Byla 2K-13-693/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. gynėjo advokato Mariaus Liatuko ir nuteistojo R. T. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

2L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (25 000 Lt, 7240 Eur) dydžio bauda (47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „L“ naudai panaikinimo), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (25 000 Lt, 7240 Eur) dydžio bauda (47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „L“ naudai išvengimo), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (25 000 Lt, 7240 Eur) dydžio bauda (47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), 182 straipsnio 2 dalį (dėl 92 287,98 Lt (26 728,45 Eur) PVM lėšų įgijimo apgaule), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (25 000 Lt, 7240 Eur) dydžio bauda (47 straipsnio 3 dalies 4 punktas 2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo R. T. pasisavinti UAB „R“ turtą), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (18 750 Lt, 5430 Eur) dydžio bauda (47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo R. T. UAB „R“ naudai panaikinti turtinę prievolę), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (18 750 Lt, 5430 Eur) dydžio bauda (47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija).

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 300 MGL (37 500 Lt, 10 860 Eur) bauda.

4Dėl L. G. veikų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

5R. T. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R“ turto pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 180 MGL (22 500 Lt, 6516 Eur) dydžio bauda (47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „R“ naudai panaikinimo), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 180 MGL (22 500 Lt, 6516 Eur) dydžio bauda (47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „R“ naudai išvengimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 180 MGL (22 500 Lt, 6516 Eur) dydžio bauda (47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 220 MGL (27 500 Lt, 7964 Eur) bauda.

7Dėl R. T. veikų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

8Iš L. G. valstybės naudai priteista 163 201,96 Lt (47 266,55 Eur) turtinei žalai atlyginti, iš R. T. ir UAB „R“ solidariai valstybės naudai priteista 94 823 Lt (27 462,64 Eur) turtinei žalai atlyginti, iš L. G. ir UAB „L“ solidariai valstybės naudai priteista 320 615 Lt (92 856,52 Eur) turtinei žalai atlyginti.

9Pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalį, nuspręsta išieškoti konfiskuotino, kaip nusikalstamų veikų rezultatas, turto vertę ir valstybei priteisti iš L. G. solidariai su G. F. 1 928 175,91 Lt (558 438,34 Eur), iš L. G., R. T. solidariai su G. F. 415 540 Lt (120 348,7 Eur).

10Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendis pakeistas ir nustatyta, kad: 1) L. G. ir R. T. suklastotus dokumentus įgijo ne už tiksliai nenustatyto dydžio, bet už 10 proc. nuo išrašytų faktūrų sumos dydžio piniginį atlygį; 2) L. G., padedant G. F., ne apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt (26 728,45 Eur) pridėtinės vertės mokesčio lėšų, bet apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti 26 287,45 Eur (92 287,98 Lt) pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą; 3) iš L. G. valstybei priteistas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (dėl UAB „A“ padarytos žalos) sumažintas nuo 163 201,96 Lt (47 266,55 Eur) iki 24 992,75 Eur, arba iki 86 294,96 Lt; 4) vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuota: iš L. G. 251 297,25 Eur, arba 867 679,16 Lt (dėl UAB ,,L“ lėšų pasisavinimo) ir 36 104,68 Eur, arba 124 662,24 Lt (dėl UAB ,,R“ lėšų pasisavinimo), iš R. T. 36 104,68 Eur, arba 124 662,24 Lt; iš G. F. 251 297,25 Eur, arba 867 679,16 Lt (dėl UAB ,,L“ lėšų pasisavinimo), ir 36 104,68 Eur, arba 124 662,24 Lt (dėl UAB ,,R“ lėšų pasisavinimo).

11Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

12Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti G. F., UAB „L“, UAB „R“, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

13Teisėjų kolegija

Nustatė

141. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais nustatytos tokios šios bylos faktinės aplinkybės:

151.1. L. G. nuteistas už tai, kad, padedant G. F., pasisavino L. G. žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi UAB „R ir p“) priklausantį turtą – 1 928 175,91 Lt (558 438,34 Eur), būtent:

162004 m. spalio – 2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvo UAB „R ir p“), 2002 m. rugpjūčio 8 d. registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje, kodas ( - ), juridiniu adresu: ( - ), Vilnius, direktoriumi ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „L“ turtą, veikdamas su G. S., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, valdančiais ir naudojančiais neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „Arvasanta“, UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, padedant G. F., iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, per G. F. už 10 procentų piniginį atlygį nuo išgrynintos sumos įgijo G. S. suklastotus dokumentus: UAB „Plastera“ PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041062, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041066, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041068, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041146, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041147, UAB „Euroverslas“ PVM sąskaitą faktūrą serija EUR Nr. 0000131 ir UAB „Arvasanta“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ neva pardavė, o UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) neva nupirko paslaugų iš viso už 1 941 269,85 Lt (562 230,61 Eur). L. G. perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) buhalterinę apskaitą ir šių suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu, imituojant atsiskaitymą su UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ už neva UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) suteiktas paslaugas, minėtoms įmonėms apmokėti pervedimais per banką 1 928 175,91 Lt (558 438,34 Eur). Teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) atstovui iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex bankas“ į UAB „Plastera“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Snoras“ Kauno filiale, pervedus 2004 m. lapkričio 14 d. mokėjimo pavedimais Nr. 655 45 000 Lt (13 032,90 Eur), 2004 m. lapkričio 16 d. Nr. 690 100 000 Lt (28 962 Eur), 2004 m. lapkričio 17 d. pavedimu Nr. 717 100 000 Lt (28 962 Eur), 2004 m. lapkričio 18 d. Nr. 711 25 000 Lt (7240,5 Eur), 2004 m. lapkričio 19 d. Nr. 709 45 000 Lt (13 032,9 Eur), 2004 m. lapkričio 21 d. pavedimu Nr. 707 40 000 Lt (11 584,80 Eur), 2004 m. lapkričio 22 d. Nr. 705 39 004,91 Lt (11 296,6 Eur), 2004 m. gruodžio 13 d. Nr. 748 20 000 Lt (5792,4 Eur), 2004 m. gruodžio 14 d. Nr. 777 60 000 Lt (17 377,20 Eur), 2004 m. gruodžio 14 d. Nr. 776 20 000 Lt (5792,4 Eur), iš viso 494 004,91 Lt (143 073,71 Eur), į UAB „Euroverslas“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Snoras“, 2005 m. balandžio 14 d. 50 000 Lt (14 481 Eur), į UAB „Arvasanta“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Snoras“, 2005 m. sausio 18 d. 30 000 Lt (8 688,6 Eur), 2005 m. sausio 19 d. 90 000 Lt (26 065,8 Eur), 2005 m. sausio 20 d. 60 000 Lt (17 377,20 Eur), 2005 m. sausio 21 d. 80 000 Lt (23 169,6 Eur), 2005 m. sausio 24 d. 135 000 Lt (39 098,7 Eur), 2005 m. sausio 25 d. 125 000 Lt (36 202,5 Eur), 2005 m. sausio 27 d. 100 000 Lt (28 962 Eur), 2005 m. sausio 28 d. 50 000 Lt (14 481 Eur), 2005 m. balandžio 12 d. 50 000 Lt (14 481 Eur), 2005 m. balandžio 14 d. 36 670,52 Lt (10 620,52 Eur), 2005 m. liepos 4 d. 34 000 Lt (9 847,08 Eur), 2005 m. liepos 8 d. 35 000 Lt (10 136,7 Eur), 2005 m. liepos 7 d. 30 000 Lt (8 688,6 Eur), 2005 m. liepos 8 d. 45 000 Lt (13 032,9 Eur), 2005 m. liepos 11 d. 48 000 Lt (13 901,76 Eur), 2005 m. liepos 12 d. 110 000 Lt (31 858,2 Eur), 2005 m. liepos 13 d. 49 000 Lt (14 191,38 Eur), 2005 m. liepos 14 d. 47 000 Lt (13 612,14 Eur), 2005 m. liepos 15 d. 47 000 Lt (13 612,14 Eur), 2005 m. liepos 19 d. 38 000 Lt (11 005,56 Eur), 2005 m. liepos 21 d. 48 000 Lt (13 901,76 Eur), 2005 m. liepos 25 d. 47 000 Lt (13 612,14 Eur), 2005 m. rugpjūčio 1 d. 49 500 Lt (14 336,19 Eur), iš viso 1 384 171 Lt (400 883,63 Eur), o asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, banko mokėjimo kortele bankomatuose paėmus pinigus grynais, juos, be iš anksto sutartos pinigų sumos už dokumentų išrašymą, per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir per G. F. arba tiesiogiai jam, L. G. gautus pinigus pasiliko sau ir panaudojo teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Taip 2004 lapkričio – 2005 metų rugpjūčio mėn. laikotarpiu L. G., veikdamas su G. S. ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant G. F., per 34 nusikalstamos veikos epizodus, veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) priklausantį turtą – 1 928 175,91 Lt (558 438,34 Eur).

171.2. L. G. nuteistas ir už tai, kad, padedant G. F., apgaule UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 296 141 Lt (85 768,36 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, būtent:

182004 m. lapkričio – 2005 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Kauno, Vilniaus miestuose, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. G., veikdamas su G. S., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnį, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą, valdančiais ir naudojančiais neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „Plastera“, UAB „Arvasanta“, UAB „Euroverslas“, padedant G. F., veikdamas vieninga tyčia, būdamas UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) direktoriumi ir atstovu, siekdamas sumažinti UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, UAB „L“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „L“. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą, iš jo gautus duomenis apie tariamai UAB „L“ parduotas paslaugas perdavė per kitą asmenį G. S., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. G. S. L. G. pateiktus duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ PVM sąskaitas faktūras: UAB „Plastera“ PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041062, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041066, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041068, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041146, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041147, UAB „Euroverslas“ PVM sąskaitą faktūrą serija EUR Nr. 0000131 ir UAB „Arvasanta“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ neva pardavė, o UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) neva nupirko paslaugų iš viso už 1 941 269,85 Lt (562 230,61 Eur). Minėtus dokumentus pasirašius UAB „Plastera“ vadovui R. P. ir patvirtinus vardiniu antspaudu, UAB „Euroverslas“ vadovui P. M., šiuos dokumentus asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, perdavė G. F., o pastarasis L. G. L. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad pagal jam pateiktus UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas pagal sandorius nėra įvykę, pasirašė šiuos dokumentus, kaip UAB „L“ direktorius, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „L“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą ir į juos atsižvelgti, rengiant 2004 metų spalio, lapkričio, 2005 metų sausio, balandžio, liepos, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijas. UAB „L“ finansininkai, nežinodami, kad jo pateiktose UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „L“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „L“ buhalterinę apskaitą ir UAB „L“ 2004 metų spalio, lapkričio, 2005 metų sausio, balandžio, liepos, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijas, taip 296 141 Lt (85 768,36 Eur) sumažindami UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šias deklaracijas 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 22 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. rugpjūčio 30 d., 2005 m. rugsėjo 26 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Taip L. G., veikdamas su G. S., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą, padedant G. F., apgaule UAB „L“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 296 141 Lt (85 768,36 Eur) PVM.

191.3. L. G. nuteistas ir už tai, kad, padedant G. F., apgaule UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „R ir p“) naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti 64 474 Lt (18 672,96 Eur) pelno mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, būtent:

202004 m. spalio – 2005 m. spalio mėnesių laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. G., veikdamas su G. S., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą, valdančiais ir naudojančiais neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „Plastera“, UAB „Arvasanta“, UAB „Euroverslas“, padedant G. F., per G. F. pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, UAB „L“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „L“. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą, iš jo gautus duomenis apie tariamai UAB „L“ parduotas paslaugas, perdavė per kitą asmenį G. S., kuris juose įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „Plastera“ PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041062, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041066, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041068, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041146, PVM sąskaitą faktūrą serija PLAST Nr. 041147, UAB „Euroverslas“ PVM sąskaitą faktūrą serija EUR Nr. 0000131 bei UAB „Arvasanta“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytus buhalterinės apskaitos dokumentus ir šiuos dokumentus per kitus asmenis ir per G. F. pateikė L. G. L. G., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal pateiktus UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, kaip UAB „L“ direktorius, pasirašė šiuos dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „L“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą ir 2004 metų finansinę atskaitomybę. UAB „L“ finansininkai, nežinodami, kad jo pateiktose UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“ sąskaitose faktūrose ir UAB „Arvasanta“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „L“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei dokumentai yra suklastoti, įtraukė jas į UAB „L“ buhalterinę apskaitą ir UAB „L“ 2004 metų pelno mokesčio deklaraciją, taip 64 474 Lt (18 672,96 Eur) sumažindami UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį ir šią pelno mokesčio deklaraciją 2005 m. spalio 3 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Taip L. G., veikdamas su G. S., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą, padedant G. F., apgaule UAB „L“ naudai išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 64 474 Lt (18 672,96 Eur) pelno mokesčio.

211.4. L. G. nuteistas ir už tai, kad, padedant G. F., išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 92 287,98 Lt (26 728,45 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, būtent:

222005 m. rugsėjo – 2006 m. sausio mėnesiais, teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, V. S. ir M. L. (jie nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu), padedant G. F., iš anksto susitarė apgaule sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaudojant suklastotus UAB „Sagitta“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras. L. G., iš anksto žinodamas, kad sandoriai tarp UAB „Sagitta“ ir UAB „A“ neįvyks, o UAB „Sagitta“ naudojama tam, kad šios bendrovės vardu išrašyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentai būtų realizuoti tretiesiems asmenims, legalizuojant prekes bei paslaugas, žinodamas, kad UAB „Sagitta“ neatliko ir neatliks statybos bei remonto darbų, turėdamas tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, kaip fizinis asmuo, pasitelkęs teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytus fizinius asmenis, atliko statybos darbus. L. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė V. S. UAB „A“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „A“. V. S. iš jo gautus duomenis per M. L. perdavė G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. G. S. L. G. pateiktus duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Sagitta“ PVM sąskaitas faktūras, sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, pažymas: PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05044, prie jos pridėtą 2005 m. rugsėjo 5 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/09/05-01, kainų pasiūlymų lentelę, pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už rugsėjo mėn. Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05080, pažymą apie 2005 m. spalio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už spalio mėn. Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05115, prie jos pridėtą 2005 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. S2005/11/03-01, pažymą apie 2005 m. gruodžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, 2005 m. gruodžio 2 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05118, pažymą apie 2005 m. gruodžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už gruodžio mėn. Nr. 3. L. G., šiuos dokumentus per G. F. gavęs iš V. S., žinodamas, kad UAB „Sagitta“ realiai UAB „A“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pateikė pasirašyti UAB „A“ direktoriui A. V., nežinojusiam, jog UAB „Sagitta“ paslaugų UAB „A“ nesuteikė. A. V. pasirašytus dokumentus perdavė UAB „A“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą ir į juos atsižvelgti rengiant 2005 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas. UAB “A“ finansininkai, nežinodami, kad A. V. pateiktose UAB „Sagitta“ PVM sąskaitose faktūrose bei kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB “A“ nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB “A“ buhalterinę apskaitą bei UAB „A“ 2005 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas, taip sumažindami 92 287,98 Lt (26 728,45 Eur) UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šias deklaracijas 2005 m. spalio 27 d., 2005 m. lapkričio 28 d., 2006 m. sausio 24 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams ir kaip atsiskaitymą už neva UAB „Sagitta“ atliktus darbus iš UAB „A“ banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex“ banke, mokėjimo pavedimais 2005 m. spalio 28 d. 49 000 Lt (14 191,38 Eur), 2005 m. lapkričio 1 d. 34 000 Lt (9 847,08 Eur), 2005 m. lapkričio 2 d. 49 000 Lt (14 191,38 Eur), 2005 m. lapkričio 3 d. 33 500 Lt (9 702,27 Eur), 2005 m. lapkričio 4 d. 49 000 Lt (14 191,38 Eur), 2005 m. lapkričio 4 d. 75 000 Lt (21 721,5 Eur), 2005 m. gruodžio 19 d. 45 000 Lt (13 032,90 Eur), 2005 m. gruodžio 20 d. 49 000 Lt (14 191,38 Eur), 2005 m. gruodžio 21 d. 44 500 Lt (12 888,09 Eur), 2005 m. gruodžio 22 d. 48 000 Lt (13 901,76 Eur), 2005 m. gruodžio 23 d. 47 000 Lt (13 612,14 Eur), 2005 m. gruodžio 28 d. 34 000 Lt (9 847,08 Eur), 2005 m. gruodžio 29 d. 48 000 Lt (13 901,76 Eur) pervedė į UAB „Sagitta“ banko sąskaitą

23Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, iš viso 605 000 Lt (175 220,11 Eur). M. L. šiuos pervestus pinigus, iš jų į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, bankomatuose paėmė grynaisiais ir perdavė L. G. Taip L. G., padedant G. F., tyčia per 13 nusikalstamos veikos epizodų apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 92 287,98 Lt (26 728,45 Eur) pridėtinės vertės mokesčio.

241.5. R. T., L. G. nuteisti už tai, kad, L. G. ir G. F. veikiant kaip padėjėjams, pasisavino R. T. žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, būtent:

252005 m. liepos – 2005 gruodžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu, nenustatytu laiku Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, R. T., būdamas UAB „R“, 2005 m. kovo 17 d. registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, kodas ( - ), adresu: ( - ), Vilnius, direktoriumi ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „R“ turtą, veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant G. F., L. G. iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, per G. F. už 10 procentų piniginį atlygį nuo išgrynintos sumos, įgijus ir perdavus R. T. G. S. suklastotus dokumentus: UAB „Sagitta“ PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05024, prie jos pridedamą 2005 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/25-01, kainų pasiūlymų lentelę, pažymą apie 2005 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitas faktūras SGT Nr. 05022, SGT Nr. 05048, prie jų pridedamą 2005 m. liepos 26 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/29-02, pažymą apie 2005 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05023, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/24-03, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05045, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05021, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/09-04, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05047, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Sagitta“ neva pardavė, o UAB „R“ neva nupirko paslaugų iš viso už 415 540,79 Lt (120 348,93 Eur), R. T. šiuos suklastotus dokumentus perdavė UAB „R“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir šių suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu, imituojant atsiskaitymą su UAB „Sagitta“ už neva UAB „R“ suteiktas paslaugas, minėtai įmonei apmokėti pervedimais per banką 415 540,79 Lt (120 348,93 Eur). Teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam UAB „R“ atstovui iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Hansa bankas“ į UAB „Sagitta“ banko sąskaitą ( - ), esančią AB bankas „Snoras“ Kauno filiale, pervedus 2005 m. rugsėjo 27 d. 16 459,49 Lt (4767 Eur), 2005 m. rugsėjo 27 d. 20 265,62 Lt (5 869,33 Eur), 2005 m. rugsėjo 27 d. 3 274,89 Lt (948,47 Eur), 2005 m. rugsėjo 28 d. 20 000 Lt (5792,4 Eur), 2005 m. rugsėjo 29 d. 29 825,11 Lt (8 637,95Eur), 2005 m. rugsėjo 29 d. 10 174,89 Lt (2 946,85 Eur), 2005 m. rugsėjo 30 d. 40 000 Lt (11 584,80 Eur), 2005 m. spalio 6 d. 40 000 Lt (11 584,80 Eur), 2005 m. spalio 18 d. 40 000 Lt (11 584,80 Eur), 2005 m. spalio 20 d. 50 000 Lt (14 481 Eur), 2005 m. spalio 28 d. 50 000 Lt (14 481 Eur), 2005 m. lapkričio 22 d. 50 000 Lt (14 481 Eur), 2005 m. gruodžio 1 d. 45 540,79 Lt (13 189,52 Eur), iš viso 415 540,79 Lt (120 348,93 Eur), o asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, banko mokėjimo kortele bankomatuose paėmus pinigus grynaisiais, sau pasilikus iš anksto sutartą pinigų sumą už dokumentų išrašymą, perdavus kitam asmeniui, kuris pinigus perdavė G. F. arba L. G. L. G. iš G. F. arba iš kito asmens gautus pinigus atidavė R. T. Taip, 2005 m. liepos – 2005 m. gruodžio mėnesių laikotarpiu R. T., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant G. F. ir L. G., veikdamas vieninga tyčia per 13 nusikalstamos veikos epizodų, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „R“ priklausantį turtą – 415 540,79 Lt (120 348,93 Eur).

261.6. R. T., L. G. nuteisti už tai, kad, L. G. ir G. F. veikiant kaip padėjėjams, R. T. apgaule UAB „R“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 63 387,58 Lt (18 358,31 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, būtent:

272005 m. rugpjūčio – 2005 m. spalio mėnesiais, Kauno, Vilniaus miestuose, tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant L. G. ir G. F., L. G. susitarus su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, už 10 procentų piniginį atlygį nuo išgrynintos sumos pateikti R. T. vadovaujamai UAB „R“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „R“ parduotas paslaugas ir taip sumažinti UAB „R“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, R. T. pateikė UAB „R“ rekvizitus L. G. L. G. juos pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ir nurodė, kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „R“. G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, šiuos duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Sagitta“ PVM sąskaitas faktūras, sutartis, perdavimo priėmimo aktus, pažymas: PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05024, prie jos pridedamą 2005 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/25-01, kainų pasiūlymų lentelę, pažymą apie 2005 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitas faktūras SGT Nr. 05022, SGT Nr. 05048, prie jų pridedamą 2005 m. liepos 26 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/29-02, pažymą apie 2005 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05023, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/24-03, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05045, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05021, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/09-04, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05047, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2, ir per asmenis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą, perdavė L. G., o šis gautus minėtus suklastotus dokumentus perdavė R. T. R. T., žinodamas, kad UAB „Sagitta“ realiai UAB „R“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pasirašė pats ir pateikė pasirašyti vadybininkui A. G., nežinojusiam apie tai, kad UAB „Sagitta“ paslaugų UAB „R“ nesuteikė. Pasirašytus dokumentus R. T. perdavė UAB „R“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir į juos atsižvelgti rengiant 2005 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas. UAB „R“ finansininkai, nežinodami, kad R. T. pateiktose UAB „Sagitta“ PVM sąskaitose faktūrose ir kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „R“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir UAB „R“ 2005 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas, taip 63 387,58 Lt (18 358,31 Eur) sumažindami UAB „R“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir šias deklaracijas 2005 m. rugsėjo 26 d., 2005 m. spalio 26 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Taip R. T., veikdamas su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant L. G. ir G. F., apgaule UAB „R“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 63 387,58 Lt (18 358,31 Eur) PVM.

281.7. Be to, R. T., L. G. nuteisti už tai, kad, L. G. ir G. F. veikiant kaip padėjėjams, R. T. apgaule UAB „R“ naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti 52 823 Lt (15 298,6 Eur) pelno mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, būtent:

292005 m. liepos – 2006 m. spalio mėnesių laikotarpiu, tiksliai teisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, R. T., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant L. G. ir G. F., per L. G. už 10 procentų piniginį atlygį nuo išgrynintos sumos asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, pasiūlius pateikti R. T. vadovaujamai UAB “R“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „R“ parduotas paslaugas ir taip sumažinti UAB „R“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir pelno mokestį, R. T. sutiko tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš V. S. įsigyti ir įtraukti į UAB „R“ buhalterinę apskaitą. R. T. per L. G. arba G. F. pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, UAB „R“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „R“. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, iš R. T. per L. G. arba G. F. gautus duomenis apie tariamai UAB „R“ parduotas paslaugas per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, pateikė G. S., kuris juos įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Sagitta“ PVM sąskaitas faktūras, sutartis, perdavimo priėmimo aktus, pažymas: PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05024, prie jos pridedamą 2005 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/25-01, kainų pasiūlymų lentelę, pažymą apie 2005 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitas faktūras SGT Nr. 05022, SGT Nr. 05048, prie jų pridedamą 2005 m. liepos 26 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/29-02, pažymą apie 2005 m. liepos, rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05023, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/24-03, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05045, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05021, prie jos pridedamą 2005 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/09-04, pažymą apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 1; PVM sąskaitą faktūrą serija SGT Nr. 05047, prie jos pridedamą pažymą apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktą Nr. 2, o asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, šiuos dokumentus per G. F., L. G. pateikė R. T.. R. T., žinodamas, kad UAB „Sagitta“ realiai UAB „R“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pasirašė pats ir pateikė pasirašyti vadybininkui A. G., nežinojusiam apie tai, kad UAB „Sagitta“ paslaugų UAB „R“ nesuteikė. R. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, pateiktus UAB „Sagitta“ dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas pagal juos nėra įvykę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „R“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir 2005 m. pelno mokesčio deklaraciją. UAB „R“ finansininkai, nežinodami, kad R. T. pateiktose UAB „Sagitta“ PVM sąskaitose faktūrose ir kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „R“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir UAB „R“ 2005 m. pelno mokesčio deklaraciją, taip sumažindami 52 823 Lt (15 298,6 Eur) UAB „R“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, ir šią deklaraciją 2006 m. spalio 3 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Taip R. T., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, padedant L. G. ir G. F., apgaule UAB „R“ naudai išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 52 823 Lt (15 298,6 Eur) pelno mokesčio. 2. Nuteistojo L. G. gynėjas advokatas M. Liatukas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis L. G. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ir jį išteisinti, be to, atmesti L. G. pareikštus civilinius ieškinius bei panaikinti jam pritaikytą turto konfiskavimą. 2.1. Kasatorius nurodo, kad teismai, pripažindami L. G. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „L“ turto pasisavinimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodinėjimo taisykles, todėl bylos dalis dėl UAB „L“ turto pasisavinimo buvo išnagrinėta neišsamiai ir priimti neteisingi nuosprendžiai. Pirmosios instancijos teismas L. G. kaltę pagrindė jo veiksmais. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl L. G. kaltės pagrindė argumentu, kad jos nepaneigia aplinkybė, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išgrynintus pinigus L. G. panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kasatoriaus nuomone, teismai taip pagrįsdami kaltę tai padarė netinkamai, nes nukrypo nuo teismų praktikos. Iš teismų praktikos matyti, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Jei bendrovės vadovas turtą paėmė, kad ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, tačiau išimtinai turėdamas sumanymą jį panaudoti bendrovės poreikiams tenkinti, jo veika paprastai negali būti vertinama kaip turto pavertimas savo turtu ir negali būti kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-7-84/2012,

302K-P-78/2012). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nėra įrodymų, jog L. G. išgrynintus pinigus panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl pagal teismų praktiką negalėjo L. G. veikos kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Kasatorius pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodinėjimo pareigą perkėlė iš kaltinimo gynybai, nes teismų praktikos išaiškinimas, pagal kurį bendrovės vadovas turi pagrįsti savo parodymus dėl turto panaudojimo bendrovės reikmėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012), negali būti interpretuojamas kaip reikalavimas kaltinamajam pateikti teismui įrodymus apie kiekvieno lito (euro) panaudojimą buhalteriniu tikslumu, nes tai objektyviai neįmanoma. Kasatoriaus manymu, turi būti skiriamos dvi situacijos. Viena, kai kaltinamasis tik abstrakčiai aiškina apie pinigų panaudojimo būdus, o kita, kai kaltinamojo teiginius patvirtina byloje surinkti įrodymai. Pastaruoju atveju, kaltinamojo pateikiamiems įrodymams negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip kaltinimo (prokuroro) pateiktiems įrodymams, nes kaltinamasis neturi tokių įgaliojimų kaip prokuroras. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, padarė neteisingą išvadą, kad L. G. nepateikė jokių konkrečių duomenų, kur panaudojo išgrynintus UAB „L“ pinigus, kita vertus, ignoravo L. G. aiškinimą pagrindžiančius bylos duomenis. L. G. nurodė, kad visus išgrynintus UAB „L“ pinigus panaudojo apmokėti darbininkams už atliktus darbus. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojai R. P., D. S., A. V., tačiau apeliacinės instancijos teismas liudytojo R. P. parodymus vertino kritiškai dėl to, kad jo parodymai apibūdina labai trumpą laikotarpį, o liudytojų D. S., A. V. parodymus dėl to, kad jie negali būti laikomi tiesioginiais įrodymais apie grynųjų pinigų panaudojimo aplinkybes. Anot kasatoriaus, toks vertinimas yra nelogiškas, nes neįmanoma reikalauti, kad R. P., praėjus beveik dešimčiai metų po įvykio, tiksliai nurodytų kiek gavo grynų pinigų iš L. G., arba pateiktų kokius nors konkrečius tai patvirtinančius dokumentus. Liudytojai D. S. ir A. V. davė parodymus, kad su darbininkais buvo nuolat atsiskaitoma grynaisiais, todėl, jei šių liudytojų parodymai teismui neatrodė įtikinami, teismas turėjo imtis visų įstatymuose numatytų priemonių nustatyti daugiau UAB „L“ darbuotojų ir juos dėl šios aplinkybės apklausti. Pažymėtina, kad L. G. aiškinimą apie išgrynintų UAB „L“ pinigų panaudojimą patvirtina ir protokolas dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad tiriant bylą ir nagrinėjant ją teisme, pažeidžiant BPK 2 straipsnio reikalavimus, minėtame protokole nurodomos aplinkybės detaliau nebuvo tiriamos. Dėl to darytina išvada, kad pareigūnai neatliko veiksmų tyrimo versijai patikrinti ir ne L. G. yra kaltas dėl negalėjimo pateikti jį teisinančius įrodymus, nes tokią versiją iškėlė tik teisme. Kasatorius pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas byloje truko ilgai ir dėl to tai, kad negalima nustatyti kai kurių L. G. teisinančių aplinkybių, negali būti vertinama L. G. nenaudai. Tinkamai neištyrus aplinkybės, ar L. G. grynaisiais mokėjo atlyginimus fiziniams asmenims, kurie nelegaliai atliko statybos ir remonto darbus UAB “R ir p“, UAB „L“, UAB „A“, UAB „R“ statybos objektuose, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai nustatė L. G. tyčios turinį ir kryptingumą, todėl padarė neteisingas išvadas dėl L. G. veikos atitikties BK 183 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Kasatorius pažymi, kad turto pasisavinimas yra materiali sudėtis, todėl teismas privalėjo nustatyti nusikalstama veika padarytą realią žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala tai turto netekimas arba jo sugadinimas, todėl vien tai, kad įmonė pervedė pinigus kitai įmonei, nereiškia žalos padarymo, jei už pervestus pinigus įmonė gavo kokį nors ekvivalentą arba tie pinigai, kad ir neteisėtai, buvo panaudoti įmonės naudai (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Dėl to šiuo atveju yra labai svarbi turto savininko pozicija. Nelogiška teigti, kad įmonei nusikaltimu padaryta žala, jei įmonė pati savęs nelaiko patyrusia žalą. Šioje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo L. G. nebuvo pareikštas, todėl teismai turėjo vertinti šią aplinkybę, tačiau to nepadarė. Dėl to teismai tinkamai neištyrė bylos aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje teismų nurodytas motyvas, kad UAB „L“ civilinio ieškinio nepadavė, nes buvo parduota, nepagrįstas, nes įmonės pardavimas kaip tik sukūrė prielaidas įmonei įgyvendinti savo teisę reikšti civilinį ieškinį, nes L. G. jos nebekontroliavo. Pažymėtina, kad UAB „L“ po pardavimo ir visą bylos nagrinėjimo laiką nebuvo likviduota. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad jei žalos patyrusio asmens pozicija yra nesvarbi, tampa apskritai neaišku, kokie įrodymai turi patvirtinti, kad žala nepadaryta.

312.2. Kasatorius teigia, kad, pripažindami L. G. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės turtinės prievolės panaikinimo UAB „L“ naudai (296 141 Lt (85 768,36 Eur) PVM mokestis), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, be kita ko, veikai padaryti buvo panaudoti tiksliai nenustatyti UAB „Arvasanta“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apgaulė reiškėsi įtraukiant į buhalterinę apskaitą suklastotas UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ PVM sąskaitas faktūras. Anot kasatoriaus, šios teismų išvados vertintinos kaip spėjimai ir prielaidos, nes UAB „Arvasanta“ PVM sąskaitų faktūrų byloje nėra, o specialistė, atlikusi tyrimą, tokių PVM sąskaitų faktūrų taip pat nematė, todėl jų nevertino. Dėl to byloje negalima daryti neginčytinos išvados, kad tokios PVM sąskaitos faktūros egzistavo ir buvo panaudotos įvykdant sukčiavimą. Be to, byloje, kaip to reikalauja BPK įrodinėjimo nuostatos, nebuvo nustatyta ir aplinkybė, kad į UAB „L“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos kokios nors fiktyvios PVM sumos pagal PVM sąskaitas faktūras ar kitokius mokėjimus. Iš 2010 m. spalio 8 d. specialisto išvados matyti, kad UAB „L“ tik galėjo į pirkimo PVM atskaitą įtraukti 296 141 Lt (85 768,36 Eur) PVM sumą, o apklausiama specialistė paaiškino, kad ji pati netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių, ar į UAB „L“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti kokie nors mokėjimai, atlikti UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“. Iš UAB „L“ PVM deklaracijų matyti, kad šiose deklaracijose nėra nurodoma, iš kokių ūkio subjektų gautos ir kokiems ūkio subjektams mokėtos PVM sumos yra įtrauktos į atitinkamas deklaracijos eilutes. Specialistė išvadoje pripažino, kad byloje iš viso nėra UAB „L“ buhalterinių dokumentų ir registrų už 2005 m., o už 2004 m. pateikti tik pirkimo-apmokėjimo registrai, neatspindintys PVM atskaitymo ir PVM sudarančių sumų. Iš ekspertės kvalifikaciją turinčios E. J. konsultacinės išvados matyti, kad, pagal byloje esančius duomenis, negalima daryti išvados, jog nurodytos sumos buvo įtrauktos į apskaitą. Dėl to byloje buvo prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų, kuriuos teismas, siekdamas patikimai nustatyti reikšmingas teisingai bylai išspręsti aplinkybes, turėjo pašalinti, bet to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad L. G. teisme parodė, jog nedavė nurodymo į UAB „L“ buhalterinę apskaitą įtraukti UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ naudai mokėtas sumas ir neperdavė jokių tai patvirtinančių dokumentų, o apklausiama UAB „L“ buhalterė negalėjo patvirtinti, kad į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė pirmiau nurodytų įmonių naudai mokėtas pinigų sumas. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 3 dalį PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, kuria jis gali ir nesinaudoti. Dėl to vien PVM išskyrimas PVM sąskaitoje faktūroje ar mokėjimo kitam ūkio subjektui įvykdymas nesukuria teisinio pagrindo išvadai, kad šios PVM sumos buvo įtrauktos į PVM atskaitą ir deklaraciją. Kasatoriaus nuomone, nesant PVM sąskaitų faktūrų, nėra ir pagrindo specialistei A. S. savo išvadoje vadovautis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsniu ir nuo UAB „Arvasanta“ pervestos sumos skaičiuoti PVM 18 proc. mokesčio tarifą, nes šis įstatymo straipsnis visiškai nenumato, kad, nesant PVM sąskaitų faktūrų, mokestį galima skaičiuoti pagal analogiją. Bylą nagrinėję teismai netyrė, ar UAB „L“ naudojosi teise į PVM atskaitą UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ mokėjimų atveju, iš kokių konkrečių sumų ši atskaita susideda, nors ši aplinkybė yra esminė. Kasatorius nurodo, kad neturėdama PVM sąskaitų faktūrų UAB „L“ apskritai negalėjo į pirkimo PVM atskaitą įtraukti jokios PVM sumos ar pagal pervestas UAB „Arvasanta“ pinigų sumas išskirti PVM bei įtraukti jį į PVM atskaitą, nes tai prieštarautų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymui, pagal kurį į PVM atskaitą galima įtraukti tik pagal PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą PVM sumą. Bylą nagrinėję teismai netinkamai šiam kaltinimui taikė BK 182 straipsnio 2 dalį ir dėl to, kad netinkamai nustatė kaltę. Iš teismų praktikos matyti, kad, nustačius, jog kaltininkas, įtraukdamas suklastotas PVM sąskaitas faktūras į bendrovės buhalterinę apskaitą, turėjo sumanymą vėliau jų duomenis panaudoti PVM deklaracijoje ir taip apgaule sumažinti mokėtiną PVM sumą, jo veika kvalifikuojama tik kaip pasikėsinimas sukčiauti, o tokio sumanymo nenustačius, kaltininko veika kaip pasikėsinimas sukčiauti paprastai nekvalifikuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). Kasatoriaus nuomone, L. G., R. P. parodymai, 2008 m. vasario 20 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo duomenys patvirtina, kad L. G. tikslas buvo ne sukčiauti PVM mokesčio srityje, o gauti neapskaitytų pinigų, kuriuos būtų galima panaudoti atsiskaitant su darbuotojais už jų UAB „L“ naudai atliktus statybos darbus, tačiau teismai į tai neatsižvelgė.

322.3. Kasatorius nurodo, kad, pripažindami L. G. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės turtinės prievolės išvengimo (64 474 Lt (18 672,96 Eur) pelno mokestis), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Anot kasatoriaus, teismų išvada, kad UAB „L“ apgaule sumažino mokėtiną pelno mokestį, vertintina tik kaip spėjimas ir prielaida, nes išvada dėl apgaule sumažinto pelno mokesčio grindžiama tik specialisto išvada Nr. 5-1/119, kurioje nurodyta, kad UAB „L“ tik galėjo įtraukti 429 829 Lt sąnaudų, nuo kurių tik galėjo sumažinti 64 474 Lt (18 672,96 Eur) mokėtiną pelno mokestį. Specialistė A. S. iš esmės pripažino, kad išvados teiginiai yra santykiniai, nes UAB „L“ 2004 m. sąnaudų realumo ji netyrė, jai nebuvo pateikti UAB „L“ 2004-2005 m. sąnaudų pripažinimo apskaitos registrai, o iš finansinės atskaitomybės dokumentų negalima pasakyti, iš ko konkrečiai susideda atitinkamos įmonės sąnaudos. Dėl to negalima paneigti, kad į 2004 m. UAB „L“ sąnaudas galėjo būti neįtrauktos UAB „Plastera“ mokėtos sumos. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad joje buvo apskaičiuotas tik UAB „L“ mokėtinas mokestis už 2004 m., kai UAB „L“ atliko mokėjimo pavedimus UAB „Plastera“, o pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. G. sukčiavimas pelno mokesčio srityje pasireiškė ir atliekant mokėjimus UAB „Arvasanta“. Apeliacinės instancijos teismas šio prieštaravimo neištaisė. Kasatorius nurodo, kad byloje buvo gauta ir konsultacinė specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad negalima patikimai nustatyti, kokią sumą nuo į UAB „Plastera“ sąskaitą pervestų sumų UAB „L“ įtraukė į savo 2004 m. sąnaudas, kiek sumažino mokėtiną PVM mokestį. Esant situacijai, kai byloje buvo dvi viena kitai prieštaraujančios specialistų išvados ir kai specialisto išvadoje Nr. 5-1/119, kuria rėmėsi teismas, pateiktos išvados vertintinos tik kaip prielaidos, teismas turėjo imtis veiksmų pašalinti prieštaravimus pasitelkdamas specialiąsias žinias, tačiau to nepadarė. Abejonių L. G. naudai taip pat neaiškino. Dėl to darytina išvada, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį L. G. dėl šio kaltinimo pagrindė spėjimu ir prielaidomis. Kasatoriaus nuomone, teismas, spręsdamas dėl to, ar ši L. G. veika vertintina kaip sukčiavimas, nenustatė L. G. kaltės, nes, kaip jau minėta, L. G. tikslas buvo gauti UAB „L“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų, o ne apgaule sumažinti mokėtiną pelno mokesčio sumą.

332.4. Kasatorius nurodo, kad pripažindami L. G. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės PVM (92 287,98 Lt) įgijimo apgaule (didelės vertės turtinės prievolės (92 287,98 Lt (26728,45 Eur) PVM mokesčio) išvengimo apgaule), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. G. apgaule įgijo lėšas, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. G. išvengė prievolės sumokėti PVM mokestį. Anot kasatoriaus, šios teismų išvados nepagrįstos, nes vien tai, kad UAB „Sagitta“ nesuteikė jokių paslaugų UAB „A“, o ši pagal galbūt suklastotus dokumentus pervedė UAB „Sagitta“ 605 000 Lt (175 220,11 Eur), nesuteikia vienareikšmiško pagrindo išvadai, kad L. G. įgijo valstybės biudžetui priklausančius pinigus ar išvengė prievolės nuo šios sumos sumokėti PVM, nes prievolė nuo šios sumos sumokėti PVM atsirado ne L. G., o UAB „Sagitta“. Tiriant bylą ir nagrinėjant ją teisme, nebuvo aiškinamasi, ar UAB „Sagitta“ sumokėjo šią pinigų sumą, taip pat tai, ar UAB „Sagitta“ neturėjo PVM permokos, leidusios jai įsiskaityti mokėtiną PVM, nors šios aplinkybės yra esminės vertinant UAB „A“ teisę į PVM atskaitą ir mokestinės žalos valstybės biudžetui padarymą. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į teismų pozicijos nenuoseklumą. Šioje byloje, kai kalbama apie UAB „A“ pervestus pinigus UAB „Sagitta“ pagal galbūt suklastotus dokumentus ir taip išgrynintus pinigus bei jų perdavimą L. G., šiam nėra inkriminuojamas turto pasisavinimas, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad išgryninti pinigai buvo panaudoti UAB „A“ naudai, o tada, kai kalbama apie UAB „L“ pinigų pervedimą pagal galbūt suklastotus dokumentus ir taip išgrynintus pinigus bei jų perdavimą L. G., net akivaizdūs įrodymai, patvirtinantys pinigų panaudojimą UAB „L“ naudai, imami ignoruoti. Kasatoriaus nuomone, tai rodo, kad byloje taikyti du skirtingi įrodymų standartai, o tai iš esmės pažeidžia įrodinėjimo taisykles. Be to, šioje byloje, esant dviem identiškoms veikoms, kaltinimas UAB „A“ atveju yra suformuluotas klaidingai, nes nėra aišku, kieno naudai L. G. išvengė turtinės prievolės, t. y. savo ar UAB „A“ naudai. Jei UAB „A“ naudai, tai teismas turėjo pasisakyti dėl UAB „A“ baudžiamosios atsakomybės, o jei L. G. naudai, neaišku, kodėl tokiu pačiu atveju prievolė išvengiama jau ne L. G., o UAB „L“ naudai.

34Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą L. G. veiką kvalifikuodami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį dėl bendrininkavimo pasisavinant UAB „R“ turtą, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo R. T. UAB „R“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti 63 387,58 Lt (18 358,31 Eur) PVM mokestį. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes L. G. užsakė suklastotas PVM sąskaitas faktūras, jas gavo ir perdavė R. T., taip pat dalyvavo pinigų išgryninimo procese. Pagal teismų praktiką ir baudžiamosios teisės teoriją bendrininkavimas galimas tik tada, kai bendrininkus vienija bendras psichinis santykis su bendrai daroma nusikalstama veika ir jos padariniais. Dėl to asmens veika vertinama kaip padėjėjo tik tada, kai nustatoma, kad padėjėjas, padėdamas vykdytojui įvykdyti nusikaltimą, kartu su vykdytoju vienodai suprato vykdomo veiksmo neteisėtumą, iš to kylančius padarinius ir tokių padarinių bendrai norėjo. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad L. G., padėdamas išgryninti pinigus, žinojo, jog R. T. jų nepanaudos UAB „R“ naudai, taip pat tai, kad L. G. siekė kokios nors mokestinės naudos UAB „R“. Vien tai, kad L. G. galėjo padėti R. T. gauti grynųjų pinigų, savaime nereiškia, kad L. G. ir R. T. siejo bendra tyčia. Nenustačius bendros tyčios, nėra pagrindo išvadai, kad L. G. buvo R. T. bendrininku šiam padarant BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

352.5. Kasatorius nurodo, kad išdėstyti argumentai atskleidžia, jog L. G. buvo nuteistas nepagrįstai, todėl, L. G. išteisinus, civiliniai ieškiniai atmestini arba paliktini nenagrinėti.

362.6. Kasatorius nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad L. G. taikytinas turto konfiskavimas. Pasak kasatoriaus, L. G. yra nuteistas nepagrįstai, todėl taikyti turto konfiskavimą nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad L. G. už UAB „R“ turto pasisavinimą yra nuteistas tik kaip padėjėjas, o skundžiamuose nuosprendžiuose nėra duomenų, kad L. G. gavo visą ar dalį išgrynintų UAB „R“ pinigų. Už šios veikos padarymą yra nuteistas R. T. Įvertinus tai, kad turto konfiskavimo paskirtis yra paimti iš asmens viską, ką jis yra gavęs iš nusikalstamos veikos padarymo, už UAB „R“ turto pasisavinimą turto konfiskavimas turi būti taikomas tik R. T. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnį, nes nutarė lygiomis dalimis konfiskuoti nuteistųjų turtą. Šis sprendimas nukrypsta nuo teismų praktikos, pagal kurią konfiskuotini sukčiavimo bendrininkų iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai ar išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nustatoma ne pagal nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo taisykles, bet pagal bylos duomenis dėl kiekvienam bendrininkui tekusios pinigų sumos ar turto. Tiems duomenims taikomos visos BPK 20 straipsnio taisyklės, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl turto konfiskavimo lygiomis dalimis, kai neįmanoma nustatyti kiekvienam bendrininkui tekusios dalies, prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2010, 2K-358/2013).

373. Nuteistasis R. T. kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti.

383.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtiną nekaltumo prezumpcijos principą. Dėl jo kaltės liko daug abejonių ir prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti ir kurių teismas nevertino jo, kaip kaltinamojo, naudai. Dėl visų šių abejonių buvo pasisakyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau teismas konstatavo, kad jo veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje aprašytų nusikalstamų veikų sudėtis, nenurodydamas beveik jokių motyvų ir nevertindamas bylose surinktų įrodymų visumos. Abejonės ir prieštaravimai buvo išdėstyti ir apeliaciniame skunde, tačiau šios instancijos teismas jų nepašalino, jo, kaip kaltinamojo naudai, neaiškino. Ypatingas kasacinio teismo dėmesys atkreiptinas į šias aplinkybes. Pirma, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje skirtingai nurodė aplinkybes, susijusias su pinigų jam perdavimu. Vienoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad pinigus jam perdavė L. G., o kitoje – kad G. F. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nustatyta nė vieno fakto, kad pinigai būtų jam perduoti. Antra, teismas nepagrįstai nurodė, kad G. F. vaidmuo nustatytas pagal liudytojo G. S. parodymus. Iš G. S. parodymų matyti, kad šis liudytojas jo, R. T., nepažįsta, jokių sąsajų tarp jo ir G. F. nenurodė. Kiti liudytojai jo taip pat nepažinojo, todėl ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia jo kaltę. Trečia, teismas nepagrįstai rėmėsi L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes šis asmuo savo parodymų teisme nepatvirtino, teismas motyvuotai nepasisakė, kodėl dalimi L. G. parodymų teisme remiasi, o kitą dalį atmeta, šie parodymai nebuvo ištirti teismo posėdyje, duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ketvirta nuosprendžiuose nebuvo nurodyta, kodėl nevertinami ir atmetami šie byloje surinkti įrodymai. Liudytojas G. S. teisme parodė, kad R. T. nėra matęs arba neatsimena, o ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas tiesiogiai nurodė, kad R. T. nepažįsta, jokių reikalų su juo asmeniškai nėra turėjęs. Liudytojai V. S., T. T., R. J. M., E. Ž., R. P., K. K., R. P., D. S. teisme taip pat parodė, kad R. T. nepažįsta, su juo jokių reikalų nėra turėję. Jis viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kuriais paaiškino, kad į nusikalstamos veikos padarymą L. G. buvo įtrauktas prieš savo valią. L. G. ir G. F. teisme šių jo parodymų nepaneigė. Liudytojas R. P. patvirtino tik tai, kad pas L. G. atliko apdailos darbus be darbo sutarties, kad buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais be jokių dokumentų. Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nebuvo užfiksuoti jokie jo tiesioginiai ar telefoniniai kontaktai su G. S., G. F. ar kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, taip pat neužfiksuota jokio pinigų jam perdavimo nei iš L. G., nei iš G. F., nei iš kitų asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas. Kasatorius pažymi, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokole yra duomenų, jog L. G., realiai organizuodamas statybos ir remonto darbus UAB „R“ vardu, organizavo UAB „R“ statybos ir remonto darbų priėmimo-perdavimo aktų surašymą, taip pat L. G. iš UAB „Sagitta“ bei kitų bendrovių gautomis lėšomis atsiskaitė su fiziniais asmenimis, kurie įvairiuose, tarp jų ir UAB „R“, statybos objektuose nelegaliai atliko statybos ir remonto darbus. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį, kad teismai tiesiog perrašė kaltinamajame akte nurodytus įrodymus, visiškai neanalizuodami įrodymų, kuriais rėmėsi nuosprendžiuose, patikimumo, todėl padarė esminį BPK pažeidimą. Kasatoriaus nuomone, byloje surinktų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad jo parodymai apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nėra paneigti, jais netikėti teismas neturėjo teisinio pagrindo, todėl teismas netinkamai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas buvo pažeistas ir iš esmės įpareigojus jį įrodinėti savo nekaltumą.

393.2. Kasatorius tvirtina, kad 2005 m. rugsėjo 26 d. teikiant PVM deklaraciją jam nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „Sagitta“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų neatliko. Jo įsitikinimu, deklaracijos duomenys buvo teisingi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis, pateikdamas šią PVM deklaraciją, siekė apgaule UAB „R“ naudai panaikinti turtinę prievolę, t. y. sumokėti 50 311, 37 Lt pirkimo PVM į valstybės biudžetą, ir tokią jo veiką vertinti kaip sukčiavimą. Informacija apie tai, kad UAB „Sagitta“ darbų neatliko, teikiant PVM deklaraciją 2005 m. spalio 26 d. jam buvo žinoma, tačiau dėl tokios jo veikos UAB „R“ naudai buvo panaikinta turtinė prievolė sumokėti į valstybės biudžetą tik 13 076,21 Lt (3 787,13 Eur), o tokio dydžio prievolės panaikinimas kvalifikuotinas tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Šis nusikaltimas nėra sunkus, už jo padarymą numatyta penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Nuo padaryto nusikaltimo praėjau daugiau nei penkeri metai, todėl ši bylos dalis jam nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. R. T. mano, kad turėtų būti išteisintas dėl turtinės prievolės išvengimo UAB „R“ naudai, nes ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2005 metais, o 2006 m. kovo 1 d. jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Dėl to darytina išvada, kad apie suklastotų duomenų įtraukimą į UAB „R“ buhalterinę apskaitą buvo žinoma ne tik jam, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Taigi akivaizdu, kad jis negalėjo duoti ir nedavė nurodymo įmonės finansininkams pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingai užpildytą pelno mokesčio deklaraciją. Jei finansininkai būtų jį informavę apie tai, jog pelno mokesčio deklaraciją teiks pagal 2005 m. pateiktus duomenis, jis būtų užkirtęs tam kelią. Iš to darytina išvada, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti šią veiką ir jis dėl šio kaltinimo sukčiavus išteisintinas.

403.3. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai sprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą, nes nustatę, kad jis nusikalstamas veikas padarė padedant L. G. ir G. F., turėjo turtinės žalos atlyginimą priteisti solidariai iš visų kaltų asmenų.

413.4. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir turto konfiskavimą reglamentuojantį BK 72 straipsnį. Šioje byloje teismas nustatė, kad žala padaryta bendrais jo, L. G. ir G. F. veiksmais, todėl nutarė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą konfiskuoti iš jų solidariai. Šis sprendimas negalimas, nes neatitinka BK 72 straipsnio nuostatų prasmės ir pagrindinių BK 2 straipsnyje įtvirtintų baudžiamosios atsakomybės nuostatų, kuriose pabrėžiamas individualus baudžiamosios atsakomybės pobūdis. Nustatant konfiskuotiną turto sumą, turi būti atsižvelgiama į tai, kokią konkrečią naudą gavo kiekvienas asmuo, koks kiekvieno jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką ir kitus duomenis, reikšmingus konkrečiai gautai naudai nustatyti. Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta nauda ir jos dydis visais atvejais yra byloje įrodinėtinos aplinkybės. Į šias nuostatas bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė.

423.5. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20, 305 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi turėti objektyvų pagrindą, t. y. remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu; įrodymai turi būti vertinami išsamiai ir nešališkai; vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys; teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2013), nes nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, padarė klaidingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė BPK 20 straipsnio pažeidimų. Šio straipsnio taisyklės buvo pažeistos ir nukrypta nuo teismų praktikos nepašalinus anksčiau skunde nurodytų prieštaravimų, nevisiškai palyginus liudytojų parodymus, o vadovaujantis tik tais parodymais, kurie pagrindžia jo, R. T., kaltę nepasisakant dėl tų įrodymų, kurie jį teisina.

434. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Marius Švanas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo L. G. gynėjo advokato M. Liatuko ir nuteistojo R. T. kasacinius skundus atmesti.

444.1. Prokuroras nurodo, kad su kasaciniais skundais sutikti negalima, nes juose išdėstyti argumentai bei prašymai yra nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai yra pagrįsti ir teisėti. Šioje byloje nustatytas UAB „L“ turto pasisavinimo mechanizmas pasireiškė tuo, kad šios bendrovės pinigai buvo pervedami į UAB „Plastera“, UAB „Arvasanta“, UAB „Euroverslas“ banko sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, vėliau paimant pinigus atgal grynaisiais, pasinaudojant bankomatais. Iš bankomatų paimtus pinigus kiti bendrininkai per G. F. arba tiesiogiai perduodavo L. G. Pagal teismų praktiką kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-411/2012). L. G. teiginiai, kad jis visus išgrynintus pinigus panaudojo įmonės reikmėms, nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis, tuo tarpu teismų praktikoje pabrėžiama, kad pinigų panaudojimas įmonės reikmėms turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti proceso veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012,

452K-P-78/2012). Liudytojų R. P., A. V., D. S. parodymai, priešingai nei teigia L. G. gynėjas, nepatvirtina nuteistojo parodymų, nes remtis jais kaip pagrindiniu įrodymu sprendžiant dėl 1 928 175,91 Lt (558 438,34 Eur) panaudojimo, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad versiją apie grynųjų pinigų panaudojimą atlyginimams mokėti L. G. iškėlė tik teisme. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad būtent ši aplinkybė pasunkino galimybę surinkti nuteistojo L. G. gynybos versiją patvirtinančius duomenis proceso veiksmais.

464.2. Prokuroro nuomone, nepagrįsti kasacinių skundų argumentai, kad byloje nėra įrodyta, jog R. T., padedant L. G., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „R“ turtą – 415 540,79 Lt. UAB „R“ turto pasisavinimo mechanizmas buvo analogiškas UAB „L“ turto pasisavinimui, o byloje surinkti įrodymai jį patvirtina.

474.3. Prokuroras nesutinka su L. G. gynėjo skundo argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog šis apgaule UAB „L“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 296 141 Lt (85 768,36 Eur) PVM ir apgaule UAB „L“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 64 474 Lt (18 672,96 Eur) pelno mokesčio. Byloje nustatyta, kad UAB „L“ su UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ neatliko ūkinių operacijų dėl paslaugų įsigijimo, todėl, šių bendrovių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras įtraukus į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, buvo sudarytos sąlygos nepagrįstai padidinti UAB „L“ sąnaudas bei siekti mokestinės naudos, sumažinant mokesčius biudžetui. Priešingai nei nurodoma L. G. gynėjo kasaciniame skunde, išvadą, kad UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas ir UAB „Arvasanta“ sąskaitos buvo įtrauktos į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, patikimai patvirtino liudytoja J. L., kuri nurodė, kad visus dokumentus apie finansines operacijas su kitomis įmonėmis įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, kad UAB „L“ turėjo sandorių su UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“ ir UAB „Arvasanta“.

484.4. Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat pagrįstai padarė išvadą, kad R. T., veikdamas su L. G. ir G. F., apgaule UAB „R“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 63 387,58 Lt (18 358,31 Eur) PVM bei apgaule UAB „R“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 52 823 Lt (15 298,6 Eur) pelno mokesčio. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia R. T. aiškinimą, kad jis nežinojo apie tai, jog UAB „Sagitta“ jokios veiklos nevykdo, taip pat L. G. parodymus, kad jis neturi nieko bendra su R. T. veikla dėl UAB „Sagitta“.

494.5. Prokuroro nuomone, pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad L. G., padedant G. F., apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 92 287,98 Lt (26728,45 Eur) PVM. Šią teismo išvadą pagrindžia specialisto išvada, nuteistojo L. G., liudytojų A. V., J. L. parodymai, techninių priemonių atliekant operatyvinius veiksmus panaudojimo protokolai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. L. G. gynėjo skundo argumentas, kad byloje nebuvo tiriama, ar UAB „Sagitta“ arba kas nors kitas už šią įmonę nesumokėjo į biudžetą PVM nuo UAB „A“ pervestų sumų, atmestinas, nes UAB „Sagitta“ negalėjo mokėti PVM į biudžetą, nes nevykdė jokios veiklos, o tik išrašė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras.

504.6. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai faktines bylos aplinkybes ištyrė išsamiai, jas įvertino teisingai ir L. G. bei R. T. veikas tinkamai kvalifikavo. Kasatorių argumentai dėl BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, šališko tik kaltinančių įrodymų vertinimo, nepakankamai motyvuotų išvadų ir kiti yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, ištyręs įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, kad nuteistųjų R. T., L. G. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta, o proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis nėra pagrindas konstatuoti, kad padaryti esminiai BPK pažeidimai.

514.7. Prokuroras nesutinka su kasacinių skundų argumentais, kad BK 72 straipsnio nuostatos byloje buvo pritaikytos netinkamai. Byloje nustatyta, kad L. G., veikdamas kartu su G. S., V. S. ir M. L., padedant G. F., pasisavino didelės vertės UAB „L“ turtą – 1 928 175,91 Lt (558 438,34 Eur), o R. T., veikdamas su G. S., V. S. ir M. L., padedant G. F. ir L. G., pasisavino didelės vertės UAB „R“ priklausantį turtą – 415 540,79 Lt. Taigi nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „L“ ir UAB „R“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padarytų veikų rezultatas ir atitiko vieną iš BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų konfiskuotino turto rūšių. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumą dėl turto konfiskavimo taikymo solidariai visiems nuteistiesiems nenurodant tokio sprendimo motyvų, nurodydamas aiškius ir pagrįstus tokio sprendimo motyvus.

524.8. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasaciniai skundai netenkintini, o skundžiami nuosprendžiai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

535. Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

54Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

556. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

566.1. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

576.2. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad turto pasisavinimu gali būti pripažįstami ir tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kvalifikuojant šio fizinio asmens veiksmus pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (pvz., tai, kad buvo paimti pinigai, pervesti pagal fiktyvius sandorius, kad jų paėmimas ir panaudojimas neparodytas įmonių apskaitos dokumentuose), bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas kitai įmonei (įmonėms) pagal fiktyvius sandorius pervestus jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008,

582K-163/2009, 2K-P-78-2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012, 2K-428/2014). Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje.

596.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi UAB “R ir p“ direktorius L. G.), UAB „R“ (įregistruota 2005 m. kovo 17 d. direktorius R. T.) ir „A“ (įregistruota 2005 m. liepos 28 d. direktorius A. V.) steigėjas ir akcininkas buvo L. G. UAB „A“ realiai vadovavo L. G., nes buvo jos steigėjas ir vienintelis akcininkas, o direktorius A. V. buvo jo svainis. Visų minėtų bendrovių veiklos pobūdis – statybos darbai.

60Nagrinėjamoje byloje nustatyti tokie UAB „L“ ir UAB „R“ turto pasisavinimo mechanizmai:

61UAB „L“ direktorius L. G. veikdamas kartu su bendrininkais panaudojant fiktyvias (realios veiklos nevykdančias) bendroves – UAB „Arvasanta“, UAB „Plastera“ ir UAB „Euroverslas“, kurios pateikė suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, jog minėtos bendrovės neva pardavė, o UAB „L“ neva nupirko paslaugų už 1 928 175,91 Lt (558 438,34 Eur). Šie pinigai už fiktyvius sandorius buvo pervesti į fiktyvių bendrovių sąskaitas, išgryninti, 10 procentų nuo sumos liko bendrininkams, išgryninusiems pinigus, o likusi suma perduota L. G., kurią jis pasisavino panaudodamas asmeniniams poreikiams;

62UAB „R“ direktorius R. T., veikdamas kartu su bendrininkais, padedant L. G. ir G. F., panaudojo fiktyvią (realios veiklos nevykdančias) bendrovę – UAB „Sagitta“, kuri pateikė suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, jog minėta bendrovė neva pardavė, o UAB „R“ neva nupirko paslaugų už 415 540,79 Lt. Šie pinigai už fiktyvius sandorius buvo pervesti į fiktyvios bendrovės sąskaitą, išgryninti, 10 procentų nuo sumos liko bendrininkams, išgryninusiems pinigus, o likusi suma perduota R. T., kurią jis pasisavino panaudodamas asmeniniams poreikiams.

636.4. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus – nuteistojo L. G. gynėjo – dėmesį, kad jo ginamasis L. G. realiai vadovavo UAB „A“ ir kartu su bendrininkais panaudojo fiktyvią (realios veiklos nevykdančią) bendrovę – UAB „Sagitta“, kuri pateikė suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, jog ši bendrovė neva pardavė, o UAB „A“ neva nupirko paslaugų už 605 000 Lt (175 220,11 Eur); šiuos pinigus už fiktyvius sandorius pervedus į fiktyvios bendrovės sąskaitą jie buvo išgryninti, 10 procentų nuo sumos liko bendrininkams, išgryninusiems pinigus, o likusi suma perduota L. G. Tačiau L. G. nebuvo kaltinamas, kad jis pasisavino minėtus UAB „A“ pinigus, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta (liudytojų R. P., D. S., A. V. parodymai, operatyvinių veiksmų metu – klausantis telefoninių pokalbių – gauti duomenys), kad jis kaip fizinis asmuo, pasitelkęs nenustatytus fizinius asmenis, atliko statybos darbus ( - ), už kuriuos grynais atsiskaitė su darbininkams. Taigi minėti duomenys patvirtino, kad L. G. tik UAB “A“ išgrynintus pinigus panaudojo jos reikmėms.

646.5. Nuteistieji L. G. ir R. T. tvirtino, kad jų vadovaujamų bendrovių atitinkamai UAB „L“ ir „R“ išgrynintus pinigus ne pasisavino, o panaudojo šių bendrovių (atitinkamai UAB „L“ ir „R“) reikmėms – mokėjo didesnius atlyginimus grynaisiais darbuotojams bei asmenims, atlikusiems apdailos darbus. Kasatoriai teigia, kad byloje yra duomenų (liudytojų R. P., D. S., A. V. parodymai, operatyvinių veiksmų metu – klausantis telefoninių pokalbių – gauti duomenys), jog L. G. ir R. T. išgrynintus pinigus panaudojo jų vadovaujamų bendrovių reikmėms – atsiskaitymui grynaisiais su darbuotojais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai minėtus duomenis ištyrė, juos vertino ir motyvuotai atmetė, nes nenustatė, kad šie duomenys būtų susiję su UAB „L“ ir „R“ objektuose vykdomais darbais. Minėta, kad kasatorių nurodyti duomenys patvirtino, jog L. G. tik UAB „A“ išgrynintus pinigus (605 000 Lt) panaudojo jos reikmėms, todėl L. G. nekaltintas šių pinigų pasisavinimu.

65Jau buvo minėtas UAB „R“ turto pasisavinimo mechanizmas ir tai buvo daroma su direktoriaus R. T. žinia ir aktyviais veiksmais. Kasatoriaus R. T. nurodytą pirmosios instancijos teismo padarytą procesinį pažeidimą, kad ne visi L. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais iš dalies buvo grindžiama jo kaltė, buvo perskaityti, ištaisė apeliacinės instancijos teismas juos perskaitęs, kuris, dar kartą įvertinęs surinktus įrodymus, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad L. G. UAB „R“ išgrynintus pinigus perdavė R. T. Teisme R. T. iš esmės pripažino, kad gaudavo iš L. G. UAB „R“ išgrynintus pinigus. Žemesnės instancijos teismai tirdami ir vertindami byloje surinktus įrodymus esminių BPK pažeidimų nepadarė, laikėsi analogiškose bylose suformuotos teismų praktikos. Kolegijos nuomone, kai bendrovių vadovai disponuoja išgrynintomis pinigų sumomis ir teigia, jog jais buvo atsiskaitoma (metus laiko UAB „L“ atveju) grynaisiais tiek su bendrovės, tiek su nelegaliais darbuotojais, tokiais atvejais jie turi pateikti nelegalios buhalterijos išlaidų knygas apie išmokėtas sumas konkretiems asmenims, nes akivaizdu, kad tokios sumos (1 928 175,91 Lt (558 438,34 Eur) ir 415 540,79 Lt) negalėjo būti mokamos jų neapskaitant, be to, tik tokius duomenis galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tokių duomenų nuteistieji L. G. ir R. T. nepateikė, todėl jų versijos, kad jie išgrynintus pinigus panaudojo jų vadovaujamų bendrovių reikmėms, pagrįstai atmestos.

666.6. Teismas nustatė ir tai, kad išgrynintais pinigais disponavo būtent nuteistieji L. G. (UAB „L“ pinigai) ir R. T. (UAB „R“ pinigai), be to, R. T. UAB „R“ pinigus pasisavinti padėjo L. G. ir G. F. Nustatyta, kad minėti nuteistieji išgrynintus pinigus panaudojo asmeniniams poreikiams, o ne jų vadovaujamų bendrovių reikmėms, todėl akivaizdu, kad pasisavinus bendrovių pinigus joms padaryta žala. Kasatoriaus – nuteistojo L. G. gynėjo – argumentas, kad net pati UAB „L“ nelaiko patyrusi žalos, nes nereiškė civilinio ieškinio, nepagrįstas, nes ta aplinkybė, kad žalos patyrusi bendrovė nereiškia civilinio ieškinio, nepaneigia žalos padarymo fakto. Be to, nustatyta, kad šios bendrovės vienintelis akcininkas buvo L. G., kuris kartu buvo ir direktorius. Taigi reikšti ar ne civilinį ieškinį sau pačiam, priklausė nuo L. G. valios. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo L. G. veiksmai dėl UAB „L“ pinigų, o nuteistojo R. T. veiksmai dėl UAB „R“ pinigų, kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas, kvalifikuoti teisingai. Nuteistojo L. G. veiksmai dėl padėjimo nuteistajam R. T. pasisavinti didelės vertės svetimą turtą taip pat kvalifikuoti teisingai. Pagal nustatytas bylos aplinkybes L. G. savo veiksmais dėl UAB „R“ pinigų pasisavinimo įgyvendino dalį pasisavinimo objektyviųjų požymių, todėl yra iš esmės šio nusikaltimo bendravykdytojas, o tyčia jo veiksmuose yra akivaizdi.

67Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

687. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

697.1. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu).

707.2. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

717.3. Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

727.4. Minėta, kad nuteistųjų L. G. ir R. T. nusikalstamos veikos kaip buvusio jų žinioje svetimo turto pasisavinimas kvalifikuotos teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011,

732K-7-322/2013, 2K-7-398/2013, 2K-265/2015 ir kt.) išaiškinta, kad toks šių nusikalstamų veikų padarymo būdas, koks nustatytas nagrinėjamoje byloje, suponuoja PVM sąskaitų faktūrų klastojimą ir jų įtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą. Toliau apskaita vykdoma nustatyta tvarka, už kiekvieną mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamos PVM deklaracijos. Kadangi į deklaracijas įrašomi duomenys iš suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, šie žinomai neteisingi duomenys pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip PVM mokėtojas nepagrįstai sumažina mokėtiną į biudžetą PVM sumą, pelno mokestį.

74Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą aptartu būdu galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas prekes ar paslaugas ir jų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lemia ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsiranda ne vienu metu, sukelia vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje.

757.5. L. G. gynėjo skundo argumentas, kad žemesnės instancijos teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog L. G. apgaule UAB „L“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 296 141 Lt (85 768,36 Eur) PVM ir apgaule UAB „L“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 64 474 Lt (18 672,96 Eur) pelno mokesčio, nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad UAB „L“ kuriai vadovavo L. G., su realios veiklos nevykdančiomis UAB „Plastera“, UAB „Euroverslas“, UAB „Arvasanta“ sudarė fiktyvius sandorius dėl paslaugų įsigijimo, todėl, šių bendrovių vardu išrašytas suklastotas PVM sąskaitas faktūras įtraukus į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, buvo sudarytos sąlygos nepagrįstai panaikinti turtinę prievolę į valstybės biudžetą UAB „L“ sumokėti PVM bei siekti mokestinės naudos, sumažinant pelno mokestį biudžetui. L. G. gynėjo teiginį, kad nenustatyta, jog suklastotos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, paneigė liudytoja J. L. (minėtos bendrovės buhalterė) bei kiti teismų išnagrinėti ir įvertinti bylos duomenys.

767.6. Nustatyta, kad UAB „Sagitta“ buvo fiktyvi – realios veiklos nevykdanti – bendrovė, kuri buvo naudojama suklastotiems dokumentams – PVM sąskaitoms faktūroms – kitoms įmonėms išduoti ir pagal jas pervestiems pinigams išgryninti ir tai L. G. žinojo. Taigi minėta bendrovė nemokėjo jokių mokesčių valstybei. UAB „A“ pervedus fiktyviai UAB „Sagitta“, pagal pastarosios pateiktus suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, jog minėta bendrovė neva pardavė, o UAB “A“ neva nupirko paslaugų už 605 000 Lt (175 220,11 Eur) (su PVM), šie pinigai buvo išgryninti ir perduoti L. G., kuris buvo vienintelis UAB „A“ akcininkas ir realiai ją kontroliavo. Taigi kasatorius – nuteistojo L. G. gynėjas – nepagrįstai teigia, kad nuo minėto sandorio sumos prievolė sumokėti 92 287,98 Lt (26 728,45 Eur) PVM atsirado ne jo ginamajam, o UAB „Sagitta“. Šiuo atveju turtinės prievolės sumokėti minėtą sumą PVM buvo išvengta UAB „A“ naudai, tačiau šios aplinkybės nenurodymas nuosprendžiuose nelaikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, nes nesuvaržė L. G. teisių ir nesukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Kasatorius – nuteistojo L. G. gynėjas – nepagrįstai teigia, kad tokiu atveju teismas turėjo pasisakyti dėl UAB „A“ baudžiamosios atsakomybės, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis), o ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja prokuroras (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 170 straipsnio 2 dalis).

777.7. Pagal suformuotą teismų praktiką nuteistųjų L. G. ir R. T. žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo būdas lėmė ir sukčiavimą apskaičiuojant PVM ir pelno mokestį, taip jų vadovautoms bendrovėms išvengiant didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tiek PVM, tiek pelno mokestį (šių prievolių dydžiai nurodyti nuosprendžių nustatomosiose dalyse), todėl jų veiksmai dėl inkriminuotų veikų teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

78Taigi baudžiamasis įstatymas nuteistiesiems L. G. ir R. T. pritaikytas tinkamai.

79Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

808. Kasatorių skundų esmė, kad, anot kasatorių, žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus, dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, nuteistųjų kaltę pagrindė prielaidomis. Iš esmės kasatoriai pakartoja apeliacinių skundų argumentus.

818.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateiktos išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai (teisiamųjų L. G. ir R. T. parodymai dėl išgrynintų pinigų panaudojimo). Teismas teisiamųjų L. G. ir R. T. kaltę, kad jie padarė inkriminuotus nusikaltimus, pagrindė įvertinęs bylos įrodymų visumą, tarp jų ir konsultacinę specialisto išvadą.

828.2. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis, pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo ir patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuteistųjų L. G. ir R. T. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamieji ir nuteistieji, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

83Priimtame nuosprendyje į esminius apeliantų argumentus – dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų – atsakyta ir ištaisytos pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

848.3. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami šioje byloje surinktus įrodymus ir nustatydami faktines aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

85Dėl BK 72 straipsnio taikymo ir civilinių ieškinių išsprendimo

869. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės istancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnį, nes, nutardamas lygiomis dalimis konfiskuoti nuteistųjų L. G., G. F., R. T. turtą, iškreipė turto konfiskavimo paskirtį, t. y. paimti iš kaltininko turtą, kurį jis gavo padaręs nusikalstamą veiką, ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, be to, teismai netinkamai sprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą.

879.1. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

88Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. G., padedant G. F., ir veikdamas kartu su kitais asmenimis, pasisavino L. G. žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi UAB „R ir p“) priklausantį turtą – 1 928 175,91 Lt (558 438,34 Eur), o R. T., padedant L. G. bei G. F., ir veikdamas kartu su kitais asmenimis, pasisavino R. T. žinioje buvusį didelės vertės UAB „R“ priklausantį turtą – 415 540,79 Lt (120 348,93 Eur). Kaltininkų pasisavintas turtas nesurastas. Iš šioje nutartyje jau aptarto nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo matyti, kad bendrovėms „L“ ir „R“ priklausantis turtas buvo pasisavintas pervedant pinigus tik fiktyviai veiklą vykdžiusioms bendrovėms pagal šių bendrovių pateiktus suklastotus dokumentus, o iš šių fiktyviai veikusių bendrovių banko sąskaitų pinigai kitų asmenų buvo išgryninti ir perduoti atitinkamai L. G. ar R. T. tiesiogiai ar per G. F., už tai paimant 10 procentų nuo išgryninamos pinigų sumos atlygį. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad teismas ėmėsi įstatymo numatytų priemonių nustatyti, kokiomis proporcijomis L. G., R. T. ir G. F. pasidalijo iš bendrovių pasisavintus pinigus, tačiau to padaryti nepavyko. Kasatoriai paduotuose skunduose taip pat nenurodo jokių konkrečių įstatymo numatytų būdų, kaip šios proporcijos galėtų būti nustatytos, o tik deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nutardamas konfiskuoti kaltininkų turtą lygiomis dalimis, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs L. G. ir G. F. pasisavintą iš UAB „L“ pinigų sumą ir atėmęs iš jos 10 procentų, kuriuos gavo kiti bendrai veikę asmenys, likusią kaltininkų pasisavintą pinigų sumą padalijo lygiomis dalimis tarp L. G. ir G. F. ir, remdamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata, nusprendė šias sumas išieškoti valstybei. Savo ruožtu, nustatęs R. T., padedant L. G. ir G. F., pasisavintą iš UAB „R“ pinigų sumą ir atėmęs iš jos 10 procentų, kuriuos gavo kiti bendrai veikę asmenys, likusią kaltininkų pasisavintą pinigų sumą padalijo lygiomis dalimis R. T., L. G. ir G. F. ir, remdamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata, nusprendė šias sumas išieškoti valstybei. Taigi kasatoriai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti kaltininkų nusikalstamu būdu gautą turtą lygiomis dalimis, netinkamai taikė BK 72 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėtina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas išnaudojo įstatymo numatytas galimybes nustatyti, kokiomis proporcijomis kaltininkai pasidalijo pasisavintą turtą, todėl šioje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos nei kasatorių nurodomoje kasacinėje byloje Nr. 2K-358/2013 ir ši byla nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje.

899.2. Pagal teismų praktiką, jeigu padarius nusikalstamą veiką išvengiama turtinės prievolės ar ji panaikinama (pvz., apgaule išvengiama į valstybės biudžetą mokėtino PVM, valstybės tarnautojui kaip kyšis nemokamai suteikiamos turtinės paslaugos), teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško jos vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 32, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012). Iš specialistų išvadų Nr. 5-1/119 dėl UAB „L“ ir Nr. 5-1/175 dėl UAB „R“ matyti, kad šios bendrovės pagal tariamus sandorius fiktyviai veikusioms bendrovėms banko pavedimais sumokėjo ne tik atlygį už tariamai atliktus statybos ir remonto darbus, bet ir PVM, o pinigų suma, sumokėta fiktyvioms bendrovėms už tariamai atliktus statybos ir remonto darbus, buvo įvertinta kaip pelnas. Dėl to bendrovių „L“ ir“R“ pervesti pinigai fiktyvioms bendrovėms faktiškai apėmė šių bendrovių valstybei mokėtinus PVM ir pelno mokesčius. Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti valstybei dėl L. G. ir R. T. nusikalstamų veikų padarytą žalą, pasireiškusią nesumokėtais PVM ir pelno mokesčiais dėl sandorių su fiktyviai veikusiomis bendrovėmis. Pirmosios instancijos teismas tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį, o kartu iš L. G., G. F., R. T. išieškojo konfiskuotino turto vertę, kurią jie gavo pasisavinę UAB „L“ ir UAB „R“ turtą pagal suklastotus dokumentus pervedę pinigus fiktyvioms bendrovėms. Taigi konfiskavus kaltininkų pasisavintą turtą ir iš tų pačių asmenų priteisus pagal fiktyvius sandorius sumokėtą PVM sumą bei pelno mokestį valstybei, PVM ir pelno mokestis priteistas antrą kartą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepakeitė, nors toks sprendimas neatitinka BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų prasmės, t. y. iš asmens negali būti konfiskuota (išieškota) daugiau turto, nei buvo gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Dėl šios priežasties, taip pat įvertinus jau minėtą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose sprendžiant valstybės patirtos žalos atlyginimo klausimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai keistini, panaikinant jų dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo už valstybei UAB „L“ ir UAB „R“ padarytą žalą, o Valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai dėl to atmestini.

909.3. Be to, kasatorius R. T. pagrįstai nurodo, kad teismas nustatė, jog jis nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą padedant L. G. ir G. F., o žala valstybei priteista tik iš jo. Teisėjų kolegija atkreipia Valstybinės mokesčių inspekcijos ir prokuroro dėmesį, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis), tačiau proceso metu nei ieškinys buvo tikslinamas, nei teismų sprendimai dėl to buvo skundžiami.

91Dėl nenagrinėtinų skundų argumentų

9210. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jų skunduose yra daug argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi kasatorių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėti.

9311. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

94Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžius pakeisti:

95panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir iš L. G. bei juridinio asmens UAB „L“ valstybės naudai priteista 320 615 Lt (92 856,52 Eur) turtinei žalai atlyginti, o iš R. T. ir juridinio asmens UAB „R“ valstybės naudai priteista 94 823 Lt (27 462,64 Eur) turtinei žalai atlyginti.

96Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius L. G. bei UAB „L“ ir R. T. bei UAB „R“ dėl valstybei mokėtinų PVM ir pelno mokesčių atmesti.

97Kitas minėtų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 4. Dėl L. G. veikų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1... 5. R. T. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R“ turto... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 7. Dėl R. T. veikų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1... 8. Iš L. G. valstybės naudai priteista 163 201,96 Lt (47 266,55 Eur) turtinei... 9. Pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalį, nuspręsta išieškoti konfiskuotino, kaip... 10. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 11. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 12. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu taip pat... 13. Teisėjų kolegija... 14. 1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais nustatytos... 15. 1.1. L. G. nuteistas už tai, kad, padedant G. F., pasisavino L. G. žinioje... 16. 2004 m. spalio – 2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio... 17. 1.2. L. G. nuteistas ir už tai, kad, padedant G. F., apgaule UAB „L“ (iki... 18. 2004 m. lapkričio – 2005 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio... 19. 1.3. L. G. nuteistas ir už tai, kad, padedant G. F., apgaule UAB „L“ (iki... 20. 2004 m. spalio – 2005 m. spalio mėnesių laikotarpiu, tiksliai teisminio... 21. 1.4. L. G. nuteistas ir už tai, kad, padedant G. F., išvengė didelės... 22. 2005 m. rugsėjo – 2006 m. sausio mėnesiais, teisminio įrodymų tyrimo metu... 23. Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, iš viso 605 000 Lt (175 220,11... 24. 1.5. R. T., L. G. nuteisti už tai, kad, L. G. ir G. F. veikiant kaip... 25. 2005 m. liepos – 2005 gruodžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai teisminio... 26. 1.6. R. T., L. G. nuteisti už tai, kad, L. G. ir G. F. veikiant kaip... 27. 2005 m. rugpjūčio – 2005 m. spalio mėnesiais, Kauno, Vilniaus miestuose,... 28. 1.7. Be to, R. T., L. G. nuteisti už tai, kad, L. G. ir G. F. veikiant kaip... 29. 2005 m. liepos – 2006 m. spalio mėnesių laikotarpiu, tiksliai teisminio... 30. 2K-P-78/2012). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad... 31. 2.2. Kasatorius teigia, kad, pripažindami L. G. kaltu pagal BK 182 straipsnio... 32. 2.3. Kasatorius nurodo, kad, pripažindami L. G. kaltu pagal BK 182 straipsnio... 33. 2.4. Kasatorius nurodo, kad pripažindami L. G. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2... 34. Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai... 35. 2.5. Kasatorius nurodo, kad išdėstyti argumentai atskleidžia, jog L. G. buvo... 36. 2.6. Kasatorius nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 37. 3. Nuteistasis R. T. kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 38. 3.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš... 39. 3.2. Kasatorius tvirtina, kad 2005 m. rugsėjo 26 d. teikiant PVM deklaraciją... 40. 3.3. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 41. 3.4. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 42. 3.5. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20,... 43. 4. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 44. 4.1. Prokuroras nurodo, kad su kasaciniais skundais sutikti negalima, nes juose... 45. 2K-P-78/2012). Liudytojų R. P., A. V., D. S. parodymai, priešingai nei teigia... 46. 4.2. Prokuroro nuomone, nepagrįsti kasacinių skundų argumentai, kad byloje... 47. 4.3. Prokuroras nesutinka su L. G. gynėjo skundo argumentais, kad pirmosios ir... 48. 4.4. Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip... 49. 4.5. Prokuroro nuomone, pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 50. 4.6. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės... 51. 4.7. Prokuroras nesutinka su kasacinių skundų argumentais, kad BK 72... 52. 4.8. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje... 53. 5. Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.... 54. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo... 55. 6. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 56. 6.1. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti... 57. 6.2. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad turto pasisavinimu gali... 58. 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali... 59. 6.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „L“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d.... 60. Nagrinėjamoje byloje nustatyti tokie UAB „L“ ir UAB „R“ turto... 61. UAB „L“ direktorius L. G. veikdamas kartu su bendrininkais panaudojant... 62. UAB „R“ direktorius R. T., veikdamas kartu su bendrininkais, padedant L. G.... 63. 6.4. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus – nuteistojo L. G. gynėjo –... 64. 6.5. Nuteistieji L. G. ir R. T. tvirtino, kad jų vadovaujamų bendrovių... 65. Jau buvo minėtas UAB „R“ turto pasisavinimo mechanizmas ir tai buvo daroma... 66. 6.6. Teismas nustatė ir tai, kad išgrynintais pinigais disponavo būtent... 67. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 68. 7. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – neteisėtas turtinės naudos sau... 69. 7.1. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis,... 70. 7.2. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką... 71. 7.3. Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar... 72. 7.4. Minėta, kad nuteistųjų L. G. ir R. T. nusikalstamos veikos kaip buvusio... 73. 2K-7-322/2013, 2K-7-398/2013, 2K-265/2015 ir kt.) išaiškinta, kad toks šių... 74. Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą aptartu būdu galima... 75. 7.5. L. G. gynėjo skundo argumentas, kad žemesnės instancijos teismai... 76. 7.6. Nustatyta, kad UAB „Sagitta“ buvo fiktyvi – realios veiklos... 77. 7.7. Pagal suformuotą teismų praktiką nuteistųjų L. G. ir R. T. žinioje... 78. Taigi baudžiamasis įstatymas nuteistiesiems L. G. ir R. T. pritaikytas... 79. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 80. 8. Kasatorių skundų esmė, kad, anot kasatorių, žemesnės instancijos... 81. 8.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305... 82. 8.2. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dar kartą... 83. Priimtame nuosprendyje į esminius apeliantų argumentus – dėl įrodymų... 84. 8.3. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 85. Dėl BK 72 straipsnio taikymo ir civilinių ieškinių išsprendimo... 86. 9. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės istancijos teismas netinkamai taikė BK... 87. 9.1. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo... 88. Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015). Nagrinėjamoje... 89. 9.2. Pagal teismų praktiką, jeigu padarius nusikalstamą veiką išvengiama... 90. 9.3. Be to, kasatorius R. T. pagrįstai nurodo, kad teismas nustatė, jog jis... 91. Dėl nenagrinėtinų skundų argumentų... 92. 10. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jų skunduose... 93. 11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 94. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo... 95. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį,... 96. Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius L. G. bei UAB „L“... 97. Kitas minėtų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....