Byla 1-13-309/2018
Dėl nosies kaulų lūžio M. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui, nukentėjusiajam M. B., kaltinamiesiems E. P., N. A., J. J., M. K., K. A., kaltinamųjų gynėjams advokatams Nainai Lanzbergienei, Daliui Vaičiuliui, Henrikui Oseckiui, Silvai Balčiūnienei, Ramūnui Dobrovolskiui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: E. P., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalį;

4N. A., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis ( - ), neteistas,

5kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį;

6J. J., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis kroviku UAB „L.“, gyvenantis ( - ), teistas 2016-05-31 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2015-02-04) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; taikant BK 641 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas1 metams 2 mėnesiams; taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2017-06-27 išbrauktas iš aprobuojamų asmenų registro,

7kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį;

8M. K., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis ( - ), teistas: 1) 2012-01-24 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-24 nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-24 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinė bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-01-24 20.55 val. iki 2012-01-26 12.00 val. ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-24 nuosprendį laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-10-01 17.00 val. iki 2010-12-09; paleistas 2018-01-05 atlikus bausmę,

9kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį;

10K. A., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „H.“ vadybininku, gyv. ( - ), neteistas,

11kaltinamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

12E. P., N. A., J. J. ir M. K., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, naudodami fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį M. B., savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą E. P. tariamą teisę į padarytą žalą, t. y. reikalaudami atlyginti 200 eurų žalą už sudaužytą laikrodį ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o būtent:

13E. P. 2015 m. balandžio 26 d., apie 15.26 val., paskambinęs telefonu susitarė susitikti su nukentėjusiuoju M. B., prie V. A. tėvų sodybos, esančios ( - ), o M. B. paėjus nuo minėtos sodybos link kelio, prie jo privažiavo L. V., kuris nėra susijęs su tiriama nusikalstama veika ir nurodė M. B., kad E. P. jo laukia atokiau nuo sodybos ir jį nuvežė į ( - ) teritorijoje esančią miškingą, negyvenamą vietovę, kur M. B. jau laukė E. P., N. A., J. J. ir M. K.. M. B. išlipus iš automobilio, E. P. pradėjo iš M. B. reikalauti perduoti jam 200 eurų, už laikrodžio sudaužymą, o M. B. nesutikus mokėti reikalaujamų pinigų ir pastebėjus prie jo besiartinančius kitus asmenis, jis pradėjo bėgti, o N. A. bandė jį sulaikyti, bet jam nepavykus, J. J. pradėjo vytis M. B., kuriam nubėgus gilyn į mišką, E. P., M. K., N. A. ir J. J. veikdami bendrai pasivijo ir miške apsupo M. B., kur J. J. pargriovus jį ant žemės, visi bendrais veiksmais rankomis ir kojomis suduodami M. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, padarė M. B. nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinėje kaktos pusėje, pereinant į smilkinį, kairėje nugaros pusės ir kairėje pilvo pusėje, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio M. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

14K. A. 2015 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 14.47 val. iki 15.00 val., degalinės UAB „L. B.“, esančios ( - ), teritorijoje, siūlydamas piniginį atlygį siekė paveikti nukentėjusįjį M. B., kad jis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją, pakeistų anksčiau savo duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), melagingai nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu atpažindamas J. J., kaip asmenį, jo atžvilgiu naudojusį fizinį smurtą, jis apsipažino bei melagingai nurodytų, kad tai ne tas asmuo, ir tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį M. B., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

15Kaltinamasis E. P. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį M. B. pažįsta apie 10 metų, buvę draugai. 2015 m. balandžio 25 d. buvo pusbrolio gimtadienio šventėje( - ), kur buvo ir nukentėjusysis M. B.. Šventėje buvo apie 20 žmonių, buvo vartojamas alkoholis. Šventėje buvo su savo drauge I. R., kuri jam pasakė, kad vienas iš šventėje dalyvavusių svečių, A. P., jį negražiai pavadino. Tarp jo ir A. P., kilo konfliktas, jie susistumdė, buvo nukritę ant žemės. Pajuto spyrį iš kojos į ranką, kuria dengėsi, o kada atsistojo, priešais jį stovėjo nukentėjusysis M. B.. Laikrodžio stiklelis nuo smūgio sudužo, nutrūko dirželis. Kiek pamena laikrodį paėmė I. R., o po kelių dienų grąžino. Prašė, kad nukentėjusysis M. B. laikrodį sutvarkytų arba atlygintų žalą, apie 200 eurų. Konfliktas vyko po 24 valandos. Po to jis nuėjo miegoti, o ryte paskambino kaltinamajam N. A. ir paprašė parvežti į namus. Namuose miegojo, o apie 14 valandą, skambino nukentėjusiajam M. B. ir klausė kaip bus atsiskaitoma dėl sudaužyto laikrodžio. Nukentėjusysis M. B. atsisakė mokėti už sudaužytą laikrodį. Žinojo, kad nukentėjusysis M. B. yra pas pusbrolį sodyboje, kur jis nenorėjo rodytis, todėl su nukentėjusiuoju sutarė susitikti kitoje vietoje. Po to paprašė L. V., kad jis nukentėjusįjį M. B. atvežtų į sutartą vietą. Skambindamas L. V. sakė, kad su M. B. nori susitikti ir pasikalbėti dėl sudaužyto laikrodžio. Po to sėdo į savo automobilį ir važiavo į susitikimo vietą. ( - ), prie parduotuvės, sustojo nusipirkti mineralinio vandens. Ten sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną, su kuriuo buvo dar vienas jam nepažįstamas jaunuolis. Jaunuoliai paklausė kur jis važiuoja ir jis jiems atsakė, kad turi problemų ir važiuoja aiškintis. Vaikinai pasisiūlė važiuoti kartu, o jis tam neprieštaravo. Visi trys nuvažiavo į pamiškę ( - ) kaime, kur netrukus atvyko L. V. ir nukentėjusysis M. B.. Atvykęs nukentėjusysis M. B., neigė sudaužęs laikrodį, atsisakė už jį atlyginti, todėl jie pradėjo ginčytis, tarp jų įvyko konfliktas. Nukentėjusysis M. B. ėmė bėgti link miškelio, gal išsigando kartu su juo atvykusių draugų, o jis, galvodamas, kad nukentėjusysis nenori atlyginti padarytos žalos, ėmė jį vytis. Prabėgęs apie 30 metrų, nukentėjusysis M. B. nugriuvo ant žemės, o jis pribėgęs rankomis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į šoną. M. B., gulėdamas ant žemės, buvo rankomis užsidengęs galvą. Jis nei rankomis, nei kojomis nukentėjusiajam M. B. į galvą smūgių nesudavė. Susilaužyti nosį nukentėjusysis galėjo virsdamas ant žemės. Kartu su juo atvykę vaikinai nukentėjusiajam M. B. smūgių nesudavė.

16Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies. Sutinka atlyginti sugadintų rūbų vertę. Nosies operacija neatlikta, todėl nesutinka atliginti galimą operacijos vertę. Mano, kad pareikšta 3 000 eurų neturtinė žala per didelė. Siūlė nukentėjusiajam pinigų, kad viską išspręstų be policijos, tačiau nukentėjusysis M. B. su tuo nesutiko.

17Kaltinamojo J. J. nepažinojo, todėl nuotraukos jo ( - ) negalėjo būti. Kaltinamąjį M. K. pažinojo, nes jis jam siūlė gyventi jo bute.

18Kaltinamasis N. A. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinamasis E. P. draugas, kaltinamojo J. J. nepažįsta, kaltinamąjį M. K. žino iš matymo, kaltinamojo N. A. nepažįsta. Nukentėjusiojo M. B. nepažįsta ir prieš jį niekada fizinio smurto nenaudojo. 2015 m. balandžio 25 d. buvo ( - ), pas draugę. Negali pasakyti ar 2015 m. balandžio 26 d. buvo susitikęs su kaltinamuoju E. P.. 2015 m. balandžio 26 d., ryte, kaltinamąjį E. P. parvežė iš baliaus į namus. Kaltinamasis E. P. sakė, kad buvo konfliktas dėl kažkokio laikrodžio, kad kažkas laikrodį sudaužė, tačiau kas tai padarė jis nesidomėjo. 2015 m. balandžio 26 d., po pietų, buvo ( - ) kaime, pas pusseserę šventė gimtadienį ir buvo iki vakaro, kol sutemo. Anksčiau to nesakė, tačiau jam priminė, kad įvykio dieną buvo gimtadienyje. Nukentėjusysis, jį atpažindamas ( - ), galėjo apsipažinti.

19Kaltinamasis J. J. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad dėl 2015 m. balandžio 26 d. įvykio nieko negali pasakyti, nes įvykio vietoje nebuvo, su kitais kaltinamaisiais nebuvo susitikęs. Nukentėjusiojo M. B. nepažįsta, pirmą kartą jį pamatė apklausoje ar atliekant tarp jų akistatą. Su kaltinamuoju K. A. pažįstami, kartu sportuodavo, kalbėjo apie įvykį, kuriame jis nedalyvavo, kad jam iškelta baudžiamoji byla už kanapių auginimą, tačiau neprašė jokios pagalbos. Kiek pamena, įvykio dieną galėjo skambinti kaltinamajam M. K. ir tartis dėl automobilio pardavimo, tačiau su juo kartu niekur nevyko. Kaltinamojo N. A. nepažįsta. Kaltinamąjį N. P. matydavo kada jie būdavo kartu su kaltinamuoju M. K.. Nežino, kaip nukentėjusysis galėjo jį atpažinti ( - ) paskyroje. Įvykio dieną galėjo būti pas tetą ( - ). Nežino, kodėl jo telefonas galėjo būti fiksuojamas celėse, kur vyko nusikaltimas, ( - ) kaime nėra buvęs.

20Kaltinamasis M. K. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie 2015 m. balandžio 26 d. įvykį nieko negali pasakyti, nes įvykio vietoje nebuvo ir tą dieną iš ( - ) niekur nebuvo išvykęs. Nukentėjusiojo nepažįsta, jį pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu, kada tarp jų buvo atliekama akistata. Kaltinamąjį K. A. pažįsta iš matymo, kaltinamąjį J. J. pažįsta, nes jis padėjo parduoti automobilį, gal įvykio dieną ir buvo jį sutikęs ( - ). Kaltinamąjį N. A. pažįsta. Įvykio dieną buvo ( - ). 2015 m. balandžio mėnesį, prieš įvykį, buvo nuteistas. Kiek pamena, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pas jį buvo atvykęs kaltinamasis J. J., kuris ten atvežė jo draugę. Kaltinamasis E. P. gyveno jo bute, tačiau neprisimena, kad su juo būtų kalbėjęs apie įvykio aplinkybes.

21Kaltinamasis K. A. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų E. P., N. A., M. K. nepažinojo, kaltinamąjį J. J. pažinojo, kartu sportavo, buvo draugai. Su kaltinamuoju J. J. susitikdavo dažnai ir vieno pokalbio metu, kaltinamasis J. J. papasakojo apie kažkokį įvykį, kad tai vyksta kažkokie nesuprantami dalykai, kad tai vyksta su M. B.. Kaip suprato M. B. buvo sumuštas, tačiau per daug į įvykio aplinkybes nesigilino, tačiau suprato, kad J. J. muštynėse nedalyvavo. Kaltinamasis J. J. skundėsi, kad jam yra iškelta baudžiamosios bylos. Kaltinamasis J. J. jo neprašė pagalbos. Vedamas smalsumo ( - ) pasidomėjo, kas tas M. B.. Atsidaręs profilį „bendruose drauguose“ pamatė M. V., su kuriuo buvo pažįstamas ir paprašė M. B. telefono numerio. Norėjo susitikti su M. B., su juo padiskutuoti. Susitikęs su M. B. kalbėjo apie įvykį, sakė, kad J. J. įvykyje nedalyvavo. M. B. pasakė, kad muštynėse J. J. dalyvavo, tada paklausė „gal apsipažinai“. M. B. atsakius, kad neapsipažino, suprato, kad M. B. yra įsitikinęs, kad J. J. buvo, todėl su M. B. kalbėjo kitaip. Domėjosi ar M. B. nori, kad jam būtų atlyginta žala, tačiau jis jam nieko nesiūlė, o M. B. nieko neparašė. Pokalbis nesigavo, todėl tiesiog pakalbėjo ir išvažiavo. Kad M. B. daro garso įrašą neįtarė, nes galvojo, kad draugiškai susitiko.

22Nukentėjusysis M. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį E. P. pažinojo iki įvykio. Kaltinamąjį N. A. žinojo tik iš matymo. Kaltinamųjų M. K., J. J. ir K. A. nepažinojo.

232015 m. balandžio 25 d. šventė draugo gimtadienį ( - ). Gimtadienyje buvo apie 30 žmonių, tarp kurių buvo ir kaltinamasis E. P.. Šventės metu A. P. buvo su savo drauge, o E. P. su savo drauge I. R., su kuria ankščiau draugavo A. P.. Šventei įsibėgėjus, prasidėjo konfliktas tarp kaltinamojo E. P. ir A. P.. Kaltinamasis E. P. galėjo jausti nuoskaudą dėl I. R., todėl pradėjo priekabiauti prie A. P., t. y. praeidamas tai užmesdavo per pakaušį, tai pastumdavo, tai pasakydavo kokį keiksmažodį. Tarp A. P. ir kaltinamojo E. P. kilo konfliktas, jie susistumdė, A. P. buvo suduoti smūgiai, tačiau ant žemės nebuvo nukritę. Šventės dalyviai juos išskyrė ir jie apsiramino. Įvykio metu su kaltinamuoju E. P. teko kalbėti, nes jis dar kabinėjosi ir prie kito vaikino. Jis kaltinamajam pasakė „ar tu nori su kažkuo pasimušti, tu gali su manimi eiti imtynių, „tu parodysi ką nori, aš parodysiu imtininko veiksmus“, kaltinamasis pasakė „gerai“. Atsimena, kad šalia stovėjo I. R., kuriai kaltinamasis padavė laikrodį ir telefoną, buvo pradėjęs sagstytis marškinius, bet apsigalvojęs pasakė „ai neisiu, nes vis tiek pralaimėsiu“. V. A. kaltinamajam E. P. pasakė „arba apsiramini, arba kviesim policiją“. Jis prieš kaltinamąjį E. P. fizinio smurto nenaudojo, gražiuoju prašė nusiraminti. Kaltinamasis E. P. apie jokį laikrodį neminėjo ir jam nieko nebuvo sakęs. Dalis svečių, tarp kurių buvo ir jis, pasiliko nakvoti. Atskėlęs apie 11 valandą sulaukė kaltinamojo E. P. skambučio, tačiau kaltinamasis nieko nekalbėjo tik pasakė, kad paskambins vėliau. Paskambinęs dar kartą kaltinamasis E. P. pasakė, kad nori su juo pakalbėti, tačiau jis atsakė „atvažiuok ir pakalbėsim, aš dar esu gimtadienyje“. Apie 13 valandą išvažiavo į V. A. sodybą. Sustojus prie parduotuvės, jam vėl paskambino kaltinamasis E. P. ir pasakė, kad atvažiuoja pasikalbėti, bet niekas nenorėjo laukti ir nuvažiavo į sodybą. Būnant sodyboje dar kartą paskambino kaltinamasis E. P. ir pasakė, kad nori pasišnekėti. Pasakė „atvažiuok į sodybą ir pakalbėsim“. Kaltinamasis E. P. pasakė, kad į sodybą nenori važiuoti ir paprašė, kad jis ateitų šalia sodybos. Kai paskambino kaltinamasis E. P. ir pasakė, kad nori pasikalbėti, jokios grėsmės nejautė ir negalvojo, kad jis bus ne vienas. Už 15 minučių atvažiavo L. V., kurį jis pažinojo iš anksčiau. Priėjus prie automobilio, L. V. liepė lipti į automobilį, o įlipus pradėjo važiuoti toliau nuo sodybos. Važiuojant L. V. jam pasakė „tu tarkis gražiuoju dėl pinigų, kurių prašys“, tai yra 200 eurų, už ką prašys pinigų nesakė, tik pasakė „aš tau draugiškai patariu sutik“. Nuo sodybos pavažiavus apie kilometrą, buvo tarpumiškis. Pamatė kaip iš miško išeina kaltinamasis E. P. ir eina link automobilio. Taip pat pamatė kaltinamąjį N. A.. Išlipus iš automobilio, kaltinamasis E. P. iškart pradėjo keiktis ir pasakė „tu atsakysi už tą bazarą“. Jis nesuprato už ką jis turi atsakyti. Pamatęs keliuku ateinančius mažiausiai penkis asmenis, suprato, kad jam kyla pavojus, todėl ėmė bėgti link ( - ). Jį vijosi kaltinamasis J. J., bet nepavijo. Tada sustojo ir norėjo pasiskambinti sodyboje esantiems draugams. Staiga pamatė, kad vaikinai lipa į L. V. automobilį ir greitai važiuoja link jo. Bėgo į mišką, automobilis privažiavęs prie miško sustojo, iš jo išlipę vaikinai pardėjo jį vytis. Pribėgus pelkę, nebebuvo kur dėtis, tada pirmi pribėgę kaltinamieji J. J. ir M. K. šoko ant jo. Nukritęs ant žemės, užsidengė rankom ir pajuto kaip jie jį daužo į pilvą, galvą. Nepasakys kuris jam atitraukė rankas nuo veido ir sudavė smūgius į veidą. Taip pat buvo smūgiai iš nugaros, bet jis nematė kas spardė. Iš priekio jį spardė kaltinamieji J. J. ir M. K., kas spardė iš nugaros nematė. Tai truko apie minutę laiko, kol pribėgęs L. V. pradėjo šaukti „sustokit“ ir kaltinamieji nustojo jį spardyti. Kaltinamieji N. A., E. P. jam buvo už nugaros ir, jam atsisėdus, kažkuris smogė. Priėjęs L. V. liepė stotis, o priėjęs kaltinamasis E. P. pasakė, „tau nalogas 200 eurų ir iki pirmadienio turi susimokėti, jeigu nesusimokėsi bus dar blogiau, čia buvo tik apšilimas“. Kai paklausė už ką pasakė „tu man sudaužei laikrodį per balių“. Paprašius parodyti laikrodį atsakė „aš jį išmečiau“. Daugiau smurto nebuvo naudojama. L. V. paklausė ar parveš ir pastarasis sutiko tai padaryti. Kaltinamieji liepė jam lipti iš automobilio, tačiau L. V. pasakė „aš pažadėjau ir jį parvešiu“. L. V. jį parvežė į sodybą, paklausius L. V. „kas jie tokie“, pasakė „aš nežinau“. Grįžus į sodybą, nuvažiavo į ( - ) policiją, kur jam buvo liepta važiuoti į ( - ) policiją ir surašė protokolą. Parašė pareiškimą, o apie tai sužinojęs kaltinamasis E. P. skambino jam, norėjo susitaikyti ir prašė, kad atsiimtų pareiškimą. Vykstant ikiteisminiam tyrimui L. V. buvo atvažiavęs su jo pažįstamu ir prašė atsiimti pareiškimą, pasakė „nekišk jų, nes jiems kabo dar kelios bylos“.

24Prie miškelio pamatė iš matymo pažįstamus kaltinamuosius E. P. ir N. A., kiti asmenys buvo nematyti. Kitus asmenis atpažino ( - ) intE.tinėje svetainėje pradėjus ieškoti kaltinamojo E. P. bendrų draugų, kaltinamąjį N. A. iš karto rado, po to atpažino kaltinamuosius M. K. ir J. J.. Kitų asmenų neatpažino. Nuotraukas atspausdino iš ( - ) paskyros ir pateikė tyrimo tarnybai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo akistatos, atpažino kaltinamuosius J. J., M. K., N. A.. Tai tikrai tie asmenys, abejonių, kad ne jie nekilo. Jam buvo padaryti išoriniai kūno sužalojimai ir buvo sulaužyta nosis. Įvykio metu buvo suplėšyti rūbai, sugadinti batai, todėl reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti ir neturtinę žalą, nes buvo sulaužyta nosis, dėl ko jis patyrė didelių nemalonumų. Nosies operacijos dar neatlikta, nes tai nemaža suma. Klinikoje buvo padaryta nosies tomografija, nustatyta kokie buvo lūžimai ir ką reikia daryti. Kas konkrečiai sulaužė nosį negali pasakyti, nes buvo smūgių lavina.

25Kaltinamasis K. A. jam pasiūlė susitikti pasiklabėti degalinėje. Suprato, kad dėl įvykio, kadangi jau anksčiau apie įvykį jam buvo užsiminęs M. V., kad su juo nori pasiklabėti koks tai vaikinas. Su kaltinamuoju K. A. kalbėjo draugiškai, K. A. prašė užtarti už kaltinamąjį J. J., norėjo, kad pasakytų, jog apsipažino, kad tai buvo ne kaltinamasis J. J., nes jis kaltinamąjį J. J. buvo atpažinęs. Kaltinamasis K. A. atsilyginti nežadėjo, kaip suprato už viską turėtų jam atsilyginti kaltinamasis E. P., kad neatpažintų kaltinamojo J. J.. Kaltinamasis K. A. pripažino, kad kaltinamasis J. J. įvykyje dalyvavo, bet tai atsitiko atsitiktinai. Su savimi turėjo diktofoną ir įrašinėjo pokalbį, nes tai buvo iš anksto sutarta su ikiteisminio tyrimo pareigūnais.

26Liudytojas L. V. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis E. P. yra vaikystės draugas, ir šiuo metu su juo nesipyksta. Kaltinamieji N. A., J. J., M. K., K. A. ir nukentėjusysis M. B. yra tik pažystami, susitikę sveikinasi, artimai nebendrauja. 2015-04-26, apie pietus, jam paskambino kaltinamasis E. P., tikslu paprašyti, kad iš sodybos vienkiemyje, esančios už ( - ), kaimo pavadinimo nežino, atvežtų M. B.. Sakė, reikia su M. B. pakalbėti. Kaltinamasis E. P. pats nevažiavo, galbūt dėl to, kad buvo išgėręs, o gal dėl to, kad nenorėjo susitikti su G. A.. Kaltinamasis E. P. sakė, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo dėl to, kad švenčiant gimtadienį M. B. sudaužė jo laikrodį. Kaltinamasis E. P. pasakė, kad palauks prie miško keliuko, pakalbės ir viskas. Sodybą, iš kurios reikėjo paimti M. B., gerai žinojo, nes vienas iš savininkų yra jo vaiko krikšto tėvas. Kiek žino, kaltinamasis E. P. skambino M. B., kuris sutiko su kaltinamuoju susitikti. Apie kaltinamojo sudaužytą laikrodį pasakojo G. A., todėl važiuojant su M. B. galėjo sakyti, kad jis tą laikrodį atpirktų. Važiavo, kol pamatė kaltinamąjį E. P., kuris buvo vienas, išėjęs ant keliuko. Kol apsisukęs pastatė automobilį, išgirdo, kad miške šūkaujant. Nubėgęs į tą vietą, pamatė, kad kaltinamasis E. P. muša nukentėjusįjį M. B.. Buvo dar trys ar keturi žmonės, bet jų nepažįsta, jie tik stovėjo, nežino ar jie mušė nukentėjusįjį M. B.. Įvykio vietoje kartu su kaltinamuoju E. P. buvusių asmenų nepažįsta, teismo salėje jų nėra. Kai atvežęs išleido M. B., iki kol atėjo į vietą išgirdęs šūkavimus, praėjo 5–10 minučių. Nepamena, į kokias kūno vietas kaltinamasis E. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam M. B.. Po to nukentėjusįjį M. B. parvežė atgal į sodybą, o kur kaltinamasis E. P. nuėjo, nežino. Nepastebėjo ant nukentėjusiojo M. B. sumušimo žymių, gal buvo rūbai purvini, nežino. Kaltinamasis E. P. šaukė, kad niekur nevežtų, bet jis pasakė, kad „aš atvežiau, aš ir parvešiu“. Po įvykio, tą pačią, o gal kitą dieną su kaltinamuoju E. P. kalbėjo telefonu, apie ką nepamena. Po to įvykio su nukentėjusiuoju M. B. buvo susitikę pirmadienį. Vizualiai nesimatė sumušimo žymių, nei mėlynių, nubrozdinimų, tik akis kiek pabrėžta. Nukentėjusįjį M. B. buvo sutikęs savaitgalį kavinėje, kalbėjo, sakė atsiimti pareiškimą, tačiau nukentėjusysis M. B. pasakė, kad neatsiims, nes tai principo reikalas. Iki įvykio yra matęs, kad kaltinamasis E. P. kartu buvo su kaltinamaisiais N. A., M. K., J. J..

27Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis M. B. klasės draugas. 2015 m. balandžio 25 d. ( - ) vyko gimtadienis pas kaltinamojo E. P. pusbrolį V. A.. Žmonių buvo apie dvidešimt. Buvo ir nukentėjusysis ir kaltinamasis E. P.. Alkoholis buvo vartojamas ir gana daug. Jis keletą kartų buvo susitikęs su kaltinamojo E. P. drauge ir gal kaltinamajam tai įžiebė pyktį ant jo. Kaltinamasis E. P. pradėjo jį įžeidinėti, bet jis buvo stipriai girtas, todėl ne viską prisimena, kam pasakojo, kad kaltinamasis E. P. jį pastūmė, tačiau jis nukentėjusiuoju nesijaučia. Nukentėjusysis M. B. konflikto metu jį norėjo užstoti ir dėl to prasidėjo konfliktas, tačiau muštynių nebuvo. Kaltinamasis E. P. sekantį rytą išvažiavo, o kiti važiavo į pirtį. Būdamas pirtyje, nepastebėjo, kad nukentėjusysis būtų kur nors išvykęs. Vėliau pamatė pareinantį nukentėjusįjį, kuris buvo stipriai sumuštas, rūbai purvini. Nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis E. P. su „chebra“. Kaltinamasis E. P. iš nukentėjusiojo prašė 200 eurų už sudaužytą laikrodį. Kas galėjo nutikti laikrodžiui nieko nežino, nematė.

28Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. balandžio 25 d. šventė V. A. gimtadienį. Gimtadienis buvo švenčiamas ( - ), V. A. namuose. Gimtadienyje buvo vartojamas alkoholis. Kaltinamasis E. P. konfliktavo su ten buvusiais svečiais, konfliktavo su juo, dar su ten buvusiu vaikinu, o nukentėjusysis M. B. stengėsi kaltinamąjį nuraminti. Kadangi kaltinamasis E. P. norėjo su visais muštis, tai nukentėjusysis M. B. kaltinamajam E. P. pasiūlė jį pulti, sakė, kad panaudos imtynių veiksmus. Muštynės neįvyko, visi išsiskirstė. Sekančią dieną važiavo pas V. A. tėvus į sodybą, į pirtį. Kažkurį laiką nukentėjusiojo M. B. nematė, o po to pamatė, kad nukentėjusysis buvo sumuštas. Nukentėjusysis sakė, kad jam telefonu skambino kaltinamasis E. P., kvietė pasikalbėti dėl laikrodžio. Sakė, kad automobiliu nuvažiavus į pamiškę, ir išlipus iš automobilio, jį užpuolė gauja žmonių, tačiau smulkmenų nepasakojo, o jis ir neklausinėjo. Gal nukentėjusysis ir sakė, kad kaltinamasis E. P. iš jo reikalavo 200 eurų už sudaužytą laikrodį.

29Liudytoja I. R. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamuosius E. P. ir N. A. pažįsta, kaltinamųjų J. J., M. K., K. A. nepažįsta. Nukentėjusįjį M. B. pažįsta iš matymo. 2015 m. balandžio 25 d. buvo kaltinamojo E. P. pusbrolio gimtadienyje, kuris vyko ( - ). Gimtadienyje buvo vartojamas alkoholis. Kaltinamasis E. P. gimtadienyje konfliktavo su vienu vaikinu, kuris buvo atvykęs iš ( - ), tačiau kuo jis vardu nežino. Jie konfliktavo dėl kažkokios merginos. Kaltinamasis E. P. provokavo konfliktą susistumdydavo su tuo vaikinu, provokavo žodžiais, tačiau, kad būtų naudojamas fizinis smurtas, nematė. Kad tarp nukentėjusiojo M. B. ir kaltinamojo E. P. būtų kilęs konfliktas nematė. Kaip lauke kilo muštynės ji nematė, tačiau išgirdusi triukšmą, išėjo į lauką. Lauke buvo daug žmonių, kurie išskyrė besimušančius. Jai kaltinamasis E. P. padavė sudaužytą laikrodį ir prašė, kad ji jį pasaugotų, nes jis jį gali pamesti. Buvo sudužęs laikrodžio stikliukas, laikrodis nebeveikė. Kokiomis aplinkybėmis ir kaip buvo sudaužytas laikrodis nematė. Tą vakarą tuo viskas ir pasibaigė. Sekančią dieną ji kaltinamojo E. P. nematė, o dar kitą dieną ji jam perdavė laikrodį. Kai kaltinamąjį E. P. sutiko ir perdavė jam laikrodį, kaltinamasis jai apie jokius įvykius nepasakojo.

30Liudytojas M. V. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju N. A. pažįstamas, teko kartu su juo sportuoti. Nukentėjusįjį M. B. pažįsta 2–3 metus. Kaltinamasis N. A. paskambino telefonu ir pasakė, kad nori susisiekti su nukentėjusiuoju M. B.. Paklausus, kas nutiko, pasakė, kad kažkokios muštynės įvyko. Pasakė, kad jis pats M. B. paklaus. M. B. papasakojo, kad jį kažkokiam kaime sumušė kažkokia gauja. M. B. pasakė, kad su juo nori susisiekti ir pasikalbėti dėl savo draugo vienas žmogus. M. B. davė savo telefono numerį, kurį perdavė kaltinamajam N. A..

31Liudytojas S. M. teismo posėdyje parodė, kad jo dukra draugavo su kaltinamuoju K. A.. Dukrai jis leido naudotis automobiliu „BMW“. Dukra pasakojo, kad 2015 m. buvo nuvykusi kartu su kaltinamuoju K. A. į kažkokią degalinę, kur kaltinamasis bendravo su kažkokiu vaikinu.

32Liudytoja E. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis K. A. yra jos draugas. Automobilis „BMW“ yra jos tėvo ir jis leido jai juo naudotis. Dažniausiai automobilį vairuodavo ji, bet kartais ir kaltinamasis K. A.. 2015 m. kovo 1 d. su kaltinamuoju K. A. važiavo apsipirkti ir užsuko į degalinę, ji buvo automobilyje, kaltinamasis K. K. A. išlipęs iš automobilio kalbėjo su nukentėjusiuoju, tačiau apie ką jie kalbėjo, nežino. Pokalbis truko iki 10 minučių. Kaltinamasis K. A. grįžęs jai nieko nesakė, o ji jo neklausinėjo. Kaltinamasis K. A. vėliau jai pasakė, kad draugo J. paprašytas važiavo pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Salėje yra J. .

33Liudytojas T. Č. teismo posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo J. J. draugas. Kiti kaltinamieji pažįstami, kaip J. J. draugai. Kaltinamasis J. J. jam pasakojo, kad yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, tačiau nepasakojo, kokį ir kaip, sakė, kad jį kaltina muštynėmis, tačiau sakė, kad muštynėse nedalyvavo.

342015-04-29 įvykio vietos pažiūros protokole (1 t., b. l. 34–36, 38) užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ) rajone, netoli ( - ) miesto, ( - ) kaimo miško teritorijoje, kurią nurodė nukentėjusysis M. B. ir nurodė, kad nurodytoje vietoje jis buvo sumuštas.

352015-05-18 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., b. l. 34–36, 38), kurioje konstatuota, kad: 1. M. B. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinėje kaktos pusėje, pereinanti į smilkinį, kairėje nugaros pusėje ir kairėje pilvo pusėje, odos nubrozdinimas kairio antakio srityje. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis ir tiriamojo paaiškinimu, sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-04-26. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, paveikus galvą, kairę nugaros pusę ir kairę pilvo pusę. 4. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. 5. M. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. 6. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

362015-04-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 53–55) užfiksuota, kad nukentėjusysis M. B. pateikė dvi atspausdintas, jį sumušusių asmenų, nuotraukas.

372015-06-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 60–63) užfiksuota, kad nukentėjusysis M. B. pateikė tris atspausdintas, jį sumušusių asmenų, nuotraukas.

382015-07-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 69–70) užfiksuota, kad nukentėjusysis M. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė džinsines kelnes ir marškinius, kuriuos vilkėjo įvykio metu.

392016-01-25 apžiūros protokole (t. 1, b. l. 71–74) užfiksuota nukentėjusiojo M. B. pateiktų drabužių: džinsinių kelnių ir marškinių apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad ant marškinių susegimo juostos trūksta dviejų sagų, kurios galimai buvo išplėštos, nes tose vietose, kur buvo sagos matosi išplėšti marškinių medžiagos siūlai. Taip pat nustatyta, kad priekinėje, dešinėje kelnių pusėje yra 7,5 cm dydžio skylė. Skylės kraštuose matosi ištempti siūlai.

402016-03-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniosios tyrėjos D. B. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 132–135) nurodyta, kad N. A. naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr. ( - ), o J. J. naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr ( - ).

412015-06-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo D. R. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 172) nurodyta, kad Šiaulių apskrities VPK KP ONTV disponuojama duomenimis, jog M. K. naudojasi mobilaus ryšio abonentų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), J. J. naudojasi mobilaus ryšio abonentų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ).

422016-06-15 nukentėjusysis M. B. elektroniniu paštu (1 t., b. l. 173) atsiuntė naują M. K. naudojamą mobilaus ryšio telefono abonento Nr. ( - ).

43Pagal prokuroro 2015-06-17 nutarimą išreikalauti informaciją (dokumentus), patvirtintą ( - ) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos A. B. (1 t., b. l. 175, 177–184, 2 t., b. l. 47–48) buvo gautos nukentėjusiojo M. B., įtariamųjų E. P., N. A., M. K., J. J. ir liudytojo L. V. naudojamų mobilaus ryšio telefonų numerių išklotinės už laikotarpį nuo 2015-04-26 iki 2015-04-27. Atlikus minėtų išklotinių analizę nustatyta, kad 2015-04-26 M. B. su E. P. bendravo 6 kartus. Taip pat nustatyta, kad 2016-04-26 E. P. bendravo su N. A., R. L., L. V., M. K.. Išanalizavus M. K. naudojamų mobilaus ryšio abonentų išklotines, nustatyta, kad 2015-04-26 laikotarpiu nuo 11.14 val. iki 17.04 val. M. K. iš savo abonentinio numerio ( - ) bendravo su asmeniu, kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. ( - ). Nustatyta, kad minėtu numeriu naudojosi O. B.. Taip pat M. K. 2015-04-26 bendravo su R. L., N. A..

442016-03-14 gautame atsakyme iš ( - ) pataisos namų-atvirosios kolonijos (2 t., b. l. 56) nurodyta, kad M. K. lankyti buvo atvykę: 2015-08-14 O. B., 2015-12-23 J. J..

45Pagal 2015-07-15 ( - ) apylinkės teismo teisėjo M. S. nutartį (2 t., b. l. 59–82) buvo leista pasiklausyti E. P. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti šių pokalbių įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti, kaupti bei daryti įrašus. Atliekant E. P. naudojamo telefono abonento Nr. ( - ) kontrolę, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, iš kurių turinio darytina išvada, kad E. P. bendrauja su N. A., M. K., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Nustatyta, kad E. P. gyveno M. K. (jo sutikimu) bute, esančiame ( - ) (mokėjo mokesčius, tvarkė sulūžusią durų spyną), taip pat M. K. kvietė E. P. atvykti pas jį į pataisos namus. E. P. kontroliuojamu laikotarpiu palaikė ryšius su N. A..

462016-05-13 atlikus bendrą M. B., L. V., R. L., E. P., N. A., J. J. ir M. K., naudojamų mobilaus ryšio telefonų abonentų numerių išklotinių analizę (2 t., b. l. 109–119) nustatyta, kad 2015-04-26, laikotarpiu nuo 13:08:50 val. iki 16:31:40 val., M. B., L. V. R. L., E. P., N. A., J. J. ir M. K. naudojami abonentiniai telefonų numeriai skambučių, SMS žinučių siuntimo metu buvo prisijungę prie mobilaus ryšio operatorių celių, veikiančių įvykio vietoje (( - )).

472016-03-01savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (2 t., b. l. 127–128) užfiksuota, kad nukentėjusysis M. B. pateikė garso įrašą.

482016-04-18 atliktoje M. B. pateikto garso įrašo šifruotėje-suvestinėje (2 t., b. l. 130–133), (teismo posėdyje nustatyta, kad pokalbis vyksta tarp nukentėjusiojo M. B. ir kaltinamojo K. A.) užfiksuotas pokalbio tarp M. B. ir kaltinamojo K. A. pokalbio turinys, iš kurio nustatyta, kad kaltinamasis K. A. pačioje pokalbio pradžioje pasako, kad atvyko nuo J. (o ne dėl J. kaip teismo posėdyje parodė), kuris jam pasakė, kad ne laiku ir ne vietoje pasimaišė, kad jam situacija ne per geriausia, nežino ką daryti. Į klausimą ar jis nepažįsta E. (P.) atsako, kad nėra dideli draugai, važiavo pasiimti automobilio ir pateko tarp draugų rato. M. B. pasiteiravus ar nuo J., K. A. nurodė, kad taip, dėl J., kurio situacija ne kokia, nes dar dvi bylos jam iškeltos. Pasako, kad jam pasakojo, kad įvykio vietoje buvo daug asmenų ir jis (M. B.) žino kas pagrindiniai kaltininkai. Jį domina kaip padėti J., o kiti jo nedomina, nes tai kita kompanija, o J. ten ne laiku ir ne vietoje pasirodė. Pasako, kad vienas iš ten buvusių prisiims kaltę. J. jo draugas, po pokalbio su juo, nori J. padėti. Nurodė, kad J. J. atlygintų M. B. padarytą žalą, bei minėjo, kad yra kas prisiims kaltę, kad M. B. nurodytų, jog apsipažino atpažindamas J. J., už tai siūlė piniginį atlygį. Taip pat pasako, kad sumokės tie kas J. įvėlė į tą dalyką. Pasako, kad kalbėjo su M. (K.), kuris pasakė, kad nežino kaip ten viskas vyko.

49Pažymėtina, kad viso pokalbio metu kaltinamasis K. A. nei karto nepaminėjo, kad kaltinamasis J. J. įvykyje nedalyvavo ir smurto prieš nukentėjusįjį M. B. nenaudojo.

502016-03-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (2 t., b. l. 136–137) užfiksuota, kad UAB „L. B.“ pateikė filmuotą vaizdo medžiagą iš degalinės, esančios ( - ).

512016-03-10 apžiūros protokole (2 t., b. l. 138–146) užfiksuota, kad buvo apžiūrėta UAB „L. B.“ pateikta filmuota vaizdo medžiaga. Nustatyta, kad 2016-03-01 apie 14.40 val., degalinėje, esančioje ( - ) buvo M. B.. 14:45:49 val. užfiksuota, kad į degalinės teritoriją įvažiuoja automobilis „BMW“, valst. Nr. ( - ).

522016-03-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (2 t., b. l. 148–151) užfiksuota, kad M. B. atpažino asmenį, su kuriuo 2016-03-01 buvo susitikęs degalinėje „L.“, esančioje ( - ), priešais prekybos centrą „T.“ ir kuris nurodė, kad atvyko pasikalbėti nuo J. . Pokalbio metu šis vaikinas nurodė, kad M. B. pagelbėtų J. jei nurodytų, kad jis apsipažino ir siūlė pagalvoti apie pinigų sumą, už kurią jis sutiktų pagelbėti J., nurodydamas, kad atpažindamas J. jis apsipažino ir pakeistų savo parodymus duotus tyrimo metu. Atpažintasis asmuo yra K. A..

53Dėl įrodymų vertinimo

54Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4). Įrodymais gali būti duomenys, padedantys atskleisti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, išsiaiškinti byloje keliamų versijų tikrumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais proceso veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (pvz., įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, gynėjas, nukentėjusysis ir kt.), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“).

55Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. B. 2015-04-29 (1 t., b. l. 53–55) pateikė dvi atspausdintas jį sumušusių asmenų (taip nurodo pats nukentėjusysis) nuotraukas, 2015-06-09 (1 t., b. l. 60-63) pateikė tris atspausdintas jį sumušusių asmenų (taip nurodo pats nukentėjusysis) nuotraukas, o 2016-03-01 (2 t., b. l. 127–128) pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo M. B. ir kaltinamojo K. A. pokalbis.

56Teismo posėdyje kaltinamieji ir jų gynėjai suabejojo, ar nukentėjusiojo M. B. pateikti duomenys gali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

57Nukentėjusiojo teisių sąrašas pateiktas BPK 28 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kitų teisių, yra įtvirtintos nukentėjusiojo teisės teikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Minėta teisės norma suponuoja aktyvų nukentėjusiojo dalyvavimą procese. Šiomis teisėmis jis gali naudotis taip pat, kaip ir kaltinamasis, tai atitinka BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, garantuojantį kaltinimo ir gynybos šalims bylos nagrinėjimo teisme metu lygias procesines teises. Pagal BPK 98 straipsnį nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką pateikti įrodymus leidžiama bet kurioje proceso stadijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-191/2005).

58Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015-04-26 nukentėjusysis M. B. grupės asmenų, iš kurių nukentėjusysis pažinojo tik kaltinamąjį E. P., buvo sumuštas. Siekdamas išsiaiškinti, kas galėjo būti kartu su kaltinamuoju E. P. nukentėjusysis M. B. internetinėje svetainėje ( - ) pradėjo ieškoti kaltinamojo E. P. draugų ir tokiu būdu atpažino kaltinamuosius J. J., N. A., M. K., kurių nuotraukas atspausdino ir perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu daiktų, dokumentų pateikimo protokolais pateiktos atspausdintos nuotraukos buvo pridėtos prie bylos. Kaltinamasis K. A., siekdamas padėti kaltinamajam J. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ėmė ieškoti galimybės susitikti su nukentėjusiuoju M. B.. Nukentėjusysis M. B., sužinojęs apie tai iš liudytojo M. V., apie susitikimo vietą ir laiką pranešė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriems pritarus buvo nutarta padaryti pokalbio įrašą. 2016-03-01 susitikimo su kaltinamuoju K. A. metu padarytą garso įrašą, kuris pridėtas prie baudžiamosios bylos, nukentėjusysis M. B. (kaltinamasis K. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu neneigė, kad tai jo susitikimo su nukentėjusiuoju pokalbio įrašas, neneigė jo vientisumo) tą pačią dieną pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuris daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo pridėtas prie bylos.

59Privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, nėra draudžiamas (2007 m. spalio 25 d. sprendimas byloje van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2008). Taip pat nėra draudžiama pateikti internetinėje erdvėje rastas nuotraukas, todėl nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos nuotraukos ir garso įrašas, nors ir nebuvo gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, pagrįstai buvo pripažinti įrodymais.

60Dėl BK 181 straipsnio ir 294 straipsnio nuostatų taikymo

61Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už turto prievartavimą atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kai darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę ir (ar) fizinę prievartą, ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant ir (ar) panaudojant fizinį smurtą. Pažymėtina, kad būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis. Kai prievarta reiškiamos turtinės pretenzijos turi teisėtą pagrindą, veika, nustačius visus kitus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, gali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas (BK 294 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-562/2011, 2K-296/2013, 2K-133-677/2015, 2K-473-303/2015).

62Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-53-693/2018).

63Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu įstatymų leidėjas nurodo smurtinį šio nusikaltimo padarymo būdą (BK 294 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-183/2012 išaiškino, kad kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų to paties straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui, nustatymu. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-177/2014, 2K-351/2014, 2K-270-693/2016, 2K-145-788/2016, 2K-53-693/2018). Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę.

64Išoriškai objektyvieji turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs. Abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimai tolesni veiksmai, nukeipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas. Be to, jis nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, t. y. vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo asmens perduoti turtą.

65Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo svarbūs ir subjektyvieji veikų požymiai. Turto prievartavimo atveju kaltininkas suvokia, kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę.

66Pagal susiformavusią teismų praktiką, pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina tariamos teisės įgyvendinimo pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-296/2013). Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė.

67Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK

68294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).

69Faktiniais duomenimis – kaltinamojo E. P., nukentėjusiojo M. B., liudytojų A. P., V. B., I. R. parodymais, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 25 d. ( - ), buvo švenčiamas V. A. gimtadienis, kuriame be kitų svečių buvo kaltinamasis E. P. ir nukentėjusysis M. B.. Buvo vartojamas alkoholis ir kaltinamasis E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ėmė priekabiauti prie kitų gimtadienyje buvusių svečių. Nukentėjusysis M. B. norėjo kaltinamąjį E. P. nuraminti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris neperaugo į muštynes. Kaltinamasis E. P. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis M. B. jo laikrodį sudaužė, kai jis ranka, ant kurios buvo laikrodis, užsidengė kai M. B. koja norėjo jam įspirti į galvą. Nukentėjusysis M. B. teismo posėdyje parodė, kad matė kaip kaltinamasis E. P. nusisegė laikrodį ir padavė I. R.. Miške, baigus naudoti prieš jį smurtą, kaltinamasis E. P. pasakė, „tau nalogas 200 eurų ir iki pirmadienio turi susimokėti, jeigu nesusimokėsi bus dar blogiau, čia buvo tik apšilimas“. Kai paklausė už ką pasakė „tu man sudaužei laikrodį per balių“. Paprašius parodyti laikrodį atsakė „aš jį išmečiau“. Liudytoja I. R. teismo posėdyje parodė, kad buvo kambaryje, o kai išgirdusi lauke triukšmą, išėjo į lauką, jai kaltinamasis E. P. padavė sudaužytą laikrodį, kurį vėliau ji jam grąžino. Liudytojas L. V. teismo posėdyje parodė, kad veždamas nukentėjusįjį M. B. susitikti su kaltinamuoju E. P. galėjo kalbėti apie laikrodį. Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, kad būdamas pirtyje, nepastebėjo, kad nukentėjusysis M. B. būtų kur nors išvykęs. Vėliau pamatė pareinantį nukentėjusįjį M. B., kuris buvo stipriai sumuštas, rūbai purvini. Nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis E. P. su „chebra“. Kaltinamasis E. P. iš nukentėjusiojo reikalavo 200 eurų už sudaužytą laikrodį. Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad būnant pirtyje kažkurį laiką nukentėjusiojo M. B. nematė, o po to pamatė, kad nukentėjusysis buvo sumuštas. Nukentėjusysis sakė, kad jam telefonu skambino kaltinamasis E. P., kvietė pasikalbėti dėl laikrodžio, kad automobiliu nuvažiavus į pamiškę, ir išlipus iš automobilio, jį užpuolė gauja žmonių, tačiau smulkmenų nepasakojo, o jis ir neklausinėjo. Gal nukentėjusysis ir sakė, kad kaltinamasis E. P. iš jo reikalavo 200 eurų už sudaužytą laikrodį.

70Teismas įvertinęs teismo posėdyje ištirtus konstatuoja, kad 2015-04-25 švenčiant V. A. gimtadienį, buvo sudaužytas kaltinamojo E. P. laikrodis, kas tai padarė tiksliai nenustatyta, tačiau kaltinamasis E. P. buvo įsitikinęs, kad tai padarė nukentėjusysis M. B.. Byloje nenustatyta, kad 2015-04-25, gimtadienio šventėje, tarp kaltinamojo E. P. ir nukentėjusiojo M. B. būtų kilęs fizinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis būtų sumušęs kaltinamąjį E. P., o pastarasis, siekdamas už tai atkeršyti, būtų siekęs sumušti nukentėjusįjį M. B.. Kaltinamasis E. P. siekia, kad už sugadintą laikrodį, padarytą žalą – 200 eurų, atlygintų nukentėjusysis M. B.. 2015-04-26 kaltinamasis E. P. telefonu, ne vieną kartą, skambina nukentėjusiajam M. B., siūlo susitikti ir pasikalbėti, tačiau nesutinka atvykti ir pasikalbėti į sodybą, kur nukentėjusysis M. B. kartu su kitais šventės dalyviais ruošiasi maudytis pirtyje. Skambindamas paskutinį kartą, kaltinamasis E. P. nukentėjusiajam M. B. pasako, kad atvažiuos jų pažįstamas L. V., kuris ir atveš į susitikimo vietą. Kaltinamasis E. P. kartu su kaltinamaisiais N. A., J. J., M. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nukentėjusiojo laukia nuošalioje vietoje – pamiškėje, ( - ) kaimo, ( - ) rajone. L. V., veždamas nukentėjusįjį M. B. į susitikimo vietą, pastarajam draugiškai pataria gražiuoju tartis dėl pinigų, kurių prašys. Nuvykus į vietą, nukentėjusysis pamato kaip iš miško išeina kaltinamieji E. P. ir N. A. (kurį pažinojo iš matymo) ir kaltinamasis E. P. iškart pradeda keiktis, sakyti „tu atsakysi už tą bazarą“. Nukentėjusysis M. B., pamatęs keliuku ateinančius mažiausiai penkis asmenis, supranta, kad jam kyla pavojus, todėl ėmė bėgti link ( - ). Bėga į mišką, o vaikinai jį vejasi. Pribėgus pelkę, nukentėjusįjį pasiveja kaltinamieji J. J. ir M. K. (kuriuos jis vėliau atpažino iš nuotraukų ( - )), parverčia ant žemės. Kaltinamieji E. P., N. A., J. J. ir M. K. rankomis ir kojomis suduoda smūgius nukentėjusiajam M. B. į kūną, galvą, kol atbėgęs L. V. pradeda šaukti „sustokit“. Kaltinamasis E. P. nukentėjusiajam M. B. pasako, „tau nalogas 200 eurų ir iki pirmadienio turi susimokėti, jeigu nesusimokėsi bus dar blogiau, čia buvo tik apšilimas“. Paklausus už ką, pasakė: „Tu man sudaužei laikrodį per balių“.

71Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamasis E. P., neigė, kad įvykio vietoje, ( - ) rajone, ( - ) laime, pamiškėje, būtų dalyvavę kaltinamieji N. A., M. K., J. J. ir jie būtų naudoję prieš nukentėjusįjį M. B. fizinį smurtą. Kaltinamieji N. A., M. K., J. J. neigia buvę įvykio vietoje ir naudoję prieš nukentėjusįjį M. B. fizinį smurtą. Nukentėjusysis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje parodė, kad atvykus į įvykio vietą pamatė kaltinamąjį E. P., pažino įvykio vietoje buvusį kaltinamąjį N. A., kurį žinojo iš matymo, bei daugiau žmonių, kurių nepažinojo, tačiau vėliau juos iš nuotraukų atpažino kaltinamojo E. P.( - ) paskyroje ir padarytas nuotraukas pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

72Teismo posėdyje kaltinamasis E. P. parodė, kad, sutaręs su nukentėjusiuoju M. B. susitikti, sėdo į savo automobilį ir važiavo į susitikimo vietą. ( - ), prie parduotuvės, sustojo nusipirkti mineralinio vandens. Ten sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną, su kuriuo buvo dar vienas jam nepažįstamas jaunuolis. Paklausė kur jis važiuoja ir jis jiems atsakė, kad turi problemų ir važiuoja aiškintis. Vaikinai pasisiūlė važiuoti kartu, o jis tam neprieštaravo. Visi trys nuvažiavo į ( - ) kaimą, kur netrukus atvyko L. V. ir nukentėjusysis M. B.. Atvykęs nukentėjusysis M. B., neigė sudaužęs laikrodį, atsisakė už jį atlyginti, todėl jie pradėjo ginčytis, tarp jų įvyko konfliktas. Nukentėjusysis M. B. ėmė bėgti link miškelio, gal išsigando kartu su juo atvykusių draugų, o jis, galvodamas, kad nukentėjusysis nenori atlyginti padarytos žalos, ėmė jį vytis. Prabėgęs apie 30 metrų, nukentėjusysis M. B. nugriuvo ant žemės, o jis pribėgęs rankomis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į šoną. M. B., gulėdamas ant žemės, buvo rankomis užsidengęs galvą. Jis nei rankomis, nei kojomis nukentėjusiajam M. B. į galvą smūgių nesudavė. Susilaužyti nosį nukentėjusysis galėjo virsdamas ant žemės. Kartu su juo atvykę vaikinai nukentėjusiajam M. B. smūgių nesudavė. Kaltinamojo J. J. nepažinojo. Nukentėjusysis M. B. teismo posėdyje parodė, kad kai paskambino kaltinamasis E. P. ir pasakė, kad nori pasikalbėti, jokios grėsmės nejautė ir negalvojo, kad jis bus ne vienas. Už 15 min. atvažiavo L. V., kurį jis pažinojo iš anksčiau. Priėjus prie automobilio, L. V. liepė lipti į automobilį, o įlipus pradėjo važiuoti toliau nuo sodybos. Važiuojant L. V. jam pasakė „tu tarkis gražiuoju dėl pinigų kurių parašys“, tai yra 200 eurų, už ką prašys pinigų nesakė, tik pasakė „aš tau draugiškai patariu sutik“. Nuo sodybos pavažiavus apie kilometrą buvo tarpumiškis. Pamatė kaip iš miško išlenda kaltinamasis E. P. ir eina link automobilio. Taip pat pamatė kaltinamąjį N. A.. Išlipus iš automobilio, kaltinamasis E. P. iškart pradėjo keiktis ir pasakė „tu atsakysi už tą bazarą“. Jis nesuprato už ką jis turi atsakyti. Pamatęs keliuku ateinančius mažiausia penkis asmenis, suprato, kad jam kyla pavojus, todėl ėmė bėgti link ( - ). Jį vijosi kaltinamasis J. J., bet nepavijo. Tada sustojo ir norėjo pasiskambinti sodyboje esantiems draugams. Staiga pamatė, kad vaikinai lipa į L. V. automobilį ir greitai važiuoja link jo. Bėgo į mišką, automobilis privažiavęs prie miško sustojo, iš jo išlipę vaikinai pardėjo jį vytis. Pribėgus pelkę, nebebuvo kur dėtis, tada pirmi pribėgę kaltinamieji J. J. ir M. K. šoko ant jo. Nukritęs ant žemės, užsidengė rankom ir pamatė kaip jie jį daužo į pilvą, galvą. Nepasakys kuris jam atitraukė rankas nuo veido ir sudavė smūgius į veidą. Taip pat buvo smūgiai iš nugaros, bet jis nematė kas spardė. Iš priekio jį spardė kaltinamieji J. J. ir M. K., kas spardė iš nugaros nematė. Tai truko apie minutę laiko, kol pribėgęs L. V. pradėjo šaukti „sustokit“ ir kaltinamieji nustojo jį spardyti. Kaltinamieji N. A., E. P. jam buvo už nugaros ir, jam atsisėdus, kažkuris smogė. Priėjęs L. V. liepė stotis, o priėjęs kaltinamasis E. P. pasakė, „tau nalogas 200 eurų ir iki pirmadienio turi susimokėti, jeigu nesusimokėsi bus dar blogiau, čia buvo tik apšilimas“. Kai paklausė už ką pasakė „tu man sudaužei laikrodį per balių“. Liudytojas L. V. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis E. P. 2015-04-26, apie pietus, jam paskambino tikslu paprašyti, kad iš sodybos vienkiemyje, esančios už ( - ), kaimo pavadinimo nežino, atvežtų M. B.. Kaltinamasis E. P. sakė, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo dėl to, kad švenčiant gimtadienį laikrodį sudaužė. Kaltinamasis E. P. pasakė, kad palauks prie miško keliuko, pakalbės ir viskas. Kada į nurodytą vietą atvežė nukentėjusįjį M. B., matė, kad prie miško keliuko stovėjo vienas kaltinamasis E. P.. Iki įvykio yra matęs, kad kaltinamasis E. P. kartu buvo su kaltinamaisiais N. A., M. K., J. J.. Kaltinamasis N. A. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. balandžio 26 d. buvo ( - ), kur gyvena jo pusseserė ir ten, po pietų, šventė jos gimtadienį. 2015 m. balandžio 25 d. buvo ( - ), pas draugę. Ar 2018 m. balandžio 26 d. buvo susitikęs su E. P., nepasakys. Nukentėjusiojo M. B. išvis nepažįsta. Kaltinamasis E. P. draugas, kaltinamojo J. J. nepažįsta, kaltinamąjį M. K. žino iš matymo, kaltinamojo N. A. nepažįsta. Nukentėjusiojo M. B. nepažįsta ir prieš jį niekada fizinio smurto nenaudojo. 2015 m. balandžio 26 d., ryte, kaltinamąjį E. P. parvežė iš baliaus į namus. Kaltinamasis E. P. sakė, kad buvo konfliktas dėl kažkokio laikrodžio, kad kažkas laikrodį sudaužė. Kaltinamasis J. J. teismo posėdyje parodė, kad dėl 2015 m. balandžio 26 d. įvykio nieko negali pasakyti, nes įvykio vietoje nedalyvavo, su kitais kaltinamaisiais nebuvo susitikęs. Nukentėjusiojo M. B. nepažįsta. Su kaltinamuoju K. A. pažįstami, kartu sportuodavo, kalbėjo apie įvykį, kuriame jis nedalyvavo, kad jam iškelta baudžiamoji byla už kanapių auginimą, tačiau neprašė jokios pagalbos. Kiek pamena, įvykio dieną galėjo skambinti kaltinamajam M. K. ir tartis dėl automobilio pardavimo, tačiau su juo kartu niekur nevyko. Kaltinamojo N. A. nepažįsta. Kaltinamąjį N. P. matydavo kada jie būdavo kartu su kaltinamuoju M. K.. Įvykio dieną galėjo būti pas tetą ( - ). Nežino kodėl jo telefonas galėjo būti fiksuojamas celėje kur vyko nusikaltimas,( - ) kaime nėra gyvenime buvęs. Kaltinamasis M. K. teismo posėdyje parodė, kad apie 2015 m. balandžio 26 d. įvykį nieko negali pasakyti, nes įvykio vietoje nebuvo ir tą dieną iš ( - ) niekur nebuvo išvykęs. Nukentėjusiojo nepažįsta, jį pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu kada tarp jų buvo atliekama akistata. Kaltinamąjį K. A. pažįsta iš matymo, kaltinamąjį J. J. pažįsta, nes jis padėjo parduoti automobilį, gal įvykio dieną ir buvo jį sutikęs ( - ). Kaltinamąjį N. A. pažįsta. 2016-01-25 apžiūros protokole (t. 1, b. l. 71–74) užfiksuota nukentėjusiojo M. B. pateiktų drabužių: džinsinių kelnių ir marškinių apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad ant marškinių susegimo juostos trūksta dviejų sagų, kurios galimai buvo išplėštos, nes tose vietose, kur buvo sagos matosi išplėšti marškinių medžiagos siūlai. Taip pat nustatyta, kad priekinėje, dešinėje kelnių pusėje yra 7,5 cm dydžio skylė. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis N. A. naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. ( - ), kaltinamasis J. J. naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. ( - ) (1 t., b. l. 132–135), kaltinamasis M. K. naudojosi mobilaus ryšio abonentų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kaltinamasis J. J. naudojosi mobilaus ryšio abonentų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (1 t., b. l. 172). Pagal prokuroro 2015-06-17 nutarimą išreikalauti informaciją (dokumentus), patvirtintą Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, buvo gautos nukentėjusiojo M. B., įtariamųjų E. P., N. A., M. K., J. J. ir liudytojo L. V. naudojamų mobilaus ryšio telefonų numerių išklotinės už laikotarpį nuo 2015-04-26 iki 2015-04-27. Atlikus minėtų išklotinių analizę nustatyta, kad 2015-04-26 M. B. su E. P. bendravo 6 kartus. Taip pat nustatyta, kad 2016-04-26 E. P. bendravo su N. A., R. L., L. V., M. K.. Išanalizavus M. K. naudojamų mobilaus ryšio abonentų išklotines, nustatyta, kad 2015-04-26 laikotarpiu nuo 11.14 val. iki 17.04 val. M. K. iš savo abonentinio numerio ( - ) bendravo su R. L., N. A.. 2016-05-13 atlikus bendrą M. B., L. V., R. L., E. P., N. A., J. J. ir M. K., naudojamų mobilaus ryšio telefonų abonentų numerių išklotinių analizę (2 t., b. l. 109-119) nustatyta, kad 2015-04-26, laikotarpiu nuo 13:08:50 val. iki 16:31:40 val., M. B., L. V. R. L., E. P., N. A., J. J. ir M. K. naudojami abonentiniai telefonų numeriai skambučių, SMS žinučių siuntimo metu buvo prisijungę prie mobilaus ryšio operatorių celių, veikiančių įvykio vietoje, ( - ) rajono, ( - ) kaime. 2015-12-23 kaltinamasis J. J. (2 t., b. l. 56) atvyksta į ( - ) pataisos namų-atvirąją koloniją aplankyti M. K.. Pagal 2015-07-15 ( - ) apylinkės teismo teisėjo nutartį (2 t., b. l. 59–82) buvo leista pasiklausyti E. P. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti šių pokalbių įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti, kaupti bei daryti įrašus. Atliekant E. P. naudojamo telefono abonento Nr. ( - ) kontrolę, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, iš kurių turinio darytina išvada, kad E. P. bendrauja su N. A., M. K., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Nustatyta, kad E. P. gyveno M. K. (jo sutikimu) bute, esančiame ( - ) (mokėjo mokesčius, tvarkė sulūžusią durų spyną), taip pat M. K. kvietė E. P. atvykti pas jį į pataisos namus. E. P. kontroliuojamu laikotarpiu palaikė ryšius su N. A. Liudytojas T. Č. teismo posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo J. J. draugas. Kiti kaltinamieji pažįstami, kaip J. J. draugai. 2016-03-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (2 t., b. l. 136–137) užfiksuota, kad UAB „L. B.“ pateikė filmuotą vaizdo medžiagą iš degalinės, esančios ( - ). 2016-03-10 apžiūros protokole (2 t., b. l. 138–146) užfiksuota, kad 2016-03-01, apie 14.40 val., degalinėje, esančioje ( - ), buvo M. B.. 14:45:49 val. užfiksuota, kad į degalinės teritoriją įvažiuoja automobilis „BMW“, valst. Nr. ( - ), 2016-04-18 atliktoje M. B. pateikto garso įrašo šifruotėje-suvestinėje (2 t., b. l. 130–133), (teismo posėdyje nustatyta, kad pokalbis vyksta tarp nukentėjusiojo M. B. ir kaltinamojo K. A.) užfiksuotas pokalbio tarp M. B. ir kaltinamojo K. A. pokalbio turinys, iš kurio nustatyta, kad kaltinamasis K. A. pačioje pokalbio pradžioje pasako, kad atvyko nuo J., kuris ne laiku ir ne vietoje pasimaišė. Į klausimą ar jis nepažįsta E. (P.) atsako, kad nėra dideli draugai, važiavo pasiimti automobilio ir pateko tarp draugų rato. M. B. pasiteiravus ar nuo J., K. A. nurodė, kad taip, dėl J., kurio situacija ne kokia, nes dar dvi bylos jam iškeltos. Pasako, kad jam pasakojo, kad įvykio vietoje buvo daug asmenų ir jis (M. B.) žino kas pagrindiniai kaltininkai. Jį domina kaip padėti J. , o kiti jo nedomina, nes tai kita kompanija, o J. ten ne laiku ir ne vietoje pasirodė. Nurodė, kad J. J. atlygintų M. B. padarytą žalą bei minėjo, kad yra kas apsiims tą dalyką, kad M. B. nurodytų, jog apsipažino atpažindamas J. J. bei už tai siūlė piniginį atlygį. Pasako, kad įvykio vietoje buvo ir M. (K.). Pasako, kad yra vienas, kuris prisiims visą kaltę (ką ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje padarė kaltinamasis E. P.). Viso pokalbio metu kaltinamasis K. A. nei karto nepaminėjo, kad kaltinamasis J. J. įvykyje nedalyvavo ir smurto prieš nukentėjusįjį M. B. nenaudojo. Liudytoja E. M. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. kovo 1 d. su kaltinamuoju K. A. važiavo apsipirkti ir užsuko į degalinę, ji buvo automobilyje, kaltinamasis K. A. išlipęs iš automobilio kalbėjo su nukentėjusiuoju M. B., tačiau apie ką jie kalbėjo, nežino. Kaltinamasis K. A. vėliau jai pasakė, kad draugo J. paprašytas važiavo pasiklabėti su nukentėjusiuoju. Salėje yra J. . LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015-02-04 kaltinamojo J. J. atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 2015-08-20 pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 260 straipsnio 3 dalį, o tai patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymus, kad kaltinamasis J. J. buvo įvykio vietoje, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kad susitikimo degalinėje metu kaltinamasis K. A. prašė pakeisti duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus, nes J. J. jau yra iškeltos baudžiamosios bylos, įvykio vietoje J. J. atsidūrė atsitiktinai. Teismas atmeta liudytojo L. V. parodymus, kad jis įvykio vietoje, iš ten dalyvavusių asmenų, pažino tik kaltinamąjį E. P. ir nukentėjusįjį M. B., o nukentėjusįjį į įvykio vietą vežė tik pasikalbėti su kaltinamuoju E. P. ir nematė, kad prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą naudojo tik kaltinamasis E. P.. Veždamas nukentėjusįjį M. B. į įvykio vietą, siūlė jam sumokėti pinigus, nesipykti su jais, o tai rodo, kad liudytojas jau žinojo, kad įvykio vietoje kaltinamasis E. P. bus ne vienas, reikalaus pinigų už sudaužytą laikrodį. Po įvykio, sužinojus, kad nukentėjusysis M. B. kreipėsi į teisėsaugos organus, susitikinėjo su nukentėjusiuoju, prašė, kad susitaikytų su kaltinamuoju E. P..

73Teismas įvertinęs įrodymų visumą, vertindamas juos atskirai, lygindamas juos tarpusavyje, konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji E. P., N. A., M. K., J. J. 2015-04-26 ( - ) rajone, ( - ) kaime, pamiškėje, bendrininkų grupėje, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. B., siekdami, kad M. B. kaltinamajam E. P. atlygintų 200 eurų už sudaužytą laikrodį. Nukentėjusysis M. B. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji E. P., N. A., M. K. ir J. J. buvo įvykio vietoje, naudojo prieš jį fizinį smurtą. Kaltinamąjį E. P. nukentėjusysis pažinojo, kaltinamąjį N. A. pažinojo iš matymo, kaltinamųjų J. J. ir M. K. nuotraukas rado kaltinamojo E. P. ( - ) paskyroje ir perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis M. B. iki įvykio būtų konfliktavęs su kaltinamaisiais N. A., J. J., M. K. ir turėtų tikslą jiems keršyti, neteisėtai siekti juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nors nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio vietoje, be kaltinamųjų, buvo ir daugiau asmenų, tačiau jis jų, išskyrus liudytoją L. V., nepažinojo ir jų negali nurodyti, o tai rodo, kad nukentėjusysis nepažįstamų žmonių neapkalba. Teismas atmeta kaltinamojo E. P. parodymus, kad jis iki įvykio kaltinamojo J. J. nepažinojo, nes liudytojas L. V. teismo posėdyje parodė, kad įvykio yra matęs, kaltinamąjį E. P. kartu su kaltinamaisiais N. A., M. K., J. J.. Kaltinamasis N. A. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusiojo M. B. išvis nepažįsta. Kaltinamasis E. P. draugas, kaltinamojo J. J. nepažįsta, kaltinamąjį M. K. žino iš matymo. Tačiau liudytojas L. V. teismo posėdyje parodė, kad yra matęs, kad kaltinamasis E. P. kartu buvo su kaltinamaisiais N. A., M. K., J. J., o tai paneigia kaltinamojo N. A. parodymus ir parodo, kad visi kaltinamieji, išskyrus K. A., buvo pažįstami ir tarpusavyje bendravo. Kaltinamasis M. K. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį K. A. pažįsta iš matymo, kaltinamąjį J. J. pažįsta, nes jis padėjo parduoti automobilį, gal įvykio dieną ir buvo jį sutikęs ( - ). Kaltinamąjį N. A. pažįsta. Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji E. P., N. A., M. K., J. J. buvo pažįstami, tarpusavyje bendraudavo, jų susitikimai nebuvo atsitiktiniai. Pagal gautas nukentėjusiojo M. B., įtariamųjų E. P., N. A., M. K., J. J. ir liudytojo L. V. naudojamų mobilaus ryšio telefonų numerių išklotinės už laikotarpį nuo 2015-04-26 iki 2015-04-27, nustatyta, kad 2015-04-26 M. B. su E. P. bendravo 6 kartus. Taip pat nustatyta, kad 2016-04-26 E. P. bendravo su N. A., R. L., L. V., M. K.. Išanalizavus M. K. naudojamų mobilaus ryšio abonentų išklotines, nustatyta, kad 2015-04-26 laikotarpiu nuo 11.14 val. iki 17.04 val. M. K. iš savo abonentinio numerio ( - ) bendravo su R. L., N. A.. 2016-05-13 atlikus bendrą M. B., L. V., R. L., E. P., N. A., J. J. ir M. K., naudojamų mobilaus ryšio telefonų abonentų numerių išklotinių analizę (2 t., b. l. 109–119) nustatyta, kad 2015-04-26, laikotarpiu nuo 13:08:50 val. iki 16:31:40 val., M. B., L. V. R. L., E. P., N. A., J. J. ir M. K. naudojami abonentiniai telefonų numeriai skambučių, SMS žinučių siuntimo metu buvo prisijungę prie mobilaus ryšio operatorių celių, veikiančių įvykio vietoje, ( - ) rajono, ( - ) kaime. Visa tai patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymus, kad kaltinamieji E. P., N. A., J. J. (kurio paprašytas kaltinamasis K. A. susitikimo su nukentėjusiuoju metu M. B., prašo, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo pareigūnams pasakytų, jog kaltinamąjį J. J. atpažino per klaidą, sakytų, kad jo įvykio vietoje nebuvo), M. K. (kaltinamasis K. A. susitikimo su nukentėjusiuoju metu M. B., pasako, kad įvykio vietoje buvo ir M.) buvo įvykio vietoje ir naudojo prieš jį fizinį smurtą, bei paneigia kaltinamųjų N. A., J. J., M. K. parodymus, kad jie įvykio metu nebuvo įvykio vietoje, tačiau negali nurodyti kur jie buvo. Kaltinamasis N. A. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. balandžio 26 d., po pietų, buvo ( - ) kaime, kur šventė pusseserės gimtadienį, ir buvo iki vakaro kol sutemo. Teismas atmeta tokius kaltinamojo N. A. parodymus, nes apie tai jis parodė tik po to kai sužinojo, jog jo telefonas buvo fiksuotas celių, veikiančių įvykio vietoje. Teismo posėdžio metu, prieš įrodymų tyrimo pradžią, pirmininkaujančiam paklausus ar proceso dalyviai turi prašymų, kaltinamasis N. A. ir jo gynėjas pareiškė, kad prašys į teismo posėdį iškviesti liudytojus, tačiau negalėjo nurodyti jų pavardžių, nei gyvenamosios vietos. Net ir sutikus, kad kaltinamasis N. A. Š. kaime šventė pusseserės gimtadienį, jam niekas netrukdė nuvykti į įvykio vietą, o vėliau grįžti.

74Teismas konstatuoja, kad įvykio metu kaltinamasis E. P. su kaltinamaisiais N. A., M. K., J. J., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė E. P. tariamą teisę, reikalavo, kad nukentėjusysis M. B. atlygintų padarytą žalą (200 eurų) už konflikto metu sudaužytą laikrodį, kurią nukentėjusysis M. B. ginčijo, panaudojo fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį M. B. – jį sumušė. 2015-05-18 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., b. l. 34–36, 38) konstatuota, kad M. B. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinėje kaktos pusėje, pereinanti į smilkinį, kairėje nugaros pusėje ir kairėje pilvo pusėje, odos nubrozdinimas kairio antakio srityje. M. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, bei psichinę privartą, grasinant, kad tai tik apšilimas, neatlyginus žalos bus blogiau.

75Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji E. P., N. A., J. J. ir M. K. būtų reikalavę iš nukentėjusiojo M. B. gerokai daugiau pinigų, t. y. žymiai daugiau kaip 200 eurų, negu nukentėjusysis, jų manymu, buvo skolingas kaltinamajam E. P..

76Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam M. B. buvo pareikštas reikalavimas atsiskaityti su kaltinamuoju E. P. dėl sudaužyto laikrodžio ir tuo buvo siekiama gauti patirtos žalos atlyginimą. Kaltinamieji E. P., N. A., J. J. ir M. K., reikalaudami pinigų, vykdė nukentėjusiojo M. B. ginčijamą kaltinamojo E. P. teisę į padarytos žalos atlyginimą. Tai atitinka jau minėtą vieną iš CK numatytų teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų – žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tačiau akivaizdu, kad kaltinamieji E. P., N. A., J. J. ir M. K., reikalaudami pinigų, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos. Jie, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos civiliniams ginčams spręsti, bandė savavališkai įvykdyti nukentėjusiojo M. B. ginčijamą kaltinamojo E. P. teisę į padarytos žalos atlyginimą, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, grasindami jam ir taip padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Nukentėjusysis M. B. buvo išviliotas į nuošalią vietą, iš kur nukentėjusiajam būtų sunku pasišalinti ar sulaukti kitų žmonių pagalbos, jo jau laukė kaltinamieji, ėmus reikalauti atlyginti žalą už kaltinamojo E. P. sudaužytą laikrodį, o nukentėjusiajam atsisakius tai daryti, jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sugadinti rūbai, pasirinko tokį kaltinamojo E. P. subjektinės teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Jie patys ėmėsi vykdyti teisingumą fizinės ir psichinės prievartos pagalba versdami atlyginti nukentėjusiojo M. B. ginčijamą žalos atlyginimą kaltinamajam E. P..

77Tokie kaltinamųjų E. P., N. A., J. J. ir M. K. nusikalstami veiksmai atitinka savavaldžiavimo esmę. Prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias civilinių teisinių santykių pagrindais, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Įstatymų leidėjas uždraudžia savavališkai ginti bet kokią teisę, tarp jų tiek ginčijamą savo, tiek kitų asmenų.

78Remdamasi išdėstytu, teismas priėjo prie išvados, jog byloje surinktų įrodymų visetu įrodyta, kad kaltinamieji E. P., N. A., J. J. ir M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl jų veiksmai iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotini į BK 294 straipsnio 2 dalį.

79Dėl bendrininkavimo

80Byloje nustatyta, kad darant šį nusikaltimą dalyvavo keturi kaltinamieji E. P., N. A., J. J. ir M. K., tai yra nusikaltimas padarytas bendrininkaujant.

81Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nustatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, be to, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, labai svarbu nustatyti kaltininkų susitarimo turinį, iš kurio galima spręsti apie kaltininkų tyčios turinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017).

82Nors kaltinamieji N. A., J. J. ir M. K. neigia savo kaltę, tvirtina, kad jie 2015 m. balandžio 26 d. įvykio vietoje su kaltinamuoju E. P. nebuvo ir jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, tačiau tokį jų aiškinimą paneigia nukentėjusiojo M. B. parodymai ir kita bylos medžiaga. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismas jau pasisakė dėl įrodymų vertinimo, todėl iš naujo nepasisako.

83Kaltinamųjų E. P., N. A., J. J. ir M. K. veiksmų pobūdis, teismo nuomone, rodo, kad jų veiksmai buvo suderinti ir atlikti bendrai, suvokiant bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidedant prie jo įgyvendinimo kiekvienam iš bendrininkų realizuojant bent dalį BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos sudėties objektyviųjų požymių: jie visi suvažiavo į nuošalią vietą, kur laukė nukentėjusiojo M. B., kuriam atvykus ir kaltinamajam E. P. pradėjus su nukentėjusiuoju konfliktuoti ir nukentėjusiajam, pradėjus bėgti nuo jų, visi kaltinamieji vijosi, o paviję visi nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais, tam pritardami prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Taigi visų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami kaip bendravykdytojų. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. P., N. A., J. J. ir M. K., bendrais veiksmais, suduodami rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. B. į įvairias kūno vietas, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nenustatyta konkrečiai nuo kurio iš kaltinamųjų suduoto smūgio buvo sulaužyta nukentėjusiojo nosis, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu sveikatos sutrikdymas padaromas bendrais kaltinamųjų veiksmais, tai jie visi ir atsako už padarytą sveikatos sutrikdymą.

84Dėl BK 233 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

85BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą.

86BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

87Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). BK 233 straipsnyje kriminalizuoto poveikio esmė yra ne būdai, kuriais veikiamas atitinkamas proceso dalyvis, bet šio poveikio tikslas – kad šis asmuo proceso metu duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų ir taip apsunkintų tiesos nustatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2010). Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015). BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

88Įstatymas draudžia poveikį daryti baudžiamojo proceso dalyviams tarp jų nukentėjusiajam ir liudytojams. Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis). Asmuo tampa nukentėjusiuoju baudžiamajame procese tada, kai jis tokiu pripažįstamas prokuroro sprendimu (BPK 28 straipsnis).

89Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. nukentėjusiuoju buvo pripažintas 2015-04-29 nutarimu (1 t., 1, b. l. 51). Nustatyta, jog įvykio metu – 2015-04-26 – be kitų kaltinamųjų fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo ir kaltinamasis J. J., kurio atžvilgiu jau iki įvykio buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Vykstant ikiteisminiam tyrimui nukentėjusysis M. B. akistatos metu nurodo, kad kaltinamasis J. J. įvykio metu kartu su kitais kaltinamaisiais naudojo fizinį smurtą. Žinodamas, kad už nusikalstamos veikos padarymą, jam gali būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kaltinamasis J. J. paprašo kaltinamojo K. A. įkalbėti nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo pareigūnams pranešti, kad jis apsiriko atpažindamas J. J. ir, kad J. J. įvykyje nedalyvavo ir fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Kaltinamasis K. A. per savo pažįstamą sužino nukentėjusiojo M. B. telefono numerį, susisiekia su nukentėjusiuoju ir sutaria susitikti. Apie numatomą susitikimą nukentėjusysis M. B. informuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, sutaria, kad bus daromas susitikimo pokalbio garso įrašas. 2016-03-01 nukentėjusysis M. B. ir kaltinamasis K. A. susitinka ir kalbasi. 2016-03-10 apžiūros protokole (2 t., b. l. 138–146) užfiksuota, kad UAB „L. B.“ pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kad 2016-03-01, apie 14.40 val., degalinėje, esančioje ( - ), buvo M. B.. 14:45:49 val. užfiksuota, kad į degalinės teritoriją įvažiuoja automobilis „BMW“, valst. Nr. ( - ) 2016-03-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (2 t., b. l. 148–151) užfiksuota, kad M. B. atpažino asmenį, su kuriuo 2016-03-01 buvo susitikęs degalinėje „L.“, esančioje ( - ), priešais prekybos centrą „T.“, ir kuris nurodė, kad atvyko pasikalbėti nuo J. . Atpažintasis asmuo yra K. A.. Padarytą garso įrašą tą pačią nukentėjusysis pateikia ikiteisminio tyrimo pareigūnams (2 t., b. l. 127–128). 2016-04-18 atliktoje M. B. pateikto garso įrašo šifruotėje-suvestinėje (2 t., b. l. 130–133) užfiksuotas pokalbio tarp M. B. ir kaltinamojo K. A. turinys, iš kurio nustatyta, kad kaltinamasis K. A. pačioje pokalbio pradžioje pasako, kad atvyko nuo J. , kuris ne laiku ir ne vietoje pasimaišė. Į klausimą ar jis nepažįsta E. (P.) atsako, kad nėra dideli draugai, važiavo pasiimti automobilio ir pateko tarp draugų rato. M. B. pasiteiravus, ar nuo J., K. A. nurodė, kad taip, dėl J. , kurio situacija ne kokia, nes dar dvi bylas jis turi. Pasako, kad jam pasakojo, jog įvykio vietoje buvo daug asmenų ir jis (M. B.) žino, kas pagrindiniai kaltininkai. Jį domina, kaip padėti J. , o kiti jo nedomina, nes tai kita kompanija, o J. ten ne laiku ir ne vietoje pasirodė. Nurodė, kad J. J. atlygintų M. B. padarytą žalą bei minėjo, kad yra, kas apsiims tą dalyką, kad M. B. nurodytų, jog apsipažino atpažindamas J. J., bei už tai siūlė piniginį atlygį. Viso pokalbio metu kaltinamasis K. A. nė karto nepaminėjo, kad kaltinamasis J. J. įvykyje nedalyvavo ir smurto prieš nukentėjusįjį M. B. nenaudojo.

90Nors kaltinamieji K. A. ir J. J. neigia, kad su nukentėjusiuoju M. B. kaltinamasis K. A. susitiko savo iniciatyva, tačiau tai paneigia nukentėjusiojo M. B. parodymai, kad tik susitikus, kaltinamasis K. A. pasakė, kad jis atvyko nuo J. (J.), ką patvirtina ir garso įrašo išklotinė. Liudytoja E. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis K. A. vėliau jai pasakė, kad draugo J. paprašytas važiavo pasikalbėti su nukentėjusiuoju.

91Kaltinamasis K. A. suvokė, kad savo veiksmais, t. y. M. B. prašydamas, kad jis pakeistų duotus parodymus (pasakytų, kad atpažindamas kaltinamąjį J. J., apsipažino), darė poveikį nukentėjusiajam siekdamas, kad šis duotų kaltinamajam J. J. palankius parodymus, dėl kurių būtų priimti kaltinamajam J. J. palankūs procesiniai sprendimai, todėl jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia.

92Kadangi kaltinamasis K. A. prašė nukentėjusįjį M. B. pakeisti duotus parodymus (kad atpažindamas kaltinamąjį J. J. apsipažino), kurie būtų palankūs kaltinamajam J. J. (būtų priimtas procesinis sprendimas jo atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą), žadėjo, kad už tai nukentėjusiajam bus atsilygintą, todėl kaltinamojo K. A. veika teisinga kvalifikuojama pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

93BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K -409/2011) yra išaiškinta, kad: žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė; veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį; jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms; baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai; teismų praktikoje BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas; nustatant veikos mažareikšmiškumą atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus.

94Nors K. A. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau teismas nemano, kad ši veika gali būti pripažinta mažareikšme, nes jis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, siekdamas, kad neteisėtai nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleistas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir taip būtų žymiai pasunkinta objektyvios tiesos nustatymas nagrinėjamojoje byloje.

95Bausmės skyrimas

96Kaltinamųjų E. P., N. A., J. J., M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97Kaltinamojo K. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

98Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

99Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

100Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka 11 kartų (3 t., b. l. 9–11), nedirbantis ir nesimokantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nėra registruotas, nusikalstama veika padaryta jo iniciatyva, siekiant išsiaiškinti civilinį ginčą prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

101Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam E. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas, atsižvelgdamas, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko, o kaltinamasis E. P. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nenustatyta, kad būtų baustas administracine tvarka, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą.

102Skirdamas bausmę kaltinamajam N. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka baustas 17 kartų (3 t., b. l. 83–87), bedarbis, nusikalstama veika padaryta ne jo iniciatyva, siekiant išsiaiškinti civilinį ginčą prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

103Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam N. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas, atsižvelgdamas, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko, o kaltinamasis N. A. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nenustatyta, kad būtų baustas administracine tvarka, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą.

104Skirdamas bausmę kaltinamajam J. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo asmenybę – teistas, tačiau nusikalstama veika, už kurią buvo nuteistas padaryta iki 2015-04-26, baustas administracine tvarka 2 kartus (5 t., b. l. 33–34), dirbantis, nusikalstama veika padaryta ne jo iniciatyva, siekiant išsiaiškinti civilinį ginčą prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

105Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam J. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas, atsižvelgdamas, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko, o kaltinamasis N. A. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nenustatyta, kad būtų baustas administracine tvarka, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą.

106Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo asmenybę – bedarbis, baustas administracine tvarka 117 kartų (4 t., b. l. 1–38, 107–110), nusikalstama veika padaryta ne jo iniciatyva, siekiant išsiaiškinti civilinį ginčą prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį ir psichinį smurtą, teistas du kartus, jo atžvilgiu buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, už ką buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Iki pradedant vykdyti nuosprendį, padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o tai rodo, kad M. K. sistemingai daro nusikalstamas veikas, vengia pasitaisyti ir persiauklėti, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

107Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam M. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

108Skirdamas bausmę kaltinamajam K. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 149–150), dirbantis, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko, o kaltinamasis K. A. nusikalstamų veikų nepadarė, nenustatyta, kad būtų baustas administracine tvarka.

109Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam K. A. skirtina bausmė – bauda (BK 47 straipsnio 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigal. 2011-07-21 redakcija).

110Dėl civilinio ieškinio

111Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

112Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis M. B. kaltinamiesiems E. P., N. A., J. J. ir M. K. pareiškė civilinį ieškinį (5 t., b. l. 94–99), prašydamas solidariai iš jų priteisti 3 000 eurų neturtinei ir 5 872 eurų turtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo ir 600 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad tyčiniais kaltinamųjų veiksmais jam buvo sutrikdyta sveikata, dėl ko išgyveno didelį emocinį stresą, jautėsi viešai pažemintas, dėl padarytų veido sužalojimų varžėsi eiti į darbą, buvo sunku bendrauti su bendradarbiais, kitais žmonėmis. Dėl sulaužytos ir deformuotos nosies, būtina atlikti operaciją, kurios kaina 5 500 eurų (( - ) pažyma pateikiama); 92 eurai kainavo veido tomografija (S-faktūra pridedama); 80 eurų kainavo konsultacija UAB „( - ) plastinės chirurgijos klinika“ ( kvito kopija pridedama); suplėšyti rūbai – marškiniai, kelnės, bei batai – 200 eurų. Kada žala padaroma kaltinamųjų bendrais veiksmais, žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš visų kaltinamųjų (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis E. P. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Kaltinamieji N. A., J. J. ir M. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko.

113CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekdamas teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-895/2017, 2K-53-693/2018). Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos pinigų sumos nuo 290 iki 2 700 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017).

114Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. P., siekdamas iš nukentėjusiojo M. B. išreikalauti žalos atlyginimą už sudaužytą laikrodį, išsikviečia nukentėjusįjį į nuošalią vietą, kur jo laukia kartu su kitais kaltinamaisiais – N. A., J. J. ir M. K.. Nukentėjusiajam atsisakius atlyginti už sudaužytą laikrodį, visi kaltinamieji naudoja prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, taip sukeldami nukentėjusiajam stresą dėl savo gyvybės, nes vieta nuošali – miškas, pelkė, pagalbos nėra iš kur sulaukti. Dėl padarytų veido sužalojimų (nosies sulaužymo, veido nubrozdinimų) nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, sumažėjo bendravimo galimybės su kitais žmonėmis, atlikti darbines funkcijas. Dėl sulaužytos nosies reikia atlikti plastinę operaciją, o tai nukentėjusiajam sukelia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

115Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamųjų E. P., N. A. ir M. K. turinę padėtį, visi darbingi, palyginti jauno amžiaus, neturi išlaikytinių.

116Teismas, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į šią žalą padariusių asmenų turtinę padėtį, dėl nusikalstamų veikų padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, susiformavusia teismų praktika tokio paties pobūdžio bylose. Atsižvelgusi į visas minėtas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios M. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jam solidariai iš kaltinamųjų E. P., N. A., J. J. ir M. K. 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

117Nukentėjusysis M. B. civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl sulaužytos ir deformuotos nosies, būtina atlikti operaciją, kurios kaina 5500 eurų, suplėšyti rūbai – marškiniai, kelnės, bei batai – 200 eurų

118Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, paprastai atsižvelgiama ir į tokias aplinkybes: žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (kasacinės bylos Nr. 3K-3-643/2005, 2K-7-85/2011), kad išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009).

119Nukentėjusysis M. B., grįsdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydį, civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam sulaužyta ir deformuota nosis, būtina atlikti nosies rekonstrukciją su autotranspalantu, o tokios operacijos kaina 5 500 eurų operaciją (( - ) pažyma pateikiama); buvo atlikta veido tomografija, tai kainavo 92 eurai (S-faktūra pridedama); 80 eurų kainavo konsultacija UAB „( - ) plastinės chirurgijos klinika“ (kvito kopija pridedama). Taip pat nurodo, kad įvykio metu buvo suplėšyti jo rūbai – marškiniai, kelnės, batai, o tai kainavo 200 eurų. Teismas vertindamas priteistinos turtinės žalos dydį neabejoja nukentėjusiojo pateiktais įrodymais. Nukentėjusysis yra jauno amžiaus, jam norisi dažnai bendrauti su bendraamžiais, vykti į keliones, pagal dirbamą darbą taip pat tenka dažnai bendrauti su piliečiais, todėl jo noras pasidaryti nosies operaciją suprantamas ir pagrįstas. Nukentėjusiojo M. B. patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką ir tam padaryti iš atsakovo yra priteistina 5 500 eurų suma (kaip turtinė žala), vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima žala. Taip pat nepaneigta, kad įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo rūbai, todėl ir turtinė žala – 200 eurų – pagrįsta.

120Nukentėjusysis ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų E. P., N. A., J. J. ir M. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo.

121CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-373/2006 yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos“.

122Pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę kaltinamiesiems atsirastų nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo už nevykdomą prievolę atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą laikytinas priešlaikiniu, todėl ir netenkintinas.

123Proceso išlaidos

124Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

125Nukentėjusysis advokatui už civilio ieškinio surašymą advokato paslaugoms apmokėti sumokėjo 600 eurų ir prašo šią sumą solidariai priteisti iš kaltinamųjų E. P., N. A., J. J. ir M. K..

126Advokatas, suteikęs nukentėjusiajam teisinę pagalbą, pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, civilinio ieškinio apimtis nedidelė (3 lapai), taigi advokato darbas nereikalavo didelių sąnaudų, todėl turėtas proceso išlaidas teismas tenkina iš dalies ir iš kaltinamųjų M. B. priteisia 200 eurų.

127Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

128Kompaktinis diskas Nr. 40-26-LA-63 (2016m), 1 vnt., pakete Nr. 1; 2. Kompaktinis diskas 8-672 82090 bb 01-1-23849-15, 1 vnt., pakete Nr. 1; 3. Kompaktinis diskas Nr. 40-26-LA-335-2015m, 1 vnt., pakete Nr. 1; 4. Kompaktinis diskas Nr. 40-26-LA-140 (2016), 1 vnt., pakete Nr. 1; 5. Kompaktinis diskas Nr. 40-5-LK-73/16, 1 vnt., pakete Nr. 1; 6. Kompaktinis diskas Nr. 40-5-LK-109/16, 1 vnt., pakete Nr.1, paliekami prie bylos

129Marškiniai ir džinsinės kelnės, savanoriškai pateikti nukentėjusiojo M. B. – perduoti saugojimui M. B., sunaikintini.

130Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

131Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

Nutarė

132E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

133Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

134Vadovaujantis BK 71 straipsniu E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (380 (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

135N. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

136Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

137Vadovaujantis BK 71 straipsniu N. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (380 (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

138J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

139Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

140Vadovaujantis BK 71 straipsniu J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (380 (trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

141M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

142Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

143Bausmės pradžia laikyti sulaikymo dieną.

144K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 30 MGL (1140 (vieno tūkstančio šimto keturiasdešimties eurų)) dydžio bauda, ją sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos kasą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

145Priteisti solidariai iš E. P., N. A., J. J. ir Manto K. M. B. naudai 5 872 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du) eurus turtinei žalai atlyginti ir 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

146Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską Nr. 40-26-LA-63 (2016 m.), 1 vnt., pakete Nr. 1; 2. Kompaktinį diską 8-672 82090 bb 01-1-23849-15, 1 vnt., pakete Nr. 1; 3. Kompaktinį diską Nr. 40-26-LA-335-2015m, 1 vnt., pakete Nr. 1; 4. Kompaktinį diską Nr. 40-26-LA-140 (2016), 1 vnt., pakete Nr. 1; 5. Kompaktinį diską Nr. 40-5-LK-73/16, 1 vnt., pakete Nr. 1; 6. Kompaktinį diską Nr. 40-5-LK-109/16, 1 vnt., pakete Nr. 1, palikti prie bylos.

147Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus: marškinius ir džinsines kelnes, savanoriškai pateiktus nukentėjusiojo M. B. – perduotus saugojimui M. B., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

148Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)... 4. N. A., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 5. kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį;... 6. J. J., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 7. kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį;... 8. M. K., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 9. kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį;... 10. K. A., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 11. kaltinamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 12. E. P., N. A., J. J. ir M. K., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai,... 13. E. P. 2015 m. balandžio 26 d., apie 15.26 val., paskambinęs telefonu... 14. K. A. 2015 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 14.47 val. iki 15.00 val., degalinės... 15. Kaltinamasis E. P. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė,... 16. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš... 17. Kaltinamojo J. J. nepažinojo, todėl nuotraukos jo ( - ) negalėjo būti.... 18. Kaltinamasis N. A. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad... 19. Kaltinamasis J. J. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad dėl... 20. Kaltinamasis M. K. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie... 21. Kaltinamasis K. A. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki... 22. Nukentėjusysis M. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį E. P.... 23. 2015 m. balandžio 25 d. šventė draugo gimtadienį ( - ). Gimtadienyje buvo... 24. Prie miškelio pamatė iš matymo pažįstamus kaltinamuosius E. P. ir N. A.,... 25. Kaltinamasis K. A. jam pasiūlė susitikti pasiklabėti degalinėje. Suprato,... 26. Liudytojas L. V. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis E. P. yra... 27. Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis M. B. klasės... 28. Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. balandžio 25 d.... 29. Liudytoja I. R. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamuosius E. P. ir N. A.... 30. Liudytojas M. V. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju N. A.... 31. Liudytojas S. M. teismo posėdyje parodė, kad jo dukra draugavo su... 32. Liudytoja E. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis K. A. yra jos... 33. Liudytojas T. Č. teismo posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo J. J. draugas.... 34. 2015-04-29 įvykio vietos pažiūros protokole (1 t., b. l. 34–36, 38)... 35. 2015-05-18 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., b. l. 34–36, 38),... 36. 2015-04-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 53–55)... 37. 2015-06-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 60–63)... 38. 2015-07-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 69–70)... 39. 2016-01-25 apžiūros protokole (t. 1, b. l. 71–74) užfiksuota... 40. 2016-03-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 41. 2015-06-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 42. 2016-06-15 nukentėjusysis M. B. elektroniniu paštu (1 t., b. l. 173)... 43. Pagal prokuroro 2015-06-17 nutarimą išreikalauti informaciją (dokumentus),... 44. 2016-03-14 gautame atsakyme iš ( - ) pataisos namų-atvirosios kolonijos (2... 45. Pagal 2015-07-15 ( - ) apylinkės teismo teisėjo M. S. nutartį (2 t., b. l.... 46. 2016-05-13 atlikus bendrą M. B., L. V., R. L., E. P., N. A., J. J. ir M. K.,... 47. 2016-03-01savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (2 t., b. l.... 48. 2016-04-18 atliktoje M. B. pateikto garso įrašo šifruotėje-suvestinėje (2... 49. Pažymėtina, kad viso pokalbio metu kaltinamasis K. A. nei karto nepaminėjo,... 50. 2016-03-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (2 t., b. l.... 51. 2016-03-10 apžiūros protokole (2 t., b. l. 138–146) užfiksuota, kad buvo... 52. 2016-03-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (2 t., b.... 53. Dėl įrodymų vertinimo... 54. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 55. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. B. 2015-04-29 (1 t., b. l. 53–55)... 56. Teismo posėdyje kaltinamieji ir jų gynėjai suabejojo, ar nukentėjusiojo M.... 57. Nukentėjusiojo teisių sąrašas pateiktas BPK 28 straipsnio 2 dalyje,... 58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015-04-26 nukentėjusysis M. B. grupės... 59. Privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų,... 60. Dėl BK 181 straipsnio ir 294 straipsnio nuostatų taikymo... 61. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už turto prievartavimą atsako tas, kas... 62. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų... 63. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu įstatymų leidėjas nurodo... 64. Išoriškai objektyvieji turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra... 65. Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo svarbūs ir subjektyvieji... 66. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pripažįstant tariamos teisės... 67. Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą... 68. 294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines... 69. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo E. P., nukentėjusiojo M. B., liudytojų... 70. Teismas įvertinęs teismo posėdyje ištirtus konstatuoja, kad 2015-04-25... 71. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamasis E. P.,... 72. Teismo posėdyje kaltinamasis E. P. parodė, kad, sutaręs su nukentėjusiuoju... 73. Teismas įvertinęs įrodymų visumą, vertindamas juos atskirai, lygindamas... 74. Teismas konstatuoja, kad įvykio metu kaltinamasis E. P. su kaltinamaisiais N.... 75. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji E. P., N. A., J. J. ir M. K. būtų... 76. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam M. B. buvo... 77. Tokie kaltinamųjų E. P., N. A., J. J. ir M. K. nusikalstami veiksmai atitinka... 78. Remdamasi išdėstytu, teismas priėjo prie išvados, jog byloje surinktų... 79. Dėl bendrininkavimo... 80. Byloje nustatyta, kad darant šį nusikaltimą dalyvavo keturi kaltinamieji E.... 81. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 82. Nors kaltinamieji N. A., J. J. ir M. K. neigia savo kaltę, tvirtina, kad jie... 83. Kaltinamųjų E. P., N. A., J. J. ir M. K. veiksmų pobūdis, teismo nuomone,... 84. Dėl BK 233 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo... 85. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama... 86. BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu... 87. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems... 88. Įstatymas draudžia poveikį daryti baudžiamojo proceso dalyviams tarp jų... 89. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. nukentėjusiuoju buvo pripažintas... 90. Nors kaltinamieji K. A. ir J. J. neigia, kad su nukentėjusiuoju M. B.... 91. Kaltinamasis K. A. suvokė, kad savo veiksmais, t. y. M. B. prašydamas, kad... 92. Kadangi kaltinamasis K. A. prašė nukentėjusįjį M. B. pakeisti duotus... 93. BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo... 94. Nors K. A. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau teismas nemano, kad ši veika... 95. Bausmės skyrimas ... 96. Kaltinamųjų E. P., N. A., J. J., M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 97. Kaltinamojo K. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių... 98. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 99. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo... 100. Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių... 101. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo... 102. Skirdamas bausmę kaltinamajam N. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių... 103. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo... 104. Skirdamas bausmę kaltinamajam J. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių... 105. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo... 106. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių... 107. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo... 108. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių... 109. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo... 110. Dėl civilinio ieškinio... 111. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 112. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis M. B. kaltinamiesiems E. P., N. A., J. J.... 113. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 114. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. P., siekdamas iš... 115. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamųjų E. P., N. A. ir M. K. turinę... 116. Teismas, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į šią žalą... 117. Nukentėjusysis M. B. civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl sulaužytos ir... 118. Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios... 119. Nukentėjusysis M. B., grįsdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydį,... 120. Nukentėjusysis ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų E. P., N. A., J.... 121. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali... 122. Pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę kaltinamiesiems atsirastų... 123. Proceso išlaidos... 124. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 125. Nukentėjusysis advokatui už civilio ieškinio surašymą advokato paslaugoms... 126. Advokatas, suteikęs nukentėjusiajam teisinę pagalbą, pirmosios instancijos... 127. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 128. Kompaktinis diskas Nr. 40-26-LA-63 (2016m), 1 vnt., pakete Nr. 1; 2.... 129. Marškiniai ir džinsinės kelnės, savanoriškai pateikti nukentėjusiojo M.... 130. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 131. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 132. E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau... 133. Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmės... 134. Vadovaujantis BK 71 straipsniu E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę... 135. N. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau... 136. Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmės... 137. Vadovaujantis BK 71 straipsniu N. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę... 138. J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau... 139. Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmės... 140. Vadovaujantis BK 71 straipsniu J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę... 141. M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau... 142. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 143. Bausmės pradžia laikyti sulaikymo dieną.... 144. K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 145. Priteisti solidariai iš E. P., N. A., J. J. ir Manto K. M. B. naudai 5 872... 146. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 147. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu... 148. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...