Byla 1-632-659/2018

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Erikai Grigišienei, Kristinai Matiuchovai, prokurorams Astai Brigevičienei, Nomedui Metrikiui, kaltinamajam D. V., jo gynėjui advokatui V. A., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Ž., jo atstovui advokatui D. L.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimęs ( - ) Klaipėdos m., asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ), Klaipėdos m., faktiškai gyvenantis ( - ), Klaipėdos m., išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „( - )“ mechaniko pareigose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4D. V. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

5jis, 2017-11-20 apie 08.30 val. gatvėje, prie ( - ) namo, Klaipėdos m., dėl eismo įvykio kilusio konflikto metu A. Ž. ne mažiau kaip tris kartus sudavė kumščiu į galvos sritį, o pastarajam parkritus ant žemės, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į įvairias kūno vietas, dėl ko padarė jam intradermines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaktoje, dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus dešinės paakies srityje ir kairėje alkūnėje, t. y. nežymiai jį sužalojo.

6I.

7Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

8Kaltinamasis D. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino pilnai ir nurodė, kad 2017-11-20 važiavo iš darbo, paskambino jo draugė D. B. (buvusi pavardė B.), kuri buvo labai susijaudinusi, verkė, ir pasakė, kad lenkdama kaimyną važiuojantį dviračiu, jį kliudė automobilio veidrodėliu, o jai prisiparkavus ir išlipus iš automobilio bei paklausus kaimyno, kodėl jis nereagavo į jos signalizavimą ir nesitraukė, pastarasis trenkė jai su kumščiu į veidą ir prakirto lūpą. Ji taip pat pasakė, kad ir ji, ir kaimynas nuvažiavo į darbą. Tai išgirdęs, jis nuvažiavo į kiemą, kur gyvena kaimynas. Nuvažiavus prie A. Ž. namų, bandė atidaryti laiptinės duris, bet jos buvo uždarytos, tačiau pastarojo žmona pro langą pasakė, kad jis yra J. gatvėje. Tai išgirdęs, jis nuvažiavo į J. gatvę, kurioje, prie 15 namo esančios tvorelės, pamatė stovintį A. Ž. ir šalia jo, atremtą į tvorelę, dviratį. Pastatęs automobilį, nuėjo prie kaimyno ir paklausė jo, už ką jis sumušė moterį. A. Ž. su pašaipa atsakė, kad ji nemoka vairuoti, kad jai reikia perlaikyti vairuotojo teises. Po draugės skambučio jis buvo susijaudinęs, pavadino A. Ž. negražiu gyvūno pavadinimu. Po to A. Ž. pradėjo kelti rankas, jis jas numušė ir prasidėjo grumtynės. Stipriai su delnu sudavė A. Ž.. Iš viso sudavė tris smūgius. Ant žemės gulinčiam A. Ž. savo kūno svoriu spaudė jo galvą prie grindinio ir vis uždavinėjo tą patį klausimą „už ką jis sumušė moterį“. Grumtynių metu A. Ž. bandė gintis, dengtis, išsilaisvinti, jį nustumti, trenkė jam į veidą. Atsistojęs spyrė A. Ž. kelis kartus į juosmens sritį ir nuvažiavo namo. Paskambino draugei ir pasakė, kad norėjo išsiaiškinti su kaimynu, bet tarp jų įvyko grumtynės. A. Ž. veido sužalojimai atsirado grumtynių metu, kai spaudė jo galvą prie grindinio. Tikslo sumušti kaimyną neturėjo, važiavo tik su juo išsiaiškinti. Pripažįsta visus jam pareikštus kaltinimus. Gailisi, kad taip įvyko, bet jo elgesį, fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį, lėmė pastarojo veiksmai. Nurodė ir tai, kad po įvykio, vedžiojant šunį į lauką, sutiko A. Ž. ir jam pasakė: „Kaimyne, labas vakaras. Kaip jautiesi sumušęs moterį?“. A. Ž. atsisukęs kažką atsakė, o po savaitės gavo pareiškimą iš policijos dėl grasinimų. Po poros savaičių pareikšimą parašė ir A. Ž. žmona. Matėsi su A. Ž. ir prieš teismo posėdį, su juo pasisveikino ir nuėjo, jokių nepadorių gestų jam nerodė. Atsipašė nukentėjusiojo. Nesutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžio suma, nes ji ženkliai didelė, sutiktų atlyginti 300 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, nes nuturėjo gynėjo.

9Teismas, siekdamas pašalinti iškilusias abejones dėl pareikšto civilinio ieškinio sumos, savo iniciatyva nutaria apklausti nukentėjusįjį.

10Nukentėjusysis A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu D. V. buvo agresyvus, stumdėsi. Pirmą smūgį kaltinamasis smogė jam į akis, jam būnant nuo jo nusisukus. Po suduoto smūgio, jam užsidengus akis, pastarasis jį apspardė. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, įvykio metu patirtų sužalojimų, jautė fizinį skausmą, negalėjo atsikelti iš lovos, atsirado aukštas kraujo spaudimas, spengimas ausyse, dvi savaites buvo nedarbingas. Dėl pastovaus D. V. spaudimo, grasinimų, nepadorių gestų rodymo kankina nemiga, kiekvieną dieną patiria stresą. D. V. per kaimynus bando surasti kokią nors priežastį, kad galėtų prikibti ir apšaukti, bando prieš jį nuteikti visus kaimynus. Anksčiau turėjo tradiciją po vakarienės su žmona išeiti pasivaikščioti, tačiau dabar negali ramiai išeiti į gatvę. Stengiasi išvengti bet kokio susitikimo su D. V.. Nebuvo nė vieno karto, kad kaltinamasis ar jo draugė nepraeitų pro šalį nepasakę kokios replikos ar nepagrasinę susidoroti. D. V. elgesys daro didelę įtaką visai jo šeimai, riboja bendravimo galimybes. Su kaltinamuoju taikaus pokalbio nebuvo, D. V. atsiprašyti jo nebandė. Kaltinamasis po paskutinio teismo posėdžio siūlė jam pinigus, tačiau juos paimti atsisakė, nes tai buvo nenuoširdu, prieš tai kaltinamasis grasino išprievartauti, apspjovė automobilį. Civilinio ieškinio sumą lėmė tiek bendra situacija, tiek po įvykio atsiradę negalavimai. Kiek jam bus priteista žalos, tiek jį tenkins.

11Teismas, siekdamas pašalinti iškilusias abejones dėl teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo parodymų dėl nukentėjusiojo provokuojamų veiksmų įvykio metu, atnaujino įrodymų tyrimą ir savo iniciatyva nutaria apklausti liudytojus.

12Liudytoja D. B. (buvusi pavardė B.) teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo konfliktas su kaimynu A. Ž., kuris kalba žemaitiškai, bet su juo nebendrauja. Paaiškino, kad įvykio metu buvo pasimetusi, šoko būsenoje, buvo sumušta. Buvo išsikrovęs jos mobilus telefonas, todėl negalėjo paskambinti į darbą, pranešti, kad yra įvykis, kad vėluos, taip pat negalėjo paskambinti policijai. Po įvykio, visa sukrėsta, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į darbą. Kaimynas su dviračiu taip pat nuvažiavo. Iš darbinio telefono, apie 8.10 val., paskambino D. V. ir drebančiu balsu papasakojo jam, kad jai važiuojant automobiliu, šalia važiuojantis dviratininkas kliudė jos automobilį, o jai sustojus ir priėjus prie dviratininko bei paklausius kodėl jis važiuodamas nesitraukia į dešinį šoną, gal jis negirdi, gal ausines turi, kad nereaguoja į garsinį signalą, pastarasis jai trenkė į veidą. Smūgis delnu jai buvo nedidelis, tačiau po smūgio kaito dešinė pusė. Vėliau išaiškėjo, jog delnu buvo prakirsta lūpa iš vidaus. Jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pati rankomis nemosikavo, o tik pasakė - „Pažiūrėk, ką mano auto padarei“, kadangi dviračio guma buvo perbraukta per jos automobilio šoną, atlenktas veidrodėlis. Su kaimynu kalbėjo ramiai, o pastarasis šaukė, sakydamas - „Tu nemoki vairuoti, tau reikia laikyti teises“. Tuo metu kaimynas laikė iškėlęs rankas, po to trenkė jai į veidą. Tuo metu abu buvo susinervinę. Atvykusi į darbą, apsitvarkė, susiruošė važiuoti į policiją parašyti pareiškimą dėl sumušimo, jai paskambino D. V. ir pasakė, kad rado tą vyrą J. gatvėje. Po to, kai pakalbėjo su D. V., grįžo į namus jį pasiimti, kad kartu važiuoti į policiją. Namuose, D. V. persirengiant, pamatė kraujuotas jo kojas. D. V. jai pasakė, kad jis su kaimynu susigrūmė J. gatvėje. Taip pat, važiuojant į policiją, jis sakė, kad, kai ji jam paskambino, jis važiavo dviračiu iš darbo, naktinės pamainos. Ieškojo to vyro, įvažiavo į kiemą, tačiau į laiptinę įeiti negalėjo. Moteris per langą paklausė, ko jis ieško, o jis pasakė, kad ieško jos vyro, kad yra atvežęs skolą. Moteris paskambino savo vyrui, kuris nurodė, kad yra J. gatvėje. D. V. nuvažiavo į J. gatvę ir paklausė kaimyno - „Kodėl sumušei moterį“. D. V. nuvažiavo į J. gatvę su tikslu išsiaiškinti. Kilo konfliktas, A. Ž. puolė D. V. šaukdamas, kad „tavo žmona nemoka laikytis teisių“. Jie nukrito ant žemės, voliojosi, susigrūmė. Iš D. V. pasakojimų suprato, kad jie grūmėsi ant šaligatvio. Policijoje buvo apie 8.30 val., parašė pareiškimą dėl jos sumušimo. Pasakė pareigūnams, kad dviratininkas pasiliko J. gatvėje, kad dėl įvykio iškviestų kelių policijos pareigūną. Policijos pareigūnas pasakė jai, kad jokio eismo įvykio J. gatvėje užfiksuota nebuvo. D. V. į policiją nesikreipė. Policijai apie įvykį pranešė iškart po pokalbio su D. V.. Konflikto tarp D. V. ir kaimyno nematė.

13Liudytojas K. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis jam matyti. Paaiškino, kad prie jo namų buvo incidentas, kilo triukšmas. Matė, kaip, stovėdami prie automobilio, triukšmavo vyras su moterimi. Triukšmavo jie garsiai. Vyras buvo su dviračiu, moteris buvo su automobiliu. Buvo tokie klausimai „Kur čia važiuoji, ką čia darai?“. Daugiau triukšmavo moteris. Po konflikto moteris įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Negali pasakyti, ar ten buvo nukentėjusysis, nes jis žiūrėjo iš viršaus, pro langą, konfliktuojančių asmenų veidų neatsimena. Po to, kai jie (moteris ir vyras) išvažiavo, išvažiavo ir jis. Ar buvo kieme policija - nematė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Apie tai, kad į įvykio vietą buvo atvažiavęs kitas vyras, sužinojo iš kaimynės G. K. vyro. Pats to vyro nematė, nes buvo išvažiavęs.

14Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, gyvena ( - ). Tą rytą išgirdo, kad kieme kažkas garsiai konfliktuoja. Žvilgtelėjo pro langą, pamatė kieme stovintį vyrą ir moterį. Jie garsiai šūkavo kieme, aiškinosi, koliojosi. Garsiau kalbėjo moteris. Dėl ko kilo konfliktas nematė. Kiek laiko truko jų konfliktas, pasakyti negali, nežino. Paskui moteris nuvažiavo. O vyras liko kieme vaikštinėti. Po kiek laiko į kiemą įvažiavo mašina. Išlipo vyras ir paklausė likusio stovėti vyro - „Ką čia prisidirbai“. Iš šių žodžių suprato, kad jie yra pažįstami. Atvažiavęs vyras pradėjo tą kitą vyrą stumdyti, įvyko muštynės. Pradžioje jie susistumdė. Tas kuris atvažiavo, jis visą laiką puolė, tas kitas vyras buvo nugriuvęs ant žemės. Atvažiavęs vyras spyrė tam, kuris buvo kieme. Pati matė, kaip spyrė. Pašalinių žmonių nematė, taip pat nematė, kad kas nors būtų prie jų priėjęs. Tas vyras, kuris atvažiavo, sėdo ir išvažiavo. Matė, kaip sumuštas vyras pasiliko kieme, kažkam skambino, o po kažkiek laiko atvažiavo policija. Mušimas vyko apie 5 minutes. Nukentėjusysis visą laiką elgėsi labai pasyviai. Jis buvo pasyvus, nors buvo didesnis iš ūgio, tačiau jį mušė mažesnis vyras. Tai yra kaltinamasis, kuris puolė, ir nukentėjusysis, kuris nesigynė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų sudavęs smūgius kaltinamajam. Kaltinamasis sudavė smūgius, o nukentėjusysis dengėsi nuo smūgių. Nekvietė policijos pareigūnus, nes manė, kad kol jie atvyks, kieme nieko nebebus. Praėjus kažkiek laiko, vaikščiojo policijos pareigūnai ir klausė kas matė eismo įvykį. Nežino, iš kur nukentėjusysis sužinojo jos pavardę ir ją nurodė pareiškime. Nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio dieną į lauką išėjusi nebuvo. Apie įvykį papasakojo savo sutuoktiniui, bet ne tą pačią dieną. O kam jis sakė - ji nežino. Be to apie tą įvykį labai daug rašė spaudoje.

15Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis A. Ž. yra jos sūnus. Ji gyvena antrame aukšte, o sūnus ir marti - trečiame aukšte. 20 dieną ryte miegojo, kai išgirdo vyrišką balsą. Išgirdo, kaip marti šneka su tuo vyriškiu pro langą. Atsikėlė ir, priėjusi prie lango, pamatė vyrą, kuris stovėjo netoli automobilio „N.“. Tuo metu to vyro nepažinojo. Vyras šaukė „Atidarykite duris, piniginiai reikalai“. Dėl automobilio sugadinimo nieko neminėjo. Marti jam pasakė, kad durų nedarys. Vyras buvo agresyvus, šaukė, keikėsi, kalbėjo telefonu, buvo susinervinęs. Ar jis lietė durų rankeną, pasakyti negali. Marti nurodė, jog jos vyras yra įvykio vietoje. Tuomet, kaltinamasis koja spyrė į automobilio padangą, pakratė koją, matomai užsigavo, sėdo į automobilį ir greitai išlėkė iš kiemo. Sūnus grįžo vakare, jis buvo sumuštas, jo galva buvo suspardyta. Kaltinamasis nuolat juos kliudo, tačiau nuo 30 dienos ramu. Jie nuo kaltinamojo gyvena per namą. Kaltinamasis nuolat komentuoja po jų langais, klausinėja kaimynų, kas jie per žmonės, tai girdėjo iš kitų. D. B. buvo 2 kartus iškoliojusi. Kaltinamasis yra sakęs „Sena karvė, ko čia stovi“, taip pat sakė, kad su jais susitvarkys, nužudys, išprievartaus. Telefonu užfiksuota, kaip kaltinamasis vartoja jos marčios atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Marti 4-5 kartus yra rašiusi policijai pareiškimus dėl kaltinamojo užgauliojimu, tačiau kaltinamasis už tai baustas nebuvo. Kaltinamasis yra konfliktavęs ne su vienu kaimynu.

16Teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip laiduotoja D.N. V. nurodė, kad D. V. yra jos sūnus, apie įvykį jai papasakojo, gailėjosi ir gailisi. Tarp jų yra glaudus ryšys, jie bendrauja, su juo aptaria visas problemas, jis yra atviras, jai labai padeda, taip pat ir materialiai. Su sūnumi susiskambina kiekvieną dieną, atvažiuoja vienas pas kitą į svečius, gyvena ne taip toli vienas nuo kito. Ji yra jam autoritetas, jį užaugino, jam yra svarbi jos nuomonė. Sūnus nėra jos įskaudinęs ar pakėlęs balsą. Mano, kad turi ir turės galimybę daryti teigiamą įtaką savo sūnui ir jis nedarys naujų nusikaltimų. Jai yra 78 metai, tačiau mano, kad galės tinkamai vykdyti laiduotojos pareigas. Prašo perduoti sūnų D. V. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, kadangi jos pajamos yra minimalios, gauna 220 Eur pensijos.

17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, jo gynėjui, prokurorui, nukentėjusiajam ir jo atstovui pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

18Nukentėjusysis A. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017-11-20 apie 07.50 val. jis dviračiu išvyko iš savo namų, esančių ( - ). Važiuodamas J. gatve išgirdo, jog iš galo važiuojantis automobilis jam signalizuoja garsiniu signalu, taip suprato, jog automobilio vairuotojas nori, kad jis pasitrauktų. Važiuodamas toliau pastebėjo kaip iš galo važiuojantis automobilis jį lenkia ir staiga pajuto kaip už dviračio užkliuvo automobilio veidrodėlis. Kai vairuotoja, lenkdama iš kairės pusės kliudė jį veidrodėliu, ir tai pajutusi sustojo į dešinę kelio pusę, išlipo iš automobilio, ir apžiūrėjusi jį, pradėjo pulti. Ji apėjo automobilį, atstatė nulenktą veidrodėlį, ir priėjo prie jo. Jis irgi sustojo prie dešinio kelio krašto, ir stovėjo apžergęs dviratį, nenulipo nuo jo. Moteris priėjo prie jo ir ėmė grasinti, kad turės sumokėti už mašiną, neaiškino ką padarė mašinai. Jis jai pasakė, kad ji išmoktų važiuoti, nes kliudydama jį, vos nenustūmė nuo dviračio. Tada moteris pasakė, kad jis nežino kur ji dirba, kad dabar jis negalės išeiti į gatvę. Jis vėl liepė jai pasiskaityti kelių eismo taisykles. Tada moteris ėmė jį vadinti „bomžu“, „kaimiečiu“. Iš jos žodžių jis suprato, kad ji taip vadina todėl, kad jis važinėja su dviračiu. Kai jie sakė vienas kitam žodžius, moteris su visu kūno korpusu stumdė, kelis kartus trenkė su rankomis į krūtinės sritį, buvo sugniaužusi kumščius, bet su jais į veidą netrenkė. Trumpai pasiginčijus, ji vėl nuėjo prie savo automobilio, apžiūrėjo jį, ir vėl grįžo prie jo, grasino, kad turės sumokėti už mašiną, kad jis nežino kur ji dirbanti, bet konkrečiai ji nesakė kur dirba. Moteris vėl jį stumdė korpusu, mušė rankomis, bet jam neskaudėjo, nes jis buvo apsirengęs, be to moteris mušė nesmarkiai. Kai moteris ant jo užsimojo kumščiu, jis nusisukdamas ją atstūmė su atgaline savo ranka. Kai pamatė, kad nieko neišsiaiškins, pasakė, kad kvies policiją, tegul pareigūnai išsiaiškina, kas kaltas dėl šio įvykio. Tai išgirdusi moteris pasakė, kad skuba į darbą. Kai tik moteris sėdo į automobilį, jis iš karto paskambino į BPC ir pranešė apie įvykį. Jam liepta laukti įvykio vietoje. Belaukiant pareigūnų, praėjus gal 30 min., pamatė, kaip gatvėje sustojo automobilis, iš kurio išlipo vairuotojas, kurį iš matymo žinojo, kaip kaimyną, moters su kuria ką tik turėjo konfliktą, vyrą D. V.. D. V. ėjo link jo, suprato kodėl jis atvažiavo. D. V. jam nieko nesakė, tik greitai priėjęs su savo kūno korpusu ėmė stumdyti, bei sakyti, kad jis girtas. Pamatęs, kad D. V., kaip ir jo žmona yra labai agresyviai nusiteikęs, pasakė jam, kad nėra apie ką kalbėti, ir sukosi eiti nuo jo šalin. Tada pajuto smūgį iš kumščio į smilkinį, bet jis praslydo ir per akis. Jis užsidengė akis, nes nieko nematė, tada pajuto smūgius į galvą, smūgiavo kumščiais, nes juto pirštų krumplius. D. V. kažką sakė, bet jis nesuprato, nes buvo susiėmęs galvą. Neprisimena kaip parkrito, krito nuo vyro smūgių. Pats nesmūgiavo, nes skaudėjo akis, nieko nematė. Kai parkrito ant grindinio, D. V. pradėjo spardyti į galvą. Kažkokiu momentu jis sugriebė vyrui už kojos, kurios negali pasakyti, vyriškis parkrito, atrodo ant nugaros. Tada jis atsistojo, nuėjo prie tvoros, kad įsikibtų į ją, nes svaigo galva, užėjo astmos priepuolis. Kai atsistojo prie tvoros, pravažiavo automobilis gal 5 metrus, sustojo, atidaręs langą D. V. pasakė, kad čia dar ne viskas, ir nuvažiavo. Kai atvyko pareigūnai, iškvietė GMP, nes blogai jautėsi. (1 t., b. l. 74-75, 78-80)

19Parodymų patikrinimo metu A. Ž. patvirtino liudytojo apklausos, liudytojo papildomos apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 92-94).

20Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad A. Ž. buvo padaryti šie sužalojimai: intraderminės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kaktoje, dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai dešinės paakies srityje ir kairėje alkūnėje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 1-3 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2017-11-21 11.25 val., padaryta mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. A. Ž. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1 t., b. l. 30-31)

21Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad remiantis specialisto išvada Nr. ( - ) tyrimui pateiktų papildomų medicininių dokumentų, duota išvada, kad A. Ž. nustatyti šie sužalojimai: intraderminės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kaktoje, dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai dešinės paakies srityje ir kairėje alkūnėje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nustatyta abipusis neurosensorinis prikurtimas ir pirminė arterinė hipertenzija. Papildomai įvertinus pateiktas įvykio aplinkybes, medicininius dokumentus ir apžiūros duomenis, mažai tikėtina, kad A. Ž. nustatyti ankščiau išvardinti sužalojimai, patirti 2017-11-20, turi tiesioginį ryšį su nustatytu abipusiu neurosensoriniu prikurtimu ir pirmine arterine hipertenzija. (1 t., b. l. 36-37)

22Liudytoja E. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017-11-20 ryte buvo namuose, kai išgirdo kieme kažkokį triukšmą. Atidariusi kambario langą, nes kieme buvęs žmogus ėmė mojuoti, kad pakalbėtų su juo. Atidarius langą, paklausė jo, ko ieško. Jis pasakė: „Stambaus vyruko su dviračiu“. Kadangi jos vyras yra vienintelis jų kieme važinėjantis į darbą dviračiu, todėl iš karto suprato, kad ieško jos vyro. Vyras įsakmiai liepė atidaryti laiptinės duris, nes jos iš vidaus rakinamos. Paklausė kokiu jis klausimu ieško jos vyro, durų nedarė. Jis pasakė, kad tai piniginiai reikalai. Tai išgirdusi, nuėjo skambinti vyrui. Paskambinusi vyrui, pasakė, kad jo ieško vyrukas su „N.“ automobiliu, kalba apie pinigus. Vyras pasakė, kad yra J. gatvėje, įvykio vietoje. Ji neklausė kokio įvykio vietoje, kas jam nutiko. Ji pasakė apačioje kieme stovinčiam vyrui kur ieškoti vyro. Kadangi jai rūpėjo, kas nutiko vyrui, nuėjo į J. gatvę. Ten pamatė stovinčius policijos pareigūnus, bei sumuštą savo vyrą. Jis buvo visas nubraižytas, šlapias, purvinas, matėsi, kad sunkiai kvėpuoja, buvo labai sukrėstas. Paklausus, kas nutiko, vyras pasakė, kad jį sumušė kaimynas. Paklausus, ar jis su „N.“ važinėja, vyras patvirtino. Tada ji suprato, kad jį sumušė tas pats vyras, kuris prieš tai buvo atvažiavęs į jos namų kiemą. Kai atvyko GMP, vyras su jais išvažiavo, o ji nuėjo į namus pasiimti dokumentų, bei automobilio, kad vykti į ligoninę pas vyrą. (1 t., b. l. 105-106)

23Liudytoja J. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra nukentėjusiojo A. Ž. mama. Įvykio, kai nukentėjo bei buvo mušamas sūnus nematė. 2017-11-20 ankstų rytą, tiksliau laiko nurodyti negali, išgirdo kieme, adresu Klaipėdos m., ( - ), grėsmingą vyro balsą, kuris šaukė. Iš karto priėjo prie lango, kad pažvelgti, kas kieme vyksta. Pamatė kieme stovinčią svetimą mašiną, „N.“ markės. Vyras žiūrėdamas į viršų sakė, kad tai yra piniginiai reikalai, kur tas storas vyras su dviračiu. Po šių žodžių suprato, kad ieško jos sūnaus. Vyras, išgirdęs atsakymą, dar pavaikščiojo po kiemą, spyrė į savo automobilio ratą, nusikeikė, ir sėdęs į automobilį, išvažiavo. Vyro, kuris ieškojo sūnaus, nepažįsta. (1 t., b. l. 112-113)

24Liudytojas K. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena Klaipėdoje, J. gatvės 17 name, trečiame bute, kuris yra trečiame aukšte. Tiksliai datos nurodyti negali, galėjo tai būti prieš mėnesį laiko, ryte ruošėsi eiti į darbą, kai išgirdo ties savo namu triukšmą, galėjo būti apie 8 val. Pažvelgęs per langą, pamatė ant kelio važiuojamosios dalies, žiūrint nuo jo buto, arčiau dešinio kelkraščio stovintį vyrą su dviračiu, o šalia jo stovėjo moteris, kuri mosikuodama rankomis agresyviai šaukė ant jo. Negali dabar tiksliai pasakyti, ar dviratininkas buvo apžergęs dviratį, ar tik stovėjo šalia jo. Kiek matė, tai dviratininkas ramiai stovėjo, o moteris garsiai, piktai šaukė ant jo. Kadangi praėjo daug laiko, be to pro šalį važiavo automobiliai, nevisus žodžius galėjo suprasti, tai dabar teksto tiksliai atkartoti negali, tačiau moteris kalbėjo apie tai, kad jis važiuoja vidurį kelio. Moteris tik garsiai šaukė, ir vis prieidama prie dviratininko, stumdė jį rankomis, dviratininkas, kai jį stumdė elgėsi ramiai. Vienu metu išgirdo, kaip jis pasakė moteriai, kad ji apsiramintų, kad jis jai iškvies policiją. Tačiau, kiek matė, moteris nenurimo po tų žodžių, toliau agresyviai kalbėjo su vyriškiu, bei rankomis stumdė jį. Girdėjo, kaip dviratininkas dar kelis kartus prašė jos ramintis, sakė, kad kvies pareigūnus, bet moteris neklausė, tik piktai, garsiai šaukė ant jo. Kad dviratininkas smūgiuotų moteriai, jis nematė. Jų konfliktas truko kelias minutes. Po to moteris priėjo prie savo automobilio, atlenkė dešinės pusės veidrodėlį, ir nuvažiavo. Dviratininkas, stovėjo savo vietoje, ir moteriai nuėjus prie automobilio, išsitraukė mobilų telefoną, ir atrodo nufotografavo automobilio valstybinius numerius. Tuo šis konfliktas ir baigėsi. Kai mašina nuvažiavo, jis pasitraukė nuo lango ir daugiau nieko nematė. Konflikto dalyvių nepažįsta. (1 t., b. l. 119-120)

25Liudytoja G. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena ( - )-2, Klaipėda. 2017-11-20 ryte, prieš aštuonias, tikslaus laiko įvardyti negali išgirdo triukšmą gatvėje. Pažiūrėjusi per langą pamatė, kad aiškinasi santykius vyšninės spalvos automobilio, vairuotoja, kuri buvo blondinė, vyresnio amžiaus, virš 50 amžiaus, ir dviratininkas. Moterį įsidėmėjo gerai, galėtų atpažinti. Ji išlipusi iš savo mašinos šaukė ant dviratininko. Dviratininkas stovėjo ant šaligatvio, o moteris buvo išlipusi iš automobilio, ji stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies. Moteris ne kalbėjo, o rėkė ant dviratininko. Ji jam sakė „ką tu darai, kur tu čia važiuoji?‘. Ji jį keikė įvairiais keiksmažodžiais, vadino necenzūriniais žodžiais, susidarė įspūdis, kad dviratininkas dėl kažko kaltas. Tų keiksmažodžių neprisimena, neįsidėmėjo. Gale konflikto moteris jam pagrasino: „Tau geruoju nesibaigs“. Ką atsakinėjo moteriškei dviratininkas, ji negirdėjo, nes jis atsakinėjo ramiu tonu, elgėsi ramiai. Moteriškė sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Dviratininkas pasiliko stovėti ant šaligatvio. Kiek matė tarp jų jokio kontakto nebuvo jie stovėjo vienas nuo kito metro ar dviejų atstumu. Ji nematė, kad jie tarpusavyje būtų mušęsi, būtų susikibę už rūbų, kad dviratininkas naudotų smurtą prieš moterį ar moteris prieš jį. Dviratininkas liko stovėti ant šaligatvio, moteris nuvažiavo. Matė, kad dviratininkas kažkam skambina. Nuėjo nuo lango. Vėliau dar kartą priėjo prie lango, tai įvyko 10 minučių bėgyje, pamatė, kad prie dviratininko priėjo neaukštas, pliktelėjęs smulkaus kūno sudėjimo, apie 50 metų amžiaus vyriškis. Vyriškį gal ir atpažintų, kadangi lauke jau buvo prašvitę. Jis atėjęs paklausė dviratininko „ką čia prisidirbai?“, jai susidarė įspūdis, kad jie pažįstami. Įvykio dalyvių ji nepažįsta. Ji nežinojo, kad tai vairuotojos vyras. Atvykęs vyras buvo nusiteikęs labai agresyviai, pradėjo stumdyti dviratininką, jis kažką dviratininkui aiškino, jis iškart rodė agresiją, jis dviratininkui kibo į striukės atlapus ir galiausiai jį pargriovė ant žemės. Dviratininkas nesigynė, nepuolė atgal. Vyras kumščiu trenkė dviratininkui į veidą, smūgių neskaičiavo, po to vyras pradėjo dviratininką spardyti kojomis, jis jam spyrė ne mažiau 5 kartų. Ji matė, kad minėtas vyriškis muša dviratininką. Dviratininkas nesigynė. Jis elgėsi pasyviai. Jis atgal minėtam vyrui nesmūgiavo. Minėtas vyras nebuvo parvirtęs ant grindinio jis stovėjo ant kojų. Viskas vyko važiuojamojoje kelio dalyje, kadangi šaligatvis labai siauras. Nematė, kad dviratininkas būtų sugriebęs vyrui už kojos. Vyriškis mušė dviratininką iki 10 minučių. Po to vyriškis liovėsi mušęs dviratininką. Matė kaip vyriškis nuėjo link automobilio, įsėdo į minėtą automobilį. Automobiliu jis apsisuko ir nuvažiavo link G.. Nuvažiuodamas jis atsidaręs langą dviratininkui pagrasino, tai lyg buvo žodžiai „tau geruoju nesibaigs“. (1 t., b. l. 131-132).

26Liudytojas J. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-60554-17 dėl to pačio įvykio pagal D. B. pareiškimą, nurodė, kad 2017-11-20 dirbo ekipaže „AP L1712“, apie 08.12 val. iš Klaipėdos OVS gavo pranešimą apie Kelių eismo įvykį. Buvo pranešta, kad Klaipėdos m., J. g., pranešėją važiuojant dviračiu keliu į šoną prispaudė automobilis, vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Dviratininkas aiškino, kad su dviračio rankena užlenkė automobilio kairės pusės veidrodėlį. Atvykus į įvykio vietą - J. g., pamatė šalikelėje stovintį dviratininką, kuris buvo su šviesą atspindinčia liemene, buvo pasimetęs, akivaizdžiai sumuštas. Paklausus kas nutiko, minėtas pilietis prisistatė, kaip A. Ž.. Jis papasakojo, kad važiavo su dviračiu, jį lenkdamas kliudė automobilis, dviračio rankena kliudė automobilio kairės pusės veidrodėlį. Jis su dviračiu užšoko ant šaligatvio bortelio, tačiau nuo dviračio nenukrito. Po to A. Ž. nurodė, kad iš automobilio išlipusi moteris, jo kaimynė, kurios vardo ir pavardės pasakyti negalėjo, atlenkė užlenktą automobilio veidrodėlį, priėjusi prie jo jį iškeikė, išdergė (konkrečių žodžių neminėjo), ir sėdusi į automobilį, nuvažiavo. Automobiliui nuvažiuojant, jis su savo mobiliuoju telefonu nufotografavo automobilio valstybinius numerius, parodė jam nuotrauką, kurioje matėsi nufotografuotas automobilis neaiškios markės v/n ( - ). Automobiliui nuvažiavus, A. Ž. paskambino 112. Jam belaukiant pareigūnų, atvažiavo kitas automobilis (markės nesakė), iš kurio išlipo vyrukas, kaip jis minėjo, tos moters, su kuria buvo incidentas prieš tai, vyras, gyvenantis ( - ), Klaipėda, ir spardė jį kojomis, mušė rankomis, parvertė ant žemės. Kad A. Ž. buvo muštas, matėsi iš jo purvinų rūbų, ant jo veido matėsi šviežios mušimo žymės, jam ašarojo akys, nes sakė, kad į jas muštynių metu pateko žemių, iškvietė GMP. Apie šį įvykį surašė Tarnybinį pranešimą, kuris buvo pridėtas prie ROIK 0117000648121. (1 t., b. l. 145-146)

27Liudytojas A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-60554-17 dėl to pačio įvykio pagal D. B. pareiškimą, nurodė, kad dirba Klaipėdos miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje, skubios med. pagalbos specialistu. 2017-11-20 8.27 val. į jų dispečerinę buvo gautas pranešimas apie tai, kad Klaipėdos m., J. g., yra sumuštas vyriškis. Kadangi jis tą dieną vyko į iškvietimus, tai gavęs pranešimą 8.32 val. atvyko į įvykio vietą - J. g., Klaipėdos m. Negali pasakyti prie kurio namo numerio, pamatė ant šaligatvio stovintį stamboko kūno sudėjimo vyriškį, kuris pasakė, kad tai jam reikia medicininės pagalbos, prisistatė kaip A. Ž.. Vyriškį pakvietė į GMP automobilį apžiūrai. Surinko anamnezę, t. y. paklausė kas nutiko. Vyriškis pasakė, kad jis buvo sumuštas kaimyno, konfliktas įvyko gal prieš dvidešimt minučių. Ant jo veido jokių kraujuojančių žaizdų nebuvo stebėta, ar buvo kokių sužalojimų ant jo kūno, pasakyti negali, nes jis buvo apsirengęs. Jo kaktos srityje buvo stebimi nežymūs patinimai. Vyriškis teigė, kad sąmonės nebuvo praradęs. Neprisimena, ar jis minėjo kaip buvo mušamas, pasiūlė vyriškiui nuodugnesnei apžiūrai vykti į stacionarą, t. y. į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. (1 t., b. l. 151-152)

282018-04-04 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-60554-17, kuriame dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiaisiais buvo pripažinti D. V. ir D. B., o įtarimas buvo pareikštas A. Ž. (2 t., b. l. 89-97).

29Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis D. V., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ne mažiau trijų kartų kumščiu smogė nukentėjusiajam A. Ž. į galvos sritį, o pastarajam parkritus ant žemės, ne mažiau trijų kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam intradermines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaktoje, dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus dešinės paakies srityje bei kairėje alkūnėje. Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė A. Ž. sveikatą. D. V. kaltę be jo paties teisme duotų parodymų, kuriais jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvados ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. D. V. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam, jis suvokė, jog tokiais veiksmais žaloja A. Ž. ir norėjo taip elgtis. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys), BK 39 straipsnio taikymo

30Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

31Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-414/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016).

32Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. V. kaltu neprisipažino. Teisme D. V. tvirtino, kad kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Tačiau nėra pagrindo teigti, jog D. V. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo teisme deklaruotas nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką gali būti vertinamas tik kaip formalus. D. V. duodamas parodymus savo elgesio neigiamai nevertino, dėl savo smurtinio elgesio prieš nukentėjusįjį labiau kaltino pastarojo elgesį, nukentėjusiojo jam pasakytus žodžius ir provokuojantį jo elgesį. Kaltinamasis iki bylos išnagrinėjimo (įrodymų tyrimo atnaujinimo) nesiėmė priemonių nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti, dalį žalos atlygino tik prieš pateikiant jo gynėjui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nukentėjusiojo atsiprašė tik po baigiamųjų kalbų, prieš įrodymų tyrimo atnaujinimą, teisme išklausymo, o tai kelia abejonių gailesčio nuoširdumu, be to, D. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad su nukentėjusiuoju susitinka, o susitikus vis paklausia pastarojo apie įvykį. Taigi kaltinamajam D. V. šioje byloje netaikytinos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

33Kaltinamojo D. V. gynėjas teismo posėdžio metu prašė teismo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Kaltinamojo D. V. teiginiai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino.

34Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo A. Ž. elgesys, kuomet konflikto metu D. V. pasakė, kad pastarojo draugė (D. B. (buvusi pavardė B.)) nemoka vairuoti ir jai reikia perlaikyti vairuotojo teises, galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas bei turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokie A. Ž. išsakyti žodžiai tebuvo konflikto su kaltinamuoju eigos dalis. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog ne A. Ž. siekė konflikto su D. V., o pats D. V. ieškojo A. Ž., pirmas puolė aiškintis santykius ir inicijavo konfliktą, pirmas pradėjo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, o jam nustatyti sužalojimai atitinka įvykio mechanizmą.

35Teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusysis prieš kaltinamąjį būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinęs jį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokia teismo išvada pagrįsta išnagrinėtų ir įvertintų bylos duomenų visetu. Taigi, nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę D. V. atsakomybę lengvinančia.

36Kaltinamojo D. V. gynėjas teismo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytais pagrindais, tačiau šiuo atveju nėra išpildytos sąlygos, nustatytos BK 39 straipsnyje, kuriame numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi visos šios sąlygos yra būtinos ir nagrinėjamu atveju nėra įvykdytos. Nėra įvykdyta viena iš pagrindinių sąlygų - nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl prašymas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, negali būti tenkinamas. Dėl BK 40 straipsnio taikymo

37BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-86-895/2015). Pažymėtina, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

38Nagrinėjamu atveju matyti, jog nusikalstamą veiką D. V. padarė turėdamas išnykusį teistumą, todėl laikytina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, iš dalies atlygino žalą, dirba, kas sudaro pagrindą manyti, kad D. V. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, tačiau nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, jog kaltininkas besąlygiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-2010). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus būtina nustatyti jų nuoseklumą, tai, ar šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar išreiškia nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką, ar kremtasi dėl buvusio elgesio, neigiamai jį vertina ir pan. Visišku prisipažinimu nelaikomi tie atvejai, kai kaltininkas formaliai teigia prisipažįstantis, tačiau konkrečiau aiškindamas įvykio aplinkybes iškraipo faktus, siekdamas pateisinti savo veiksmus, neteisingai kaltina nuo jo nusikalstamų veikų nukentėjusį asmenį – esą šis elgėsi netinkamai, provokuojančiai ir pan.

40Anksčiau išdėstytais argumentais nėra pagrindo pripažinti, kad D. V. prisipažinimas ir išreikštas gailestis yra nuoširdus. Kaip pirmiau minėta, jog išsamiai vertinant visų D. V. parodymų turinį, teismo vidiniu įsitikinimu, negalima daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, išreiškia kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, visą ikiteisminio tyrimo stadiją ją iš viso neigė. Iš teisme duotų parodymų matyti, jog D. V. pastangos buvo nukreiptos siekiant pateisinti savo veiksmus, teigiant, kad tas konfliktas buvo išprovokuotas iš nukentėjusiojo A. Ž. pusės. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis prieš D. V. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinęs jį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, be to, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė tik paskutinio žodžio metu.

41Dėl visų nurodytų priežasčių teismas laiko, jog laidavimo taikymas kaltinamajam D. V. nėra galimas, nenustačius vienos iš būtinų formalių sąlygų. Vien tik kaltės pripažinimas (esant objektyviems kaltę pagrindžiantiems įrodymams, kaltinamajam iš esmės net nebuvo pagrindo rinktis neigti kaltę) ir deklaratyvi apgailestavimo paraiška, anaiptol, neleidžia konstatuoti, jog kaltinamojo pozicija kaltės ir gailėjimosi atžvilgiu atitinka tikrąjį BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos turinį, taip pat teismų praktiką svarstant laidavimo instituto taikymo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017 ir kt.).

42Be to, BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl konstatuojant ją būtinas išsamus šios sąlygos motyvavimas. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

43Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo D. V. mama D. N. V. pateikė prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei (3 t., b. l. 46), kuriame teiginys, kad D. N. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką D. V., grindžiamas tuo, kad ji yra neteista, nebausta, yra pensininkė, kaimynų, gyvenančių šalia jos, charakterizuojama teigiamai, jos sūnus nėra linkęs daryti nusikaltimų, juos sieja artimi šeimyniniai santykiai, jis ja rūpinasi, padeda jai, susiskambina kiekvieną dieną, dažnai matosi, D. V. priimdamas sprendimus išklauso jos nuomonės, iškilusias problemas sprendžia kartu, ji jam yra autoritetas. Iš pateiktųjų duomenų turinio nėra akivaizdi D. N. V. galimybė daryti teigiamą įtaką D. V.. Nors minėtos potencialios laiduotojos D. N. V. asmenybė galėtų atitikti tinkamo laiduotojo požymius ir jos asmenybė yra verta teismo pasitikėjimo – yra neteista, nebausta, charakterizuojama teigiamai, tačiau, teismo vertinimu, ji nesugebės daryti teigiamos įtakos savo sūnaus D. V. atžvilgiu. D. N. V. yra senyvo amžiaus (78 metai), jie gyvena atskirai. Be to, D. N. V. nurodė, jog D. V. buvo išprovokuotas nukentėjusiojo, taigi iš dalies bandė pateisinti tokį savo sūnaus elgesį.

44II.

45Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

46Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

47Kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, kuris yra tyčinio pobūdžio, kadangi kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš vieną esminių ir pamatinių, įstatymo saugomų objektų ir gėrių – asmens sveikatą. Anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui padarytą turtinę žalą, taip pat dalį žalos atlygino nukentėjusiajam, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad kaltinamasis dirba, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti D. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, ir jam, siekiant padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriami įpareigojimai. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

48Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 165-166), panaikinama pradėjus bausmės vykdymą. Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų

49Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 100,89 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 46-47, 48). Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad žala atlyginta (2 t., b. l. 179), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

50Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 212,68 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 56-58, 59-61, 62). Bylos duomenimis nustatyta, kad žala atlyginta (2 t., b. l. 180), todėl šis procesas nutrauktinas.

51Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo D. V. priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 156-158). Nukentėjusysis nurodo, jog neturtinę žalą sudaro tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą, jautė didelį fizinį skausmą. Po patirtų sužalojimų A. Ž. pasireiškė galvos svaigimas, atsirado pykinimas, paaštrėjo astmos priepuoliai, prasidėjo akių uždegimas, atsirado pirminė hipertenzija, pradėjo prastai girdėti kairiąja ausimi, atsirado nemiga. A. Ž. dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas 14 dienų. Taip pat, dėl patirtų sužalojimų A. Ž. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, sukrėtimą, ilgą laiką išgyveno ir iki šiol išgyvena nepatogumus dėl patirtų sužalojimų, buvo (ir šiuo metu yra) sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas, pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Jis jaučia baimę, nerimą, bejėgiškumą, dėl patirto smurto jaučiasi pažemintas ir itin pažeidžiamas, jo asmeninė savivertė sumažėjusi, jis iki šiol negali atsigauti po patirtų išgyvenimų ir jaučiasi morališkai sugniuždytas. A. Ž. kamuoja mintys ar psichologinė būsena atsistatys iki lygio buvusio prieš lemtingą įvykį ir ar bus galima gyventi pilnavertį gyvenimą, t. y. atsikratyti nuolatinės baimės ir nerimo, dirbti, bendrauti su žmonėmis ir atgauti dvasinės ramybės pilnatvę bei prarastą pasitikėjimą savimi.

52Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. Ž., teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, taip pat atsižvelgiama į papildomoje specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, jog mažai tikėtina, kad A. Ž. nustatyti sužalojimai, patirti 2017-11-20, turi tiesioginį ryšį su nustatytu abipusiu neurosensoriniu prikurtimu ir pirmine arterine hipertenzija. Byloje esantis gydymo paslaugų išrašas (1 t., b. l. 48) patvirtina, jog A. Ž. gydėsi, patirti sužalojimai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 2000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus – į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką – yra ženkliai didelė. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. Ž.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

53Nukentėjusiojo A. Ž. patirtos 1000 Eur atstovavimo išlaidos, pagrįstos pinigų priėmimo kvitu (2 t., b. l. 88, 189), pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo. Dėl daiktinių įrodymų

54Skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos (1 vnt.), nukentėjusiojo parodymų patvirtinimo vietoje (1 vnt.), esančios voke, baudžiamosios bylos 2-ojo tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308 straipsniais,

Nutarė

56D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

57Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

58Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus pareikštų ieškinių nutraukti.

59Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

60Priteisti iš D. V. A. Ž. 300 Eur neturtinei žalai ir 1000 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

61Skaitmenines laikmenas nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

62Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. Teismas... 4. D. V. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:... 5. jis, 2017-11-20 apie 08.30 val. gatvėje, prie ( - ) namo, Klaipėdos m., dėl... 6. I.... 7. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija... 8. Kaltinamasis D. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam... 9. Teismas, siekdamas pašalinti iškilusias abejones dėl pareikšto civilinio... 10. Nukentėjusysis A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu D. V.... 11. Teismas, siekdamas pašalinti iškilusias abejones dėl teisiamojo posėdžio... 12. Liudytoja D. B. (buvusi pavardė B.) teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo... 13. Liudytojas K. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis ir... 14. Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta nei... 15. Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis A. Ž. yra... 16. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip laiduotoja D.N. V. nurodė, kad D.... 17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 18. Nukentėjusysis A. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad... 19. Parodymų patikrinimo metu A. Ž. patvirtino liudytojo apklausos, liudytojo... 20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje... 22. Liudytoja E. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017-11-20... 23. Liudytoja J. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra... 24. Liudytojas K. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena... 25. Liudytoja G. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena ( -... 26. Liudytojas J. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-60554-17... 27. Liudytojas A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-60554-17... 28. 2018-04-04 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-60554-17, kuriame... 29. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia... 30. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 31. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 32. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. V.... 33. Kaltinamojo D. V. gynėjas teismo posėdžio metu prašė teismo pripažinti... 34. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo A. Ž. elgesys,... 35. Teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus dėl BK 59... 36. Kaltinamojo D. V. gynėjas teismo posėdžio metu prašė atleisti... 37. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį... 38. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nusikalstamą veiką D. V. padarė turėdamas... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK 40... 40. Anksčiau išdėstytais argumentais nėra pagrindo pripažinti, kad D. V.... 41. Dėl visų nurodytų priežasčių teismas laiko, jog laidavimo taikymas... 42. Be to, BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo... 43. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo D. V. mama D. N. V. pateikė... 44. II.... 45. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai... 46. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių... 47. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, kuris yra tyčinio... 48. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 49. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 100,89 Eur... 50. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos... 51. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu... 52. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį,... 53. Nukentėjusiojo A. Ž. patirtos 1000 Eur atstovavimo išlaidos, pagrįstos... 54. Skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos (1... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 56. D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140... 57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 58. Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio... 59. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti... 60. Priteisti iš D. V. A. Ž. 300 Eur neturtinei žalai ir 1000 Eur proceso... 61. Skaitmenines laikmenas nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje... 62. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...