Byla 1A-48-380/2020
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui, nuteistajam O. B. (O. B.), jo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui, nuteistajai I. Z., jos gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui, nuteistajam Ž. M., jo gynėjui advokatui Mariui Venckui, nuteistajam L. D., jo gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei, nuteistajam D. M. (D. M.), jo gynėjui advokatui Juozapui Surbliui, nuteistajam Š. S., jo gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Lino Kiaurakio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

3O. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl tablečių įgijimo iš I. Z.) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl pleistrų pardavimo Ž. M.) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir O. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. B. paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1, 3, 5 punktais, 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu O. B. uždrausta bendrauti su asmenimis, vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas, ir jis įpareigotas: pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas O. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-05-03 16.12 val. iki 2018-05-04 14.00 val. (viena para) ir nurodyta laikyti, kad yra atliktos dvi laisvės apribojimo bausmės dienos.

4I. Z. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. Z. paskirta galutinė dvylikos mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu I. Z. uždrausta bendrauti su asmenimis, vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas, ir ji įpareigota: toliau registruotis Užimtumo tarnyboje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas I. Z. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-05-03 20.05 val. iki 2018-05-04 14.20 val. (viena para) ir nurodyta laikyti, kad yra atliktos dvi laisvės apribojimo bausmės dienos.

5Ž. M. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių parų) arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-05-13 nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 ir 2019-10-11 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis – prie griežčiausios Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-0513 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmės ir 16 MGL (602,72 Eur) baudos pridėta dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-11 nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės ir Ž. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 16 MGL dydžio (602,72 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, Ž. M. paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais, jam skirti įpareigojimai: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos mesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą laiką dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių ar narkotinių medžiagų, jei jos nėra paskirtos gydytojo gydymo tikslais. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – padarytos turtinės žalos atlyginimas per vienerius metus. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-05-13 nuosprendį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 ir 2019-10-11 nuosprendžius. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6L. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių perdavimo D. M.) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 30 tablečių pardavimo D. M.) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir L. D. paskirta subendrinta bausmė – vienerių metų devynių mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. D. paskirta galutinė bausmė – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu L. D. uždrausta bendrauti su asmenimis, vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas, ir jis įpareigotas: toliau dirbti, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

7D. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių perdavimo Š. S.) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 30 tablečių pardavimo Š. S.) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. M. paskirta subendrinta bausmė – vienerių metų devynių mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė pagal šį nuosprendį D. M. paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1, 3, 5 punktais, 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu D. M. uždrausta bendrauti su asmenimis, vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas, ir jis įpareigotas: toliau registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-11-13 18.30 val. iki 2018-11-15 11.20 val. (dvi paros) ir nurodyta laikyti, kad yra atliktos keturios laisvės apribojimo bausmės dienos.

8Š. S. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL dydžio (1000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Š. S. paskirta subendrinta bausmė – 63 MGL dydžio (3150 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Š. S. paskirta galutinė bausmė – 42 MGL dydžio (2100 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas Š. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-11-13 18.30 val. iki 2018-11-14 13.05 val. (viena para) ir nurodyta laikyti, kad yra sumokėta 2 MGL dydžio bauda. Nuosprendžiu nustatyta, kad likusi 40 MGL dydžio (2000 Eur) bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. K., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11I. Bylos esmė

121.

13O. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos – fentanilio, o būtent:

14O. B. iki 2017-11-30 neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti R. K., laikė vieną plastikinį pleistrą su užrašu „Fentanyl 100 mg“, kuris buvo prisodrintas 0,016 g, t. y. dideliu kiekiu, narkotinės medžiagos – fentanilio, jį tą pačią dieną neteisėtai atgabeno su savimi prie R. K. gyvenamojo namo ( - ), Klaipėdoje, kur apie 14.20 val. jis (O. B.) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens apžiūros metu pas jį rado ir paėmė paminėtą pleistrą su narkotine medžiaga.

15Be to, O. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, o būtent:

16O. B. 2018-04-30 apie 13 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, prie ( - ) namo, Klaipėdoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš I. Z. įgijo ne mažiau kaip 2 (dvi) tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, jas atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu ( - ), Klaipėda, ir joje laikė iki 2018-05-03, kol apie 18.10 val. kratos metu 2 (dvi) tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,004 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

17Be to, O. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą - fentanilį ir ją pardavė, o būtent:

18O. B. iki 2018 m. gegužės 3 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 4 (keturias) lipnias plastikines juosteles (pleistrus), ant kurių buvo 0,00264 g narkotinės medžiagos – fentanilio, iki kol tą pačią dieną apie 15.16 val. paminėto namo ( - ) laiptinėje 3 vienetus lipnių plastikinių juostelių (pleistrų), ant kurių buvo 0,002 g narkotinės medžiagos – fentanilio, už 20 eurų pardavė Ž. M.. Likusią namie laikomą 1 (vieną) lipnią plastikinę juostelę (pleistrą), ant kurios buvo 0,00064 g narkotinės medžiagos – fentanilio, tą pačią dieną apie 18.10 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

19I. Z. nuteista už tai, kad neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą – klonazepamą, t. y.:

20I. Z. iki 2018-04-30 prie ( - ) namo, Klaipėdoje, apie 13.00 val. neteisėtai pardavė O. B. ne mažiau kaip 2 (dvi) tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo.

21Ž. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą - fentanilį, o būtent:

22Ž. M. 2018-05-03 apie 15.16 val. ( - ), Klaipėdoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš O. B. už 20 eurų įgijo 3 vienetus lipnių plastikinių juostelių (pleistrų), ant kurių yra 0,002 g narkotinės medžiagos – fentanilio, jas laikė ir gabeno su savimi, iki kol tą pačią dieną apie 15.25 val. prekybos centro „( - )“, adresu ( - ), Klaipėda, automobilių saugojimo aikštelėje jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 16.10 val. jo asmens kratos metu paminėtas juosteles (pleistrus) su narkotine medžiaga rado ir paėmė.

23L. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinę medžiagą – tramadolį ir ją perdavė, o būtent:

24L. D. 2018-10-16 vakare savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti įgijo, t. y. paėmė, namuose jo motinos E. D. teisėtai pagal gydytojo paskyrimą įgytas ir laikomas ne mažiau kaip 2 (dvi) tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,2 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, jas tą pačią dieną apie 16.23 val. paminėtoje savo gyvenamojoje vietoje perdavė D. M..

25Be to, L. D. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinę medžiagą – tramadolį, ir ją pardavė, o būtent:

26L. D. 2018-11-13 vakare savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti įgijo, t. y. paėmė, namuose jo motinos E. D. teisėtai pagal gydytojo paskyrimą įgytas ir laikomas 30 vienetų tablečių, kurių sudėtyje buvo 3 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, jas tą pačią dieną apie 18.20 val. paminėtoje savo gyvenamojoje vietoje už 40 eurų pardavė D. M..

27D. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą – tramadolį ir ją perdavė, o būtent:

28D. M. 2018-10-16 apie 16.23 val. Klaipėdoje, ( - ), iš L. D. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo ne mažiau kaip 2 (dvi) tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,2 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, jas laikė su savimi, iki kol tą pačią dieną apie 16.25 val. prie paminėto namo perdavė Š. S..

29Be to, D. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą – tramadolį ir ją pardavė, o būtent:

30D. M. 2018-11-13 apie 18.20 val. Klaipėdoje, ( - ), iš L. D. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo 30 vienetų tablečių, kurių sudėtyje buvo 3 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, jas laikė su savimi, iki tą pačią dieną apie 18.25 val. prie paminėto namo už 60 eurų pardavė Š. S..

31Š. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - tramadolio, o būtent:

32Š. S. 2018-10-16 apie 16.25 val. prie ( - ) namo, Klaipėdoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš D. M. įgijo ne mažiau kaip 2 (dvi) tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip nedidelis kiekis, t. y. 0,2 g, psichotropinės medžiagos – tramadolio, jas laikė ir gabeno su savimi, iki kol 2018-11-13 apie 18.30 val. prie ( - ), Klaipėdoje, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 18.40 val. jo asmens kratos metu paminėtas tabletes rado ir paėmė.

33Š. S. 2018-11-13 apie 18.25 val. prie ( - ) namo, Klaipėdoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš D. M. už 60 eurų įgijo 32 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 3,200 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, jas laikė su savimi, iki kol tą pačią dieną apie 18.30 val. prie ( - ), Klaipėdoje, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 18.40 val. jo asmens kratos metu paminėtas tabletes rado ir paėmė.

34II. Apeliacinio skundo argumentai

352.

36Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras L. Kiaurakis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-29 nuosprendžio dalį dėl O. B., I. Z., L. D., D. M. , Ž. M., ir Š. S. neteisingai paskirtų bausmių ir:

37O. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl tablečių įgijimo iš I. Z.) paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl pleistrų pardavimo Ž. M.) paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 metus laisvės atėmimo, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti O. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-05-03 16.12 val. iki 2018-05-04 14 val. Nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

38I. Z. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti I. Z. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-05-03 20.05 val. iki 2018-05-04 14.20 val. Nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

39L. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių perdavimo D. M.) paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 30 tablečių perdavimo D. M.) paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

40D. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių perdavimo Š. S.) paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 30 tablečių pardavimo Š. S.) paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metus laisvės atėmimo, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-11-13 18.30 val. iki 2018-11-15 11.20 val. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 punktu paskirtą bausmę subendrinti su 2017-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 16 MGL dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo ir 16 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

41Ž. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 641 nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-05-13 nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 ir 2019-10-11 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis – prie griežčiausios Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-05-13 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmės ir 16 MGL (602,72 Eur) baudos pridėti dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-11 nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir Ž. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 16 MGL (602,72 Eur) baudą, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-05-13 nuosprendį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 ir 2019-10-11 nuosprendžius. Nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

42Š. S. pagal skundžiamą nuosprendį paskirtą 42 MGL (2100 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, subendrinti su 2012-06-01 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš kurios liko neatlikti 5 metai 6 mėnesiai 13 dienų, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 5 metus 6 mėnesius 13 dienų laisvės atėmimo ir 42 MGL (2100 Eur) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Š. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-11-13 18.30 val. iki 2018-11-14 13.05 val. Nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

432.1.

44Prokuroras teigia, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl asmenų pripažinimo kaltais yra teisėta ir pagrįsta, tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą paskirdamas neteisingas ir aiškiai per švelnias bausmes O. B., I. Z., L. D., D. M. ir Ž. M.. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarką ir, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, nesubendrino Š. S. paskirtos bausmės su 2012-06-01 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi. Dėl šių priežasčių Klaipėdos apygardos teismo (turėtų būti – Klaipėdos apylinkės teismo) nuosprendis keistinas.

452.2.

46Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio 3 dalis) prokuroras nurodo, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Ji yra individuali prievartos priemonė, todėl ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Jos esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat įtakos turi konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime nurodė, kad „konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas“. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame numatyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis šia įstatymo nuostata, akivaizdu, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

472.3.

48Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas aptardamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas pagrįstai nurodė, kad „kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K- 150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Taigi teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 316–338)“. Prokuroras nurodo, jog teismas taip pat pažymėjo, kad „BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.)“.

492.4.

50Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bausmę laikė mažesnį padarytos veikos pavojingumą, tokį manymą grįsdamas vertinimu, „kokios psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo platinamos ir įgyjamos (O. B. pardavė tris lipnias juosteles (pleistrus), ant kurių buvo narkotinės medžiagos fentanilio, Ž. M., iš I. Z. įgijo dvi tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos klonazepamo, ketino parduoti vieną pleistrą, prisotintą narkotinės medžiagos - fentanilio, R. K.; I. Z. perdavė O. B. dvi tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos klonazepamo; L. D. davė dvi tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos tramadolio, D. M. ir 30 tokių tablečių pardavė)“, vertindamas „platintų psichotropinių medžiagų pobūdį ir kiekį“ ir tai, kad „nė vienas iš kaltinamųjų iš jų padarytų nusikalstamų veikų negavo naudos, dėl jų padarytų nusikalstamų veikų niekam nebuvo padaryta didelė žala ar sukeltas pavojus“. Prokuroras teigia, jog remiantis aktualia teismų praktika narkotinių medžiagų rūšis nėra pagrindas veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnį, vertinti kaip mažesnio pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019). Skunde pažymima, jog svarbia aplinkybe teismas laikė ir nuteistųjų duotus parodymus teisme, kad jie „pirko šias tabletes ir pleistrus ne su tikslu svaigintis, o skausmo mažinimui“.

512.5.

52Prokuroras teigia, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistieji iki veikų padarymo ar veikų darymo metu turėjo kokių nors sveikatos problemų, kurioms gydyti buvo reikalingi psichotropiniai vaistai, už kurių platinimą bei laikymą jie pripažinti kaltais, o byloje esantys duomenys ir nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jie patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, liudija priešingai. Nuteistasis O. B. nurodė, kad „kadangi šis pleistras turi svaiginančio poveikio, todėl norėjo išbandyti šio pleistro poveikį, nenorėdamas vartoti įprastų narkotikų“, „paprašė, kad I. Z. pavaišintų vaistais, kadangi tuo metu vartojo heroiną, o šie vaistai padeda, ramina“, „įsigijęs pleistrą jį vartodavo kartu su E. G., atsipjaudavo dalį ir suvartodavo, pažįsta Ž., kuris susitikus mieste klausė ar jis žino kur gauti pleistro, paklausė dėl to, jog jis vartojo narkotines medžiagas ir galėjo gauti“. UAB „( - )“ pateiktas išrašas patvirtina, kad O. B. nebuvo gydomas vaistais, kurių veiklioji medžiaga fentanilis. Nuteistasis Ž. M. parodė, kad „<...> žinojo, kad pas O. galima gauti pleistro, kurio pavartojus galima svaigintis. Tą pleistrą reikia išvirti, o paskui tą skystį galima išgerti, galima susileisti“. Nuteistasis D. M. parodė, kad „O. B. pažįsta, šis jam pardavinėjo pleistrus, kuriuos vartojant galima svaigintis“, ,,<...> vakar jo paklausė ar jis nežino kur galėtų gauti „Tramadolio“ tablečių, kaip suprato, Š. tas tabletes vartodavo“, „tai buvo nebe pirmas kartas, kai jis Š. iš L. paimdavo „Tramadolio“ tablečių, yra buvę dar kokie du trys kartai“, ,,<...> pas patį O. būdavo pleistro su fentaniliu ir tų pačių klonezepamo tablečių“, ,,<...> žinojo, kad O. patinka tokius pleistrus su narkotikais vartoti“. Nuteistasis Š. S. parodė, kad „dirba fizinį darbą, užeina nugaros skausmai, o norėdamas juos numalšinti, pavartoja vaistus, tokius kaip „Tramadolį“. Gydytojai jam tokių vaistų neišrašo. Išrašo arba rekomenduoja kitokius vaistus, tepalus. Žinojo, kad pas D. galima kreiptis, jei reikia vaistų, kurie yra receptiniai“. Kitų aplinkybių, mažinančių aptariamų veikų pavojingumą, išskyrus tai, kad jie „kaltais prisipažino, dėl savo tokio elgesio labai gailėjosi, vertina jį kritiškai, naujų nusikalstamų veikų nėra padarę“, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tačiau konstatavo, kad „šiuo atveju kaltinamiesiems paskyrus vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies, 2 dalies sankcijose nurodytą bausmę – laisvės atėmimą, būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, padarytos veikos pavojingumui, kaltininkų asmenybėms bei kitoms bylos aplinkybėms“, todėl „nesant galimybės kaltinamiesiems O. B., I. Z., L. D. ir D. M. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, šiuo atveju parenkant bausmės rūšis kaltinamiesiems pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, gali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama švelnesnė bausmė, nei numato BK 260 straipsnio 1 dalies, 2 dalies sankcijos“.

532.6.

54Skunde nurodoma, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2010, 2K-115-648/2016), teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalį pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroro nuomone, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl nusikaltimų pavojingumo, kaltininkų asmenybės (teistumas, naujų nusikalstamų veikų padarymas, užsiėmimas darbo veikla, administracinės nuobaudos, šeiminė padėtis, kaltės pripažinimas) nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau nėra išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas O. B., I. Z., L. D. ir D. M. būtų aiškiai neproporcingas jų padarytiems nusikaltimams ir kaltininkų asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą.

552.7.

56Prokuroras teigia, kad O. B., I. Z., L. D. ir D. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o šie nusikaltimai priskiriami sunkiems, už jų padarymą įstatymas numato tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, rėmėsi tik deklaratyviais nuteistuosius charakterizuojančiais duomenims ir tik dalimi jų parodymų, todėl tinkamai neįvertino nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, dėl to be pagrindo taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė nuteistiesiems aiškiai per švelnias bausmes. Jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių tiek O. B., I. Z., L. D. ir D. M. padarytus nusikaltimus, tiek jų asmenybes, dėl kurių būtų pagrindas skirti jiems švelnesnes, negu įstatyme numatytas, bausmes, nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, prokuroras daro išvadą, kad teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus BK 54 straipsnyje nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, nepagrįstai pripažino egzistuojant kitas išimtines aplinkybes ir visa tai sąlygojo neteisingų, aiškiai per švelnių bausmių skyrimą. Skundžiamu nuosprendžiu O. B., I. Z., L. D. ir D. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą paskirtos laisvės apribojimo bausmės neužtikrina teisingumo principo gyvendinimo. Prokuroro vertinimu, remiantis aptartų aplinkybių visuma, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsniu), už padarytus BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusikaltimus O. B., I. Z., L. D. ir D. M. turi būti skirtos laisvės atėmimo bausmės.

572.8.

58Dėl Ž. M. paskirtos per švelnios bausmės prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad „Ž. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai“. Spręsdamas dėl bausmės rūšiės parinkimo teismas atsižvelgė „į Ž. M. asmenybę - jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas septynis kartus, kaltę pripažino visiškai, gailisi, lanko terapiją, gydosi, nebevartoja narkotikų, tvarkosi gyvenimą, stengiasi pasikeisti, vykdo teismo jam paskirtus įpareigojimus, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta“, tačiau skirdamas bausmę teismas vis dėlto tinkamai neįvertino visų šių aplinkybių. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas anksčiau 7 kartus teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą. 2018-05-03 nusikalstamą veiką jis padarė tuo metu, kai buvo teisiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose ir šio teismo 2018-05-15 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 16 MGL dydžio (602,72 Eur) bauda. Prokuroras pažymi ir tai, jog Ž. M. ir po šios nusikalstamos veikos padarymo jau yra 3 kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę. Be to, jis anksčiau teistas ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Skundžiamame nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką jis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (2014-10-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis) ir Klaipėdos apylinkės teismo teisiamam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Prokuroras pažymi ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės – 16 MGL (602,72 Eur) baudos jis iki šiol nesumokėjo, o tai rodo, kad Ž. M. ir toliau nusikalsta, o bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 1 dalyje, nėra pasiekta. Byloje nėra duomenų, kad Ž. M. turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, nes nedirba ir niekada nedirbo, nors nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau tai nebuvo jo pragyvenimo šaltinis ir nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis Ž. M. lėšų savo asmeniniams poreikiams tenkinti gaudavo tik nusikalstamu būdu. Prokuroro nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad Ž. M. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad Ž. M. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Ž. M. nusikalstamas elgesys rodo jo dar jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis daug kartų teistas ne tik už turtinio pobūdžio nusikaltimus, bet ir už disponavimą narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis. Šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio ir panašias nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Iki ir po šio nusikaltimo padarymo nuteistajam skirtos bausmės ir teismų jam rodytas pasitikėjimas nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, Ž. M. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam Ž. M. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jos tinkamai neindividualizavo, neteisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, paties nuteistojo asmenybę ir kitas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskyrė netinkamą bausmę. Ši bausmė yra aiškiai per švelni, todėl neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties, nes gali suponuoti išankstinę nuomonę tiek pačiam nuteistajam, tiek kitiems asmenims apie nebaudžiamumą, nesulaikytų nuo kitų nusikalstamų veikų padarymo, neskatintų laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Tam, kad būtų pasiekta bausmės paskirtis, Ž. M. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirta bausmė mažintina trečdaliu ir bendrintina su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-05-13 nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 ir 2019-10-11 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

592.9.

60Dėl BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu Š. S. paskyręs 42 MGL dydžio (2100 Eur) dydžio baudą, paskirtos bausmės nesubendrino su 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos 5 metų 5 mėnesių 13 dienų bausmės dalimi, nes, apylinkės teismo vertinimu, „vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, bausmės tikslai nebūtų pasiekti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę subendrinus su 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, dėl kurios atlikimo 2015-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi jis yra paleistas lygtinai neatlikęs dalies bausmės, ir pasiųsti Š. S. atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies“. Prokuroras pažymi, kad bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo yra nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat tada, kai asmuo kitu nuosprendžiu yra nuteisiamas už vieną ar kelias nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė iki to laiko, kai dėl jo nusikalstamų veikų buvo priimtas ankstesnis nuosprendis (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Šiuo atveju įstatymas nenumato jokių išimčių ar sąlygų nebendrinti bausmių, tai yra įstatymo leidėjo, o ne teismo prerogatyva, teismas privalo besąlygiškai vadovautis įstatymu. Apylinkės teismas manydamas, kad ši BK 64 straipsnio 1 dalies nuostata prieštarauja protingumo bei teisingumo principams ar šios įstatymo nuostatos taikymas yra neteisingas dėl jos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, turėjo teisę (pareigą) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Prokuroras pažymi, kad nors yra konstitucinis principas, jog „visi asmenys prieš įstatymą lygūs”, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 9 dalimi skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę Ž. M. subendrino, tačiau BK 64 straipsnio nuostatų netaikė nuteistajam Š. S.. Tokiu būdu teismas, netaikydamas baudžiamojo įstatymo, pažeidė BK 64 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs jam paskirtos bausmės, teismas, paskyręs naują bausmę, bausmes subendrina, ir, skirdamas bausmę Š. S., pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, todėl neteisingai paskyrė bausmę

613.

62Atsiliepimu į prokuroro L. Kiaurakio apeliacinį skundą nuteistojo O. B. gynėjas advokatas V. Kičiatovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-29 nuosprendį palikti nepakeistą.

634.

64Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinį skundą atmesti.

65III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

665.

67Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

686.

69Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčo dėl nuteistųjų kaltės nėra, tačiau prokuroras nesutinka su O. B., I. Z., L. D., D. M. ir Ž. M. paskirtomis bausmėmis, teigia, kad jos yra aiškiai per švelnios, ir prašo jas griežtinti. Taip pat prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 64 straipsnio 1 dalimi ir nepagrįstai nesubendrino Š. S. paskirtos bausmės su 2012-06-01 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi. Būtent bausmių individualizavimo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

707.

71Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

72Dėl nuteistajam O. B. paskirtos bausmės

738.

74Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija netinkamą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą skiriant O. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 260 straipsnio 2 dalį švelnesnes, negu nustatyta sankcijoje, bausmes. Apelianto vertinimu, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu švelnesnės bausmės buvo paskirtos nepagrįstai ir nenustačius išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima pagrįsti, kad nagrinėjamoje byloje bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingoms bausmėms paskirti.

759.

76BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokių aplinkybių visuma, kai bausmė nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Todėl ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo, t. y. teisingumo teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017).

7710.

78Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. B. bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 260 straipsnio 2 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas įvertino tai, kad O. B. yra teisiamas pirmą kartą, prisipažino kaltu, labai gailėjosi dėl tokio savo elgesio, vertina jį kritiškai, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, iš savo padarytų nusikalstamų veikų negavo naudos ir dėl šių veikų niekam nebuvo padaryta didelė žala ar sukeltas pavojus, todėl, paskyrus jam vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tokia bausmė būtų aiškiai neproporcinga (neadekvati) padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, padarytos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taip pat teismas įvertino tai, kad O. B. Ž. M. pardavė tris lipnias juosteles (pleistrus), ant kurių buvo narkotinės medžiagos fentanilio, iš I. Z. įgijo dvi tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos klonazepamo, ir R. K. ketino parduoti vieną pleistrą, prisotintą narkotinės medžiagos – fentanilio, tačiau teisiamajame posėdyje nurodė, kad pleistrus ir klonazepamo tabletes pirko ne siekdamas svaigintis, o skausmui mažinti. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į O. B. asmenybę – tai, kad jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi profesinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas (t. 5, b. l. 192–194), administracine tvarka baustas vieną kartą (t. 6, b. l. 25–26), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau tris su puse mėnesio lankė metadono programą, vartoja metadoną siekdamas išgyti nuo narkomanijos, aktyviai ieško darbo, rūpinasi neįgalia mama, su kuria kartu gyvena, kaltę pripažino visiškai, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog skiriant bausmę O. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, padarymą galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau nepagrįstai parinko jam per švelnią bausmės rūšį - laisvės apribojimą, kuri neatitinka O. B. asmenybės ir nusikalstamų veikų pavojingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu už minėtų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje padarymą nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

7911.

80Nors prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės teisingai nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės nėra išimtinės pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Akivaizdu, kad rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, nes BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Be to, svarbu ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat labai skiriasi. Bausmės teisingumas neatskiriamai susijęs ir su kitu pamatiniu baudžiamosios teisės principu, glaudžiai susijusiu su bausmės paskirtimi – bausmės individualizavimu. Todėl tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

8112.

82Teisėjų kolegija remdamasi Aukščiausiojo Teismo praktika ir įvertinusi anksčiau aptartus skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijamas šis nuosprendis, daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismas skirdamas O. B. bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 2 dalį pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau akivaizdžiai paskyrė per švelnią bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimo bausmes. Todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-29 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai paskirtų bausmių O. B. (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, o BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Vis dėlto nuteistajam O. B. laisvės atėmimo bausmių skyrimas neperžengiant šių nusikalstamų veikų sankcijų ribų aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, taip pat būtų pažeista teisinga pusiausvyra (proporcija) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti, jo asmenybės ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio.

8313.

84Vertindamas O. B. asmenybės pavojingumą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra vieną kartą baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 25–26), neteistas, turi profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirba (tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje) (t. 5, b. l. 192–194), gydėsi pagal metadono programą, siekdamas išgyti nuo narkomanijos, rūpinasi nepajėgiančia savęs apsitarnauti ir savimi pasirūpinti neįgalia mama (t. 9, b. l. 30–32), su kuria gyvena, be to, visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir dėl jų gailisi, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, žada nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

8514.

86Tačiau vertinant O. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą būtina atsižvelgti į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė net tris sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas fentanilio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,0005 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 0,0035 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 0,02 g šios medžiagos; klonazepamo nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,01 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 0,12 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 0,6 g šios medžiagos. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, pažymėtina, kad pleistras, kuris buvo prisotintas dideliu kiekiu (0,016 g) narkotinės medžiagos fentanilio, nebuvo parduotas R. K., nes O. B. sulaikė policijos pareigūnai, kurie asmens apžiūros metu šį pleistrą pas jį rado ir iš jo paėmė. Šio nusikaltimo pavojingumą didina tai, kad fentanilio kiekis gerokai viršijo minimalią didelio šios medžiagos kiekio ribą. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje (tablečių įsigijimo iš I. Z.), pažymėtina, kad O. B. iš I. Z. įgijo 2 tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, laikė jas savo gyvenamojoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti. Šis klonazepamo kiekis yra mažesnis nei maksimali nedidelio kiekio riba. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje (pleistrų pardavimo Ž. M.), pažymėtina, kad O. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 4 pleistrus, ant kurių buvo 0,00264 g narkotinės medžiagos – fentanilio. 1 pleistrą, ant kurio buvo 0,00064 g fentanilio, tą pačią dieną kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o 3 pleistrus, ant kurių buvo 0,002 g fentanilio, O. B. pardavė Ž. M.. Svarbu tai, kad nors dar 2017-11-30 O. B. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, o radus didelį kiekį narkotinės medžiagos fentanilio jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2017- 12-01 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t. b. l. 178-179), tačiau tai O. B. nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. 2018-04-30 ir 2018-05-03 jis vėl buvo sulaikytas įtariant neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Todėl akivaizdu, kad nusikalstamos veikos, už kurias O. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinės nuteistojo gyvenime, nes iš bylos medžiagos matyti, kad net ir po minėtų nusikaltimų padarymo jis ir toliau nuolat užsiėmė panašaus pobūdžio veikla. Nuo 2018-08-10 iki 2018-08-20 buvo kontroliuojami O. B. telefoniniai pokalbiai. 2018-08-14 ir 2018-08-20 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų ir pokalbių suvestinėse užfiksuota, kad O. B. tariasi su E. G. apie psichotropinių pleistrų kainas, dydį ir už kokią kainą O. B. šių pleistrų gali jam parduoti. Taip pat užfiksuotas pokalbis su nenustatytu asmeniu, kuris prašo jam parduoti psichotropinę tabletę, O. B. liepia ateiti į jo namus ir nurodo, kad tabletę nenustatytam asmeniui paduos jo mama (t. 2, b. l. 4–16). Užfiksuota kaip nenustatytas asmuo klausia O. B. psichotropinių tablečių kainos, E. G. klausia ar O. B. galės jo pažįstamam asmeniui parduoti psichotropines medžiagas, klausia medžiagų kainos ir O. B. ją nurodo. Taip pat E. G. nori įsigyti iš O. B. psichotropinį pleistrą, klausia jo kainos, O. B. nurodo šiam ateiti į namus (t. 1, b. l. 78–95). Nenustatytas asmuo prašo O. B., kad šis už 60 Eur parduotų psichotropinį pleistrą ir susitaria susitikti (t. 1, b. l. 96–118). E. G. tariasi su O. B. apie psichotropinių pleistrų kainas ir kiek centimetrų šio pleistro O. B. jam atkirps. Taip pat užfiksuoti pokalbiai ir tekstiniai pranešimai su nenustatytu asmeniu, kuris iš O. B. įsigydavo psichotropines tabletes, o O. B. už vieną plokštelę iš jo prašydavo 15 Eur (t. 1, b. l. 159–200; t. 2, b. l. 1–3) ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad žinojo, jog O. nuolat iš kažkur gaudavo fentanilio pleistrų ir psichotropinių tablečių, tokių kaip klonazepamas, ir juos pardavinėdavo (t. 6, b. l. 136–137). Ž. M. parodė, jog žinojo, kad iš O. galima gauti pleistro, kurio pavartojus galima svaigintis, ir šio pleistro pirko (t. 6, b. l. 89–90). D. M. parodė, kad O. B. pardavinėjo jam pleistrus, kuriuos vartojant galima svaigintis. Nežinojo, iš kur O. gaudavo šių pleistrų, tačiau visada jų turėdavo (t. 7, b. l. 50–51). Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija negali sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog O. B. iš savo padarytų nusikalstamų veikų negavo naudos ir jomis niekam nebuvo padaryta žala, sukeltas pavojus. Akivaizdu, kad O. B. padaryti trys sunkūs tyčinio pobūdžio nusikaltimai buvo pavojingi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos dėl sukeliamos priklausomybės bei daromo poveikio daro itin didelę žalą jas vartojančiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, jog O. B. iš savo nusikalstamų veikų gaudavo naudą, nes iš bylos medžiagos matyti, kad narkotines medžiagas jis pardavinėdavo. Aptartų nuteistojo asmenybės ir ypač jo nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti tik paskyrus O. B. laisvės atėmimo bausmę.

8715.

88Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, konstatuoja, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus O. B. už jo padarytus tris nusikaltimus mažesnes laisvės atėmimo bausmes, nei minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sankcijose numatytos šios bausmės.

8916.

90Nustatant bausmių dydį, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaip jau minėta, O. B. neteistas, prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), prižiūri savimi negalinčią pasirūpinti mamą, gydosi nuo priklausomybės narkotikams (lanko metadono programą), yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Esant šioms aplinkybės darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl tablečių įsigijimo iš I. Z.) – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl pleistrų pardavimo Ž. M.) – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

9117.

92Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis O. B. paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskiriama nuteistajam subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

9318.

94Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir O. B. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina subendrinta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

9519.

96Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas O. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-05-03 16.12 val. iki 2018-05-04 14.00 val. (viena para), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

9720.

98O. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

99Dėl nuteistajai I. Z. paskirtos bausmės

10021.

101Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl nuteistajai paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, ir mano, kad I. Z. turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

10222.

103Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas I. Z. bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad I. Z. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), yra teisiama pirmą kartą, prisipažino kalta, labai gailėjosi dėl tokio savo elgesio, vertina jį kritiškai, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu naujų nusikalstamų veikų nebuvo padariusi, iš savo padarytos nusikalstamos veikos negavo naudos ir dėl šios veikos niekam nebuvo padaryta didelė žala ar sukeltas pavojus, todėl, paskyrus jai vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tokia bausmė būtų aiškiai neproporcinga (neadekvati) padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, padarytos veikos pavojingumui, nuteistosios asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo teismas atsižvelgė į I. Z. asmenybę – tai, kad ji yra vyresnio amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, turi neįgalumą, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista (t. 6, b. l. 72), administracine tvarka bausta penkis kartus (t. 6, b. l. 73–76), kaltę pripažino visiškai, jos atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai I. Z. bus pasiekti jai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ir konstatavo, jog tokia bausmė yra proporcinga I. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jos asmenybei ir šiuo atveju yra teisinga. Atsižvelgdamas į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas taikė BK 641 nuostatas ir I. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, teismas, siekdamas padėti nuteistajai I. Z. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jai uždraudė bendrauti su asmenimis, vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas, ir, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, įpareigojo ją toliau registruotis Užimtumo tarnyboje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

10423.

105Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia prokuroras, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai vadovavosi galiojančia teismų praktika ir šioje byloje pagrįstai nustatė išimtines aplinkybes, rodančias, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajai I. Z. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokios išimtinės aplinkybės siejamos su nusikalstamos veikos pavojingumu ir ypač su šią veiką padariusios nuteistosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių nustatymu.

10624.

107Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Kaip jau minėta anksčiau, šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir už jo padarymą baudžiamasis įstatymas (BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija) numato tik vienintelės rūšies ir griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.

10825.

109I. Z. nuteista už neteisėtą 0,004 g psichotropinės medžiagos (klonazepamo) pardavimą O. B.. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas klonazepamo nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,01 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 0,12 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 0,6 g šios medžiagos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių prokuroras neginčija, I. Z. nusikalstami veiksmai pasireiškė dviejų tablečių, kuriose buvo gerokai mažesnis kiekis (0,004 g) nei maksimali nedidelio kiekio riba (0,01 g) klonazepamo pardavimu O. B.. Be to, nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšminga tai, kad nors I. Z. neteisėtai pardavė minėtas dvi tabletes O. B., tačiau šias tabletes ji turėjo teisėtai, nes jos jai buvo išrašytos gydytojo dėl jos sveikatos būklės, o tai patvirtina byloje esanti I. Z. kompensuojamųjų vaistų paso Nr. ( - ) kopija ir receptas bei kvitas, kuriuose nurodyta, kad I. Z. pirko jai išrašytą receptinį vaistą „Clonazepam“ (t. 4, b. l. 147, 175). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie mažesnį negu tipinis šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

11026.

111Vertindama aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios I. Z. asmenybę, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad I. Z. anksčiau neteista, tačiau bausta už administracinius nusižengimus. Iš byloje esančių administracinių teisės pažeidimų duomenų matyti, kad visi I. Z. padaryti administraciniai nusižengimai buvo susiję su automobilio vairavimu (vairavimas viršijant nustatytą greitį, vairavimas, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta, ir neužsisegus įrengtų saugos diržų, vairavimas automobilio, kuriam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra) (t. 6, b. l. 73–76), o tai neabejotinai I. Z. apibūdina kaip nedrausmingą eismo dalyvę, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi I. Z. KET pažeidimai padaryti iki šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, o duomenų, kad I. Z. būtų padariusi naujus administracinius teisės nusižengimus po jai inkriminuoto sunkaus nusikaltimo padarymo, byloje nėra. I. Z. yra vyresnio amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirba, tačiau yra registruota Užimtumo tarnyboje, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir dėl jo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ypač reikšminga tai, kad I. Z. yra nustatytas neįgalumas, taip pat jai diagnozuotas gretutinis susirgimas – dešiniojo stipinkaulio distalinės dalies lūžis, jai kas mėnesį išrašomi vaistai, kuriuose yra psichotropinių medžiagų (t. 4, b. l. 192–200; t. 5, b. l. 1–4, 9, 122).

11227.

113Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju paskyrus I. Z. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje nustatytą realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeistas minėtas tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas draudimas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nuteistajai dėl sveikatos būklės yra reikalinga reguliari medicininė priežiūra. Taigi I. Z. asmenybės pavojingumą apibūdinantys duomenys, jos padaryto sunkaus nusikaltimo aplinkybės ir nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laikas, per kurį negauta duomenų apie I. Z. daromus teisės pažeidimus, leidžia daryti išvadą, kad I. Z. padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, ir nėra pagrindo spręsti, kad ji ir toliau darys sunkius nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo laipsnio nusikalstamas veikas.

11428.

115Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir šiame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės yra pakankamos padaryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežtos bausmės paskyrimas nuteistajai I. Z. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas šiuo atveju tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai nuteistajai I. Z. paskyrė švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Darytina išvada, kad nuteistajai paskirta bausmė ir rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per švelni, ji yra teisinga ir ją keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ši prokuroro apeliacinio skundo dalis atmetama.

116Dėl nuteistajam Ž. M. paskirtos bausmės

11729.

118Prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam Ž. M. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jos tinkamai neindividualizavo, neteisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, paties nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskyrė netinkamą, aiškiai per švelnią bausmę, kuri neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties. Su šiais prokuroro teiginiais teisėjų kolegija negali sutikti.

11930.

120Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas Ž. M. bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgė į Ž. M. asmenybę – jauno amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas septynis kartus (t. 6, b. l. 102–111), kaltę pripažino visiškai, gailisi, lanko terapiją, gydosi, nebevartoja narkotikų, tvarkosi gyvenimą, stengiasi pasikeisti, vykdo teismo jam paskirtus įpareigojimus, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – už 20 eurų nusipirko tris lipnias plastikines juosteles (pleistrus), ant kurių buvo narkotinės medžiagos fentanilio, kurios yra naudojamos skausmui mažinti, o šiuos pleistrus pirko savo reikmėms, siekdamas sumažinti abstinencijos sukeliamus skausmus, nusikalto būdamas teistas du kartus. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis apylinkės teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti Ž. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 45 parų areštą, kurio dydis mažesnis už jo vidutinį dydį, numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgdamas į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir Ž. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nustatęs, kad Ž. M. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė prieš priimant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-05-13 nuosprendį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 ir 2019-10-11 nuosprendžius, teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 16 MGL (602,72 Eur) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad visas nusikalstamas veikas Ž. M. padarė dėl to, kad vartojo narkotines medžiagas, tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jų nebevartojo, savanoriškai gydosi, stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl sprendė, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą ir paskyrus įpareigojimus.

12131.

122Įvertinusi paskirtos bausmės rūšies, dydžio ir jos vykdymo atidėjimo motyvus, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija šiems apylinkės teismo motyvams pritaria ir konstatuoja, kad, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės už padarytą veiką tikslai bus pasiekti atidėjus subendrintos bausmės vykdymą ir paskiriant Ž. M. įstatyme numatytas pareigas bei draudimus. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog Ž. M. elgesys ir tai, kaip jis laikosi teismo jam skirtų įpareigojimų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bus kontroliuojama nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, o jam pažeidžiant probacijos sąlygas įstatymai numato galimybę panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, pasiunčiant jį atlikti skirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo ir baudos bausmės.

12332.

124Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas fentanilio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,0005 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 0,0035 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 0,02 g šios medžiagos. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą pažymėtina, kad Ž. M. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš O. B. už 20 eurų nusipirko 3 pleistrus, ant kurių buvo 0,002 g narkotinės medžiagos – fentanilio. Šis kiekis žymiai viršija maksimalią nedidelio fentanilio kiekio ribą, tačiau nesiekia didelio kiekio minimalios ribos. Ž. M. minėtus pleistrus įsigijo vartoti sau ir neketino jų parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims ir iš šio nusikaltimo negavo finansinės naudos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šis BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas iš esmės buvo sąlygotas Ž. M. priklausomybės nuo narkotikų. Nusikaltimo pavojingumą mažina tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu Ž. M. savanoriškai gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, jų nebevartoja, stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, todėl tikimybė, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, yra reikšmingai sumažėjusi.

12533.

126Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybės pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, kaltininko asmenybės įvertinimas nėra pagrindinė aplinkybė, nulemianti jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį. Tai tik viena iš daugelio tinkamam bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o jos suabsoliutinimas sprendžiant kaltininkui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą nepateisinamas. Kaip jau minėta, spręsdamas Ž. M. skirtinos bausmės klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo 2 kartus teistas, taip pat ir nuteistojo vėlesnius teistumus, kaip jį charakterizuojančius bylos duomenis. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Ž. M. yra nevedęs, nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, lanko terapiją, gydosi, stengiasi pasikeisti, vykdo teismo jam paskirtus įpareigojimus, taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo įvertintos tiek savarankiškai, tiek nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltės formos ir kitų aplinkybių kontekste, todėl teigti, jog bausmę individualizuojančių aplinkybių visuma nebuvo įvertinta tinkamai, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog Ž. M. yra teistas, pati savaime taip pat nėra pakankamas pagrindas nuteistajam skirti griežtą bausmę, nes kriminalinė bausmė negali būti laikoma kerštu dėl padarytų nusikaltimų, o turi būti adekvati, skirta koreguoti nuteistojo nusikalstamą elgesį. Svarbu ir tai, kad nors po nesunkaus BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, už kurį jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo Ž. M. buvo teistas dar penkis kartus, tačiau 2018-05-15 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu už analogiško BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam buvo paskirta bauda, o visais kitais vėlesniais nuosprendžiais (priimtais iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo) jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Todėl net jeigu Ž. M. tiek už nesunkų nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tiek už visas kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas vėlesniais nuosprendžiais, būtų teisiamas vienoje byloje, jam vis tiek galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio normos ir bausmės vykdymas atidedamas.

12734.

128Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas Ž. M. bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54, 61 straipsniuose, nepažeidė, tinkamai įvertino jo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalimi dėl bausmės paskirties, todėl paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę bei galutinę subendrintą bausmę ir pritaikęs BK 75 straipsnį šios bausmės vykdymą atidėjo. Vien tai, kad prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl Ž. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, nepateikdamas iš esmės jokių naujų duomenų, kurie nebuvo įvertinti skundžiamu nuosprendžiu vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumą, taip pat jo prieš ir po aptariamo nusikaltimo padarytų teisės pažeidimų įtaką tolesniam jo elgesiui, nesudaro pagrindo keisti šią teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

129Dėl nuteistajam L. D. paskirtos bausmės

13035.

131Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, ir mano, kad L. D. turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

13236.

133Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas L. D. bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad L. D. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), yra teisiamas pirmą kartą, prisipažino kaltu, labai gailėjosi dėl tokio savo elgesio, vertina jį kritiškai, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, iš savo padarytų nusikalstamų veikų negavo naudos ir dėl šių veikų niekam nebuvo padaryta didelė žala ar sukeltas pavojus, todėl, paskyrus jam vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tokia bausmė būtų aiškiai neproporcinga (neadekvati) padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, padarytos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, teismas atsižvelgė į L. D. asmenybę – tai, kad jis turi aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „( - )“ kiemsargiu-valytoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 142), neteistas (t. 7, b. l. 148–149), administracine tvarka nebaustas (t. 7, b. l. 150), kaltę pripažino visiškai, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai L. D. bus pasiekti jam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ir konstatavo, jog tokia bausmė yra proporcinga L. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo asmenybei ir šiuo atveju yra teisinga. Atsižvelgdamas į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas taikė BK 641 nuostatas ir L. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, siekdamas padėti nuteistajam L. D. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam uždraudė bendrauti su asmenimis, vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas, ir, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigojo jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, toliau dirbti, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

13437.

135Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia prokuroras, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai vadovavosi galiojančia teismų praktika ir šioje byloje pagrįstai nustatė išimtines aplinkybes, rodančias, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam L. D. už jo padarytus du sunkius nusikaltimus aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokios išimtinės aplinkybės iš dalies siejamos su nusikalstamų veikų pavojingumą ir ypač su šias veikas padariusio L. D. asmenybę apibūdinančių aplinkybių nustatymu.

13638.

137Kaip jau minėta šio procesinio sprendimo 12 ir 24 punktuose, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelės rūšies ir griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Vertindama L. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą teisėjų kolegija pažymi, kad L. D. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas tramadolio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,4 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 6,0 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 30 g šios medžiagos. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 tablečių perdavimo D. M.), pažymėtina, kad šiuo atveju L. D. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis paėmė namuose jo motinos E. D. teisėtai pagal gydytojo paskyrimą įgytas ir laikomas ne mažiau kaip dvi tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,2 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, ir jas perdavė D. M.. Šio nusikaltimo pavojingumą mažina tai, kad minėtose tabletėse buvęs 0,2 g tramadolio kiekis buvo perpus mažesnis nei šios medžiagos maksimali nedidelio kiekio riba. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 30 tablečių pardavimo D. M.), pažymėtina, kad šiuo atveju L. D. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis paėmė namuose jo motinos E. D. teisėtai pagal gydytojo paskyrimą įgytas ir laikomas 30 vienetų tablečių, kurių sudėtyje buvo 3 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, ir jas pardavė D. M.. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad minėtos nusikalstamos veikos iš esmės buvo atsitiktinės nuteistojo gyvenime, o tai rodo mažesnį nei įprastinis šių nusikalstamų veikų pavojingumą.

13839.

139Vertindama aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo L. D. asmenybės pavojingumą, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad L. D. yra neteistas (t. 7, b. l. 148–149), administracine tvarka nebaustas (t. 7, b. l. 150), turi aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „( - )“ kiemsargiu-valytoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 142), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esantys L. D. asmenybę apibūdinantys duomenys, jo padarytų sunkių nusikaltimų aplinkybės ir nuo nusikaltimų padarymo praėjęs laikas, per kurį negauta duomenų apie tai, kad L. D. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, leidžia daryti išvadą, kad L. D. padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir nėra pagrindo spręsti, kad jis ir toliau darys sunkius nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo laipsnio nusikalstamas veikas.

14040.

141Apylinkės teismo nustatytos ir šiame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės yra pakankamos padaryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežtos bausmės paskyrimas nuteistajam L. D. už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas šiuo atveju tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai nuteistajam L. D. paskyrė švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Darytina išvada, kad nuteistajam paskirta bausmė ir rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per švelni, ji yra teisinga ir jos keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ši prokuroro apeliacinio skundo dalis atmetama.

142Dėl nuteistajam D. M. paskirtos bausmės

14341.

144Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, D. M. nuteistajam už dviejų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė aiškiai per švelnią bausmę ir jam turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

14542.

146Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad D. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nors teisiamas ne pirmą kartą, tačiau prisipažino kaltu, dėl tokio savo elgesio labai gailėjosi, vertina jį kritiškai, yra charakterizuojamas teigiamai, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl teismas sprendė, kad, šiuo atveju nuteistajam paskyrus vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą bausmę – laisvės atėmimą, tai būtų aiškiai neproporcinga (neadekvatu) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, padarytos veikos pavojingumui, jo asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Vertindamas D. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą teismas įvertino jo platintų psichotropinių medžiagų pobūdį ir kiekį – D. M. iš pradžių davė Š. S. dvi tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos tramadolio, po to jam pardavė 30 tokių pat tablečių. Teismo vertinimu, D. M. iš padarytų nusikalstamų veikų negavo naudos, dėl šių veikų niekam nebuvo padaryta didelė žala ar sukeltas pavojus. Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, teismas atsižvelgė į D. M. asmenybę – tai, kad jis turi pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas keturis kartus (t. 7, b. l. 75–86), administracine tvarka baustas tris kartus (t. 7, b. l. 95–97), kaltę pripažino visiškai, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai D. M. bus pasiekti jam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ir konstatavo, jog tokia bausmė yra proporcinga D. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo asmenybei ir šiuo atveju yra teisinga. Be to, siekdamas padėti nuteistajam D. M. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam uždraudė bendrauti su asmenimis, vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas, ir vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3,5 punktais, 7 dalimi, įpareigojo jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgdamas į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir D. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

14743.

148Kaip jau minėta, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Teisėjų kolegija, remdamasi šiame procesiniame sprendime anksčiau aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir įvertinusi aptartus skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijamas šis nuosprendis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas D. M. bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir akivaizdžiai paskyrė per švelnią bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimo bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo aptartos aplinkybės dėl nusikaltimų pavojingumo, kaltės pripažinimo, D. M. asmenybės nors ir turi reikšmės skiriamų bausmių dydžiui, tačiau šiuo atveju negali būti pripažintos išskirtinėmis ar išimtinėmis nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančiomis aplinkybėmis, nuteistajam D. M. skirtinos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios leis užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-29 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai paskirtos bausmės D. M. (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

14944.

150Vertindama D. M. padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumą teisėjų kolegija pažymi, kad D. M. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas tramadolio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,4 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 6,0 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 30 g šios medžiagos. Dėl nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2 tablečių, kuriose buvo ne mažiau kaip 0,2 g psichotropinės medžiagos tramadolio perdavimo Š. S. ir dėl 30 tablečių, kurių sudėtyje buvo 3 g psichotropinės medžiagos tramadolio pardavimo Š. S.) pažymėtina, kad nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, kad D. M. iš padarytų nusikalstamų veikų negavo naudos, dėl šių veikų niekam nebuvo padaryta didelė žala ar sukeltas pavojus, tačiau pažymėtina, kad už 30 tablečių tramadolio pardavimą Š. S. D. M. gavo 60 Eur, todėl negalima teigti, kad iš šios veikos jis negavo naudos. Priešingai nei skundžiamame nuosprendyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, D. M. padarytos nusikalstamos veikos savo pobūdžiu yra pavojingos, nes narkotinės medžiagos dėl sukeliamos priklausomybės bei daromo poveikio daro itin didelę žalą jas vartojančiam asmeniui ir visai visuomenei. Be to, šios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės nuteistojo gyvenime, nes jis jas padarė būdamas 4 kartus teistas (taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis) (t. 7, b. l. 75–86) ir būdamas 3 kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo, taip pat už nusižengimus dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje (t. 7, b. l. 95–97). Be to, iš bylos medžiagoje esančių 2018-08-20, 2019-01-18, 2018-12-03 ir 2019-01-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų bei pokalbių suvestinių matyti, kad buvo kontroliuojami D. M. telefoniniai pokalbiai ir SMS, kai jis tariasi dėl psichotropinių pleistrų pardavimo ir kainos su nenustatytais asmenimis ir šių pleistrų perdavimo nenustatytam vyriškiui, taip pat tariasi su nenustatytais asmenimis dėl heroino pardavimo kainų ir vietų, kuriose jiems parduos heroiną. Taip pat tariasi su O. B. apie tai, kad D. M. nupirks heroino ir jį suvartos pas O. B.. Užfiksuotas ir pokalbis, kuriame D. M. derasi dėl heroino kainos ir perdavimo būdo vyriškiui vardu L. (t. 2 b. l. 60–107). Užfiksuotas pokalbis su nenustatytu asmeniu, kuris teiraujasi apie D. M. platinamą psichotropinį skystį „Subaksoną“ ir jo kainą (t. 2, b. l. 137–142). Taip pat užfiksuotas pokalbis, kuriame D. M. žada ateiti pas L. D. įsigyti „Tramadol“ tablečių ir parduoti šių iš L. D. įsigytų tablečių Š. S. (t. 2, b. l. 143–151). Taip pat užfiksuota, kaip D. M. telefonu nenustatytam vyriškiui pasiūlo įsigyti heroino ir susitaria, kur jie susitiks, o kitam nenustatytam asmeniui pasiūlo įsigyti psichotropinės medžiagos „Subatekso“, ją rekomenduoja, nurodo jos kainą ir susitaria, kur susitiks jos parduoti. Dar kitam vyriškiui D. M. pasiūlo įsigyti narkotinės medžiagos hašišo ir nurodo šios medžiagos kainą (t. 2, b. l. 152–200; t. 3, b. l. 1–107) ir pan. Vertindama D. M. asmenybės pavojingumą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis turi pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip jau minėta, teistas keturis kartus (t. 7, b. l. 75–86), administracine tvarka baustas tris kartus (t. 7, b. l. 95–97), taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad D. M. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas būtų išskirtinis ar mažesnis nei tipinis. Priešingai, kaip jau minėta, D. M. nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčines panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir būdamas baustas administracine tvarka. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. D. M. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, nustoti vartoti narkotines medžiagas ir stoti į doros kelią.

15145.

152Nustatant D. M. bausmių dydį, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Byloje nustatyta kad nuteistasis, veikdamas tyčia, padarė du baigtus nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). D. M. teistas, prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant šioms aplinkybėmis, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių perdavimo Š. S.) paskyrus minimalią sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 30 tablečių pardavimo Š. S.) artimą minimaliai 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

15346.

154Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis D. M. paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskiriant nuteistajam subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

15547.

156Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir D. M. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

15748.

158Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas D. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-11-13 18.30 val. iki 2018-11-15 11.20 val. (dvi paros), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

15949.

160D. M. neatlikęs paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1dalimi 2 dalimi paskirtoji bausmė bendrintina visiškai sudedant su 2017-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 16 MGL dydžio bauda ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 16 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

16150.

162D. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina.

163Dėl nuteistajam Š. S. paskirtos bausmės

16451.

165Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai nesubendrino skundžiamu nuosprendžiu Š. S. paskirtos subendrintos bausmės (baudos) su 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos 5 metų 5 mėnesių 13 dienų bausmės dalimi. Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai subendrino Š. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes (baudas). Todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-29 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir netinkamai paskirtos bausmės Š. S. (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

16652.

167Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas skirdamas Š. S. bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, teismas atsižvelgė į Š. S. asmenybę – tai, kad jis turi profesinį išsilavinimą, išsituokęs, dirba AB „( - )“ operatoriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 9), teistas tris kartus (t. 7, b. l. 10–14), administracine tvarka baustas vieną kartą (t. 7, b. l. 21), kaltę pripažino visiškai, kuria šeimą, gyvena su drauge, prižiūri mamą, skolas sumokėjo, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – įgytų psichotropinių medžiagų kiekį ir pobūdį – vieną kartą įgijo dvi tabletes tramadolio, o kitą kartą įgijo 32 tabletes tramadolio, šias tabletes įgijo savo reikmėms, nugaros skausmams mažinti. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai Š. S. bus pasiekti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė 63 MGL dydžio (3150 Eur) baudą. Atsižvelgdamas į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir Š. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nustatė, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, Š. S. padarė būdamas 2015-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs dalies laisvės atėmimo bausmės (5 metų 5 mėnesių ir 13 dienų). Teismas sprendė, jog nors BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs jam paskirtos bausmės, teismas, paskyręs naują bausmę, bausmes subendrina, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatyta, kad Š. S. jau nuo 2015 m. balandžio mėnesio yra įtrauktas į probacijos skyriaus priežiūrą, visas jam paskirtas pareigas ir įpareigojimus vykdo tinkamai, skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas už vieno nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, kuriuos padarė, nes pirko savo reikmėms skausmui mažinti psichotropines medžiagas – tramadolio tabletes. Teismas taip pat nurodė, jog Š. S. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kuria šeimą, susitvarkė savo gyvenimą, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, bausmės tikslai nebūtų pasiekti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę subendrinus su 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, dėl kurios atlikimo 2015-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi jis yra paleistas lygtinai neatlikęs dalies bausmės, ir pasiuntus Š. S. atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino su 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi.

16853.

169Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Š. S. už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes (baudas) turėjo bendrinti ne dalinio sudėjimo būdu, o apėmimo būdu.

17054.

171Bausmių apėmimo taisyklės yra numatytos BK 63 straipsnio 5 dalyje, t. y. bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2A-5-689/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2A-5-689/2019).

17255.

173Nagrinėjamu atveju Š. S. padarytos veikos yra priskiriamos skirtingoms kategorijoms, nes BK 259 straipsnio 1 numatyta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas tramadolio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,4 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 6,0 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 30 g šios medžiagos. Taigi šiuo atveju ne tik skiriasi Š. S. padarytų nusikalstamų veikų kategorijos, tačiau labai skiriasi ir jų pavojingumas, nes darydamas BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą Š. S. įgijo (pirko) 32 tabletes, kurių sudėtyje buvo 3,200 g psichotropinės medžiagos tramadolio, tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo metu jis įgijo (jam buvo perduotos) vos 2 tabletes, kuriose buvo 0,2 g, tai yra perpus mažiau nei nedidelio kiekio maksimali riba (0,4 g), šios psichotropinės medžiagos. Todėl Š. S. už minėtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės (baudos) bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirtina subendrinta bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir Š. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina subendrinta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas Š. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-11-13 18.30 val. iki 2018-11-14 13.05 val. (viena para), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

17456.

175Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014, 2K-47-628/2018). Dėl bausmių bendrinimo, kai nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpiu, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014). BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.

17657.

177Remiantis aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika, BK įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis ir atsižvelgus į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, Š. S. padarė būdamas teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu ir 2015-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs dalies laisvės atėmimo bausmės (5 metų 5 mėnesių ir 13 dienų), bet iš tardymo izoliatoriaus buvo paleistas 2015-04-08, (7 t. b. l. 10-14), todėl neatlikta bausmė yra 5 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi Š. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, lygtinai paleistas neatlikęs dalies laisvės atėmimo bausmės ir baudžiamasis ??įstatymas nenumato jokių išimčių ar sąlygų, kurios leistų teismui nebendrinti bausmių, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda bendrintina visiškai sudedant su 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 5 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Š. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

178Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Nutarė

179Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti:

180O. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.

181O. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl tablečių įgijimo iš I. Z.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

182O. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl pleistrų pardavimo Ž. M.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

183Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis O. B. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti O. B. subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

184Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

185Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti O. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-05-03 16.12 val. iki 2018-05-04 14.00 val. (vieną parą), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

186Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti O. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

187D. M. panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą ir paskirti:

188pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių perdavimo Š. S.) laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.

189pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 30 tablečių pardavimo Š. S.) laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir trims mėnesiams.

190Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis D. M. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

191Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

192Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

193Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti D. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-11-13 iki 2018-11-15 (dvi paras), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

194Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti D. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

195Š. S. panaikinti bausmių subendrinimą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti Š. S. subendrintą bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

196Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Š. S. paskirti subendrintą bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

197Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti Š. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-11-13 iki 2018-11-14 (vieną parą), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

198Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą subendrinti visiškai sudedant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Š. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

199Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti Š. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

200Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. O. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. I. Z. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54... 5. Ž. M. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45... 6. L. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių... 7. D. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių... 8. Š. S. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. K., tačiau dėl jo apeliacinis... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. I. Bylos esmė... 12. 1.... 13. O. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip... 14. O. B. iki 2017-11-30 neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti R. K., laikė... 15. Be to, O. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti... 16. O. B. 2018-04-30 apie 13 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, prie (... 17. Be to, O. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti,... 18. O. B. iki 2018 m. gegužės 3 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ),... 19. I. Z. nuteista už tai, kad neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą –... 20. I. Z. iki 2018-04-30 prie ( - ) namo, Klaipėdoje, apie 13.00 val. neteisėtai... 21. Ž. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir... 22. Ž. M. 2018-05-03 apie 15.16 val. ( - ), Klaipėdoje, neteisėtai, neturėdamas... 23. L. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip... 24. L. D. 2018-10-16 vakare savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda,... 25. Be to, L. D. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti,... 26. L. D. 2018-11-13 vakare savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda,... 27. D. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip... 28. D. M. 2018-10-16 apie 16.23 val. Klaipėdoje, ( - ), iš L. D. neteisėtai,... 29. Be to, D. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti,... 30. D. M. 2018-11-13 apie 18.20 val. Klaipėdoje, ( - ), iš L. D. neteisėtai,... 31. Š. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir... 32. Š. S. 2018-10-16 apie 16.25 val. prie ( - ) namo, Klaipėdoje, neteisėtai,... 33. Š. S. 2018-11-13 apie 18.25 val. prie ( - ) namo, Klaipėdoje, neteisėtai,... 34. II. Apeliacinio skundo argumentai... 35. 2.... 36. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 37. O. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl tablečių įgijimo iš I. Z.)... 38. I. Z. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės... 39. L. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių perdavimo D. M.)... 40. D. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių perdavimo Š. S.)... 41. Ž. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti 1 metų laisvės atėmimo... 42. Š. S. pagal skundžiamą nuosprendį paskirtą 42 MGL (2100 Eur) dydžio... 43. 2.1.... 44. Prokuroras teigia, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl asmenų... 45. 2.2.... 46. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio 3 dalis)... 47. 2.3.... 48. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas aptardamas BK 54 straipsnio... 49. 2.4.... 50. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš... 51. 2.5.... 52. Prokuroras teigia, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai,... 53. 2.6.... 54. Skunde nurodoma, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio... 55. 2.7.... 56. Prokuroras teigia, kad O. B., I. Z., L. D. ir D. M. padarė nusikaltimus,... 57. 2.8.... 58. Dėl Ž. M. paskirtos per švelnios bausmės prokuroras nurodo, jog pirmosios... 59. 2.9.... 60. Dėl BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo prokuroras nurodo, jog... 61. 3.... 62. Atsiliepimu į prokuroro L. Kiaurakio apeliacinį skundą nuteistojo O. B.... 63. 4.... 64. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji... 65. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 66. 5.... 67. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 68. 6.... 69. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320... 70. 7.... 71. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti... 72. Dėl nuteistajam O. B. paskirtos bausmės... 73. 8.... 74. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija netinkamą BK 54 straipsnio 3 dalies... 75. 9.... 76. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo... 77. 10.... 78. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 79. 11.... 80. Nors prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės teisingai nurodo, kad... 81. 12.... 82. Teisėjų kolegija remdamasi Aukščiausiojo Teismo praktika ir įvertinusi... 83. 13.... 84. Vertindamas O. B. asmenybės pavojingumą apeliacinės instancijos teismas... 85. 14.... 86. Tačiau vertinant O. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą būtina... 87. 15.... 88. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybės ir padarytų... 89. 16.... 90. Nustatant bausmių dydį, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų... 91. 17.... 92. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis O. B. paskirtos bausmės... 93. 18.... 94. Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą... 95. 19.... 96. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas... 97. 20.... 98. O. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 99. Dėl nuteistajai I. Z. paskirtos bausmės... 100. 21.... 101. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 102. 22.... 103. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas... 104. 23.... 105. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei apeliaciniame... 106. 24.... 107. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino, perdirbo, įgijo,... 108. 25.... 109. I. Z. nuteista už neteisėtą 0,004 g psichotropinės medžiagos (klonazepamo)... 110. 26.... 111. Vertindama aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios I. Z. asmenybę, teisėjų... 112. 27.... 113. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2... 114. 28.... 115. Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir šiame procesiniame sprendime... 116. Dėl nuteistajam Ž. M. paskirtos bausmės... 117. 29.... 118. Prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam... 119. 30.... 120. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 121. 31.... 122. Įvertinusi paskirtos bausmės rūšies, dydžio ir jos vykdymo atidėjimo... 123. 32.... 124. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.... 125. 33.... 126. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas... 127. 34.... 128. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 129. Dėl nuteistajam L. D. paskirtos bausmės... 130. 35.... 131. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54... 132. 36.... 133. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas... 134. 37.... 135. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia prokuroras,... 136. 38.... 137. Kaip jau minėta šio procesinio sprendimo 12 ir 24 punktuose, BK 260... 138. 39.... 139. Vertindama aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo L. D. asmenybės... 140. 40.... 141. Apylinkės teismo nustatytos ir šiame procesiniame sprendime aptartos... 142. Dėl nuteistajam D. M. paskirtos bausmės... 143. 41.... 144. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos... 145. 42.... 146. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 147. 43.... 148. Kaip jau minėta, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų... 149. 44.... 150. Vertindama D. M. padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumą... 151. 45.... 152. Nustatant D. M. bausmių dydį, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų... 153. 46.... 154. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis D. M. paskirtos bausmės... 155. 47.... 156. Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą... 157. 48.... 158. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas... 159. 49.... 160. D. M. neatlikęs paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, todėl... 161. 50.... 162. D. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis... 163. Dėl nuteistajam Š. S. paskirtos bausmės... 164. 51.... 165. Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos... 166. 52.... 167. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas skirdamas... 168. 53.... 169. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 170. 54.... 171. Bausmių apėmimo taisyklės yra numatytos BK 63 straipsnio 5 dalyje, t. y.... 172. 55.... 173. Nagrinėjamu atveju Š. S. padarytos veikos yra priskiriamos skirtingoms... 174. 56.... 175. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog atsižvelgiant į nustatytą... 176. 57.... 177. Remiantis aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika, BK įtvirtintomis bausmių... 178. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 179. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 29 d.... 180. O. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį,... 181. O. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl tablečių įgijimo iš I. Z.),... 182. O. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl pleistrų pardavimo Ž. M.),... 183. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis O. B. paskirtas bausmes... 184. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą... 185. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti O.... 186. Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti O. B. paskirtą kardomąją priemonę –... 187. D. M. panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą ir paskirti:... 188. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 tablečių perdavimo Š. S.) laisvės... 189. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 30 tablečių pardavimo Š. S.) laisvės... 190. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis D. M. paskirtas bausmes... 191. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą... 192. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą... 193. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti D.... 194. Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti D. M. paskirtą kardomąją priemonę –... 195. Š. S. panaikinti bausmių subendrinimą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5... 196. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą... 197. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti... 198. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 199. Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti Š. S. paskirtą kardomąją priemonę... 200. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....