Byla 1-112-169/2016
Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kūno sužalojimų žuvo automobilio “Rover“ 420 keleivis L. O., taip pat buvo sužaloti automobilio keleiviai S. J. ir A. J., kurie dėl kūno sumušimo patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamojo gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, nukentėjusiesiems I. O., R. O. ir jų atstovui advokatui Gintarui Griciui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Astai Paulauskaitei, Vaivai Daukantienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M., gimęs ( - ), a. k. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, Mažeikių politechnikos mokyklos trečio kurso moksleivis, nevedęs, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

3Teismas

Nustatė

4O. M. 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.15 val. Mažeikių r., Spurganų k. vairuodamas seneliui S. K. priklausantį automobilį „Rover“ 420, valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, reikalavimus: 9 punkto – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, <...>; 18 punkto – <...> vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti; 99 punkto – eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse; 127 punkto – <...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, <...>; 128 punkto – jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę <...>; 141 punkto – sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje; 195.2 punkto – draudžiama vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą, t. y., nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, vairuodamas automobilį ir pastebėjęs, kad pro pravirą langą išlindo keleivis L. O., privalėdamas važiuoti dešine kelio eismo juosta, iškilus grėsmei eismo saugumui ir privalėdamas prilėtinti ar esant reikalui visiškai sustoti dešiniame kelkraštyje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio bei kairiuoju šonu atsitrenkė į pakelės medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kūno sužalojimų žuvo automobilio “Rover“ 420 keleivis L. O., taip pat buvo sužaloti automobilio keleiviai S. J. ir A. J., kurie dėl kūno sumušimo patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

5Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

6O. M. savo kaltės nepripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną visi važiavo jo vairuojamu automobiliu žvyrkeliu, kuris buvo duobėtas, 50 km per valandą greičiu. Važiuojant išgirdęs šaukiant: „O., žiūrėk“, todėl pasuko galvą į kairę pusę, pažiūrėjęs į veidrodėlį pamatė, kad tai L. Tada pasuko galvą į dešinę pusę ir, norėdamas sudrausminti, pasakė: „L., lįsk atgal, nedaryk nesąmonių“, ėmė stabdyti mašiną, bet ši nuslydo nuo kelio. Savo elgesiu L. nukreipė jo dėmesį, jam buvo šokas, kad šis išlindo pro langą, todėl pasimetė ir stabdė. Nukreipė dėmesį nuo kelio, nes L. jį išblaškė, automobilį sumėtė – mašinos galą užmetė į kairę pusę, priekį – į dešinę. Priekis slydo į griovį, paskui į griovį užmetė galą ir nuvažiavo nuo kelio. Tikrai bandė stabdyti, bet sumėtė į šoną ir nuslydo. Jam išmušė iš rankų vairą, atsidūrė kairėje pusėje. Nukentėjusysis liko persilenkęs pro langą iki pusės. Su ieškiniu nesutinka, nes nekaltas. Mano vairavęs saugiai ir vadovaudamasis kelių eismo taisyklėmis. Nenori kaltinti L., bet jei jis nebūtų išlindęs pro langą, įvykio nebūtų buvę, todėl kaltas L.

7Kaltinamojo O. M. kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

8Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog praeitų metų rugpjūčio 3 d. į darbą paskambinęs L. paprašė paskutinį kartą išleisti pas močiutę. Ji leido ir liepė iki pusės septintos valandos grįžti. Po to močiutė sakė, kad L. išėjo su A., S. Grįžusi iš darbo pradėjo skambinti L., niekas neatsiliepė, po kurio laiko atsiliepusi moteris pasakė, kad sūnus pateko į avariją. Po šio įvykio jos gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Lankėsi ir pas psichologus, ir pas daktarus, negalėjo dirbti, vartojo vaistus. Pablogėjo sveikata, ir šiuo metu dar blogai jaučiasi, nepamiega. Palaikė pateiktą civilinį ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais. Mano, kad ieškinys pagrįstas, nes sūnaus nebeturi.

9Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. O. teisme parodė, jog dėl sūnaus žūties abu su žmona labai išgyvena – bemiegės naktys, sapnai, pastoviai ašaros. Žmona labai blogai jautėsi, po viso to bandė ir žudytis. Buvo visokių bandymų. Ir dabar nuolatos ašaros, negalima ir pasikalbėti, šeimyninė atmosfera tebėra sudėtinga.

10Liudytoja S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. ji, jos brolis A., A. ir L. O. vairuojamu automobiliu važiavo už pušyno, kur buvo jų vieta. L. pasakius, kad jam septintą valandą reikia grįžti namo, prieš septynias išvažiavo atgal. O. sėdėjo už vairo, A. – priekyje šalia vairuotojo, brolis A. dešinėje prie lango už A., L. – kairėje už O., o ji – per vidurį. Ji saugos diržo nebuvo prisisegusi, o kaip kiti – nepastebėjo. Buvo karšta, L. atsidarė langą ir iki pusės išlindo pro langą. Jis šaukė: „O., žiūrėk“. O. atsisuko į kairę, pasakė: „nedaryk nesąmonių, lįsk atgal“ ir tuo momentu nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį. Kai M. atsisuko, tuo metu atrodė, kad greitį prilėtino. Langas, pro kurį L. buvo išlindęs, buvo atidarytas iki pusės. Po atsitrenkimo L. su tuo langu įdužo į duris. Po įvykio O. atsidarė duris, po to ištraukė L. Po to kvietė policiją ir greitąją pagalbą. Ji įvykio metu nesusižalojo, O. pretenzijų neturi.

11Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 3 d. ji, L., S., A. ir O. važiavo į tokią vietą, kurioje jie dažnai sėdėdavo – netoli Spurganų k., už pušyno, kur yra aikštelė, tvenkinėlis. Jie visi bendraudavo, labai gerai sutardavo, toje vietoje susitikdavo, dažnai ten pasėdėdavo, pašnekėdavo. Prieš išvažiuojant mama jai pasakė, kada grįžti ir prieš septynias paskambinusi sakė važiuoti namo. O. vairavo, ji sėdėjo keleivio pusėje šalia vairuotojo, A. – už jos, S. – per vidurį, o L. – vairuotojo pusėje, gale. Ji ir O. važiavo prisisegę saugos diržais, o kaip gale sėdėję – nepastebėjo. O. visiems sakė prisisegti, bet L. gal neišgirdo, nes O. tyliai šneka. Tokios kelionės būdavo dažnos, važiavo ne pirmą kartą, Lukas žinojo, kaip elgtis automobilyje, anksčiau nedarydavo tokių dalykų, kad lįsti per langą. Kai važiuojant L. išlindo pro langą ir šaukė: „O., žiūrėk“, O. ir ji atsisuko į mašinos galą. O. pasakė: „nedaryk nesąmonių, lįsk į vidų“ ir iš karto po to trenkėsi į medį kairėje kelio pusėje, automobilis tada ir sustojo. Kai L. išlindo per langą, O. atsisuko ir tada po truputį pradėjo stabdyti. Staigiai negalėjo stabdyti. Kai pasisuko į L., ant vairo buvo ranka, tada gal ir nusuko nuo kelio. O. bandė stabdyti automobilį. Nežino, kodėl sumėtė, gal kai O. sukosi. Matė, kad O. dėjo koją ant stabdžių. K. O. pasisuko, gal kartu su ranka pasisuko ir vairas, dėl to galėjo ir sumėtyti. Visi buvo pasimetę, kai L. buvo išlindęs pro langą. Vairuotojas irgi buvo pasimetęs. O. važiavo 40–50 km per valandą greičiu. Kai ji išlipo iš automobilio, O. buvo prie L. L. nebekalbėjo. Kartu su S. kvietė policiją ir greitąją pagalbą, skambino į „112“. O. ir A. L. bandė ištraukti iš mašinos. Ištraukus iš mašinos, jį pasodino prie ratų. Ji buvo su saugos diržu, po įvykio jai truputį skaudėjo šonkaulius, bet į medicinos įstaigą nesikreipė.

12Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. vasaros paskutinio mėnesio 3 dieną jis, S., A., O., L. važiavo už Spurganų k., kur jie buvo radę vietelę susitikti, pašnekėti. Jie jau turėjo važiuoti namo, nes lyg tai L. reikėjo namo. Jis matė, kai L. atsidarė langą ir lenda pro jį. Taip išlindęs važiavo gal apie 3–4 minutes ir išlindęs mosikavo rankomis. O. to nematė. L. išlindęs pro langą, šaukė: „O., žiūrėk“, tada O. atsisuko į kairę pusę, į langą ir pasakė: „lįsk atgal, nedaryk nesąmonių“ ir tuo momentu nuvažiavo nuo kelio. Jis tuo metu nuleido galvą ir pajuto smūgį. Pakėlęs galvą pamatė medžių lapus. Jis nepastebėjo to momento, kaip nuvažiavo iš dešinės pusės į kairę, į medį. Buvo kaip sapne, nespėjo sureaguoti. Po įvykio L. buvo be sąmonės, jam buvo pravaryta nugara. Jis kai važiavo išlindęs pro langą, po smūgio liko persisvėręs per langą. O. paskambino į policiją ir davė šnekėti A. A. su S. nuėjo prie kryžkelės pasitikti policijos. Jis su O. iš mašinos iškėlė L.

13Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po eismo įvykio sekančią dieną ji skambino žuvusiojo mamai, pasiūlė materialinę pagalbą, bet ši buvo užsiėmusi, žadėjo vėliau paskambinti, bet nebepaskambino. Paskui vyresnysis žuvusiojo brolis E. O. rašė žinutes, į „facebook“, draugams, kad su juo bus susidorota, kad kraujas už kraują. Rašė, kad suteikusiam informaciją, kur gyvena sūnus, duos 500 eurų. Jie ruošėsi eiti į laidotuves, bet dėl minėtų grasinimų išsigando, neleido ir sūnaus, abu parašė užuojautą laikraštyje. O. po įvykio buvo šokas, jis lankėsi pas gydytojus, negalėjo būti vienas.

142015-08-03 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra Spurganų k., Tirkšlių sen., Mažeikių r; automobilis „Rover“ 420, valst. Nr. ( - ), stovi priekiu į šiaurę kairėje kelio pusėje ant kelkraščio, griovyje, 2 metrai į pietus nuo automobilio galo yra beržas, kurio žievė nubrozdinta; automobilio kairėje pusėje batai ir piniginė; vyriškos lyties lavonas guli ant nugaros lygiagrečiai kelio, galva į pietus; eismo įvykio apžiūros metu nuo galinio stiklo rėmo paimti plaukai, piniginė ir nuoplova nuo medžio (I t., b. l. 13–28).

152015-08-03 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad nustatyti šie automobilio apgadinimai: išdaužtas galinis stiklas, galinių kairės pusės durų stiklas, sulankstytos kairės pusės galinės durelės, galinės kairės pusės sparnas, bei stogas (I t., b. l. 30).

162015-11-03 AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo rašte nurodyta, jog draudimo įmonė, kaip automobilio „Rover“ 420, valst. Nr. ( - ), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas dėl 2015-08-03 eismo įvykio Spurganų k., Mažeikių r., kurio metu žuvo L. O., išmokėjo draudimo išmokas : A. O. – 1 383,57 € už laidojimo išlaidas, I. O. ir R. O. – po 2 500 € neturtinės žalos žuvus sūnui (I t., b. l. 56). Minėtas aplinkybes patvirtina išmokos aktų Nr. 020181 ir mėjimų nurodymų Nr. AM-320732, Nr. AM-337823, Nr. AM-337822 kopijos (I t., b. l. 58–65).

172015-08-04 – 2015-08-18 specialisto išvadoje Nr. M 413/15 (04) konstatuota, kad L. O. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis veide, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje; odos nubrozdinimais dešinio užausio srityje, apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairiajame šoniniame krūtinės ląstos paviršiuje, kairiajame šoniniame juosmens paviršiuje, dešiniame žaste, abiejose plaštakose; muštinėmis žaizdomis kairio smilkinio srityje, kairėje ausyje, kairio užausio srityje; muštinė – plėštinė žaizda kairiame šoniniame krūtinės ląstos paviršiuje, pjautinėmis žaizdomis kairiajame šoniniame krūtinės ląstos paviršiuje; kraujosruvomis minkštuose audiniuose kairio smilkinio srityje ir V juosmens slankstelio srityje; kairiųjų II-V šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu; skersiniu stuburo lūžiu tarp II ir III krūtinės slankstelių; dauginiais kepenų plyšimais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose; dešinio inksto vartų srities, blužnies plyšimais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose; abiejų plaučių sumušimu. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu. L. O. mirė nuo liemens sužalojimų visumos <...> (I t., b. l. 76–78).

182015-12-14 specialisto išvadoje Nr. G 2302/15 (03) konstatuota, kad A. J. dėl nustatyto kūno sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 89).

19Iš 2015-12-14 specialisto išvados Nr. G 2301/15 (03) matyti, jog S. J. dėl nustatyto kūno sumušimo su odos nubrozdinimais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 93).

202016-03-08 daiktų perdavimo protokole nurodyta, jog į Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą perduoti automobilio „Rover“ 420, valst. Nr. ( - ), rakteliai, juodos spalvos piniginė, nuoplova ir plaukų mėginiai (I t., b. l. 104).

21Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

22BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y., žmogaus mirties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (žr. LAT nutartis byloje Nr. 2K-38/2008).

23Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2009). Būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti yra specialaus subjekto – vairuotojo padaryto KET pažeidimo nustatymas, įvykęs eismo įvykis ir su šiuo įvykiu susiję neigiami padariniai – kito žmogaus žūtis. BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įstatyminė norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžta, kokių reikalavimų nesilaikymas, sukėlęs BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių kilimą, užtraukia atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Šiuo atveju tokie reikalavimai įtvirtinti KET. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011).

24Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio, kurio metu žuvo L. O., kilimą nulėmė būtent O. M. veiksmai, kuris, vairuodamas automobilį „Rover“ 420 ir pastebėjęs, kad pro pravirą langą išlindo keleivis L. O., t. y., kad važiuojant atsirado keleivių vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimas, keliantis pavojų eismo saugumui, privalėdamas iškilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti ar esant reikalui visiškai sustoti dešiniame kelkraštyje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio bei kairiuoju šonu atsitrenkė į pakelės medį. Taigi, O. M. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, tarp jo dėl neatsargumo padaryto KET 9, 18, 99, 127, 128, 141 ir 195.2 punktų pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai nebuvo atsitiktiniai. Jeigu L. O. išlindus pro automobilio langą kaltinamasis būtų sulėtinęs greitį ir sustojęs dešiniajame kelkraštyje, kaip reikalauja minėtų KET punktų nuostatos, jis būtų išvengęs nuvažiavimo nuo kelio ir atsitrenkimo į medį ir eismo įvykis kartu su kilusiais padariniais nebūtų įvykęs. Jo veika dėl eismo įvykio kilimo, kurio metu žuvo žmogus, buvo būtinoji sąlyga ir priežastis.

25Iš nustatytų įvykio aplinkybių darytina išvada, kad O. M. padarytas Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo – O. M. nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nesuvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (nesulėtina greičio ir nesustoja dešiniajame kelkraštyje), ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, turėdamas vairuotojo pažymėjimą bei kad ir nedidelę vairavimo patirtį susidariusioje eismo situacijoje būdamas pakankamai atidus, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti, t. y., iškilus grėsmei eismo saugumui pasirinkti saugų važiavimo greitį, sulėtinti ar visiškai sustoti dešiniajame kelkraštyje. Taigi kaltinamojo kaltė padarius jam BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir abejonių nekelia.

26Teismo nuomone, kaltinamojo O. M. aiškinimas, jog dėl eismo įvykio kaltas žuvusysis, kuris išlįsdamas pro automobilio langą elgėsi neatsargiai, išblaškė jo dėmesį ir dėl to jis nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į medį, yra jo gynybos taktika, kuri paneigta iš dalies jo paties parodymais, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, jog kaltinamasis, patvirtindamas teismo nustatytas faktines aplinkybes, jas vertina palankiai sau.

27Nors žuvusysis L. O. pažeidė KET 53 punkto, draudžiančio keleiviams blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę, elgėsi labai neatsargiai, tačiau šis pažeidimas nebuvo kilusių pasekmių priežastis. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu kaltinamojo vairuojamas automobilis nebūtų išvažiavęs į kairiąją kelio pusę ir trenkęsis į medį, L. O. nebūtų žuvęs ir nebūtų kilusios kitos pasekmės. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti atsitrenkimo į medį; vadinasi jo veika buvo autoavarijos metu kilusių pasekmių priežastis.

28Bausmės skyrimo motyvai

29Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę bei kitas bylos aplinkybes.

30Kaltinamojo O. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

31Kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikalto pirmą kartą ir padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo žmogus, tai padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, susidariusioje eismo situacijoje būdamas nepakankamai atidus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kadangi manytina, jog bausmės tikslai O. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės.

32BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

33Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu administracine tvarka nei už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei už kitus teisės pažeidimus nebaustas, anksčiau neteistas, mokykloje charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad jis sistemingai nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių ir nepiktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį kaltinamasis sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Atsižvelgtina į tai, kad nors dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų žuvo žmogus, tačiau jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuomet jis iškilus grėsmei eismo saugumui nesustojo, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medį, dėl to sužalojo automobilio keleivį, nelaikytinas šiurkščiu ar piktybiniu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, šį pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo, o ne tyčiniais veiksmais pažeidinėdamas teisės aktais nustatytas privalomas elgesio normas. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas kaltinamajam yra netikslingas ir nepadės įgyvendinti bausmės tikslų, be to, tai taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu ir pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajam būtų perteklinis.

34Atsižvelgiant į tai, jog ir kaltinamasis, ir jo gynėja gynybinę taktiką grindė nukentėjuiojo rizikingu elgesiu, teismas pasisako ir dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismo nuomone, nors L. O. elgesys – išlindimas pro važiuojančio automobilio langą, prasilenkia su visuotinai priimtomis moralės normomis, visgi šiuo atveju tokio elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

35Išaiškintina O. M., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

36Dėl civilinio ieškinio

37Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

38Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

39Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015).

41Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių teismų praktikoje svyruoja nuo 4 344 eurų iki 72 405 eurų (pavyzdžiui kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009 2K-188/2009, 2K-196/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-431/2013, 2K-445/2014, 2K-243/2015, 2K-541/2015, 2K-177/2015 ir kt.).

42Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusieji I. O. ir R. O. dėl sūnaus žūties patyrė didžiulius išgyvenimus, didžiulį dvasinį sukrėtimą ir dvasinį skausmą. Iš nukentėjusiųjų parodymų, ieškinyje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad jie prarado artimiausią žmogų – sūnų. Sūnaus netektis yra pati didžiausia tragedija, kokią gali patirti mylintys savo vaiką tėvai. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pablogėjo nukentėjusiųjų sveikata, pasidarė emociškai nestabilūs. Ši tragedija pakeitė šeimos santykius, jaučiasi dvasiškai sužlugdyti, kad iš jų gyvenimo taip staiga buvo išplėštas jų taip mylėtas sūnus, tai neigiamai atsilieps ieškovams ir ateityje.

43Kita vertus, nuteistasis O. M., minėta, padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo susidariusioje eismo situacijoje būdamas nepakankamai atidus, jis vairavo blaivus, administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjo. Teismo nuomone, šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis, kurį padarė O. M., nėra loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė, tai labiau atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Be to, jis yra jauno amžiaus, mokosi.

44Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad paties nukentėjusiojo L. O. veiksmai – išlindo pro važiuojančio automobilio langą, techniniu požiūriu buvo nesaugūs ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nors nebuvo šio eismo įvykio priežastimi. Apie nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo reikšmę neturtinės žalos atlyginimo dydžiui išsamiai yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, pažymint, jog teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

45Atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, į tai, jog nuteistasis yra jaunas, sveikas, darbingas, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y., nukentėjusiesiems I. O. ir R. O. priteisiant po 18 500 € neturtinės žalos atlyginimo. Likusi ieškinio dalis atmestina kai nepagrįsta.

46Pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Todėl iš nuteistojo O. M. nukentėjusiesiems I. O. ir R. O. priteistina po 250 € advokato pagalbos išlaidų.

47Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Rover“ 420, valst. Nr. ( - ), saugomas Mažeikių PK aikštelėje, ir 2015-08-03 įvykio vietos apžiūros metu paimti automobilio „Rover“ 420, valst. Nr. ( - ), rakteliai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam jų savininkui S. K.; juodos spalvos piniginė, paimta įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina nukentėjusiesiems; nuoplova bei plaukų mėginiai, perduoti saugojimui į Telšių AVPK saugyklą (kvitas Nr. 0000175, I t., b.l. 104), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai ir negali būti sunaudoti daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

Nutarė

49O. M. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

50Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant:

51per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti;

52per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

53Išaiškinti O. M., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą.

54Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

55Priteisti iš nuteistojo O. M. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O. ir R. O. po 18 500 € (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir po 250 € (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

56Likusią ieškinio dalį atmesti.

57Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį „Rover“ 420, valst. Nr. ( - ), ir automobilio raktelius nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jų savininkui S. K.; piniginę nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. O. ir R. O.; nuoplovą ir plaukų mėginius nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

58Teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O.... 3. Teismas... 4. O. M. 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.15 val. Mažeikių r., Spurganų k.... 5. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai... 6. O. M. savo kaltės nepripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio... 7. Kaltinamojo O. M. kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą... 8. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. O. teisiamojo posėdžio metu... 9. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. O. teisme parodė, jog dėl sūnaus... 10. Liudytoja S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 3... 11. Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 3... 12. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. vasaros... 13. Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po eismo įvykio... 14. 2015-08-03 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele... 15. 2015-08-03 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad... 16. 2015-11-03 AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo rašte nurodyta, jog... 17. 2015-08-04 – 2015-08-18 specialisto išvadoje Nr. M 413/15 (04) konstatuota,... 18. 2015-12-14 specialisto išvadoje Nr. G 2302/15 (03) konstatuota, kad A. J. dėl... 19. Iš 2015-12-14 specialisto išvados Nr. G 2301/15 (03) matyti, jog S. J. dėl... 20. 2016-03-08 daiktų perdavimo protokole nurodyta, jog į Telšių apskrities VPK... 21. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai... 22. BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 23. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo... 24. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio, kurio metu žuvo L.... 25. Iš nustatytų įvykio aplinkybių darytina išvada, kad O. M. padarytas Kelių... 26. Teismo nuomone, kaltinamojo O. M. aiškinimas, jog dėl eismo įvykio kaltas... 27. Nors žuvusysis L. O. pažeidė KET 53 punkto, draudžiančio keleiviams... 28. Bausmės skyrimo motyvai... 29. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais... 30. Kaltinamojo O. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 31. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, charakterizuojamas teigiamai,... 32. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 33. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu administracine tvarka... 34. Atsižvelgiant į tai, jog ir kaltinamasis, ir jo gynėja gynybinę taktiką... 35. Išaiškintina O. M., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio,... 36. Dėl civilinio ieškinio... 37. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir... 38. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje... 39. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos... 41. Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties... 42. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusieji I. O. ir R. O. dėl sūnaus... 43. Kita vertus, nuteistasis O. M., minėta, padarė neatsargų nusikaltimą dėl... 44. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgtina... 45. Atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose žuvusiųjų... 46. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę... 47. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 49. O. M. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam... 50. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, bausmės... 51. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti... 52. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios... 53. Išaiškinti O. M., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo... 54. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.... 55. Priteisti iš nuteistojo O. M. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I.... 56. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 57. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį... 58. Teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...