Byla 1A-649-594/2018

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistajam M. P. (M. P.)(2018 m. rugsėjo 12 d. posėdyje), nuteistojo M. P. (M. P.) gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. B. atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, civilinio atsakovo „P. S.“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, lenkų kalbos vertėjams M. J., D. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės J. B. (toliau – J. B.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. (M. P., toliau – M. P.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. P. sumažintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepakeistą.

5Tuo pačiu nuosprendžiu iš Lenkijos akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.) nukentėjusiajam B. V. priteista 14000 (keturiolika tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje jo civilinį ieškinį atmetant.

6Iš ( - ) akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.) nukentėjusiajai J. B. priteista 83,63 (aštuoniasdešimt trys eurai 63 centai) kapo sutvarkymo išlaidoms atlyginti, jos civilinio ieškinio dalį dėl žuvusiosios mirties metinių paminėjimo išlaidų atlyginimo atmetant.

7Iš ( - ) akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.) nukentėjusiajai J. B. taip pat priteista 4000 (keturi tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje jos civilinį ieškinį atmetant.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91.

10M. P. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 15 val. 55 min., ( - ) teritorijoje, kelio ( - ) 28,047 kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Navaro“, ( - ) Respublikos valstybinis numeris ( - ), ir juo tempdamas priekabą, ( - ) Respublikos valstybinis numeris ( - ), pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėdamas duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tokiu būdu sukeldamas grėsmę eismo saugumui, ir taip sudarydamas kliūtį jam iš priekio priešinga kryptimi važiavusio automobilio „Nissan Xtrail“, Lietuvos Respublikos valstybinis numerio ženklas ( - ) vairuotojui B. V., automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Nissan Xtrail“ priekinį kairį kampą, nuo patirto smūgio automobilis „Nissan Xtrail“ valstybinis numerio ženklas ( - ) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su savo važiavimo juosta važiavusiu automobiliu „Nissan Qashqai“, Lietuvos Respublikos valstybinis numerio ženklas ( - ) kurį vairavo E. M. (E. M.), dėl ko įvykusio eismo įvykio metu, automobilio „Nissan Xtrail“ keleivė nukentėjusioji M. V., patyrusi stiprų kūno sumušimą, pasireiškusį stuburo kaklinės dalies lūžimu, dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir dubens kaulų lūžimais, nugaros smegenų kaklinės dalies sumušimu ir suardymu mirė vietoje, nukentėjusiajam automobilio „Nissan Xtrail“ vairuotojui B. V. dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, skersinių ataugų juosmens I–juosmens IV slankstelių lūžimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotojui E. M. dėl dešinio kelio sąnario menisko ir raiščių plyšimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajam, automobilio „Nissan Qashqai“ keleiviui, T. M. dėl galvos sumušimo, dešinio kelio sąnario srities odos nubrozdinimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

112.

12Apeliaciniu skundu civilinė ieškovė J. B. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį, M. P. paskiriant griežtesnę bausmę bei padidinant J. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 30000 eurų.

132.1.

14Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardinti motyvai, susiję su jos pareikšto civilinio ieškinio sumažinimu yra itin paviršutiniški. Tenkindamas J. B. pareikštą civilinį ieškinį tik iš dalies, apylinkės teismas, pasak civilinės ieškovės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, nesivadovavo teismų praktika ir neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Motyvuodama šią išvadą apeliantė pažymi, kad iki eismo įvykio jos tėtis B. V. savimi pasirūpindavo ir dėl savo sveikatos esminių nusiskundimų neturėjo. Kartu su M. V. jie susitvarkydavo su savo namų ruoša ir rūpinosi J. B. šeima, tačiau, po komentuojamo eismo įvykio B. V. sunkiai vaikšto, tinkamai pasirūpinti savimi nebegali. Dėl šios priežasties J. B. privalo kelis kartus per savaitę važiuoti pas B. V., rūpintis jo sveikata, vežti jį pas gydytojus, pagaminti valgyti, nupirkti buities reikmenų ir maisto, skalbti, tvarkyti namus, nors pati apeliantė su šeima gyvena ( - ), o jos tėtis – ( - ). Šie veiksmai J. B. sukelia priverstinius nepatogumus, ji yra privesta keisti savo gyvenimo būdą, režimą, mažinti rūpestį savo šeima, darbu ir daug laiko praleisti kelionėse iš ( - ) į ( - ). Be to, apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad Lietuvoje toks gydymas, kuris atstatytų avarijos metu B. V. sukeltų pažeidimų pasekmes, neatliekamas, tačiau jis galimas Vokietijoje. Šiuo aspektu pabrėžiama ir tai, kad J. B. itin skaudu matyti kenčiantį tėvą, kuris buvo prieraišus mamai, ji juo visą laiką rūpinosi, stengėsi dėl jo sveikatos, kad būtų pavalgęs, aprūpintas ir prižiūrėtas.

152.2.

16Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad ryšys tarp apeliantės ir jos žuvusios mamos M. V. buvo ypatingai artimas. J. B. jau ilgą laiką gyveno ( - ), tačiau su mama bendravo praktiškai kiekvieną dieną. M. V. nuolat rūpinosi ir domėjosi tiek J. B., tiek ir jos šeimos gyvenimu. Pasak apeliantės, M. V. netektis ją stipriai šokiravo, išmušė iš gyvenimo vėžių, sukėlė didelių ir negrįžtamų dvasinių išgyvenimų bei emocinių sukrėtimų, jos organizmas ir psichinė būsena destabilizavosi, sumažėjo darbinės galimybės, neigiamai pasikeitė jos gyvenimo būdas, atsirado stiprus nerimo jausmas dėl savo, tėčio ir šeimos ateities, ji patyrė sveikatos negalavimus, miego sutrikimus, emocinį ir dvasinį šoką. Į šias aplinkybes, pasak civilinės ieškovės, skundžiamu nuosprendžiu nebuvo atsižvelgta.

172.3.

18Be to, apeliaciniu skundu akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu J. B. juto bylą nagrinėjančio teisėjo išankstinį nusistatymą. Tai buvo juntama nuo to momento, kai apeliantė pradėjo kalbėti apie tėvą, jo priežiūrą, išgyvenimus, o teismas ją nuolat stabdė ir neleido jai apie tai pasisakyti. Be to, apylinkės teismas, pasak J. B., nepasisakė, kokią žalą nustatė dėl M. V. gyvybės praradimo, kokią dėl B. V. sveikatos sužalojimo, kokią dėl pačios J. B. sveikatos sutrikdymo, dėl jos gyvenimo galimybių netekimo, gyvenimo būdo priverstinio pakeitimo, nepatogumų bei išgyvenimų. Neaiškūs, pasak J. B., ir pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais skundžiamu nuosprendžiu jis diferencijavo jai ir jos tėvui priteistiną neturtinę žalą dėl M. V. mirties. Akcentuojama, jog nors priteistina žala nesumažina tikrojo sukelto skausmo – mamos M. V. netekties, tačiau ji vis tik negali būti vertinama taip, kad pamintų žmogaus gyvybės vertę. Netinkamos žalos priteisimas, pasak apeliantės, pamina prigimtinę teisę į teisingą teismą, teisingumo jausmą ir bausmės neišvengiamumo principą. Juo labiau, jog analizuojamu atveju net draudimo bendrovės atstovas ir prokurorė sutiko, kad J. B. būtų priteista 10000 eurų žala, tačiau, apylinkės teismas net ir šią aplinkybę ignoravo.

192.4.

20Be to, pasak civilinės ieškovės, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir teismų praktiką, formuojamą analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose dėl žalos atlyginimo sužalojus žmogų, sukėlus fizinį ir dvasinį skausmą, žuvus žmogui. Šią išvadą apeliantė grindžia pavyzdžiais iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos, pabrėždama ir tai, kad teisės aktai nenustato nei minimalaus, nei maksimalaus neturtinės žalos dydžio, teigdama, jog pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui, kuris, be kita ko, privalo vadovautis sąžiningumu bei teisingų vertybių, tokių kaip gyvybė, gynimu. J. B. pabrėžia, kad nusikaltimą įvykdžiusio asmens civilinė atsakomybė analizuojamu atveju buvo apdrausta ( - ) pagal ( - ) galiojančius teisės aktus. Tuo tarpu ( - ) galiojantis vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas visiškai apima J. B. civiliniu ieškiniu prašomą žalos atlyginimą, ką patvirtino ir draudimo atstovas teisme, todėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu numatytas neturtinės žalos atlyginimo ribojimas iki 5000 eurų vertinamu atveju įtakos neturi.

212.5.

22Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per švelni.

233.

24Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinės ieškovės J. B. atstovas advokatas M. Kukaitis bei prokuroras iš esmės pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Civilinio atsakovo atstovas ir nuteistojo M. P. gynėja advokatė M. Vietaitė, nesutikdami su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

254.

26Civilinės ieškovės nukentėjusiosios J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

275.

28Iš Kauno apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo, matyti, kad juo nesutinkama tik su nukentėjusiajai civilinei ieškovei J. B. priteistu neturtinės žalos dydžiu bei nuteistajam M. P. paskirta bausme, papildomai pažymint, kad skundžiamą nuosprendį byloje priėmęs teismas buvo šališkas nukentėjusiosios J. B. atžvilgiu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nevertindama nuteistojo M. P. veiksmų kvalifikavimo bei jo veiksmų teisinio vertinimo, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

296.

30Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, 2K-246/2014; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-246/2014).

316.1.

32Aptartos teismų praktikos kontekste išanalizavus skundžiamo nuosprendžio motyvus, įvertinus apylinkės teismo procesinį elgesį bylą nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose, jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie bylą nagrinėjančio teismo šališkumą, teisėjų kolegija neįžvelgia. Tiek J. B., tiek ir B. V. teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti, jie pakankamai išsamiai išdėstė savo motyvus dėl pateiktų civilinių ieškinių pagrįstumo, todėl vien tai, kad, apeliantės įsitikinimu, jos pasisakymai teisiamojo posėdžio metu buvo ribojami teismo, o skundžiamame nuosprendyje pasisakyta ne dėl visų J. B. argumentų, kiek jie susiję su jai priteistina neturtine žala, teismo šališkumo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neatskleidžia. Nesutikdama su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, J. B. turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą aukštesniajam teismui, šia teise apeliantė pasinaudojo, ji nebuvo apribota pirmosios instancijos teismo veiksmais, todėl dėl esminių J. B. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais ji nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, bus pasisakyta šioje nutartyje. Pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

337.

34Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

357.1.

36Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aptartinos ir civilinio kodekso teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais.

377.2.

38Ir vis tik, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

398.

40Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus matyti, kad byloje buvo pareikštas nukentėjusios J. B. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti jai 48000 (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius) eurų neturtinės žalos, patirtos dėl eismo įvykio, sukelto M. P. veiksmais, bei jo metu kilusių padarinių – B. V. sužalojimo, M. V. netekties bei jos pačios sveikatos sutrikdymo, atlyginimui (1 t., b. l. 119-122, 4 t., b. l. 1-5). Tačiau, konstatuodamas, kad tokio dydžio neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas J. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies, jos naudai iš Lenkijos akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.) priteisdamas 4000 (keturis tūkstančius) eurų.

419.

42Abejonių tuo, kad dėl mamos M. V. mirties J. B. patyrė stiprų sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus bei papildomus rūpesčius, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau nesutinkant su apeliacinio skundo motyvais vis tik pažymėtina, kad jai nustatytas neturtinės žalos dydis – 6000 (šeši tūkstančiai) eurų (2000 (du tūkstančiai) eurų J. B. buvo atlyginta dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos), priešingai nei teigia apeliantė, yra tinkamo dydžio suma jos patirtai neturtinei žalai dėl mamos mirties atlyginti.

439.1.

44Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad J. B. jau pakankamai ilgą laiką gyveno atskirai nuo savo tėvų, M. V. išlaikoma nebuvo, su ja iš esmės bendravo ir ją lankydavo pagal nusistovėjusias geros giminystės (tėvų – vaikų) tradicijas – J. B. teigimu, jos nuolat bendraudavo telefonu, M. V. nuolat domėjosi apeliantės šeimos gyvenimu bei savo anūkais. Neabejotina, jog tokiu atveju, kai vaikai gyvena atskirai nuo savo tėvų, kuria savo šeimos gyvenimą, jų ryšys su tėvais ir jų netekimo pasekmės, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai teigia J. B., negali būti prilyginamos jos tėvo, visą savo gyvenimą pragyvenusio su M. V., besirūpinant vienas kitu, patirtai emocinei žalai, todėl sutikti su apeliantės teiginiais, jog jos patirtos neturtinės žalos dydis dėl mamos netekties yra didesnis, nei sprendė apylinkės teismas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Iš esmės visas J. B. apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kiek jos susijusios su jos patirtais išgyvenimais dėl mamos mirties, priešingai nei tai teigiama apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kiek jie susiję su neturtinės žalos, patirtos dėl apeliantės mamos mirties, dydžio nustatymu, teisėjų kolegija sutinka iš esmės, todėl jų nekartoja. Didinti J. B. priteistą neturtinės žalos dydį dėl jos mamos mirties, remiantis tais pačiais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

459.2.

46Šios išvados kontekste atsakant į apeliantės argumentus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal naujausią teismų praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 eurų iki 30 000 eurų (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 eurų iki 31 298 eurų (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 eurų iki 26 065 eurų (tėvui / motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Tokiu būdu, nustatydamas, jog J. B. dėl apeliantės mamos M. V. mirties patyrė 6000 (šešių tūkstančių) eurų neturtinę žalą, apylinkės teismas, priešingai nei tai teigiama apeliaciniu skundu, nuo formuojamos teismų praktikos šioje byloje nenukrypo. Kita vertus, nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos taip pat yra galimas ir pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Teismo praktikos formavimas yra nevienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas. Šis procesas nenutrūkstamas ir niekada nebūna visiškai baigtas, nes neišnyksta būtinybė formuoti tokią teismų praktiką, kuri sudarytų prielaidas priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi, ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant vis naujas bylas, ankstesniuose jo sprendimuose suformuota praktika yra papildoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

4710.

48Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, dėl įvykusio eismo įvykio, sukelto kaltais M. P. veiksmais, ne tik mirė M. V., patyrusi stiprų kūno sumušimą, pasireiškusį stuburo kaklinės dalies lūžimu, dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir dubens kaulų lūžimais, nugaros smegenų kaklinės dalies sumušimu ir suardymu, bet ir buvo sužalotas B. V., kuriam dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, skersinių ataugų juosmens I–juosmens IV slankstelių lūžimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ir vis tik, iš skundžiamo nuosprendžio turinio aišku, kad spręsdamas klausimą dėl M. P. neteisėtais veiksmais J. B. padarytos neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su apeliantės dvasiniais išgyvenimais bei patirtais nepatogumais dėl savo tėvo B. V. patirtų sužalojimų. Jokių motyvų, kuriais remdamasis teismas atmetė J. B. civilinio ieškinio reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą ir dėl B. V. sužalojimų, skundžiamame nuosprendyje nėra, taip nukrypstant nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

4911.

50Darant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo. Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalą asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-507/2016, 2K-331-976/2018). Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-331-976/2018).

5112.

52Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų B. V. buvo gydomas ligoninėje laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. spalio 11 d. ir nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. (šis B. V. hospitalizavimo laikotarpis skundžiamame nuosprendyje neatsispindi) (1 t., b. l. 148, 149). Po ilgalaikio B. V. hospitalizavimo, jam nustatyti galvos skausmo, svaigimo ir ataksijos epizodai, juosmens ir kairės kojos skausmas, kairės kojos pasilpimas, apsunkintas stovėjimas, ėjimas ir apsitarnavimas, buvo draudžiama kelti svorį, kas įvertinus garbų B. V. amžių (gim. ( - )), neabejotinai sukėlė tam tikrus nepatogumus ne tik jam, bet ir juo besirūpinančiai dukrai J. B.. Nors taikant tinkamą gydymą B. V. sveikatos būklė gerėjo, tačiau, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ ( - ) apskrities ( - ) ligoninės epikrizės, dar 2017 m. balandžio 12 d. – 2017 m. balandžio 19 d. B. V. dėl skausmų stubure – kryžmens dalyje, plintančiu į abu klubus, nukentėjusįjį varginančio nerimo bei sutrikusio miego, B. V. buvo hospitalizuotas pakartotinai, po ko, jis buvo nukreiptas į ( - ) kliniką dėl lėtinių skausmų juosmens dalyje (4 t., b. l. 19). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu B. V. patvirtino, jog net ir šiuo metu jis jaučia skausmus stuburo bei klubų srityje, dėl sutuoktinės mirties jaučiasi vienišas, išgyventi jam padeda dukra. Abejonių, jog šie liekamieji reiškiniai yra susiję su M. P. neteisėtais veiksmais, dėl kurių įvyko eismo įvykis, įvertinus iš karto po įvykio B. V. nustatytus sužalojimus, teisėjų kolegijai nekyla.

5312.1.

54Šių duomenų visumoje neabejotina, jog J. B., bylos duomenimis, neturinti jokių brolių ar seserų, savo tėvo gyvenime liko jam artimiausias asmuo, juo besirūpinantis ir teikiantis visokeriopą pagalbą. Dėl B. V. patirtų sužalojimų bei jų liekamųjų reiškinių, dėl kurių B. V. vaikščiojimas iki šiol išlieka apsunkintas, J. B. tenka nuolat vykti iš savo gyvenamosios vietos ( - ) į B. V. gyvenamąją vietą ( - ), vežioti jį pas gydytojus, pasirūpinti jo buitimi, kas neabejotinai jai kelia tam tikrus nepatogumus, papildomą rūpestį savo tėčiu, dėl kurio ji yra priversta keisti savo gyvenimo įpročius, prisitaikydama prie būtinos B. V. pagalbos. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad iš karto po eismo įvykio, ji patyrė didelį stresą bei emocinį šoką ne tik dėl mamos mirties, bet ir dėl tėčio, tuo metu atsidūrusio ligoninėje dėl jo amžiui itin sunkių sužalojimų, sveikatos būklė, baimės dėl galimos jo mirties. Be to, nerimas dėl jo ateities, įvertinus B. V. nustatytus liekamuosius reiškinius, neabejotinai išlieka iki šiol. Remiantis J. B. teiginiais, po eismo įvykio ji patyrė sveikatos negalavimus, miego sutrikimus, emocinį ir dvasinį šoką. Šiuos negalavimus, sprendžiant iš aukščiau išdėstytų duomenų visumos, J. B. neabejotinai patyrė ne tik dėl savo mamos mirties, bet ir dėl tėčio B. V. sveikatos būklės. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, J. B. patirtą neturtinę žalą dėl B. V. sveikatos sužalojimų, teisėjų kolegija vertina 1500 (vienu tūkstančiu penkiais šimtais) eurų, todėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo J. B. keistina, padidinant skundžiamu nuosprendžiu jai priteistą neturtinės žalos dydį iki 5500 (penkių tūkstančių penkių šimtų) eurų. Toks žalos dydis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka J. B. emocinius išgyvenimus bei dvasinį sukrėtimą, patirtą dėl tėvo sveikatos būklės, kuri vis tik įvertina tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad dėl B. V. patirtų sužalojimų ir kitų nepatogumų, neturtinė žala buvo priteista jam, kaip tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui ir akivaizdu, jog jo patirta neturtinė žala buvo ženkliai didesnė, ką pagrįstai sprendė pirmos instancijos teismas, nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertindamas net 8000 eurų.

5513.

56Apeliaciniu skundu prašoma įvertinti ir J. B. padarytą sveikatos sutrikdymą bei jai priteistą neturtinės žalos dydį padidinti dar ir šiuo pagrindu, tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, neabejotina, jog dėl eismo įvykio bei su juo susijusių padarinių J. B. patirtas stresas, įtampa bei dvasiniai išgyvenimai, apeliantės teigimu, sąlygoję sutrikusį jos miegą, jau buvo įvertinta nustatant tiek dėl M. V. mirties, tiek ir dėl B. V. sužalojimų J. B. patirtą neturtinės žalos dydį, todėl dar labiau didinti nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį tais pačiais motyvais, pripažįstant juos J. B. sveikatos sutrikdymu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, juolab, kad ji pati tiesiogiai eismo įvykyje nedalyvavo ir nenukentėjo.

5714.

58Nors apeliaciniu skundu J. B. analizuoja ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, teigdama, kad M. P. civilinė atsakomybė analizuojamu atveju buvo apdrausta Lenkijoje pagal ( - ) galiojančius teisės aktus, kurie visiškai apima J. B. civiliniu ieškiniu prašomą žalos atlyginimą, todėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu numatytas neturtinės žalos atlyginimo ribojimas iki 5000 eurų vertinamu atveju įtakos neturi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jai priteista neturtinė žala ir nebuvo vertinama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu numatytas neturtinės žalos atlyginimo ribas, šie J. B. argumentai, kaip neturintys jokios reikšmės analizuojamu atveju, atmestini kaip deklaratyvūs. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo taikytinos teisės klausimą, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė, šiuo aspektu skundžiamu nuosprendžiu pasisakė tinkamai, todėl apylinkės teismo motyvų šioje dalyje teisėjų kolegija nekartoja.

5915.

60Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl M. P. paskirtos bausmės, nurodant, jog ji yra per švelni, tačiau sutikti su šiuo J. B. teiginiu, be kita ko, nepagrįstu jokiais jos apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

6115.1.

62Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Šių duomenų visumoje akcentuotina ir tai, kad remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad baudžiamojoje teisėje laikomasi pozicijos, jog skiriant bausmes nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Bausmė laikoma teisinga tik tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

6316.

64Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad vertinamu atveju M. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, be kita ko, sukėlusį ir negrįžtamas pasekmes – vieno asmens mirtį. Tačiau, kaltės dėl savo neteisėtų veiksmų nuteistasis neneigė nuo pat tyrimo pradžios, ją visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ką neabejotinai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu jo išreikštas atsiprašymas. Abejoti tuo, jog ankščiau atsiprašyti jis negalėjo dėl kalbos barjero, įvertinus tai, kad M. P. yra ( - ) Respublikos pilietis, teisinio pagrindo nėra. Duomenų apie praeityje buvusius nuteistojo teistumus ar baustumus administracine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikaltimą jis įvykdė būdamas visiškai blaivus. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, kas visumoje neabejotinai M. P. charakterizuoja labiau teigiamai ir neleidžia spręsti apie jo nihilistines nuostatas ar polinkį nesilaikyti visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ar teisės aktų. Be to, M. P. augina neįgalią dukrą, turinčią vidutinio laipsnio protinę negalią (4 t., b. l. 22, 25), kuria rūpinasi. Pats yra bedarbis (4 t., b. l. 20), turi sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalinga abiejų plaštakų operacija (4 t., b. l. 27), kas neabejotinai apsunkina jo darbo paieškas ir finansinę šeimos gerovę. Remiantis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais M. P. parodymais, jokio nekilnojamojo turto jis neturi, gyvena ūkiniame pastate šalia namo, kurio savininkei padeda tvarkyti kiemo aplinką, kartais padėdamas ir kitiems, kai jo paprašo. Iš to gaunamos pajamos yra vienintelis M. P. pragyvenimo šaltinis (3 t., b. l. 148-156).

6516.1.

66Šių duomenų visumoje įvertinus tai, kad BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atsižvelgiant į skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmės dydį, artimesnį straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, neabejotina, jog individualizuodamas ir skirdamas M. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Keisti ją nesant tam jokio pagrindo, nenurodant jokių tokį prašymą pagrindžiančių motyvų, priešingai nei tai sprendžiama skundžiamu nuosprendžiu, nėra pagrindo.

6716.2.

68Kaip matyti iš 2018 m. vasario 5 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 148-156, t. 3), baudžiamąją bylą buvo nuspręsta nagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įrodymai, kiek jie susiję su nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymu ir kaltinamojo kalte buvo tiriami BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, todėl vien tai, kad teismas aiškinosi tam tikras aplinkybes susijusias su pareikštais civiliniais ieškiniais, jų pagrįstumu, nesudaro pagrindo teigti, kad BK 641 straipsnio nuostatos nuteistajam buvo pritaikytos nepagrįstai, kaip, kad suabejojo prokuroras savo baigiamojoje kalboje. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinis skundas šiuo pagrindu paduotas nebuvo.

6917.

70Abejonių apylinkės teismo sprendimu dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, tiek susijusios su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012).

7117.1.

72Įvertinus tiek aukščiau aptartą M. P. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusių teistumų bei baustumų administracine tvarka nebuvimą, atsižvelgiant į jo poziciją dėl padarytos veikos, jo elgesį po eismo įvykio – teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, paaiškindamas ir aplinkybes, dėl kurių to padaryti negalėjo ankščiau, neabejotina, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą M. P. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių taikymas sudarys palankias sąlygas jam taisyti savo elgesį teigiama linkme, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, leidžia manyti, kad M. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, be to, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai, tuo pačiu sudarytos prielaidos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

7317.2.

74Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad M. P. yra užsienio valstybės – ( - ) Respublikos pilietis. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 33 straipsniu, kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos nuosprendžiai, kuriais nuteistajam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas jo vykdymą atidedant, iš ko seka, kad nuteistojo M. P. probacija gali būti tinkamai vykdoma ir prižiūrima kitoje valstybėje.

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

76civilinės ieškovės J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

77Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl J. B. priteistos neturtinės žalos dydžio: nukentėjusiajai J. B. iš ( - ) akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.) priteistą neturtinės žalos dydį padidinti iki 5500 (penkių tūkstančių penkių šimtų) eurų.

78Likusią Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

79Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. P. paskirtos laisvės... 4. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu iš Lenkijos akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S.... 6. Iš ( - ) akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.)... 7. Iš ( - ) akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.)... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1.... 10. M. P. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu civilinė ieškovė J. B. prašo pakeisti Alytaus apylinkės... 13. 2.1.... 14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardinti... 15. 2.2.... 16. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad ryšys tarp apeliantės ir jos žuvusios... 17. 2.3.... 18. Be to, apeliaciniu skundu akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo pirmosios... 19. 2.4.... 20. Be to, pasak civilinės ieškovės, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir... 21. 2.5.... 22. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, jog... 23. 3.... 24. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinės ieškovės J.... 25. 4.... 26. Civilinės ieškovės nukentėjusiosios J. B. apeliacinis skundas tenkinamas... 27. 5.... 28. Iš Kauno apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo, matyti, kad juo... 29. 6.... 30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du... 31. 6.1.... 32. Aptartos teismų praktikos kontekste išanalizavus skundžiamo nuosprendžio... 33. 7.... 34. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui... 35. 7.1.... 36. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aptartinos ir civilinio kodekso... 37. 7.2.... 38. Ir vis tik, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo... 39. 8.... 40. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje... 41. 9.... 42. Abejonių tuo, kad dėl mamos M. V. mirties J. B. patyrė stiprų sukrėtimą,... 43. 9.1.... 44. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad J. B. jau pakankamai ilgą... 45. 9.2.... 46. Šios išvados kontekste atsakant į apeliantės argumentus atkreiptinas... 47. 10.... 48. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos... 49. 11.... 50. Darant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad pagal savo pobūdį... 51. 12.... 52. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, dėl eismo... 53. 12.1.... 54. Šių duomenų visumoje neabejotina, jog J. B., bylos duomenimis, neturinti... 55. 13.... 56. Apeliaciniu skundu prašoma įvertinti ir J. B. padarytą sveikatos sutrikdymą... 57. 14.... 58. Nors apeliaciniu skundu J. B. analizuoja ir Lietuvos Respublikos transporto... 59. 15.... 60. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl M. P. paskirtos bausmės,... 61. 15.1.... 62. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra... 63. 16.... 64. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant... 65. 16.1.... 66. Šių duomenų visumoje įvertinus tai, kad BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija... 67. 16.2.... 68. Kaip matyti iš 2018 m. vasario 5 d. teismo posėdžio protokolo (b. l.... 69. 17.... 70. Abejonių apylinkės teismo sprendimu dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo... 71. 17.1.... 72. Įvertinus tiek aukščiau aptartą M. P. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos... 73. 17.2.... 74. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad M. P.... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 76. civilinės ieškovės J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 77. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 24 d.... 78. Likusią Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 24 d.... 79. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....