Byla 1A-282-744/2019

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei, nuteistajam V. K. ir jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnyje (straipsnio dalis rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nenurodyta), ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros nuo 2018 m. balandžio 19 d. 12.51 val. iki 2018 m. balandžio 20 d. 14.20 val., ir suėmime išbūtas laikas nuo faktinio jo sulaikymo; kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimą policijoje, nuspręsta pakeisti į suėmimą. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnį (straipsnio dalis rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nenurodyta) nuteistas V. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

61.

7V. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno psichotropines medžiagas, tai yra, 2018 m. balandžio 19 d. apie 11 val., prie parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nupirkdamas už 10 eurų, neteisėtai įgijo 10 vnt. ampulių su etiketėmis „( - )“, kurių sudėtyje yra 0,100 g psichotropinės medžiagos diazepamo, ir 30 vnt. baltos spalvos tablečių pakuotėje su užrašu „( - )“, kurių sudėtyje yra 0,060 g psichotropinės medžiagos klonazepamo. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 19 d. nuo 11 val. iki 11.50 val. 10 vnt. ampulių su etiketėmis „( - )“, kurių sudėtyje yra 0,100 g psichotropinės medžiagos diazepamo, ir 30 vnt. baltos spalvos tablečių pakuotėje su užrašu „( - )“, kurių sudėtyje yra 0,060 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai, laikydamas su savimi striukės kišenėje, gabeno ( - ) mieste ir tarpmiestiniu autobusu iš ( - ) miesto autobusų stoties, esančios ( - ), į ( - ) autobusų stotį, esančią ( - ), kur 11.50 val. ( - ) autobusų stotyje, esančioje ( - ), buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir neteisėtai laikytos, ir gabentos psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

8II.

9Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendį, jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuojant pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir į teismo posėdį iškviesti V. J., siekiant pašalinti parodymų prieštaravimus, nes jis V. J. niekada neskambindavo ir nesiūlydavo psichotropinių medžiagų, V. J. tik vieną kartą jo prašė psichotropinių medžiagų, taip pat prašo išsamiai ištirti visą bylos medžiagą, nes jis psichotropines medžiagas įgijo neturėdamas tikslo jas platinti, ir sumažinti jam paskirtą bausmę.

122.1.

13Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka visiškai. Mano, kad jo nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymius. Teigia, kad jis prieš įsigydamas psichotropines medžiagas ir jas įgijęs neturėjo jokio tikslo jas platinti, jas įsigijo sau vartojimui. Vėliau po šių medžiagų įsigijimo V. J. pats paprašė jo perleisti šias medžiagas.

142.2.

15Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad psichotropines medžiagas jis įsigijo sau vartojimui. V. J. parodymai, kad jis (V. K.) jam dažnai skambindavo ir siūlydavo keisti psichotropines medžiagas į metadoną, vertintini kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie įrodymai. Nuteistojo V. K. įsitikinimu, V. J. nori parūpinti psichotropinių medžiagų „( - )“, nes iš jo už šias medžiagas gauna piniginę naudą arba psichotropinių medžiagų. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog V. J. pats nori gauti iš jo psichotropinių medžiagų, kurias galėtų perduoti „( - )“.

162.3.

17Nuteistojo V. K. nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis įgijo ne narkotinių, o psichotropinių medžiagų – vaistinių preparatų, kurie nėra uždrausti įstatymo, vartojami visuomenėje ir nedraudžiami esant gydytojo paskyrimui. Jis šių vaistinių preparatų neišplatino ir jokių neigiamų ar kitokių pasekmių nebuvo sukelta. Be to, jis buvo priklausomas nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jo tikslas buvo pačiam suvartoti įsigytas psichotropines medžiagas.

183.

19Atsiliepimų į nuteistojo V. K. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

204.

21Teismo posėdžio metu prokurorė Violeta Bartušienė prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. K. ir jo gynėja advokatė Vanda Laukevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

245.

25Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

266.

27Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nes jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliantas ginčija jam paskirtą bausmę, prašydamas ją sumažinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

28Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo V. K. kaltės padarius jam

29inkriminuotą nusikalstamą veiką

307.

31Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

328.

33Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, nupirkdamas už 10 eurų, neteisėtai įgijo 10 vnt. ampulių su etiketėmis „( - )“, kurių sudėtyje yra 0,100 g psichotropinės medžiagos diazepamo ir 30 vnt. baltos spalvos tablečių pakuotėje su užrašu „( - )“, kurių sudėtyje yra 0,060 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai, laikydamas šias psichotropines medžiagas su savimi striukės kišenėje, gabeno jas ( - ) mieste ir tarpmiestiniu autobusu iš ( - ) miesto autobusų stoties į ( - ) autobusų stotį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

349.

35Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neneigia neteisėtai disponavęs (įgijęs, laikęs ir gabenęs) psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nesutinka su juridiniu jo padarytos veikos vertinimu, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, jas laikė ir gabeno, turėdamas tikslą šias medžiagas platinti ir neteisingai šią veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Anot apelianto, psichotropines medžiagas jis įgijo savo reikmėms, neturėjo jokio tikslo jas platinti, tik vėliau po šių medžiagų įsigijimo V. J. pats paprašė jo perleisti šias medžiagas, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

3610.

37BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose BK straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikomas šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką kitam asmeniui už pinginį atlygį. Kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikytinas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Kitoks platinimas gali būti šių medžiagų dovanojimas, davimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, perdavimas už skolą, davimas skolon, mainais, palikimas matomoje vietoje ir pan. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui, ir, kaip kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų kiekis, rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014).

3811.

39Kaip matyti, nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, pateiktu bylos įrodymų vertinimu dėl jo kaltės ir nusikalstamų veiksmų teisine kvalifikacija. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateikto apeliacinio skundo argumentus, siekdama objektyviai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes bei nustatyti joje tiesą, šią baudžiamąją bylą nagrinėdama apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą – dar kartą apklaususi patį V. K., įvertinusi kitus bylos įrodymus bei patikrinusi apskųsto teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą faktiniu bei teisiniu aspektu pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog byloje nustatytomis aplinkybėmis V. K. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl V. K. kaltės, jo veiksmų teisinio vertinimo, atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistojo nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, tai yra jo veiksmai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, įvertintas jų visetas, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Ir nors su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinkama, argumentuojant netinkamu bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančių išvadų padarymu, visgi teismas savo išvadas grindė teisėtais būdais gautais įrodymais, kuriuos įvertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą (apklausęs nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) V. K., taip pat ištyręs (išvardinęs) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti), įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų nenustatyta. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos ir įrodymų visumos pagrindu, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį, tinkamai įvertintos, ko pagrindu padaryta pagrįsta išvada dėl V. K. kaltės ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn padarius šį nusikaltimą. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis ir padarytomis teismo išvadomis nėra.

4012.

41Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis 2018 m. balandžio mėnesį įsigijo psichotropinių medžiagų (10 vnt. ampulių „( - )“ ir 30 vnt. tablečių „( - )“), kurias būtų su V. J. pakeitęs į metadoną, pripažįsta kaltinimą dėl psichotropinių medžiagų vežimo mainytis su kitu asmeniu (7 t., b. l. 76, 77). V. K. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių teigė, kad psichotropines medžiagas įgijo savo reikmėms, vėliau parodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. už 10 Eur įsigijęs psichotropines medžiagas (10 vnt. ampulių „( - )“ ir 30 vnt. tablečių „( - )“) iš ( - ) autobusų stoties važiavo ( - ), nes buvo susitaręs su V. J. susitikti dėl metadono gavimo (6 t. b. l. 96, 97, 104, 113). Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas nuteistasis V. K. pakeitė savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, kad jis niekam nevežė įsigytų psichotropinių medžiagų, jas turėjo su savimi. Savo parodymų keitimo priežastimi V. K. įvardijo tai, kad tikėjosi, jog prisiėmus kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jam nebus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (7 t. b. l. 134-136). Tačiau šie apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyti V. K. argumentai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir vertintini kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

4213.

43Nagrinėjamu atveju V. K. tikslo platinti įsigytas psichotropines medžiagas turėjimas nustatytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei suvestinėje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. užfiksuotais V. K. telefoniniais pokalbiais bei SMS žinutėmis, iš kurių turinio matyti, kad 2018 m. balandžio 18 d. V. K. ir V. J. tariasi susitikti 2018 m. balandžio 19 d. ( - ) ir apsikeisti turimomis psichotropinėmis medžiagomis – V. K. už metadoną V. J. pasiūlo psichotropinių medžiagų – „( - )“ ir „( - )“ (2 t., b. l. 72-78, 96-102). 2018 m. lapkričio 15 d. specialiuoju liudytoju apklaustas V. J. patvirtino šias elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei suvestinėje užfiksuotas aplinkybes, kad 2018 m. balandžio mėnesį jam paskambino V. K., kuris dažnai skambindavo ir siūlydavo įvairių psichotropinių vaistų (( - )) pasikeitimui. V. K. tą kartą jis pasakė, kad jei nori, turi važiuoti iki ( - ) centro poliklinikos, kur susirenka narkomanai, ir ten jis gali apsikeisti vaistus į metadoną. Atsakydamas į pateiktus klausimus apie fiksuotus jo bei V. K. 2018 m. balandžio 18 d. bei 2018 m. balandžio 19 d. vykusius telefoninius pokalbius, liudytojas parodė, kad buvo kalbama apie tai, jog V. K. nori vaistus pasikeisti į metadoną, o jis siūlo jam atvykti į polikliniką ir kad daugiau niekam nesiūlytų tų vaistų, nes juos galės pasikeisti su asmeniu, pravarde „( - )“, su kuriuo buvo sutaręs, kad pastarasis duos metadono, o šis iš V. K. gaus vaistų (5 t., b. l. 35-41). Iš bylos medžiagos (2018 m. birželio 18 d. VšĮ ( - ) centro poliklinikos raštas Nr. ( - ), 2018 m. lapkričio 15 d. VĮ ( - ) centro poliklinikos raštas Nr. ( - )) matyti, kad V. J. nuo 2017 m. kovo 16 d. gydosi metadono programoje, jam skiriama 20 ml metadono paros dozė, 2018 m. balandžio mėnesį jam taip pat taikytas pakaitinis gydymas metadonu, skiriant po 20 ml parai, atsižvelgiant į jo charakteristiką, gydymo laikotarpiu V. J. metadonas buvo išduotas išsinešimui, jis 20 ml paros metadono dozę išgerdavo poliklinikoje, o kitų 6 dienų atskiruose indeliuose po 20 ml išsinešdavo (viso 120 ml) (4 t., b. l. 155), V. J. 2018 m. balandžio 19 d. atvyko į VšĮ ( - ) centro poliklinikos Metadono kabinetą (metadonas sugirdomas/ išduodamas darbo dienomis 12.00 val., darbuotojų akivaizdoje išgėrė skirtą 20 ml paros metadono dozę ir kitų 6 dienų dozė (120 ml) atskiruose indeliuose atiduota išsinešti (4 t., b. l. 157). 2018 m. balandžio 19 d. 11.50 val.

4414.

45V. K. buvo sulaikytas ( - ) autobusų stotyje policijos pareigūnų (6 t., b. l. 87). Po sulaikymo atlikus asmens kratą V. K. savanoriškai pateikė 10 vnt. ampulių „( - )“ ir 30 vnt. tablečių „( - )“ (4 t. b. l. 99-101). 2018 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad gelsvos spalvos skysčio iš 10 vnt. ampulių su etiketėmis „( - ) 2 ml 5 mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas į.v. į.m. Lot.15EX 10 17 EXP 10.2020“ iš 2 vnt. plastikinių pakuočių, 2018 m. balandžio 19 d. rasto ir paimto asmens kratos metu pas V. K., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – diazepamo, jo masė yra 0,100 g; 30 vnt. baltos spalvos tablečių iš plastikinės pakuotės su užrašu „( - ) tabletės ( - ) Lot 51117 EXP 10 2020“, 2018 m. balandžio 19 d. rasto ir paimto asmens kratos metu pas V. K., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, jo masė yra 0,060 g (4 t., b. l. 108-109). Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis pats nuolat vartotų šias psichotropines medžiagas („( - )“, kurių sudėtyje yra 0,100 g psichotropinės medžiagos diazepamo ir „( - )“, kurių sudėtyje yra 0,060 g psichotropinės medžiagos klonazepamo) bei būtų nuo jų priklausomas. 2018 m. balandžio 10 d medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. ( - ) nustatyta, kad V. K. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (opiatų) (6 t., b. l. 61). 2018 m. balandžio 23 d. VšĮ ( - ) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro rašte Nr. ( - ) nurodyta, kad V. K. Psichikos sveikatos centre 2018 metais nesilankė ir nesigydė (4 t., b. l. 143); 2018 m. balandžio 23 d. VšĮ ( - ) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro rašte Nr. ( - ) nurodyta, kad V. K. paskutinį kartą ( - ) poliklinikoje pas vidaus ligų gydytoją lankėsi 2015 m. gegužės 22 d., jokių psichotropinių vaistų jam nebuvo paskirta (4 t., b. l. 144). Liudytoja I. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. K. yra jos sugyventinis, jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, dažniausiai vartoja heroiną, rečiau perkasi amfetaminą, daugiau jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartodavo (4 t., b. l. 172-174, 179-183). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kratos metu V. K. namuose nebuvo rasta jokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų (4 t., b. l. 151-153). Todėl akivaizdu, kad V. K. pakeitė savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, teigdamas, jog psichotropines medžiagas įgijo savo reikmėms, tik siekdamas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

4615.

47Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie aukščiau paminėti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo V. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Tokia bylos įrodymų visuma yra pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. K. psichotropines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno ne asmeniniam vartojimui, o turėdamas tikslą jas išmainyti ar kitaip realizuoti. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą V. K. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti V. K. apeliacinį skundą ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

4816.

49Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija tik vieno jam nepalankaus įrodymo patikimumą, tai yra liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad asmenų parodymai tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme yra laikomi tuomet, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie nėra niekiniai, beverčiai, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo nuteistasis V. K., liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad V. K. jam siūlė mainyti įsigytas psichotropines medžiagas į metadoną, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus – paties nuteistojo V. K. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei suvestinėje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. fiksuotų V. K. telefoninių pokalbių bei SMS žinučių turinį, asmens kratos protokole užfiksuotus faktinius duomenis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojas V. J. galėjo apkalbėti nuteistąjį V. K., nepagrįstai apkaltinti jį nusikaltimų padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davęs neobjektyvius parodymus. Todėl netikėti šio liudytojo parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

5017.

51Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoją V. J., siekiant pašalinti jų tarpusavio parodymų prieštaravimus, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžiu metu šis nuteistojo V. K. prašymas buvo atmestas, nurodant, kad šis liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir jo parodymai buvo ištirti nustatyta tvarka. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta išsamiai, ištirti ir įvertinti visi reikšmingi duomenys, nuteistojo V. K. kaltei pagrįsti ir be liudytojo V. J. parodymų yra surinkta pakankamai įrodymų, todėl papildomai apklausti apelianto prašomą liudytoją nėra pagrindo.

5218.

53Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas neteisingai, yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. K. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam V. K. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

5419.

55Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje pripažindamas jį kaltu padarius šį nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), nenurodė šio BK straipsnio dalies. Tas pats pasakytina ir dėl kito nuteistojo V. R. – nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat konstatuota, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje pripažįstant jį kaltu padarius šį nusikaltimą, nenurodyta šio BK straipsnio dalis. Teismų praktikoje ši aplinkybė, kai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodoma straipsnio dalis arba nurodoma netinkama straipsnio dalis, laikoma rašymo apsirikimu, nelaikytinu esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir nekeičiančiu nuosprendžio esmės (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-626/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-246-417/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-197/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-619/2014). Todėl nagrinėjamu atveju šis akivaizdus rašymo apsirikimas, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažįstant V. K. ir V. R. kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nenurodant BK straipsnio dalies, ištaisytinas, nekeičiant nuosprendžio.

56Dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės

5720.

58Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

5921.

60Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

6122.

62Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

6323.

64Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

6524.

66Už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubaudė laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam V. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad V. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (nusikalto esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka ir dėl pažeidimų, susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu), į tai, kad surastas psichotropinės medžiagos kiekis nėra didelis, tai vaistinis preparatas, kuris apyvartoje leidžiamas, esant gydytojo nurodymui, šios psichotropinės medžiagos platinimas buvo užkardintas, nenustatyta, kad V. K. anksčiau būtų platinęs tokią medžiagą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

6725.

68Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo V. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams. Be to, V. K. paskyrus bausmę, ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. K. už nusikalstamą veiką paskirta (2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo) ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. K. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

6926.

70Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis įgijo ne narkotinių, o psichotropinių medžiagų – vaistinių preparatų, kurie nėra uždrausti įstatymo, vartojami visuomenėje ir nedraudžiami esant gydytojo paskyrimui, kad jis šių vaistinių preparatų neišplatino ir jokių neigiamų ar kitokių pasekmių nebuvo sukelta, buvo įvertintos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skiriant V. K. bausmę ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

7127.

72Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra padarė teisingas išvadas, jog V. K. veikoje yra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, tad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendį nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

74nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

75Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad V. R. ir V. K. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 6. 1.... 7. V. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 12. 2.1.... 13. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su skundžiamu pirmosios... 14. 2.2.... 15. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo... 16. 2.3.... 17. Nuteistojo V. K. nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į... 18. 3.... 19. Atsiliepimų į nuteistojo V. K. apeliacinį skundą proceso dalyviai per... 20. 4.... 21. Teismo posėdžio metu prokurorė Violeta Bartušienė prašė nuteistojo V. K.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. 5.... 25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 26. 6.... 27. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 28. Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo V. K. kaltės padarius jam ... 29. inkriminuotą nusikalstamą veiką... 30. 7.... 31. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą... 32. 8.... 33. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu... 34. 9.... 35. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neneigia neteisėtai disponavęs... 36. 10.... 37. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė... 38. 11.... 39. Kaip matyti, nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su... 40. 12.... 41. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme... 42. 13.... 43. Nagrinėjamu atveju V. K. tikslo platinti įsigytas psichotropines medžiagas... 44. 14.... 45. V. K. buvo sulaikytas ( - ) autobusų stotyje policijos pareigūnų (6 t., b.... 46. 15.... 47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie... 48. 16.... 49. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija tik vieno jam... 50. 17.... 51. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teismo... 52. 18.... 53. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. K. apeliacinio... 54. 19.... 55. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas... 56. Dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės... 57. 20.... 58. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 59. 21.... 60. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės... 61. 22.... 62. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę... 63. 23.... 64. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės... 65. 24.... 66. Už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės... 67. 25.... 68. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 69. 26.... 70. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis įgijo... 71. 27.... 72. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 74. nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.... 75. Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 18 d....