Byla 1-68-309/2017
Dėl A. S. padarytų dešinės krūtinės pusės sužalojimų ir dėl jų išsivysčiusių komplikacijų A. S. mirus, taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų A. S. nužudė

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui, nukentėjusiesiems S. M., M. R., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S., jo atstovei advokatei Vidai Povilaitienei, kaltinamiesiems G. M., M. V., E. E., kaltinamųjų gynėjams advokatams Petrui Rimantui Braziui, Stanislavai Šulcaitei, Vilmantui Poškui,

2teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V. a. k. ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1. 2008-10-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų; 2. 2009-01-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį areštu 35 parų; 3. 2011-05-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 m.; 4. 2013-10-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 40 (keturiasdešimt) parų, bausmę atlikęs; 5. 2016-01-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1m 4 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 8 punkto, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1m 6 mėn., įpareigojant nuteistąjį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 6. 2016 -02-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems (1) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Šiuo nusprendžiu paskirta 1 m. ir 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, visiško sudėjimo būdu, subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. paskirta 1metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 8 punkto, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant nuteistąjį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumai neišnykę;

3G. M., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ( - ), teistas: 1. 2006-09-25 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį; 2. 2006-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį – įspėjimu ir elgesio apribojimu 9 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis ir be šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 3. 2007-02-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 64 str. subendrinus su 2006-09-25 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn.; 4. 2007-09-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 str. subendrinus su 2007-02-09 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas laisvės atėmimas 3 m.; 5. 2012-02-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., bausmę atlikęs; 6. 2016-06-10 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. M. paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, G. M. į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. kovo 10 d. 19.23 val. iki 2016 m. kovo 11 d. 12.24 val. (1 parą) ir laikyti, kad G. M. yra sumokėjęs 2 MGL (75,32 Eur), teistumai neišnykę;

4E. E., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. ( - ), neteistas

5kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 215 straipsnio 1 dalį.

6Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

7M. V., G. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir E. E., veikdami bendrininkų grupėje, nakties metu iš 2016 m. spalio 14 d. į 2016 m. spalio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibrovė į gyvenamą patalpą, esančią ( - ), ten panaudojo fizinį smurtą prieš A. S.: sudavė jam rankomis ir kojomis apie 13 smūgių į įvairias kūno vietas – 1 smūgį į dešinę krūtinės ląstos pusę ir taip padarė jam sužalojimus – dauginius šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio pažeidimą, išplitusią poodinę emfizemą, kraujo išsiliejimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą; apie 6 smūgius į galvą ir taip padarė jam sužalojimus – galvos plaukuotosios dalies ir lūpų muštines žaizdas, dauginius galvos odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimą, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą; apie 6 smūgius į juosmenį, alkūnę, plaštaką, sėdmenis, kelius, blauzdą, krūtinę ir taip padarė jam sužalojimus – juosmens, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, sėdmenų, abiejų kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimus bei krūtinės poodinę kraujosruvą, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, iš namo pagrobė ir taip neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – A. S. išduotą AB ( - ) banko kortelę, kurios Nr. ( - ) ir ją laikė ne trumpiau kaip iki 2016 m. spalio 15 d. 1.05 val., reikalavo A. S. pasakyti kortelės PIN kodą, panaudoję fizinį smurtą prieš A. S. pagrobė jo turtą – 45 eurų vertės dujų balioną, 12 eurų vertės purkštuvą, 150 eurų vertės televizorių „Tauras“, 100 eurų vertės skalbimo mašiną Daewoo Electronics, 400 eurų vertės benzininį pjūklą „Husqvarna“, 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 2 eurų vertės SIM kortelę, bendros 5 eurų vertės spyną su raktais, bendros 3 eurų vertės 3 pakelius makaronų, tris bendros 20 eurų vertės paltis lašinių, bendros 6 eurų vertės 6 butelius aliejaus, bendros 2 eurų vertės 2 stiklainius mišrainės, bendros 5 eurų vertės 5 stiklainius uogienės, 4 eurų vertės kavą „Jacobs“, 4 eurų vertės kavą „Lavaza“, 1 euro vertės indelį cukraus, 2 vnt. bendros 6 eurų vertės mėsos, 4 vnt. bendros 4 eurų vertės dešros, 7 eurų vertės skalbimo miltelius, du bendros 4 eurų vertės ploviklius „Fairy“, iš viso pagrobė 830 eurų vertės svetimo turto, ir dėl A. S. padarytų dešinės krūtinės pusės sužalojimų ir dėl jų išsivysčiusių komplikacijų A. S. mirus, taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų A. S. nužudė.

8Be to, G. M., M. V. ir E. E., veikdami bendrininkų grupėje, naktį iš 2016 m. spalio 14 d. į 2016 m. spalio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojoje patalpoje, esančioje ( - ), pagrobę A. S. išduotą AB ( - ) banko kortelę, kurios Nr. ( - ), panaudoję fizinį smurtą prieš A. S. ir manydami, kad iš A. S. sužinojo banko kortelės PIN kodą, turėdami bendrą tyčią inicijuoti finansines operacijas svetina elektronine mokėjimo priemone – A. S. išduota AB ( - ) banko kortele, kurios Nr. ( - ) ir tiksliai nenustatytam asmeniui 2016-10-16 apie 1.05 val. įdėjus A. S. išduotą AB ( - ) banko kortelę, kurios Nr. ( - ), į bankomatą, esantį ( - ), ir du kartus įvedus neteisingą PIN kodą, inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone.

9Kaltinamasis G. M. 2017 m. birželio 15 d. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su kaltinamuoju M. V. draugai jau du mėnesiai. Su kaltinamuoju E. E. taip pažįstami jau du mėnesiai. Tarp jų konfliktų nebūdavo, susitikdavo laisvalaikį leisti. Nukentėjusiojo A. S. nepažinojo.

102016 m. spalio 16 d. į ( - ) išvažiavo su drauge R. Č., pas draugą B. Ž., ten vartojo alkoholį, po to R. Č. palydėjo iki autobusų stoties ir ji išvažiavo į namus, o jis grįžo pas B. Ž. ir toliau girtavo. Apie 23 val. jam telefonu paskambino M. V. ir paklausė, ar nenori pasivažinėti. M. V. ir E. E. atvažiavo automobiliu, vairavo E. E.. Įsėdus į automobilį, kuriame buvo ir J. N., jam nesakė, kur važiuos. J. N. nuvežė į namus, į ( - ) miestelį. Važiuojant nieko nekalbėjo. M. V. pasakė, kad važiuos pas A. S. vartoti alkoholio. Jis turėjo bambalį alaus. Kodėl važiuoja pas A. S., nežino. Važiuojant M. V. pasakė, kad pirmą smūgį suduoti turi jis, nes senis jo nepažįsta. Išlipus iš automobilio, priėjo prie durų, A. S. paklausė: „Kas čia“. Jis nieko nesakė, o M. V. pasakė: M. A. S., kuris buvo su trumpikėmis ir berankoviais marškinėliais „maike“, atidarius duris, norėjo jį nustumti nuo durų, bet rankos plaštaka sutrenkė į galvą. A. S. nukrito ant žemės ir nesikėlė. Į vidų įėjo visi trys. Pradėjo daiktus rinkti, jis paėmė televizorių, benzinpjūklį. Ką kiti ėmė nematė. Ėmė maisto produktus: lašinius, dešras, makaronus, kavą, konservuotas mišraines. Bulvių buvo, jos buvo rūsyje, jas susipylė į antklodę, galėjo būti 10 kg bulvių. A. S. visą laiką gulėjo, nieko nesakė. Visus daiktus sunešė prie durų ir laukė, kol E. E. grįš nuo bankomato. Kad A. S. buvo gavęs pensiją, niekas nieko nesakė. Davė A. S. iš šaldytuvo sidro atsigerti ir pats truputį atsigėrė. E. E. ir M. V. nukentėjusiojo klausė PIN kodų, nukentėjusysis pasakė kažkokius PIN kodo skaičius. Matė, kaip E. E. A. S. vieną kartą spyrė į nosį. Neatitiko PIN kodas, tada antrą kartą M. V. paklausė. E. E. ir M. V. kartu išvažiavo. Ar jie prieš A. S. vartojo smurtą, nematė, nes daiktus rinko. E. E. ir M. V. grįžo po 5–10 min. Grįžę pasakė, kad PIN kodas netiko, ir visi trys nešė daiktus. Jis nešė benzinpjūklį, maisto produktus, televizorių. Buvo dujų balionas, televizorius, skalbimo mašina, 6 buteliai aliejaus, 3 pakeliai makaronų, 5 stiklainiai uogienės, kava, pakelis cukraus, dešra, plovikliai, skalbimo milteliai. Sudėtus daiktus visi nešė į automobilį. Mobiliojo ryšio telefono nematė. Prieš išvažiuojant A. S. įkėlė į lovą, kėlė visi trys. Tai užtruko apie 20 min. Nuvažiavo į ( - ) miestelį pas M. V. ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė, pasiėmė dešras, lašinių ir išvažiavo į ( - ) pas B. Ž., Ten toliau vartojo alkoholį. Kitą dieną kažkas pasakė, kad pasimirė tas žmogus. Pardavinėjo benzinpjūklį, o kam – nežino. Kiek gavo pinigų už benzinpjūklį, negali pasakyti. Parduodant skalbimo mašiną nedalyvavo. Kad kiti daiktai būtų kur paslėpti, nežino. Pripažįsta, kad A. S. sudavė vieną smūgį, nuo šio smūgio nukentėjusysis nukrito ant šono ir toliau visą laiką gulėjo. Kai davė atsigerti alkoholio, A. S. pasodino.

11Jis ne kartą ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas, parodymus keisdavo. Paskutinį kartą buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir tie parodymai yra teisingi.

12Kaltinamasis G. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje parodė, kad 2016 m. spalio 14 d. nebuvo girtas, kai telefonu paskambino M. V. ir pasiūlė važiuoti atsipalaiduoti, t. y. vartoti alkoholį. Apie vagystę nebuvo kalbos. Nuvykus iki A. S. gyvenamosios vietos, M. V. pasakė, kad jis turės A. S. suduoti vieną smūgį, nes A. S. jo nepažinojo. Apie vagystę kalbos nebuvo. Kai A. S. atidarė duris, jis trenkė smūgį į dešinę veido pusę ir A. S. nukrito ant grindų. Į A. S. gyvenamąsias patalpas įėjo visi trys. Kai A. S. nukrito ant grindų, E. E. koja spyrė A. S. į lūpas. M. V. žinojo, kur yra banko kortelė, ją paėmęs reikalavo, kad A. S. pasakytų PIN kodą, ir sudavė A. S. tris ar keturis smūgius, o E. E. koja spyrė į šoną. Kai A. S. pasakė PIN kodą, E. E. išvyko iki bankomato. Grįžęs E. E. pasakė, kad netiko PIN kodas, ir tada M. V. A. S. sudavė du smūgius į šoną. A. S. kažką sumurmėjo, M. V. ir E. E. kartu išvažiavo iki bankomato. Nuo jo suduoto smūgio A. S. nebuvo atsikėlęs nuo grindų ir niekas su juo alkoholio negėrė. Išvykdami A. S. įkėlė į lovą. Kai nešė A. S. į lovą, matė iš nosies bėgantį kraują, buvo kruvinos lūpos, daugiau sužalojimų nematė. Visas įvykis truko apie pusvalandį.

13Kaltinamasis M. V. 2017 m. birželio 15 d. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su kaltinamuoju G. M. buvo pažįstami, kadangi buvo jo sesers draugas. Konfliktų tarp jų nekildavo. Kaltinamasis E. E. jo sesers draugas, jį pažinojo apie dvejus metus, kiekvieną dieną bendraudavo. Nukentėjusįjį A. S. pažinojo, nes buvo nuvykę pas jį su J. N., alkoholį vartojo.

142016 m. spalio 14 d. buvo pas kaimyną V. M., ten vartojo alkoholį, kartu buvo ir E. E.. Po to su E. E. išėjo į lauką ir šis pasiūlė nuvažiuoti pas A. S.. Žinojo A. S. banko kortelės PIN kodą ir žinojo, kur laiko banko kortelę. Galvojo, kad nuvažiuos, atsigers alaus, o, kai A. S. nematys, paims jo banko kortelę. Paskambino G. M. ir pasiūlė kartu važiuoti. G. M. sutiko su pasiūlymu. Kartu į ( - ) važiavo ir jo sesuo, kurią vėliau paliko ( - ). Nuvažiavus prie A. S. namų, jis G. M. pasakė, kad bus plėšimas, kad pavogs banko kortelę. G. M. pasakė: „Kadangi tavo veido nepažįsta, tau reikia jam suduoti vieną smūgį, kad jis nukristų ant žemės“. Jis nuėjo prie durų, pabeldė. A. S. paklausus: „Kas“, pasakė: „M.“. A. S. atidarė duris ir tada G. M. A. S. trenkė į veido sritį. Nuo suduoto smūgio A. S. nugriuvo ant žemės, ant pilvo, G. M. A. S. laikė prispaudęs prie žemės, kad nesikeltų. Jis su E. E. įėjo į vidų ir ėjo paimti kortelės. Paėmęs banko kortelę E. E. pasakė PIN kodą, liepė nuvažiuoti į ( - ) iki bankomato ir išimti pinigus. E. E. išvažiavo, o jis liko su G. M. ir pradėjo rinkti daiktus. Sandėliuke buvo dujų balionas, skalbimo mašina. A. S. bandė keltis, tada jis jam sudavė smūgį į dešinį žandą ir pasakė: „Seneli, nesikelk“. E. E. spyrė A. S. į dešinį šoną. Tai buvo tuo pačiu momentu, kai jis A. S. trenkė, tada ir E. E. spyrė A. S. į dešinį šoną. A. S. paprašė alaus, jis jam davė alaus ir A. S. paklausė, gal gali atsisėsti ant lovos. Jis jį pasodino ant lovos. Po 40 min. grįžo E. E. ir pasakė, kad PIN kodas netiko. Tada G. M. čiupo A. S. nuo lovos, kuris įkrito į tarpą tarp lovų ir G. M. pardėjo trypti kojomis. Kur tiksliai, nematė, bet matė, kad G. M. A. S. trypė viena koja. Jis G. M. pastūmė ir pasakė: „Ar nori žmogų užmušti“. E. E. stovėjo prie durų ir pasakė: „Ką čia darai, kam daužai“. Tada jis atsiminė kitą PIN kodą ir kartu su E. E. išvažiavo į ( - ) iki bankomato. G. M. pasakė pabūti vietoje, kad A. S. nepabėgtų. Nuvažiavus iki bankomato ir įvedus PIN kodą, pamatė, kad netiko nė vienas PIN kodas, nežinojo, kad buvo nauja banko kortelė. Buvo iš A. S. paėmęs mobilųjį telefoną, jį sulaužė ir iš važiuojančio automobilio išmetė. Kai grįžo, pradėjo rinktis daiktus, pasiėmė benzinpjūklį, televizorių. Daiktus visi rinko, E. E. paėmė televizorių, jis paėmė dujų balioną, G. M. paėmė skalbimo mašiną, jie viską susidėjo prie išėjimo. Kai grįžo, buvo durys užrakintos, jis beldėsi, tada duris atidarė G. M. ir pasakė, kad buvo primigęs. Paklausus, kur A. S., atsakė, kad guli lovoje. Buvo maisto produktai, kurie buvo sudėti į maišelius. Bulvės buvo kibire, jas jis supylė į kitą aruodą. Spyną paėmė ir išmetė, kad neliktų pirštų atspaudų. Nežino, kaip šovė į galvą mintis imti daiktus, gal įtakos turėjo alkoholis. A. S. gyvenamojoje patalpoje buvo iki dviejų valandų. Susidėję daiktus, nuvažiavo į miškelį, paliko skalbimo mašiną. Po to grįžo pas jį namo ir kitus daiktus sudėjo į daržinę. Kitą dieną atbėgusi J. N. pasakė, kad A. S. nebegyvas. Jam buvo šokas.

15Bandė skalbimo mašiną parduoti. Maisto produktus G. M. išsivežė. Benzinpjūklį įmetė į upę. Kitus daiktus nuvežė į negyvenamą namą ir paslėpė.

16Kaltinamasis M. V. 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje parodė, kad kartu su E. E. nusprendė nuvažiuoti pas nukentėjusįjį išgerti. Alkoholinių gėrimų turėjo. G. M. ieškojo dėl kompanijos. Mintis pagrobti banko kortelę kilo, kai nuvažiavo pas nukentėjusįjį į kiemą. E. E. buvo užsiminęs, kad tą dieną A. S. gauna pensiją, o jis pasakė, kad žino, kur laikoma banko kortelė, ir žino PIN kodą. Prieš tris mėnesius buvo pas A. S. namuose ir jis buvo paskęs banko kortelės PIN kodą, nes buvo davęs jam banko kortelę, kad nupirktų alkoholio, ir buvo pasakęs PIN kodą. Jis liepė G. M. suduoti smūgį A. S., nes šis jo nepažinojo. Kai G. M. sudavė smūgį, A. S. nukrito. Visi trys įėjo į vidų, jis iš karto ėjo paimti banko kortelės, pasakė E. E. PIN kodą, padavė banko kortelę ir E. E. išvažiavo. Niekas nereikalavo, kad A. S. pasakytų PIN kodą. Jis A. S. smūgį sudavė, kai jau E. E. buvo išvažiavęs, kadangi A. S. kėlėsi ir buvo pasukęs galvą, o jis sudavė į žandikaulį, kad nesikeltų, nes buvo paskęs: „Seneli, nesikelk“. Alų buvo pasiėmęs iš automobilio, gėrė jis ir G. M., A. S. paklausė: „Vyrai, ar galit alaus duoti atsigerti“. Jis padavė ir A. S. atsigėrė alaus. Kai grįžo E. E. ir pasakė, kad netinka PIN kodas, G. M. stvėrė A. S., nuvertė ant žemės ir pradėjo trypti kojomis. Trypė viena koja smūgiuodamas. E. E. vieną kartą A. S. spyrė į šoną. Kodėl E. E. spyrė, nepamena. Visas įvykis truko apie pusantros valandos. Kai sudavė smūgį A. S. alkūne, jis jį jau matė, nes į jį galvą buvo pasukęs. Mobiliojo ryšio telefoną paėmė iš A. S..

17Jo duoti parodymai nėra nuoseklūs, nes norėjo išvengti atsakomybės.

18Kaltinamasis E. E. 2017 m. birželio 12 d. teismo pasėdyje kaltu prisipažino iš dalies, kad yra padaręs vagystę ir panaudojęs banko kortelę, ir parodė, kad kaltinamąjį G. M. iki 2016 m. spalio mėnesio pažinojo apie du mėnesius, susitikdavo kaip draugai ( - ) miestelyje. Kaltinamąjį M. V. pažinojo apie porą metų, santykiai buvo normalūs, draugavo su jo seserimi J. N.. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje pas A. S. namuose buvo porą dienų su jo anūke V. Ž. ir J. N.. Nuvyko norėdamas pabūti ir vartoti alkoholį. M. V. taip pat buvo atvykęs, ir, pabuvęs vieną dieną, išvyko. A. S. kartu su jais vartojo alkoholį.

192016 m. spalio mėnesį buvo ( - ) miestelyje, pas pažįstamą V. Telefonu paskambino M. V. ir paklausė, gal galėtų pavežti iki ( - ) pasiimti G. M.. Automobiliu „WV Golf “, kurį jis vairavo, kartu su M. V. apie 21 valandą nuvažiavo į ( - ) pasiimti G. M.. Jis buvo blaivus, o M. V. ir G. M., matėsi, buvo vartoję alkoholio. Važiuojant atgal M. V. pasiūlė nuvažiuoti pas A. S. pasiimti kažkokių vertingų daiktų, tai yra pavogti kažkokių daiktų. Kaip bus daroma vagystė, nesitarė. Jis žinojo, kad A. S. banko kortelė bus spintelėje, kuri kabėjo ant sienos. Kai buvo prie A. S. namų, M. V. ir G. M. pasakė, kad žino, kur banko kortelė. Pinigus sutarė dalytis po lygiai. Kiek banko kortelėje buvo pinigų, nežinojo. Žinojo, kad tokiu metu A. S. gauna pensiją. Tarėsi, kad, kai A. S. atidarys duris, G. M., kurio A. S. nebuvo matęs, trenks vieną smūgį, kad A. S. nukristų ant žemės ir nematytų jų veidų. Po to turėjo M. V. klausti banko kortelės PIN kodo. Apie tai kalbėjo automobilyje. Buvo kalbama apie banko kortelės vagystę, dėl kitų daiktų vagystės nesitarė. Jis, kaip vairuotojas, turėjo sėdėti automobilyje. Kai atvyko prie A. S. namų, buvo vėlus metas. Jis pasiliko automobilyje, o M. V. ir G. M. nuėjo, ir jis nematė, kaip jie įėjo į vidų. Po kiek laiko atėjo M. V. ir pasakė: „Važiuojam iki bankomato“, nuvažiavo į ( - ). Nuvykus prie bankomato PIN kodą suvedė M. V.. Netiko banko kortelės PIN kodas, todėl grįžo atgal pas A. S.. Jis vėl pasiliko automobilyje, o M. V. nuėjo į vidų, po to atėjo, pasakė kitą banko kortelės PIN kodą ir jis vienas išvažiavo į ( - ). Bankomatas neveikė, parvažiavo atgal, o kortelę išmetė, nes nenorėjo važiuoti ieškoti kito bankomato. Grįžęs paliko automobilį prie įvažiavimo. Įėjęs į vidų, pamatė lovoje gulintį ant nugaros A. S., kuris kažką sakė, sužalojimų nesimatė, kraujo taip pat nesimatė. Jis prieš A. S. smurto nenaudojo. Pamatė sudėtus daiktus, kuriuos reikėjo paimti. Buvo sudėta: televizorius, dujų balionas, skalbimo mašina, maišeliuose buvo sudėti maisto produktai. Maišelių buvo gal trys. Bulvių nematė. Atvarė automobilį į kiemą, atidarė bagažinę, visi trys sudėjo daiktus, užrakino duris ir išvažiavo. Jis nešė televizorių ir vieną maišelį. Ką G. M. nešė, tiksliai negali pasakyti. Buvo benzininis pjūklas, dujų balionas, purkštuvas. Mobilųjį telefoną, važiuojant į ( - ), M. V. išmetė per automobilio langą. Kas buvo maišeliuose, nematė. Skalbimo mašiną nuvežė į mišką, o kitus daiktus parvežė pas M. V.. Iškrovė daiktus daržinėje ir nuėjo miegoti. Ryte atėjo pažįstamas ir paprašė pasidarbuoti miške. Sekmadienį sužinojo, kad buvo atvažiavusi policija, ir daiktus paslėpė. Purkštuvą, televizorių, dujų balioną nuvežė toliau, į kažkokią negyvenamą sodybą. Trečiadienį sužinojo, kad pjūklas įmestas į K. upę ir važiavo ištraukti. Važiavo trise, į vandenį brido G. M.. Pardavė benzinpjūklį ( - ) už 125 eurus. Pinigus pasidalijo. Skalbimo mašiną taip pat atvežė į ( - ) ir surado pirkėją, bet pinigų negavo. Dujų baliono, purkštuvo nepaėmė iš negyvenamos sodybos.

20Kaltinamasis E. E. 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo M. V. iniciatyva buvo nuspręsta pavogti nukentėjusiojo A. S. banko kortelę, nes žinojo, kur ji yra laikoma, ir žinojo PIN kodą. Nesitarė, kas kokius veiksmus atliks. Važiuojant automobilyje girdėjo, kaip V. V. su G. M. tarėsi dėl vieno smūgio. Nuvažiavus į įvykio vietą, jis į A. S. gyvenamąją patalpą nebuvo užėjęs. Pirmą kartą važiavo kartu su M. V. prie bankomato, prie parduotuvės „ M.“, tai buvo apie 1 val. nakties. PIN kodą vedė M. V. ir abu kartus kodas netiko. Grįžus atgal į įvykio vietą, jis į vidų neužėjo. Po kiek laiko M. V. atnešė banko kortelę, pasakė PIN kodą ir jis vienas važiavo iki bankomato. Bankomatas neveikė, jis banko kortelę sulaužė ir išmetė. Grįžęs atgal, užėjo į vidų ir pamatė, kad A. S. guli ant grindų, ant nugaros, baldai nebuvo išvartyti, kraujo nematė, ant A. S. kūno sužalojimų taip pat nematė, A. S. dejavo ar kažką sakė, bet jis nesuprato, ką. Jis prieš A. S. smurto nenaudojo. Daiktai buvo sudėti į maišelius, jis išnešė televizorių ir porą maišelių. Bulvių nematė, gal jos maišelyje ir buvo. Kai jie išėjo, A. S. paliko gulintį ant nugaros. Viskas truko apie valandą laiko. Važiuojant iš įvykio vietos, nebuvo jokios kalbos apie panaudotą smurtą. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo ne visai tikslūs, nes buvo sulaikytas pirmą kartą, buvo sutrikęs.

21Nukentėjusioji M. R. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. buvo jos brolis. Ji gyvena ( - ) rajone, o jis gyveno ( - ) rajone. Pas brolį atvykdavo kartą ar du per metus, jis pas ją atvykdavo retai, tačiau dažnai bendraudavo telefonu. Brolis svetimų į namus neįsileisdavo. Anksčiau brolis piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau paskutiniu metu alkoholiu nepiktnaudžiavo. Brolis nebuvo vedęs, tačiau apie 30 metų gyveno susidėjęs. Jo sugyventinė turėjo dukrą E. P., kuri po sugyventinės mirties rūpinosi A. S., jį palaidojo.

22Nukentėjusioji S. M. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. jos brolis. Fiziškai bendravo nedažnai, nes ji gyvena ( - ) rajone, o brolis gyveno ( - ) rajone. Daugiausia bendraudavo skambindami vienas kitam telefonu. Apie brolio mirtį jai pranešė sesuo. Civilinio ieškinio nereiškia. Brolis sakydavo, kad svetimiems žmonėms niekada nedaro durų. Brolį palaidojo E. P..

23Nukentėjusysis A. S. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. buvo jo brolis. Su broliu dažnai bendravo, atvykdavo pas jį į namus. Sakydavo: „Baik, broli, gerti, susitvarkyk“, po to brolis alkoholio nevartojo. Broliui duodavo pinigų, nes jis mažą pensiją gaudavo. Brolis neįsileisdavo svetimų žmonių, sakydavo, jog vakare duris uždaro, ir į lauką neidavo. E. P. jį seneliu vadino, bet tai ne jo vaikas, jis ją augino ir į mokyklą leisdavo. Ji iš užsienio grįždavo tik pas jį ir ji jį laidojo. Pareiškia 10 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jam buvo labai didelė tragedija, kaip sužinojo apie brolio mirtį, iki šiol vaistus vartoja.

24Liudytoja R. A. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. buvo O. Ž., kuri buvo jos močiutė, sugyventinis ir kartu pragyveno virš 20 metų. Ji ten vasaras praleisdavo ir A. S. vadindavo seneliu. A. S. su O. Ž. gyveno ( - ). O. Ž. mirė prieš šešerius metus ir A. S. liko ten vienas gyventi. Gyveno vienas ūkiniame pastate. Kaltinamąjį E. E. yra mačiusi vieną kartą ( - ) kaime pas A. S., buvo atėjęs su savo drauge J. Kaltinamąjį M. V. pažįsta, kadangi gyveno viename kaime. Kaltinamojo G. M. nepažįsta. Apie A. S. mirtį pranešė kaimynai, ir tai buvo šeštadienis. Pas A. S. buvo nuvykę penktadienį, t. y. dieną prieš jo mirtį. A. S. vežė į banką, nes jis keitėsi banko kortelę. Jis turėjo su savimi pinigų, iš parduotuvės pirkosi 3–4 paltis lašinių, namuose maisto turėdavo visada. Dujų balionas buvo, televizorius „Tauras“ buvo. Kitą dieną, kai atvažiavo, pareigūnai prašė pažiūrėti, ar nedingo kokie daiktai. Iš A. S. gyvenamosios patalpos buvo dingę dujų balionas, televizoriaus, benzininis pjūklas, purkštuvas, spyna, raktai, aliejus, lašiniai, bulvės, penki stiklainiai obuolių uogienės kava „Lavaza“, cukrus, keturi gabalai dešros, kurie buvo sudėti šaldytuvo kameroje. Skalbimo miltelių nebuvo vienos 7 kg pakuotės. Miltelius E. P. iš Anglijos buvo atvežusi. Mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ nebuvo. Ar dingo banko kortelė, nežino, bet ji buvo tuščia, nes A. S. jau buvo pinigus išėmęs. Dažniausia pas A. S. lankydavosi giminės. Išgerdavo, bet nedažnai, išgerdavo su kaimynu. Svetimi žmones pas A. S. nesilankydavo, jis labai atsargus buvo.

25Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Mirusysis A. S. buvo labai geras draugas, jie vienas kitam padėdavo ūkio darbuose, dažnai bendraudavo. Jis A. S. rado mirusį 2016 m. spalio 15 d. A. S. gulėjo ant grindų kniūbsčias, galva buvo ant slenksčio, buvo neapsirengęs, tik su trumpikėm. Lyg ant nugaros buvo mėlynės, nes kniūbsčias gulėjo. Įėjus pamatė sulaužytą kėdę ir primėtytų skudurų. Bėgo pas kaimynę, kvietė pagalbą. Pas A. S. svetimų žmonių nematydavo, niekada nesiskundė, kad pas jį ateina svetimi žmones. Pastebėjo, kad dujų baliono nebuvo. Prieš mirtį A. S. matė prieš tris dienas, sakė, kad važiuos banko kortelės pasikeisti ir tą dieną pas jį neateis.

26Liudytoja I. A. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Mirusysis A. S. buvo kaimynas, šalia gyveno, dažnai bendraudavo. A. S. retai vartodavo alkoholį. Pensiją gaudavo kiekvieno mėnesio 10 d. Pašaliniai žmones pas jį nesirinkdavo, su pašaliniais žmonėmis A. S. nebendraudavo. Paskutinį kartą A. S. matė spalio 14 d., sakė: „Važiuoju kortelę išsiimti iš banko“, „Atvažiuos anūkė R. ir važiuosim, dar likusius pinigus nusiimsiu“. Spalio 15 d., ryte, atvažiavo V. S. ir pasakė: „A. nebėra“. Nuvažiavus jo kambaryje buvo viskas išvartyta, lova nustumta, patalynė išversta. Spintelės, kur laikydavo banko kortelę, durelės atidarytos. Dujinė išstumdyta. Pasakė: „Čia tikrai buvo apiplėšimas“. Vaizdas buvo baisus.

27Liudytoja V. Ž. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamuosius E. E. ir M. V., o G. M. nepažįsta. E. E. – jos draugės vaikinas, M. V. – bendraklasės vaikinas. 2016 m. rugpjūčio 20–25 d. atostogavo pas A. S.. Būdama pas A. S. pasikvietė J. N., o ji pasikvietė E. E. ir M. V.. Visi pas A. S. buvo dvi dienas ir visi vartojo per tas dienas alkoholį, ir A. S. vartojo. E. E. ir M. V. miegojo didžiajame name. E. E. ir M. V. buvo tik vieną kartą su ja pas A. S., kuris nėra sakęs, kad jie būtų buvę anksčiau. Pas A. S. svetimi žmones neateidavo, jis neįsileisdavo. Spalio 15 d. sužinojo apie A. S. mirtį. Nuvykusi pamatė, jog kambaryje buvo viskas išvartyta. Buvo dingę daiktai, priklausę A. S..

28Liudytoja L. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažinojo, nužudytasis A. S. gyveno su jos močiute O. Ž., kuri ją augino. Močiutė testamentu jai paliko gyvenamąjį namą. Liudytoja po to buvo išvykusi į Švediją ir grįžo 2016 m. gruodžio mėnesį, grįžusi iš Švedijos, A. S. aplankydavo. Žinojo, kad A. S. su nepažįstamais asmenimis negirtauja ir svetimų neįsileidžia. A. S. nesiskundė, kad jį lankytų nepažįstami asmenys. Iš nuogirdų buvo girdėjusi, kad A. S. lanko pusseserė J. ir atsiveda draugus. Su A. S. jokio bendro gyvenimo nebuvo, ji gyveno savo gyvenimą, o A. S. – savo.

29Liudytoja V. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2016 m. jai telefonu paskambino pažįstamas B. Ž. ir paklausė, ar nenori pirkti skalbimo mašinos. Ji jam pasakė: „Gali atvežti“. Skalbimo mašiną atvežė B. Ž., su kuriuo kartu buvo nepažįstami asmenys. Už skalbimo mašiną prašė 20 eurų, tačiau, kadangi mašina buvo neveikianti, pinigų nemokėjo. Kitą dieną skalbimo mašiną atvažiavę paėmė pareigūnai.

302016-10-15 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose prie jo (1 t., b. l. 12–22) užfiksuota įvykio vieta, esanti ( - ). Įvykio vietoje užfiksuota, jog vyriškos lyties lavonas, aprengtas raudonomis kelnaitėmis ir avintis rausvomis megztomis kojinėmis, guli ant grindų. Lavono veidas sutinęs, susiliejančios kraujosruvos kaktoje, abejų akių vokuose, skruostuose, nosies nugarėlėje, lūpos sutinusios. Abiejose alkūnėse ir kelių priekiniame paviršiuje nubrozdinimai. Virtuvėje ant grindų tarp stalo ir krosnies, ant krosnies sienelės, ant tvarto durų, ant lovos rėmo ir prie lovos ant grindų matosi kraujo dėmės.

31Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad: 1. A. S. mirtis įvyko nuo dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimo. Į tai nurodo autopsijos metu nustatyti dešinės krūtinės ląstos pusės poodinė kraujosruva, dešinės krūtinės ląstos pusės VI–VIII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio pažeidimas, išplitusi poodinė emfizema, kraujo išsiliejimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Tai komplikavosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. 2. A. S. lavono tyrimo metu, 2016 m. spalio 17 d. 11 val. 30 min., konstatuota, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 1–3 paros laiko. 3. Mirusiojo A. S. nustatyti kūno sužalojimai: a) dauginiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio pažeidimas, išplitusi poodinė emfizema, kraujo išsiliejimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje galėjo būti padaryti vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę krūtinės ląstos pusę prieš nedaug laiko iki mirties. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimų visuma, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir jų komplikacijos lėmė mirtį; b) galvos plaukuotosios dalies ir lūpų muštinės žaizdos, dauginiai galvos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimas galėjo būti padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą 0,5 val. laikotarpiu iki mirties. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. Sužalojimų visuma kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes asmeniui gyvam esant tokie sužalojimai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; c) juosmens, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, sėdmenų, abiejų kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimai bei krūtinės poodinė kraujosruva padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais paveikus kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai iš esmės nėra būdingi griuvimui; kiekvienas iš jų atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Tiek visi sužalojimai kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir ryšio su mirtimi neturėjo. 4. A. S. mirtis įvyko nuo dešinės krūtinės pusės sužalojimų ir dėl jų išsivysčiusių komplikacijų. 5. Nėra galimybės atsakyti, kuo konkrečiai padaryti nustatyti kūno sužalojimai, nes juose neužsifiksavo individualios žalojusio daikto savybės. Antra klausimo dalis atsakyta trečiame išvados punkte. 6. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. 7. Remiantis makromorfologiniu sužalojimų vaizdu ir jų histologinio tyrimo duomenimis, sužalojimai padaryti ne anksčiau nei 0,5 val. iki mirties. 8. A. S. po patirtų sužalojimų galėjo atlikti aktyvius veiksmus. 9. Mirusiojo A. S. kūne vilkimui būdingų sužalojimų nenustatyta. 10. A. S. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

32Ekspertas L. Jonauskas teismo posėdyje parodė, kad pagrindinė A. S. mirties priežastis yra dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Tai yra visų sužalojimų visuma: šonkaulių lūžiai, plaučių pažeidimas ir kraujo išsiliejimas krūtinplėvės ertmėje. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, nesukėlė mirties nes kraujo išsiliejimo kiekis buvo nedidelis. Jeigu laiku būtų suteikta pagalba, būtų galimai išgyvenęs. Krūtinės sužalojimai daugiau būdingi suduodant smūgius ribotu buku daiktu. Krintant ant grindų lūžių negali būti, kadangi šiuo atveju lūžę keli šonkauliai, tai labiau būdinga kontaktui su kietu buku daiktu. Atsitrenkus į lovos karštą, lūžiai nelabai būdingi. Galėjo būti, kad gulinčiam buvo spiriama koja, tiek smūgiuojant kumščiu. Lūžtant VI–VIII šonkauliams užtenka vieno smūgio. Smūgis turėjo būti stiprus.

332016-10-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo (4 t., b. l. 27–47) užfiksuota, kad įtariamasis E. E. parodė vietą ( - ), kur yra bankomatas, kuriame jis kartu su M. V., o vėliau ir vienas, tikrino A. S. priklausančią banko kortelę. Parodė, su kuo ir kaip vyko į įvykio vietą. Parodė, kad įėjęs į ūkinio pastato vidų matė ant grindų, šalia lovos, kaip jam atrodė, be sąmonės gulintį A. S.. Parodė vietą, kur buvo sudėti daiktai, kuriuos visi nešė į automobilį, kur vėliau dalį daiktų paslėpė, o dar vėliau realizavo.

342016-10-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo (4 t., b. l. 101–127) užfiksuota, kad įtariamasis M. V. parodė, kur ir kaip buvo padaryta nusikalstamos veikos. Parodė, su kuo ir kaip vyko į įvykio vietą. Parodė, kad jis beldė į duris, kur įėjęs prie stalo atsisėdo jis, o kur prie stalo sėdėjo A. S. ir G. M., parodo vietą, kur stovėjo E. E.. Parodo, kaip G. M. kumščiu trenkė A. S., pastarasis nuo suduoto smūgio nukrito, o G. M. jį laikė. Parodo, iš kur ir kokius daiktus ėmė. Parodo, kaip jis alkūne trenkė A. S. į lūpas, kur buvo sudėti daiktai, kuriuos jis ir kiti kaltinamieji nešė į automobilį. Parodo, kad A. S. pats atsigulė į lovą ir jie jį taip gulintį paliko. Nurodo, kur pagrobtus daiktus vežė ir paslėpė.

352016-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo (5 t., b. l. 45–60) užfiksuota, kad įtariamasis G. M. parodė, kur ir kaip buvo padaryta nusikalstamos veikos. Parodė, su kuo ir kaip vyko į įvykio vietą, kad važiuojant kartu su E. E. ir M. V. buvo sutarta apiplėšti A. S.. Nurodė, kad M. V. jam nurodė A. S., kuris jo nepažįsta, atidarius duris, smogti į veidą, o vėliau su A. S. susitvarkys M. V. ir E. E.. Parodo, kad A. S. atidarius duris, jis jam smogė kumščiu į veidą, nuo suduoto smūgio A. S. nukrito ant grindų. Į A. S. gyvenamosios vietos vidų suėjo visi trys. Parodo, kad M. V. gulinčiam A. S. kumščiu 3–4 kartus sudavė į dešinį šoną, o E. E. vieną kartą spyrė koja į veidą. Parodo, iš kur M. V. paėmė banko mokėjimo kortelę, reikalavo, kad A. S. pasakytų PIN kodą. Parodo, kad E. E. iki bankomato išvyko vienas, parodo, kur buvo įvairūs daiktai, kuriuos sukrovė į vieną vietą. Nurodo, kur gulėjo ant grindų A. S. ir nesikėlė. Parodo, iš kur ir kokius daiktus paėmė ir kur juos sudėjo. Parodo, kad grįžęs E. E. pasakė, kad netiko PIN kodas, ir M. V. sudavė smūgius A. S. ir reikalavo PIN kodo, o po to kartu M. V. ir E. E. išvyko iki bankomato, o jis liko laukti lauke. A. S. gulėjo ant grindų. Parodo lovą, į kurią E. E. ir M. V. įkėlė A. S., kuris buvo be sąmonės.

362016-10-12 savanoriško daiktų protokole (1 t., b. l. 170–171) užfiksuota, kad V. S. pateikė skalbimo mašiną „Daewoo Moderal DW-K 500 C“.

372017-02-21 daiktų apžiūros protokole (1 t., 172–189) užfiksuota, kad buvo apžiūrėta daiktai, susiję su nusikalstama veika.

38AB ( - ) bankas išraše (2 t., b. l. 19) nurodyta, kad A. S. banko kortelė 2 kartus 2016 m. spalio 15 d. 1.05 val. buvo įdėta į bankomatą, esantį ( - ), ir neteisingai įvestas PIN kodas.

39Poėmio protokoluose (3 t., b. l. 21–33, 35–36, 38–43) užfiksuota, kad buvo paimti laiškai, rašyti kaltinamųjų arba kaltinamiesiems.

402016-11-14, 2016-11-16, 2016-11-25 daiktų apžiūros protokoluose (3 t., b. l. 44–47, 48–49, 50–52) fiksuoti duomenys, gauti apžiūrint M. V., G. M. ir E. E. siunčiamų ir gaunamų laiškų kopijas, galbūt susiję su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Iš E. E. rašyto laiško turinio galima suprasti, kad įskundė G. M.. Iš G. M. laiško turinio galima suprasti, jog jis sakė teisybę, nes buvo susitarę tylėti, bet jie netylėjo.

41Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų taikymo

42Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.) . Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012).

43Pagal 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną veiką kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą.

44Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.

45Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. E. ir M. V. žinojo, jog A. S. gyvena vienas, turi banko kortelę, kurioje laiko pinigus, kad mėnesio 10 d. gauna pensiją, todėl 2016 m. spalio 14 d. nutarė pagrobti A. S. banko kortelę ir iš jos išgrynintus pinigus. A. S. kaltinamuosius E. E. ir M. V. pažinojo, nes kartu su jo giminaičiais girtavo pas A. S. namuose, todėl kaltinamieji E. E. ir M. V. pasikvietė kartu kaltinamąjį G. M., kurio A. S. nepažinojo. Sutarė, jog atvykus į įvykio vietą, A. S. atidarius duris kaltinamasis G. M. smogs A. S. ir jį laikys prispaudęs ant žemės, kad A. S. negalėtų matyti įėjusių kaltinamųjų E. E. ir M. V.. Atvykus į įvykio vietą ir A. S. atidarius duris, kaltinamasis G. M. smogė A. S. į galvą, o nuo suduoto smūgio A. S. nugriuvus ant žemės, visi trys kaltinamieji įėjo į A. S. gyvenamąją patalpą. Nors kaltinamasis E. E. neigia, kad buvo įėjęs į gyvenamąją patalpą, tačiau tai paneigiama kaltinamųjų M. V. ir G. M. nuosekliais parodymais, kad kaltinamasis E. E. kartu su jais įėjo į A. S. gyvenamąsias patalpas, naudojo prieš A. S. smurtą, nešė į automobilį pagrobtus daiktus, juos vežė. Kaltinamasis E. E. parodė, kad matė, jog A. S. guli ant žemės, tačiau iš gyvenamosios patalpos nešė daiktus į automobilį, juos vežė, iškrovė, paslėpė, dalį realizavo, todėl tokiais savo konkliudentiniais veiksmais bendrininkavo darant plėšimą.

46Kadangi kaltinamieji E. E., M. V., G. M. bendrais veiksmais panaudodami prieš A. S. fizinį smurtą ir taip atimdami galimybę jam priešintis, įsibrovė į gyvenamąsias patalpas, iš ten pagrobė svetimą turtą, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

47Kaltinamieji pripažįsta pagrobę daiktus, išvardytus kaltinime, tačiau negali pasakyti, ar ten buvo bulvės. Pateiktame kaltinime nurodyta, jog kaltinamieji pagrobė du maišus bulvių, tačiau nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę dėl dviejų maišų bulvių pagrobimo. Kaltinamieji vyko automobiliu „VW Golf“, kuris nėra didelis, pagrobė ir gabeno didelės apimties daiktus – dujų balioną, skalbimo mašiną, benzopjūklą, purkštuvą, kitus pagrobtus daiktus, todėl gabenti du maišus bulvių sunkiai įmanoma, nė vienas iš kaltinamųjų neparodė, kad būtų nešęs maišus su bulvėmis, atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus bulvės nebuvo rastos ir nenustatyta, kad kaltinamieji bulves būtų suvartoję ar realizavę, todėl dviejų maišų bulvių pagrobimas iš kaltinimo šalinamas.

48Kaltinamieji E. E., M. V. ir G. M. pripažino, kad jie neteisėtai užvaldė A. S. išduotą banko kortelę, turėdami tikslą ją panaudojus paimti iš bankomato A. S. priklausančius pinigus.

49Kadangi kaltinamieji E. E., M. V. ir G. M. pagrobė ir taip neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – A. S. išduotą AB ( - ) banko kortelę, kurios Nr. ( - ), ir ją laikė ne trumpiau kaip iki 2016 m. spalio 15 d. 1.05 val., iki ji buvo panaudota, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

50Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

51Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu ( kasacinės baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2006, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011, 2K-482-139/2015).

52Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K-482-139/2015, 2K-213-648/2017). Nustačius, kad asmuo, veikdamas bendrai su kitais vykdytojais, tiesiogiai dalyvavo, t. y. atliko veiksmus, kuriais prisidėjo prie to, kad kitam žmogui būtų atimta gyvybė, kyla atsakomybė už nužudymą.

532016-10-15 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose prie jo (1 t., b. l. 12–22) užfiksuota, jog įvykio vietoje rastas vyriškos lyties (A. S.) lavonas, aprengtas raudonomis kelnaitėmis ir rausvomis megztomis kojinėmis, gulintis ant grindų. Lavono veidas sutinęs, susiliejančios kraujosruvos kaktoje, abejų akių vokuose, skruostuose, nosies nugarėlėje, lūpos sutinusios. Abiejose alkūnėse ir kelių priekiniame paviršiuje nubrozdinimai. Virtuvėje ant grindų tarp stalo ir krosnies, ant krosnies sienelės, ant tvarto durų, ant lovos rėmo ir prie lovos ant grindų matosi kraujo dėmės. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad A. S. nustatyta dešinės krūtinės ląstos pusės poodinė kraujosruva, dešinės krūtinės ląstos pusės VI–VIII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio pažeidimas, išplitusi poodinė emfizema, kraujo išsiliejimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Tai komplikavosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Mirusiojo A. S. nustatyti kūno sužalojimai: a) dauginiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio pažeidimas, išplitusi poodinė emfizema, kraujo išsiliejimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje; b) galvos plaukuotosios dalies ir lūpų muštinės žaizdos, dauginiai galvos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimas; c) juosmens, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, sėdmenų, abiejų kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimai bei krūtinės poodinė kraujosruva padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais paveikus kietais bukais daiktais ar paviršiais. Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir ryšio su mirtimi neturėjo. A. S. mirtis įvyko nuo dešinės krūtinės pusės sužalojimų ir dėl jų išsivysčiusių komplikacijų. Ekspertas L. Jonauskas teismo posėdyje parodė, kad pagrindinė A. S. mirties priežastis yra dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Tai yra sužalojimų visuma: šonkaulių lūžiai, plaučių pažeidimas ir kraujo išsiliejimas krūtinplėvės ertmėje. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu nesukėlė mirties, nes kraujo išsiliejimo kiekis buvo nedidelis. Jeigu laiku būtų suteikta pagalba, galbūt būtų išgyvenęs. Krūtinės sužalojimai daugiau būdingi suduodant smūgius ribotu buku daiktu. Krintant ant grindų lūžių negali būti, kadangi šiuo atveju lūžę keli šonkauliai, tai labiau būdinga kontaktui su kietu buku daiktu. Atsitrenkus į lovos kraštą, tokie lūžiai būdingi. Galėjo būti, kad gulinčiam buvo spiriama koja, tiek smūgiuojant kumščiu. Lūžtant VI–VIII šonkauliams užtenka vieno stipraus smūgio.

54Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji M. V. ir E. E. pažinojo nukentėjusįjį A. S., nes 2016 m. vasarą kartu su nukentėjusiuoju keletą dienų girtavo jo namuose. Kaltinamieji žinojo, jog A. S. turi banko kortelę, žinojo, kur pastarasis ją laiko, nes girtavimo metu A. S. kaltinamajam M. V. buvo davęs banko kortelę, kad šis nuvyktų į parduotuvę nupirkti alkoholinių gėrimų. Žinojo, kad A. S. kiekvieno mėnesio 10 dieną gauna pensiją. Kaltinamasis M. V. 2016 m. spalio 14 d. girtavo ( - ) miestelyje, o kaltinamasis G. M. girtavo ( - ). Kaltinamajam M. V. kilo mintis pagrobti A. S. turtą. Tai padaryti jis pasiūlė kaltinamajam E. E., šis sutiko. Kadangi A. S. pažinojo kaltinamuosius M. V. ir E. E., jie sutarė pasikviesti kartu daryti nusikalstamą veiką kaltinamąjį G. M., ir šis su pateiktu pasiūlymu sutiko. Teismas atmeta kaltinamojo M. V. teismo posėdyje duotus parodymus, jog jis žinojo A. S. priklausančios banko kortelės PIN kodą, nes tai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje paneigė kaltinamieji G. M. ir E. E.. Visi trys kaltinamieji buvo sulaikyti 2016 m. spalio 23 d. ir tą pačią dieną buvo visi apklausti, o vėliau su jais buvo atlikta parodymų patikrinimas vietoje. Kaltinamasis M. V. nei apklausiamas kaip įtariamasis (4 t., b. l. 98–10), nei parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., b. l. 101–127) apie A. S. priklausančios banko kortelės vagystę nieko neparodė. Tik susipažinęs su bylos medžiaga, teismo posėdyje kaltinamasis M. V. paminėjo A. S. priklausančios banko kortelės pagrobimą. Kaltinamasis E. E. teismo posėdyje parodė, kad, kai G. M. smogs A. S. ir jį laikys, M. V. A. S. klaus banko kortelės PIN kodo. Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji M. V. ir E. E. žinojo, kur A. S. laiko jam priklausančią banko kortelę, tačiau nežinojo jos PIN kodo. Vykstant pas A. S., sutarė, jog, kai A. S. atidarys savo gyvenamosios patalpos duris, kaltinamasis G. M., kurio A. S. nepažįsta, smogs A. S. ir jį laikys prispaudęs prie žemės, kol kaltinamieji M. V. ir E. E. pagrobs A. S. turtą. Teismas atmeta kaltinamųjų M. V. ir G. M. parodymus, kad pas A. S. vyko girtauti, o, kai A. S. nematys, pagrobs jam priklausančią banko kortelę. A. S. atidarius savo gyvenamosios patalpos duris, pagal išankstinį susitarimą kaltinamasis G. M. ranka smogė jam į galvą, ir A. S. nukritus ant grindų, jį laikė, o kaltinamieji M. V. ir E. E. įėjo į vidų. Teismas atmeta kaltinamojo E. E. parodymus, kad jis nebuvo kartu su kaltinamaisiais M. V. ir G. M. įėjęs į A. S. gyvenamąsias patalpas, o sėdėjo savo automobilyje. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamųjų E. E., M. V. ir G. M. po nusikalstamų veikų padarymo būtų kilę konfliktai, kad jie stengtųsi vienas kitą apkalbėti. Po sulaikymo tiek kaltinamasis M. V., tiek kaltinamasis G. M. parodė, kad po kaltinamojo G. M. suduoto smūgio ir A. S. nugriuvus ant žemės, visi trys suėjo į vidų, tai jie patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu ir teismo posėdyje. Teismas neturi pagrindo netikėti duotais kaltinamųjų M. V. ir G. M. parodymais, todėl konstatuoja, kad A. S. gyvenamoje patalpoje nuo pat nusikalstamų veikų darymo pradžios buvo visi trys kaltinamieji. Suėję į A. S. gyvenamąją patalpą, visi trys kaltinamieji prieš A. S. naudojo fizinį smurtą. Teismas atmeta kaltinamojo E. E. parodymus, jog jis prieš A. S. fizinio smurto nenaudojo, nes tai paneigia kaltinamųjų M. V. ir G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje duoti parodymai, kuriuos atmesti teismas neturi pagrindo. Fizinis smurtas prieš A. S. buvo naudojamas intensyviai ir ilgą laiką. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad A. S. buvo padaryta dauginiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio pažeidimas, išplitusi poodinė emfizema, kraujo išsiliejimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, galvos plaukuotosios dalies ir lūpų muštinės žaizdos, dauginiai galvos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimas, galėjo būti padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą, juosmens, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, sėdmenų, abiejų kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimai bei krūtinės poodinė kraujosruva padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais paveikus kietais bukais daiktais ar paviršiais. Visi kaltinamieji skirtingose apklausose nurodo skirtingas aplinkybes, kas ir kokius smūgius sudavė A. S.. Teismas konstatuoja, kad A. S. kūno sužalojimai buvo padaryti bendrais kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamieji panaudoję prieš A. S. fizinį smurtą, pagrobę jo turtą, paliko A. S. gulintį be sąmonės ir išvyko. Kaltinamasis E. E. teismo posėdyje parodė, kad A. S. paliko gulintį be sąmonės ant grindų, kaltinamasis G. M. parodė, kad A. S. visi trys įnešė į lovą ir paliko. Kaltinamasis M. V. parodė, kad G. M. paklausė, kur A. S., o pastarasis atsakė, kad šis guli lovoje. Įvykio vietos protokole užfiksuota, kad nuogas A. S. lavonas buvo rastas negyvas gulintis ant grindų, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Kaltinamieji parodė, kad jie atvyko pas A. S., jis buvo neapsirengęs viršutiniais rūbais, o tai rodo, kad kaltinamiesiems išvykus A. S. nebuvo niekur išėjęs ir negalėjo pats susižaloti. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad A. S. mirtis įvyko nuo dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimo.

55Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų M. V., G. M. ir E. E. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. S. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. S. mirtis – tiesioginis kaltinamųjų M. V., G. M. ir E. E. veikos rezultatas: kaltinamieji M. V., G. M. ir E. E., veikdami bendrininkų grupėje, nakties iš 2016 m. spalio 14 d. į 2016 m. spalio 15 d. metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibrovė į gyvenamą patalpą, esančią ( - ), ten panaudojo fizinį smurtą prieš A. S. – sudavė jam rankomis ir kojomis apie 13 smūgių į įvairias kūno vietas ir 1 smūgį į dešinę krūtinės ląstos pusę.

56Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-561/2005, 2K-508/2005, 2K-276/2005, 2K-265/2005, 2K-324/2009, 2K-118/2013, 2K-146/2014).

57Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamieji smurtinius veiksmus, kurie sekė vienas paskui kitą, prieš nukentėjusįjį naudojo siekdami užvaldyti jo turtą. Šie smurtiniai veiksmai faktiškai išreiškė bendrą nuteistųjų susitarimą mušti nukentėjusįjį ir taip palaužti jo pasipriešinimą, išgauti jam priklausančios banko kortelės PIN kodą. Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vieni kitų veiksmams pritaria, vieni su kitų neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią – panaudoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamieji buvo vykdytojai (bendravykdytojai), nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Bylos duomenimis, nustatytus nukentėjusiajam sužalojimus padarė kiekvienas iš kaltinamųjų atlikdamas dalį veiksmų suduodant smūgius. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji būtų siekę nukentėjusio mirties. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-196/2011). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smūgių sudavimas nukentėjusiajam į šonus vertinamas kaip smūgių sudavimas į žmogaus gyvybei svarbią kūno sritį (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-598/2010, 2K-117/2011). Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smūgius kitam žmogui į gyvybei svarbias kūno sritis, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, nuo kurių jis gali mirti. Kaltinamieji smūgiuodami nukentėjusiajam į galvą, šoną ir kitas kūno vietas, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors kaltinamieji ir nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau buvo abejingi nukentėjusiojo A. S. mirčiai, panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas suduodant ne mažiau kaip 13 stiprių smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas ir vieną smūgį į dešinį šoną, kaltinamųjų nenoras išvengti sunkesnių padarinių – pagalbos neiškvietimas sunkiai sužalotam ir be sąmonės paliktam nukentėjusiajam, jo vieno palikimas – liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti.

58Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2006, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011, 2K-167-693/2016).

59Byloje nustatyta, kad visi trys kaltinamieji prieš nukentėjusįjį A. S. naudojo smurtą, siekdami užvaldyti jo turtą ir taip nukentėjusįjį nužudė, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

60Dėl BK 215 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

61Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

62Kaltinamieji E. E., M. V., G. M. parodė, kad panaudojant prieš A. S. fizinį smurtą be kitų daiktų, buvo pagrobta ir A. S. išduota banko kortelę, kurią panaudojant buvo siekiama iš bankomato, esančio ( - ), paimti pinigų. E. E. vienas vyko išimti iš bankomato pinigų, tačiau to padaryti nepavyko, nes buvo įvestas neteisingas PIN kodas. Po to E. E. ir M. V. kartu vyko į ( - ), tačiau ir vėl nepavyko paimti iš bankomato pinigų, nes vėl buvo įvestas neteisingas PIN kodas. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtina AB ( - ) bankas išrašas (2 t., b. l. 19), kuriame nurodyta, kad A. S. banko kortelė 2 kartus 2016 m. spalio 15 d. 1.05 val. buvo įdėta į bankomatą, esantį ( - ), ir neteisingai įvestas PIN kodas.

63Kadangi kaltinamieji E. E., M. V., G. M. neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis G. M. tiesiogiai neinicijavo neteisėtos operacijos, tačiau jis, kaip bendrininkas, saugojo A. S., dalyvavo neteisėtai užvaldant elektroninę mokėjimo priemonę.

64Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

65Kaltinamajame akte nurodoma, jog G. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo E. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe.

66Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

67Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016). Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-372-942/2015, 2K-194-942/2017).

68Kaltinamieji G. M. ir E. E. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu davė nenuoseklius parodymus, jų duoti parodymai prieštarauja vienas kito duotiems parodymams, E. E. neigė savo kaltę dėl A. S. padarytų sveikatos sužalojimų, G. M. apie banko kortelės vagystę ir jos panaudojimą prisipažino po to, kai apie tai parodė kiti kaltinamieji, keitė savo parodymus. Sužinoję apie A. S. mirtį, dalį pagrobtų daiktų realizavo, o tai rodo, jog stengėsi paslėpti nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad kaltinamieji bendrininkų grupėje padarė keletą nusikaltimų, dėl surinktų įrodymų pripažino dalį nusikalstamų veikų, o kitų nepripažino, todėl jų prisipažinimas nelaikytinas jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes tai jie padarė esant byloje surinktiems įrodymams, ir tai nevertinama kaip jų siekis padėti atskleisti padarytas nusikalstamas veikas.

69BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padaro bendrininkų grupė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012, 2K-295/2012).

70Byloje nustatyta, kad kaltinamieji G. M., M. V. ir E. E., siekdami užvaldyti svetimą turtą, smurtą A. S. atžvilgiu naudojo bendrais veiksmais, A. S. mirtis ištiko nuo suduotų smūgių visumos, todėl teismas konstatuoja, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupe, ir tai pripažįsta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

72Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji G. M. ir M. V. iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo. Teismo posėdyje visi parodė, kad nusikalstamos veikos motyvų paaiškinti negali, būdami blaivūs smurto A. S. atžvilgiu nebūtų naudoję, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apsvaigimas paskatino kaltinamųjų nusikalstamą elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

73BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padaro recidyvistas. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

74Kaltinamieji G. M. ir M. V. nusikalstamas veikas padarė būdami teisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, jų atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, paskirtos bausmės, teistumai neišnykę, todėl teismas konstatuoja, kad jie tyčinius nusikaltimus padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

75Bausmės skyrimas

76Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

77Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

78Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

79Skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 2 dalis), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – teistas už nusikaltimus svetimai nuosavybei, smurto panaudojimą prieš kitus asmenis; tyčinius nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu; ne kartą baustas administracine tvarka ( 4 t., b. l. 196–201); nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nėra registruotas, nusikaltimai padaryti jo iniciatyva, nusikaltimai padaryti ne spontaniškai, o iš anksto sutarus, kas kokius veiksmus atliks, smurtas panaudotas prieš garbaus amžiaus nukentėjusįjį, kuris smurto savo elgesiu neišprovokavo, nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

80Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam M. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sunkiausio BK straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

81Skirdamas bausmę kaltinamajam G. M., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 2 dalis), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – teistas už nusikaltimus svetimai nuosavybei, smurto panaudojimą prieš kitus asmenis; ne kartą baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 148–157); darbo biržoje registruotas, ( - ) ligoninės Psichiatrijos skyriuje įrašytas – alkoholio vartojimas, savęs žalojimas (5 t., b. l. 161); nusikaltimai padaryti ne jo iniciatyva, nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

82Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam G. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sunkiausio BK straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

83Skirdamas bausmę kaltinamajam E. E., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 2 dalis), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – neteistas; galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 79–80); nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nėra neregistruotas, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

84Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam E. E. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė sunkiausio BK straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

85Dėl E. P. civilinio ieškinio

86Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. P. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 38–39) dėl 326,31 eurų laidojimo išlaidų atlyginimo, 620 eurų turtinei žalai atlyginti ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

87Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog A. S. buvo jos močiutės sugyventinis. Jos tėvai buvo mirę, ja rūpinosi močiutė ir A. S., kol ji mokėsi, padėjo jai morališkai ir materialiai. Nužudžius A. S., neturės pas ką grįžti.

88Teismo posėdyje nustatyta, jog A. S. laidotuvėmis rūpinosi E. P.. Prie civilinio ieškinio (1 t., b. l. 40–44) pateikti dokumentai, patvirtinantys laidojimo išlaidas. Ir nors nepateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo mokoma kunigui, giedotojai, bažnyčios prižiūrėtojui, duobkasiams, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva katalikiškas kraštas, kuriame susiklostę laidojimo papročiai, teismas mano, kad šios išlaidos laidotuvių metu yra pagrįstos. Kaltinamieji su pareikštu ieškiniu dėl laidojimo išlaidų atlyginimo sutiko. Nukentėjusiosios E. P. civilinis ieškinys dėl 326,31 euro laidojimo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas priteisiant šią sumą iš kaltinamųjų, kurie turi atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 263 straipsnis, 6.291 straipsnis). E. E., M. V. ir G. M. nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarė kartu, t. y. veikdami bendrininkų grupėje, todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

89E. P. ir A. S. nesiejo kraujo giminystės ryšiai, pagrobtas turtas priklausė A. S., po A. S. mirties ji palikimo nepriėmė, ji neįgijo teisių į A. S. turtą, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

90Byloje nepateikta duomenų, kada mirė E. P. tėvai, nuo kada ji gyveno su savo močiute, kurios sugyventinis buvo A. S., E. P. ir A. S. nesieja kraujo giminystė. Po E. P. močiutės mirties, A. S. persikėlė gyventi į ūkiniame pastate įrengtas gyvenamas patalpas, o E. P. netrukus išvyko į ( - ), kur dirbo ir gyveno. Į gimtinę grįždavo nedažnai, grįžusi teikė A. S. materialinę pagalbą. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė) (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-118/2013). Kadangi nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. P. į tokių asmenų sąrašą nepatenka, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

91Dėl A. S. civilinio ieškinio

92Nukentėjusysis A. S. pareiškė 10 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (6 t. b. l. 123–125). Ieškinyje nurodo, kad A. S. jo brolis, dėl kurio mirties patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų yra priverstas lankytis pas gydytojus, vartoja vaistus.

93BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

94Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

95Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016, 2K-179-699/2016). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

96Mirusysis A. S. nukentėjusiojo A. S. brolis, kuriam dėl brolio netekties teko patirti išgyvenimus dėl brolio netekties. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad nukentėjusysis ir A. S. gyveno skirtinguose rajonuose, kelių šimtų kilometrų atstumu, dažniausiai bendraudavo telefonu, jų asmeniniai susitikimai nebuvo reguliarūs, nukentėjusysis nesirūpino brolio laidotuvėmis, nepateikta įrodymų kad rūpintųsi brolio kapo priežiūra, o tai rodo, kad jų tarpusavio santykiai nebuvo labai artimi. Teismas taip atsižvelgia kad visi kaltinamieji nedirbantys, G. M. ir E. E. neturi turto, iš visų kaltinamųjų priteista atlyginti turtinę žalą. Taip pat teismas atsižvelgia ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-386/2012, 2K-179-699/2016). Kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusiajam priteistina 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, ir mano, kad būtent tokia suma atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šio instituto paskirtį, galiojančią teismų praktiką.

97Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

98Dujų balionas, sodininko purkštuvas „Sprayer 12“, televizorius „Tauras“ su nulaužta plastikine dalimi, skalbimo mašina „Daewoo Moderal DW-K 500 C“ – tai daiktai, kuriais naudojosi A. S., kaltinamieji šiuos daiktus pagrobė, išvežė iš gyvenamosios patalpos, dujų balionas buvo atjungtas nesilaikant saugumo reikalavimų, neaišku, ar jame yra dujų, sodininko purkštuvas gali būti buvo naudojamas purškiant nuodingas medžiagas, televizorius netvarkingas, skalbimo mašina neveikianti, teismas negali garantuoti, kad minėti daiktai nekelia pavojaus kitiems asmenims, todėl teismas negali įpareigoti šiuos daiktus realizuoti. Nuosprendžiui įsiteisėjus šie daiktai sunaikintini. Skalbimo mašinos instrukcija su garantiniu talonu, apatinės kelnaitės, 2 kojinių poros (1 t., b. l. 190); gruntas, žemės, akmenukai, vokas Nr. 1 ir Nr. 2; daktiloskopinė plokštelė su rankos piršto pėdsaku, vokas Nr. 3; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 4; kraujo ėminiai, vokas Nr. 5; cigaretės nuorūka su DNR pėdsakais, vokas Nr. 6; trys daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais, vokas Nr. 7; avalynės pėdsakai, juodos daktiloskopinės plokštelės, vokas Nr. 8; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 9; DNR ėminiai, šluotelės konteinerriuose, vokas Nr. 10; DNR ėminiai, šluotelės konteineriuose, vokas Nr. 11; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 12; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 13; užrašų knygutė, paketas Nr. ( - ); marškinėliai su krauju kartoninėje dėžutėje; vokas su nagų, plaukų nuokarpomis; tepinėlių pvz. kartoninėse dėžutėse; A. S. daktiloskopinė kortelės; patalpų raktai, įvykio vietos ap., paketas Nr. ( - ); R. Č. DNR ėminys, vokas; DNR ėminys V. Ž., vokas; R. A. DNR ėminys, vokas; M. V. DNR ėminys, vokas; E. E. DNR ėminys, vokas; R. A. DNR ėminys, vokas; G. M. DNR ėminys, vokas; daktiloskopinė kortelė su G. M. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su V. Ž. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R. A. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su M. V. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su E. E. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R. A. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R. Č. rankų pėdsakais (1 t. b. l. 195–196), saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, kaip beverčiai ir neturintys reikšmės bylai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

99Laikinas nuosavybės teisių apribojimas

100Kaltinamieji G. M. ir E. E. neturi turto, kuris būtų registruotas jų vardu. Kaltinamasis M. V. turi nekilnojamojo turto, kuris registruotas jo vardu. Kadangi iš kaltinamųjų solidariai priteista atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl ieškinio įvykdymo užtikrinimui laikinai apribotina nuosavybės teisė į M. V. priklausantį turtą.

101Proceso išlaidos: nėra

102Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

Nutarė

103M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

104pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

105pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

106pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;

107pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

108Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

109Vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2016 m. vasario 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę M. V. paskirti laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų.

110Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017 m. spalio 31 d.

111Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d.

112Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

113G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

114pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

115pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

116pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;

117pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

118Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

119Vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti neatliktą bausmę baudą, paskirtą 2016 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę bausmę G. M. paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų ir 18 MGL (677 eurų 88 euro centų) dydžio baudą.

120Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017 m. spalio 31 d.

121Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d.

122Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

123E. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

124pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

125pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

126pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

127pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

128Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

129Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017 m. spalio 31 d.

130Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d.

131Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

132Priteisti solidariai iš M. V., G. M. ir E. E. E. P. naudai 326,31 (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 31 euro centą) laidojimo išlaidų atlyginimui. E. P. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

133Priteisti solidariai iš M. V., G. M. ir E. E. A. S. naudai 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

134Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus: dujų balionas, sodininko purkštuvas „Sprayer 12“, televizorius „Tauras“ su nulaužta plastikine dalimi, skalbimo mašina „Daewoo Moderal DW-K 500 C“, skalbimo mašinos instrukcija su garantiniu talonu, apatinės kelnaitės, 2 kojinių poros (1 t., b. l. 190); gruntas, žemės, akmenukai, vokas Nr. 1 ir Nr. 2; daktiloskopinė plokštelė su rankos piršto pėdsaku, vokas Nr. 3; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 4; kraujo ėminiai, vokas Nr. 5; cigaretės nuorūka su DNR pėdsakais, vokas Nr. 6; trys daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais, vokas Nr. 7; avalynės pėdsakai, juodos daktiloskopinės plokštelės, vokas Nr. 8; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 9; DNR ėminiai, šluotelės konteinerriuose, vokas Nr. 10; DNR ėminiai, šluotelės konteineriuose, vokas Nr. 11; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 12; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 13; užrašų knygutė, paketas Nr. ( - ); marškinėliai su krauju kartoninėje dėžutėje; vokas su nagų, plaukų nuokarpomis; tepinėlių pvz. kartoninėse dėžutėse; A. S. daktiloskopinė kortelės; patalpų raktai, įvykio vietos ap., paketas Nr. ( - ); R. Č. DNR ėminys, vokas; V. Ž. DNR ėminys, vokas; R. A. DNR ėminys, vokas; M. V. DNR ėminys, vokas; E. E. DNR ėminys, vokas; R. A. DNR ėminys, vokas; G. M. DNR ėminys, vokas; daktiloskopinė kortelė su G. M. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su V. Ž. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R. A. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su M. V. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su E. E. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R. A. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R. Č. rankų pėdsakais (1 t. b. l. 195–196), saugomus Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, kaip beverčius ir neturinčius reikšmės bylai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

135Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 5 dalimi skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. V., a. k. ( - ), vardu registruotam nekilnojam turtui:- daliai nekilnojamojo turto, kurio registro Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ); 1/9 pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris ( - ); 1/9 pastato-viralinės, kurios unikalus numeris ( - ); 1/9 pastato-tvarto, kurio unikalus numeris ( - ); 1/9 pastato-daržinės, kurio unikalus numeris ( - ); 1/9 pastato-malkinės, kurio unikalus numeris ( - ); 1/9 kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių (išvietė, šulinys, rūkykla, stoginė), kurios unikalus numeris ( - ) (pastaba: šis visas išvardintas turtas nuosavybės teise taip pat priklauso bendrasavininkiams: 1/9 viso šio turto priklauso J. N., a. k. ( - ), 1/9 viso šio turto priklauso R. Č., a. k. ( - ), 1/3 šio turto priklauso S. P., a. k. ( - ), ir 1/3 šio turto priklauso L. G., a. k. ( - ), daliai nekilnojamojo turto, kurio registro Nr. ( - ), esančiam adresu( - ) - 3/27 daliai žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ) (pastaba: šis turtas nuosavybes teise taip pat priklauso bendrasavininkiams: 3/27 dalis J. N., a. k. ( - ), 3/27 dalis R. Č., a. k. ( - ), ir 18/27 dalis priklauso E. M., a. k. ( - ), daliai nekilnojamojo turto, kurio registro Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ) - 94/846 daliai žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ) (pastaba: šis turtas nuosavybes teise taip pat priklauso bendrasavininkiams: 94/846 dalis priklauso J. N., a. k. ( - ), 94/846 dalis priklauso R. Č., a. k. ( - ), ir 188/282 dalis šio sklypo priklauso E. M., a. k. ( - ), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą. Nuosavybės teisių apribojimo terminą nustatyti 6 mėnesiams. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatyti nuo 2017 m. spalio 31 d. Vykdymą pavesti Valstybinei įmonei Registrų centras.

136Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems M. V., G. M. ir E. E. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V. a. k.... 3. G. M., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 4. E. E., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 5. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180... 6. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 7. M. V., G. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos... 8. Be to, G. M., M. V. ir E. E., veikdami bendrininkų grupėje, naktį iš 2016... 9. Kaltinamasis G. M. 2017 m. birželio 15 d. teismo posėdyje kaltu prisipažino... 10. 2016 m. spalio 16 d. į ( - ) išvažiavo su drauge R. Č., pas draugą B. Ž.,... 11. Jis ne kartą ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas, parodymus keisdavo.... 12. Kaltinamasis G. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje parodė, kad 2016 m.... 13. Kaltinamasis M. V. 2017 m. birželio 15 d. teismo posėdyje kaltu prisipažino... 14. 2016 m. spalio 14 d. buvo pas kaimyną V. M., ten vartojo alkoholį, kartu buvo... 15. Bandė skalbimo mašiną parduoti. Maisto produktus G. M. išsivežė.... 16. Kaltinamasis M. V. 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje parodė, kad kartu... 17. Jo duoti parodymai nėra nuoseklūs, nes norėjo išvengti atsakomybės.... 18. Kaltinamasis E. E. 2017 m. birželio 12 d. teismo pasėdyje kaltu prisipažino... 19. 2016 m. spalio mėnesį buvo ( - ) miestelyje, pas pažįstamą V. Telefonu... 20. Kaltinamasis E. E. 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje parodė, kad... 21. Nukentėjusioji M. R. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. buvo jos... 22. Nukentėjusioji S. M. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. jos brolis.... 23. Nukentėjusysis A. S. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. buvo jo... 24. Liudytoja R. A. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. buvo O. Ž., kuri... 25. Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta.... 26. Liudytoja I. A. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta.... 27. Liudytoja V. Ž. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamuosius E. E.... 28. Liudytoja L. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažinojo,... 29. Liudytoja V. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2016... 30. 2016-10-15 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose prie jo (1... 31. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad: 1.... 32. Ekspertas L. Jonauskas teismo posėdyje parodė, kad pagrindinė A. S. mirties... 33. 2016-10-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo... 34. 2016-10-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo... 35. 2016-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo... 36. 2016-10-12 savanoriško daiktų protokole (1 t., b. l. 170–171) užfiksuota,... 37. 2017-02-21 daiktų apžiūros protokole (1 t., 172–189) užfiksuota, kad buvo... 38. AB ( - ) bankas išraše (2 t., b. l. 19) nurodyta, kad A. S. banko kortelė 2... 39. Poėmio protokoluose (3 t., b. l. 21–33, 35–36, 38–43) užfiksuota, kad... 40. 2016-11-14, 2016-11-16, 2016-11-25 daiktų apžiūros protokoluose (3 t., b. l.... 41. Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2... 42. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 43. Pagal 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar... 44. Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą... 45. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. E. ir M. V. žinojo, jog... 46. Kadangi kaltinamieji E. E., M. V., G. M. bendrais veiksmais panaudodami prieš... 47. Kaltinamieji pripažįsta pagrobę daiktus, išvardytus kaltinime, tačiau... 48. Kaltinamieji E. E., M. V. ir G. M. pripažino, kad jie neteisėtai užvaldė A.... 49. Kadangi kaltinamieji E. E., M. V. ir G. M. pagrobė ir taip neteisėtai įgijo... 50. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129... 51. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą... 52. Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip... 53. 2016-10-15 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose prie jo (1... 54. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji M. V. ir E. E. pažinojo... 55. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines... 56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylose dėl... 57. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamieji smurtinius veiksmus,... 58. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą... 59. Byloje nustatyta, kad visi trys kaltinamieji prieš nukentėjusįjį A. S.... 60. Dėl BK 215 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.... 61. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai inicijavo ar... 62. Kaltinamieji E. E., M. V., G. M. parodė, kad panaudojant prieš A. S. fizinį... 63. Kadangi kaltinamieji E. E., M. V., G. M. neteisėtai inicijavo finansines... 64. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 65. Kaltinamajame akte nurodoma, jog G. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės... 66. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 67. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 68. Kaltinamieji G. M. ir E. E. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu davė... 69. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė,... 70. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji G. M., M. V. ir E. E., siekdami užvaldyti... 71. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios... 72. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji G. M. ir M. V. iki... 73. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė,... 74. Kaltinamieji G. M. ir M. V. nusikalstamas veikas padarė būdami teisti už... 75. Bausmės skyrimas... 76. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 77. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos... 78. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo... 79. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 80. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų... 81. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. M., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 82. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų... 83. Skirdamas bausmę kaltinamajam E. E., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 84. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų... 85. Dėl E. P. civilinio ieškinio... 86. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. P. pareiškė civilinį ieškinį (1... 87. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog A. S. buvo jos močiutės sugyventinis.... 88. Teismo posėdyje nustatyta, jog A. S. laidotuvėmis rūpinosi E. P.. Prie... 89. E. P. ir A. S. nesiejo kraujo giminystės ryšiai, pagrobtas turtas priklausė... 90. Byloje nepateikta duomenų, kada mirė E. P. tėvai, nuo kada ji gyveno su savo... 91. Dėl A. S. civilinio ieškinio... 92. Nukentėjusysis A. S. pareiškė 10 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei... 93. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 94. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 95. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo,... 96. Mirusysis A. S. nukentėjusiojo A. S. brolis, kuriam dėl brolio netekties teko... 97. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 98. Dujų balionas, sodininko purkštuvas „Sprayer 12“, televizorius... 99. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas... 100. Kaltinamieji G. M. ir E. E. neturi turto, kuris būtų registruotas jų vardu.... 101. Proceso išlaidos: nėra... 102. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 103. M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 104. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;... 105. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 106. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 15 (penkiolikai)... 107. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.... 108. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes... 109. Vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti... 110. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 111. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 112. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 113. G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 114. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;... 115. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 116. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 13 (trylikai)... 117. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.... 118. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes... 119. Vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti... 120. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 121. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 122. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 123. E. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 124. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;... 125. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 126. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 11 (vienuolikai)... 127. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.... 128. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes... 129. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 130. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 131. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 132. Priteisti solidariai iš M. V., G. M. ir E. E. E. P. naudai 326,31 (tris... 133. Priteisti solidariai iš M. V., G. M. ir E. E. A. S. naudai 2000 (du... 134. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu... 135. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio... 136. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems M. V., G. M. ir...