Byla 1A-273-498/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajai L. U., jos gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nukentėjusiajai L. S., jos gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajam G. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. U. ir nukentėjusiųjų L. S., G. S. ir K. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

3L. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir nubausta paskiriant baudą 21 MGL, t. y. 2730 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties litų, 790,66 Eur) dydžio.

4Nuteistoji įpareigota per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti – baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 6801, ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

5Nuteistajai nuosprendžiu išaiškinta, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

6Iš nuteistosios L. U. priteista, nukentėjusiajai G. S. – 30 000 (trisdešimt tūkstančių litų, 8688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti, K. S. - 15 000 (penkiolika tūkstančių litų, 4344,30 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir proceso išlaidas už advokato pagalbą - 3000 Lt (tris tūkstančius litų, 868,86 Eur) (LR BPK 102-106 str.). Likusioje dalyje ieškiniai atmesti.

7Nukentėjusios L. S. ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

8Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

9Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10L. U. nuteista už tai, kad 2011 m. gruodžio 13 d., apie 7.15 val., ties namu, esančiu ( - ), vairuodama automobilį ( - ), valstybinis numeris ( - ), ir važiuodama nuo ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį pėsčiųjų perėjoje ėjusių pėsčiųjų G. S. ir K. S., jas parbloškė ir sužalojo, sunkiai sutrikdydama jų sveikatą, tai yra šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje.

11Apeliaciniame skunde nuteistoji L. U. (toliau – ir nuteistoji) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-11-26 nuosprendžiu jai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, G. S. padarytą sužalojimą perkvalifikuoti iš LR BK 281 straipsnio 3 dalies į 281 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jai priteistas sumas G. S. ir K. S. neturtinei žalai atlyginti.

12L. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesutinka su sumomis priteistomis nukentėjusiųjų patirtai žalai atlyginti.

13Nuteistoji nurodo, kad teisme kalta prisipažino visiškai. Nurodo, kad 2011-12-13 apie 7.00 val. važiavo iš ( - ) dešine eismo juosta, buvo tamsu rūkas, lijo kelio danga buvo šlapia, važiavo 50 km/h greičiu. L. U. skunde teigia, kad po įvykio kiek galėdama padėjo nukentėjusiosioms, jas slaugė, pirko saldumynus, maisto produktus, nupirko joms sidabrines grandinėles, paskolino modemą matydavo jas vos ne 2 kartus per savaitę. Nurodo, kad mergaičių ir jos tėvų atsiprašė ne vieną kartą. Skunde nuteistoji rašo, kad ji viena išlaiko 4 asmenų šeimą, vaikai tik baigę mokslus pradėjo dirbti ir uždirba tik minimumą.

14L. U. nurodo, teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino įrodymus dėl kaltinimo pagal LR BK 281 straipsni 3 dalį, nes neobjektyviai ir vienašališkai nukentėjusiųjų naudai nustatė, kad G. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nevertindamas skirtingų specialistų išvadose konstatuotų šia nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumo masto, taip nepagrįstai rėmėsi paskutiniu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-01-03 ekspertizės akto Nr. PEKG 3/14(02) Pakeitimu, kuriame konstatuota, kad remiantis .“Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės" 50.2 punktų randas G. S. veide sudaro 25 procentus prarasto bendrojo darbingumo: randai dešinėje kojoje, remiantis šios lentelės 51.1 punktu , sudaro 5 procentus prarasto bendrojo darbingumo. Šių procentų suma sudaro 30 procentų prarasto bendrojo darbingumo, todėl vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu, G. S. padarytų sužalojimų pasekmės, įskaitant ir operacinio sužalojimų gydymo pasekmes, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus.

15Taip pat nuteistoji skunde teigia, kad ekspertas Ą.Sutkus pirminiame 2014-01-03 ekspertizės akte Nr. PEKG 3/14(02) buvo konstatavęs, kad remiantis „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės" 50 punktu G. S. randas veide sudaro 15 procentų prarasto darbingumo. Randai dešinėje kojoje yra pooperaciniai ir todėl remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13 punktu nevertinami. Teoriškai šie randai daugiausiai sudarytų 5 procentus bendro darbingumo. Tokiu būdu G. S. dėl rando veide prarado 15 procentų bendro darbingumo, o tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. G. S. sveikatos būklė užfiksuota medicininiuose dokumentuose atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Apklausiamas 2014-07-29 teismo posėdžio metu apie 2014-01-03 ekspertizės akte Nr.PEKG 3/14(02) duotą išvadą ekspertas Ą. Sutkus kategoriškai patvirtino savo išvadą, kad G. S. sveikatos būklė atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

16Nuteistoji skunde daro išvadą, kad iš tokių prieštaringų eksperto parodymų akivaizdu, kad ekspertui Ą.Sutkui dėl pirminės išvados darbovietėje buvo padarytas poveikis. 2014-01-03 ekspertizės akto pakeitimą įtakojo dėl nuketėjusiosios L. S. skundo atlikti Ą.Sutkaus ekspertizės akto patikrinimai.

17L. U. skunde teigia, kad teismas, vertindamas G. S. kūno sužalojimo mastą, nesirėmė Valstybinės teismo medicinos 2012-02-03 specialisto išvada Nr. G 353/12(02), kuria nustatyta, kad G. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

18Taip pat nuteistoji skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu apklausta ekspertė M. K. atlikusi G. S. tyrimą, parodė, kad tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistosios teigimu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-08-14 komisijinėje specialistų išvadoje Nr. KG 1528/12(03) konstatuota, kad G. S. padaryti sužalojimai pagal sveikatos sutrikdymo trukmės kriterijų vertinami, kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą.

19L. U. nurodo, kad pagal 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo 3.1.1. punktas įsakmiai reikalauja, kad teismas nuosprendyje aptartų visus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir tik esant visiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams teismas gali konstatuoti jos buvimą. Abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

20Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių L. U. mano, kad teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino įrodymus dėl kaltinimo pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį, padarė klaidingą ir neobjektyvią išvadą, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir todėl teismo priimtas nuosprendis turi būti pakeistas ir jos nusikalstama veika dėl G. S. sužalojimo perkvalifikuota į LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

21L. U. skunde nurodo, kad dėl tos pačios priežasties, kad buvo neteisingai ir neobjektyviai įvertinti įrodymai ir nustatyta, kad padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, teismas neteisingai priteisė ir neturtinės žalos dydį.

22Nuteistoji nurodo, kad teismas, priteisdamas tokias dideles sumas neturtinei žalai atlyginti neteisingai įvertino jos turtinę padėtį, nes rėmėsi tik viena aplinkybe, kad aš auginu nepilnametę dukrą Moniką, gim. 1999-10-14 (t.3,b.l. 29), tačiau neatsižvelgė į tai, kad dar turiu 20 metų sūnų Edviną, jis šiais metais baigė mokslus dirba AB „( - )“ ir gauna minimalias pajamas. Taip pat teismas neatsižvelgė į jos apklausoje nurodytą aplinkybę, kad ji yra pagrindinė šeimos pajamų gavėja, kad jos vyras dirba Kauno šokių klube „( - )" ir gauna mažas darbines pajamas-130 litų į mėnesį (t. 3, b.l. 88) ir mūsų bendrai gaunamų pajamų jau šiuo metu sunkiai užtenka jų šeimos būtiniausioms reikmėms tenkinti. Dėl šių nuteistosios nurodytų aplinkybių ji mano, kad teismas, priteisdamas tokias dideles sumas nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti neįvertino kaip tokių didelių piniginių sumų mokėjimas nukentėjusioms paveiks jos šeimos gyvenimo sąlygas ir jos atžvilgiu netinkamai pritaikė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23Nuteistoji nurodo, kad teismas neįvertino ir tai, kad po auto įvykio dėl mergaičių sužalojimo jautė didelę atsakomybę, rūpinosi mergaitėmis, lankė jas ligoninėje ir sanatorijoje ir atlygino 1000 Lt. neturtinę žalą. L. U. skunde atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų praktika patvirtina kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo koncepciją, kadangi neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

24L. U. skunde remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui.

25Nuteistoji skunde išreiškia nuomonę, kad nukentėjusiųjų atstovė L. S. neobjektyviai ir neatsižvelgdama į sukeltas pasekmes, įvertino ir nurodė G. ir K. S. padarytos neturtinės žalos dydį: atitinkamai 200 000 litų G. ir 120 000 litų K., kurios nuteistosios manymu neatitinka jų moralinių praradimų dydžio, tų praradimų įtakos nukentėjusiųjų gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui, nes mergaitės normaliai auga, mokosi, jų sužalojimai neturi įtakos jų tolimesniam gyvenimui.

26L. U. nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismo pareiga ištirti ir įvertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes. Ji taip pat skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydį taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, kad veika padaryta dėl neatsargumo. Tai mažiau pavojinga nei tyčinis nusikaltimas. L. U. atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje nerašoma, kad teismas būtų vertinęs ir nukentėjusiųjų didelį neatsargumą. Nors tai ir nebuvo sąlyga pasekmėms kilti, tačiau nuteistoji mano jog tai, kad mergaitės buvo be atšvaitų turėjo įtakos eismo įvykiui kilti.

27Nukentėjusiosios L. S., G. S., K. S. (toliau – ir nukentėjusiosios, apeliantės) apeliaciniame skunde prašo: iš nuosprendžio pašalinti išvadą, jog yra nuteistosios L. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad prisipažįsta kalta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo; nuteistajai L. U. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimo bausmę (šiame baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos ribose), o taip pat uždrausti nuteistajai L. U. trejus metus naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones; priteisti G. S. solidariai iš nuteistosios L. U. ir civilinio atsakovo C. V. I. G. Lietuvos filialo 200.000 litų (du šimtai tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti K. S. solidariai iš nuteistosios L. U. ir civilinio atsakovo C. V. I. G. Lietuvos filialo 120.000 litų (vienas šimtas dvidešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti L. S. solidariai iš nuteistosios L. U. ir civilinio atsakovo C. V. I. G. Lietuvos filialo 30.000 litų (trisdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti L. S. iš nuteistosios L. U. visas šioje byloje patirtas procesines išlaidas.

28Nukentėjusiosios skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje pateiktas aukščiau nurodytųjų įrodymų turinys (daugumos jų - apibendrintai ir ne visai tiksliai, o kai kurių iš tų įrodymų nedetalizuojant). Skunde jos teigia, kad Kauno apylinkės teismo 2014-11-26 nuosprendis nėra pilnai pagrįstas ir teisėtas, nes apylinkės teismas šiuo nuosprendžiu neteisingai išsprendė paskirtos nuteistajai bausmės klausimą (paskirtoji bausmė yra aiškiai per švelni), o taip pat civilinių ieškinių, proceso išlaidų klausimus (K. S., G. S. priteisti nepagrįstai per maži neturtinės žalos atlyginimai, nepagrįstai atmestas nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo; nepilnai priteistos proceso išlaidos).

29Taip pat nukentėjusiųjų skunde pateikta nuomone apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog esą yra nuteistosios L. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios, pasak nuosprendžio autoriaus, pasireiškia tuo, kad L. U. "prisipažįsta kalta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo". L. U. tik formaliai, gana abstrakčiai prisipažino sužalojusi nepilnametes perėjoje. Be to ir tai ji darė nepriklausomai nuo jos valios surinktų byloje įrodymų priremta. Apeliantės skunde išdėsto išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas ir iš jo šalintina išvada jog esą yra nuteistosios L. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad "prisipažįsta kalta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo ".

30Be to nukentėjusiosios skunde nurodo, kad net ir atsiribojus nuo ginčo apie "lengvinančias aplinkybes" matoma, kad apylinkės teismo nuteistajai paskirtoji bausmė yra neteisingai paskirta - ta bausmė bet kuriuo atveju yra nepagrįstai ir neteisėtai per švelni. L. U. nusikalstama veika sukėlė itin sunkias pasekmes nukentėjusiajai G. S., sunkias pasekmes nukentėjusiajai K. S. bei taip pat ir itin neigiamas pasekmes tų vaikų motinai - nukentėjusiajai L. S.. Nukentėjusiųjų manymu apylinkės teismas, paskyręs nuteistajai tokią švelnią bausmę, neįgyvendina iš esmės nei vieno iš bausmės tikslų (BK 41 straipsnis), todėl kaltininkei šioje byloje turėtų būti paskirta griežčiausia iš jai inkriminuotame baudžiamajame įstatyme nustatytos sankcijos rūšių - laisvės atėmimas.

31Be to apeliantės skunde nurodo, kad visiškai neteisėtai ir nepagrįstai apylinkės teismas ignoravo iš visų šios bylos aplinkybių bei baudžiamųjų įstatymų reikalavimų kylantį būtinumą uždrausti nuteistajai L. U. naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Visos bylos aplinkybės patvirtina tai, kad L. U. padarė nusikaltimą itin šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jos padarytų pažeidimų pasėkoje nukentėjo ne vienas asmuo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiosios skunde pabrėžia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti LR BK 68 straipsnio nuostatas ir nuteistajai L. U. uždrausti naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones, įstatyme nustatytam maksimaliam - trejų metų laikotarpiui. Apylinkės teismas pastarąjį baudžiamąjį įstatymą pažeidė.

32Dėl K. S., G. S. priteistų nepagrįstai per mažų neturtinės žalos atlyginimų, nukentėjusiosios skunde nurodo, kad dėl L. U. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir didelė neturtinė žala, kurios atlyginimo klausimus apylinkės teismas išsprendė neteisingai. Skunde nurodoma, kad G. S. diagnozuota politrauma, buvo padaryti tame tarpe šie sužalojimai:

  1. dešinės blauzdos kaulų uždaras skeveldrinis lūžis diafizės viduriniame trečdalyje;
  2. dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžis (apatinės šakos skeveldrinis);
  3. krūtinės XII slankstelio kairės pusės skersinės ataugos lūžis;
  4. galvos smegenų trauminė liga (ūmus periodas, vidutinė forma);
  5. galvos sumušimas, komocinis sindromas, daugybinės muštinės bei kiaurinė veido žaizdos, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine.

33Skunde akcentuojama, kad užgijus žaizdoms G. S. veido apatinės dalies kairėje pusėje liko žymus randas, kuris savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas. Be to, dėl dešinės blauzdos kaulų lūžių G. S. taikytas operacinis gydymas (atliktos 3 operacijos), po ko liko daugybiniai operaciniai dešinės blauzdos randai, kurie savaime bei taikant kosmetines priemones išnykti taip pat negali. G. S. dėl patirto sužalojimo dvi paras buvo gydoma KMU Klinikų reanimacijos skyriuje. Pirmą dieną ji buvo komos (dirbtinės) būsenoje. Jos būklė įvertinta IV ASA klase (pastovi grėsmė gyvybei). Chirurginiame skyriuje ji buvo gydoma 34 paras.

34Taip pat skunde nurodoma, kad iš ten G. S. tolimesniam gydymui ir reabilitacijai perkelta į V. T. vaikų reabilitacijos centrą. Perkelta nevaikštanti, gulimoje padėlyje, kur ji gydėsi 32 paras. 2012-02-16 išleista ambulatoriniam gydymui, skirtas mokymas namuose. Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 28 d. G. S. dėl negyjančio blauzdikaulio buvo gydoma KMU klinikoje, po to išsiųsta reabilitaciniam gydymui į Palangos sanatoriją nuo 2012-05-30 iki 2012-06-19. 2012-08-22 stacionarizuota į KMU klinikas, kur gydėsi iki 2012-08-27. Jai buvo atlikta operacija - pašalintas nulūžęs proksimalinis varžtas. G. S. patyrė 3 sudėtingas operacijas. Po paskutinės operacijos jos būklė ženkliai pablogėjo - ėmė stipriai skaudėti koją, pradėjo labiau šlubuoti, sunku vaikščioti, stovėti. 2012-10-26 rentgenogramoje stebimas uždegiminis procesas apie kaulą. Gydėsi ambulatoriškai. Dėl blauzdikaulio suaugimo komplikacijų (užsitęsus jo suaugimui net iki 21 mėnesio) ir pasireiškus pseudoartrozės požymiams G. S. buvo vežama konsultuotis ir į Santariškes pas žymius ortopedus traumatologus. Jaučiamos ir kitų traumų pasekmės - mergaitė tapo liūdna, jai sunku mokytis.

35Be to nurodoma, kad pasikeitė G. S. elgesys - ji ėmė vengti viešumos, slepiasi net nuo artimų giminių, su kuriais anksčiau mielai bendravo. Ji labai pergyvena dėl randų veide ir kojoje bei šlubavimo. Stengiasi kiek įmanoma tai nuslėpti, bijo užuojautos. G. S. pasveikimo galimybė nėra aiški. Blauzdikaulio funkciją palaiko metalinė konstrukcija. Neaišku, ar kaulas suaugs, ar koja nesutrumpės. Ateityje dar laukia kojos operacijos. Daug problemų kelia ir traumos pasėkoje iškreipta nosies pertvara - pastoviai bėga nosis, sugrūsti dantys. Mergaitė užsimena apie savižudybę.

36Liekamieji reiškiniai po galvos traumos - retrogradinė amnezija - iki šiol neprisimena autoįvykio. Jaučiamos potrauminio šoko pasekmės. Gydytojai rekomenduoja jos niekada nepalikti vienos. G. S. atlikta apie 40 rentgenogramų, 2 kompiuterinės tomografijos, ji patyrė 3 anestezijas, taikytas narkotinis miegas (dirbtinė koma), leistas morfijus - visa tai neabejotinai turės neigiamas pasekmes ateityje. Dešinio gaktikaulio viršutinė ir apatinė šakos sugijo ženkliai persidengusios - suardytas dubens žiedo vientisumas. Nurodo, kad stiprus smūgis į dubens sritį be abejo turės neigiamas pasekmes ateityje. Taip pat skunde nurodoma, kad G. S. vakarais negalėdavo užmigti dėl nugaros ir kojos skausmų, todėl jai dažnai buvo leidžiami ir lašinami nuskausminamieji. Pirmą mėnesį G. S. praleido gulimoje padėtyje, antrą mėnesį po traumos judėjo tik su invalido vežimėliu, o trečią pradėjo mokytis vaikščioti su ramentais. Visa tą laiką skaudėjo koją, dubenį.

37Be to skunde nurodoma, kad G. S. patyrė daug nepatogumų, kurie pasireiškė pasireiškė tuo, kad mėnesį laiko privalėjo gulėti tik ant nugaros, varlytės pozoje, antrą mėnesį judėjo tik invalido vežimėlyje. Tuo metu G. S. negalėjo savęs apsitarnauti, ji buvo visiškai priklausoma nuo ją slaugančiųjų. Dėl judėjimo negalios ir dėl to kylančių problemų buvo skirtas mokymas namuose. Ji negalėjo susitikti su draugais. Nukentėjo mokslai. Taip pat po autoįvykio liko žymus randas ant veido ir daugybiniai randai atvirose vietose ant kelio ir blauzdos, tai G. sukelia papildomų nepatogumų pasirenkant rūbų asortimentą. Vasaros metu atsisako nuo vandens ir saulės malonumų viešose vietose, nes randai ant kūno atkreipia žmonių dėmesį. Daug nepatogumų sukelia ir kojos deformacija blauzdos srityje.

38Be to skunde nurodoma, kad G. S. dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai pasireiškė tuoj po autoįvykio ir tęsiasi iki šiol. Autoįvykio metu pasireiškė emocinis šokas. Laikotarpiu iki panirimo į komą G. S. suvokė, kad jos gyvybei gresia pavojus ir dėl to labai išgyveno. Ji Bijo narkozės ir būsenos, kurią patyrė išeidama iš komos. Dabar prieš kiekvieną operaciją G. S. išgyvena siaubą - ji bijo, kad ją gali priverstinai užmigdyti ir ji gali numirti. Skunde nurodoma, kad Po kelių mėnesių jos laukia jau 4 operacija. Išgyvena ir dėl galvos traumos. Ji bijo, kad ši trauma gali pakenkti protiniams gebėjimams. Be to G. S. supranta koks didelis pavojus kyla mergaitėms, kai taip stipriai sužalotas dubuo. Dėl įvardintų traumų ir jų padarinių mergaitė dvasinius išgyvenimus patiria kasdien ir jie lydės G. S. visą gyvenimą.

39Be to nukentėjusiųjų skunde nurodoma, kad emocine depresiją kelia nerimas dėl ateities. Mergaitė supranta, kad ji nebebus tokia kaip buvo. Patirtos traumos ir jų liekamieji reiškiniai apsunkins G. S. galimybes susikurti visavertį gyvenimą. Jau šiandien nerimą kelia labai stipriai išslinkę plaukai dėl rentgeno spindulių dozę ir 2 kompiuterinės tomografijos. G. patyrė ir daugkartines ilgalaikes anestezijas, kurios neigiamai veikia mergaitės sveikatą. G. S. liūdina ir traumos metu sugrūsti dantys, iškreipta nosies pertvarą žymus randas veide.

40Be to nukentėjusiosios skunde teigia, kad G. S. patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą dėl patirtu traumų ir dvasiniu išgyvenimų. Dėl judėjimo negalios G. S. buvo skirtas mokymas namuose, todėl ji negalėjo susitikti su draugais, turėjo atsisakyti daugelio pomėgių. Užsitęsus blauzdikaulio suaugimui ir prasidėjus su tuo susijusioms komplikacijoms G. S. ir sekančiais mokslo metais negalėjo savarankiškai nuvykti į mokyklą ir jai teko atsisakyti susitikimų su draugais, nes tai neatitiko jos fizinių galimybių. Bendravimo galimybės dėl su trauma susijusių pasekmių suvaržytos iki šiol. G. vengia bendravimo net su pačiais artimiausiais giminėmis, stengiasi, kad niekas neprimintų autoįvykio, nes net užuominos apie tai ją labai skaudina. Namuose nepageidauja jokių svečių, todėl po autoįvykio jie čia nesilanko.

41Be to nukentėjusiosios skunde teigia, kad G. S. jaučia nepilnavertiškumo pojūtį. Ji suprato, kad dabar galės rinktis tik specialybes nereikalaujančias geros fizinės formos ir sveikatos. Ji gėdijasi randų, deformuotos kojos, sugrūstų dantų.

42Dėl K. S. sužalojimų skunde nurodoma, kad jai diagnozuota politrauma. Jai padaryti be visa kita šie sužalojimai:

431.kairio blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos skeveldrinis lūžis su fragmentų dislokacija aukštyn ir šoninio krumplio skeveldrinis lūžis su fragmentų dislokacija superolateraliai;

442.kairio blauzdikaulio proksimalinės dalies priekinio paviršiaus lūžis;

453.dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis;

464.stuburo kaklinės dalies VI slankstelio lūžis (be nugaros smegenų ar nervų šaknelių pažeidimo);

475.trauminė galvos smegenų liga (ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma).

48Galvos sumušimas, smegenų sukrėtimo sindromas teismo medicinos ekspertų vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to dėl eismo įvykio metu patirto dešinės vidinės kulkšnies lūžio, atlikus 2 operacijas, liko žymus pooperacinis randas dešinės vidinės kulkšnies srityje, kuris savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl vertinamas, kaip nepataisomas, kas traktuotina kad K. S. padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas, sužalojimo pasekmės vertinamos, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

49Skunde nurodoma, kad K. S. dėl patirtų sužalojimų parą buvo gydoma KMU Klinikų reanimacijos skyriuje, po to perkelta į VŠĮ Kauno klinikos vaikų ortopedijos traumatologijos skyrių, kur gydėsi iki 2012 m. sausio 16 d., iš ten perkelta reabilitacijai į V. T. vaikų reabilitacijos centrą, kur gydėsi nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. vasario 17 d. Perkelta nevaikštanti, gulimoje padėtyje, jautė skausmą, buvo prastas miegas ir apetitas, greit pavargdavo. Po gydymo negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo, buvo nustatytas dozuojamas fizinis krūvis, namų mokymas. Jai buvo atlikta 31 rentgenograma ir kompiuterinė tomografija. 2012 m. gegužės 21 d. pakartotinai operuota pirmos operacijos metu atlikta osteosintezė sraigtu ir viela, o antros operacijos metu išimti medicininiai svetimkūniai. Nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. birželio 19 d. gydėsi Palangos VRS „Gintaras". Iki šiol K. skauda koją, sutriko atmintis, tapo sunku mokytis. Dėl žymiai pablogėjusios atminties ir su tuo susijusių mokymosi problemų mergaitė labai išgyvena. Jai dažnai skauda galvą, tapo irzli, dažnai verkia.

50Skunde teigiama, kad dėl daugybinių kaulų lūžių ir galvos traumos K. S. patyrė stiprų fizinį skausmą traumos metu ir po jos. Fizinis skausmas buvo toks didelis, kad jai po traumos reikėjo leisti ir lašinti nuskausminamuosius, o vėliau ilgą laiką teko juos gerti. Dėl 6-to kaklo slankstelio lūžio jai buvo imobilizuotas kaklas, o dėl kojų lūžių imobilizuotos abi kojos. Apie mėnesį laiko K. S. negalėjo keisti kūno padėties, pasukti galvos. Visą šį laikotarpį ji kentė įvairaus pobūdžio skausmus (ligoninėje prasidėjo labai įkyrus, pastovus, dieną naktį trunkantis kosulys. Buvo kviečiama daugybė specialistų, tačiau kosulys nesiliovė. Buvo neramu, kad kosulio metu judant kaklui, lūžęs kaklo slankstelis nesužalotų nervų. 6-as kaklo slankstelis kaip tik įnervuoja trachėją, o kosulio pobūdis buvo trachėjinis). Persėdimas į invalido vežimėlį buvo skausmingas, nes nebuvo į ką neskausmingai atsiremti - abi kojos lūžusios.

51Be to skunde nurodoma, kad K. S. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, kurie pasireiškė tuo, kad autoįvykio metu K. S. patyrė didžiulį šoką Ji suvokė padėties pavojingumą ir bijojo numirti. Po autoįvykio kurį laiką nebuvo aišku ar K. S. galės vaikščioti. Nustačius kaklo slankstelio lūžį nebuvo aišku, ar jis nesužalos išeinančių nervų. 6-o kaklo slankstelio lūžio keliamas pavojus K. buvo suprantamas, nes mergaitė ketino studijuoti mediciną ir tam ruošėsi. Dvasiniai išgyvenimai tęsiasi iki šiol, nes traumos pasekmes jaučia kiekvieną dieną.

52Be to K. S. patyrė dvasinę depresiją. Ji atsakingai ruošėsi studijoms medicinos akademijoje, tačiau autoįvykis viską pakeitė. Priešpaskutiniai mokslo metai yra labai svarbūs, o K. teko juos praleisti ligoninėse, sanatorijose ir namuose. Ji atsiliko nuo bendramokslių. Mergaitė labai daug mokėsi, bet dėl patirtų stiprių išgyvenimų, galvos traumos pablogėjo atmintis, tapo sunkiau sukaupti ir išlaikyti dėmesį. Nors ir labai stengėsi, dėl autoįvykio sukeltų pasekmių ji negalėjo tinkamai pasiruošti valstybiniams egzaminams ir neįstojo į išsvajotą medicinos specialybę VU. Mergaitė dėl to labai išgyvena ir ruošiasi kitais metais perlaikyti egzaminus. K. supranta, kad liekamieji traumų reiškiniai ją lydės visą gyvenimą. Iki šiol K. kankina automobilių baimė. Ji labai bijo pereiti kelią, bijo eiti per perėjas, todėl vengia išvykų į miestą ar vyksta tik lydima tėvų.

53Be to skunde nurodoma, kad K. S. patyrė daug įvairaus lygio nepatogumų. Jie pasireiškė tuo, kad tuoj po autoįvykio virš mėnesio laiko ji privalėjo gulėti tik ant nugaros - abi kojos ir kaklas buvo imobilizuoti. Antrą mėnesį judėjo tik invalido vežimėlyje, o trečią pradėjo judėti su ramentais. Pirmus 2 mėnesius ji negalėjo savimi pasirūpinti - buvo visiškai priklausoma nuo slaugančiųjų. Moksle atsiliko nuo bendraklasių. Po traumos praėjus 6 mėnesiams K. pakartotinai operuota kulkšnis. K. vėl gydėsi stacionare ir sanatorijoje. Kurį laiką vaikščiojo su ramentais.

54Be to skunde nurodoma, kad dėl judėjimo negalios ir dvasinių išgyvenimų sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl traumos liekamųjų reiškinių K. S. jautė didelį diskomfortą, todėl nedalyvavo net abiturientų išleistuvėse.

55Taip pat nukentėjusiosios skunde teigia, kad K. S. išgyvena nepilnavertiškumo pojūtį. Po patirtų sužalojimų pablogėjo atmintis. Mergaitei teko naudotis korepetitorės paslaugomis. Ji dėl to pasijuto nepilnavertė. Nors mergaitė ir labai stengėsi, ji dėl su trauma susijusių priežasčių nepajėgė tinkamai pasiruošti valstybiniams egzaminams ir neįstojo į geidžiamą specialybę. K. šiuo metu priversta lankytis darbo biržoje, ieškoti darbo, privalo pasakoti apie patirtas traumas, nes siūlomi darbai neatitinka jos fizinių galimybių. Tai mergaitę verčia pasijusti nepilnaverte ir ji dėl to labai išgyvena.

56Nukentėjusiosios skunde nurodo, kad L. S. dėl dukrų patirtų sužalojimų patyrė didelius neigiamo pobūdžio dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, fizinį skausmą, emocinę depresiją, kuri tebesitęsia iki šiol dėl negyjančių G. S. kojos kaulų ir kitų ilgalaikes pasekmes turinčių dukrų sužalojimų.

57Skunde nurodoma, kad L. S. patyrė fizinį skausmą, kuris pasireiškė labai stipriu galvos skausmu iš karto po autoįvykio. Silpnesnio pobūdžio galvos skausmai nesiliauja iki šiol. Tenka pastoviai gerti vaistus nuo skausmo. Iki autoįvykio galvos skausmais nesiskundė.

58Nukentėjusiųjų nuomone L. S. dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai pasireiškė tuo, kad abi dukros sunkiai sužalotos mamos akivaizdoje. Skausmas, kurį patyrė pamačiusi sužalotas dukras buvo nepakeliamai sunkus. Mama suprato, kad G. gyvybei gresia didžiulis pavojus, o ir gydytojai pirmą parą nedavė jokių garantijų. Šio sukrėtimo liekamieji reiškiniai išlikę iki šiol - įtampa susijusi su dukrų sveikata ar saugumu sukelia labai stiprius išgyvenimus. Kadangi mama yra įgijusi akušerės ir defektologės specialybes bei darbo patirtį tose srityse, dukrų patirti sužalojimai jai kelia pagrįstą nerimą. Po autoįvykio mama beveik 2,5 mėnesio gyveno kartu su dukromis ligoninėje ir dieną naktį jas slaugė, matė dukrų kančias.

59Skunde nurodoma, kad ilgalaikis nerimas dėl sužalojimų, jų komplikacijų ir liekamųjų reiškinių labai pakenkė mamos sveikatai - ėmė reikštis įvairūs negalavimai, emocinis išsekimas, nemiga. Tačiau sau skirti laiko negali, nes jau dveji metai kaip visas laisvalaikis skirtas dukrų gydymui ir reabilitacijai. Nors ir kaip bebūtų sunku suderinti darbą su dukrų gydymu, teko dirbti 1,5 etatu, nes trūksta pinigų dukrų reabilitacijai. Dvasiniai išgyvenimai pasireiškė ir dėl avarijos kaltininkės veiksmų po autoįvykio:

  1. Išgyvenimus padidino tai, kad kaltininkė po autoįvykio sustojo tik labai nutolusi nuo perėjos, prieš sustodama (labai nutolusi nuo perėjos) stipriai stabdė. Išlipusi iš mašinos bėgo ne prie sužeistųjų, o link perėjos. Ji nesuteikė pirmos pagalbos K. ir paliko ją sunkiai sužeistą važiuojamojoje kelio dalyje, kur K. galėjo mirtinai sužaloti iš paskos važiavusios mašinos;
  2. L. S. suteikė pirmą pagalbą K., bet norėdama bėgti ieškoti G. negalėjo to padaryti, nes nebuvo kas prižiūri važiuojamojoje kelio dalyje gulinčią sužalotą K. Ji maldaudama padėti matė priešais save šalikelėje stovinčią moterį ir nesuprato, kodėl ši moteris neina jai į pagalbą. Vėliau pamačiusi autoįvykio kaltininkę atpažino, kad tai buvo ji;
  3. Dvasinius išgyvenimus sustiprina ir tai, kad avarijos kaltininkė neiškvietė greitosios pagalbos nukentėjusiosioms. Tai liudija pažyma, gautais GMP stoties;
  1. Avarijos kaltininkė keletą kartų aplankė sužeistąsias ligoninėje, paskutinio jos apsilankymo metu abi mergaitės judėjo tik invalido vežimėlyje. Vėliau ji sužeistųjų nelankė ir jų sveikata nesidomėjo. Mergaičių reabilitacijai ji davė 1000 litų, tačiau ši suma yra beveik niekinė palyginus su išlaidomis, kurias teko ir tenka patirti tėvams dėl 2 sunkiai sužalotų dukrų gydymo ir reabilitacijos. L. S. nuomone, avarijos kaltininkė norėjo tik sau užsitikrinti lengvinančias aplinkybes, o ne realiai padėti nukentėjusiosioms;
  2. Jau minėtą kad kaltininkė prisipažino sužalojusi nepilnametes perėjoje tik formaliai - nepriklausomai nuo jos valios surinktų byloje įrodymų priremta. Ji vengė atvirai ir nuoširdžiai bei teisingai parodyti visas reikšmingas tiesos šioje byloje nustatymui aplinkybes, duodama savo parodymus ji atskirose dalyse bandė savo padėtį nepelnytai švelninti. Toks kaltininkės nenuoširdumas žeidžia L. S..
  3. L. S., siekdama dukroms užtikrinti sėkmingus gydymo ir reabilitacijos procesus, privalo dirbti 1,5 etato krūviu, parduoti šeimos turtą. Suderinti darbo krūvį su jau beveik 2 metus užsitęsusiu dukrų gydymu (dar jis tęsiasi, nes greitu laiku bus atliekama G. 4-a blauzdikaulio operacija, o vėliau galimos ir kitos operacijos) buvo ir yra labai sunku. Visa ši sunki dvasinė ir materialinė našta tenka tik tėvams. Tuo tarpu avarijos kaltininkė turi kelias gyvenamąsias vietas, gyvena prabangiame name, vairuoja mašiną, dirba gerai apmokamą darbą ir nebando savo noru atlyginti ar sumažinti padarytą žalą.

60Be to skunde nurodoma, kad L. S. emocinę depresiją lėmė ilgai trukusi dukrų slauga ligoninėje, sanatorijose, namuose. Nuolatiniai vizitai pas gydytojus ir jų verdiktai emociškai išsekino. Prasidėjusios G. S. blauzdikaulio suaugimo komplikacijos varė į neviltį. Atsipalaiduoti neleidžia ir greitu laiku laukianti 4- a blauzdikaulio operacija G. S.. Mergaitė fiziškai išsekusi, emociškai išvargusi, todėl operacija jai yra rizikinga ir L. S. kelia pagrįstą nerimą. Užsitęsus gydymui ir reabilitacijai, tėvams kilo finansinių problemų, todėl jiems teko ir tenka pardavinėti šeimos turtą. Šeima negalėjo ir dar negali gyventi įprasto gyvenimo. Dar ir šiuo metu tebesitęsia gydymas, todėl tėvai pergyvena dėl pasekmių dukrų sveikatai.

61Skunde teigiama, kad visi paminėtieji nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos faktiniai aspektai, pagrindai buvo išdėstyti nukentėjusiųjų ieškinyje, tačiau, kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas jų visiškai neanalizavo, niekaip nevertino.

62Nukentėjusiosios skunde teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis P. D. v. V. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB „( - )" byloje Nr. 3K-3-393/2008). Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010.

63Šioje byloje itin svarbi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms, tame tarpe nukentėjusiajai L. S., klausimus yra ir precedentinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kurioje gana panašaus pobūdžio byloje be visa kita konstatuota ne tik galimybė, bet ir būtinumas priteisti kuo pilnesnį neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems vaikams, o be to net ir tų nukentėjusiųjų vaikų tėvams. Tiek byloje Nr. 3K-7-255/2005 tiek šioje byloje sužalojimai , dėl kurių nustatyti sunkūs sveikatos sutrikdymai yra tie patys -tai yra minkštųjų audinių sužalojimai ir jų pasekmės- randai. Nukentėjusiosios skunde pateikia, šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 3K-7-255/2005 palyginimą. Atlikus bylų palyginimą nukentėjusiosioms kyla pagrįstų abejonių, kodėl minėtose bylose priteista neturtinė žala taip ženkliai skiriasi. Byloje Nr. 3k-7-255/2005 nukentėjusiesiems priteista po 200000 neturtinės žalos atlyginimo, o abiems tėvams po 50000 neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu byloje Nr. 1-631-288-2014 nepilnametei G. S., patyrusiai sunkų sveikatos sutrikdymą, priteista vos 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios, o K. S., kuri taip pat patyrė sudėtingą politraumą (t.yra daugybinius kaulų lūžius) bei nepataisomą kūno sužalojimą-vos 15000 litų.

64Taip pat nukentėjusiosios skunde pasisako dėl teismo šališkumo ir nurodo, kad atskirus teisėjos L. Kymantienės veiksmus nukentėjusioji L. S. buvo apskundusi teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Kauno apylinkės teismo pirmininkas, atlikęs patikrinimą pagal pareiškėjos teikimuose nurodytas aplinkybes .pateikė išvadą, kad teisėjos L.Kymantienės veiksmuose nustatyta tam tikrų darbo trūkumų, skiriant ir organizuojant ekspertizės atlikimą, vykdant nukentėjusiųjų apklausą, įforminant kai kuriuos procesinius veiksmus bei kartais teisėjai pritrūkdavo taktiškumo ir oficialumo bendraujant su proceso dalyviais, tačiau nenustatė, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. 2014-06-02 teismo pirmininko patvarkymu baudžiamoji byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina. Tačiau ir po šio skundo byloje dėjosi keisti dalykai. Vienas iš jų ,ypač skaudus, nes sutrukdė nukentėjusiajai L. S. pateikti įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos. Posėdžio metu L. S. kreipėsi į teismą prašydama prie bylos Nr 1-631-288-2014 prijungti jos turimas klinikų archyvo patvirtintas dukrų gydymo stacionare ligos istorijų Nr A-1928094/2011 ir A-1929394/2011 kopijas, o originalias gydymo stacionare ligos istorijas kuo greičiau gražinti į Kauno klinikas.(jos buvo išreikalautos dėl pakartotinės ekspertizės, bet jai pasibaigus taip ir negrąžintos į klinikas) Ligos istorijų patvirtintos kopijos pritariant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams buvo prijungtos prie bylos, tačiau ligos istorijų originalai taip ir negrąžinti į Kauno klinikas. Tokiu būdu pati teisėja L.Kymantienė sutrukdė nukentėjusiajai L. S. pateikti įrodymus, susijusius su neturtine žala, o po to jos prašymą priteisti neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

65Nukentėjusiosios skunde nurodo, kad nustatyti objektyvią tiesą šioje byloje nukentėjusiosios L. S. nuomone būtina išklausyti teismo posėdžių garso įrašus- palyginti nepilnamečių nukentėjusiųjų ir kaltinamosios apklausas, liudytojų apklausas(tame tarpe ir nepilnametės), VTMT Kauno skyriaus ekspertų apklausas, baigiamąsias kalbas ir t.t. bei jas palyginti su protokolais bei adv.A. Baužos komentarais.

66Dėl baigiamųjų kalbų skunde nurodoma, kad kaltinamoji L. U. net ir paskutinio žodžio metu melavo, įžeidė bei apšmeižė nukentėjusiąją L. S.. Pvz.: Nukentėjusiosios mergaitės apibūdintos „stiklinėmis akimis žiūrėjo". Taip pat skunde teigiama, kad kaltinamosios melavimas ir šmeižimas cituojant jos išgalvotą „nugirstą pokalbį". Net ir ne specialistui čia aišku, kad toks pokalbis vykti negalėjo.

67Skunde nurodoma, kad nuo kaltinamosios neatsilieka ir jos advokatas A. Bauža. Jis ne tik nebando sušvelninti nusikalstama veika padarytos dvasinės skriaudos,bet dar labiau ją aštrina. Advokatas A.Bauža taip pat meluoja, užgaulioja. Tokie advokato išsireiškimai .skirti nukentėjusiesiems „tas besaikis pinigų norėjimas", „jūs geriau nenorėkit" ir t.t. nukentėjusių mamai sukėlė nepelnytus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taip pat advokato A. Baužos melagingas citavimas ekspertų pasisakymų sukelia pagrįstą pasipiktinimą ir su tuo susijusias neigiamas emocijas, kurios taip pat kenkia tiek dvasinei tiek fizinei sveikatai.

68Nukentėjusiosios skunde teigia, kad atsižvelgiant į visą bylos medžiagą, ieškinyje buvusias nurodytas aplinkybes, L. S. (nukentėjusiosios; nukentėjusiosios atstovės) baigiamąją kalbą apylinkės teisme, o taip pat į dar kartą šiame skunde akcentuotas aplinkybes, - G. S. iš atsakovų priteistina 200 000 Lt (57 924,00 EUR) ( neturtinės žalos atlyginimas, K. S. priteistina 120 000 Lt (34754,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimas, o L. S. - 30.000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiosios mano, kad prašomos priteisti sumos atitinka tiek nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, tiek jiems sukeltas sunkias pasekmes. Toks žalos atlyginimas tikrai neprieštarautų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimams bei to kodekso nuostatoms, tiesiogiai reglamentuojančioms neturtinės žalos atlyginimą. Tuo tarpu apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, šioje byloje tuos civilinius įstatymus pažeidė.

69Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nurodytuoju nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių įstatyminei atstovei L. S. ne visas procesines išlaidas - liko nepriteista du tūkstančiai litų už advokato pagalbą, suteiktą anksčiau šioje byloje.

70Atsikirtimuose į nuteistosios L. U. apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir jų atstovas advokatas Danius Svirinavičius prašo vadovaujanti LR BK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuteitosios L. U. apeliacinį skundą atmesti; patenkinti nukentėjusiųjų L. S., K. S., G. S. apeliacinį skundą; iš nuosprendžio pašalinti išvadą, jog yra nuteistosios L. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad prisipažįsta kalta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo; nuteistajai L. U. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimo bausmę (šiame baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos ribose), o taip pat uždrausti nuteistajai L. U. trejus metus naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones; priteisti G. S. solidariai iš nuteistosios L. U. ir civilinio atsakovo C. V. I. G. Lietuvos filialo 200.000 litų (du šimtai tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti K. S. solidariai iš nuteistosios L. U. ir civilinio atsakovo C. V. I. G. Lietuvos filialo 120.000 litų (vienas šimtas dvidešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti L. S. solidariai iš nuteistosios L. U. ir civilinio atsakovo C. V. I. G. Lietuvos filialo 30.000 litų (trisdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti L. S. iš nuteistosios L. U. visas šioje byloje patirtas procesines išlaidas.

71Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinis atsakovas TU S.A. V. I. G. nurodo, kad teismas pagrįstai vertino, kad civilinis atsakovas savo prievolę atlyginti neturtinę žalą dėl eismo įvykio visiškai įvykdė. Nurodo, kad ieškovių apeliacinis skundas civilinio atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas ir atmestinas, o neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik nuteistosios atžvilgiu.

72Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją L. U., jos gynėją advokatą Artūrą Baužą, kurie prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, nukentėjusįjį G. S., nukentėjusiąją L. S. ir jos atstovą advokatą Danių Svirinavičių, kurie prašė L. U. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prokurorę Viliją Šalčiuvienę, kuri prašė Kauno apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinių skundų netenkinti, sprendžia, kad nukentėjusiųjų L. S., G. S. ir K. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios L. U. apeliacinis skundas atmetamas.

73Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir priėmė teisingą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau apylinkės teismas neteisingai išsprendė pareikštų civilinių ieškinių dydžio klausimą ir nepagrįstai L. U. atžvilgiu netaikė LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.

74Dėl nuteistosios L. U. apeliacinio skundo

75Nuteistoji skunde prašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš LR BK 281 straipsnio 3 dalies į LR BK 281 straipsnio 1 dalį. Savo prašymą apeliaciniame skunde nuteistoji motyvuoja tuo, kad pagal 2012-02-03 specialisto išvadą Nr. G353/12(02) ir 2012-08-14 specialisto išvadą Nr. KG 1528/12(03) G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs specialistų išvadas ir ekspertizės aktą dėl G. S. kūno sužalojimų konstatuoja, kad G. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia remdamasis 2014-01-03 ekspertizės aktu Nr. PEKG3/14(02) su jo pakeitimais (b.l. 50-56). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesirėmė 2012-02-03 specialisto išvada Nr. G 353/12(02) bei posėdžių metu duotais specialistų paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad specialistų išvados turi didelę reikšmę, tačiau vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Specialisto išvadose ir ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai. BPK 208 straipsnis numato, jog ekspertizė skiriama, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Iš BPK 208 straipsnio analizės seka, jog ekspertizė skiriama, kai atlikti tyrimo rezultatai prieštarauja kitai ikiteisminio tyrimo medžiagai. Šiuo atveju matyti, kad baudžiamojoje byloje nustatant G. S. ir K. S. sveikatos sutrikdymo mastą buvo pateiktos skirtingos specialistų išvados ir specialistų žodiniai paaiškinimai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai 2014-12-30 nutartimi ekspertams uždavė klausimus dėl G. S. ir K. S. sveikatos sutrikdymo masto ir ekspertizę pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus atlikta 2014-01-03 ekspertize Nr. PEKG 3/14(02) su jos pakeitimais, kurios galutinė išvada patvirtina, kad G. S. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

76LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad L. U., 2011 m. gruodžio 13 d. vairuodama automobilį pažeidė KET 37 punkto reikalavimus, tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį pėsčiųjų perėjoje ėjusių pėsčiųjų G. S. ir K. S., jas parbloškė ir sužalojo. Byloje nustatyta, kad L. U. veikos padariniai - sunkiai sutrikdyta G. S. sveikata. Nukentėjusiajai G. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir tai yra LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes L. U. veika atitinka LR BK 281 straipsnio 3 dalies dispoziciją, todėl perkvalifikuoti nuteistosios veiką į LR BK 281 straipsnio 1 dalį nėra jokio nei faktinio nei juridinio pagrindo.

77Dėl nukentėjusiųjų L. S., G. S., K. S. apeliacinio skundo.

78Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde prašo iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio pašalinti išvadą, jog yra nuteistosios L. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad prisipažįsta kalta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Iš bylos medžiagoje esančių L. U. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 99,100), paaiškinimų duotų apylinkės teismo posėdžio metu (t. 1, b.l. 186), apygardos teismo posėdžio metu (t.4, b.l. 145) matyti, kad L. U. nuosekliai teigia, kad visiškai prisipažįsta kalta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek L. U. paaiškinimai, tiek jos elgesys neleidžia abejoti L. U. prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi dėl įvykdyto nusikaltimo. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. U. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nuoširdus ir pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę pagrįstai tokį prisipažinimą laikė lengvinančia aplinkybe.

79LR BK 281 straipsnio 3 dalies, pagal kurią nuteista L. U., sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys. Nuteistajai paskirta antra pagal sunkumą bausmės rūšis – bauda, tuo tarpu nukentėjusysis prašo paskirti pačią griežčiausią bausmės rūšį laisvės atėmimą. Terminuotas laisvės atėmimas yra pati griežčiausia bausmė, kuri gali būti paskirta tik tuo atveju, kai švelnesnėmis bausmėmis neįmanoma pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų.

80Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą bausmės individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad parinkdamas L. U. skirtinos bausmės rūšį teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kartu pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad L. U. teisiama pirmą kartą, jos padarytas nusikaltimas priskirtina prie neatsargių nusikaltimų, ji dirba, todėl jai parinkta bausmės rūšis – bauda. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į L. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuria nesuabejojo ir apeliacinės instancijos teismas, kad ji prisipažįsta kalta ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. LR BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutinka su apylinkės teismo L. U. parinkta bausmės rūšimi ir konstatuoja, laisvės atėmimo bausmės skyrimas, nagrinėjamu atveju, prieštarautų baudžiamajam įstatymui ir neatitiktų teisingumo principo.

81Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. LR BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad: kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2014).

82Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas paskyręs bausmę visiškai nesvarstė dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo L. U. atžvilgiu ir tokiu būdu nukrypo nuo teismų praktikos. L. U. artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį pėsčiųjų perėjoje ėjusių pėsčiųjų G. S. ir K. S., jas parbloškė ir sužalojo. Tokiais savo veiksmais L. U. šiurkščiai pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles (KET 37 punktą). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas L. U. atžvilgiu takyti LR BK 68 straipsnio nuostatas ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.

83Dėl neturtinės žalos.

84Nuteistoji L. U. apeliaciniame skunde prašo sumažinti nuosprendžiu priteistas sumas G. S. ir K. S.. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde prašo priteisti G. S. solidariai iš nuteistosios L. U. ir civilinio atsakovo C. V. I. G. Lietuvos filialo 200.000 litų (du šimtai tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti K. S. solidariai iš nuteistosios L. U. ir civilinio atsakovo C. V. I. G. Lietuvos filialo 120.000 litų (vienas šimtas dvidešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti L. S. solidariai iš nuteistosios L. U. ir civilinio atsakovo C. V. I. G. Lietuvos filialo 30.000 litų(trisdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti L. S. iš nuteistosios L. U. visas šioje byloje patirtas procesines išlaidas.

85Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

86Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

87Šioje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažintos nepilnametės G. S., K. S. ir jų mama, įstatyminė atstovė L. S.. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą nukentėjusiajai G. S. priteisti 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir K. S. 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepakankamas nukentėjusiųjų patirtam fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams, dvasiniam sukrėtimui, emocinei depresijai ir kitiems nepatogumams. G. S. ir K. S. dėl L. U. nusikalstamos veikos nukentėjusiosioms buvo sužalota sveikata – vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė, dėl to akivaizdu, kad jos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, chirurginių operacijų kentė skausmą, dėl ilgo gydymo ir reabilitacijos laikotarpio joms sutriko įprastas gyvenimo ritmas, teko keisti gyvenimo įpročius ir pomėgius, suprastėjo mokslo rezultatai, nukentėjo būsimos studijos kas neabejotinai sukėlė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir emocinės depresijos.

88G. S. dėl L. U. sukelto eismo įvykio buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas. G. S. konstatuota politrauma, buvo padaryti galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosrūva kaktos minkštuose audiniuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, nubrozdinimai veide, kiaurinė muštinė bei muštinės žaizdos lūpose, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, dešinės blauzdos kaulų uždari skeveldriniai lūžiai diafizių viduriniuose trečdaliuose, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kraujosruvos dešinės blauzdos raumenyse, stuburo krūtininės dalies XII-o slankstelio kairės pusės skersinės ataugos lūžis, vidutinio sunkumo galvos trauma. Užgijus žaizdoms G. S. veido apatinės dalies kairėje pusėje liko randas, kuris savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl ekspertizės akte jis traktuojamas kaip nepataisomas kūno sužalojimas (t. 3, b.l. 54). Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad dėl dešinės blauzdos kaulų lūžių G. S. taikytas operacinis gydymas, atliktos 3 operacijos, dėl daugybinių kūno sužalojimų gydymo ir reabilitacijos laikotarpis buvo ilgas ir sudėtingas, ko pasekoje G. S. turėjo ilgai kęsti fizinį skausmą. Nukentėjusioji dėl patirtų traumų patyrė daug įvairaus lygio nepatogumų, ilgą laika buvo apribotos galimybės keisti kūno padėtį, savarankiškai apsitarnauti, vėliau judėti, negalėjo pati nuvykti į mokyklą, todėl suprastėjo jos mokslo rezultatai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji sveiksta, tačiau gydymas nebaigtas, jos patirti kūno sužalojimai gali turėti įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui. Kauno apylinkės teismas G. S. priteisė nepagrįstai per mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde prašoma G. S. priteisti 200 000 Lt (57924Eur) suma yra aiškiai per didelė, faktinių bylos aplinkybių kontekste ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 8 688 Eur (30 000 Lt) iki 23 169 Eur (80 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013 ir kt.). Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, apygardos teismas spendžia, kad G. S. priteistina 15 000 Eur neturtinės žalos suma yra adekvati jos patirtam fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams, patirtiems nepatogumams, atitinkanti BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų reikalavimus bei bendruosius teisės principus.

89K. S. dėl L. U. sukelto eismo įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. K. S. padaryti sužalojimai kairio blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos ir šoninio krumplio lūžis, dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis, stuburo kaklinės dalies VI slankstelio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas. Nukentėjusiosios gydymas stacionare, ambulalatoriškai ir reabilitacija truko ilga laiką (6 mėn.), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neabejotinai nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumų negalėdama savęs aptarnauti, patyrė sukrėtimą dėl patirtos traumos ir dvasinius išgyvenimus dėl suprastėjusios mokymosi kokybės ir neįgyvendintų studijų planų. K. S. pripažintas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau iš ekspertizės išvados matyti, kad yra liekamųjų reiškinių, kuriuos pagrįstai galima laikyti nepataisomais. Randai likę po sužalojimų, gali būti tik koreguojami ir keičiama jų anatominė pozicija, tačiau randas visiškai išnykti negali nei savaime nei taikant terapines priemones. Be to eksperto išvadoje neabejotinai nurodoma, kad skirtingų kūno dalių sužalojimai sumuojasi ir sunkina bendrą nukentėjusios sveikatos būklę (t. 3, b.l. 6). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 15 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013; 2K-141/2013; 2K-551/2013 ir kt.). Tačiau pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama ir 40 000 Lt (11584,80 Eur) neturtinės žalos dydis. Teismas negali ignoruoti savo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas panašaus pobūdžio baudžiamąją bylą, nukentėjusiajam, kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas priteisė 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir konstatavo, kad deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone apylinkės teismas K. S. priteisė nepagrįstai per mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą (15 000 Lt (4344,30 Eur)), tačiau nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde prašoma priteisti K. S. 120 000 Lt (34754,40 Eur) suma yra aiškiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas K. S. neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertindamas jos sveikatos būklę, liekamuosius reiškinius, dėl kūno sužalojimo jos ateities planų žlugimą – neįstojo į medicinos specialybę, daro išvadą, kad K. S. priteistinas 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir protingas, atitinkantis BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

90Dėl nuketėjusiosios L. S. prašomos priteisti 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, ir CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Vadinasi, neturtinė žala tretiesiems asmenims gali būti priteista tik išimtiniais atvejais, pvz., artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-628/2013). Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (kasacinės bylos Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). Taip pat į tai atkreiptas dėmesys 2008 m. liepos 3 d., Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad neturtinė žala savo pobūdžiu yra asmeninė žala ir į tokios žalos atlyginimą teisę turi tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys, nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovai – tėvai – neturi savarankiškos teisės pareikšti civilinį ieškinį savo vardu (BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-693/2015). Todėl nors L. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažinta nukentėjusiąja, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos dvasiniai išgyvenimai, yra netiesiogiai susiję su L. U. padaryta nusikalstama veika, todėl neturtinė žala jai nepriteistina.

91Nukentėjusiųjų prašymas visą pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį priteisti solidariai iš L. U. ir draudimo bendrovės C. TU S. A. V. I. G. Lietuvos filialo negali būti tenkinamas. Eismo įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad civilinis atsakovas C. TU S. A. V. I. G. savo prievolę atlyginti neturtinę žalą visiškai įvykdė ( t.1, b.l. 172,173). LR CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, todėl likęs neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai G. S. – 13 500 Eur ir nukentėjusiajai K. S. – 8000 Eur priteistinas iš asmens atsakingo už neturtinės žalos padarymą – L. U..

92Nuteistosios L. U. apeliacinio skundo reikalavimą, sumažinti nukentėjusiosioms apylinkės teismo priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų dydžius, atmeta aukščiau nurodytais motyvais. Nuteistosios skundo argumentai, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino nuteistojo turtinės padėties, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/2011, 2K-280/2014 ir kt.), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra nusikaltimo pasekmės ir dėl to patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai, kurios apeliacinės instancijos teismas įvertino, padidindamas apylinkės teismo priteistas nukentėjusiosioms G. ir K. S. neturtinės žalos sumas. Be to pažymima, kad L. U. dirbanti, nors auginą nepilnametę dukrą, tačiau sūnus jau sulaukęs pilnametystės, dirbantis, todėl nustatytos neturtinės žalos dydžiai negali būti nepakeliama finansinė našta nuteistajai.

93Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde keliami prokurorės Vilijos Šalčiuvienės ir teismo šališkumo klausimai išspręsti pirmos ir apeliacinės instancijos teismo nutartimis (t.3 b.l. 47,48; t.4 b.l. 60,61; t.4, b.l. 69,70) todėl dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

94Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde yra išdėstomi argumentai ir teiginiai dėl galimo pirmos instancijos teismo šališkumo, tačiau šiuo klausimu nėra suformuluotas joks apeliacinio skundo reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, kad pirmos instancijos nuosprendis savo pobūdžiu yra teisingas, nuosprendyje teisingai kvalifikuota L. U. padaryta nusikalstama veika ir paskirta teisinga bausmė. Kiti nuosprendžio išspręsti klausiami, kurie iš dalies keičiami apeliacinės instancijos teismo nesuteikia kolegijai pagrindo konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas šiais klausimai buvo šališkas. Kolegija taip pat nenustatė, kad pirmos instancijos būtų šališkas objektyviuoju ar subjektyviuoju aspektais ir kad tai turėtų reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui.

95Dėl proceso išlaidų.

96Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės tesimo nuosprendyje liko nepriteista 2000 litų (579,24 Eur) už advokato teisinę pagalbą ir prašo priteisti visas turėtas byloje procesines išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas patikrinę byloje esančius nuketėjusiųjų atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nustatė, kad už advokato teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme L. S. išleido 4000 Lt (1158,48 Eur) advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti (t.3, b.l. 66, 67, 115). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apygardos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė 3000 Lt (868,86 Eur) už advokato atstovavimo paslaugas. Tokai suma buvo numatyta teisinių paslaugų teikimo sutartyje, tačiau realiai L. S. advokatui sumokėjo 1000 lt daugiau (t.3 b.l. 115). Už advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme L. S. sumokėjo 1210 Lt (350,44 Eur) (t. 4, bl. 87) Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš L. U. priteistinos advokato atstovavimo išlaidos – 579,24 Eur už atstovimą pirmos instancijos teisme ir 350,44 Eur už atstovavimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, L. S. naudai.

97Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu

Nutarė

98Nuteistosios L. U. apeliacinį skundą atmesti.

99Nukentėjusiųjų G. S., K. S., L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

100Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

101Vadovaujantis LR BK 68 straipsniu paskirti L. U. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.

102Priteisti iš nuteistosios L. U. nukentėjusiajai G. S. – 13 500 Eur (Trylika tūkstančių penkis šimtus eurų), K. S. - 8 000 Eur (Aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

103Nukentėjusiųjų L. S., G. S., K. S. ieškininius reikalavimus Draudimo bendrovei C. TU S. A. V. I. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo L. S., G. S., K. S. atmesti.

104Priteisti iš L. U. 579,24 Eur (Penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 24 ct) išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir 350,44 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų, 44 ct) už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, L. S. naudai.

105Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą

106Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. L. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281... 4. Nuteistoji įpareigota per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos... 5. Nuteistajai nuosprendžiu išaiškinta, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus... 6. Iš nuteistosios L. U. priteista, nukentėjusiajai G. S. – 30 000... 7. Nukentėjusios L. S. ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.... 8. Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti kardomąją priemonę -... 9. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. L. U. nuteista už tai, kad 2011 m. gruodžio 13 d., apie 7.15 val., ties namu,... 11. Apeliaciniame skunde nuteistoji L. U. (toliau – ir nuteistoji) prašo... 12. L. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė... 13. Nuteistoji nurodo, kad teisme kalta prisipažino visiškai. Nurodo, kad... 14. L. U. nurodo, teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino įrodymus dėl... 15. Taip pat nuteistoji skunde teigia, kad ekspertas Ą.Sutkus pirminiame... 16. Nuteistoji skunde daro išvadą, kad iš tokių prieštaringų eksperto... 17. L. U. skunde teigia, kad teismas, vertindamas G. S. kūno sužalojimo mastą,... 18. Taip pat nuteistoji skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu apklausta... 19. L. U. nurodo, kad pagal 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų... 20. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių L. U. mano, kad teismas neteisingai ir... 21. L. U. skunde nurodo, kad dėl tos pačios priežasties, kad buvo neteisingai ir... 22. Nuteistoji nurodo, kad teismas, priteisdamas tokias dideles sumas neturtinei... 23. Nuteistoji nurodo, kad teismas neįvertino ir tai, kad po auto įvykio dėl... 24. L. U. skunde remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja, kad... 25. Nuteistoji skunde išreiškia nuomonę, kad nukentėjusiųjų atstovė L. S.... 26. L. U. nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturtinės... 27. Nukentėjusiosios L. S., G. S., K. S. (toliau – ir nukentėjusiosios,... 28. Nukentėjusiosios skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje pateiktas... 29. Taip pat nukentėjusiųjų skunde pateikta nuomone apylinkės teismo... 30. Be to nukentėjusiosios skunde nurodo, kad net ir atsiribojus nuo ginčo apie... 31. Be to apeliantės skunde nurodo, kad visiškai neteisėtai ir nepagrįstai... 32. Dėl K. S., G. S. priteistų nepagrįstai per mažų neturtinės žalos... 33. Skunde akcentuojama, kad užgijus žaizdoms G. S. veido apatinės dalies... 34. Taip pat skunde nurodoma, kad iš ten G. S. tolimesniam gydymui ir... 35. Be to nurodoma, kad pasikeitė G. S. elgesys - ji ėmė vengti viešumos,... 36. Liekamieji reiškiniai po galvos traumos - retrogradinė amnezija - iki šiol... 37. Be to skunde nurodoma, kad G. S. patyrė daug nepatogumų, kurie pasireiškė... 38. Be to skunde nurodoma, kad G. S. dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai... 39. Be to nukentėjusiųjų skunde nurodoma, kad emocine depresiją kelia nerimas... 40. Be to nukentėjusiosios skunde teigia, kad G. S. patyrė bendravimo galimybių... 41. Be to nukentėjusiosios skunde teigia, kad G. S. jaučia nepilnavertiškumo... 42. Dėl K. S. sužalojimų skunde nurodoma, kad jai diagnozuota politrauma. Jai... 43. 1.kairio blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos skeveldrinis lūžis su... 44. 2.kairio blauzdikaulio proksimalinės dalies priekinio paviršiaus lūžis;... 45. 3.dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis;... 46. 4.stuburo kaklinės dalies VI slankstelio lūžis (be nugaros smegenų ar... 47. 5.trauminė galvos smegenų liga (ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma).... 48. Galvos sumušimas, smegenų sukrėtimo sindromas teismo medicinos ekspertų... 49. Skunde nurodoma, kad K. S. dėl patirtų sužalojimų parą buvo gydoma KMU... 50. Skunde teigiama, kad dėl daugybinių kaulų lūžių ir galvos traumos K. S.... 51. Be to skunde nurodoma, kad K. S. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą,... 52. Be to K. S. patyrė dvasinę depresiją. Ji atsakingai ruošėsi studijoms... 53. Be to skunde nurodoma, kad K. S. patyrė daug įvairaus lygio nepatogumų. Jie... 54. Be to skunde nurodoma, kad dėl judėjimo negalios ir dvasinių išgyvenimų... 55. Taip pat nukentėjusiosios skunde teigia, kad K. S. išgyvena... 56. Nukentėjusiosios skunde nurodo, kad L. S. dėl dukrų patirtų sužalojimų... 57. Skunde nurodoma, kad L. S. patyrė fizinį skausmą, kuris pasireiškė labai... 58. Nukentėjusiųjų nuomone L. S. dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai... 59. Skunde nurodoma, kad ilgalaikis nerimas dėl sužalojimų, jų komplikacijų ir... 60. Be to skunde nurodoma, kad L. S. emocinę depresiją lėmė ilgai trukusi... 61. Skunde teigiama, kad visi paminėtieji nukentėjusiųjų patirtos neturtinės... 62. Nukentėjusiosios skunde teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose... 63. Šioje byloje itin svarbi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo... 64. Taip pat nukentėjusiosios skunde pasisako dėl teismo šališkumo ir nurodo,... 65. Nukentėjusiosios skunde nurodo, kad nustatyti objektyvią tiesą šioje byloje... 66. Dėl baigiamųjų kalbų skunde nurodoma, kad kaltinamoji L. U. net ir... 67. Skunde nurodoma, kad nuo kaltinamosios neatsilieka ir jos advokatas A. Bauža.... 68. Nukentėjusiosios skunde teigia, kad atsižvelgiant į visą bylos medžiagą,... 69. Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nurodytuoju nuosprendžiu... 70. Atsikirtimuose į nuteistosios L. U. apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir... 71. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinis atsakovas TU S.A. V. I. G. nurodo,... 72. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją L. U., jos... 73. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą... 74. Dėl nuteistosios L. U. apeliacinio skundo ... 75. Nuteistoji skunde prašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš LR 76. LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji... 77. Dėl nukentėjusiųjų L. S., G. S., K. S. apeliacinio skundo.... 78. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde prašo iš Kauno apylinkės teismo 2014... 79. LR BK 281 straipsnio 3 dalies, pagal kurią nuteista L. U.,... 80. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą bausmės individualizavimo... 81. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir... 82. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos... 83. Dėl neturtinės žalos.... 84. Nuteistoji L. U. apeliaciniame skunde prašo sumažinti nuosprendžiu... 85. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK)... 86. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti 87. Šioje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažintos... 88. G. S. dėl L. U. sukelto eismo įvykio buvo nustatytas sunkus sveikatos... 89. K. S. dėl L. U. sukelto eismo įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos... 90. Dėl nuketėjusiosios L. S. prašomos priteisti 30 000 Lt (8688,60 Eur)... 91. Nukentėjusiųjų prašymas visą pirmosios instancijos teismo nustatytą... 92. Nuteistosios L. U. apeliacinio skundo reikalavimą, sumažinti... 93. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde keliami prokurorės Vilijos... 94. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde yra... 95. Dėl proceso išlaidų. ... 96. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės tesimo... 97. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 98. Nuteistosios L. U. apeliacinį skundą atmesti.... 99. Nukentėjusiųjų G. S., K. S., L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 100. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.... 101. Vadovaujantis LR BK 68 straipsniu paskirti L. U.... 102. Priteisti iš nuteistosios L. U. nukentėjusiajai G. S. – 13 500 Eur (Trylika... 103. Nukentėjusiųjų L. S., G. S., K. S. ieškininius reikalavimus Draudimo... 104. Priteisti iš L. U. 579,24 Eur (Penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus,... 105. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą... 106. Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos....