Byla 2K-179-693/2019
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Vytauto Masioko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties.

3Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu penkeriems metams, 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

5Vadovaujantis BK 37 straipsniu, A. K. baudžiamoji byla pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nutraukta dėl veikos mažareikšmiškumo.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus apeliacinis skundas.

7Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti D. V. (D. V.), V. B. (V. B.), A. L. (A. L.), L. D. ir D. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9I. Bylos esmė

101.

11A. K. nuteistas pagal: BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 21 d. slėptuvėje, esančioje ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 404,02 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 133,76 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Po to 2015 m. gruodžio 21 d. apie 15.00 val. degalinės „Statoil 123“ aikštelėje, esančioje Kaune, Islandijos pl. 32, pardavęs skolon po 3,70 Eur už 1 gramą, parodė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui D. V. šių psichotropinių medžiagų laikymo vietą, taip pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui D. V. 404,02 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 133,76 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino;

122. BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. sausio 12 d. neteisėtai, be tikslo platinti, bute, esančiame ( - ), laikė 2,334 g miltelių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 1,071 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį tą pačią dieną apie 23.55 val. minėtame bute atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Dėl šios nusikalstamos veikos kasacine tvarka nesiskundžiama.

13II. Kasacinio skundo argumentai

143. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Nėrijus Puškorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendį su pakeitimais: panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir paskirti A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:

153.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį.

163.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Tik tam tikrais atvejais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje, teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už sankcijos ribų.

173.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, nes bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011 ir kt.). Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015, 2K-P-18-648/2016 ir kt.).

183.4. Nagrinėjamu atveju teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, akcentavo aplinkybes, neva mažinančias padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. kad nuteistojo laikytas ir išplatintas psichotropinės medžiagos kiekis tik nežymiai viršijo kiekį, kuris yra vertinamas kaip labai didelis, kad šios psichotropinės medžiagos nepateko į apyvartą, A. K. veikė pasyviai, o jo veika neva buvo atsitiktinė. Tačiau teismai nepagrįstai nuvertino A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, neteisingai vertino dalį nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, susijusių su jo veiksmų pasyvumu bei atsitiktine veika.

193.5. Įstatymų leidėjas, baudžiamajame įstatyme už įvairias nusikalstamas veikas nustatydamas konkrečias bausmės rūšis, jos ribas, tai daro ne be tikslo. Įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatė vienintelę galimą bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų, t. y. vertino šią nusikalstamą veiką kaip itin pavojingą.

203.6. Kitaip nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju psichotropinės medžiagos kiekis neleidžia spręsti apie mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teisminio nagrinėjimo metu teismas neginčijamai pripažino, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. K. neteisėtai disponavo 404,02 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 133,76 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos yra kvalifikuojantis požymis, rodantis veikos pavojingumą. Nors specialisto išvada patvirtino, kad A. K. disponuotų miltelių sudėtyje buvo 133,76 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau A. K. tyčia neteisėtai laikyti ir realizuoti buvo nukreipta į 404,02 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Šis narkotinių medžiagų kiekis savaime rodo nusikalstamos veikos pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus metamfetaminas yra priskirtas I sąrašui, kuriame įtvirtintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra uždraustos vartoti net sveikatos priežiūros tikslams. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes, o vertindami nežymų psichotropinių medžiagų kiekio nutolimą nuo labai didelio kiekio apatinės ribos kaip aplinkybę, svarbią individualizuojant bausmę, padarė nepagrįstas išvadas dėl veikos pavojingumo.

213.7. Nors nagrinėjamu atveju psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko ir neigiamos pasekmės nebuvo sukeltos, tai, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl mažesnio A. K. padarytos veikos pavojingumo – šios aplinkybės atsirado dėl teisėsaugos pareigūnų įsikišimo, o ne dėl paties A. K. veiksmų. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, kad A. K. nebuvo bandymo realizuoti jo žinioje turimas psichotropines medžiagas iniciatorius, neatliko aktyvių veiksmų laikant psichotropines medžiagas ar bandant jas realizuoti. Vien tai, kad pirmasis D. V. ir A. K. susitikimas vyko nusikalstamos veikos imitavimo dalyvio D. V. iniciatyva, nereiškia, kad dėl psichotropinės medžiagos išplatinimo buvo susitarta pastarojo iniciatyva. Pagal bylos duomenis, A. K. užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir būtent jis D. V. davė suprasti, kad, D. S. esant kalėjime, narkotikus jis gali pirkti iš pastarojo. Byloje nustatytos aplinkybės, priešingai nei nurodė teismas, patvirtina, kad A. K. veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nepadaryti spontaniškai, jis siekė konkrečių, altruistiškumo požymiais nepasižyminčių tikslų, t. y. užsidirbti pinigų bei minėtas medžiagas vartoti savo reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. K. ilgą laiką yra susijęs su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, savo elgesio nekeičia. Nors teismas ankstesnį jo teistumą įvertino kaip susijusį su tuo, kad jis pats kartais vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas ir yra nuteistas už palyginti nedidelio pavojingumo nusikalstamas veikas, tai nepaneigia išvadų dėl A. K. asmenybės pavojingumo bei jo polinkio nusikalsti.

223.8. Teismai didelę reikšmę suteikė A. K. šeiminėms aplinkybėms, socialiniams ryšiams, tačiau šios aplinkybės laikytinos įprastomis gyvenimiškomis, turinčiomis reikšmės individualizuojant bausmę, tačiau nėra išimtinės. Nors nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – darbo susiradimas, savanorystė senelių globos namuose – teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, šios aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip išskirtinės BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

233.9. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos savaime yra skirtos tinkamam teisingumo principo įgyvendinimui baudžiamajame procese užtikrinti. Bausmė visų pirma turi atlikti nubaudimo ir asmens pataisymo funkciją, kuri sukeltų tam tikrus nuteistojo elgesio pokyčius, o bausmę skiriantis teismas privalo atrasti tinkamą santykį tarp skiriamos bausmės dydžio ir šia bausme siekiamų tikslų. Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdamas nepagrįstai švelnią bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo esminių bausmei skirti taikomų proporcingumo ir teisingo nubaudimo principų. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisingumo principas reiškia, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-689/2018).

243.10. Apeliacinės instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo, taip netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Išdėstytos aplinkybės, teismų nepagrįstai įvertintos kaip išimtinės, galėtų būti vertinamos tik kaip reikšmingos sprendžiant klausimą dėl bausmės dydžio, artimo minimaliam, nustatytam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, skyrimo, bet ne skiriant švelnesnę bausmę.

25III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

264. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinis skundas atmestinas. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

275. Kasatorius skunde teigia, kad teismai, skirdami bausmę, nepagrįstai nuvertino A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, neteisingai vertino dalį aplinkybių, susijusių su jo veiksmų pasyvumu ir atsitiktine veika, didelę reikšmę suteikė jo šeiminėms aplinkybėms, socialiniams ryšiams, kurios nėra išimtinės, todėl netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė nepagrįstai švelnią bausmę. Šie argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

286. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

297. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

308. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

319. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

3210. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

3311. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018).

3412. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę A. K. už nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, teismas atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį, kad kaltininkas neteisėtai laikė ir kėsinosi parduoti psichotropinę medžiagą, kuri savo kiekiu nežymiai viršijo teisės akto nustatytą labai didelį šios medžiagos kiekį, kad jis nebuvo šios veikos padarymo iniciatorius. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, apibūdinančias A. K. asmenį, t. y. kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, anksčiau teistas ir turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, yra 50 procentų neįgalus, registruotas darbo biržoje, vedęs, turi pilnametį vaiką ir du nepilnamečius vaikus, neatlygintinai savanoriauja VšĮ „Gintkosta“ „Smiltelės“ senelių globos namuose ir yra apibūdinamas kaip atsakingas, draugiškas, supratingas, empatiškas, suteikė vienkartinę piniginę paramą VšĮ „Kerol“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. K. paskyrus BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę bus pažeistas teisingumo principas, todėl pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei minėto straipsnio sankcijoje nustatyta minimali riba.

3513. Apeliacinės instancijos teismas atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą bausmę pripažindamas, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė išimtines aplinkybes, rodančias, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas A. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvus, paaiškinančius, kodėl atmeta prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo vertinimo, dar kartą pasisakydamas dėl A. K. veiksmų intensyvumo (neatliko aktyvių veiksmų, laikydamas psichotropinę medžiagą ar bandydamas ją realizuoti), nusikaltimo dalyko kiekio (psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kiekis (133,76 g) nežymiai viršijo kiekį, kuris pagal teisės aktą yra laikomas labai dideliu, t. y. viršinančiu daugiau kaip 100 g), kilusių padarinių (psichotropinė medžiaga į apyvartą nepateko ir žala kitiems asmenims nebuvo padaryta). Nors kasatorius nesutinka su teismo išvadomis vertinant aplinkybes, susijusias su A. K. veiksmų pasyvumu ir atsitiktine veika, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas šiuo klausimu pateikė pakankamai išsamius motyvus. Antai apeliacinės instancijos teismas nurodė: „A. K. psichotropinės medžiagos laikymas pasireiškė tuo, kad apie jos buvimo (laikymo) vietą jam buvo žinoma iš asmens, disponavusio ja, po kurio nužudymo paketas su psichotropine medžiaga atsidūrė jo (A. K.) žinioje. Šios aplinkybės rodo, kad toks disponavimas psichotropinėmis medžiagomis iš esmės laikytinas daugiau pasyviu, juolab kad nenustatyta, jog psichotropinė medžiaga būtų įgyta ir atgabenta į jos buvimo vietą A. K. iniciatyva ar jo pastangomis. Be to, nustatyta ir tai, kad A. K. nebuvo bandymo realizuoti jo žinioje turimas psichotropines medžiagas iniciatorius, t. y. nusikaltimą padarė, kitam skundžiamu nuosprendžiu nuteistam asmeniui – D. V. veikiant pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad A. K. psichotropinės medžiagos buvimo vieta, iki kol jis ją parodė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui D. V., buvo žinoma jau kurį laiką. Duomenų, kad bent dalis šios psichotropinės medžiagos nuteistojo buvo realizuota, iki kol ji buvo parodyta D. V., nebuvimas leidžia spręsti apie padarytos veikos daugiau atsitiktinį pobūdį, o ne dėsningą ir sąmoningą nuteistojo pasirinkimą.“ Kasatoriaus argumentai tokių apeliacinės instancijos teismo motyvų ir išvadų nepaneigia.

3614. Nors kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo motyvus, kad nagrinėjamu atveju psichotropinės medžiagos kiekis (t. y. 133,76 g) leidžia spręsti apie mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tvirtina, jog A. K. tyčia buvo nukreipta neteisėtai laikyti ir realizuoti 404,02 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kiekis, tokie kasatoriaus teiginiai vertintini kaip nepagrįsti. Asmens atsakomybė už nagrinėjamą nusikalstamą veiką kyla dėl mišinyje su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis esančios grynosios medžiagos kiekio, o ne siejama su disponuojamos medžiagos mišinio svoriu, į kurį nukreipta asmens tyčia. Be to, klausimas dėl tyčios kryptingumo apeliaciniame skunde nebuvo keliamas ir apeliacinės instancijos teismas tokiu aspektu nepasisakė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 367 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, apeliaciniame skunde nebuvo argumentuojama, kad neigiamos pasekmės nebuvo sukeltos ne dėl paties nuteistojo veiksmų, bet dėl teisėsaugos pareigūnų įsikišimo, o apeliacinės instancijos teismas tuo aspektu nepasisakė.

3715. Pritartina kasatoriaus teiginiams, kad teismų nurodytos A. K. šeiminės aplinkybės, socialiniai ryšiai, nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, teigiamai apibūdinančios nuteistąjį, nėra išimtinės aplinkybės, kita vertus, teismai šias aplinkybes, be kita ko, ir kitas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, kaip antai kaltininko prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi, sveikatos būklę (yra 50 procentų darbingas), vertino ne atskirai, bet kartu su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis. Šių aplinkybių visuma leido teismams padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės (minimali 10 metų) paskyrimas A. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei, neužtikrintų bausmės paskirties.

3816. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai iš esmės motyvuotai pagrindė ir tinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas A. K. paskirdami mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę – penkerius metus. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus... 5. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, A. K. baudžiamoji byla pagal BK 259 straipsnio... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu taip pat... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 9. I. Bylos esmė... 10. 1.... 11. A. K. nuteistas pagal: BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad ne vėliau kaip... 12. 2. BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. sausio 12 d. neteisėtai, be... 13. II. Kasacinio skundo argumentai... 14. 3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų... 15. 3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3... 16. 3.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 17. 3.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad BK 54... 18. 3.4. Nagrinėjamu atveju teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalies... 19. 3.5. Įstatymų leidėjas, baudžiamajame įstatyme už įvairias nusikalstamas... 20. 3.6. Kitaip nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju... 21. 3.7. Nors nagrinėjamu atveju psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko... 22. 3.8. Teismai didelę reikšmę suteikė A. K. šeiminėms aplinkybėms,... 23. 3.9. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos savaime yra skirtos... 24. 3.10. Apeliacinės instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės... 25. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 26. 4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 27. 5. Kasatorius skunde teigia, kad teismai, skirdami bausmę, nepagrįstai... 28. 6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės... 29. 7. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia,... 30. 8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 31. 9. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios... 32. 10. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo... 33. 11. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas... 34. 12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad... 35. 13. Apeliacinės instancijos teismas atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir... 36. 14. Nors kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo motyvus, kad... 37. 15. Pritartina kasatoriaus teiginiams, kad teismų nurodytos A. K. šeiminės... 38. 16. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo...