Byla 1A-518-468/2019

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui, nuteistajam A. J., jo gynėjui advokatui Egidijui Losiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir jo gynėjo adv. Egidijaus Losio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. J. laikiname sulaikyme nuo 2018-01-27 18.45 val. iki 2018-01-29 13.12 val. išbūtas laikas (2 paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

7Skundžiamu nuosprendžiu K. P. ir D. A., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, D. A. ir K. P., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis minėtų asmenų atžvilgiu neapskųstas.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9I.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

111.

12A. J. pripažintas kaltu dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2018-01-27 12.00 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs ne mažiau kaip 20,571 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir ne mažiau kaip 1,205 g psichotropinės medžiagos – MDMA, dalį jų 2018-01-27 apie 18.00 val. Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje neteisėtai išplatino, t. y., 0,720 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) perdavė D. A. ir 0,972 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) perdavė K. P., o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, neteisėtai laikė, t. y., 0,738 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė su savimi iki 2018-01-27 20.00 val., kol Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patalpose, Vilniuje, Algirdo g. 20, policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos ir 18,141 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei 1,205 g psichotropinės medžiagos – MDMA neteisėtai laikė namuose ( - ), kol policijos pareigūnai 2018-01-27 apie 23.45 val. juos surado ir paėmė kratos metu.

13A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį.

14II.

15Apeliacinio skundo argumentai

162.

17Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas adv. E.Losis apeliaciniame skunde prašo

18- panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendį dėl A. J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį;

19- išteisinti A. J. dėl narkotinių medžiagų (0, 720 g. ir 0,972 g. kanapių (antžeminių dalių)) platinimo epizodo, kadangi jo veiksmuose nėra visų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių;

20- ir/arba pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pasinaudojant teismui BK 54 straipsnio 3 dalyje suteikta diskrecijos teise paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę;

21- atnaujinti įrodymų tyrimą, kadangi su skundu teismui teikiami papildomi A. J. charakterizuojantys duomenys, kurie dar nebuvo vertinami teisminio nagrinėjimo metu ir apklausti A. J. mamą L. J. ir močiutę J. J..

222.1.

23Apeliantų manymu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme faktinius bylos duomenis (kaltinamųjų D. A.. K. P.. A. J. ir liudytojų A. A. ir R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus) netinkamai aiškino ir taikė BPK 260 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

242.2.

25Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje buvo neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėta A. J. įvykių versija, kad jis 2018-01-27 tik padėjo D. A. ir K. P. įsigyti narkotines medžiagas. Pažymi, kad nuosprendyje teismas visiškai nepasisakė dėl šiai bylai ypač reikšmingų įrodymų - Specialisto išvadų Nr. T-N 223/2018 (01), Nr. T-N 222/2018 (01), Nr. T-N 224/2018(01), iš kurių matyti, kad po nagrinėjamo įvykio D. A., K. P. ir A. J. šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Mano, jog šie duomenys patvirtina nuteistojo proceso metu išdėstytas aplinkybes, kad jis įvykio dieną nebuvo vieninteliu narkotinių medžiagų įgijimo, perdavimo ir laikymo iniciatoriumi (platintoju). Nurodo, jog aplinkybė iš kur minėtos narkotinės medžiagos buvo įsigytos yra nereikšminga, o esminę reikšmę tinkamam veikos kvalifikavimui turi bendras visų kaltinamųjų siekis kartu vartoti narkotines medžiagas.

262.3.

27Apeliantų nuomone, apylinkės teismas pernelyg sureikšmino kaltinamųjų D. A. ir K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, neva apeliantas A. J. maišelius su narkotine medžiaga jiems perdavė ne asmeniniam vartojimui, o tik laikinai palaikyti. Apeliantų teigimu, toks D. A. ir K. P. aiškinimas turėjo būti vertinamas kritiškai, kaip galima kaltinamųjų gynybinė versija, kadangi egzistuoja visuma aplinkybių, de facto verčiančių abejoti jų nuoseklumu ir patikimumu. Nurodo, jog D. A. ir K. P. parodymai, kad jie 2018-01-27 nevartojo jokių narkotinių medžiagų neatitinka Specialisto išvadų bei jų turinio. Mano, kad visiškai neįtikimu ir prieštaringu laikytinas D. A. paaiškinimas, kad ji apskritai niekada nerūkė kanapių, tačiau visgi galėjo su draugais vartoti psichiką veikiančias medžiagas to nesuprasdama. Apeliantų teigimu, K. P. parodymai šiuo klausimu taip pat nekelia pasitikėjimo. Jis, teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau vartojo „žolę“, bet ne su A. J., tačiau nesuteikė jokių kitų savo parodymus patvirtinančių duomenų, pavyzdžiui, kada, kur ir su kuo buvo paskutinį kartą vartojami narkotikai. To paties nepadarė ir D. A.. Taip pat minėtų asmenų parodymai išsiskyrė pasakojant savo kelionės į Belmontą tikslą. Apklausos metu D. A. parodė, kad įvykio dieną nebuvo jokių kalbų apie žolės rūkymą, tuo tarpu K. P. aiškino priešingai - kad pastaroji aplinkybė vis dėlto buvo aptarta. Apeliantų manymu, turint omenyje tai, kad įvykio dieną D. A. ir K. P. pagal Specialisto išvadas buvo narkotikus rūkantys (rūkę) asmenys, keistai ir nelogiškai atrodo tie kaltinamųjų parodymai, kad jiems A. J., nieko nepaaiškinęs, tik davė palaikyti maišelius su mažomis dozėmis kanapių. Apeliantų teigimu, dar keisčiau atrodo kaltinamųjų nurodytos aplinkybės, kad narkotinių medžiagų perdavimo metu D. A., K. P., A. J., o taip pat liudytojas P. G. buvo automobilyje, tačiau niekas nematė ir negirdėjo narkotinių medžiagų perdavimo fakto kitiems asmenims. Pasak D. A. ir K. P., niekam nekilo jokių klausimų, iš kur A. J. įgijo narkotines medžiagas ir kodėl prašo jas pasaugoti. Tariamai, paėmę narkotines medžiagas, kaltinamieji šiuo klausimu daugiau nebendravo iki pat jų sulaikymo momento. Taip pat, apeliantų manymu, pastarųjų parodymų kontekste visiškai nėra suprantamas A. J. motyvas išdalinti visiems mažas dozes - 0 ,720 g. ir 0,972 g. narkotinių medžiagų, tuo pačiu nutariant ir sau pačiam pasilikti mažą maišelį su kanapėmis (0,738 g.). Pažymi, jog A. J. paaiškino, kad, jeigu jis būtų norėjęs paslėpti ar kažkur padėti jam priklausančias narkotines medžiagas - tris lankstinukus „žolės“, įvykio dieną tą būtų galėjęs padaryti niekam nematant ir nežinant. Apeliantų teigimu, aplinkybė, kad A. J. pasiliko kanapių ir sau, paneigia D. A. ir K. P. iškeltą prielaidą, kad A. J. tokiu būdu siekė save apsaugoti.

282.4.

29Apeliantų teigimu, akivaizdu, kad D. A. ir K. P. parodymuose yra daug prieštaravimu bei neaiškumų dėl 2018-01-27 įvykių, ypač susijusių su 0 ,720 g ir 0,972 g narkotinių medžiagų - kanapių, įgijimo ir perdavimo aplinkybėmis. Nepaisant to, Skundžiamame nuosprendyje šios objektyvios abejonės nebuvo vertinamos kritiškai, kaip pastarųjų siekis išvengti atsakomybės, šių asmenų parodymams nepagrįstai taikant teisingumo prezumpciją, tuo pažeidžiant in dubio pro reo principą, reikalaujantį byloje nepašalintas abejones aiškinti kaltinamojo (t. y. A. J.) naudai. Nurodo, kad teismų praktikoje buvo ne kartą pasisakyta, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

302.5.

31Pažymi, kad, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-93-788/2017).

322.6.

33Apeliantų teigimu, vertinant A. J. parodymus, neatmestina, kad jis, kaip asmuo, nežinantis visų baudžiamosios teisės niuansų, pirminės apklausos metu paprasčiausiai nedetalizavo kai kurių, aplinkybių dėl kanapių įgijimo būdo. Tai apeliantas padarė vėlesnių apklausų metu.

342.7.

35Pažymi, jog policijos pareigūnų A. A. ir R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai nepagrįstai teismo nuosprendyje de facto vertintini kaip įrodymai patvirtinantys, kad A. J. platina narkotines medžiagas. Minėti pareigūnai, nepateikę jokių objektyvių duomenų, paaiškino, kad 2018-01-27 buvo disponuojama riboto naudojimo informacija, kad A. J. platina narkotinę medžiagą, važinėja automobiliu VW Golf, valst. Nr. ( - ). Tačiau šioje byloje taip pat objektyviai buvo nustatyta, kad apklausti policijos pareigūnai niekada nematė, kaip A. J. platino narkotikus; jokiomis techninėmis priemonėmis tai nebuvo užfiksuota; A. J. niekada nebuvo teistas, jo atžvilgiu iki 2018-01-27 nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Todėl, apeliantų manymu, vien ta aplinkybė, kad dalis pareigūnų nurodytos informacijos pasitvirtino, o būtent, kad pas visus tris kaltinamuosius buvo rasti maišeliai su kanapėmis, savaime nereiškia, jog A. J. turėtų būti laikomas narkotinių medžiagų platintoju. Apeliantų teigimu, apylinkės teismas ignoravo aplinkybę, jog A. A. ir R. K. nepateikė jokių kitų duomenų, galinčių atskleisti riboto naudojimo informacijos šaltinį, jos gavimo būdą, turinį.

362.8.

37Nurodo, kad BK 260 straipsnio 1 dalis nenumato, kokiu minimaliu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu turi būti neteisėtai disponuota, turint tikslą ją platinti, taip pat parduota ar kitaip platinta, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Tai esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Taigi kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino nedidelį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos.

382.9.

39Pažymi, jog tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-352/2013, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-155-693/2016; Nr. 2K-162-976/2018).

402.10.

41Apeliantų manymu, A. J. skirta neproporcingai griežta bausmė, nukrypstant nuo BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų analogiškomis aplinkybėmis aiškinimo ir taikymo kasacinėje praktikoje.

422.11.

43Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Paskirta bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-315/2013).

442.12.

45Nurodo, jog teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K- 432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai - pasiekia iš esmės tik vieną - nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-340-648/2017, Nr. 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015).

462.13.

47Apeliantai neginčija to, kad baudžiamajame įstatyme už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (-ne) turint tikslą jas platinti, yra numatyta griežta atsakomybė. Tačiau, vadovaujantis 2017-11-24 aiškinamuoju raštu „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 260 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų“, mano, jog apylinkės teismas, konstatuodamas, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. J. užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, neatsižvelgė į tai, jog tarp pačių įstatymų leidėjų, t. y. subjektų, atsakingų už Lietuvos Respublikos baudžiamosios politiko formavimą, aptinkamas požiūris, kad jauno amžiaus asmenys, įgiję, vartoję ir netgi platinę nedidelius kiekius narkotinių medžiagų neturėtų būti baudžiami kraštutine bausme.

482.14.

49Apeliantų manymu, apylinkės teismas taip pat netinkamai įvertino A. J. padarytų nusikaltimų rūšinį pavojingumą, taip pat neanalizavimo visų bylos duomenų, susijusių su apelianto asmenybe. Teigia, jog priešingai, negu nurodė teismas, byloje esama pakankamai prielaidų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, paskirti A. J. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

502.15.

51Nurodo, jog A. J. įsigijo tik nedidelį narkotinės medžiagos kiekį. Be to, kanapių dalys, kurias neteisėtai įgijo A. J. yra augalinės kilmės medžiagos, priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, palyginti su tokiomis narkotinėmis medžiagomis kaip heroinas, kokainas ir pan. Nors A. J. iš tiesų išdalino D. A. ir K. P. 0,720 g., 0,972 g. narkotinės medžiagos, tačiau objektyviais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad šie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys įvykio dieną jau buvo vartoję narkotikus. Tai, apeliantų manymu, reiškia, kad jis kaltinamųjų neįtraukė į jiems naują ir netikėtą veiklą. Ta aplinkybė, kad sulaikymo metu pas visus tris iš kaltinamųjų prie savęs buvo rasti maži kiekiai kanapių, sudaro prielaidą pagrįstai manyti, kad visas epizodas, už kurį A. J. nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, buvo atsitiktinis ir spontaniškas sprendimas atsipalaiduoti. Toks elgesys, nors ir laikomas neteisėtu ir griežtai baudžiamu, būdingas jaunimo susibūrimuose. Pažymi, jog visi trys kaltinamieji asmenys 2018-01-27 buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o rastos narkotinės medžiagos konfiskuotos. Taigi nelegalios medžiagos, įskaitant ir A. J. namuose kratos metu aptiktus narkotikus, nebuvo suvartotos, parduotos arba kitaip išplatintos kitiems asmenims. Nors A. J. šioje byloje buvo inkriminuotas sunkus nusikaltimas - narkotinių medžiagų disponavimas platinimo tikslais, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad nuteistasis anksčiau būtų kam nors pardavinėjęs arba kitaip platinęs narkotikus. Mano, jog padarytų nusikaltimų pavojingumo prasme svarbiu turėtų būti laikomas ir tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatė jokių A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

522.16.

53Pažymi, kad A. J. prisipažino, jog padėjo draugams įsigyti ir sau įsigijo kanapių, bei kad laikė dalį kanapių namuose. Jis nusikaltimą padarė būdamas labai jauno amžiaus, anksčiau neteistas. Šiuo metu nuteistasis nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų. Iš Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019-05-31 išduotos medicininės pažymos Nr. 7056 matyti, kad A. J. 5 metų laikotarpiu į šią ištaigą dėl konsultavimo ir/ar gydymo nesikreipė. Be to, jis šiuo metu gyvena su K. P.: jie kartu nuomojasi būtą, esantį ( - ), kuria ateities planus, veda bendrą ūkį, greitu laiku planuoja kurti šeimą (santuokos sudarymas numatytas ( - ) Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje). Taip pat A. J. rūpinasi ir prižiūri savo močiutę J. J., gim. ( - ), gyv. adresu ( - ). J. J. yra garbaus amžiaus, todėl jai neretai kyla problemų su sveikata. Nuteistasis išgyvena dėl to, jog dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės gali visiškai nutrūkti ryšiai su artimaisiais giminaičiais. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. J. visada dirbo (UAB „( - )“, UAB „( - )“). Abiejose darbovietėse jis yra charakterizuojamas teigiamai. Aptartos aplinkybės, apeliantų manymu, rodo, kad laisvės atėmimo bausmė jaunam, kartą suklydusiam asmeniui yra per griežta ir neproporcinga, o nagrinėjamoje situacijoje bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmę.

542.17.

55Nurodo, kad V. J. padarytos veikos teisiniam vertinimu yra ypač aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-12-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016. Šioje byloje kasacinis teismas vadovaudamasis teisingumo principu, taip pat BK 54 straipsnio 3 dalimi sutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo asmeniui už didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimą buvo ženkliai sumažinta laisvės atėmimo bausmė ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

562.18.

57Apeliaciniame skunde remiamasi ir kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018, kurioje, įvertinus nuteistosios šeimyninę padėtį, tai, kad pastaroji rūpinosi šeima, buvo konstatuota, kad net mažesnės, nei yra numatytas BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės paskyrimas nuteistajai yra neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei, prieštarauja teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą - neužtikrinti bausmės paskirties, t. y. dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nutrūks nuteistosios ryšiai su šeima, vaikais ir tai turės neigiamos įtakos ne tik pačios nuteistosios resocializacijai, bet ir jos mažamečiams vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-04-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018).

582.19.

59Apeliantų manymu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad A. J. neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nes jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, o jo neprisipažinimas yra nulemtas teisinio vertinimo (vidinio įsitikinimo), t. y. nevertinant savo veiksmų kaip narkotinių medžiagų platinimo, tačiau pripažįstant ir duodant parodymus apie esmines faktines bylos aplinkybes, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją laikytinu kaltės pripažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015). Apeliantų teigimu, teisingas esminių faktinių aplinkybių nurodymas, duodant parodymus, turi būti vertintinas kaip asmens prisipažinimas.

602.20.

61Taigi, apeliantų manymu, apylinkės teismas neteisingai konstatavo nesant A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių per se buvo netinkamai paskirta griežčiausia bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, tokiu būdu netinkamai pritaikant bausmių skyrimo taisykles, numatytas BK 54 straipsnyje.

623.

63Teismo posėdžio metu nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

64Nuteistojo A. J. ir gynėjo adv. E.Losio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

65III.

66Apeliacinės instancijos teismo išvados

674.

68Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, priešingai nei skunde nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo A. J. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta, tačiau, kolegijos nuomone, skundo argumentai dėl neteisingai paskirtos bausmės yra pagrįsti, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

69Dėl veiksmų kvalifikavimo

705.

71BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

726.

73Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

747.

75Taigi, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje, tiek ir BK 259 straipsnio 1 dalyje yra nurodomos kelios alternatyvios veikos, kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu, tačiau nei vienos iš jų negalima preziumuoti, o kiekvieną būtina pagristi byloje surinktais įrodymais. Taip pat tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje, tiek ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, todėl asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės. Atsakomybę pagal šiuos du straipsnius skiria tik disponavimo šiomis medžiagomis tikslas – ketinimas parduoti ir/ar kitaip platinti, pardavimas ir/ar kitaip platinimas ar disponavimas šiomis medžiagomis neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

768.

77Pažymėtina, jog atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla taip pat tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, Nr. 2K-294/2008, Nr. 2K-350/2009).

789.

79A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino, kad jis narkotinių medžiagų neišplatino, jo ir kartu buvusių D. A. ir K. P. 2018-01-27 turėtas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), jis įsigijo tą pačią dieną Karoliniškių mikrorajone iš asmens, vardu Silvestras, su minėtais asmenimis susidėjus po 10 Eur, nes planavo visi kartu kanapes surūkyti Belmonte. Namuose rastas narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo ankščiau iš to paties asmens, vardu Silvestras.

8010.

81Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018-01-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 18:45 val. patikrinus automobilį VW Golf, valst Nr. ( - ) kurį vairavo A. J., bei kartu kaip keleiviai vyko K. P., P. G., D. A., įtarus, kad pas minėtus asmenis gali būti narkotinių medžiagų, jie kartu su automobiliu buvo pristatyti į Vilniaus miesto Antrąjį policijos komisariatą, kur minėtų asmenų paklausus, ar jie su savimi turi narkotinės medžiagos, D. A. pasakė, kad turi ir iš liemenėlės ištraukė vieną užspaudžiamą polietileninį maišelį su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga bei iš striukės kišenės ištraukė 11 vnt. tablečių „Cipralex“. K. P. taip pat pasakė, kad turi narkotinės medžiagos ir iš kairės striukės kišenės ištraukė vieną užspaudžiamą polietileninį maišelį su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga (t. 1, b. l. 4). Iš specialisto išvados Nr. 140-(698)-IS1-2455 matyti, kad pas K. P. rasta kanapių (antžeminių dalių), kurių masė sudaro 0,972 g, pas D. A. rasta kanapių (antžeminių dalių), kurių masė sudaro 0,720 g, pas A. J. rasta kanapių (antžeminių dalių), kurių masė sudaro 0,738 g (t. 1, b. l. 23-26). Tiek D. A., tiek K. P. nurodė, kad su savimi turėtą narkotinę medžiagą – kanapes, jiems davė A. J..

8211.

83Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, vadovaujantis teismų praktika, narkotinės medžiagos platinimu nelaikoma tokia situacija, kai asmenims iš anksto susitarus, vienas iš jų nuperka narkotines medžiagas ir jas išdalina kitiems. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nebuvo gauta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti buvus išankstinį susitarimą tarp D. A., K. P. ir nuteistojo A. J., kad pastarasis už visų trijų sudėtus pinigus Karoliniškių mikrorajone, iš asmens, vardu Silvestras, nupirktų narkotinę medžiagą, kurią kiek vėliau visi kartu suvartotų. Nors A. J. aiškino, kad su savimi turėtą narkotinę medžiagą įsigijo tą pačią dieną, tačiau, išskyrus vietą, kur jis galimai susitiko su narkotikus pardavusiu asmeniu bei jo vardą, daugiau nenurodė jokių pastarojo duomenų ar aplinkybių dėl narkotinės medžiagos – kanapių įgijimo 2018-01-27. Teisiamojo posėdžio metu D. A. aiškino, kad jai maišelį su narkotine medžiaga A. J. perdavė Karoliniškių mikrorajone, aikštelėje prie parduotuvės „Iki“. Prie minėtos parduotuvės jis prieš tai buvo susitikęs su draugias (t. 2, b. l. 45), tačiau tai, kad minėto susitikimo metu A. J. būtų įgijęs narkotinę medžiagą, D. A. patvirtinti negalėjo. Asmuo, vardu Silvestras, D. A. nežinomas (t. 2, b. l. 45). Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas K. P. aiškino, kad narkotinę medžiagą - kanapes A. J. jam taip pat padavė aikštelėje prie parduotuvės „Iki“. Tuo metu jis sėdėjo automobilyje, o nuteistasis kartu su D. A. iš transporto priemonės buvo išlipę (t. 2, b. l. 46). Tai, kad A. J. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“ buvo išlipęs iš automobilio, patvirtino ir liudytojas P. G., kuris aiškino, kad nematė, kur nuteistasis nuėjo ir su kuo bendravo. Liudytojui taip pat nebuvo žinomos ir tos aplinkybės, kad nuteistasis su savimi būtų turėjęs ką nors neleistino ar prekiavęs narkotinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 62). Taigi, nors nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti D. A. ir K. P. aiškino, kad narkotines medžiagas – kanapes A. J. jiems perdavė po to, kai sugrįžo į automobilį, buvusį automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“, tačiau nei vienas iš jų negalėjo nurodyti su kuo konkrečiai nuteistasis prie minėtos parduotuvės buvo susitikęs, kokiu tikslu, nematė, kad pastarasis susitikimo metu būtų įgijęs narkotines medžiagas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad A. J. D. A. (0,720 g) ir K. P. (0,972 g) perduotas bei jo paties laikytas (0,738 g) narkotines medžiagas įgijo jo nurodomomis aplinkybėmis – 2018-01-27 Karoliniškių mikrorajone, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“ iš asmens, vardu Silvestras.

8412.

85Nesant duomenų, patvirtinančių, kada A. J. įgijo D. A., K. P. perduotas bei jo paties prie savęs ir namuose laikytas narkotines bei psichotropines medžiagas, iš kokio asmens ir kokiomis aplinkybėmis jas įgijo, per kelis kartus, už kokią pinigų sumą, narkotinės medžiagos - 20,517 g kanapių (antžeminių dalių) bei 1,205 g psichotropinės medžiagos - MDMA įgijimas iš A. J. pareikšto kaltinimo šalintinas, kaip neįrodytas.

8613.

87Kaip jau minėta, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti D. A. ir K. P. aiškino, jog jie A. J. nupirkti jiems narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neprašė ir iš anksto su juo dėl šios narkotinės medžiagos perdavimo jiems nesitarė. Tiek D. A., tiek K. P. neigė ir A. J. nurodomą faktą, kad pastarasis jiems perduotas ir paties laikytas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) įgijo už jų bendrai sudėtus pinigus, teigdami, kad už su savimi turėtas narkotines medžiagas nieko nemokėjo. D. A. aiškino, kad A. J. jai narkotines medžiagas davė draugiškai, palaikyti, ji su jomis nieko daryti neplanavo. Pažymėjo, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui nuteistasis jai skambino ir prašė, kad D. A. pasakytų, kad narkotinę medžiagą gavo iš kito asmens (t. 2, b. l. 44, 45). K. P. parodė, kad A. J. narkotines medžiagas jam davė palaikyti, prašydamas pasaugoti, kol jie nuvažiuos į Belmontą (t. 2, b. l. 46). Byloje, nėra jokių D. A. ir K. P. aiškinimą, kad jie A. J. iš anksto neprašė parūpinti narkotinės medžiagos ir jam už gautas narkotines medžiagas – kanapes pinigų nedavė, paneigiančių objektyvių duomenų. Tokiam jų aiškinimui neprieštarauja liudytojo P. G. parodymai, kad jis, būdamas kartu su A. J., D. A. ir K. P. jokių kalbų apie susitarimą vartoti narkotines medžiagas – kanapes, negirdėjo (t. 2, b. l. 62).

8814.

89Apeliantai skunde akcentuoja specialisto išvadas Nr. T-N 223/2018(01) ir Nr. T-N 222/2018(01), iš kurių matyti, kad tiek D. A., tiek K. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboski rūgšties (t. 1, b. l. 74, 102), nurodydami, kad minėtas faktas neabejotinai patvirtina, kad minėti asmenys vartojo narkotines medžiagas, o nuteistasis K. P. ir D. A. turėtas kanapes įgijo bendram sunaudojimui jiems iš anksto susitarus ir surinkus pinigus. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog tetrahidrokanabinolio karboski rūgštis asmens šlapime išlieka nuo 1 iki 3 d. laikotarpyje po vartojimo, tuo tarpu minėtos medžiagos pėdsakų šlapime gali išlikti ir iki 3 mėn. laiko po narkotinės medžiagos vartojimo. Todėl neatmestinas D. A. aiškinimas, kad ji kanapių nevartojo, tačiau jų galėjo būti pabandžiusi atsitiktinai - nežinodama, ką rūko, draugų kompanijoje klube. Nors K. P. teigė, kad 2018-01-27 buvo kalbamasi apie tai, kad jie važiuos parūkyti „žolės“, mano, kad galimai būtų rūkę Belmonte (t. 2, b. l. 46), tačiau vien toks pastarojo manymas, narkotinę medžiagą gavus iš A. J., savaime nepatvirtina buvus jų išankstinio susitarimo už bendrai sudėtus pinigus su nuteistojo pagalba įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias visi kartu būtų surūkę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad A. J. minėtiems asmenims tik išdalino už bendrus jo, D. A. ir K. P. pinigus įgytą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), tokiu būdu jiems padėdamas, vertindama jį kaip nuteistojo gynybinę poziciją, siekiant palengvinti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme.

9015.

91Pažymėtina, kad tai, ką su įgytomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis darys jų įgijėjas, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi – jis gali tokias medžiagas suvartoti pats, parduoti, padovanoti, išmainyti į kitas medžiagas ir pan. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011-12-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepasitvirtinus išankstiniam pastarųjų susitarimui už bendrai surinktus pinigus įgyti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), laikytina, kad A. J. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) D. A. ir K. P. išplatino nuo narkotinės medžiagos perdavimo pastariesiems momento, nepriklausomai nuo pastarųjų ketinimų dėl laikomų narkotinių medžiagų panaudojimo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai A. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

9216.

93Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-604/2014, Nr. 2K-561-511/2015). Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad A. J. suvokė, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis bei kanapes (antžemines dalis) perduodamas D. A. ir K. P. tokiu būdu jas išplatina ir norėjo taip veikti. Taigi A. J. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia.

9417.

95Pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje taip pat teisingai sprendė, jog tikslinga A. J. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, A. J. tikslą parduoti ar kitaip platinti pas jį namuose rastas: 18,141 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei 1,205 g psichotropinės medžiagos MDMA. Apylinkės teismo teisėja, pasisakydama dėl tikslingumo A. J. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-139/2015 ir Nr. 2K-7-195/2009. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-26 baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-139/2015 konstatavo, kad kaltininkui iš pradžių įgijus psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, jam susiformavo nauja tyčia dalį jų parduoti, o kitą dalį jis toliau laikė neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2009-10-06 nutartyje Nr. 2K-7-195/2009, konstatavo, jog nustačius du narkotinių medžiagų įsigijimo tikslus, kaltininko veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis.

9618.

97Laikytina, jog A. J. šioje byloje yra pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2018-01-27 apie 18 val. Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone, tiksliau nenustatytoje vietoje neteisėtai išplatino, t. y., 0,720 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) perdavė D. A. ir 0,972 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) perdavė K. P., o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, neteisėtai laikė, t. y., 0,738 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) su savimi iki 2018-01-27 20.00 val., kol Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patalpose, Vilniuje, Algirdo g. 20, policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos ir 18,141 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei 1,205 g psichotropinės medžiagos – MDMA neteisėtai laikė namuose ( - ), kol policijos pareigūnai 2018-01-27 apie 23.45 val. juos surado ir paėmė kratos metu.

98Dėl bausmės

9919.

100Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

10120.

102Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

10321.

104Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10522.

106Nėra A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde prašoma A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi A. J. elgesį viso proceso metu, sprendžia, jog pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pagrindo.

10723.

108Pažymėtina, jog ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-11-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-511/2018).

10924.

110A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis narkotinių medžiagų neplatino, o tik padėjo jų įsigyti D. A. ir K. P., tokiu būdu prieštaringai aiškindamas teisinę reikšmę turinčias įvykdyto nusikaltimo faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija, išanalizavusi A. J. parodymų turinį bei kitus bylos duomenis, sprendžia, kad nuteistojo versija yra paneigta surinktų įrodymų visuma, todėl vertinama kaip siekis nustatytas faktines aplinkybes paaiškinti sau naudinga linkme. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis A. J. pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi jį įvykdęs, atmetamas kaip nepagrįstas. Taigi nėra A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

11125.

112A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Taip pat idealiosios sutapties su šiuo sunkiu nusikaltimu sąlygomis, A. J. padarė ir dar vieną nesunkų nusikaltimą. Nėra A. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Jis neteistas (t. 1, b. l. 130), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 125-128).

11326.

114A. J. skunde ir bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu nurodė, kad jo gyvenimo būdas yra pasikeitęs, o padarytas nusikaltimas tapo gyvenimo pamoka. Šiuo metu jis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja (t. 2, b. l. 121), teismo posėdžio metu pateikė ir 2019-09-11 duomenis, jog narkotinių medžiagų tyrimo rezultatas yra neigiamas. Jis yra jauno amžiaus, dirba, dirbo ir nusikaltimo padarymo metu, yra charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 128). Iš 2019-06-06 charakteristikos matyti, kad A. J. apibūdinamas kaip darbštus, atsakingas, sąžiningas ir iniciatyvus darbuotojas, stropiai atliekantis jam pavestas užduotis ir prisidedantis prie įmonės tikslų įgyvendinimo. Teismo posėdžio metu pateiktas 2019-08-16 santuokos sudarymo įrašas patvirtina, jog jis ( - ) sudarė santuoką. Taip pat jis rūpinasi ir prižiūri savo senyvo amžiaus, silpnos sveikatos močiutę (t. 2, b. l. 125). Kaip jau minėta, A. J. nusikalto pirmą kartą, iš 2019-09-16 įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad daugiau jokių duomenų, kad pastarasis būtų siejamas su bet kokiais nusikaltimais, tame tarpe ir su susijusiais su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis - nėra. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojai R. K. ir A. A. aiškino, jog jie turėjo žvalgybinės informacijos apie tai, kad A. J. užsiima narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų platinimu, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą tokią informaciją vertinti kaip patikimą ir teisingą bei laikyti, kad A. J. išplatintos narkotinės medžiagos faktas buvo ne vienkartinis pastarojo veiksmas, o sisteminga veikla, iš kurios pastarasis galėjo pelnytis pragyvenimui. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, iš dalies sumažina nuteistojo asmenybės pavojingumą.

11527.

116Pažymėtina, kad švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

11728.

118Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad net A. J. paskyrus bausmę, artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimui, tokia bausmė nebūtų proporcinga padarytam nusikaltimui, nuteistojo asmenybei, prieštarautų teisingumo principui ir turėtų priešingą efektą – neužtikrintų bausmės paskirties, t. y. dėl laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrūktų nuteistojo ryšiai su šeimos nariais, jo darbiniai santykiai, kas turėtų neigiamos įtakos jauno amžiaus nuteistojo resocializacijai. Ilgalaikis A. J. izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius, taigi, kolegijos nuomone, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat, kolegijos nuomone, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės susijusius su terminuotu laisvės atėmimu (laisvės atėmimas ar areštas), šiuo konkrečiu atvejus yra per griežtos, o šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, pernelyg apsunkintų jauno asmens šeimyninę (turtinę) padėtį, todėl taip pat taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirtina analogiška bausmė kaip ir už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

11929.

120Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, skiriant bausmę tikslinga, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje nuostatomis, A. J. skirti švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant maksimaliam laikotarpiui (2 metams), o už nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis) – laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas artimesnis minimaliam bei paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus: be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas), tęsti darbą, jo netekus, būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pagal atskirus straipsnius paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, nes idealios nusikaltimų sudėties sąlygomis padarytas sunkus ir nesunkus nusikaltimai.

121Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

122nuteistojo A. J. ir jo gynėjo adv. Egidijaus Losio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

123A. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 metams,

124-

125pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą 1 metams.

126Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant:

127-be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas);

128-tęsti darbą, jo netekus, būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas);

129-būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

130Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. J. laikiname sulaikyme nuo 2018-01-27 18.45 val. iki 2018-01-29 13.12 val. išbūtą laiką (2 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

131A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti -panaikinti.

132Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.