Byla 1A-5-354/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės, teisėjų Vaclovo Iždono, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, Vilmai Armalytei, Renatai Kovierei, Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei, gynėjams advokatams Žilvinui Astrauskui, Marijonui Greičiui, Erikai Jasiūtei, Lionei Musteikienei, Zojai Kastėnienei, Sofijai Kručienei, Eugenijui Markevičiui, nuteistiesiems A. A., M. K., V. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A., M. K. ir V. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

2M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė bausmė M. K. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę M. K. paskirta atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo M. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

4Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. sausio 24 d. 20.55 val. iki 2012 m. sausio 26 d. 12.00 val. ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendį laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. spalio 1 d. 17 val. iki 2010 m. gruodžio 9 d.

5A. A. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė bausmė A. A. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

7Laisvės atėmimo bausmę A. A. paskirta atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., 2013 m. gruodžio 19 d.

8Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. sausio 24 d. 16.30 val. iki 2012 m. sausio 25 d. 15.55 val. ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, iki 2013 m. gruodžio 19 d. atlikta bausmė.

9V. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

10Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, V. Ž. įpareigotas per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

11Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

13M. K. nuteistas už tai, kad 2011 metų gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie ( - ) prekybos centro, esančio ( - ), iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, kurią neteisėtai gabeno į ( - ) požeminių garažų bendrijos, esančios ( - ), bendro naudojimo patalpas, kur neteisėtai jas laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, ( - ), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 19,593 g psichotropinių medžiagų – 7,425 g amfetamino ir 12,168 g metamfetamino, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kurias neteisėtai gabeno į ( - )-os požeminių garažų bendrijos, esančios ( - ), bendro naudojimo patalpas, kur jas neteisėtai laikė kartu su anksčiau įgyto ne mažiau 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. iki 2012 m. sausio 24 d., 16.10 val., neteisėtai laikė 19,912 g psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 24 d., apie 16.10 val., ( - )-os požeminių garažų bendrijos, esančios ( - ), bendro naudojimo patalpose, iš neteisėtai laikomo 19,912 g psichotropinių medžiagų 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotos į plastikinį maišelį, neteisėtai perdavė A. A., o likusį kiekį psichotropinės medžiagos – 7,425 g amfetamino ir 12,168 g metamfetamino neteisėtai laikė iki 2012 m. sausio 24 d., 21.20 val., ( - )-os požeminių garažų bendrijos, esančios ( - ), bendro naudojimo patalpose, kol kratos metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

14A. A. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2012 m. sausio 24 d. neteisėtai laikė, nešiodamas su savimi ir vežiodamas automobilyje „Ford Focus“, valstybinis numeris ( - ) ne mažiau kaip 0,843 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 24 d., apie 16.10 val. ( - )-os požeminių garažų bendrijos, esančios ( - ), bendrajame koridoriuje iš M. K. neteisėtai įgijo 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, po ko iki 2012 m. sausio 24 d. 16.30 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, sėdėdamas automobilyje „Ford Focus“, valstybinis numeris ( - ) kelnių kišenėje laikė ir šiuo automobiliu gabeno neteisėtai įgytą 1,162 g psichotropinės medžiagos – amfetamino nuo ( - )-os požeminių garažų bendrijos, esančios ( - ), iki namo, esančio, ( - ), kol automobilio ir įvykio vietos apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

15V. Ž. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2012 m. balandžio 3 d. 15.05 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti arba kitaip platinti, laikė ir gabeno automobiliu „BMW 530“, valstybinis numeris ( - ) po ( - ) miestą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,015 g heroino iki tol, kol automobilio kratos metu šį nedidelį kiekį, 0,015 g narkotinės medžiagos – heroino surado ir paėmė policijos pareigūnai.

16Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio l dalį, perkvalifikuoti šią nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

17Skunde nurodo, kad su Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nesutinka ir mano, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, teigia, kad buvo padaryta daug Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų pažeidimų, kurie, apelianto manymu, sukliudė teisingai išspręsti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatas, taip pat jo veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir dėl to jam buvo paskirta neteisinga bausmė.

18Pasak apelianto, jis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tai, jo vertinimu, yra nepagrįsta įrodymais ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremta teismo samprotavimais, prielaidomis ir abejonėmis, kurios nebuvo pašalintos ir turėjo būti vertinamos jo naudai. Mano, kad teismo išvados pagrįstos prieštaringų parodymų pagrindu, o ne byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje surinktais įrodymais visiškai nenustatyta nei objektyvioji nei subjektyvioji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pusė ir dėl to, mano, yra nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, o jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes objektyviai ir neginčijamai nustatyta, kad medžiagos, kurios buvo pas jį rastos, yra psichotropinės, tačiau, apelianto teigimu, nei tikslas platinti šias medžiagas, nei pats šių medžiagų platinimas A. A. nėra įrodytas.

19Apeliantas prašo atsižvelgti ir įvertinti kaltinimą, kuriame išvardyta daug veiksmų, kuriuos jis neva atliko darydamas nusikaltimą, tačiau daugelis jų abstraktūs ir nekonkretūs, o būtent, kad nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą ją parduoti ir platinti, taip pat nurodyta, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, ( - ), tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo 19,593 g psichotropinių medžiagų – 7,425 g amfetamino ir 12,168 g metamfetamino, turėdamas tikslą parduoti ar platinti ir neteisėtai šias medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti. Apelianto nuomone, iš šių kaltinime išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinimas iš esmės ydingas ir neatitinkantis įstatymo reikalavimų, tai yra nusikalstama veika ir jos padarymo aplinkybės, būdas, už kurio padarymą yra nuteistas, nurodytos abstrakčiai, jokios tikslios nusikalstamos veikos būdo ir padarymo aplinkybės nenurodytos, tai yra nei kada, kokiomis aplinkybėmis, įgijo būtent turėdamas tikslą jas platinti, nei kad gabeno ir laikė šias medžiagas turėdamas tikslą jas platinti. Ši dalis minimo kaltinimo grįsta formuluotėmis nenustatytu tiksliai ikiteisminio tyrimo laiku, nenustatytomis aplinkybės iš nenustatyto asmens, tačiau, pasak apelianto, jis turėjo žinoti konkrečius veiksmus, už kuriuos dabar nuteistas, kur, kada ir kaip įgijo narkotines medžiagas, jas laikė ir gabeno turėdamas tikslą šias medžiagas platinti, bei kokiais konkrečiais veiksmais tikslas platinti medžiagas jas įgyjant, laikant ir gabenant pasireiškė. Nuteistojo nuomone, toks kaltinimo nekonkretumas, abstraktumas, pažeidė BPK 21 straipsnio nuostatas, tai yra žinoti, kuo yra įtariamas, ir tai lėmė neteisingą veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Taip pat mano, kad buvo pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, teismas laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodytomis pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodyti nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes dėl kiekvieno nurodyto nusikalstamo veiksmo kaltinime, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, kuo vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal BPK apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie įstatymo reikalavimai taikomi remiantis formuojama teismų praktika narkotinių ir psichotropinių medžiagų bylose. Apelianto supratimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atskirai išdėstyti aplinkybes pagrindžiančias kiekvieną alternatyvią kaltinime nurodytą veiką, kurią jis atliko. Šios paminėtos kaltinime nurodytos abstrakčios aplinkybės nuosprendyje neaptartos, kaip, kada ir kokiu būdu jis kaltinime išvardytus visus minėtus nusikalstamus veiksmus atliko ir kokie įrodymai tai patvirtina.

20Apelianto teigimu, iš nuosprendžio matyti, jog iš esmės teismas nevertino byloje esančių įrodymų, nesugretino jų tarpusavyje, atliko loginę analizę, tačiau nenurodė, kaip kurie įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, o tik nurodė, kas kokius parodymus davė, juos nuosprendyje išvardijo ir pažymėjo, kad be kaltinamųjų M. K., A. A., liudytojų O. V., E. Ž., T. R., G. V., A. P. ir G. M. parodymų, jo ir kitų kaltinamųjų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais, tačiau šie įrodymai nebuvo motyvuotai aptarti, nenurodyta, kaip kokie duomenys patvirtina jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, kokį jie ryšį turi su jo nusikalstama veika ir kaip ją patvirtina. Iš esmės nuosprendyje teismas nevertino bylos duomenų, o tiesiog juos perrašė ir nenurodė, kaip jie atskleidžia kaltinime nurodytas aplinkybes. Teismas nenurodė, kaip būtent liudytojų V. Ž., A. P., T. R., G. V. ir G. M. parodymai patvirtina jo kaltę dėl psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas platinti ir platinimo, taip pat pažymi, kad teismas vertino ne visus įrodymus, juos gretindamas tarpusavyje, o tik tuos, kurie palankesni kaltinimui, apie kai kuriuos įrodymus nepasisakė iš viso, pavyzdžiui, apie specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad abi cheminės medžiagos, kurios rastos garažų bendrijoje ir pas A. A., negalėjo būti vienoje vietoje, nes yra kitokios cheminės sudėties, vadinasi, negalėjo būti ir perduotos iš to kiekio, kurį jis turėjo garažų bendrijoje, kaip teigiama kaltinime ir kaip konstatavo teismas. Teismas į šiuos faktus nustatytus specialisto išvadoje neatsižvelgė, apie juos nepasisakė. Nors įstatymas įsakmiai reikalauja aptarti visus, tiek kaltinamąjį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, aptarti jų tarpusavio ryšį, nurodyti motyvus, kodėl atmetami vieni įrodymai ir remiamasi kitais, pirmosios instancijos teismas įvertino tik kaltinančius įrodymus, neatsižvelgdamas į jų prieštaringumą, nenuoseklumą ir nepagrįstai, laikydamas juos įrodymais. Dėl šių priežasčių mano, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus, atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir netinkamai vertindamas įrodymus, ne jų visumą, atsietai ir remdamasis prielaidomis bei abejonėmis, kurių negalima pašalinti ir kurios turi būti vertinamos jo naudai, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalį, ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

21Nurodo, kad jis su kaltinimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teisme nesutiko ir parodė, jog narkotikus įgijo savo reikmėms per du kartus, laikė juos sau, kadangi kartais pavartodavo, dėl to labai gailisi, taip pat nurodė, kad jokio tikslo platinti narkotinių medžiagų neturėjo ir psichotropines medžiagas buvo įgijęs tik savo reikmėms. Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme nurodė, kaip, kokiomis aplinkybės įgijo psichotropines medžiagas ir kur jas laikė, todėl jo parodymai iš esmės nuoseklūs buvo viso proceso metu. Jokiais objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad jis A. A. būtų perdavęs psichotropines medžiagas. Mano, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino A. A. duotų parodymų, kuriais remiasi pripažindamas jį kaltu. Pažymi, kad A. A. parodymai nuolat keitėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš karto, tačiau dėl medžiagų, kurios buvo rastos pas jį, įgijimo A. A. parodymai kito ir šių parodymų pagrindu jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau vėliau panaikintas, kadangi A. A. parodymai keitėsi, o kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nebuvo. Pirmos apklausos metu, apklausiamas iš karto po įvykio, A. A. nenurodė, kad medžiagas būtų įgijęs iš jo (M. K.). Vėliau, tą pačią 2012 m. sausio 24 d., apklaustas A. A. nurodė, kad visas medžiagas, kurios buvo pas jį rastos, jis įgijo iš M. K.. 2012 m. liepos 3 d. apklausos metu A. A. parodė, kad pas jį rastas kojinėje sudėtas amfetaminas buvo įsigytas ne vien iš M. K. ir kad apie 7 g miltelių su amfetaminu jis buvo įsigijęs anksčiau, o iš M. K. įsigijo apie 2 g miltelių, iš jų dalį suvartojo vietoje, o likusią dalį laikė kojinėje kartu su anksčiau įgytu psichotropinių medžiagų kiekiu. Esant tokioms aplinkybėms, tai yra atsižvelgus į A. A. parodymus, Šiaulių apygardos prokuratūra 2012 m. liepos 4 d. jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nutraukė. Dėl šios priežasties apeliantas mano, kad pasikeitus A. A. parodymams, jog jis suvartojo visą medžiagą, o vėliau nurodžius, kad iš viso jos iš M. K. negavo, tai yra grįžus jam prie pirminių parodymų, neliko absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad jis (M. K.) būtų A. A. perdavęs psichotropinę medžiagą, kuri buvo rasta pas jį. Apklaustas teisme A. A. nurodė, kad visą medžiagą, kurią gavo iš M. K., suvartojo ir ji nebuvo rasta, todėl akivaizdu, kad vertinant ir šiuos parodymus matyti, jog nėra byloje objekto, kuris būtų gautas iš jo (M. K.), ištirtas, ir nustatyta, kad jis būtų perdavęs psichotropines medžiagas A. A.. Apelianto vertinimu, šiuos A. A. parodymus neginčijamai patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. 140-(683)-IS1-931, kurioje nurodyta, kad pas A. A. rastos medžiagos negalėjo būti viena visuma. Specialisto išvadoje Nr. 140-(683)-IS1-931 nurodyta, kad tyrimui pateiktų miltelių iš paketo Nr. 0032933 ir paketo Nr. 0051569 cheminė sudėtis yra neanalogiška (nevienoda ir anksčiau negalėjo būti laikoma vienoje vietoje ir nesudarė vienos visumos). Iš šios išvados taip pat matyti, kad pateiktas tyrimui paketas Nr. 0032933 yra paimtas kratos metu 2012 m. sausio 24 d. iš ( - ) požeminių garažų bendrijos, esančios ( - ), o kitas paketas, kuris buvo lyginamas, Nr. 0051569, rastas 2012 m. sausio 24 d. A. A. automobilio ir vietos apžiūros metu. Taip objektyviai nustatyta, kad medžiaga, rasta pas A. A., negalėjo būti vienoje vietoje, kur buvo rastos medžiagos, priklausiusios M. K., ir negalėjo būti iš šio kiekio perduota, kaip buvo teigiama kaltinime ir kaip nustatė teismas skundžiamame nuosprendyje. Teismas nustatė, kad jis (M. K.) iš neteisėtai laikomo kiekio 19,912 g psichotropinės medžiagos perdavė A. A. 0,319 g psichotropinės medžiagos. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, tai yra minėtai specialisto išvadai, kuria nustatyta, kad šios medžiagos negalėjo būti vienoje visumoje, tokiu būdu ir negalėjo būti perduotos, nes neatitinka jų cheminė sudėtis. Teismas apie šią objektyvią išvadą nepasisakė, jos nevertino, nors turėjo įvertinti visumą įrodymų, t. y. tiek jį teisinančius, tiek kaltinančius. Mano, kad ši išvada akivaizdžiai patvirtina A. A. parodymus, kad visas psichotropines medžiagas, kurios buvo rastos pas jį, A. A. įgijo ne iš jo, o iš kito asmens. A. A. anksčiau vartojo narkotines medžiagas, papildomai apklausiamas teisme nurodė, kad dabar jau pusė metų kaip nevartoja narkotinių medžiagų, o atliekant ikiteisminį tyrimą šias medžiagas vartojo, taip pat ir apklausų metu būdavo apsvaigęs, nes vartojo psichotropines priemones. Taip pat A. A. nurodė, kad jis patyrė psichologinį smurtą iš pareigūnų, ir akivaizdu, kad asmuo, kuris vartoja narkotines medžiagas, yra lengvai pažeidžiamas, davė parodymus apie M. K. paveiktas pareigūnų. Be to, jis nurodė, kad draugė O. V. taip pat patyrė psichologinį pareigūnų spaudimą, ji tuo metu laukėsi, jai buvo grasinama, kad atims vaiką. Mano, kad šios aplinkybės akivaizdžiai paaiškina, kodėl A. A. parodymai keitėsi ir kodėl jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl psichotropinių medžiagų perdavimo ar įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą jas platinti nėra. Pažymi, kad byloje nėra jokių pokalbių ar slapto sekimo duomenų, iš kurių matytųsi, jog jis platino ar siekė platinti psichotropines medžiagas, neužfiksuotas pats perdavimo faktas ir jokiomis priemonėmis neužfiksuota, iš kur, kaip A. A. gavo būtent tas psichotropines medžiagas, kurias pas jį rado pareigūnai. Apeliantas nurodo, kad iš 2012 m. balandžio 12 d. specialisto išvados Nr. 140 -685)-IS1-2415 matyti, kad buvo tiriami ant objektų DNR pėdsakai ir ant medžiagų, kurios rastos pas A. A., tai yra kojinių, dviejų servetėlių, maišelio, nustatyta tik A. A. DNR pėdsakai. Jo (M. K.) pėdsakai ant šių medžiagų nerasti ir jokiais objektyviais bylos duomenimis nenustatytas jo ryšys su medžiagomis, kurios rastos pas A. A., ir, priešingai, objektyvūs duomenys, minėta specialisto išvada patvirtino, kad tai visiškai skirtingos medžiagos ir tos, kurios rastos pas A. A., negalėjo būti anksčiau laikomos kartu su tomis, kurios rastos pas jį. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į A. A. nurodytas aplinkybes dėl jo parodymų keitimosi, nesiaiškino šių aplinkybių, nors pats A. A. prašė teismo iškviesti liudytoją O. V. apklausti papildomai apie galimai patirtą psichologinį smurtą. Pažymi, kad tik teisėtai gauti duomenys gali būti laikomi įrodymais byloje, tačiau teismas netikrino šios aplinkybės apie galimai naudotą psichologinį spaudimą O. V. atžvilgiu. Šios aplinkybės neištirtos, nors yra svarbios ir vertinant įrodymus, bei liudytojų parodymus. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai atmetė prašymą papildomai apklausti O. V. teisme, todėl prašo ją apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad jos parodymai nuoseklūs ir ji apie aplinkybes, kurias nurodė A. A. dėl psichologinio spaudimo, nenurodė savo apklausoje. Tačiau, pasak apelianto, apie šias aplinkybes ji niekada teisme nebuvo apklausta, o po A. A. apklausos 2013 m. gruodžio 4 d. posėdyje, šis prašymas dėl jos papildomos apklausos teisme buvo atmestas. Taip pat pažymi ir tai, kad O. V. jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su jo kalte, nenurodė savo apklausose. O. V. teisme pasakė, kad jų pokalbio su A. A. negirdėjo, nematė, ką A. A. ir jis veikė garažuose. Taip pat, kaip minėjo, teismas aptarė tik tuos įrodymus, kurie jį kaltina ir vertina jo nenaudai, apie jį teisinančius duomenis nepasisako. Teismas nurodė, kad buvo rasti psichotropinių medžiagų pėdsakai ant svarstyklių, ir vertina tai, kaip jo kaltės įrodymą turint tikslą psichotropines medžiagas realizuoti, tačiau nepasisakė apie tai, jog iš 2012 m. balandžio 12 d. specialisto išvados Nr. 140-(685)-IS-2415 matyti, kad ant tyrimui pateiktų maišelių, svarstyklių ir šaukštelio, paimtų 2012 m. sausio 24 d. kratos metu iš ( - ) garažų bendrijos, esančios ( - ), žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR nerasta. Taip pat iš 2012 m. vasario 20 d. specialisto išvados Nr. l40-(684)IS1-1172 matyti, kad jo rankų pėdsakų nerasta nei ant maišelių, nei ant svarstyklių, nei ant šaukštelio.

22Pasak apelianto, teismas nuosprendyje nurodė, kad faktines aplinkybes, jog jis perdavė psichotropines medžiagas, 0,319 g, A. A. patvirtina liudytojų parodymai, slapto telefoninių pokalbių klausymosi ir slapto sekimo metu gauta informacija, kratos, įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai, tačiau teismas nenurodė, kaip būtent šie išvardyti įrodymai šias faktines aplinkybes patvirtina. Teismas daro įvairias prielaidas, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis būtų platinęs psichotropines medžiagas ar turėjęs tikslą tai daryti. Teismas nurodė, kad ant trijų bespalvių maišelių buvo rasti likučiai psichotropinės medžiagos ir dar rasta naujų 15 vnt. 27 ir 10 cm maišelių, ir tai teismas vertina kaip kaltės įrodymą. Pažymi, kad maišeliai pagal savo parametrus yra dideli ir naudojami buityje, nesusiję su psichotropinėmis medžiagomis, be to, jokie jo pėdsakai ant jų rasti nebuvo. Taip pat teismas nurodė, jog iš slapto sekimo protokolo matyti, kad pas M. K. į garažą atvykdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, su kuriais M. K. eidavo į garažą, šiuos duomenis teismas vertina kaip jo kaltės įrodymą, nors šie duomenys jokių objektyviai reikšmingų su kaltinimu susijusių aplinkybių nepatvirtina ir absoliučiai nepatvirtina jokių duomenų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis, nes nenustatyti nei asmenys, nei jų atvykimo bei bendravimo tikslas. Taigi šiuo atveju teismas spėjo ir darė prielaidas teismo nuosprendyje, nors taip daryti negalima. Teismas pažymėjo, kad jis ir A. A. keitė parodymus, todėl jie vertinti kritiškai, tačiau šiuo atveju jis buvo įtariamasis ir turi tokią teisę, juo labiau, kad ne jis turi įrodyti, jog yra nekaltas, o neginčijamais duomenimis, įrodymais turi būti įrodyta, kad jis yra kaltas ir padarė nusikalstamą veiką. A. A. patvirtino, kad apkalbėjo M. K. dėl patirto psichologinio spaudimo, be to, nuolat vartojo narkotikus ir todėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu galėjo būti neadekvatus duodamas parodymus. Apklausiamas paskutinį kartą nurodė, kad jau ilgą laiką narkotikų nevartoja. Kaip minėjo remtis ir pripažinti įrodymais byloje galima tik tokius duomenis, kurie nuoseklūs, logiškai patvirtina vienas kitą ir yra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Teismas nemotyvavo, kodėl remiasi A. A. viena dalimi parodymų ir nesiremia kita, tai yra jo pirminiais ir paskutiniais parodymais, nors jis aiškiai nurodė, kad jokių psichotropinių medžiagų iš M. K. neįgijo.

23Be to, apelianto teigimu, teismas iš esmės neaptarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių, t. y. tikslo platinti psichotropines medžiagas ir jų platinimo. Teismas, pasisakydamas apie veikos kvalifikaciją ir tyčios turinį, nurodė, kad atsižvelgia į rastas svarstykles, maišelius, į rastos medžiagos kiekį į tai, kad jas laikė garažų bendrijos patalpose. Apelianto vertinimu, visos šios aplinkybės niekaip nesudaro ir neparodo tikslo platinti laikytas psichotropines medžiagas. To, kad šias medžiagas laikė ir retkarčiais vartojo, neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nurodė, kur laikė šias medžiagas. Iš nustatytos grynosios psichotropinės medžiagos kiekio matyti, kad šis kiekis nebuvo didelis, kadangi jį įsigijo nebrangiai ir žinojo, kad tai yra silpna psichotropinė medžiaga, pasidėjo garaže, ten retkarčiais šios medžiagos pavartodavo, stengėsi šios priklausomybės atsisakyti, slėpė nuo savo šeimos narių, kad retkarčiais vartoja narkotikus. Šios nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. rastos medžiagos, niekaip nepatvirtina jo tikslo jas platinti. Teismas, aptardamas jo tyčią ir veikos kvalifikaciją, nurodė, kad iš medžiagos kiekio galima spręsti apie tikslą ją platinti, tačiau skirdamas bausmę pažymėjo, jog atsižvelgia į tai, jog rastas psichotropinių medžiagų kiekis nebuvo didelis, todėl apeliantas mano, kad tai kaip tik patvirtina, jog šios medžiagos buvo skirtos savo reikmėms.

24Apeliantas teigia, kad teismas padarė išvadą, jog jis perdavė psichotropines medžiagas A. A., nors A. A. parodymus vertina kritiškai. Teismas nurodė, kad nėra nustatyta, jog prieš A. A. būtų vartotas smurtas ikiteisminio tyrimo metu, jis nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl pareigūnų veiksmų. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu visų šiame ikiteisminiame tyrime dalyvavusių pareigūnų T. R., G. V. ir G. M., kurie byloje buvo apklausti kaip liudytojai, atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Šis tyrimas atliekamas Policijos departamento Imuniteto valdyboje ir iš viešų duomenų spaudoje ir masinėse informavimo priemonėse akivaizdu, kad pareigūnų tiriamos veikos susijusios su jų piktnaudžiavimu tarnyba, narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimu ir platinimu labai dideliais kiekiais. Visi šie pareigūnai nuo tarnybos nušalinti ir yra įtariamieji kitoje byloje. Teismas neturi duomenų, dėl kokių konkrečių bylų šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pareigūnų atžvilgiu, tačiau negali teigti, kaip nurodoma nuosprendyje, kad neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, nes jiems iškelta byla nesusijusi su šia byla. Byla pareigūnams buvo iškelta pagal jų darbo pobūdį būtent dėl piktnaudžiavimo tarnyba, netinkamo pareigų atlikimo ir galimų nusikaltimų tarnybos metu darymo, vien šio fakto turėtų teismui pakakti, kad suabejotų pareigūnų duotų parodymų teisingumu. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėti pareigūnai taip pat nebuvo apklausti apie galimai darytą psichologinį spaudimą, teismas net neklausė, ar įtarimai, kurie jiems pareikšti, nėra susiję ir su šia byla, tačiau žinodamas šias aplinkybes apie atliekamą ikiteisminį tyrimą vis tiek neabejoja pareigūnų objektyvumu ir jų parodymais. Visi duomenys, kurie byloje pripažįstami įrodymais, turi būti gauti leistinais būdais ir priemonėmis, todėl, apelianto vertinimu, faktas, kad pareigūnams patiems iškelta byla, nenutraukta ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tik patvirtina tai, kad ir šioje byloje įrodymai galėjo būti renkami neleistinais būdais, t. y. verčiant duoti parodymus prieš save, prieš kitą asmenį ir atliekant psichologinį spaudimą, kaip nurodė A. A. apklausoje. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad įrodymai byloje įvertinti netinkamai, todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bei jam skirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, nes jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir tai turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, medžiagas įgijo savo reikmėms, kiekis nėra didelis, ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, davė parodymus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir parodė, kokiomis aplinkybėmis šias medžiagas įgijo ir kur jas laikė. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas ir jam skiriama bausmė turėtų būti skiriama kaip asmeniui, teisiamam pirmą kartą.

25Nuteistojo nuomone, teismas neteisingai subendrino jam paskirtą bausmę, pridėdamas dalį bausmės, kurią jis jau yra atlikęs. Teismas bendrino jam paskirtą bausmę pagal 2012 m. sausio 24 d. nuosprendį, pridėdamas keturis mėnesius šios bausmės ir galutinę bausmę paskyrė 2 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo. Pažymi, kad 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra visiškai atlikęs, nes jam buvo paskirtas laisvės atėmimas, bausmės vykdymas, remiantis BK 75 straipsniu, atidėtas, ir jau yra pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas, jis yra išbrauktas iš įskaitos ir teismui pateikė tai patvirtinančią nutartį. Dėl šios priežasties mano, kad neteisinga pridėti dar 4 mėnesius iš tos bausmės, kurią jau visiškai atliko, taip jis antrą kartą atliktų bausmę už nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu. Apelianto manymu, šiuo atveju jam skirta bausmė turėjo būti subendrinta remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bet galutinė bausmė nepadidinta bausmės dalimi, kuri paskirta 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu ir kurią yra atlikęs, o į šią bausmę tik įskaityta bausmė arba jos dalis, atlikta pagal 2012 m. sausio 24 d. nuosprendį.

26Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

27Apeliantas mano, kad teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas, nes teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojų T. R., G. M. ir G. V. parodymai nesutapo, nors, kaip jie teigia, buvo visi kartu. Į jo klausimą, kodėl minėti policijos pareigūnai nesugrįžo į tą vietą, kur, jų teigimu, jis barstė kažkokius miltelius, įtarę, kad veža narkotines medžiagas, ir jokių mėginių ar indo, kur buvo kažkokie milteliai, neieškojo. Jie teigia, kad visi darė kratą jo namuose, nors kieme policijos pareigūnai išlipo iš dviejų automobilių ir pareigūnų buvo 5 ar 6. Apelianto teigimu, pareigūnai tikrai turėjo galimybę nuvažiuoti į tą vietą, kur, kaip jie teigia, buvo išbarstyti kažkokie milteliai. Kadangi jie žinojo, jog jis jokių miltelių niekur nekratė, tai ir nevažiavo, nes nieko nebūtų ir radę. Nebuvo paminėta ir tai, kad kratoje dalyvavo ir kiti pareigūnai, vieno pareigūno vardas ir pavardė – R. P., kitų dviejų nežino. Teismas neatkreipė dėmesio į jo ir jo žmonos E. Ž. paaiškinimus, kad važiuojant keliuku jis buvo pradaręs langą ir rūkė. Taip pat jo žmona paaiškino, kad policijos komisariate, kol jos duomenis surašinėjo G. V., T. R. buvo paėmęs automobilio raktelius ir išėjęs iš kabineto, po kiek laiko sugrįžęs pasikvietė jo žmoną E. Ž. ir nusivedė prie automobilio daryti kratos jame. Atsižvelgiant į tai, kad šie pareigūnai vėliau buvo sulaikyti už narkotinių medžiagų laikymą, kad jie klastojo parodymus, įkalčius, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to dabar vyksta tyrimas ir jie yra suimti, apeliantas įsitikinęs, kad tą narkotinę medžiagą automobilyje išbarstė patys policijos pareigūnai. Kitokiu atveju kam jie būtų ėmę automobilio raktelius iš žmonos ir tik po kažkurio laiko nusivedę žmoną prie automobilio atlikti jame kratą. Niekur nesikreipė dėl automobilyje atliktos kratos, nes žinojo, kad jo automobilyje „BMW 530“, valstybiniai numeriai ( - ) jokių narkotinių medžiagų negali būti. Apeliantas mano, kad nuosprendis naikintinas, nes teismas rėmėsi išgalvotais policijos pareigūnų parodymais. Nurodo, kad jis dirba brangiakailių žvėrelių ūkyje, augina du nepilnamečius vaikus: K. Ž., gim. ( - ) m., ir B. Ž., gim. ( - ) m., išlaiko šeimą ir jokia nusikalstama veikla neužsiiminėja.

28Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Skunde nurodo, kad jis dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, gailisi ją padaręs, turi šeimą, mažametį vaiką, dirbo ir buvo gerai charakterizuojamas. Nusikaltimą padarė dėl to, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nesuvokė tokių galinčių kilti pasekmių, su savimi turėjo tik vieną dozę, neturėjo tikslo platinti, todėl mano, kad jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

29Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

30Nuteistųjų M. K. ir A. A. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas.

31Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo

32Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

33Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

34Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius M. K. kaltę, priešingai, nei teigiama nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde, išanalizavo ir įvertino laikydamasis pirmiau išdėstytų įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimų, išdėstė argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne, ir kitas įrodymų vertinimo aplinkybes, todėl M. K. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, yra tik niekuo nepagrįsta subjektyvi apelianto nuomonė.

35BK 259 straipsnyje ir BK 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikų, numatytų BK 260 straipsnyje, sudėčių požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

36Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, išanalizavusi baudžiamąją bylą, joje surinktus duomenis patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nuteistojo M. K. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. Nors nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde ginčija jam inkriminuoto kaltinimo aplinkybes, tačiau paties nuteistojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai (jų nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde neginčija) ir kiti byloje surinkti įrodymai (kratų protokolai, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados ir kt.) leidžia daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog nuteistasis M. K. 2011 m. gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie ( - ) prekybos centro, esančio ( - ), iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, šią medžiagą neteisėtai gabeno į ( - )-os požeminių garažų bendrijos, esančios ( - ), bendro naudojimo patalpas ir jas ten neteisėtai laikė, be to, 2011 m. gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, ( - ), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 19,593 g psichotropinių medžiagų – 7,425 g amfetamino ir 12,168 g metamfetamino ir neteisėtai jas gabeno į ( - )-os požeminių garažų bendrijos, esančios ( - ), bendro naudojimo patalpas, ten jas neteisėtai laikė kartu su anksčiau įgyta ne mažiau kaip 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. iki 2012 m. sausio 24 d. 16.10 val. neteisėtai laikė 19,912 g psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti.

37Tai, kad nuteistasis M. K. įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, pagrindžia Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 9 (2 t., 65, 66 b. l.) užfiksuotos aplinkybės, kad M. K. nebuvo vartojęs nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų, kratos, atliktos ( - )-oje požeminių garažų bendrijoje bendrose patalpose ir bokse Nr. 11, protokole (1 t., 87–91 b. l.) užfiksuotos aplinkybės, kad kratos metu buvo rasta ir paimta: iš bendrų patalpų – du plastikiniai maišeliai su baltos spalvos biria medžiaga, maišeliai, iš bokso Nr. 11 paimta elektroninės svarstyklės, samtelis, specialisto išvadoje Nr. 140-(685)1IS1-2415 (1 t., 47-50 b. l.) nustatytos aplinkybės, kad ant tirti pateikto maišelio, paimto iš ( - )-oje požeminių garažų bendrijoje esančio bokso Nr. 11, rasta sumaišyta vyro ir moters biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti abiejų asmenų ir vyro genotipas sutampa su įtariamojo M. K. genotipu. Apelianto kaltę patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. 140-(683)-IS1-931 (1 t., 36-38 b. l.) nustatytos aplinkybės, kad ant pilkos spalvos elektroninių svarstyklių ir samtelio, paimtų kratos metu iš ( - )-oje požeminių garažų bendrijoje esančio bokso Nr. 11, nuomojamo M. K., paviršių yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai, psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai, narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai bei narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai, o ant 3 vnt. bespalvių plastikinių maišelių su miltelių likučiais, paimtų iš M. K. nuomojamo garažo, vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai. Taigi tai, kad pats nuteistasis M. K. nevartojęs narkotinių-psichotropinių medžiagų, įgijo pakankamai didelį kiekį (skaičiuojant dozėmis) narkotinių-psichotropinių medžiagų, jas laikė kartu su sverti ir dozuoti reikalingais reikmenimis (svarstyklėmis, samteliu ir maišeliais), ant šių reikmenų buvo rasta įvairių narkotinių-psichotropinių medžiagų pėdsakų, rodo, kad šias narkotines-psichotropines medžiagas nuteistasis M. K. įgijo, gabeno ir laikė turėdamas tikslą jas platinti. Apeliacinio skundo argumentai, kad svarstyklės yra buitinės paskirties ir nebuvo skirtos narkotinėms-psichotropinėms medžiagoms sverti, kad rasti maišeliai taip pat yra tik buitinės paskirties, prieštarauja pirmiau išdėstytoms specialistų išvadomis nustatytoms aplinkybėms, todėl atmestini.

38Tai, kad nuteistasis M. K. 2012 m. sausio 24 d., apie 16.10 val., ( - )-os požeminių garažų bendrijos, esančios ( - ), bendro naudojimo patalpose, iš neteisėtai laikomo 19,912 g psichotropinių medžiagų 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotos į plastikinį maišelį, neteisėtai perdavė A. A., o A. A. neteisėtai įgijo 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų M. K. ir A. A. duoti parodymai, kratos, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose užfiksuotos aplinkybės, liudytojos O. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai.

39Nuteistasis M. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (2 t., 83–87 b. l.), be kita ko, parodė, kad tikslios dienos neatsimena, bet tą dieną, kai buvo sulaikytas, jam paskambino draugas A. A., jie pasikalbėjo, po to, gal apie 16 val., jie susitiko prie jo namų, A. A. žinojo, kad jis (M. K.) kartais pavartoja amfetamino, ir paklausė: „Gal kartais turėtų“. M. K. teigimu, jis pasakė, kad turi, sutiko A. A. pavaišinti, nieko blogo net nepagalvojo, jam atrodė tas pats, kaip pavaišinti draugą cigarete. Jis nuėjo į požeminį garažą iki tos vietos, kur buvo pasidėjęs amfetaminą, paėmė tą paketėlį, kurį buvo įsigijęs anksčiau. Koks ten buvo kiekis, jis nežino, gal ir galėjo būti keli gramai, dar kažkiek iš to kiekio įsipylė sau, kurį vėliau sunaudojo pats, o likusią dalį atidavė A. A., o vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip pat M. K. nurodė, jog kratos metu pareigūnai rado tuos du paketėlius, kuriuos jis buvo įsigijęs tą naktį, kai ėjo iš klubo „( - )“, jis jų net nebuvo praplėšęs, juos pasidėjo ir viskas, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

40Nuteistasis M. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme 2013 m. vasario 27 d. posėdžio metu, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, tačiau vėliau pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme pakeitė parodymus, nurodydamas, kad narkotinių-psichotropinių medžiagų neįgijo, nelaikė ir A. A. neperdavė, kad parodymus davė veikiamas policijos pareigūnų. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti nuteistojo M. K. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodytomis aplinkybėmis, kadangi apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu dalyvavo ikiteisminio tyrimo teisėja, sekretorė, prokurorė, įtariamasis ir jo gynėja, t. y. policijos pareigūnai jokiais būdais negalėjo daryti įtakos įtariamojo duodamiems parodymams, įtariamasis turėjo realią galimybę apie policijos pareigūnų galimai daromą psichologinį spaudimą pranešti ikiteisminio tyrimo teisėjai ir kitiems apklausoje dalyvavusiems asmenims. Be to, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nuteistasis M. K. nurodė aplinkybes, iš esmės atitinkančias 2012 m. sausio 25 d. įtariamojo apklausos metu (2 t., 71–72 b. l.), dalyvaujant gynėjai advokatei L. Musteikienei, nurodytas aplinkybes, kurias jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 73–75 b. l.), kurio metu taip pat dalyvavo gynėja advokatė L. Musteikienė. Tokias aplinkybes nuteistasis M. K. iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 27 d. posėdžio metu (4 t., 2–5 b. l.). Be to, nuteistojo M. K. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai – kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose užfiksuotos aplinkybės, kad buvo rastos ir paimtos narkotinės-psichotropinės medžiagos, kad ant kratos metu rasto maišelio buvo rasta M. K. biologinių pėdsakų. Tai, kad A. A. iš M. K. įgijo narkotines medžiagas, nurodė ir nuteistasis A. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (4 t., 2–5 b. l.), patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu, kurioje dalyvavo jo gynėja advokatė S. Kručienė, duotus parodymus (2 t., 132–134 b. l.), ir parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 137–141 b. l.) metu, taip pat dalyvaujant gynėjai advokatei S. Kručienei, nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo įtariamojo gynėja advokatė S. Kručienė, kad nuteistasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtino duodamas parodymus 2013 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentai dėl A. A. galimai daryto psichologinio spaudimo ir duotų parodymų vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi nuteistasis A. A. apie daromą psichologinį spaudimą galėjo informuoti procesinių veiksmų atlikimo metu dalyvavusią jo gynėją advokatę S. Kručienę, taip pat tokias aplinkybes nuosekliai nurodyti ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu. Be to, nuteistųjų M. K. ir A. A. nurodytas aplinkybes, kad jie buvo susitikę, kad susitikimo metu M. K. A. A. perdavė 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iš dalies patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir suvestinėje (1 t., 65–66; 67–68 b. l.) užfiksuotos aplinkybės, kad 2012 m. sausio 24 d. 15.00.10 val. M. K. paskambino A. A. ir susitarė susitikti parduotuvės „( - )“ automobilių aikštelėje, 15.05.57 val. M. K. paskambino A. A. ir pasitikslino, ar jis dar prie „( - )“ parduotuvės, o šis atsakė teigiamai. 15.55.18 val. M. K. liepė A. A. važiuoti į jo kiemą, A. A. pasitikslino, koks namo numeris, M. K. pasakė, kad 32. 16.04.10 val. M. K. paskambino A. A., tačiau pokalbio nėra. Sekimo suvestinėje (1 t., 69–71 b. l.) užfiksuota, kad 2012 m. sausio 24 d. 16.02 val. M. K. atvažiavo į ( - ) namo kiemą, ten M. K. susitiko su vyru, atvažiavusiu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. ( - ) M. K. ir vyras nuėjo į minėto namo kieme buvusius požeminius garažus ir iš jų 16.07 val. išėjo. Slapta M. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas buvo sankcionuotas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimis Nr. 628KF ir 795KF. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjai apklausos metu duotus parodymus M. K. patvirtino duodamas parodymus ir vėlesnėse ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 2 d. atliktų įtariamojo apklausų metu, kuriose dalyvavo M. K. gynėja advokatė E. Jasiūtė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti nuteistojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose, pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 27 d. posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Kolegija taip pat neturi pagrindo nesivadovauti nuteistojo A. A. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 27 d. posėdžio metu duotais parodymais, jog psichotropines medžiagas jis įgijo iš M. K., kadangi šias aplinkybes patvirtina nuteistojo M. K. duoti parodymai (kurių jis neginčija apeliaciniame skunde), taip pat kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentus, kad A. A. jį (M. K.) kaltinančius parodymus galėjo duoti verčiamas policijos pareigūnų ar būdamas apsvaigęs, kadangi, kaip jau minėta, apklausų ir procesinių veiksmų metu, kai A. A. davė M. K. kaltinančius parodymus, dalyvavo A. A. gynėja, be to, A. A. duotus parodymus patvirtino pats M. K. ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ar teismo posėdžio metu duodamas parodymus A. A. buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai būtų turėję įtakos jo duotiems parodymams, todėl tokie nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesiremia nuteistųjų M. K. ir A. A. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atliekant įrodymų tyrimą duotais parodymais, kadangi šie parodymai iš esmės prieštarauja anksčiau šių nuteistųjų duotiems parodymams, taip pat ir kitais byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių visumai. Be to, nuteistųjų M. K. ir A. A. pateiktos versijos apie policijos pareigūnų darytą poveikį nepatvirtina jokie bylos duomenys, apie daromą poveikį jie turėjo galimybę ikiteisminio tyrimo metu pranešti gynėjoms, M. K. – ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, taip pat galėjo šią versiją iškelti ir pirmosios instancijos teisme, tačiau nuteistasis M. K. tokią versiją iškėlė tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Nuteistojo M. K. versiją, kad bijodamas susidorojimo jis nepranešė apie policijos pareigūnų daromą poveikį, teisėjų kolegija atmeta, kadangi policijos pareigūnai, atlikę procesinius veiksmus su nuteistuoju M. K., buvo sulaikyti dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o apie galimai patirtą poveikį nuteistasis neužsiminė net ir apeliaciniame skunde. Teismas neturi pagrindo abejoti procesiniuose dokumentuose užfiksuotais su M. K. ir A. A. atliktų procesinių veiksmų rezultatais ar nesiremti liudytojų G. V., G. M. ar T. R. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu duotais parodymais, kadangi procesiniai veiksmai (kratos, parodymų patikrinimas vietoje, apklausos, operatyviniai veiksmai) buvo atlikti laikantis nustatytų reikalavimų, protokoluose užfiksuoti ir išdėstyti tyrimui reikšmingi duomenys, jie surašyti laikantis procesinių veiksmų atlikimo protokolams keliamų reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti liudytojai būtų padarę nusikalstamų veikų nuteistųjų M. K. ar A. A. atžvilgiu ar būtų suinteresuoti nepagrįstai juos apkaltinti. Be to, liudytojų G. V., G. M. ir T. R. duotus parodymus patvirtina ir kiti jau minėti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija 2012 m. sausio 24 d. sekimo suvestinėje Nr. 1S (1 t., 69–71 b. l.) užfiksuotomis aplinkybėmis remiasi tik tiek, kiek jos susiję su M. K. ir A. A. kontaktais, o kita dalimi minėtoje suvestinėje užfiksuotų aplinkybių spręsdama nuteistojo M. K. kaltės klausimą kolegija nesiremia, nes byloje nenustatyta, kokiais tikslais M. K. buvo susitikęs su sekimo metu užfiksuotais asmenimis, ir byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad M. K. su sekimo suvestinėje užfiksuotais asmenimis kontaktavo turėdamas tikslą platinti narkotines-psichotropines medžiagas. Nors ant policijos paketų Nr. 0032933, Nr. 0051550 ir nėra nuteistojo M. K. parašų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. K. parašų nebuvimas ant minėtų paketų nėra esminis proceso pažeidimas, kadangi nuteistojo kaltę patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

42Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo posėdyje buvo nutarusi į apeliacinės instancijos teismo posėdį kviesti liudytoją O. V. ir ėmėsi visų priemonių papildomai apklausti šią liudytoją, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių t. y. dėl to, kad liudytoja O. V. yra išvykusi gyventi į užsienio valstybę ir jai įteikti šaukimo atvykti į teismo posėdį nepavyko.

43Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad tai, jog specialisto išvadoje Nr. 140-(683)-IS1-931 (1 t., 36–38 b. l.) nustatyta aplinkybė, kad pas A. A. rastos narkotinės-psichotropinės medžiagos nebuvo viena visuma su pas M. K. rastomis narkotinėmis-psichotropinėmis, nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių viseto, kuriuo įrodyta, jog M. K. perdavė psichotropines medžiagas A. A., kadangi pats M. K. duodamas parodymus nurodė, jog jis narkotines-psichotropines medžiagas buvo įgijęs iš skirtingų šaltinių.

44Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes nuteistajam M. K. suformuluoto kaltinimo kontekste, daro išvadą, kad kaltinimas M. K. yra aiškus, jame nurodytos esminės inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, M. K. suprato, kuo yra kaltinamas, ir davė parodymus apie kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo M. K. atžvilgiu suformuluotas kaltinimas yra neaiškus ir nekonkretus ir taip buvo pažeista kaltinamojo M. K. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisė į gynybą.

45Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyti visi būtinieji M. K. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jo veikos perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

46Taigi, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis M. K. įgijo, gabeno ir laikė kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti.

47Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. teigia, kad jam skirta bausmė yra per griežta, nes skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad nusikaltimą padarė būdamas neteistas, kad jam skirta bausmė buvo nepagrįstai subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

48Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. K., atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kad M. K. teistas vieną kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, registruotas darbo biržoje, turi du nepilnamečius vaikus.

49Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis M. K. tik iš dalies prisipažino padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nedeklaravo, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nurodė ir tai, kad M. K. nusikaltimą padarė būdamas neteistas, ir skyrė bausmę, artimą sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės nuteistajam M. K. skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn. – atitinka jo asmenybę, padaryto nusikaltimo stadiją, pobūdį bei pavojingumą ir sprendžia, jog ši bausmė nėra per griežta.

50Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinė nutartis Nr. 2K–220/2008).

51Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012 m. sausio 24 d. 9 val. buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Šioje byloje nustatyta, kad M. K. 2012 m. sausio 24 d. 16.10 val., t. y. tą pačią dieną, neteisėtai perdavė A. A. 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei tęsdamas nusikalstamą veiką neteisėtai laikė psichotropines medžiagas (t. y. tęsė nusikalstamą veiką po minėto nuosprendžio priėmimo). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis M. K. nagrinėjamoje byloje nustatytą nusikalstamą veiką tęsė ir po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendis, kuriuo jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, ir vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, t. y. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam skirtos bausmės (bausmės vykdymo atidėjimo metu). Remdamasi šių aplinkybių visuma ir susiformavusia teismų praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam M. K. minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis. Tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama pagal nuteistųjų skundus, o BK 64 straipsnio nuostatos, lyginant su BK 63 straipsniu, sunkina nuteistojo teisinę padėtį, nuteistajam M. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė remiantis BK 64 straipsniu iš naujo nebendrinama su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi to neprašoma apeliaciniais skundais, o pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

52Nuteistasis M. K. ankstesniu 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės realiai neatlikinėjo, nes bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, todėl nėra pagrindo teigti, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kad M. K. jau atliko minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir subendrinus abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes jis antrą kartą atliktų bausmę už nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas.

53Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo M. K. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir kitas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam M. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams (pridėta pagal ankstesnį nuosprendį tik 4 mėn. laisvės atėmimo) taip pat nėra per griežta.

54Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio pakeitimai (2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60,62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554), leidžiantys atidėti bausmės vykdymą ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, ir į tai, kad dėl galiojusio teisinio reguliavimo pirmosios instancijos teismas to svarstyti negalėjo, įvertina BK 75 straipsnio nuostatų taikymą nuteistojo M. K. atžvilgiu.

55BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

56Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas daryti išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-201/2014). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

57Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad M. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą, įgijo, laikė ir gabeno pakankamai didelį kiekį (skaičiuojant dozėmis) narkotinių-psichotropinių medžiagų, baudžiamojo proceso metu keitė parodymus, neprisipažino ir nesigailėjo padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kad jis yra daug kartų baustas administracine tvarka, iki šioje byloje nustatyto nusikaltimo padarymo buvo padaręs dvi nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, ypatingą dėmesį atkreipdama į tai, kad minėtas nuosprendis buvo paskelbtas 2012 m. sausio 24 d. 9 val. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ir nuteistasis M. K. tą pačią dieną apie 16.10 val. tęsdamas nusikalstamą veiką perdavė 0,319 g psichotropinės medžiagos – amfetamino A. A., daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai M. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo M. K. asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas nusikaltimas, susijęs su narkotinių medžiagų platinimu, o narkomanijos pasekmės paliečia daugybę žmonių ir kelia didelį pavojų visuomenei), daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam M. K. iš esmės prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kad M. K. nuo 2015 m. gegužės 25 d. dirba UAB „( - )“ vadybininku, kad turi du mažamečius vaikus (5 t., 132–135 b.l.), teisėjų kolegijos nuomone, neatsveria tų argumentų, kuriais remiantis sprendžiama, jog nėra pagrindo M. K. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

58Dėl nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo

59Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Ž. iš esmės kelia versiją, kad automobilyje rastą narkotinę medžiagą automobilyje išbarstė policijos pareigūnai.

60Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).

61Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, kuriais grindžiama nuteistojo V. Ž. kaltė, ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tačiau neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, neatsižvelgė į padarytus procesinius pažeidimus, neįvertino to, kad liudytojų T. R., G. M., G. V. ir kitų, galėjusių byloje dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, atžvilgiu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, disponavimo narkotinėmis-psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir kitų padarytų nusikalstamų veikų, neįvertino to, kad kilo prieštaravimų tarp nuteistojo V. Ž., jo žmonos liudytojos E. Ž. ir liudytojo T. R. duotų parodymų, ir šie esminiai prieštaravimai nebuvo pašalinti.

62Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo V. Ž. kaltė padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą grindžiama nuteistojo V. Ž., liudytojų E. Ž., G. V., T. R., G. M. parodymais, kratos protokole (1 t., 171–172 b. l.), M. K. sekimo suvestinėje (1 t., 69–71 b. l.), policijos pareigūno G. M. 2012 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime (1 t., 125 b. l.), policijos pareigūnų G. V., T. R., G. M. 2012 m. balandžio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose (1 t., 173; 174; 175 b. l.), 2012 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1961)-IS1-2497 užfiksuotomis aplinkybėmis.

63Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių nuteistojo V. Ž., liudytojų E. Ž., G. V., G. M. ir T. R. duotų parodymų matyti, kad V. Ž. ir liudytoja E. Ž. parodė, jog nematė, kad juos kas nors būtų persekiojęs nuo degalinės iki namų, kad V. Ž. tuo metu per automobilio langą nieko nebarstė, nematė, kad automobilio apžiūros metu būtų buvę rasta narkotinių-psichotropinių medžiagų, kad tokių medžiagų jie neturėjo, o liudytojai G. V., G. M., T. R. parodė, kad jie persekiojo E. Ž. vairuojamą automobilį „BMW 530“, persekiojimo metu matė, kaip šalia vairuotojos sėdintis V. Ž. per langą kažką barstė, o atlikus kratą automobilyje buvo rasta biri medžiaga, kuri, kaip vėliau nustatyta, yra heroinas (0,015 g).

64Be to, E. Ž. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (5 t., 33–35 b. l.) parodė, kad jos apklausos policijos komisariate metu automobilio „BMW 530“, valst. Nr. ( - ) raktelius buvo paėmęs policijos pareigūnas T. R., kuriuos grąžino maždaug po 10 minučių, ir po to T. R. jai pasakė, kad ji turi dalyvauti atliekant automobilio kratą. Kratos metu dalyvavo ji, policijos pareigūnai T. R. ir G. M. bei ekspertas, kuris sušlavė kažkokias žemes nuo automobilio kilimėlių, ji nematė, kad ten būtų buvusios kokios nors medžiagos. Kur šluoti, ekspertui parodė T. R.. Liudytojos E. Ž. teigimu, ji pasirašė ant kratos protokolo, kuriame buvo nurodyta, kad paimtos birios medžiagos, tačiau ji nemanė, kad tai buvo narkotinės-psichotropinės medžiagos, o ar pasirašė ant policijos paketo, ji neprisimena. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apžiūrėjus policijos paketą Nr. 0051502 nustatyta, kad ant šio policijos paketo pasirašė liudytoja E. Ž..

65Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas T. R. parodė, kad jis vienas prie automobilio buvo priėjęs tik degalinėje, vėliau prie policijos komisariato atliekant automobilyje kratą buvo ir kitų asmenų. Kas atrakino automobilį, neatsimena. Ekspertai šluotelėmis nuo sėdynių sušlavė baltos spalvos miltelius, juos sudėjo į paketėlius. Prisimena, kad buvo priėjęs tuo metu, kai ekspertas šlavė miltelius nuo galinių sėdynių, akivaizdžiai matėsi, kad tai buvo milteliai, susimaišę su dulkėmis. Prieš automobilio kratą nei vienas, nei su kitais pareigūnais nebuvo nuėjęs prie Ž. automobilio, nes nebuvo būtinybės. Atvažiavo į policijos komisariatą, atėjo ekspertas ir tada nuėjo atlikti kratą automobilyje.

66Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. V. parodė, kad neprisimena, kur ir kokiu metu buvo atlikta krata Ž. automobilyje. Neprisimena, kur buvo T. R. jiems grįžus nuo Ž. namų į policijos komisariatą. Jokių neįprastų situacijų, kad jam dalyvaujant kažkas iš pareigūnų paimtų iš E. Ž. kokius nors daiktus, nebuvo. Nežino, kodėl buvo imami tyrimui milteliai nuo automobilio kilimėlių ir sėdynių, kodėl nebuvo tikrinami tuo automobiliu važiavusių asmenų rūbai ar rankos, jis tų veiksmų neatlikinėjo. Jis važiavo automobiliu paskui Ž. automobilį ir matė, kad pro langą buvo barstomi kažkokie milteliai. Negrįžo į tą vietą, kur buvo barstomi pro langą milteliai, rinkti daiktinių įrodymų, nes nematė, kad būtų buvęs išmestas maišelis ar dar kas nors, tada tikslas buvo sulaikyti Ž. automobilį. Aiškiai matė, kad pro langą barstė miltelius, o ne cigaretės pelenus, tai buvo akivaizdu.

67Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad jis kartu su kitais pareigūnais iš degalinės nuvažiavo paskui automobilį „BMW“, matė, kad keleivis kažką barsto pro atidarytą priekinį keleivio langą, matė, kad dulkės byra – tai nebuvo nei cigarečių dūmai, nei kelio dulkės. Kelio dulkės kyla iš apačios, o čia aiškiai matėsi, kad pradarytas langas ir pro jį kažkas barstoma. „BMW“ automobilį sekė automobiliu be skiriamųjų ženklų, bet įjungtu garsiniu signalu, jame buvo įmontuotas specialus garsinis policijos signalas ir išvažiuodami iš degalinės ant stogo uždėjo mėlyną švyturėlį – vienas vairavo, kitas uždėjo. Jie važiavo 10 m atstumu nuo persekiojamo automobilio, tai nėra didelis atstumas, todėl E. Ž., vairuodama automobilį, tikrai turėjo matyti, kad yra persekiojama. Įvažiavus į kiemą, juos pasivijus, asmeniškai su Ž. nekalbėjo, neklausė E. Ž., kodėl ji nesustojo, kiti pareigūnai kalbėjosi su Ž.. Atliekant kratą nuo priekinės keleivio sėdynės, kilimėlio ir automobilio durelių vidinės pusės buvo surinkta biri medžiaga – ten buvo apibirę šviesios spalvos biria, kaip įtariama, narkotine medžiaga. Kas dar iš kolegų dalyvavo atliekant kratą, neprisimena, dalyvavę pareigūnai turėjo pasirašyti kratos protokole. Jeigu pasirašė T. R., vadinasi, jis dalyvavo. Automobilio krata buvo atlikta tame pačiame kieme prie namo, neprisimena, kad būtų varę automobilį į policijos komisariatą. Atliekant automobilio kratą dalyvavo vienas iš automobilio savininkų, tik neprisimena, kuris.

68Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2014 m. kovo 26 d. rašto Nr. 5-16-S-380 matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-1-00007-12 yra duomenų apie tai, kad 2012 m. balandžio 9 d. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro tyrėjai V. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), atliko kratą, kurios metu pagrobė 100 JAV dolerių, 50 eurų, apie 20 latų ir 20 svarų sterlingų. Tyrėjams pranešimai apie įtarimus neįteikti, vyksta tyrimas.

69Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 17 d. kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00042-14 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) matyti, kad T. R. yra kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2012 m. balandžio 9 d., nuo 12.30 val. iki 13.30 val., V. Ž. bute, esančiame ( - ), T. R., būdamas valstybės tarnautojas – ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkas, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas turtinės naudos, veikdamas priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00031-12 medžiagoje atlikdamas kratą V. Ž. bute nurodytu adresu, pagrobė svetimą turtą – kambario spintoje, piniginėje buvusius V. Ž. žmonos E. Ž. 100 JAV dolerių, tai yra 262,53 litų, 50 eurų, tai yra 172,64 litų, 20 Didžios Britanijos svarų sterlingų, tai yra 83,45 litų, 10 Latvijos latų, tai yra 49,283 litų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

70Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. Ž. būtų disponavęs narkotinėmis-psichotropinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesiremia M. K. sekimo suvestinės (1 t., 69-71 b. l.) dalimi, kurioje užfiksuota, kaip M. K. ( - ) namo kieme susitiko su dviem asmenimis, atvažiavusiais automobiliu „BMW“, valstybiniai numeriai ( - ) minėtu automobiliu važiavęs keleivis kartu su M. K. užėjo į ( - ) namo kieme esančius požeminius garažus, iš jų išėjo 20.50 val., ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-o skyriaus vyresniojo tyrėjo G. M. 2012 m. kovo 29 d. tarnybiniu pranešimu, kad 2012 m. sausio 24 d. 20.40 val. automobiliu „BMW“, valst. Nr. ( - ) į ( - ) kiemą buvo atvykęs V. Ž. (1 t., 125 b. l.), kaip sudarančiais pagrindą manyti, jog šis susitikimas buvo susijęs su narkotinių-psichotropinių medžiagų įgijimu, kadangi tarp M. K. sulaikymo ir V. Ž. sulaikymo praėjo daugiau nei 2 mėnesiai, iš specialistų išvadų matyti, kad pas M. K. nebuvo rasta narkotinės medžiagos – heroino ar jo pėdsakų.

71BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

72Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų ir kitų byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais nebuvo paneigta nuteistojo V. Ž. ir jo žmonos, liudytojos E. Ž. pateikta versija apie tai, kad V. Ž. nebarstė jokių medžiagų per automobilio langą, o rastas automobilyje narkotines medžiagas galėjo palikti kiti asmenys, V. Ž. ir E. Ž. teigimu – policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, ypatingai atsižvelgdama į tai, kad liudytojas T. R. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kratos atlikimo nuteistojo V. Ž. bute metu, kad G. V. ir G. M. buvo T. R. kolegos, neturi pagrindo remtis vien tik liudytojų, buvusių policijos pareigūnų, T. R., G. V., G. M. duotais parodymais ir jų surašytais procesiniais dokumentais, kadangi šių duomenų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai. Be to, liudytojų T. R., G. V., G. M. parodymai nebuvo nuoseklūs, kadangi jie skirtingai nurodė kratos automobilyje darymo aplinkybes, skirtingai aiškino aplinkybes apie objektą, iš kurio neva buvo barstomos narkotinės medžiagos. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nebuvo rastas objektas, kuriame galėjo būti laikomos narkotinės medžiagos, nebuvo nustatytas kitoks objektyviai pagrįstas ryšys tarp V. Ž. ir automobilyje rastų narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytoms abejonėms pašalinti nėra objektyvių galimybių, jos vertintinos nuteistojo V. Ž. naudai. Byloje esančių duomenų, kurie nekelia jokių abejonių, nepakanka daryti išvados, kad V. Ž. tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2012 m. balandžio 3 d. 15.05 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti arba kitaip platinti, laikė ir gabeno automobiliu „BMW 530“, valstybinis numeris ( - ) po ( - ) miestą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,015 g heroino iki tol, kol automobilio kratos metu šį nedidelį kiekį, 0,015 g narkotinės medžiagos – heroino surado ir paėmė policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas nuteistojo V. Ž. kaltę padarius nusikalstamą veiką pagrindžiančius įrodymus, nesiėmė visų priemonių ištirti nuteistojo V. Ž. ir jo žmonos, liudytojos E. Ž. pateiktą įvykių versiją, padarė nepagrįstas išvadas dėl V. Ž. kaltę patvirtinančių įrodymų gavimo teisėtumo, jų pagrįstumo ir dėl šios priežasties nepagrįstai V. Ž. pripažino kaltu padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu nuteistasis V. Ž. išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

73Dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo

74Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde apeliantas nurodo, kad jis dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, gailisi ją padaręs, turi šeimą, mažametį vaiką, dirbo ir buvo gerai charakterizuojamas. Nusikaltimą padarė dėl to, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nesuvokė tokių galinčių kilti pasekmių, su savimi turėjo tik vieną psichotropinės medžiagos dozę, neturėjo tikslo platinti, todėl mano, kad jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

75Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

76Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. A., pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę nuteistajam A. A. teismas atsižvelgė į tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, praeityje teistas 4 kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, ( - ) rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybės įskaitoje yra nuo 2006 m. kovo 10 d., dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, augina vieną nepilnametį vaiką. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. A., BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, ir apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. laikė recidyvistu, nes jis naują tyčinį nusikaltimą, inkriminuotą skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.). Nors nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, kuriuo pakeitus BK 56 str. išnyko nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. A. buvo teistas net 4 kartus, ir tai rodo didesnį apelianto asmens pavojingumą visuomenei, byloja, kad jo padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis. Nepaisant A. A. skunde deklaruojamo teigiamai vertintino nuoširdaus gailesčio, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog A. A. nesistengia keisti gyvenimo būdo ir daugiau nebenusikalsti, išvadų nedaro, o jam skirtos bausmės nepasiekia keliamų tikslų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skiriant apeliantui švelnesnę bausmę nepavyktų pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliantui paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę už BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį. Be to, apylinkės teismas A. A. paskirtą bausmę, laikydamasis bausmių subendrinimo taisyklių, nurodytų BK 63 straipsnyje, pagrįstai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 2 metams, ir prie šios bausmės pridėjo tik 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

77Taigi, įvertinus visa, kas jau paminėta, teigti, kad apeliantui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo.

78Kaip jau minėta, nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, jog yra visiškai pripažinęs savo kaltę ir labai gailisi padaręs nusikaltimą, mano, jog ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atliekant įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje, nuteistasis A. A. savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigdamas atskiras jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tokia nuteistojo pozicija eliminuoja prisipažinimą pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nėra pagrindo pripažinti nuteistojo A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

79Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

80Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismui pateiktos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 280 Lt ir 171,73 Eur – teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. Ž. ir dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 222,08 Eur ir 276,99 Eur – teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. A., kurias prašoma priteisti valstybės naudai (5 t., 22, 103, 131, 136 b. l.). Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 106 str.) yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis sprendimas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistųjų klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo laikytinas nesuderinamu su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti valstybei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą V. Ž. ir A. A. apeliacinės instancijos teisme.

81Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

82panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį:

83V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

84Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

85Nuteistųjų M. K. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta... 4. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m.... 5. A. A. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta... 7. Laisvės atėmimo bausmę A. A. paskirta atlikti pataisos namuose. Laisvės... 8. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m.... 9. V. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės... 10. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, V. Ž. įpareigotas per visą... 11. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 13. M. K. nuteistas už tai, kad 2011 metų gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo... 14. A. A. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2012 m. sausio... 15. V. Ž. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2012 m.... 16. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 17. Skunde nurodo, kad su Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria... 18. Pasak apelianto, jis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis... 19. Apeliantas prašo atsižvelgti ir įvertinti kaltinimą, kuriame išvardyta... 20. Apelianto teigimu, iš nuosprendžio matyti, jog iš esmės teismas nevertino... 21. Nurodo, kad jis su kaltinimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teisme nesutiko ir... 22. Pasak apelianto, teismas nuosprendyje nurodė, kad faktines aplinkybes, jog jis... 23. Be to, apelianto teigimu, teismas iš esmės neaptarė jam inkriminuotos... 24. Apeliantas teigia, kad teismas padarė išvadą, jog jis perdavė... 25. Nuteistojo nuomone, teismas neteisingai subendrino jam paskirtą bausmę,... 26. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 27. Apeliantas mano, kad teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas, nes teismas... 28. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę.... 29. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai... 30. Nuteistųjų M. K. ir A. A. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo V. Ž.... 31. Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo ... 32. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 33. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų... 34. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais... 35. BK 259 straipsnyje ir BK 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už... 36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą,... 37. Tai, kad nuteistasis M. K. įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas... 38. Tai, kad nuteistasis M. K. 2012 m. sausio 24 d., apie 16.10 val., ( - )-os... 39. Nuteistasis M. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (2 t.,... 40. Nuteistasis M. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme 2013 m.... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesiremia nuteistųjų M. K.... 42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo posėdyje buvo... 43. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų... 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes nuteistajam M. K.... 45. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyti visi būtinieji M. K. padaryto... 46. Taigi, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų įrodymų ir nustatytų... 47. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. teigia, kad jam skirta bausmė yra per... 48. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad... 50. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos... 51. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti,... 52. Nuteistasis M. K. ankstesniu 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos... 53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo M. K. asmenybę, jo... 54. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2015 m. kovo... 55. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 56. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė... 57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad M. K.... 58. Dėl nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo... 59. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Ž. iš esmės kelia versiją, kad... 60. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties... 61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi... 62. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo V. Ž. kaltė padarius BK... 63. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių nuteistojo V. Ž.,... 64. Be to, E. Ž. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (5 t., 33–35 b.... 65. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas T. R. parodė, kad... 66. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. V. parodė, kad... 67. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad... 68. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 69. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 17 d.... 70. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. Ž. būtų disponavęs... 71. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie... 72. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų... 73. Dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo ... 74. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.... 75. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio... 76. Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 77. Taigi, įvertinus visa, kas jau paminėta, teigti, kad apeliantui paskirta... 78. Kaip jau minėta, nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, jog yra... 79. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo... 80. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismui pateiktos Šiaulių... 81. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 82. panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio... 83. V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį... 84. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 85. Nuteistųjų M. K. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti....