties nuteistojo A. Š. bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. P., kurio parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, eksperto Ą. S. parodymai, įvykio vaizdo įrašas, specialisto išvada Nr. G2701/2017(02) ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

439.

44Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas neteisingai nustatė nukentėjusiojo A. D. sužalojimo mastą. BK 135 straipsnyje nustatytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kurio sudėties požymis – padariniai – yra sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas). Atsakant į klausimą, kokie sužalojimai žmogui yra padaryti, reikalingos specialios medicinos žinios. Savo ruožtu teismas apie nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą sprendžia teisiškai vertindamas faktines bylos aplinkybes. BK 141 straipsnyje pateiktas nusikaltimų žmogaus sveikatai skyriuje naudojamų sąvokų išaiškinimas nurodant, kad šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, reglamentuojančios sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, kaip minėta, reikalingos specialios žinios, todėl apie tai teismas sprendžia remdamasis teismo medicinos ekspertų (ar specialistų) išvadomis (įvertinęs jų įrodomąją reikšmę BPK nustatyta tvarka). Minėtų taisyklių pagrindu, ekspertas, darydamas teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti (kurią (-į) galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais), įvertinęs kūno sužalojimus, teikia išvadą. Tokiame tyrime pateiktų išvadų, kaip įrodymo, įvertinimas yra teismo kompetencija.

4510.

46Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyt, kad nustatydamas bylos faktines aplinkybes bei pripažindamas, jog A. Š. veiksmais nukentėjusiajam A. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, apygardos teismas atsižvelgė į specialisto išvadoje Nr. G2701/2017(02) konstatuotą nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą. Šioje specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad įvykio metu, nukentėjusiajam A. D. padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs įspaustiniu skliauto kaulo lūžiu dešinio momens srityje ir kraujavimu bei kraujo išsiliejimu virš kietojo smegenų dangalo šioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinėse, kairėje smilkininėje skiltyse, intracerebriniu kraujo išsiliejimu kairėje kaktinėje skiltyje, sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Minėtų taisyklių 6.6.1. punkte nurodyta, kad sunkų sveiktos sutrikdymą, BK 135 straipsnio prasme, sukelia kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai, 6.6.4. punkte nurodyta, kad sunkų sveiktos sutrikdymą sukelia kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis. Taigi, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitiko šių taisyklių nuostatas ir jie pagrįstai įvertinti kaip sunkūs.

4711.

48Iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog po A. Š. nukentėjusiajam A. D. kumščiu į galvą suduoto smūgio, nukentėjusysis griuvo, galvos dešiniąja puse atsitrenkė į grindinio atbrailą ir prarado sąmonę. Specialisto išvadoje Nr. G2701/2017(02) taip pat nurodyta, jog A. D. konstatuotas sužalojimas išsivystė nuo vieno smūgio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių, daiktu į dešinio momens sritį ir negalėjo išsivystyti nuo smūgio neginkluota rankas. Mažai tikėtina, jog galėjo išsivystyti nuo spyrio koja. Taip sužaloti galima smūgiuojant kokiu nors kietu daiktu ar, kas labiau tikėtina, griūnant ir atsimušant šia galvos sritimi į kietą paviršių (t. 1, b. l. 32-33). Iš tikrųjų, įvykio vaizdo įraše užfiksuota, kaip, stengdamasis suteikti pagalbą be sąmonės gulinčiam nukentėjusiajam liudytojas G. S. kilstelėjo pastarojo galvą, tačiau ji išslydo jam iš rankų ir nukentėjusysis pakaušiu atsitrenkė į gatvės grindinį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šią aplinkybę įvertino ir remdamasis bylos duomenimis motyvuotai atmetė gynybos iškeltą versiją, jog specialisto išvadoje konstatuotą sunkų sveikatos sužalojimą sąlygojo šie liudytojo G. S. veiksmai.

4912.

50Apeliaciniame skunde kategoriškai teigiama, kad A. Š. buvo nuteistas už sužalojimus, kurių A. D. nepadarė, dėl netiksliai nustatytų jo veiksmais padarytų sužalojimų apimties galėtų keistis ir kaltinimo apimtis, priteistų civilinių ieškinių dydžiai. Šį teiginį apeliantas grindžia aplinkybe, jog apklausiamas teisme ekspertas Ą. S. nurodė, kad kraujo išsiliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinėse srityse, bei kraujo išsiliejimu kairėje kaktinėje skiltyje galėjo atsirasti ir dėl vaizdo įraše užfiksuotų G. S. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

5113.

52Iš bylos duomenų matyti, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas Ą. S. paaiškino, kad specialisto išvadą Nr. G2701/2017(02) rašė remdamasis pateikta medicinine dokumentacija, A. D. ligos istorija, iš kurių buvo matomas tik vienas trauminis poveikis. Objektyvių duomenų, kad sužalojimas buvo pakaušio srityje toje medžiagoje, kurią jis turėjo, nebuvo. Sunkus sveikatos sužalojimas nukentėjusiajam kilo dėl lūžusio dešiniojo momenkaulio. Atsitrenkimas pakaušiu į kietą paviršių, kai nėra konstatuota sužalojimų pakaušyje, negalėjo sukelti medicininiuose dokumentuose užfiksuoto momenkaulio lūžimo ir kraujo išsiliejimo virš kietojo smegenų dangalo, tačiau galėjo sąlygoti smegenų sužalojimus kaktinėse skiltyse. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą ekspertas nurodė, kad vaizdo įraše matytas nukentėjusiojo galvos atsitrenkimas pakaušiu į grindinį, sužalojimo dėl pirminio smūgio iš esmės nepakeistų. Šis veiksmas, tik teoriškai svarstant, galėjo pabloginti pirminės traumos pasekmes. Tačiau nukentėjusiajam padarytas sužalojimas bet kokiu atveju būtų sunkus, nes kraujo išsiliejimas įvyko dėl kaukolės kaulo lūžio. Dėl vėliau įvykusio pakaušio sumušimo kraujavimas galėjo būti intensyvesnis, bet sveikatos sutrikdymo mastui tai įtakos neturėjo. Kraujo išsiliejimas virš kietojo arba po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudžiant galvos smegenis atitinka taisyklių 6.6.4. punktą. Šis kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo vystosi tik lūžus kaukolės kaulams.

5314.

54Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apklausiamas teisme ekspertas Ą. S. kategoriškai nurodė tik tai, kad sunkų A. D. sveikatos sutrikdymą lėmė griuvimo metu patirtas kaukolės lūžis. Ekspertas išsakė tik teorinio pobūdžio prielaidą, konstatuodamas kad dėl pakartotinio atsitrenkimo galva į grindinį galėjo suintensyvėti kraujavimas. Tačiau jis kategoriškai nurodė, kad šis trauminis poveikis neturėjo įtakos jo konstatuotam sunkaus sveikatos sutrikdymo mastui ir nekeičia jo pateiktos galutinės išvados. Padarytas pirminis sužalojimas bet kokiu atveju būtų sunkus, nes kraujo išsiliejimas įvyko dėl kaulo lūžio dešinio momens srityje. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog smūgį, nuo kurio nukentėjusysis griuvo, galva atsitrenkė į grindinio atbrailą ir patyrė kaukolės skliauto kaulo dešinio momens srityje lūžį, pastarajam sudavė A. Š.. Būtent šis sužalojimas sukėlė kraujavimą ir kraujo išsiliejimą į kitas smegenų sritis. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastui liudytojo G. S. atlikti veiksmai esminės įtakos neturėjo. Jie, kaip parodė ekspertas, jau po patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, galėjo sustiprinti kraujavimą ir prailginti nukentėjusiojo gijimo procesą, tačiau jis nekeistų išvados, jog sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl lūžusio skliauto kaulo dešinio momens srityje ir šios traumos sukelto kraujavimo. Minėtą traumą neabejotinai sukėlė nuteistojo A. Š. neteisėti veiksmai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad dėl A. Š. veikos nukentėjusiajam A. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tinkamai vadovavosi byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais bei pritaikė BK 135 straipsnį. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog netikslus A. Š. veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų nustatymas ir nurodymas jam pareikštame kaltinime, sutrukdė teismui įvykdyti teisingumą, pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, teisingą teismą, pažeidė sąžiningo proceso principą.

5515.

56Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. BPK 286 straipsnis reglamentuoja ekspertizės skyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismui palikta teisė spręsti, ar tikslinga skirti ekspertizę tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2012, Nr. 2K-682/2012, Nr. 2K-83/2013). Remdamasis BPK 286 straipsnio 7 dalimi, teismas turi teisę paskirti naują ekspertizę ir pavesti ją daryti tam pačiam ar kitam ekspertui, jeigu įvertina ekspertizės aktą kaip nepakankamai išsamų ar nepakankamai pagrįstą. Ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai.

5716.

58Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskirta užduotis atlikti tyrimą iš medicininių dokumentų bei atsakyti į klausimus apie A. D. padarytus sužalojimus, jų atsiradimo aplinkybes, sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 28–31). Tyrimui atlikti, ekspertui buvo pateikta informacija apie įvykį bei medicininiai dokumentai, o 2017 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauta ir teismo medicinos specialisto išvada. Nagrinėjamu atveju byloje esanti specialisto išvada Nr. G2701/2017 (02) (t. 1, b. l. 32-33) yra išsami, motyvuota, joje atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas objektyviai išanalizavus ir įvertinus medicininių dokumentų duomenis. Apklausiamas teisme specialisto išvadą pateikęs ekspertas ją patvirtino. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia specialisto išvada, neskirdamas gynėjo prašomos naujos ekspertizės sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Minėta specialisto išvada atitinka jai keliamus įstatymų reikalavimus, todėl ji teisėtai pripažinta leistinu įrodymu sprendžiant A. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

5917.

60Pagal teismų formuojamą praktiką, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsvarstė ir motyvuota protokoline nutartimi atmetė gynybos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje pateiktoje specialisto išvadoje yra išsamiai aprašyti ir įvertinti nukentėjusiojo patirti sužalojimai. Iš aprašymo, esančio specialisto išvadoje, matyti, kad A. D. operacijos metu buvo stebėtas gausus kraujavimas iš lūžio vietos ir dėl to susiformavusi epidurinė hematoma. Taigi nėra pagrindo abejoti pateikta specialisto išvada, kad A. D. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Posėdžio metu eksperto išsakytus teiginius, kad dėl nukentėjusiajam po patirtos galvos traumos dar sutrenkiant galvą pakaušio srityje, galėjo intensyvėti kraujavimas, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip prielaidą, kurios nėra galimybės objektyviai patikrinti ir iš kaltinimo nuteistajam šalinti dalį nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nes nustatyti ir atskirti, kiek kraujo išsiliejo lūžio metu, o kiek vėliau – nėra objektyvių galimybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, taip pat neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog net ir nustačius, jog dalis smulkesnių sužalojimų, nurodytų eksperto Ą. S. parodymuose teisme (smegenų sužalojimai kaktinėse skiltyse), nukentėjusiajam kilo dėl pakartotinio atsitrenkimo pakaušiu į grindinį, ši aplinkybė neturėtų jokios įtakos nei nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nei bausmės ar civilinių ieškinių dydžiams. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas, atmesdamas prašymą paskirti naują teismo medicinos ekspertizę, pažeidė kaltinamojo teisę į teisingą teismą.

6118.

62Apeliantas nesutinka su nuteistojo A. Š. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą teigdamas, kad jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nusikalstamą veiką nuteistasis A. Š. padarė iš chuliganiškų paskatų.

6319.

64Neigdamas chuliganiškų paskatų nuteistojo veikoje buvimą, apeliantas teigia, jog įvykio metu dar klube tarp nukentėjusiojo, liudytojo G. S. ir nuteistojo įvyko konfliktas, kuris persikėlė į gatvę, pats nukentėjusysis provokavo ir skatino konfliktą. Tačiau priešingai apelianto teiginiams, liudytojų A. R., E. B., P. J. parodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Liudytoja A. R. teisme parodė, jog nukentėjusysis ir liudytojas G. S. konflikto nepradėjo, nes tai padarė nuteistasis, kuris smūgiavo pirmas ir iš trijų vaikinų vienintelis buvo agresyviai nusiteikęs. Liudytoja nepatvirtino, kad tarp šių asmenų klubo viduje vyko koks nors konfliktas.

6520.

66Liudytojas P. J., apklausiamas teisme, nurodė, jog konflikto tarp nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojo G. S. klube nebuvo. Šis liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. Š. įvykio metu elgėsi labai agresyviai. Jis stovėjo iškėlęs rankas, laikė suspaudęs kumščius ir keletą kartų bandė smūgiuoti tiek „aukštam“ (G. S.), tiek „žemam“ (A. D.) vaikinui. Abu vaikinai stengėsi išvengti konflikto, agresyviam vaikinui nesudavė nei karto. Jie net nestovėjo pakėlę rankų, nebuvo suspaudę kumščių, tiesiog ramiai stovėjo. Tuo metu, kai agresyvus jaunuolis bandė suduoti tiems dviem vaikinams, lauke, prie naktinio klubo „D.“ įėjimo buvo ir kitų klientų. Agresyvus vaikinas nenustojo agresyviai elgtis, vis ketino suduoti tiems vaikinams, todėl jis priėjo prie jo ir paprašė, kad nusiramintų, bet jis į jo perspėjimą nereagavo. Matė, kaip agresyvus vaikinas ranka sudavė žemesniam vaikinui į veidą. Nuo suduoto smūgio vaikinas krito ir galva atsitrenkė į akmenis, prarado sąmonę (t. 1, b. l. 127 – 128). Šis liudytojas, apklausiamas teisme, parodė, jog teismas vadovautųsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis nenurodė matęs, kaip nuteistasis klubo viduje kalbėjosi su nukentėjusiuoju ir liudytoju G. S.. Atsiradusius parodymų skirtumus liudytojas paaiškino aplinkybe, kad dėl darbo specifikos jis galėjo sumaišyti įvykius, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau. Kita vertus, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog apsaugos darbuotojai įvykio vakarą stovėjo prie įėjimo į klubą „D.“ durų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. J. taip pat parodė, jog įvykio vakarą jo darbo vieta buvo ne šio klubo viduje, o lauke, prie įėjimo į klubą. Dėl to apeliacinio skundo teiginys, kad liudytojas P. J. apklausiamas teisme parodė matęs, kaip nuteistasis tris valandas kalbėjosi su nukentėjusiuoju ir liudytoju G. S., yra nepagrįstas.

6721.

68Apklausiamas teisme liudytojas E. B. teigė, jog įvykio metu nuteistąjį puolė nukentėjusysis ir liudytojas G. S., minėti asmenys konfliktavo jau būdami klube. Tačiau šie liudytojo parodymai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagoje esančiam vaizdo įrašui ir kitų liudytojų – P. J., A. R., E. T., G. S. ir nukentėjusiojo A. D. parodymams, kad joks konfliktas tarp nuteistojo A. Š., liudytojo G. S. ir nukentėjusiojo klubo viduje nevyko, įvykio metu vienintelis agresyviai nusiteikęs asmuo buvo A. Š.. Be to, pirmiau nurodyti liudytojo parodymai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymas, iš kurių matyti, jog įvykio metu jis, kaip taksi vairuotojas, buvo prie klubo „D.“, o ne šio klubo viduje, ir kalbėjosi su pažįstamu. Jis matė, kaip iš klubo išėjo trys vaikinai, kurie užlipo laiptais ir atsistojo ant šaligatvio priešais naktinį klubą. Jis suprato, kad du iš klubo išėję vaikinai buvo draugai, bei girdėjo, kaip trečiasis vaikinas liepė pastariesiems eiti namo. Vėliau matė, kaip šis vaikinas šiems dviem vaikinams sudavė mažiausiai du smūgius. Nuėjęs prie taksi automobilio, išgirdo triukšmą ir pažiūrėjęs pamatė, kad vienas iš vaikinų guli ant grindinio prie naktinio klubo sienos (t. 1, b. l. 137). Asmens parodymo atpažinti metu E. B. atpažino A. Š., kaip asmenį, sudavusį smūgius dviem vaikinams (t. 1, b. l. 133-134).

6922.

70BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas kaip liudytojas A. P., jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Apygardos teismas, skundžiamame nuosprendyje remdamasis šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes surasti ir apklausti šį liudytoją – jam siųsti šaukimai, jį bandyta atvesdinti, tačiau, nepavykus to padaryti, teismas pagrįstai pasinaudojo BPK 276 straipsnio 4 dalyje suteikta teise. Teisėjų kolegija pažymi, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas taip pat nurodė, jog vienintelis agresyviai nusiteikęs asmuo įvykio metu buvo A. Š., kuris stovėjo pakėlęs rankas ir laikė sugniaužęs kumščius, tarsi norėdamas smūgiuoti kitiems dviem vaikinams (t. 1, b. l. 121 – 122). Be to, šis liudytojas, kaip ir liudytojas P. J., nurodė, jog įvykio naktį jo darbo vieta buvo ne klubo „D.“ viduje, o lauke, prie įėjimo į šį klubą durų. Tai suponuoja išvadą, jog įvykių, vykusių klubo viduje šis liudytojas nematė.

7123.

72Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis A. D. nuosekliai parodė, kad įvykio metu klube su A. Š. nekonfliktavo. Išeinant iš klubo A. Š. nepatiko jo ir G. S. ėjimo būdas. Iš klubo jie visi išėjo linksmi, todėl nesuprato, kodėl išprovokavo agresyvų A. Š. elgesį, nes išėjus į lauką pastarasis pradėjo mušti G. S.. Jis juos bandė išskirti, tačiau pajuto smūgį ranka į dešinę veido pusę, nuo smūgio stipriai apsvaigo. Smūgis buvo stiprus, jis pasimetė, ėmė dingti orientacija ir jo kojos išslysdavo iš avėtų įsispiriamų šlepečių. A. Š., pakėlęs vieną jo pamestą šlepetę metė į jį (A. D.), jį erzino, provokavo. Jie su G. S. atsistojo atokiau nuo klubo durų, tačiau A. Š. pribėgęs prie jų, sugriebė jų galvas ir trenkė vieną į kitą. Po to jis (A. D.) iš kišenės išsitraukė telefoną ir norėjo išsikviesti taksi, nes matė, kad susidariusi situacija nesibaigs gerai. Tada A. Š., bėgdamas link G. S., atsisuko ir trenkė jam (A. D.) į veidą dešine ranka. Nepamena, kiek tiksliai jam buvo suduota smūgių, nes patyrė stiprią traumą. Nuo paskutinio smūgio jis prarado pusiausvyrą ir krito ant grindinio ir dešine galvos puse atsitrenkė į kietą pagrindą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina tiek įvykio vaizdo įrašas, tiek pirmiau aptarti liudytojų parodymai.

7324.

74BK 135 straipsnį kvalifikuojančią aplinkybę – chuliganiškas paskatas A. Š. veikoje patvirtina įvykio vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog prie klubo įėjimo stovėjo trys apsaugos darbuotojai. Iš klubo „D.“ pirmas išėjo A. Š., po jo pro duris į gatvę išėjo dar du vaikinai – G. S. ir A. D., nukentėjusysis A. D. sekė pastarajam iš paskos ir buvo gerokai nutolęs nuo A. Š. (13:26 – 13:28). Vos išėjęs iš klubo A. Š. atsistojo priešais G. S. ir už jo stovintį A. D., tuomet pasitraukė į šoną ir atsistodamas priešpriešiais užtvėrė siaurą šaligatvio praėjimą. Jis pirmasis be jokios priežasties staigiai kumščiu smūgiavo priešais jį stovinčiam G. S. į veidą. Nuo smūgio G. S. sverdėdamas atsitraukė kelis žingsnius link įėjimo į klubą, tačiau vėliau apsisuko ir grįžo atgal (13:36 – 13:43). Tarp jų bandančiam įsiterpti ir nuteistąjį raminti A. D. A. Š. sudavė smūgį į veidą (13:44). G. S. ir A. D. dviese stovėjo priešais A. Š., kuris pradėjo demonstruoti kovines stovėsenas. A. Š., ištiesdamas ranką dar bandė raminti vienas iš apsaugos darbuotojų, tačiau pastarasis į tokius konflikte nedalyvaujančio asmens veiksmus visiškai nereagavo (13:50). A. Š. toliau demonstravo kovinius judesius ir smūgiavo į veidą priešais stovinčiam A. D. (13:57). A. Š. toliau demonstruodamas kovines stovėsenas priartėjo prie A. D.. Pastarasis ištiesė ranką, kurią sugavęs A. Š. pargriovė A. D. ant žemės (14:07 – 14:13). A. D. atsistojo, o tuo metu provokuojančius kovinius judesius A. Š. atliko priešais G. S.. A. D. atsistojo už G. S.(14:14 – 14:29). A. Š. kumščiu smūgiavo G. S. į veidą (14:30). G. S. ir A. D., užėmę gynybines pozas, toliau stovėjo priešais A. Š., demonstruojantį provokuojančius kovinius judesius ir agresyviai rankomis mosuojantį priešais A. D. (14:30 – 14:51). G. S. bandė raminti A. Š. ištiesdamas ranką tarp pastarojo ir A. D., tačiau A. Š. nustūmė atgal ir jį ir A. D. (14:51 – 15:00). A. D. iškėlė abi rankas ištiestais delnais į viršų ir ėjo link A. Š., kurį tuo pat metu bandė raminti ir G. S., tačiau A. Š. juos abu agresyviai nustūmė nuo savęs (15:01 – 15:10) A. D. ir G. S. atsistojo prie taksi automobilio galo, o A. Š. nuėjo link apsaugos darbuotojų, tačiau vėl grįžo prie A. D. ir G. S. ir sučiupęs jų galvas sutrenkė vieną į kitą (15:10 – 15:17), tuomet demonstratyviai dar kelis metrus nustūmė pastaruosius tolyn nuo taksi automobilio ir įėjimo į klubą (15:18 – 15:25). Pakėlęs A. D. pamestą šlepetę A. Š. ją metė į A. D., po to, priėjęs prie A. D. ir G. S. jis toliau demonstravo kovines stovėsenas ir atsitraukė porą žingsnių, pagąsdindamas vėl priartėjo ir vėl atsitraukė poros metrų atstumu (15:25 – 15:57). A. D. ir G. S. stovėjo atsitraukę nuo A. Š. ir kalbėjosi tarpusavyje nutolę poros metrų atstumu nuo taksi automobilio galo. Tuo metu A. Š. vis priartėdavo prie jų, parodydamas smūgiavimo judesius, tačiau grįždavo prie klubo apsaugos darbuotojų (15:57 – 16:17). A. D. ir G. S. stovėjo kelių metrų atstumu nuo A. Š.. A. D. rankoje laikė mobilųjį telefoną. Tuomet A. Š. priėjo prie A. D. ir kumščiu stipriai smūgiavo jam į veidą (16:17 – 16:25). A. D. nuo smūgio prarado pusiausvyrą ir dešiniu šonu krito ant gatvės grindinio, dešine galvos puse atsitrenkdamas į kitą šalia namo esančią grindinio atbrailą ir prarado sąmonę (16:25 – 16:26). Matydamas, jog A. D. prarado sąmonę, A. Š. toliau agresyviai artėjo prie G. S., bandė jam įspirti, galiausiai jo veiksmus nutraukė įsiterpęs apsaugos darbuotojas, o prie be sąmonės gulinčio nukentėjusiojo prisiartino ir jį apžiūrėti bandė iš klubo išėjusi mergina, dėvinti baltus džinsus (16:25 – 17:00). G. S. dar grįžo prie A. Š., tačiau šis jį pasitiko smūgiu į veidą, demonstruodamas visišką abejingumą A. D. būklei A. Š. vijo G. S. tolyn, toliau demonstruodamas kovinius judesius (17.00 – 17:33). Šis vaizdo įrašas neprieštarauja 2017 m. rugpjūčio 29 d. daiktų apžiūros protokolo duomenims (t. 1, b. l. 141-142) bei pirmosios instancijos teisme apžiūrint šį vaizdo įrašą konstatuotoms aplinkybėms (t. 2, b. l. 47 – 48).

7525.

76Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad nusikalstama veika buvo padaryta iš pykčio, dėl asmeninių, o ne chuliganiškų paskatų. Liudytojų parodymai nepatvirtina, jog įvykio metu tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo dar klube įvyko konfliktas, kurį inicijavo, o išėjęs į gatvę skatino pats nukentėjusysis. Priešingai, iš pirmiau aptarto vaizdo įrašo ir jame užfiksuotų įvykio eigos matyti, jog nuteistasis, vos išėjęs į gatvę, buvo nusiteikęs ir elgėsi agresyviai bei siekė konflikto, smurtą prieš G. S. ir nukentėjusįjį A. D. jis pradėjo naudoti be jokios priežasties. Iš vaizdo įraše užfiksuotos įvykių sekos matyti, jog nukentėjusysis ir liudytojas G. S. nuteistajam nesudavė nė vieno smūgio, o būtent nuteistasis siekė smurtauti viešoje vietoje matant aplinkiniams ir tęsti šiuos smurtinius veiksmus. A. Š. suprato, kad yra fiziškai pranašesnis už nukentėjusįjį bei liudytoją G. S. ir visiškai kontroliavo susidariusią situaciją, netgi mėgavosi savo pranašumu tęsdamas chuliganiškus veiksmus. Apeliacinio skundo teiginių, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo klube įvyko konfliktas, baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina. Kita vertus, iš vaizdo įrašo matyti, jog lemiamą smūgį, po kurio nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. Š. sudavė pats prisiartinęs prie nuošaliau stovinčio A. D.. Nuteistojo nusikalstamus veiksmus, kilusius iš chuliganiškų paskatų, ir nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Dėl to nuteistojo A. Š. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taigi baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

7726.

78Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas turėjo nustatyti dvi nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, įtvirtintas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

7927.

80Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013).

8128.

82Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą teisme A. Š. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pripažino viešoje vietoje sudavęs smūgius nukentėjusiajam A. D. ir liudytojui G. S., tačiau teigė, jog šių veiksmų padarymą lėmė asmeninis konfliktas, kurį išprovokavo paminėti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės jis iš esmės nepripažino, iš pradžių teigė, jog niekam fizinio skausmo tyčia nesukėlė, nukentėjusysis parkrito susistumdymo metu, vėliau parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 158, 164). Taigi, tokie pirminiai A. Š. parodymai, jo gynybinė pozicija leidžia pagrįstai manyti, kad prisipažinimą padarius jam inkriminuojamas veikas lėmė susipažinimas su bylos medžiaga, ypač įvykio vaizdo įraše užfiksuotos nuteistojo panaudoto smurto aplinkybės. Šių faktinių duomenų visuma reiškia tik tai, kad A. Š. nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų nuteistojo kaltumą patvirtinančių akivaizdžių įrodymų būtų buvęs beprasmis, tačiau nepatvirtina nuoširdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, kad jis nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, gydymu, dalį padarytos žalos atlygino tik teisminio proceso pabaigoje, taigi, jo deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusiojo atsiprašymas teisme buvo tik formalūs. Nenustačius kaltininko prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

8329.

84Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013).

8530.

86Nukentėjusysis prašė priteisti 1 743,91 Eur turtinę ir 15 000,00 Eur neturtinę žalą. Iš bylos duomenų matyti, jog A. Š. nukentėjusiajam atlygino 250,00 Eur turtinės ir 250,00 Eur neturtinės žalos. Dėl to pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. D. priteisė 1 493,91 Eur turtinės (1 743,91-250,00=1 493,91) ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos, kurią atitinkamai sumažino iki 9 750,00 Eur (10 000,00-250,00=9 750,00). Taigi, nuteistasis iš viso nukentėjusiajam atlygino 500,00 Eur, tačiau šis atlygintos žalos dydis nelaikytinas pakankamai dideliu. Be to, A. Š. net iš dalies neatlygino Kauno teritorinės ligonių kasos patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 4 196,19 Eur, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio – 3 978,02 Eur. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

8731.

88Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. Š. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. Š., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

8932.

90Bylos duomenimis nustatyta, jog A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, o veikdamas netiesiogine tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Šie A. Š. nusikalstami veiksmai sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. D. sveikata, sveikatos sutrikdymo padarinius jis jaučia iki šiol, nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. birželio 7 d. jam nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis. Už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas nustato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki dvylikos metų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Š. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, jis jau buvo teistas už nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, kartą baudžiamoji byla taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimą buvo nutraukta BK 40 straipsnio pagrindu (t. 2, b. l. 12-18, 19-21), anksčiau jis buvo daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 23-38). A. Š. tinkamų išvadų nepadarė, vėl nusikalto neišnykus teistumui. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę A. Š. apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, jo šeiminę padėtį. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apygardos teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9133.

92Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Be to, šis teismas įvertino ir BK 62 straipsnį, BK 54 straipsnio 3 dalį bei pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra aplinkybių, teikiančių pagrindą taikyti A. Š. BK 62 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. savo noru į teisėsaugos įstaigą neatvyko ir apie savo padarytą nusikaltimą nepranešė. Ikiteisminio tyrimo metu su teisėsaugos pareigūnais nebendradarbiavo, atsisakė duoti parodymus, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltę pripažino tik iš dalies, be to, atlygino tik nedidelę dalį padarytos žalos. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra šioje straipsnio dalyje numatyta viena ar kelios iš šešių numatytų aplinkybių. A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikyti BK 62 straipsnio 1, 2 dalis ir A. Š. skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę neturėjo teisinio pagrindo.

9334.

94Nuteistajam taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei nustatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrė mažesnę nei šio straipsnio sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, BK 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų humaniškumo principą, nes taip būtų sumenkinami nukentėjusiojo asmens interesai, pažeidžiamas jo orumas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė. Be to, nenustačius nuteistojo veikos perkvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrindų, BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) taikymas neįmanomas, nes šio straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės galėjo būti atleisti tik asmenys padarę sunkius, o ne labai sunkius nusikaltimus.

9535.

96Apeliaciniame skunde nesutinkant su nuteistajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam 500,00 Eur rando šalinimo plastinei operacijai, nors nukentėjusysis šių išlaidų realiai dar nėra patyręs, o priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas neatsižvelgus į paties nukentėjusiojo elgesį, liudytojo G. S. veiksmais pastarajam padarytą sužalojimą ir prieštarauja teismų formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose. Priešingai apelianto teiginiams, žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, Nr. 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

9736.

98Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad tokias aplinkybes šis teismas aiškinosi ir nustatė visus išvardytus šiuo atveju būsimų gydymo išlaidų požymius, t. y. tai, kad jos susijusios su A. D. sveikatos sutrikdymo (rando dešinio smilkinio srityje plastinė operacija (t. 2, b. l. 127, 129)) padarinių šalinimu, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos. Skirtingai nei teigia apeliantas, žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs būsimą žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir patenkinęs nukentėjusiojo reikalavimą priteisti būsimas gydymosi išlaidas, netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

9937.

100Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiajam A. D. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ši suma atitinkamai sumažintas nuteistojo atlyginta 250,00 Eur suma iki 9 750,00 Eur. Priešingai apelianto teiginiams, A. D. priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai ir nelaikytinas per dideliu. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis prašė priteisti 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, t. y. ir liudytojo G. S. atliktus veiksmu, bei nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų gydymo trukmę bei liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkino tik iš dalies ir nukentėjusiajam priteisė 10 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš kurios matyti, jog nukentėjusiesiems sunkaus kvalifikuoto sveikatos sutrikdymo bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 7 000,00 Eur iki 40 000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-334-699/2017).

10138.

102Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

103Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

104atmesti nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Lino Sstanislavo Bagdono apeliacinį skundą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284... 4. – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimo bausme... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. Š.... 6. Nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš A. Š.... 7. Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo... 8. – iš A. Š. priteista 4 196,19 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas... 9. – iš A. Š. priteista 3 978,02 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. 1.... 12. A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, BK 135... 13. 2.... 14. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Š. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo... 15. 2.1.... 16. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. Š.... 17. 2.2.... 18. Remdamasis teismų formuojama praktika, kurioje atskleidžiamas chuliganiškų... 19. 2.3.... 20. Skunde gynėjas taip pat aprašo įvykio vaizdo įraše užfiksuotą įvykių... 21. 2.4.... 22. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant, kokia kaltės forma ir... 23. 2.5.... 24. Nesutikdamas su nuteistajam paskirta bausme gynėjas teigia, kad jo ginamasis... 25. 2.6.... 26. Nesutikdamas su nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžiu apeliantas... 27. 2.7.... 28. Apeliantas taip pat nurodo, jog nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos... 29. 3.... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. D. prašo nuteistojo A.... 31. 3.1.... 32. Nukentėjusysis nurodo, jog A. Š. padarytas nusikaltimas teisingai... 33. 4.... 34. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 35. 5.... 36. Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas... 37. 6.... 38. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas... 39. 7.... 40. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su A. Š. nusikalstamos... 41. 8.... 42. Šioje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais... 43. 9.... 44. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas neteisingai... 45. 10.... 46. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyt,... 47. 11.... 48. Iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog po A. Š.... 49. 12.... 50. Apeliaciniame skunde kategoriškai teigiama, kad A. Š. buvo nuteistas už... 51. 13.... 52. Iš bylos duomenų matyti, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme... 53. 14.... 54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apklausiamas teisme ekspertas Ą. S.... 55. 15.... 56. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nebuvo... 57. 16.... 58. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, buvo... 59. 17.... 60. Pagal teismų formuojamą praktiką, teismo proceso dalyvių pateiktų... 61. 18.... 62. Apeliantas nesutinka su nuteistojo A. Š. nusikalstamos veikos kvalifikacija... 63. 19.... 64. Neigdamas chuliganiškų paskatų nuteistojo veikoje buvimą, apeliantas... 65. 20.... 66. Liudytojas P. J., apklausiamas teisme, nurodė, jog konflikto tarp nuteistojo,... 67. 21.... 68. Apklausiamas teisme liudytojas E. B. teigė, jog įvykio metu nuteistąjį... 69. 22.... 70. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams... 71. 23.... 72. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis A. D.... 73. 24.... 74. BK 135 straipsnį kvalifikuojančią aplinkybę – chuliganiškas paskatas A.... 75. 25.... 76. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos... 77. 26.... 78. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas turėjo... 79. 27.... 80. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 81. 28.... 82. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą teisme A. Š. iš esmės... 83. 29.... 84. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę... 85. 30.... 86. Nukentėjusysis prašė priteisti 1 743,91 Eur turtinę ir 15 000,00 Eur... 87. 31.... 88. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos... 89. 32.... 90. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia padarė... 91. 33.... 92. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 93. 34.... 94. Nuteistajam taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei nustatyta... 95. 35.... 96. Apeliaciniame skunde nesutinkant su nuteistajam priteistos turtinės ir... 97. 36.... 98. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad tokias aplinkybes... 99. 37.... 100. Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiajam A. D. priteista 10... 101. 38.... 102. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno... 103. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 104. atmesti nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Lino Sstanislavo Bagdono apeliacinį...