Byla 1A-452-453/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistajam S. M. ir jo gynėjui advokatui Aivarui Surbliui, nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui, nukentėjusiojo K. V. ir nukentėjusiojo R. V. atstovui advokatui Edvardui Staponkui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B., nuteistojo S. M. gynėjo advokato Aivaro Surblio ir nukentėjusiųjų K. V. bei R. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

3S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

4A. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5A. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią veiką.

6Iš S. M. K. V. priteista 5125 Eur turtinei žalai atlyginti, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

7Iš S. M. R. V. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

8Iš S. M. L. V. priteista 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

9Nukentėjusiųjų L. V., K. V., R. V. A. B. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

10Iš A. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 48,70 Eur atlyginti turtinę žalą už D. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

121. S. M. nuteistas už tai, kad jis nužudė A. V., tai yra 2016 m. rugsėjo mėn. naktį į 19 d., laikotarpiu nuo vidurnakčio iki 4.10 val., A. B. namuose – ( - ), kambaryje, išgertuvių metu S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nukentėjusiojo A. V. provokuojančio elgesio – mėginimo nuimti jam nuo kaklo grandinėlę, S. M. rankomis ir kojomis smūgiavo A. V. į galvą ne mažiau kaip 10 smūgių, į krūtinę, nugarą, juosmenį ir klubus ne mažiau kaip 11 smūgių, į rankas ir kojas, už rankų ir pažastų kėlė bei tempė jį ir padarė daugybines kraujosruvas bei nubrozdinimus dešinės akies obuolio junginėje, kaktoje, nosyje, kairės ausies kaušelyje, dešinio užausio srityje, pakaušio dešinėje ir kairėje, muštinę žaizdą dešiniame smilkinyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kraujo pratekėjimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smegenų dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus kaktinėje ir momeninėje skiltyse, smilkininės ir pakaušinės skilčių pamatiniame paviršiuje, galvos smegenų kairio pusrutulio sferinio paviršiaus kaktinėje skiltyje, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene su skysto kraujo prasiskverbimu į smegenų skilvelius, centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas), kraujosruvas krūtinės dešinėje VII-IX tarpšonkauliniuose tarpuose, VI-o šonkaulio lūžį dešinėje, kraujosruvą diafragmos dešiniame kupole, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, daugybines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose, kojose, kakle, nugaroje, juosmenyje ir klubuose, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sunkaus galvos sumušimo sukeltų komplikacijų A. V. 2016 m. rugsėjo 19 d., ne vėliau kaip 8.39 val., įvykio vietoje mirė.

132. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 22 d., apie 6.30 val., savo namuose, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo šeimos nare sugyventine D. D., su kuria gyveno bendrai neįregistravęs santuokos, metu išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, rankomis smaugė, kumščiu sudavė jai po vieną smūgį į galvą ir krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei mediniu šepečio kotu vieną kartą smogė į galvą ir padarė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. D. sveikata.

143. Nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Aivaras Surblys apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį dėl S. M. pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą S. M. nutraukti nustačius, kad A. V. gyvybė buvo atimta veikiant būtinosios ginties situacijoje ir neperžengiant būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis); apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad S. M. veiksmuose nebuvo būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo, atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes bei tyčios nužudyti A. V. nebuvimą, S. M. veiksmus iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir S. M. paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, o taip pat atitinkamai sumažinti atlygintinos neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydį; apeliacinės instancijos teismui netenkinus nė vieno iš pirmiau reiškiamų reikalavimų, prašo sušvelninti S. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

153.1. Aptardamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus dėl S. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gynėjas nurodo, kad su tokiomis pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimo išvadomis nesutinka. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes, todėl teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kelia rimtų abejonių, o motyvai išdėstyti taip, kad pats įvykis, jo motyvai lieka iki galo neatskleisti, neaiškūs ir neapima visų reikšmingų faktų. S. M. kaltė padarius tyčinį nužudymą grindžiama tik spėjimais ir prielaidomis. Gynėjas aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl BK 129 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių nustatymo nurodo, kad turi būti įrodyta kaltininko tyčia atimti nukentėjusiajam gyvybę.

163.1.1. S. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jokios priežasties, motyvo nužudyti A. V. neturėjo ir dėl to kaltu neprisipažino, o smūgius nukentėjusiajam į veidą (galvą) delnu sudavė vien dėl to, kad jis naktį, apie 4.00 val, jam miegančiam, bandė nuimti nuo kaklo auksinę grandinėlę. 2016 m. rugsėjo 18 d. jiems, tai yra S. M., A. B. ir A. V. girtaujant, A. V. ir A. B. sukonfliktavo dėl alkoholio, po ko, apie 24.00 val., S. M. padedant, A. B. iš savo namo ištempė A. V.. Tai, kad A. B. yra linkęs smurtauti, parodė mirusiojo brolis R. V.. Tai matyti ir iš A. B. teistumų bei priimto nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas dėl savo sugyventinės D. D. sužalojimo. Iš V. Č. parodymų matyti, kad A. V. paskutiniu metu gyveno asocialiai, dažnai lankydavosi pas A. B. jo apleistoje sodyboje, kad vartojant alkoholį tarp jų kildavo žodiniai konfliktai, tačiau, jo teigimu, muštynės nekildavo. S. M. iš esmės neneigė ir neginčijo, kad dėl atsitiktinai ir visiškai netikėtai susiklosčiusių aplinkybių, o būtent atremiant girto nukentėjusiojo A. V. realų kėsinimąsi pagrobti nuo kaklo grandinėlę, sudavė 2-3 smūgius delnu į veidą. Nuosekliai tvirtino, kad neprisiima atsakomybės už tai, kad 2016 m. rugsėjo 18 d. apie 24.00 val. A. V., po to kai buvo aptalžytas ir ištemptas iš A. B. namų, iki 4.00 val. ryto neaišku kur buvo ir galimai galėjo griuvinėdamas susižaloti pats ar būti sužalotas kitų asmenų.

173.2. Gynėjas nurodo, kad vertinant S. M. veiksmus dėl kilusių pasekmių būtina išskirti ir atriboti skundžiamame nuosprendyje S. M. inkriminuotus nukentėjusiajam padarytus nesunkius bei nežymius sužalojimus ir sužalojimus galvos srityje, kurie vieni su kitais tiesioginio, betarpiško priežastinio ryšio A. V. mirčiai neturėjo. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad „...S. M. savo veiksmais A. V. padarė kraujosruvas krūtinės dešinėje VII-IX tarpšonkauliniuose tarpuose, VI-o šonkaulio lūžį dešinėje, kraujosruvą diafragmos dešiniame kupole, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, daugybines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose, kojose, kakle, nugaroje, juosmenyje ir klubuose, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sunkaus galvos sumušimo sukeltų komplikacijų A. V. 2016 m. rugsėjo 19 d., ne vėliau kaip 8.39 val., įvykio vietoje mirė...“. Gynėjas nurodo, kad iš teismo medicinos ekspertės G. A. paaiškinimų teisme matyti, kad iš mirusiajam padarytų sužalojimų, kas sukėlė A. V. mirtį yra daugybinės kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, reikšmingiausi veide, būtent dėl to įvyko galvos staigi rotacija. Kraujosruvos krūtinės dešinėje tarpšonkauliniuose tarpuose, diafragmos dešiniame kupole, daugybinės kraujosruvos ir nubrozdinimai rankose, kojose, juosmenyje ir kt. galėjo būti padaryti nukentėjusįjį vedant už rankų, už pažastų keliant ir kitokiu būdu spaudžiant rankų pirštais, rūbų raukšlėmis. Šie sužalojimai mirčiai įtakos neturėjo. Sužalojimai kojose galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant. A. V. kraujyje rasta 2,96 promilės etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Taigi, A. V. padaryti nesunkūs ir nežymūs sužalojimai (kraujosruvos krūtinės dešinėje VII-IX tarpšonkauliniuose tarpuose, daugybinės kraujosruvos rankose, kojose, kakle ir kt.) niekaip negali būti siejami su nukentėjusiojo nužudymu, nes mirčiai jokios įtakos neturėjo, todėl turi būti pašalinti iš S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo, nes po to kai A. V. buvo išmestas iš A. B. namų, jis neaišku kur buvo iki 4.00 val. ryto bei ką darė iki tol kol grįžęs pas A. B. į namus, pasikėsino nuo miegančio S. M. kaklo pagrobti grandinėlę. Pažymi, kad dalį sužalojimų dėl sunkaus girtumo A. V. galėjo pasidaryti pats griuvinėdamas. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką bylos nagrinėjimo metu nepavykus pašalinti abejonių, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

183.2.1. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje kitų liudytojų, išskyrus A. B., betarpiškai buvusių name ir mačiusių A. V. mirties aplinkybes nėra. A. B. proceso metu teigė, kad prieš A. V. jokio smurto nenaudojo, nes buvo girtas ir miegojo, o prabudęs dėl kambaryje kilusio triukšmo matė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė S. M.. Gynėjas pažymi, kad S. M. parodymai yra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl nepakanka vien jais netikėti. Būtina nustatyti ir nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia jo, kaip kaltinamojo, parodymus. S. M. neneigė, kad A. V. bandant pagrobti grandinėlę sudavė šiam keletą smūgių delnu į veidą, tačiau tai įvyko jam ginant savo turtą ir tai buvo adekvati jo reakcija į A. V. veiksmus. Tai, kad nukentėjusiojo mirties priežastis galėjo būti S. M. veiksmai savaime dar nereiškia, kad buvo padarytas tyčinis nužudymas. Šiuo atveju turi būti neginčytinai įrodyta S. M. tyčia atimti nukentėjusiajam gyvybę.

193.2.2. Gynėjas aptardamas medicinos ekspertės G. A. 2017 m. balandžio 18 d. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, pažymi, kad ekspertė nurodė, jog ji neatmeta galimybės, kad silpnas trauminis poveikis delnu į veidą, ką pripažįsta S. M., galėjo sukelti galvos rotaciją, nukraujavimą po kietuoju galvos dangalu. Taip pat gynėjas aptardamas teismo medicinos eksperto S. P. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, pažymi, kad ekspertas parodė, jog visų trauminių poveikių galvoje negalima atskirti, nes dalis galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūvant, o dalis - suduodant smūgius. Gynėjo manymu, esant tokiai situacijai, S. M. veiksmai turi būti vertinami kaip būtinoji gintis. A. V. kėsinimasis pagrobti iš miegančio S. M. turtą buvo realus ir akivaizdus, todėl kaltinamasis gindamasis nuo tokio netikėto kėsinimosi, adekvačiai reagavo į tokius mirusiojo provokuojančius veiksmus. Be to, atremdamas A. V. kėsinimąsi, S. M. neturėjo ir negalėjo turėti tyčios atimti A. V. gyvybės. Tai reiškia, kad jis veikė esant būtinosios ginties situacijai ir jos (būtinosios ginties) ribų neperžengė.

203.2.3. Gynėjas pažymi, kad praėjus keturiems mėnesiams po tiriamo įvykio, 2017 m. sausio 17 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu iš kambario, esančio ( - ), buvo paimtas lovos kojūgalis, ant kurio matėsi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. DNR specialisto išvadoje Nr. S 30/2017(01) nustatyta, kad ant lovos kojūgalio rastas žmogaus kraujas priklauso mirusiajam A. V.. Pasak gynėjo, aptarti duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad tyrimo metu nėra paneigta aplinkybė, kad A. V. galėjo griūti pats dėl girtumo ir tai galėjo sukelti galvos rotaciją, po to kai S. M. jau buvo išėjęs iš A. B. namų. Nurodytos aplinkybės neprieštarauja teismo medicinos specialistų pateiktoms išvadoms. Taigi, šiuo atveju galima pagrįstai teigti, kad pats įvykis, jo motyvai lieka iki galo neatskleisti, neaiškūs ir neapima visų reikšmingų faktų. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. V. paskutiniu metu iki mirties gyveno asocialiai, girtavo, prieš mirtį elgėsi provokuojančiai - kėsinosi pagrobti svetimą daiktą.

213.2.4. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad neabejotinų motyvų ir teisinių argumentų dėl esminių įvykio aplinkybių nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas tik tikėtinais įrodymais grindė nusikalstamos veikos padarymą bei S. M. kaltumą ir todėl jis (kaltumas) nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka, taip iš esmės buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Gynėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje buvo padarytos nepagrįstos, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios išvados, lėmusios netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei nepagrįstą turtinės bei neturtinės žalų priteisimą.

223.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių S. M. būtų norėjęs A. V. mirties arba numatęs ar sąmoningai leidęs atsirasti jo mirčiai. Jis po smūgių sudavimo A. V., grįžo į savo namus ir iki kol atvyko policijos pareigūnai niekur nesislapstė. Dirbo UAB „A.“, apie įvykusį incidentą papasakojo savo darbdavei V. G. bei jos sūnui A. G.. V. G. paskambinus S. M. ir pasakius, kad jo ieško policijos pareigūnai, jis pats atvyko pas juos siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Tai, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo galimai kaltininko veika, savaime dar nereiškia, kad buvo padarytas tyčinis nužudymas. Atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo yra esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nerūpestingumui. Šiuo atveju S. M. veiksmai turėtų būti vertinami būtent kaip neatsargus gyvybės atėmimas, nes jis nesuvokė savo veiksmų pavojingumo ir negalėjo numatyti, kad gali atsirasti mirtini padariniai. Susidariusioje situacijoje S. M. pasielgė nerūpestingai ir nenumatė, kad dėl jo gynybinių veiksmų gali žūti žmogus, tai yra A. V., tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis. Pasak gynėjo, šiuo atveju svarbu yra tai, kad nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paties mirusiojo A. V. elgesys, jo veiksmai buvo rizikingi ir provokuojantys.

233.4. Gynėjas nurodo, kad šiuo atveju neginčijama, kad turi būti visiškai atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kai pareigą ją atlyginti numato įstatymas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, įtakos nustatomos neturtinės žalos dydžiui taip pat turi ir nukentėjusiojo asmens kaltė (Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendis byloje Nr. 1-74-0551/2007). Gynėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai pagrįstai leidžia teigti, kad paties žuvusiojo veiksmai S. M. atžvilgiu buvo provokuojantys. Iki žūties A. V. nedirbo, sistemingai girtavo. Nors žuvusiojo A. V. broliai ir dukra teisme teigė, kad jie dėl A. V. mirties patyrė didelius išgyvenimus, su kuo besąlygiškai sutinkama, atsižvelgiant į tai, kaip gyveno jų žuvęs brolis, tėvas abejojama, kad juos būtų sieję nuoširdūs, artimi ir tvirti ryšiai.

244. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį ir jam taikyti BK 641 ir BK 75 straipsnių nuostatas.

254.1. Apeliantas nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Nuteistasis aptardamas nukentėjusiosios D. D. ir medicinos specialisto Rimanto P. P. parodymus bei rašytinę bylos medžiagą (2016 m. lapkričio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole, 2016 m. lapkričio 23 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje Nr. G 2137/2016 užfiksuotus duomenis) teigia, kad jis jau pirmosios apklausos metu parodė, kad D. D. į galvą trenkė ne kirvio kotu, kaip nurodė nukentėjusioji, bet medinio šepečio kotu. Po jo suduoto smūgio, nukentėjusiajai kraujas iš žaizdos nebėgo. O visa tai įvyko dėl provokuojančio D. D. elgesio, nukentėjusioji jam priekaištavo dėl jo buvusios sugyventinės, o po to ji kažkokiu daiktu, jam prakirto viršutinę lūpą. Iš žaizdos jam bėgo kraujas, taip pat iki šiol toje vietoje yra randas. Jis apie tiriamo įvykio metu buvusią situaciją bandė papasakoti jį apklaususiai tyrėjai, tačiau ji jo neklausė.

264.2. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad nuo pat tyrimo pradžios jis prisipažino, jog medinio šepečio kotu sudavė D. D. į galvą. Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad po jo suduoto smūgio jis nematė, jog D. D. būtų bėgęs kraujas. Kraujuota galva D. D. grįžo iš lauko. Nuteistojo manymu, nukentėjusioji galvą galėjo susižeisti būdama lauke arba grįždama į namus, dėl savo girtimo (jai buvo nustatytas 3,29 promilių girtumas) galėjo susižaloti į durų staktą, kuri yra labai žema. Be to, D. D. grįžusi į namus jam pati sakė, kad kažkur apvirto ar užkliuvo. Grįžus D. D. jis jai nuvalė kraują ir jos iš karto atsiprašė už savo netinkamą elgesį. Taip pat nukentėjusiosios ne kartą atsiprašė rašydamas jai laiškus. Nukentėjusioji jam atsakė, kad ant jo dėl suduotų smūgių nepyksta, kad jam atleido ir kad laukia jo sugrįžtančio iš įkalinimo įstaigos.

274.2.1. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. lapkričio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog nusikalstamos veikos pėdsakų ir įrankių nerasta. 2016 m. lapkričio 23 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad paimta šluota su kotu, ją apžiūrėjus grąžinta savininkui. Taigi, iš aukščiau aptartų aplinkybių, galima teigti, kad šluota su kotu nėra laikoma nusikalstamos veikos įrankis, ant jos nerasta jokių nusikalstamos veikos pėdsakų. Tai patvirtina apelianto parodymus, kad jis šluotos kotu neprakirto nukentėjusiajai galvos.

284.3. Nuteistasis nurodo, kad jis buvo nuteistas dėl to, kad sudavė smūgius D. D. į galvą ir krūtinę, taip pat, kad nukentėjusiąją smaugė, tačiau nuteistasis teigia, kad to nedarė. Jeigu jis būtų tai daręs, tai būtų likusios smaugimo žymės arba mėlynės. D. D. parodymai dėl jo suduotų smūgių yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirminius parodymus apie smūgių sudavimą ir smaugimą D. D. davė būdama neblaivi, jai buvo nustatytas 3,29 promilių girtumas. Šiuo atveju negalima tikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, nes jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Be to, ir specialistas apžiūrėjęs D. D. nurodytose vietose nenustatė sužalojimų. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji pirminiuose parodymuose teigė, jog jai per galvą jis trenkė medinio kirvio kotu, tačiau vėliau savo tokius parodymus pakeitė. Nuteistasis pažymi, kad vėliau duodama parodymus nukentėjusioji, nors ir būdama blaivi, tačiau skirtingai nurodė tam tikras svarbias tiriamo įvykio detales, tai yra painiojosi nurodydama įvykio datą, nurodydama kaimyno pavardę bei gyvenamąją vietą.

294.3.1. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad D. D. du kartus buvo gydyta Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. Būdama neblaivi tris kartus melagingai pranešė policijos pareigūnams apie neva apelianto jos atžvilgiu naudojamą smurtą. Visada pranešdavo tas pačias išgalvotas istorijas, neva apeliantas nori ją nužudyti, smaugė ją, trenkė jai į krūtinę ar galvą. Taip pat iš draugų yra girdėjęs, kad D. D. sakė, kad pasodins apeliantą į kalėjimą, o jai atiteks žemės sklypas ir namas, kuriame jis gyveno. D. D. yra ne kartą dingusi iš namų, kur grįždavo po kelių dienų ar net kelių mėnesių. Taip pat ji namo yra grįžusi ir būdama sumušta, o kitiems pasakodavo, kad tai padarė apeliantas. Taigi, nukentėjusioji duodama tokius parodymus nori jį uždaryti į kalėjimą. Nors 2012 metais jis susipažinęs su D. D. jai padėjo, tai yra suteikė gyvenamąją vietą, padėjo užsiregistruoti darbo biržoje ir gauti pašalpą, lankė ją ligoninėje, tačiau ji visą laiką dėl visko jam melavo. Gydytojai D. D. yra uždraudę vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau ji vis tiek juos vartoja. Jo pirmiau nurodytas aplinkybes apie D. D. patvirtino ir teisme apklausti liudytojai N. V. ir V. Č..

304.4. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje yra konstatuota, jog nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas recidyvistu. Nuteistasis pažymi, kad jis savęs recidyvistu nelaiko, tokiu jo nelaiko ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai N. V., P. D. ir V. Č..

315. Nukentėjusieji K. V. ir R. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį ir iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad S. M. nusikalstama veika buvo įvykdyta dėl provokuojančio nukentėjusiojo A. V. elgesio - mėginimo nuimti nuo S. M. kaklo grandinėlę ir šios aplinkybės nepripažinti S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe; iš nuteistojo S. M. nukentėjusiesiems K. V. ir R. V. priteisti po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

325.1. Nukentėjusieji nurodo, kad S. M. neprisipažino nužudęs A. V.. Proceso metu keitė savo parodymus ir tokio savo parodymų keitimo teisme negalėjo logiškai paaiškinti. Todėl teismas kritiškai vertino jo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir nors jis nepripažino kaltės, jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nukentėjusieji teigia, kad jiems gerai pažinojusiems A. V. bei gerai žinojusiems jo gyvenimo aplinkybes, jo būdą ir pomėgius, nesutinka su skundžiama nuosprendžio dalimi, kad A. V. nužudymui įtakos turėjo jo provokuojantis elgesys, tai yra, kad jis bandė nuplėšti nuo S. M. kaklo grandinėlę. Pasak nukentėjusiųjų, nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Nukentėjusieji pažymi, kad jų brolis, tai yra A. V., niekada nebuvo teistas nei už vagystes, nei už plėšimus. Taip pat teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad jie apie jų brolį A. V. tokių faktų nežino. Nukentėjusiųjų manymu, tokią priežastį suduoti smūgius A. V. sugalvojo pats nuteistasis S. M., nes iki pirmos apklausos jis turėjo visą parą, padedant V. G., sukurti savo versijas dėl ko A. B. gyvenamosiose patalpose nakties metu, begeriant kilo muštynės ir dėl ko A. V. buvo sumuštas. Nukentėjusieji atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepatikėjo S. M. parodymais, kad jis mirtinai nesumušė A. V., tačiau kažkodėl ta aplinkybe, kad A. V. bandė nuplėšti jam nuo kaklo grandinėlę, patikėjo. Pasak nukentėjusiųjų jiems gerai pažinojusiems A. V., tokia teismo išvada atrodo nelogiška. Juo labiau, kad teismas tokius A. V. veiksmus įvertino kaip provokuojančius ir netgi tai pripažino S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusiųjų manymu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. V. S. M. atžvilgiu įvykdė kokius nors provokuojančius veiksmus, tai paremta tik kritiškai vertinamais nuteistojo parodymais, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio turėtų būti pašalinta.

335.2. Nukentėjusiųjų manymu, teismas nepagrįstai sumažino jų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 10 000 Eur kiekvienam iki 5 000 Eur. Nukentėjusiųjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį pernelyg atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, tai yra į tai, kad jis neturės pakankamai lėšų nukentėjusiųjų prašomai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji pažymi, kad S. M. yra jauno amžiaus, atlikęs bausmę, jis turėtų galimybę atlyginti jų prašomą priteisti neturtinę žalą, kuri, nukentėjusiųjų požiūriu, žvelgiant į sparčiai besivystančią šalies ekonomiką ir nuolat augantį darbo užmokestį, pragyvenimo lygį, nėra pernelyg didelė, juo labiau, kad jie neteko vienintelio brolio ir jiems atsirado moralinė pareiga padėti ir finansiškai išlaikyti be tėvų likusią brolio dukrą L. V..

345.3. Nukentėjusieji prašo ištaisyti skundžiamame nuosprendyje padarytus esminius netikslumus. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis K. V. prašo priteisti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nors tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisme prašė atlyginti 10000 Eur neturtinės žalos. Taip pat nuosprendyje aprašant civilinių ieškinių išsprendimo klausimus nurodyta, kad broliai K. V. ir R. V. laidojo S. J., nors nukentėjusieji palaidojo savo brolį A. V., o ne kokį tai jiems nepažįstamą asmenį.

356. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo A. B. gynėjas prašė šio nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, išskyrus skundo dalį, kuriame prašoma taikyti BK 641 straipsnio nuostatas. Nukentėjusiųjų K. V. ir R. V. atstovas advokatas Edvardas Staponkus prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo S. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, netenkinti tos skundo dalies, kuria prašoma padidinti neturtinės žalos atlyginimą, o kitus apeliacinius skundus atmesti.

36Nukentėjusiųjų K. V. ir R. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. B., nuteistojo S. M. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliaciniai skundai atmetami.

37Dėl nuteistojo S. M. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinio skundo

387. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir nuteistojo S. M. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas S. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, tai yra nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl S. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

39Dėl BK 28 straipsnio, 129 straipsnio 1 dalies ir 132 straipsnio taikymo

408. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. M. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas netiesiogine tyčia nužudė nukentėjusįjį A. V.. Iš nuteistojo S. M. gynėjo apeliacinio skundo turinio, taip pat iš nuteistojo S. M. parodymų matyti, kad nuteistasis S. M. nepripažįsta A. V. padaręs visus nusikalstamos veikos aprašyme nurodytus sužalojimus. Nuteistojo S. M. teigimu A. V. jis sudavė tik du ar tris nestiprius smūgius per veidą.

419. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., ( - ), buvo rastas A. V. lavonas (t. 1, b.l. 19-23). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 511/2016(03) nurodyta, kad A. V. mirė nuo galvos sumušimo (t. 1, b.l. 73-77). Pirmosios instancijos teisme apklausta išvadą pateikusi specialistė G. A. patvirtino specialisto išvadoje pateiktas išvadas (t. 5, b.l. 97-100, 177).

429.1. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 18 d. vakarą A. V. prieš ateidamas pas A. B. į namus, nebuvo sužalotas. Tokias aplinkybes patvirtino liudytoja V. V., kuri 2016 m. rugsėjo 18 d. matė A. V. (t. 5, b.l. 83). Tai taip pat patvirtino ir nuteistieji S. M. bei A. B.. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. V. buvo sužalotas po to kai tiriamo įvykio vakarą jis atėjo į A. B. namus. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiriamo įvykio naktį A. B. namuose girtavo A. B., A. V. ir S. M.. Byloje nenustatyta, kad tiriamo įvykio naktį minėtame name būtų buvę pašalinių asmenų, tai nurodė ir pats nuteistasis S. M..

439.2. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nuteistasis S. M. iš esmės visų apklausų metu skirtinai nurodė tiriamo įvykio vakaro aplinkybes, vis pateikdamas naujas įvykio versijas ir detales. 2016 m. rugsėjo 21 d. dalyvaujant gynėjui Vytautui Agintui apklaustas kaip įtariamasis S. M. parodė, kad kaltės dėl nužudymo nepripažįsta, pripažįsta tik dėl smūgių sudavimo A. V., kuris pats išprovokavo muštynes. Išgertuvių metu tarp A. B. ir A. V. kilo konfliktas. A. B. apie 24.00 val. A. V. pradėjo varyti iš namų. A. B. priėjęs prie A. V., paėmęs jį už drabužių, ties pečiais, jį pakėlė. A. V. atsistojo, pradėjo muistytis ir jie abu nukrito ant lovos. Jis matė kaip A. B. gulinčiam A. V. kumščiu ir alkūne trenkė į galvą. Po to A. B. jo paprašė, kad šis padėtų A. V. išvesti į lauką. Jie abu išvedę A. V. į lauką, pasodino jį prie įėjimo į namą, prie medžio. Vedant iš namų A. V. nesipriešino, nematė, kad A. V. būtų kruvinas. Grįžę į kambarį jie nuėjo miegoti, A. B. atsigulė į lovą, o jis atsisėdo ant fotelio ir užmigo. Miegodamas jis pajuto, kad jam kažkas liečia ant kaklo pakabintą grandinėlę. Atsimerkęs pamatė, kad prieš jį stovi A. V.. Dėl to supykęs, jis atsistojęs rankos delnu sudavė tris smūgius A. V. į veidą. Nuo jo suduotų smūgių A. V. nugriuvo ant užpakalio, prie pat lovos krašto. Tada jis norėjo A. V. paguldyti, tačiau jį keliant pajuto, kad A. V. galva yra kruvina. Pašvietęs telefonu matė, kad A. V. kraujuoja iš galvos. Po jo suduotų smūgių A. V. kažkaip atsigulė įstrižai ir pradėjo knarkti. Po to jis išėjo namo (t. 3, b.l. 42-44). Nuteistasis S. M. skirtingai nei pirmosios apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje teigė, kad išvedus į lauką A. V., už dviejų metrų nuo durų, A. V. sukniubo ir nugriuvo. Lauke jie A. V. paliko gulintį. Prie medžio A. V. atrėmę nebuvo. Taip pat S. M. teigė, kad po jo suduotų smūgių A. V. sėdinčiam ant žemės, A. B. sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą (t. 3, b.l. 47-49). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. M. skirtingai nei pirmos apklausos metu bei parodymų patikrinimo vietoje teigė, kad po jo suduotų smūgių A. V. nebuvo parvirtęs, jis stovėjo. Dėl girtumo jis buvo atsisėdęs ant lovos galo. Po to, A. B. jam spyrė iš kojos į galvą ir jam pradėjo bėgti kraujas iš burnos. A. V. atsisėdo dėl girtumo, bet ne nuo jo suduotų smūgių. Po to kai A. V. nukrito, jis jo nebandė kelti (t. 5, b.l. 157-160). Iš pirmiau aptartų nuteistojo S. M. parodymų bei parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo S. M. parodymai apie esmines bylos aplinkybes dėl A. V. padarytų sužalojimo aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o vėlesnių apklausų metu pagal duotus parodymus keitėsi ne tik nuteistojo S. M. vaidmuo tiriamo įvykio metu, bet ir A. B. vaidmuo, vis nurodant skirtingas aplinkybes ir teigiant, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė A. B.. Teisėjų kolegijos manymu, toks parodymų kaitaliojimas parodo nuteistojo S. M. nenuoširdumą ir nenuoseklumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, tokius nuteistojo S. M. parodymus pagrįstai pripažino nepatikimais ir atmetė kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pirmiau aptartų nuteistojo S. M. parodymų, nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

449.3. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 511/2016(03) konstatuota, kad A. V. mirė nuo galvos sumušimo. A. V. nustatyti sužalojimai veide ir galvoje padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Dėl trauminių poveikių galvoje, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudė galvos smegenis. Be sužalojimų galvoje užfiksuoti ir sužalojimas kakle, 19 - rankose, 28 - kojose, 11 - krūtinėje (VI šonkaulio lūžis), nugaroje, juosmenyje ir klubuose (t. 1, b. l. 73-81). Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė G. A. paaiškino, kad labiausiai tikėtina, jog A. V. nustatyti sužalojimai padaryti dėl traumavimo į veidą ir galvos rotacijos. Visi patirti sužalojimai, galėjo sunkinti mirusiojo būklę (t. 5, b.l. 97-100, 177).

459.4. Pirmosios instancijos teisme nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Vytautas Agintas pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0077/17. Gynėjo prašymu tyrimą dėl A. V. mirties aplinkybių atliko ir konsultacinę specialisto išvadą surašė teismo medicinos gydytojas P. P.. Teismo medicinos konsultacinėje išvadoje Nr. 0077/17 pateikta išvada, kad A. V. galėjo patirti galvos traumą, tokio apsvaigimo būsenoje nuo kurios įvyko mirtis griūdamas iš savo kūno aukščio, nes kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu vienodai dažnai būna tiek trauminio poveikio pusėje, tiek ir priešingoje, pakaušio ir kaktos sužalojimai galėjo būti patirti griūvant, dešinio smilkinio muštinė žaizda galėjo būti padaryta galva atsitrenkus į daiktą, turintį bukabriaunį kraštą. Patyręs traumą A. V. galėjo atlikti sąmoningus veiksmus apie 2-3 valandas. Negalima atriboti nuo kurio trauminio poveikio (smūgio sudavimo, griuvimo) galėjo įvykti mirtis, nes nesant galvos smegenų sumušimo židinių, nėra galimybės pasakyti ar galvos smegenų trauma patirta dėl smūgių sudavimo ar griuvus, nes abiem atvejais gali išsilieti kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Pagal histologinio tyrimo duomenis galvos trauma patirta 2-3 val. iki mirties (t. 5, b. l. 129-152). Apklaustas pirmosios instancijos teisme teismo medicinos gydytojas P. P. paaiškino, kad baudžiamojoje byloje pateikta jo konsultacinė išvada nežymiai skyrėsi nuo teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 511/2016(03) pateiktos išvados. Pasak eksperto yra aišku, kad mirties priežastį lėmė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir tai, kad kraujas užspaudė smegenis. Tačiau, šiuo atveju buvo labai sunku nustatyti sužalojimo mechanizmą. Nesant tiesioginių galvos smegenų sužalojimų, negalima pasakyti ar buvo smūgis, ar griuvimas. Kraujosruva po kietuoju galvos dangalu, kuri nulėmė mirtį, galėjo išsivystyti tiek po smūgio, tiek griūvant. Eksperto teigimu, tokiais atvejais, visi trauminiai poveikiai galvos srityje, sumuojami kaip vienas lemiantis mirtį. Negalima išskirti smūgių, lėmusių mirties priežastį. A. V. į galvos sritį buvo suduota apie dešimt smūgių, iš jų keturis būtų galima priskirti ir griuvimui, tačiau negalima atmesti, kad jie galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius. A. V. yra nustatyti sužalojimai galvoje, kurie yra būdingi smūgių sudavimui. Eksperto teigimu, šiuo atveju labiau tikėtina, kad po traumų patyrimo A. V. iš karto prarado sąmonę. Sužalojimai padaryti 2-3 valandos iki mirties.

469.5. Taigi, iš pateiktos specialisto išvados, teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados ir ekspertų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad A. V. mirė dėl galvos sumušimo. Šios ekspertų pateiktos išvados, nesiskyrė.

479.6. Iš apeliacinio skundo argumentų ir nuteistojo S. M. parodymų matyti, kad juose nesutinkama ir nepripažįstama, jog ekspertų išvadose visus nustatytus A. V. sužalojimus padarė S. M., teigiant, kad tiriamo įvykio naktį apie 24.00 val. A. B. konfliktavo su A. V. ir jie susimušė, o po to jis ir A. B., A. V. išvedė iš namų ir jį paliko lauke. Pasak nuteistojo gynėjo ir nuteistojo S. M. A. V. būdamas neblaivus, sužalojimus galėjo pasidaryti pats krisdamas arba jį galėjo sužaloti ir kiti asmenys. Objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga paneigia tokią S. M. pateiktą gynybinę versiją apie A. V. sužalojimo aplinkybes. Baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. V. tiriamo įvykio naktį pats galėjo susižaloti kažkur kitur ar kad jam teismo medicinos ekspertų nustatytus sužalojimus galėjo padaryti kiti asmenys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. iš esmės viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad A. V. tiriamo įvykio naktį jis nelietė, jo nebuvo išvaręs iš namų ir eidamas miegoti S. M. ir A. V. paliko kambaryje. Iki jam nueinant miegoti, jo namuose jokių muštynių nebuvo (t. 3, b.l. 179, t. 4, b.l. 9-11, t. 5, b.l. 161-163). Tokias aplinkybes A. B. taip pat patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 4, b.l. 18-23) bei akistatos su S. M. metu (t. 4, b.l. 28-31). Šioje dalyje A. B. parodymai nekito viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek pirmosios instancijos teisme, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tokiais A. B. parodymais. Be to, tai kad būtent S. M. sudavė smūgius A. V., po ko A. V. nugriuvo ant žemės, liudytojas A. B. pasakojo ir savo draugams, kuriuos sutiko ryte eidamas į policijos komisariatą pranešti apie savo namuose rastą A. V. lavoną. Liudytojas V. Č. parodė, kad apie A. V. mirtį jis sužinojo iš A. B., kai jį sutiko 2016 m. rugsėjo 19 d. rytą. A. B. jam pasakojo, kad jie vakare išgėrinėjo trise, tai yra jis – A. B., A. V. ir S. M.. Po to, A. B. užmigo, o S. M. su A. V. paliko sėdėti kambaryje. Atsibudęs ryte A. B. rado kraujo klane A. V. lavoną (t. 1, b.l. 178-179, t. 5, 83-84). 2016 m. rugsėjo 22 d. apklausta kaip liudytoja D. D. parodė, kad ji su A. B. susitiko 2016 m. rugsėjo 19 d. ryte apie 8.00 val. Ji buvo su draugu, kurio vardas Vytautas. Jiems A. B. pasakė, kad namuose rado A. V. lavoną. A. B. jiems pasakojo, kad vakare pas jį namuose girtavo jis – A. B., S. M. ir A. V.. A. B. sakė, kad jis prisigėrė ir atsigulė miegoti. Miegodamas A. B. girdėjo triukšmą, ramino juos, bet prie jų pats nelindo. Girdėjo kaip S. M. ginčijosi su A. V.. Kai atsibudo S. M. jau nebebuvo, o A. V. gulėjo kraujo klane ant grindų. Po to ji kartu su A. B. nuėjo į policijos komisariatą apie surastą lavoną pranešti policijos pareigūnams (t. 2, b.l. 12-13, t. 5, b.l. 123-125). Taip pat tokias pačias aplinkybes A. B. nurodė ir policijos pareigūnams. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo N. S. 2016 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., 8.39 val. į Kretingos rajono policijos komisariatą atėjo A. B. ir paaiškino, kad jo namuose ( - ), yra negyvas vyras (t. 1, b.l. 1). Liudytojas N. J. parodė, kad A. B. atvykęs į policijos komisariatą informavo, kad jo namuose yra nužudytas žmogus. Jis pasakė, kad S. M. vakare mušė nukentėjusįjį (t. 5, b.l. 81-82).

489.7. Šiuo atveju, byloje surinktų ir pirmos instancijos teisme ištirtų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad tiriamo įvykio naktį A. V. visą vakarą buvo A. B. namuose ir kad vienintelis asmuo, kuris tiriamo įvykio naktį sudavė smūgius A. V. buvo S. M.. Tokiai išvadai iš esmės neprieštarauja ir teismo medicinos konsultacinėje išvadoje Nr. 0077/17 pateikta išvada, kad A. V. sužalojimus galvoje galėjo patirti griūdamas, kadangi nors ir nenuosekliai, vis bandydamas iškelti naujas gynybines versijas, pats nuteistasis S. M. pirmosios apklausos metu nurodė, kad po jo suduotų smūgių A. V. nukrito prie lovos krašto ir būtent po to jis norėdamas jį pakelti pamatė, kad jam kraujuoja iš galvos. Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos gydytojas P. P. nurodė, kad A. V. į galvos sritį buvo suduota apie dešimt smūgių, iš jų keturis būtų galima priskirti griuvimui, tačiau negalima atmesti, kad jie galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius, kiti nustatyti sužalojimai galvoje buvo padaryti suduodant smūgius. Taigi, teismo medicinos gydytojas šiuo atveju pateikė tikėtiną išvadą, kad nustatyti keturi sužalojimai galvoje, A. V. galėjo būti padaryti tiek jam griūvant, tiek suduodant smūgius. Iš esmės tai, kad A. V. griuvo kambaryje ir kad A. V. kambaryje kraujavo iš galvos, taip pat patvirtina 2016 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės. Apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad viduryje kambario, arčiau miegamojo lovos ant grindų, ant nugaros guli vyriškos lyties lavonas. Viršutiniai rūbai sukelti į viršų. Šalia galvos ant grindų, matosi dinaminio slydimo raudonos spalvos pėdsakai, panašūs į kraują. Pėdsakai nukreipti nuo lango pusės link lovos. Ant lavono galvos pakaušyje, matosi atvira kraujuota žaizda. Dešinė galvos pusė kraujuota. Smilkinio dešinėje pusėje, muštinė žaizda, kur aplinkiniai plaukai link pakaušio, sutepti skystu ir sukrešėjusiu krauju. Nosies šnervėse, stebimas skystas kraujas. Apžiūrint lovos medinį rėmą, pastebėta, kad lovos pietrytinio kampo atbraila yra su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Pagrindinė galimai kraujo dėmių koncentracija ir pritaškymai yra šalia lovos svetainėje ant grindų (t. 1, b.l. 19-43). 2016 m. rugsėjo 22 d. vykusios papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta sodybos teritorija ir ją supanti aplinka. Apžiūros metu, jokių nusikaltimo pėdsakų neaptikta (t. 1, b.l. 45-52). 2017 m. sausio 17 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad apžiūros metu iš kambario ( - ), paimtas lovos kojūgalio skydas, ant kurio matosi rudos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 54 - 59). Specialisto išvadoje Nr. S 30/2017(01) nurodyta, kad ant lovos kojūgalio skydo rastas žmogaus kraujas priklauso A. V. su 99,999999999999996 procentų tikimybe (t. 1, b. l. 90 - 91). Taigi, kraujo pėdsakai buvo rasti tik A. B. namuose, tai yra kambaryje, kur A. B. teigimu, S. M. sudavė smūgius A. V..

499.8. Taigi, pirmiau aptarta įrodymų visuma nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 4.00 val. A. V. miegančiam S. M. paėmė už ant kaklo buvusios auksinės grandinėlės, po to tarp S. M. ir A. V. kilo konfliktas, jie susistumdė ir S. M. sudavė A. V. smūgius po ko šis parkito ir toliau buvo mušamas S. M.. S. M. A. V. sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas (tarp kurių ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą), ir sumuštą nukentėjusįjį, kuriam kraujavo iš galvos paliko gulintį A. B. namuose iš jų pasišalindamas. Kaip nustatyta A. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. Taigi, nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo A. V. mirtį, išskyrus nuteistojo S. M. prieš nukentėjusįjį panaudotą intensyvų smurtą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, visiškai pagrįstai konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, jog būtent S. M. padarė jam inkriminuotą veiką ir kad dėl jo smurtinių veiksmų prieš A. V. jis mirė. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai bei tinkamai nustatė visus nusikalstamos veikos faktus, juos nuosekliai ir logiškai susiejo su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. M. netiesiogine tyčia nužudė A. V. ir teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

509.9. Tai, kad A. B. apklausų metu skirtingai nurodė aplinkybes, dėl to kokiomis aplinkybėmis S. M. mušė A. V., nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad S. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nes viso proceso metu A. B. iš esmės nuosekliai tvirtino, kad pabudęs naktį iš miego, kambaryje girdėjo triukšmą ir neaiškiai matė, nes kambaryje buvo tamsu, kad S. M. (apsirengęs tamsiais drabužiais) mušė A. V. (apsirengusį šviesia striuke), po ko pabudęs ryte kambaryje rado A. V. lavoną. Tokius A. B. parodymus iš dalies patvirtina 2016 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad A. V. tiriamo įvykio metu vilkėjo margais, pilkos spalvos languotais marškiniais. Taip pat iš prie protokolo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad A. V. tiriamo įvykio naktį vilkėta striukė – marškiniai turėjo šviesios spalvos atspalvių (t. 1, b.l. 19-43).

5110. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ir proceso metu nuteistasis S. M. teigė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. naktį sudavė tik 2-3 smūgius nukentėjusiajam A. V. į veidą. Gynėjo teigimu S. M. pavartotas fizinis smurtas negalėjo sukelti A. V. mirties, be to, jis nukentėjusiajam smūgius sudavė, po to kai A. V. bandė nuo jo kaklo nuimti auksinę grandinėlę, tai yra jis veikė būtinosios ginties situacijoje.

5210.1. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad priešingai nei teigė nuteistasis S. M., jis A. V. sudavė ne du ar tris smūgius per veidą, tačiau jis sudavė daugybę smūgių ir padarė specialisto išvadoje Nr. M511/2016(03) A. V. nustatytus daugybinius kūno sužalojimus. Byloje nesant tiesioginių įvykio liudytojų (iki išgirstant triukšmą A. B. miegojo), nėra galimybės paneigti S. M. versijos, kad prie jo miegančio buvo priėjęs A. V. ir buvo paėmęs už jam ant kaklo kabojusios auksinės grandinėlės. Šios aplinkybės patvirtina, kad konfliktinė situacija tarp A. V. ir S. M. iš esmės prasidėjo dėl nukentėjusiojo kaltės, kad nukentėjusiajam paėmus už S. M. grandinėlės, nuteistasis ėmėsi intensyvių smurtinių veiksmų. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad A. V. neatliko veiksmų, kuriuos BK 28 straipsnio prasme būtų galima laikyti pavojingu kėsinimusi, nuo kurių S. M. būtų reikėję gintis, tai yra suduoti daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybei itin svarbią kūno dalį – galvą. Nenustačius būtinosios ginties situacijos, nėra pagrindo nuteistojo S. M. veiksmus vertinti ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimą.

5311. Nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Prašoma veiką vertinti, kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad S. M. A. V. suduoti smūgiai buvo nestiprūs, suduoti siekiant apsaugoti savo turtą. Jis nenorėjo nužudyti A. V.. Apeliacinio skundo argumentai, kad S. M. veika turėjo būti kvalifikuojama kaip neatsargus gyvybės atėmimas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nepagrįsti.

5411.1. Iš apeliacinio skundo argumentų ir nuteistojo S. M. parodymų galima suprasti, kad neatsargios kaltės versija grindžiama teiginiu, jog S. M. A. V. sudavė tik 2 ar 3 nestiprius smūgius per veidą, tačiau šis teiginys prieštarauja bylos medžiagai. Pirmiau aptarta įrodymų visuma konstatuota, kad S. M. nužudė nukentėjusįjį sudavęs jam daugybę smūgių į galvą taip pat ir į kitas kūno vietas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad S. M. A. V. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Taigi, pirmiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina ir tai, kad nėra pagrindo nuteistojo S. M. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas S. M. pripažindamas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

5512. Taip pat nuteistojo S. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ne visi nusikalstamos veikos aprašyme nustatyti A. V. sužalojimai turėjo įtakos jo mirčiau. Gynėjo teigimu, tokie sužalojimai iš S. M. nusikalstamos veikos aprašymo turėtų būti pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo gynėjo prašymas yra nepagrįstas.

5612.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau aptarta įrodymų visuma nustatyta, kad visus nusikalstamos veikos aprašyme nurodytus sužalojimus A. V. padarė nuteistasis S. M., todėl S. M. padaryti sužalojimai A. V., kurie yra įrodyti baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais turi būti aprašomi prie faktinių aplinkybių nustatomojoje nuosprendžio dalyje. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos įrodytomis pripažintos aplinkybės, o tai reiškia, kad nurodomos visos svarbios aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos požymius. Sužalojimai, kurie nėra mirties priežastis, tačiau buvo padaryti to paties asmens, turi būti nurodomi, nes juos padarė nuteistasis savo veikimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu atveju tokie padariniai papildomai nekvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius (pavyzdžiui, nesunkus sveikatos sutrikdymas), nes juos apima nužudymo sudėtis. Nužudymo sudėtis apima ne tik tuos padarinius, kurie lėmė mirtį, bet ir lengvesnius, tokiu atveju tokie padariniai ir juos sukėlę asmens veiksmai yra teisiškai įvertinami kaip neteisėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir teismų suformuotoje praktikoje paprastai prie faktinių aplinkybių nurodomi visi padaryti sužalojimai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2014, 2K-9-697/2017, 2K-142-222/2017). Kaip matyti, kasacinės instancijos teismas nepašalina sužalojimų, kurie nelėmė nukentėjusio asmens mirties, todėl toks nuosprendžio nustatomosios dalies surašymas atitinka BPK taisykles.

57Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo

5813. Nuteistojo S. M. gynėjas apeliacinės instancijos teisme, vykusio teismo posėdžio metu, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad V. G. už nuteistąjį S. M. atlygino dalį nukentėjusiajam K. V. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo, tai yra 975 Eur (t. 6, b.l. 86).

5913.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

6013.2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš S. M. K. V. priteisė 5125 Eur turtinei žalai atlyginti, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. R. V. priteisė 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. L. V. priteisė 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš apeliacinės instancijos teisme pateiktų dokumentų matyti, kad V. G. už nuteistąjį S. M. nukentėjusiajam K. V. pervedė 975 Eur patirtai žalai atlyginti (t. 6, b.l. 86). Teisėjų kolegija teigiamai vertina tokį nuteistojo (nuteistojo darbdavės) elgesį, kad jie pagal turimas galimybes ėmėsi atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau nurodyta pinigų suma, sudaro tik gana nedidelę nukentėjusiesiems priteistos žalos dalį, todėl nėra pagrindo pripažinti S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

61Dėl S. M. paskirtos bausmės

6214. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma S. M. paskirti švelnesnę bausmę. Toks apeliaciniame skunde išdėstytas gynėjo prašymas atmetamas, nes yra nepagrįstas.

6314.1. Apygardos teismas S. M. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad S. M. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat tinkamai laikydamasis bausmės individualizavimo principo, skirdamas bausmę nuteistajam S. M. apygardos teismas atsižvelgė ir į jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis - anksčiau neteistas (t. 3, b.l. 5), baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 2), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (t. 3, b.l. 6), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnis 1 dalis 6 punktas). Taip pat, pagrįstai pripažino nuteistojo S. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalis 9 punktas).

6414.2. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam S. M. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybių balansą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. M. paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta bausmė, lygi sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. M. paskirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.

65Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo

66Dėl 140 straipsnio 2 dalies taikymo

6715. Nuteistasis A. B. prašydamas jam taikyti BK 641 straipsnio bei BK 75 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde taip pat nurodė ir tai, kad jis nukentėjusiosios nesmaugė, jis tik sudavė jai šepečio kotu per galvą, tačiau dėl suduoto smūgio, nukentėjusiajai kraujas iš galvos netekėjo. Pasak nuteistojo, nukentėjusioji galvą galėjo susižeisti griūdama lauke ar kažkur atsitrenkdama, nes jai buvo nustatytas 3,29 promilių girtumas. Be to, nuteistojo teigimu, smūgius D. D. jis sudavė dėl provokuojančio jos elgesio, nes ji priekaištavo jam dėl buvusios jo sugyventinės ir trenkdama jam kažkokiu daiktu, prakirto jam viršutinę lūpą.

6815.1. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

6915.2. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad konflikto su savo šeimos nare sugyventine D. D., su kuria gyveno bendrai neįregistravęs santuokos, jai sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Nukentėjusioji D. D. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad A. B. išvadinęs ją necenzūriniais žodžiais, rankomis jai suėmė už kaklo ir ją smaugė, jai išsilaisvinus iš jo, sudavė smūgius bei trenkė į kaktą: pirmoje apklausoje nurodė, kad kirvio mediniu kotu, vėliau patikslino, kad šluotos mediniu kotu (t. 2, b.l. 134-135, 143, t. 5, b.l. 123-124). Tokias pačias aplinkybes, kad ją sumušė sugyventinis, nukentėjusioji nurodė iš karto po įvykio atvykusiems medicinos darbuotojams (t. 2, b.l. 163). Kaip matyti pagrindiniai nuteistojo A. B. kaltės dėl aptariamos veikos įrodymai yra nukentėjusiosios D. D. parodymai. Priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusiosios D. D. parodymai dėl A. B. prieš ją panaudoto smurto ir jo panaudojimo aplinkybių yra melagingi, nes nukentėjusiosios parodymus patvirtina objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2137/2016 (03) nustatyta, kad D. D. nustatytas galvos sumušimas su muštine žaizda pakaušinėje srityje. Sužalojimą patyrė galvą paveikus kietu buku/bukabriauniu daiktu iki 2016 m. lapkričio 22 d., 9.43 val. Nustatytais sužalojimais D. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 170-171). Apklaustas teismo medicinos specialistas Rimantas P. P. patikslino, kad specialisto išvados pirmame punkte nurodytą, kad muštinė žaizda pakaušinėje srityje, reikia laikyti kaip žaizda galvos plaukuotoje dalyje, nes rašant išvadą padaryta techninė klaida (t. 2, b. l. 173). Liudytojas N. V. parodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. ryte, pas jį į namus sumušta, kraujuojančia galva atėjo D. D. ir paprašė jai iškviesti greitąją medicininę pagalbą, nes ją sumušė A. B. (t. 2, b.l. 148-149, t. 5, b.l. 155). Tai, kad būtent liudytojas N. V. iškvietė greitąją medicininę pagalbą patvirtina apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, apie N. V. skambutį pagalbos tarnybai (t. 2, b.l. 153-154). Tai, kad nukentėjusioji pirmosios apklausos metu parodė, kad A. B. per galvą jai trenkė kirvio kotu, o ne šluotos kotu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų D. D. sužalojimo aplinkybių, nes atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad gyvenamajame name nėra šviesos, įvykis vyko labai anksti ryte dar esant prietemai, nukentėjusioji galėjo nesuprasti ar jai trenkiama kirvio kotu ar šluotos kotu. O tai, kad nukentėjusiajai D. D. trenkė į galvą šluotos kotu pripažino ir pats nuteistasis A. B.. Be to, papildomos įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrėjus įvykio vietą virtuvėje prie krosnies buvo rasta ir apžiūrėta šluota mediniu kotu (t. 2, b.l. 124-127).

7015.3. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis A. B. atliko visus nusikalstamos veikos aprašyme nurodytus smurtinius veiksmus ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. D. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl keisti ar panaikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

7115.4. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji D. D. išprovokavo nuteistąjį A. B. prieš ją smurtauti trenkdama jam per veidą kažkokiu tai daiktu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. sausio 31 d. apklaustas kaip įtariamasis A. B. nenurodė, kad nukentėjusioji po tarp jų įvykusio žodinio konflikto, kažkokiu tai daiktu būtų trenkusi jam per veidą (t. 4, b.l. 48, 57-59). Tokių aplinkybių nuteistasis nenurodė ir pirmosios instancijos teisme (t. 5, b.l. 161-163). Tokias aplinkybes nuteistasis nurodė tik pateiktame apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija jas atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

72Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo

7316. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jis yra recidyvistas, nes jis savęs tokiu nelaiko. Taip pat tokiu jo nelaiko ir jo draugai. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas.

7416.1. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

7516.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šią nusikalstamą veiką jis padarė 2016 m. lapkričio 22 d. dar esant neišnykus jo teistumui. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą nuteistasis A. B. paskutinį kartą buvo teistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu galutine subendrinta 60 parų arešto bausme. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo praėjęs 3 metų terminas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. B. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nesunkų nusikaltimą, šis teistumas taip pat nebuvo panaikintas ir įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. pripažino recidyvistu, taip pat pagrįstai tai pripažino nuteistojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

76Dėl A. B. paskirtos bausmės ir BK 641 bei 75 straipsnių taikymo

7717. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. taip pat kelia klausimą dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės bei dėl BK 641 ir 75 straipsnių taikymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė BK 641 straipsnio nuostatų, taip pat nepagrįstai paskyrė realai atlikti laisvės atėmimo bausmę, nors bausmės tikslai galėjo būti pasiekti ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Tokie nuteistojo A. B. apeliacinio skundo prašymai yra nepagrįsti, todėl netenkinami.

7817.1. Apygardos teismas A. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat tinkamai laikydamasis bausmės individualizavimo principo, skirdamas bausmę nuteistajam A. B. apygardos teismas atsižvelgė ir į jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis (anksčiau du kartus už smurto panaudojimą prieš tą patį asmenį, buvo paskirtos švelnesnės bausmės, kurios nuteistojo elgesio ir požiūrio nepakeitė (t. 3, b.l. 154-163), baustas už administracinius teisės pažeidimus, daugiausia dėl alkoholio vartojimą viešose vietose (t. 3, b.l. 143-153). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo A. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalis 9 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytas nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. B. paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

7918. Kaip matyti A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta vienerių metų ir trijų laisvės atėmimo bausmė. Taigi formaliai A. B. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau netgi esant BK 75 straipsnio numatytai formaliųjų sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra tik teismo teisė, o ne pareiga, nes tik teismas sprendžia ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi pirmiau išdėstyti objektyvūs byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo polinkį nesilaikyti teisės normų, nuteistojo elgesys nerodo nei jo noro taisytis, nei įrodyti, kad ateityje jis nedarys naujų pavojingų veikų, nes anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir vėl nusikalto naudodamas smurtą prieš tą patį asmenį. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir A. B. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

8019. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistasis A. B. nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 641 straipsniu jam paskirtą bausmę turėjo sumažinti 1/3. Aptariamoje baudžiamojo straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad joje įtvirtinta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2014; 2K-87-677/2015). Nagrinėjamu atveju nėra nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant paskirta bausmė nuteistajam A. B. galėtų būti sumažinta 1/3. Visų pirma, ši baudžiamoji byla nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nes ji teisminga apygardos teismui (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Byla išnagrinėta priimant skundžiamą nuosprendį, o ne baudžiamąjį įsakymą. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, nes abu kaltinamieji baudžiamoji byla buvo kaltinti padarę labai sunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teisme procesas vyko pagal bendrąsias proceso taisykles.

81Dėl nukentėjusiųjų K. V. ir R. V. apeliacinio skundo

82Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo

8320. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konkrečiai, ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pripažinimo, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo A. V. elgesys.

8421.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).

8520.2. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. V. elgesys. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

8620.3. Nuteistasis S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad miegant jis pajuto, kad jam kažkas liečia jo grandinėlę. Prasimerkęs pamatė, kad tai daro A. V.. Po to, kaip jau nustatyta pirmiau aptartais įrodymais, S. M. sudavė smūgius A. V.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie paneigtų tokius nuteistojo S. M. parodymus. Juo labiau, kad liudytojai D. D., V. G., A. G. patvirtino, kad nuteistasis S. M. ant kaklo nešiodavo auksinę grandinėlę. Taip pat 2016 m. lapkričio 14 d. daiktų apžiūros protokolo nurodyta, kad apžiūrėta 2016 m. rugsėjo 21 d. V. G. pateikta grandinėlė ant kaklo, geltono metalo spalvos, 585 prabos, galbūt auksinė, 29 cm ilgio, stambaus pynimo. Grandinėlė nepažeista (t. 2, b. l. 60, 62). Tai, kad S. M. tokią grandinėlę turėjo, patvirtina ir liudytojas A. G., kuris parodė, kad važiuojant namo prieš tai, kai S. M. buvo sulaikytas policijos, jis S. M. patarė nusiimti nuo kaklo grandinėlę. Grandinėlę S. M. paliko mašinos durelėse. Ar ji buvo pažeista, nematė. O iš V. G. parodymų nustatyta, kad ji šią grandinėlę perdavo policijai. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, tokius nukentėjusiojo A. V. veiksmus – siekiant paimti nuteistojo S. M. auksinę grandinėlę nuo kaklo, vertina kaip netinkamus. Todėl teisėjų kolegija šiuos nukentėjusiojo tyčinius veiksmus vertina kaip moraliai nepriimtinus, rizikingus, tačiau, kaip jau buvo pirmiau aptarta, toks nukentėjusiojo elgesys neatitiko kėsinimosi pavojingumo sąlygų, nustatytų BK 28 straipsnio 2 dalyje. Iš tiesų kaip ir nurodo nukentėjusieji K. V. ir R. V., baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis A. V. anksčiau būtų teistas ar baustas administracine tvarka už vagystę ar kitas neteisėtas veikas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant byloje pateiktus įrodymus turi būti įvertinti ir nuteistojo S. M. parodymai. Tuo tarpu šioje dalyje dėl grandinėlės paėmimo, nuteistasis S. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad A. V. jam buvo paėmęs už grandinėlės, po ko tarp jų ir kilo konfliktas. Byloje nesant tai paneigiančių įrodymų, teismas tokių nuteistojo S. M. parodymų negali atmesti ar jais netikėti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejonės vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013). Todėl įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas A. V. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

87Dėl neturtinės žalos

8821. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji taip pat nesutinka su jiems priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Apeliantai teigia, kad atsižvelgiant į nuteistojo S. M. jauną amžių, sparčiai besivystančią šalies ekonomiką ir nuolat augantį darbo užmokestį bei pragyvenimo lygį, priteisti per maži civiliniai ieškiniai, todėl jie turi būti padidinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo S. M. gynėjas taip pat nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, teigdamas, kad nukentėjusiųjų nesiejo nuoširdus ir artimas ryšys, todėl civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti sumažinti. Su tokiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka, todėl juos atmeta.

8921.1. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis R. V. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 135-136), K. V. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 158-159). Apygardos teismas nukentėjusiųjų R. V. ir K. V. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir iš nuteistojo S. M. kiekvienam priteisė po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmiau aptartais įrodymais teisėjų kolegija konstatavo, kad S. M. veikdamas netiesiogine tyčia nužudė A. V.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad S. M. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą.

9021.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

9121.3. Nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, bei padaryta nusikalstama veika atsiradusias pasekmes – tai yra nukentėjusiojo mirtį, taip pat ir į tai, kad nukentėjusieji dėl brolio mirties neabejotinai patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, sielvartą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir tinkamai nustatė nukentėjusiesiems priteisiamų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos dydį, tai yra pagrįstai iš dalies patenkino nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos. Priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-489/2015 - nužudytojo seseriai priteista 5792 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Taigi, priteisti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per dideli ar per maži, todėl nukentėjusiųjų ir nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

92Dėl kitų apeliacinio skundo klausimų

9322. Taip pat apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo ištaisyti skundžiamame nuosprendyje padarytus esminius netikslumus. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis K. V. prašė priteisti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nors tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisme prašė atlyginti 10000 Eur neturtinės žalos. Taip pat nuosprendyje aprašant civilinių ieškinių išsprendimo klausimus nurodyta, kad broliai K. V. ir R. V. laidojo S. J., nors nukentėjusieji palaidojo savo brolį A. V., o ne jiems nepažįstamą asmenį. Teisėjų kolegija ištaiso nukentėjusiųjų nurodytus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytus netikslumus.

9422.1. Iš tiesų skundžiamo nuosprendžio 6 lape aprašant nukentėjusiojo K. V. parodymus nurodyta, kad „...neturtinė žala 15 000 eurų“. Baudžiamojoje byloje pateiktame 2017 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokole (t. 5, b.l. 48), nukentėjusiajam K. V. atsakant į teisėjos užduotą klausimą, nurodyta, kad jis pasakė „...laidojimo išlaidos ir paminklas kainavo – 5000 €, moralinė žala - 15 000 €“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas. Apie daromą teisiamojo posėdžio garso įrašą pažymima teisiamojo posėdžio protokole. Baudžiamojoje byloje pateiktame 2017 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokole (t. 5, 44) nurodyta, kad daromas teisiamojo posėdžio garso įrašas. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO pridėtu minėto teisiamojo posėdžio garso įrašu, nustatyta, kad nukentėjusysis K. V. atsakydamas į teisėjos užduodamus klausimus nurodė, kad „...paminklas ir laidojimo išlaidos 5000 eur, moralinė žala <...> su laidojimo išlaidomis 15000 eur...“. Taigi, iš pirmiau aptartų aplinkybių nustatyta, kad nukentėjusysis K. V. teisiamojo posėdžio metu iš viso prašė priteisti 15 000 eur žalos, neišskirdamas atskirai nei turtinės, nei neturtinės žalos, todėl toks netikslumas, kad nukentėjusysis K. V. prašė priteisti 15 000 eur neturtinės žalos, ištaisomas pakeičiant nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu (dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų), nurodant, kad „...nukentėjusysis K. V. prašė iš viso priteisti 15 000 eur turtinės ir neturtinės žalos...“.

9522.2. Iš tiesų skundžiamo nuosprendžio 23 lape pasisakant dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems nurodyta, kad „...nužudytojo broliai K. V. ir R. V. laidojo S. J....“. Baudžiamojoje byloje ištirtos aplinkybės patvirtina, kad tiriamo įvykio metu buvo nužudytas A. V., po ko jį palaidojo jo broliai K. V. ir R. V.. Taigi, toks netikslumas nurodant K. V. ir R. V. brolio vardą ir pavardę ištaisomas pakeičiant nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu (dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų), nurodant, kad „...nužudytojo broliai K. V. ir R. V. laidojo A. V.. Dėl minėtų pakeitimų nukentėjusiųjų apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

9623. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Edvardas Staponkus apeliacinės instancijos teisme, vykusio teismo posėdžio metu, pateikė baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo K. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 6, b.l. 88), tai yra 2017 m. rugsėjo 11 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 770560, patvirtinantį, kad už atstovavimą ir dokumento surašymą nukentėjusysis advokatui sumokėta 150 Eur (t. 6, b.l. 85).

9723.1. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014).

9823.2. Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistasis A. B., nuteistojo S. M. gynėjas, nukentėjusieji. Nors apeliaciniai skundai yra atmetami, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, nukentėjusiojo K. V. patirtos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą yra pagrįstos. Iš patektų dokumentų matyti, kad 150 Eur pinigų suma buvo sumokėta už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone 150 Eur nukentėjusiojo išlaidos už nurodytas teisines paslaugas yra protingos, pagrįstos ir priteisiamos iš nuteistojo S. M..

99Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

100nuteistojo A. B., nuteistojo S. M. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinius skundus atmesti.

101Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį ir ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje (6 ir 23 lapai) padarytą klaidą bei nustatyti, kad „nukentėjusysis K. V. iš viso prašė priteisti 15 000 eur turtinės ir neturtinės žalos“, taip pat ištaisyti padarytą klaidą ir nustatyti, kad „K. V. ir R. V. laidojo A. V.“.

102Nukentėjusiajam K. V. iš S. M. priteisti 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti.

103Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. A. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių... 5. A. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis... 6. Iš S. M. K. V. priteista 5125 Eur turtinei žalai atlyginti, 5000 Eur... 7. Iš S. M. R. V. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur... 8. Iš S. M. L. V. priteista 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur... 9. Nukentėjusiųjų L. V., K. V., R. V. A. B. pareikšti civiliniai ieškiniai... 10. Iš A. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 48,70 Eur atlyginti... 11. Teisėjų kolegija... 12. 1. S. M. nuteistas už tai, kad jis nužudė A. V., tai yra 2016 m. rugsėjo... 13. 2. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 22 d., apie 6.30 val.,... 14. 3. Nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Aivaras Surblys apeliaciniame skunde... 15. 3.1. Aptardamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus dėl S. M.... 16. 3.1.1. S. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jokios priežasties,... 17. 3.2. Gynėjas nurodo, kad vertinant S. M. veiksmus dėl kilusių pasekmių... 18. 3.2.1. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje kitų liudytojų, išskyrus... 19. 3.2.2. Gynėjas aptardamas medicinos ekspertės G. A. 2017 m. balandžio 18 d.... 20. 3.2.3. Gynėjas pažymi, kad praėjus keturiems mėnesiams po tiriamo įvykio,... 21. 3.2.4. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai... 22. 3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra nustatyta jokių... 23. 3.4. Gynėjas nurodo, kad šiuo atveju neginčijama, kad turi būti visiškai... 24. 4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos... 25. 4.1. Apeliantas nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Nuteistasis... 26. 4.2. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad nuo pat tyrimo pradžios jis... 27. 4.2.1. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. lapkričio 22 d.... 28. 4.3. Nuteistasis nurodo, kad jis buvo nuteistas dėl to, kad sudavė smūgius... 29. 4.3.1. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad D. D. du kartus buvo gydyta... 30. 4.4. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje yra konstatuota, jog... 31. 5. Nukentėjusieji K. V. ir R. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti... 32. 5.1. Nukentėjusieji nurodo, kad S. M. neprisipažino nužudęs A. V.. Proceso... 33. 5.2. Nukentėjusiųjų manymu, teismas nepagrįstai sumažino jų prašomos... 34. 5.3. Nukentėjusieji prašo ištaisyti skundžiamame nuosprendyje padarytus... 35. 6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas... 36. Nukentėjusiųjų K. V. ir R. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies,... 37. Dėl nuteistojo S. M. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinio skundo... 38. 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 39. Dėl BK 28 straipsnio, 129 straipsnio 1 dalies ir 132 straipsnio taikymo... 40. 8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. M. pripažintas... 41. 9. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., ( - ), buvo rastas A. V.... 42. 9.1. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 18 d. vakarą A.... 43. 9.2. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nuteistasis S. M. iš... 44. 9.3. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 511/2016(03) konstatuota, kad... 45. 9.4. Pirmosios instancijos teisme nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Vytautas... 46. 9.5. Taigi, iš pateiktos specialisto išvados, teismo medicinos konsultacinės... 47. 9.6. Iš apeliacinio skundo argumentų ir nuteistojo S. M. parodymų matyti,... 48. 9.7. Šiuo atveju, byloje surinktų ir pirmos instancijos teisme ištirtų... 49. 9.8. Taigi, pirmiau aptarta įrodymų visuma nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19... 50. 9.9. Tai, kad A. B. apklausų metu skirtingai nurodė aplinkybes, dėl to... 51. 10. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ir proceso metu nuteistasis S. M.... 52. 10.1. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad priešingai nei teigė... 53. 11. Nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su... 54. 11.1. Iš apeliacinio skundo argumentų ir nuteistojo S. M. parodymų galima... 55. 12. Taip pat nuteistojo S. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ne visi... 56. 12.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau aptarta... 57. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo... 58. 13. Nuteistojo S. M. gynėjas apeliacinės instancijos teisme, vykusio teismo... 59. 13.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti... 60. 13.2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš S. M. K. V.... 61. Dėl S. M. paskirtos bausmės... 62. 14. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma S. M. paskirti švelnesnę bausmę.... 63. 14.1. Apygardos teismas S. M. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos... 64. 14.2. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog... 65. Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo... 66. Dėl 140 straipsnio 2 dalies taikymo... 67. 15. Nuteistasis A. B. prašydamas jam taikyti BK 641 straipsnio bei BK 75... 68. 15.1. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas... 69. 15.2. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. pripažintas... 70. 15.3. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 71. 15.4. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji D. D.... 72. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo... 73. 16. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 74. 16.1. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo... 75. 16.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu A. B.... 76. Dėl A. B. paskirtos bausmės ir BK 641 bei 75 straipsnių taikymo... 77. 17. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. taip pat kelia klausimą dėl jam... 78. 17.1. Apygardos teismas A. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos... 79. 18. Kaip matyti A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieno nesunkaus... 80. 19. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistasis A. B. nepagrįstai... 81. Dėl nukentėjusiųjų K. V. ir R. V. apeliacinio skundo... 82. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo... 83. 20. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nesutinka su nustatytomis faktinėmis... 84. 21.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę... 85. 20.2. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nusikalstamos veikos... 86. 20.3. Nuteistasis S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad... 87. Dėl neturtinės žalos ... 88. 21. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji taip pat nesutinka su jiems priteistu... 89. 21.1. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs... 90. 21.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 straipsnio 1... 91. 21.3. Nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 92. Dėl kitų apeliacinio skundo klausimų... 93. 22. Taip pat apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo ištaisyti... 94. 22.1. Iš tiesų skundžiamo nuosprendžio 6 lape aprašant nukentėjusiojo K.... 95. 22.2. Iš tiesų skundžiamo nuosprendžio 23 lape pasisakant dėl neturtinės... 96. 23. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Edvardas Staponkus apeliacinės... 97. 23.1. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamuosius... 98. 23.2. Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistasis A. B.,... 99. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 100. nuteistojo A. B., nuteistojo S. M. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinius... 101. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį ir... 102. Nukentėjusiajam K. V. iš S. M. priteisti 150 Eur išlaidų advokato... 103. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....