Byla 1A-19-495/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Albino Bielskio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistiesiems T. P., R. J., Ž. C., gynėjams advokatams Romaldui Briliui, Karoliui Barysui, Gediminui Milevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J., nuteistojo T. P. gynėjos advokatės V. K. (ankstesnė pavardė J.) ir nuteistojo T. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

3T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

5- pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 14 metų.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 16 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7T. P. pagal BK 286 straipsnį išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

9- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

10- pagal BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

12R. J. pagal BK 238 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13Iš T. P. N. Z. priteista 23169 Eur (80000 Lt) neturtinei ir 1992 Eur (6880 Lt) turtinei žalai atlyginti.

14Nukentėjusiųjų V. B. ir V. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

15Skundžiamu nuosprendžiu Ž. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 1 dalį; pagal BK 238 straipsnio 1 dalį Ž. C. išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

171. R. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio 18 d. apie 16.05 val., ( - ) kaimo teritorijoje esančiame kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamai veiklai, elgdamasis ypatingai įžūliai, siekdamas pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, tyčia sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam G. S. į ausį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

181.2. Be to, R. J. nuteistas už tai, kad jis ir Ž. C., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, tai yra 2013 m. birželio 18 d. apie 16.06 val., ( - ) kaimo teritorijoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų nusikalstamos veikos padarymui, tyčia bendrais veiksmais sugriebė ant pievos sukniubusią N. L., suėmę už pažastų, jėga nutempė ją iki automobilio „VW Golf“, v. n. ( - ) įsodino į vidų ir prieš nukentėjusios valią nuvežė ją link tame pačiame kaime esančio vandens telkinio (Nr. ( - )).

191.3. T. P. nuteistas už tai, kad jis, tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir taip pat tyčia nužudė kitą žmogų, tai yra 2013 m. birželio 18 d., ( - ) kaimo teritorijoje, važiuojant link vandens telkinio, po to kai nukentėjusioji buvo įsodinta į automobilį „VW Golf“, v. n. ( - ) T. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai, ant automobilio galinės sėdynės tyčia suduodamas N. L. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, prieš nukentėjusios valią, įvedė savo varpą nukentėjusiajai į burną ir taip tenkino lytinę aistrą. Tais pačiais veiksmais, įvesdamas savo varpą nukentėjusiajai į burną, tyčia ranka užspausdamas jos kvėpavimo takus, kaltinamasis mechaniškai sutrikdė nukentėjusios kvėpavimą, ir dėl to nuo uždusimo įvyko jos mirtis. Taip jis tyčia nužudė N. L..

202. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria Ž. C. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, Ž. C. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Ž. C. už atskiras veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.

21Dalyje Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas:

22panaikinta nuosprendžio dalis, kuria T. P. už atskiras veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų 6 mėnesiams, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. P. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

23R. J. pagal BK 146 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 146 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

24Į R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d; nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 6 d.) ir laikyta, kad R. J. jam paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

25Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria konfiskuoti 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, saugomų ( - ) vyriausiojo policijos komisariato kasoje, bei šie pinigai perduoti iš T. P. priteisto civilinio ieškinio padengimui.

26Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš automobilio „VW Golf“ valstybinis numeris ( - ) paimti: sportiniai bateliai su užrašu „Nike“; juodos spalvos sportinis krepšys su užrašu „Kypak“; pilkas džemperis su gobtuvu; mėlyni trumpomis rankovėmis marškinėliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. P. jo įgaliotam asmeniui.

27Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintos nustatytos T. P. nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės, kad jis nurodytą nusikalstamą veiką padarė „...tyčia suduodamas N. L. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir taip atimdamas jai galimybę priešintis...“.

28Kita Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

293. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

304. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmės terminą.

314.1. Apelianto teigimu, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta aiškiai per griežta bausmė. Nurodo, kad teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pažeidė teisingumo principą. Nepagrįstai pripažino dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apelianto manymu, teismas turėjo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba skirti daug švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, kadangi jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje jis teistas tik vieną kartą, paskirta bausmė atlikta.

324.2. Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dėl dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Apeliantas neneigia, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, tačiau jo teigimu, tai neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas, be kita ko, nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad vieną nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Pažymi, kad tarp jo ir Ž. C. jokio susitarimo įsodinti N. L. į automobilį nebuvo. Ją sutiko atsitiktinai, važiuodami prie tvenkinio ir viskas įvyko neplanuotai bei spontaniškai. Jis ją nugriuvusią pievoje pakėlė, o Ž. C. nuvedė ir įsodino į automobilį. Tokias aplinkybes teisme patvirtino ir Ž. C. bei liudytojas Š. Z..

334.3. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nurodo faktus, kurie jį charakterizuoja vien neigiamai. Nesutinka, su teismo teiginiu, kad jis gyveno amoraliai. Nurodo, jog jį nuo jaunystės pažįstantis policijos pareigūnas V. B., jį charakterizavo teigiamai. Pareigūnas nurodė, kad dėl jo elgesio jokių problemų nebūdavo. Be to, jis ne kartą buvo išvykęs dirbti į užsienį, grįžęs užsiregistravo Darbo biržoje, ieškojo darbo Lietuvoje. Gyvena kartu su neįgalia mama, kuriai padeda.

344.4. Pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jo padarytas nusikaltimas – neteisėtas N. L. laisvės atėmimas, sudarė sąlygas kito nusikaltimo padarymui, kas sukėlė ypatingai sunkias pasekmes. Pažymi, kad jis N. L. pažinojo ir įsisodindamas į automobilį jokių blogų ketinimų neturėjo. Manė, kad ji neprieštarauja su jais važiuoti, o sakė, jog nenori važiuoti, tik dėl to, kad šalia buvo jos sugyventinis D. M.. Jis nenumanė, kas gali atsitikti vėliau, taip pat jis negali atsakyti už kito asmens atliktus veiksmus.

355. Nuteistojo T. P. gynėja advokatė V. K. (ankstesnė pavardė J.) apeliaciniame skunde prašo baudžiamojoje byloje atlikti įrodymų tyrimą bei apklausti visus liudytojus, ką nors žinančius apie bylos aplinkybes, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir T. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų išteisinti.

365.1. Apeliantė nurodo, jog apygardos teismas pagrįstai T. P. išteisino pagal BK 286 straipsnį, taip pat pagrįstai konstatavo, jog N. L. nužudymas nėra kvalifikuotas, pašalino kvalifikuojantį požymį – siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, o veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkto perkvalifikavo į BK 129 straipsnio 1 dalį.

375.2. Kita vertus, apeliantės nuomone, nuosprendis yra neteisingas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, vertino ne visus byloje esančius įrodymus, ištyrė ne visas aplinkybes, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis), visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus (BPK 301 straipsnis).Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako už padarytas nusikalstamas veikas tik tada, kai jis neabejotinai kaltas dėl nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju T. P. kaltė pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį grindžiama vien prielaidomis ir spėliojimais, todėl jis turi būti išteisintas.

385.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Ž. C., R. J. ir liudytojas Š. Z. paaiškino, kad nuo N. L. įsisodinimo į automobilį iki nuvykimo prie vandens telkinio, praėjo tik kelios minutės. Taip pat paaiškino, kad jie nematė T. P. nei atsisegusio kelnes, nei su apnuogintu lytiniu organu. Tai, kad T. P. su N. L. tenkino lytinę aistrą, pirmosios instancijos teismas sprendė tik iš Ž. C. ir R. J. parodymų, kad T. P. automobilyje muistėsi, tildė merginą, kai ji prašėsi išleidžiama iš automobilio, ir, kad mergina įsodinta į automobilį sakė, kad jai trūksta oro. Iš išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki nukentėjusiosios mirties buvo tenkinama lytinė aistra oraliniu būdu, kas buvo mirties priežastimi. Apeliantė nesutinka su tokiomis apygardos teismo išvadomis, nes nei vienas iš automobilyje buvusių asmenų tokio fakto nematė. Nurodo, jog jeigu automobilyje būtų atliekamas lytinis aktas oraliniu būdu, kartu automobilyje buvę asmenys to negalėjo nematyti. Š. Z. sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės šalia T. P., o Ž. C., R. J. taip pat nuolat atsigręždavo atgal ir tildydavo nukentėjusiąją. Be to, aktas turėjo būti ypatingai aktyvus dėl labai trumpos kelio atkarpos. Taip pat apeliantė pažymi, kad tokiame mažame automobilyje, kuriuo važiavo penki asmenys, T. P. lytinio akto praktiškai atlikti negalėjo. Taip pat to padaryti jos ginamasis negalėjo ir dėl sveikatos būklės, nes prieš kelias dienas iki įvykio jam buvo atlikta apendicito operacija. R. J. patvirtino, kad T. P. po operacijos sunkiai judėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir teismo posėdyje dėl T. P. sveikatos būklės neapklausė liudytojų D. D. ir R. Z., kurios iki įvykio su T. P. leido laiką. Neįtikėtina ir tai, jog T. P. būtų siekęs suartėti su savo tolima giminaite ir mamos krikšto dukra.

395.4. Apeliaciniame skunde gynėja aptardama byloje ištirtus įrodymus: specialisto išvadą Nr. ( - ), specialisto išvadą Nr. ( - ), specialisto išvadą Nr. ( - ), specialisto išvadą Nr. ( - ), teigia, kad minėti įrodymai patvirtina, jog T. P. netenkino lytinės aistros oraliniu būdu su N. L.. Tai, kad su N. L. buvo santykiauta ne automobilyje ir ne vieno asmens, ir ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina 2014 m. sausio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, taip pat specialisto išvados Nr. ( - ) 9 ir 11 punktai. Tačiau apygardos teismas paminėtų įrodymų skundžiamame nuosprendyje nevertino ir į juos neatsižvelgė. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas visų byloje pateiktų įrodymų, padarė teisinio vertinimo klaidų.

405.5. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors specialisto išvados Nr. ( - ) 2 punkte konstatuota, jog N. L. galėjo uždusti tiek jos kaklą apkabinus ranka ir suspaudus alkūne, tiek ir suspaudus jos kaklą rankų pirštais, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių netyrė. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nei vienas iš nuteistųjų nebuvo merginos apkabinęs per kaklą ir suspaudęs alkūne. Taip pat neaišku kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, prieštaraujančią minėtai specialisto išvadai, kad būtent T. P. automobilyje tenkindamas lytinę aistrą oraliniu būdu užspaudė N. L. kaklą. Tokios teismo išvados nepatvirtina nei tiesioginiai, nei netiesioginiai byloje ištirti įrodymai. Apeliantės manymu, pagal minėtą specialisto išvadą, N. L. kaklą kažkas galėjo užspausti pirštais, tačiau teismas nevertino, kad tai galėjo įvykti N. L. įsodinant prievarta į automobilį.

415.6. Apeliaciniame skunde apeliantė analizuodama specialisto išvados Nr. ( - ) 1 punktą, specialisto išvados ( - ) 2 ir 3 punktus, nukentėjusiojo G. S. ir liudytojo Š. Z. parodymus, teigia, kad minėti įrodymai patvirtina, jog automobilyje N. L. galėjo būti bloga ne dėl T. P. veiksmų, o dėl to, kad iki jai patenkant į automobilį, jos kvėpavimas buvo mechaniškai sutrikdytas. Pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliantės teigimu, akivaizdu, kad N. L. galėjo mirti ir nuo kitų nuteistųjų, o ne nuo jos ginamojo, veiksmų. Be to, teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis atsirado sužalojimai ir kas juos padarė mirusiosios kaktoje, kelių srityse, keturiais poveikiais. Toks tyrimas byloje turėjo būti atliktas, nes jis ypač svarbus, siekiant teisingai išaiškinti, kas iš tiesų nužudė N. L., taip pat, ar ją nužudė tyčia ar dėl neatsargumo. Pažymi, kad nužudymo dėl neatsargumo tikimybė byloje didelė, tačiau vertinimo šiuo aspektu teismas nepateikia.

426. Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Grąžinti jo asmeninius daiktus, kuriuos skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta sunaikinti, iškelti baudžiamąją bylą Š. Z. pagal BK 235 straipsnio 3 dalį.

436.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien R. J., Ž. C. ir liudytojo Š. Z. parodymais, tačiau neatsižvelgė į byloje nustatytus faktus, kurie patvirtina jo nekaltumą. Apelianto nuomone, vertinant nukentėjusiųjų D. M., G. S. parodymus, galima daryti prielaidą, kad į automobilį N. L. buvo įsodinta be sąmonės, nes ji buvo kliudyta Ž. C. vairuojamo automobilio. Tai, kad N. L. buvo kliudyta Ž. C. vairuojamo automobilio, patvirtina ant automobilio priekinio kairės pusės sparno rastas N. L. delno atspaudas, taip pat ant jos kelių rasti nubrozdinimai. N. L. būtent dėl minėtų veiksmų skundėsi automobilyje, sakė, kad blogai jaučiasi, kad trūksta oro. Tai, kad N. L. pasodinta į automobilį skundėsi, kad jai yra bloga, patvirtino ir liudytojas Š. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nors Ž. C., R. J. ir liudytojas Š. Z. teigia, kad N. L. pati atėjo iki automobilio, tačiau pastarieji tokiu būdu siekia nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes.

446.2. Apeliantas pažymi, jog jo kaltė grindžiama vien liudytojo Š. Z. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu. Teisiamajame posėdyje liudytojas Š. Z. paaiškino, kad N. L. iki automobilio atėjo pati, iki automobilio už rankos paėmęs ją atvedė Ž. C.. Tačiau apelianto teigimu, tokie liudytojo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo G. S. parodymams. Taip pat Š. Z. tvirtino, kad N. L. buvo paguldyta ant automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje, tačiau R. J. ir Ž. C. teigė, kad mergina buvo paguldyta tarp Š. Z. ir T. P.. Tai patvirtina, kad Š. Z. parodymai yra melagingi. Duodamas tokius parodymus jis siekia padėti savo draugui Ž. C.. Taip pat analizuodamas liudytojo Š. Z. parodymus, apeliantas pažymi, kad nepagrįstai teismas vadovavosi minėto vien tik šio liudytojo teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Liudytojas Š. Z. apklaustas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, o jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisiamojo posėdžio metu dėl merginos ir jo (apelianto) veiksmų automobilyje aiškiai skyrėsi. Liudytojas apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kodėl jo parodymai teisme skiriasi nuo anksčiau jo duotų parodymų.

456.3. Apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į Ž. C. parodymus, jog jis girdėjo, kad T. P. prašė N. L. su juo pasimylėti ir ji sutiko, bet ar jie kokiu nors būdu santykiavo jis nematė. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti ir į teismo medicinos eksperto paaiškinimus bei pateiktą išvadą, kurie patvirtina, kad apeliantas neturėjo su N. L. jokių lytinių santykių. Be kita ko, teismas neatsižvelgė į tai, kad ant N. L. veido ir kaklo buvo rasta kraujosruvų. Ekspertas paaiškino, jog kraujosruvos kaklo srityje galėjo atsirasti, kaklą suspaudus ranka, pirštais ar sudavus smūgį. Kraujosruvos veido srityje buvo padarytos spiriant į veidą. Taip pat ekspertas paaiškino, jog N. L. mirtis galėjo įvykti užspaudus jos burną bei nosį ir taip palaikius iki dešimties sekundžių. Apeliantas pažymi, jog jo vienintelio parodymai atitinka eksperto pateiktas išvadas, jis aiškiai nurodė kas ir kokius veiksmus N. L. atliko.

466.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas neišnagrinėjo jo ir gynėjos prašymo dėl ekspertizės atlikimo, siekiant nustatyti, kam priklauso pado pėdsakas paliktas N. L. veido srityje. Taip pat būtina pavesti ekspertui atsakyti į klausimą, ar įmanoma uždusinti žmogų, laikant suėmus viena ranka už sprando. Be to, apeliantas nurodo, jog prokuroras atmetė jo prašymą dėl įtariamųjų ir liudytojo patikrinimo melo detektoriumi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliantas prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į visus byloje nustatytus faktus, o rėmėsi tik liudytojo Š. Z. ir nuteistojo Ž. C. parodymais, kurie yra prieštaringi.

476.5. Be kita ko, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į R. J. parodymus, kad jiems atvykus prie vandens telkinio jis girdėjo kaip N. L. kalbėjo. Šie parodymai patvirtina, kad liudytojas Š. Z. ir nuteistasis Ž. C. meluoja, kad nuvykus prie vandens telkinio mergina jau buvo negyva.

486.6. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuose teismas pripažino, kad nebuvo siekiama tyčia nužudyti N. L., todėl tyčinė žmogžudystė turėjo būti perkvalifikuota į neatsargų gyvybės atėmimą.

497. Teismo posėdžio metu T. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo T. P. bei jo gynėjos apeliacinius skundus tenkinti, R. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo R. J. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis Ž. C. ir jo gynėjas dėl pateiktų apeliacinių skundų paliko spręsti teismui, prokuroras prašė nuteistojo T. P. bei jo gynėjos, nuteistojo R. J. apeliacinius skundus atmesti.

509. Nuteistojo R. J., nuteistojo T. P. ir jo gynėjos advokatės V. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

519.1. Dėl T. P. nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalį.

529.1.1. Apeliantai T. P. bei jo gynėja apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už N. L. seksualinį prievartavimą bei nužudymą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertino ne visus byloje esančius įrodymus, ištyrė ne visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus (BPK 20, 301 straipsniai). T. P. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien prielaidomis ir spėliojimais, rėmėsi tik liudytojo Š. Z. ir nuteistojo Ž. C. prieštaringais parodymais.

539.1.2. Pažymėtina tai, jog teismas visus įrodymus privalo tirti ir tikrinti, laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal paminėto straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006,2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.). BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pasiūlymų ar versijų atmetimas, kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai, įrodymų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451-895/2016, 2K-36-895/2017).

549.1.3.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme papildomai gautus bei ištirtus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliantų skundų argumentais, jog T. P. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas nepagrįstai, o jo kaltė buvo grindžiama spėjimais bei prielaidomis, selektyviais įrodymais. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, ištyręs bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sujungęs juos į vieningą loginę seką, padarė pagrįstą išvadą, jog būtent T. P. 2013 m. birželio 18 d. ( - ) kaimo teritorijoje, automobilyje VW Golf, v/n ( - ) seksualiai išprievartavo ir nužudė N. L..

559.1.4. Byloje nustatyta, jog 2013 m. birželio 18 d. apie 17.20 val. prie vandens telkinio Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, ant pievos buvo rastas N. L. lavonas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog moters lavonas buvo aptiktas tik su apatinėmis kelnaitėmis, palaidine ir kojinėmis. Šalimais buvo aptiktos džinsinės kelnės, bliuzonas (1 t., b.l. 20-43). Iš N. L. lavono apžiūros protokolo, specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, jog atliekant lavono apžiūrą, jo tyrimą buvo aptiktos kraujosruvos kaktoje, odos nubrozdinimai abiejų kelių srityse, kraujosruvos kaklo odoje (2 t., b.l. 73-77, 82-83).Tiek specialisto išvada Nr. ( - ), tiek apeliacinės instancijos teisme, atlikus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, pateiktu ekspertizės aktu Nr. ( - ) nustatyta, jog N. L. mirtis įvyko nuo uždusimo, mechaniškai sutrikdžius kvėpavimą (2 t., b.l. 82-83; 10 t., b.l. 74-81).

569.1.5. Sprendžiant iš byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių, įvykio dieną T. P. kartu su Ž. C., R. J. ir Š. Z. vartojo alkoholinius gėrimus. Po pietų, apie 16 val. nusprendė nuvykti išsimaudyti. Automobilį VW Golf, v/n ( - ) vairavo Ž. C., šalia vairuotojo keleivio sėdynėje važiavo R. J., o ant galinės sėdynės - už vairuotojo Š. Z., už keleivio sėdynės- T. P.. Važiuojant ( - ) kaimo teritorija, pastarieji sutiko keliu, vienas paskui kitą, einančius N. L., D. M. ir G. S.. N. L. pasiūlius važiuoti kartu su jais, ši nesutiko, bandė pabėgti nuo Ž. C. ir R. J.. G. S., o taip pat ir nuteistieji Ž. C., R. J., patvirtino, jog N. L., bėgdama Ž. C. ir R. J., suklupo, po ko pastarieji grįžo link nukentėjusiosios ir ją jėga įsodino į savo automobilį.

579.1.6.Apeliantai skunduose, bandydami paneigti T. P. kaltę dėl N. L. seksualinio prievartavimo bei jos nužudymo, teigia, kad nukentėjusioji į automobilį buvo įsodinta jau be sąmonės. Kelia versiją, jog nukentėjusiajai kvėpavimas mechaniškai galėjo būti sutrikdytas dar prieš jai patenkant į automobilį, t.y. tuo metu, kai kiti nuteistieji prievarta ją tempė į automobilį. Sutikti su šia apeliantų versija nėra pagrindo, kadangi ją paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

589.1.7. Byloje apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, jog R. J. priėjęs prie nugriuvusios ant žemės N. L. ją pakėlė už kaklo, po to kartu su Ž. C., suėmę ją už pažastų, nutempė link automobilio (2 t., b.l. 128-129, 130; 7 t., b.l. 6-8; 9 t., b.l. 33-35). Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad N. L., R. J. ją už kaklo keliant nuo žemės, po to R. J. ir Ž. C. ją velkant link automobilio, nekalbėjo, nesipriešino, tačiau patvirtino, kad ji buvo gyva, rėmėsi kojomis. Be to, nukentėjusysis parodė, jog N. L. kėlimas už kaklo truko trumpai. Tuo tarpu to, kaip ji buvo įsodinta į automobilį, jis nematė. Liudytojas Š. Z. apklausiamas taip pat nuosekliai patvirtino, jog, jam gulint automobilyje ant galinės sėdynės, Ž. C. ir R. J. atsivedė N. L. prie automobilio. Liudytojo teigimu, nukentėjusioji nenorėjo kartu su jais važiuoti, prašė ją paleisti, priešinosi, rankomis laikydamasi už automobilio detalių. N. L. į automobilį, Ž. C. palenkus ją už kaklo, buvo įstumta pro dešinės pusės galines dureles (2 t., b.l. 165-173, 176-178; 7 t., b.l. 93-94; 8 t., b.l. 169-171). Taigi, sprendžiant iš paminėtų nukentėjusiojo G. S., liudytojo Š. Z. parodymų, nukentėjusioji į VW Golf automobilį pateko būdama gyva, Ž. C. bei R. J. atlikti veiksmai, ją prievarta įsodinant į automobilį, neturėjo įtakos pastarosios mirčiai. Netikėti šiais iš esmės nuosekliai, tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo G. S., liudytojo Š. Z. parodymais, šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

599.1.8. Kaip minėta, liudytojas Š. Z. parodė, jog N. L., Ž. C. ir R. J. atvedus ją prie automobilio ir į jį sodinant, priešinosi, rankomis laikydamasi už automobilio detalių. Iš 2013-06-19 automobilio VW Golf, v/n ( - ) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį, ant galinių dešinės pusės durelių nevarstomo stiklo (automobilio išorėje) 22 cm atstumu nuo stiklo viršaus ir 27 cm atstumu nuo kairiojo durelių krašto buvo aptiktas rankos delno pėdsakas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 6 (1 t., b.l. 88-118). Tuo tarpu specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyta, kad plokštelėje Nr. 6 nukopijuotas N. L. dešinės rankos delnu paliktas pėdsakas (1 t., b.l. 174-182). Tokiu būdu, nurodytos aplinkybės patvirtina liudytojo Š. Z. parodymus, o tuo pačiu ir tai, kad N. L. sodinant į automobilį, ši iš tikrųjų buvo gyva ir nuteistųjų atliekamiems neteisėtiems veiksmams priešinosi. Neabejotina, kad nurodytoje automobilio vietoje, nukentėjusiosios dešinės rankos delno pėdsakas, šiai esant mirusiai, niekaip negalėjo atsirasti.

609.1.9. Apie tai, kad Ž. C. ir R. J. atlikti veiksmai, nukentėjusiąją prievarta įsodinant į automobilį, neturėjo įtakos N. L. mirčiai, be kita ko, galima spręsti ir iš teismo medicinos eksperto D. I. duotų paaiškinimų. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, jog N. L. galėjo uždusti tiek jos kaklą apkabinus ranka ir suspaudus alkūne, tiek ir suspaudus jos kaklą rankų pirštais (2 t., b.l. 85). Apklausiamas teisme teismo medicinos ekspertas D. I. parodė, jog jis neatmeta galimybės, kad nukentėjusiosios sugriebimas už gerklės ir jos tempimas iki automobilio, galėjo būti jos mirties priežastimi. Kita vertus, ekspertas paaiškino ir tai, kad nukentėjusiosios mirtis, jos kaklą užspaudus alkūne ar rankų pirštais, negalėjo formuotis lėtai. Jeigu stipriai užspaudžiamas kaklas, sutrikdomas kvėpavimas, smegenų kraujotaka sutrinka ir mirtis įvyksta akimirksniu. Iš G. S. parodymų matyti, kad R. J. pakėlimas N. L. už kaklo buvo labai trumpas, vėliau iki automobilio ji buvo tempiama už pažastų. Be to, kaip minėta, pastarasis parodė, jog jau po šio pakėlimo, R. J. ir Ž. C. N. L. velkant link automobilio, ji buvo gyva, rėmėsi kojomis. Liudytojas Š. Z., kaip minėta, taip pat patvirtino, jog nukentėjusiąją sodinant į automobilį, ši buvo gyva, priešinosi, prašėsi paleidžiama, ką patvirtina ir ant automobilio išorės ant galinių durelių neatidarinėjamo stiklo paliktas nukentėjusiosios delno antspaudas.

619.1.10. Tai, kad nukentėjusioji nebuvo mirusi iki jai patenkant į VW Golf automobilį, apklausiami parodė Ž. C. bei R. J.. Beje, tokią pat išvadą galima daryti ir iš nuteistųjų Ž. C., R. J., liudytojo Š. Z., taip pat paties apelianto T. P. parodymų apie vėlesnius tos dienos įvykius automobilyje. Visi paminėti asmenys apklausų metu parodė, jog nukentėjusioji automobilyje kalbėjo, prašė ją paleisti (6 t., b.l. 196-198, 198-201, 201-202; 7 t., b.l. 93-94; 8 t., b.l. 169-171).

629.1.11. Iš nuteistųjų Ž. C., R. J., liudytojo Š. Z. parodymų matyti, jog po to, kai nukentėjusioji N. L. buvo įsodinta į jų automobilį, jie važiavo prie ( - ) kaime esančio tvenkinio. Važiuojant link tvenkinio, automobilį vairavo Ž. C., šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo R. J., tuo tarpu ant galinės sėdynės už vairuotojo buvo Š. Z., o šalia jo gulėjo T. P. ir N. L.. Šių aplinkybių neneigia ir T. P.. Be to, tiek nuteistieji Ž. C., R. J., tiek liudytojas Š. Z. patvirtino, jog važiuojant su N. L. link vandens telkinio, T. P. nemiegojo.

639.1.12. Įvykio vietoje buvęs ir byloje liudytoju apklaustas Š. Z., pasakodamas apie tolimesnes įvykio aplinkybes, apklausų metu, priešingai nei teigia apeliantas, dėl esminių įvykio aplinkybių taip pat davė nuoseklius parodymus. Pastarasis parodė, jog važiuojant automobiliu link tvenkinio jis gulėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo, T. P. gulėjo per vidurį, o N. L. - prie galinių durelių už priekinės keleivio sėdynės. N. L. važiuojant prašė, kad ją paleistų, sakė, kad nenori kartu važiuoti. Liudytojas matė, kad T. P. kaire ranka buvo apsikabinęs nukentėjusiąją. Taip pat patvirtino, jog T. P. automobilyje muistėsi, buvo suėmęs N. L. už sprando ir jos galvą pritraukęs sau prie tarpkojo. T. P., sugriebęs N. L. sprandą, jos galvą tai pakeldavo, tai vėl nuleisdavo. Liudytojo teigimu, jis nematė T. P. lytinio organo, tačiau kelnes jis buvo atsisegęs. Po tokių veiksmų N. L. pradėjo šaukti, kad jai trūksta oro, prašė paleisti. Po kurio laiko ji nutilo. Atvažiavus prie vandens telkinio, Ž. C. N. L. ištraukė iš automobilio, tačiau ji sukniubo. Ž. C. metė ją į vandenį, bandė gaivinti, tačiau ji neatsigavo. Liudytojas patvirtino, jog tiek automobilyje, tiek atvykus prie vandens telkinio Ž. C., R. J., taip pat jis prieš nukentėjusiąją nenaudojo jokio smurto. Ištraukus iš automobilio nukentėjusioji buvo su rūbais. Kadangi jis išsigando pamatęs nejudančią nukentėjusiąją, visus paliko prie tvenkinio ir nuėjo namo (2 t., b.l. 165-173, 176-178; 7 t., b.l. 93-94; 8 t., b.l. 169-171). Netikėti šiais liudytojo Š. Z. parodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Kaip ir nebuvo pagrindo, atskirų apklausų metu šio liudytojo pateiktus įvykio aplinkybių patikslinimus arba papildymus, vertinti kaip jo parodymų prieštaringumą ar nenuoseklumą. Atsižvelgus į tai, kad liudytojas įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl įvykio patyrė šoką, natūralu, kad prisiminimai apie dalį įvykio aplinkybių sugrįžo palaipsniui. Be to, vertinant liudytojo Š. Z. parodymų patikimumą, pažymėtina, kad jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

649.1.13. Nors ikiteisminio tyrimo pradžioje R. J. tvirtino, jog važiuojant automobiliu su N. L. link vandens telkinio, kas vyko automobilio gale nematė ir automobilyje jokių garsų negirdėjo, tačiau apklausiamas vėliau ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pastarasis parodė, kad važiuojant automobiliu jis visgi girdėjo jo gale bruzdesį, girdėjo, kaip N. L. prašė ją paleisti. Taip pat girdėjo, kaip mergina pasakė, kad jai trūksta oro. Iš šio nuteistojo parodymų taip pat matyti, kad nuvykus prie vandens telkinio, jis su Ž. C. dar vartojo alkoholinius gėrimus. Netrukus kažkas iš automobilio gale buvusių pasakė, kad N. L. nejuda, o Ž. C. pasakė, kad gal ji apsimeta. Tuomet visi išlipo iš automobilio. Jis matė ant žolės gulinčią N. L., kuri nejudėjo. Tuo metu, kiek jis prisimena, ji buvo su rūbais. N. L. buvo įmesta į vandenį, tačiau ištraukus, ji vis tiek nejudėjo. Netrukus kažkas paskambino Ž. C. ir pasakė, kad policija ieško N. L.. Tuomet jis, Ž. C. ir T. P. sėdo į automobilį ir išvažiavo (5 t., b.l. 119-120, 138-140, 148-150, 174-175, 176-177; t. 6, b.l. 201-202). Akistatos su liudytoju Š. Z., nuteistasis taip pat patvirtino, jog jis girdėjo kaip važiuojant automobiliu N. L. prašė ją išleisti į lauką (6 t., b.l. 70). Kitas įvykio vietoje buvęs nuteistasis Ž. C., vairuodamas automobilį, girdėjo, kad automobilio gale kažkas vyksta. Ž. C. apklausiamas parodė, jog nematė, ar T. P. su N. L. iš tikrųjų santykiavo, nes vairavo, tačiau girdėjo ją šaukiant, kad jai trūksta oro, kad negrūstų taip giliai, prašant išleisti, matė, kad T. P. buvo apsikabinęs N. L., o jos galva buvo prie pastarojo tarpkojo, kas jam buvo panašu į santykiavimą oraliniu būdu. Nuteistasis taip pat parodė, jog atvykus prie vandens telkinio, jie su R. J. dar gėrė automobilyje, jiems begeriant T. P. pasakė, kad su N. L. kažkas negerai. Jis atsisukęs pamatė, kad N. L. sukniubusi. Jis pagalvojo, jog nukentėjusioji apsimeta, kad būtų paleista. Tuomet jis pro automobilio galines dešinės pusės dureles ištraukė N. L., bet ji nerodė gyvybės ženklų. Jie įmetė N. L. į vandenį ir ištraukė, galvojo atsigaus, tačiau ji neatsigavo. Š. Z. išsigandęs pabėgo namo, tuo tarpu jis, R. J. ir T. P. nusprendė palikti N. L. prie tvenkinio, susėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, po ko pamatė policijos automobilį (6 t., b.l. 30-33, 64-65, 66-67, 198-201). Iš išdėstytų nuteistųjų parodymų akivaizdu, jog jie dėl esminių aplinkybių sutampa su liudytojo Š. Z. parodymais. Iš tikrųjų nuteistieji R. J., Ž. C. nematė visko, kas vyko ant galinės automobilio sėdynės, T. P. santykiavimo su N. L. oraliniu būdu, jo visų prieš nukentėjusiąją atliktų veiksmų. Kita vertus, sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, tai natūralu. Byloje nustatyta, jog Ž. C., T. P. atliekant prieš nukentėjusiąją neteisėtus veiksmus, vairavo automobilį, tuo tarpu R. J. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kai tuo tarpu T. P. buvo už šios sėdynės. Be kita ko, svarbios aplinkybės, vertinant šių nuteistųjų parodymų detalumą, yra ir tai, kad jie įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, be to, yra T. P. draugai.

659.1.14. Nors T. P. viso proceso metu neigė su N. L. prieš jos valią lytiškai santykiavęs oraliniu būdu, neigė spaudęs jos kaklą, tai neigiama ir šio nuteistojo bei jo gynėjos apeliaciniuose skunduose, tačiau tokias aplinkybes, vertinant kartu su pirmiau išdėstytais liudytojo Š. Z., nuteistųjų R. J., Ž. C. parodymais, patvirtina byloje esančios specialisto išvados, ekspertizės aktas, o taip pat teismo medicinos eksperto paaiškinimai.

669.1.15. Kaip minėta, specialisto išvadomis Nr. ( - ), ( - ), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlikus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, pateiktu ekspertizės aktu Nr. ( - ) nustatyta, kad N. L. mirtis įvyko nuo uždusimo, mechaniškai sutrikdžius kvėpavimą. Tai patvirtina kraujosruvos kaklo odoje ir minkštuosiuose audiniuose, taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, širdies paviršiuje, po plaučių krūtinplėvėmis, skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. Mechaninį uždusimą galėjo sukelti rankomis (pirštais) suspaustas kaklas, alkūnės linkiu suspaustas kaklas (2 t., b.l. 82-83, 85; 10 t., b.l. 74-81). Specialisto išvadomis Nr. ( - ), ( - ), nustatyta, kad tamponuose su burnos turiniu spermijų nerasta, tačiau rastas sperminis skystis (2 t., b.l. 81, 82-83). Teismo medicinos ekspertas D. I. apklausiamas teismuose patvirtino savo išvadas. Taip pat paaiškino, kad atliekant oralinį seksą, spaudžiant galvą galėjo įvykti toks uždusimas. Tokiu atveju priklauso ar buvo įkvėpta oro ar ne. Mirtis tokiu atveju gali įvykti nuo 10 sekundžių iki 1 minutės (7 t., b.l. 69-70; 8 t., b.l. 144-146).

679.1.16. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės, vertinant jas visumoje, neabejotinai patvirtina, kad T. P. su N. L. prieš jos valią, ką patvirtina nukentėjusiosios priešinimas ir nenoras kartu su nuteistaisiais važiuoti, jos patalpinimas prievarta į automobilį bei jo viduje prašymas ją paleisti, atliko lytinį aktą oraliniu būdu, kurio metu, tyčia užspausdamas nukentėjusiajai ranka kaklą, ją uždusino, t.y. ją nužudė. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad T. P. seksualinio prievartavimo metu spausdamas N. L. kaklą, juolab atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusioji tuo metu skundėsi oro trūkumu, puikiai suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad šiais veiksmais sukelia pavojų pastarosios gyvybei, ir nors mirtinų pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių kvalifikuoti T. P. veiksmus, kaip neatsargų gyvybės atėmimą, nėra pagrindo.

689.1.17. Priešingai nei nurodo nuteistojo gynėja skunde, liudytojo Š. Z., nuteistųjų R. J., Ž. C. parodymų bei pirmosios instancijos konstatuotų aplinkybių dėl T. P. atliktų neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų, pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos, nepaneigia baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje konstatuota, jog tepinėliuose ir tamponuose su N. Lietuvnikaitės makšties turiniu, tamponuose su burnos turiniu spermijų nerasta; tamponuose su makšties turiniu bei burnos turiniu rastas sperminis skystis (2 t., b.l. 81); specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje konstatuota, jog su N. L. buvo atlikti lytiniai santykiai, nes jos makšties turinyje rastas sperminis skystis; tepinėliuose ir tamponuose su N. L. makšties turiniu, tamponuose su burnos turiniu spermijų nerasta; tamponuose su makšties turiniu bei burnos turiniu rastas sperminis skystis (2 t., b.l. 82-83); specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje konstatuota, jog ant pateikto tampono su N. L. burnos turiniu rasta spermos, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso rasta sperma, kadangi ji yra susimaišiusi su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų ir yra netinkama asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b.l. 128-151), 2014 m. sausio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo duomenys (3 t., b.l. 113). Kaip minėta, pirmiau išdėstyti byloje surinkti bei teismuose ištirti įrodymai, sutampa tarpusavyje, sudaro vieningą loginę seką ir neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Vien tai, kad nukentėjusioji dar iki nagrinėjamo įvykio su kitu asmeniu turėjo lytinius santykius, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių visumos ir apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad nuteistųjų R. J., Ž. C., liudytojo Š. Z. parodymais nustatyta, jog nukentėjusioji prie ežero buvo atvežta jau būdama negyva, taip pat nustatyta, kad automobilyje „VW Golf“ važiavo penki asmenys, kelionė truko trumpą laiko tarpą, todėl neįtikėtina, jog minėtoje transporto priemonėje per trumpą laiko tarpą net keli asmenys su nukentėjusiąja galėjo ne tik tenkinti lytinę aistrą, bet ir atlikti lytinį aktą. Taip pat apelianto kaltės padarius BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepaneigia specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje konstatuota, jog atspauduose nuo T. P. varpos moters plokščiojo epitelio ląstelių nerasta (4 t., b.l. 5).Iš policijos pareigūnų V. B., V. S. parodymų, kitos bylos medžiagos matyti, kad T. P. nebuvo sulaikytas iš karto po nusikalstamų veikų padarymo, jis kartu su kitais nuteistaisiais iš įvykio vietos pabėgo. T. P. buvo sulaikytas įvykio dieną, tačiau tik apie 17.30 val. savo namuose, t.y. po nusikalstamų veikų padarymo praėjus daugiau nei pusantros valandos laiko. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis turėjo pakankamai laiko ir galimybių panaikinti nusikalstamų veikų pėdsakus.

699.1.18. Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, o taip pat teismo medicinos eksperto apeliacinės instancijos teisme duoti paaiškinimai apie tai, kad mirusiosios lavono tyrimo metu jis neaptiko sužalojimų, būdingų automobilio partrenkimui, paneigia apelianto T. P. teiginius, kad nukentėjusiosios mirtį galėjo įtakoti jos partrenkimas automobiliu vos jiems susitikus. Sprendžiant iš bylos aplinkybių, iš tikrųjų nukentėjusioji galėjo būti pastumta Ž. C. vairuotu automobiliu, būtent iš kur ir atsirado jos kairės rankos delno pėdsakas ant automobilio kairės pusės priekinio sparno viršaus. Kita vertus, iš pirmiau nustatytų aplinkybių matyti, kad vėliau nukentėjusioji bėgo nuo Ž. C. ir R. J., taip pat ji buvo gyva ir ją prievarta įsodinus į automobilį bei vežant link vandens tvenkinio.

709.1.19. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog byloje, išskyrus T. P. nenuoseklius parodymus, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, nėra objektyvių duomenų apie tai, kad važiuojant su N. L. automobiliu ar sustojus prie vandens telkinio, kas nors kitas iš ten buvusių asmenų būtų turėjęs kokį nors fizinį sąlytį su nukentėjusiąja. Apeliacinių skundų teiginių bei nuteistojo T. P. parodymų apie tai, kad N. L. išlipus iš automobilio jai stiprų smūgį sudavė Ž. C. bei, kad jai nukritus Ž. C. spyrė į šoną, taip pat spyrė tarp galvos ir krūtinės bei ranka užspaudė jos burną bei nosį, nepatvirtino nei įvykio vietoje buvęs nuteistasis R. J., nei liudytojas Š. Z., be to, juos iš esmės paneigia 2013 m. birželio 19 d. lavono apžiūros protokolas (2 t., b.l. 73-77), specialisto išvada Nr. ( - ) (2 t., b.l. 82-83), kuriuose nenurodyta, jog apžiūrėjus N. L. lavoną, būtų nustatyti sužalojimai ant jos šono ar krūtinės. Šiame kontekste svarbu pastebėti ir tai, kad tokias aplinkybes T. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik po specialisto išvados Nr. ( - ) pateikimo.

719.1.20. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyti kiti N. L. nustatyti sužalojimai (kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimai abiejų kelių srityse) taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog N. L. nužudė T. P., kadangi tiek byloje apklausti nuteistieji R. J., Ž. C., tiek liudytojas Š. Z., tiek nukentėjusysis G. S. patvirtino, kad iki to momento kai N. L. buvo įsodinta į automobilį, ji ne kartą griuvo ant žemės, kuomet ji ir galėjo patirti specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai ant kaktos padarytas sužalojimas, tik panašus yra į bato pado atspaudą.

729.1.21. Nuteistojo T. P. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog važiuojant automobiliu jos ginamasis negalėjo su nukentėjusiąja atlikti lytinio akto oraliniu būdu, kadangi tam nepakako laiko ir vietos automobilyje, taip pat T. P. neseniai buvo atlikta apendicito operacija, todėl jis fiziškai nebūtų galėjęs to padaryti. Tokie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

739.1.22. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog nuo vietos, kurioje N. L. buvo įsodinta į VW Golf automobilį, iki jos lavono aptikimo vietos yra kiek daugiau nei 700 metrų (1 t., b.l. 20-43). Sprendžiant iš paminėto atstumo, o taip pat nuteistųjų, liudytojo Š. Z. parodymų, iki vandens telkinio, kur buvo aptiktas N. L. lavonas, buvo važiuojama 2-3 minutes. Kita vertus, reikia pastebėti ir tai, kad pagal Ž. C., R. J. parodymus, nuvykus prie vandens telkinio, nebuvo iš karto lipama iš automobilio, Ž. C. ir R. J. dar išgėrė alkoholio. Taigi, sprendžiant iš nurodytų aplinkybių, T. P. pilnai pakako laiko atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Byloje nuteistųjų, liudytojo Š. Z. parodymais, 2013-06-18 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b.l. 52-69), 2013-06-19 automobilio apžiūros protokolu (1 t., b.l. 88-118) nustatyta, jog įvykio metu automobilio galinė sėdynė buvo atlenkta, kas taip pat paneigia apeliantų teiginius, kad T. P. neturėjo pakankamai vietos kaltinime nurodytiems veiksmams atlikti. Nėra pagrindo tikėti ir apeliantų versija, kad T. P. dėl jam atliktos apendicito operacijos negalėjo prieš nukentėjusiąją N. L. atlikti prievartinių seksualinio pobūdžio veiksmų. Iš byloje pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad T. P. ( - ) ligoninėje buvo gydomas nuo 2013-06-08 iki 2013-06-10. Jam buvo atlikta apendicito operacija. Ligos eiga buvo sklandi, pjūvis gijo pirminiu būdu. Ligonio būklė išrašant buvo gera, siūlus rekomenduota išimti 2013-06-14 pirminės sveikatos priežiūros centre (6 t., b.l. 187). Byloje apklaustas teismo medicinos ekspertas D. I. paaiškino, jog vyro potencija po apendicito operacijos nebūna sutrikusi. Jeigu T. P. trečią dieną po operacijos buvo išleistas namo, reiškia jam buvo atlikta eilinė operacija ir jis, praėjus savaitei po operacijos ir esant neužgijusiam randui, galėjo turėti lytinius santykius (8 t., b.l. 144-146). Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad T. P. ne tik įvykio dieną, bet ir dieną prieš įvykį judėjo, važinėjo prie ežero, vartojo alkoholinius gėrimus, kas kartu su prieš tai nurodytomis aplinkybėmis neabejotinai patvirtina, jog apeliantas įvykio dieną buvo fiziškai pajėgus atlikti kaltinime nurodytus veiksmus.

749.1.23. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš liudytojo G. S. paaiškėjo aplinkybės, jog N. L. sirgo epilepsija ir kurį laiką prieš nagrinėjamus įvykius gulėjo ligoninėje. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl N. L. mirties priežasties, buvo paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė. Kita vertus, kaip minėta, ekspertizės aktu Nr. ( - ) buvo nustatyta ta pati N. L. mirties priežastis, kuri buvo nustatyta ir specialisto išvada Nr. ( - ). Paminėtame ekspertizės akte nustatyta, jog N. L. 2013-05-03 – 2013-05-09 ( - ) ligoninėje buvo diagnozuotas toksinis alkoholinis kepenų ir širdies pažeidimas, komplikavęsis III funkcinės klasės širdies nepakankamumu, odos, krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmių vandene (skysčio susikaupimu), lėtinis kasos uždegimas, kasos cista, inkstų akmenligė, stemplės angos išvarža, gastroezofaginisrefliuksas, kita vertus, ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad nurodytos ligos neturėjo įtakos N. L. nustatytų sužalojimų vertinimui, jos ligos neturėjo įtakos jos mirčiai. Ekspertai pažymėjo, jog taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, širdies paviršiuje, po plaučių krūtinplėvėmis, skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas nėra būdingi tik uždusimui ir gali atsirasti, esant kitai mirties priežasčiai, dažniausiai įvairios kilmės staiga įvykusiai mirčiai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant akivaizdiems kaklo sužalojimo požymiams ir nesant kitos kilmės mirties morfologinių požymių, šie radiniai vertinami kaip mechaninės asfikcijos (uždusimo) išraiška (10 t., b.l. 74-81). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas mirusiosios lavono tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas D. I. taip pat paaiškino, kad jo pateiktoje išvadoje įvardinti uždusimo faktą patvirtinantys požymiai būdingi staigios mirties atveju, konkrečiai kai žmogų ištinka infarktas, pas jį atsiranda pakitimai širdyje. Ekspertas nurodė, jog staigi mirtis yra infarktas. Kraujo išsiliejimo į smegenis negalima įvardinti staigia mirtimi. Kitoms ligoms jo išvardinti, uždusimo faktą patvirtinantys požymiai, nebūdingi. Taip pat teismo medicinos ekspertas pažymėjo, jog tai, kad N. L. iš burnos bėgo putos, neleidžia teigti, jog mirties priežastimi nebuvo pasmaugimas (8 t., b.l. 144-146).

759.1.24. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. P. skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį.

769.1.25. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad T. P. BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas pasireiškė ir tuo, kad jis N. L. galimybę priešintis atėmė, ant automobilio galinės sėdynės tyčia suduodamas jai tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Sprendžiant iš byloje surinktų ir teismuose ištirtų įrodymų, byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, išdėstydamas byloje esančius įrodymus, taip pat pateikdamas įrodymų vertinimo motyvus, taip pat nepasisakė, kad kokie nors bylos įrodymai patvirtintų nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas aplinkybes, jog T. P. būnant automobilyje N. L. būtų sudavęs smūgius. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas ir iš T. P. kaltinimo šalinamos byloje neįrodytos aplinkybės „...suduodamas N. L. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas...“ (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Nurodytų aplinkybių pašalinimas nepanaikina nuteistojo T. P. atsakomybės už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad T. P. automobilyje nukentėjusiajai N. L. paėmęs už kaklo prieš jos valią pritraukė jos galvą prie savo lytinio organo ir, ją kilnodamas aukštyn, žemyn, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, kas pagal suformuotą teismų praktiką taip pat pripažįstama fizinio smurto panaudojimu.

77Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija nustatė, kad:

78„T. P. tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, ir taip pat tyčia nužudė kitą žmogų, tai yra 2013 m. birželio 18 d., ( - ) kaimo teritorijoje, po to kai N. L. buvo įsodinta į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) važiuojant link vandens telkinio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai, ant automobilio galinės sėdynės tyčia, prieš nukentėjusiosios valią, įvedęs savo varpą jai į burną, tenkino lytinę aistrą. Lytinės aistros tenkinimo metu, įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į burną, tuo pat metu tyčia ranka užspaudė jos kvėpavimo takus, taip mechaniškai sutrikdydamas nukentėjusiosios kvėpavimą, dėl nuo uždusimo įvyko nukentėjusiosios mirtis. Taip jis tyčia nužudė N. L.“.

799.2. Dėl T. P. paskirtos bausmės.

809.2.1.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pavojingumą (BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veikia priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 129 straipsnio 1 dalyje – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą ir rūšį (baigtos nusikalstamos veikos, iš kurių viena padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kita – netiesiogine tyčia), į tai, kad viena iš nusikalstamų veikų buvo padarytos neatstatomos pasekmės. Apygardos teismas nustatė, kad abi nusikalstamas veikas T. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

819.2.2.Taip pat apygardos teismas, skirdamas T. P. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, kaip ir privalu, vertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Kita vertus, šioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, jog apygardos teismas, akcentuodamas T. P. ankstesnius teistumus, neatkreipė dėmesio į tai, kad minimi teistumai yra išnykę.

829.2.3. Bylos medžiaga patvirtina, jog T. P. praeityje Lietuvoje buvo nuteistas ( - ) teismo 2001-06-08, 2001-10-26, 2003-05-28, 2003-09-05, 2005-01-07 nuosprendžiais už nusikalstamų veikų nuosavybei, viešajai tvarkai padarymą (4 t., b.l. 42-87). ( - ) apylinkės teismo 2005-01-07 nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie ( - ) apylinkės teismo 2003-09-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, kurią T. P. pasiųstas atlikti ( - ) teismo 2001-09-28 nutartimi, pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2005-01-07. Iš paminėtų aplinkybių matyti, jog apeliantui 2005-01-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo pabaigos terminas yra 2008-03-07. Būtent nuo šio termino skaičiuojamas teistumo išnykimo T. P. terminas už visas nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas paminėtais teismo nuosprendžiais.

839.2.4. Pažymėtina tai, kad dalis nusikalstamų veikų T. P. buvo padarytos ir jam teismo nuosprendžiai priimti dar galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, kuris teistumą reglamentuojančių nuostatų požiūriu iš esmės buvo griežtesnis nei 2000-09-26 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, įsigaliojęs 2003-05-01. Vertinant 2000-09-26 BK kontekste, T. P. ( - ) apylinkės teismo 2001-06-08, 2001-10-26 nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už apysunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Griežčiausia už padarytas veikas bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. ( - ) teismo 2003-05-28, 2003-09-05, 2005-01-07 nuosprendžiais apeliantas buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, t.y. už apysunkio ir nesunkių nusikaltimų padarymą. Be kita ko, pažymėtina tai, kad veikas, už kurias buvo nuteistas ( - ) apylinkės teismo 2001-06-08, 2001-10-26, 2003-05-28, 2003-09-05 nuosprendžiais, apeliantas padarė būdamas nepilnametis.

849.2.5. Pagal 1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (galiojusias veikų padarymo metu) neturinčiais teistumo buvo laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, jeigu jie per trejus metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo; tuo tarpu pagal to paties straipsnio 1 dalies 5 punktą neturinčiais teistumo buvo laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip trejiems metams, bet ne daugiau kaip šešeriems metams, jeigu jie per penkerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo. Pagal 2000-09-26 BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) ir b) papunkčius (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Be to, BK 97 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę, ko nenumatė 1961 m. BK 58 straipsnio nuostatos. Pagal 2000-09-26 BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

859.2.6. Įvertinus paminėtas aplinkybes matyti, kad T. P. teistumas už nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas ( - ) apylinkės teismo 2001-06-08, 2001-10-26, 2003-05-28, 2003-09-05, 2005-01-07 nuosprendžiais, išnyko dar 2011-03-07 ir nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu (2013-06-18) buvo laikomas neteistu. Be kita ko, sprendžiant iš byloje esančių T. P. asmenybę charakterizuojančių duomenų, pastarasis baustas administracine tvarka (4 t., b.l. 88-89), Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, nors nevedęs, tačiau turi mažametę dukterį (4 t., b.l. 33, 92). Pastebėtina ir tai, kad nuo 2011-09-02 iki 2013-02-24 apeliantas gyveno užsienyje (4 t., b.l. 33), grįžęs į Lietuvą 2013-03-13 buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, ieškojo darbo (4 t., b.l. 94). Iš ( - ) seniūnijos charakteristikos matyti, kad seniūnija dėl T. P. elgesio nusiskundimų nebuvo gavusi (4 t., b.l. 92).

869.2.7. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui už padarytas veikas paskyrė BK 150 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas artimas maksimalioms laisvės atėmimo bausmes. Apygardos teismo paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ir netinkamai individualizuotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisingumo principas bus įgyvendintas, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. P. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį paskiriant artimą vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 129 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausmės vidurkį atitinkančią bausmę.

879.2.8. Sušvelninus T. P. už padarytas veikas bausmes, taip pat naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir paskirtos bausmės bendrinamos iš naujo. Be to, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai buvo taikęs baudžiamąjį įstatymą ir apeliantui paskirtas bausmes subendrinęs dalinio bausmių sudėjimo būdu. Byloje nustatytos ir pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad T. P. N. L. nužudė tuo metu, kai su ja tenkino savo lytinę aistrą, t.y. nusikaltimus padarė esant idealiajai sutapčiai. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, teismas bendrindamas bausmes taiko bausmių apėmimą.

889.3. Dėl daiktinių įrodymų.

899.3.1. Apeliantas T. P. apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo grąžinti jam jo asmeninius daiktus – sportinius batelius „Nike“, juodą sportinį krepšį, pilkos spalvos džemperį su gobtuvu, mėlynos spalvos marškinėlius, kurie buvo paimti apžiūrint automobilį. Netenkinti šio apelianto prašymo nėra pagrindo.

909.3.2. Iš 2013 m. birželio 19 d. automobilio apžiūros protokolo matyti, kad atliekant „VW Golf“, v/n ( - ) apžiūrą, be kitų daiktų, buvo paimti: sportiniai bateliai su užrašu „Nike“; juodos spalvos sportinis krepšys su užrašu „Kypak“; pilkas džemperis su gobtuvu; mėlyni trumpomis rankovėmis marškinėliai (t. 1, b.l. 88-118). Apie tai, kad paminėti daiktai priklauso apeliantui, pastarasis nurodė ne tik apeliaciniame skunde, bet ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b.l. 98). Duomenų, kad paminėti daiktai priklausytų kam nors kitam, byloje nėra. Taigi, netikėti apeliantu nėra pagrindo. Juolab, kad iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad ant mėlynų trumpomis rankovėmis marškinėlių, pilkos spalvos džemperio su gobtuvu, sportinių batelių „Nike“ buvo rasta biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su T. P. genotipu (1 t., b.l. 128-151).

919.3.3. Sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, paminėti daiktai nebuvo panaudoti darant nusikalstamas veikas. Šių daiktų apyvarta taip pat nėra uždrausta. Tokiu būdu, esant apelianto prašymui, jie turi būti grąžinti jam pačiam arba jo nurodytam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgus į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nurodytus daiktus buvo nuspręsta sunaikinti, procesinis sprendimas šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

929.3.4. Apeliantas T. P. taip pat prašo grąžinti jam skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotus 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuriuos jam tėvas V. K. atsiuntė būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Šis apelianto prašymas atmetamas. Taip pat dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria konfiskuoti 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, saugomų ( - ) VPK kasoje, ir jie perduoti iš T. P. priteisto civilinio ieškinio padengimui (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

939.3.5. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2013 m. spalio 18 d., apie 11.50 val., Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime suimtajam T. P. buvo įteikinėjamas V. K. perduotas siuntinys, kurį patikrinus buvo rasti pinigai – 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (t. 5, b.l. 2-8). Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu, siekiant užtikrinti byloje galimą civilinį ieškinį, nutarta laikinai apriboti T. P. nuosavybės teises į pinigines lėšas – 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (t. 5, b.l. 9-10).Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas į paminėtas pinigines lėšas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalėjo būti taikomas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog dar iki paminėto prokuroro nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo, paminėti pinigai buvo konfiskuoti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ) V. K. būtent už minėtų pinigų perdavimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvusiam T. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 191 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 250 litų bauda su 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų konfiskavimu (t. 5, b.l. 17-18).

949.3.6. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kaip minėta, 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų T. P. siuntinyje gavo jau būdamas suimtas šioje byloje ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Taigi minėti pinigai nėra nei tiriamų nusikalstamų veikų įrankis, nei priemonė, nei nusikalstamų veikų rezultatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė konfiskuoti 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, juolab, kad minėti pinigai jau buvo konfiskuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. V. K. priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

959.4. Dėl R. J. apeliacinio skundo.

969.4.1. Apeliantas R. J. apeliacine skunde neginčija skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas jam už šių veikų padarymą paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, be to, nepagrįstai netaikė jam BK 75 straipsnio nuostatų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei nepagrįstai jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, padarant paminėtas nusikalstamas veikas. Be kita ko, apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius jo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

979.4.2. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

989.4.3. Kaip minėta, apeliantas mano, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarant BK 284 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, turėtų būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų.

999.4.3.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014).

1009.4.3.2. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog R. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl aptariamų nusikalstamų veikų nepripažino. Ne vienoje apklausoje R. J. parodė, jog N. L. įvykio dieną pas juos į automobilį VW Golf įlipo pati, neprieštaravo su jais važiuoti, prieš ją nebuvo naudojamas fizinis smurtas. Taip pat fizinis smurtas nebuvo naudojamas ir prieš kartu su N. L. ėjusius vyriškius (5 t., b.l. 119-120, 138-140). 2013-11-27 vykusios apklausos metu R. J. nors ir nurodė, kad N. L. kartu su jais nenorėjo važiuoti, nuo jų bėgo, buvo nukritusi ant žemės, nuo kurios jis su Ž. C. ją pakėlė, o Ž. C. palydėjo iki automobilio, tačiau vėlgi tvirtino, kad nukentėjusioji į automobilio vidų įsėdo pati, niekieno neverčiama, prieš ją jėga nebuvo naudojama. Šios apklausos metu apeliantas taip pat parodė, kad neprisimena, kad būtų sudavęs vienam iš ėjusių vaikinų smūgį per ausį. Galbūt jis šiek tiek ir kepštelėjo ranka, tačiau to neprisimena (5 t., b.l. 148-150). Iš esmės tokios pat pozicijos apeliantas laikėsi ir apklausiamas 2014-02-18 (5 t., b.l. 174-175). Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. J. prisipažino padaręs paminėtas nusikalstamas veikas, tačiau duodamas parodymus savo vaidmenį, atliktus veiksmus bandė sumenkinti. Parodė, jog N. L. kvietė kartu važiuoti, ši nesutiko. Nukentėjusioji bėgo nuo jų, buvo sukniubusi ant žemės, jis su Ž. C. ją pakėlė. Ž. C. vedė ją už rankos ar apkabinęs per liemenį link automobilio, o jis (R. J.) tik atidarė automobilio dureles. Jis neprisimena, ar į automobilį nukentėjusiąją įstūmė jie abu kartu su Ž. C.. Taip pat R. J. parodė, jog jis neprisimena, kad būtų sudavęs G. S.. Gal tik netyčia kepštelėjo (6 t., b.l. 201-202). Pastebėtina ir tai, kad R. J., kaip ir kiti nuteistieji, nukentėjusiųjų atsiprašė tik po to, kai nukentėjusioji N. Z. apie neatsiprašymą užsiminė teisiamojo posėdžio metu (6 t., b.l. 203). Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas iš suėmimo buvo paleistas dar ikiteisminio tyrimo metu - 2013-12-23 (baudžiamoji byla teismui perduota 2014-05-21) (5 t., b.l. 158; 6 t., b.l. 132).

1019.4.3.3. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir pagrįstai R. J. deklaruojamo prisipažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, padarant pirmiau paminėtas nusikalstamas veikas. Vien tik formalūs apelianto pareiškimai, kad jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apklausų metu detaliai nenurodant veikų padarymo aplinkybių, tam tikras aplinkybes nutylint, bandant sumenkinti savo vaidmenį, bei nuoširdžiai gailisi, savo poelgių iš esmės nevertinant kritiškai, neapgailestaujant, neatsiprašant nukentėjusiųjų, negali būti pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

1029.4.4. Taip pat tinkamai pirmosios instancijos teismas taikė baudžiamąjį įstatymą, nustatydamas apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarant viešosios tvarkos pažeidimą (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei neteisėtai atimant N. L. laisvę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupe, BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

1039.4.4.1. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Pagal teismų praktiką jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, 2K-613/2011, 2K-40/2012, 2K-405/2012, 2K-41-697/2015, 2K-334-699/2017).

1049.4.4.2. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. J. įvykio dieną nuo policijos pareigūnų pabėgo, nebuvo sulaikytas, alkoholio matuokliu ar paimant gydymo įstaigoje kraują, jam nebuvo nustatytas girtumas. Kita vertus, kaip jau minėta, apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas taip pat ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, kitais duomenimis. Iš paties R. J. parodymų matyti, jog jis tiek išvakarėse, tiek įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Pasak jo, įvykio dieną jau po pietų, prieš pat susitinkant N. L. bei D. M., G. S., Ž. C. pasiūlius išsimaudyti, būtent Ž. C. sėdo už automobilio vairo, nes jis (R. J.)buvo neblaivus ir vairuoti nesutiko. Būtent dėl to, kad buvo neblaivus ir bijojo, kad nebūtų apkaltintas automobilio vairavimu, jis ir bėgo nuo policijos pareigūnų. Tai, kad įvykio dieną buvo neblaivus, apeliantas neneigia ir apeliaciniame skunde. Faktą, kad įvykio dieną tiek R. J., tiek kiti nuteistieji vartojo alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigę nuo alkoholio patvirtino ir Ž. C., T. P., liudytojas Š. Z.. Nors apeliantas teigia, kad jo neblaivumas neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tačiau byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, o taip pat ir paties R. J. parodymai, leidžia daryti priešingą išvadą. Natūralu, kad blaivus, psichikos sutrikimų neturintis asmuo, be jokios priežasties neteps prievarta į automobilį merginos, neteisėtai neatims jai laisvės, taip pat nenaudos smurto prieš kitą žmogų, nesant tam priežasties. Pats R. J. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų iš viso ten važiavęs. Būdamas blaivus, net nebūtų kalbinęs L. (8 t., b.l. 171).Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuskalstamų veikų padarymo metu R. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui, bei šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia, padarant veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje.

1059.4.4.3.Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl BK atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias arba kaip atsakomybę sunkinančias aplinkybes. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia. Tai reiškia, kad sprendimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo priimamas tik tuo atveju, kai faktinės aplinkybės byloja apie realizuotų nusikalstamų veiksmų ir paties nuteistojo didesnį pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

1069.4.4.4. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusiajai N. L. įvykio dieną neteisėtai laisvę atėmė veikdami bendrininkų grupe Ž. C. ir R. J.. Iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad N. L. nesutiko važiuoti su nuteistaisiais, pastaroji nuo jų bėgo, bėgdama parkrito. Tuo tarpu Ž. C. kartu su R. J., grįžę prie nukritusios nukentėjusiosios, ją pakėlė ir, abu suėmę už pažastų, jėga nutempė iki automobilio. R. J. atidarius automobilio duris, nukentėjusiajai priešinantis, abu kartu įstūmė ją į automobilio vidų ir prieš jos valią nuvežė link tame pačiame kaime esančio vandens telkinio (nukentėjusiojo G. S., liudytojo Š. Z. parodymai, 2013-06-19 automobilio apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. ( - )). Būtent šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ne tik Ž. C., bet ir R. J. savo aktyviais veiksmais realizavo BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, bei byloja apie pastarųjų realizuotų nusikalstamų veiksmų bei jų pačių didesnį pavojingumą. Apelianto argumentai, kad tarp jo ir Ž. C. nebuvo susitarimo įsodinti N. L. į automobilį, ją sutiko atsitiktinai, viskas įvyko neplanuotai ir spontaniškai, nepaneigia ir nešalina pirmosios instancijos teismo nustatytos apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pagal teismų praktiką susitarimas bendrininkavimo atveju gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog apeliantas puikiai suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad neteisėtus veiksmus atlieka bendrai su Ž. C., abiejų atliekamų nusikalstamų veiksmų tikslas buvo tas pats – neteisėtai atimti N. L. laisvę. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas – pripažinti R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, yra teisingas ir atitinka baudžiamojo įstatymo prasmę, teismų praktiką. Kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

1079.4.5. Kita vertus, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su apelianto skundo argumentais, jog skundžiamu nuosprendžiu jam buvo netinkamai individualizuota bausmė.

1089.4.6. Pažymėtina tai, kad apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas (BK 284 straipsnio 1 dalis, 146 straipsnio 1 dalis), kurios abi yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už paminėtas R. J. padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes, bet ir alternatyvias švelnesnes bausmes. Nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Vertindamas apelianto padarytos BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pavojingumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog R. J. neteisėtas N. L. laisvės atėmimas sąlygojo vėliau kito kaltinamojo padarytus sunkius nusikaltimus, sukėlusius ypatingai sunkias pasekmes. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėta apygardos teismo nurodyta aplinkybė negali būti sureikšminta ir esmingai nulemti bausmės pagal BK 146 straipsnio 1 dalį R. J. paskyrimą, kas būtent ir atsispingi skundžiamame nuosprendyje. R. J. negali atsakyti už kito asmens atliktus neteisėtus veiksmus ir dėl to kilusias pasekmes.

1099.4.7. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarant paminėtas nusikalstamas veikas. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad padarant abi nusikalstamas veikas R. J. atsakomybę sunkina tai, jog jis jas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o padarant BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pastarojo atsakomybę sunkina ir tai, kad veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

1109.4.8. Sprendžiant iš byloje esančių R. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų, pastarasis praeityje teistas vieną kartą – ( - ) apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 2600 Lt bauda, bauda sumokėta (4 t., b.l. 156-157, 165-167; 7 t., b.l. 113). Taip pat apeliantas daug kartų baustas administracine tvarka (4 t., b.l. 168-186). Kita vertus, byloje nėra duomenų apie tai, kad R. J. po jam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Iš ( - ) seniūnijos charakteristikos matyti, jog nusiskundimų dėl apelianto elgesio seniūnijoje nebuvo gauta (4 t., b.l. 188). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad R. J. nevedęs, vaikų neturi, gyvena kartu su neįgalia motina (4 t., b.l. 155, 188; 5 t., b.l. 131). R. J. niekur nedirba, buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėn. (4 t., b.l. 189, 190). Pasak apelianto jis ne kartą buvo išvykęs dirbti į užsienį.

1119.4.9. BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas R. J. pagrįstai už jo padarytas nusikalstamas veikas parinko straipsnių sankcijose numatytas griežčiausias bausmių rūšis – terminą laisvės atėmimą. Kita vertus, nustatydamas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, kaip minėta, nurodytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste itin sureikšmino, lemiamą reikšmę suteikė aplinkybei, kuri esmingai negalėjo įtakoti bausmės apeliantui paskyrimo. Už paminėtą veiką apeliantui paskirta maksimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neteisinga, o tuo pačiu ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai, veikos bei ją padariusio asmens pavojingumui. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir R. J. pagal 146 straipsnio 1 dalį skiriama straipsnio sankcijoje numatyta vidurkio nesiekianti laisvės atėmimo bausmė. R. J. pagal BK 146 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme.

1129.4.10. Apeliantas skunde, be kita ko, nurodo, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jam netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo. Vien tai, kad apelianto padarytų nusikaltimų pavojingumo kategorijos ir paskirtų bausmių už juos trukmė atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi veikų padarymo metu), nereiškia, kad jam paskirtos bausmės vykdymas turi būti atidėtas besąlygiškai. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, R. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys (1 kartą teistas (nors nuosprendis buvo priimtas 2009-05-07, juo paskirtą baudą apeliantas sumokėjo tik 2014-11-19), keliasdešimt kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, neregistruotas Darbo biržoje ir kt.), tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigaili, nevertina savo elgesio itin kritiškai, neleidžia daryti išvados, kad šiuo atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, taikyti apeliantui BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebuvo pagrindo.

1139.5. Dėl BK 187 straipsnio 3 dalies taikymo Ž. C..

1149.5.1. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. C., be kita ko, nuteistas už tai, kad jis 2013-06-18 tyčia sugadino nedidelės vertės (180 Lt (52,13 Eur)) nukentėjusiajam D. M. priklausantį dviratį Capriolo, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją (2010-12-02 įstatymo Nr. XI-1199 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-12-11) nedidelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 1 MGL (130 Lt), bet neviršijo 3 MGL dydžio sumos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo Ž. C. nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Kita vertus, turto vertės išaiškinimus reglamentuojantis BK 190 straipsnis po skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo pakeistas. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01) turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi pagal BK 190 straipsnio redakciją, įsigaliojusią 2015-01-01, Ž. C. sugadinto nukentėjusiajam D. M. priklausančio turto vertė (52,13 Eur) nesiekia 3 MGL (112,98 Eur) dydžio sumos, t.y. nesiekia sumos, nuo kurios yra taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis dalyje dėl Ž. C. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

115Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2,3, 4 punktais,329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

116panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu Ž. C. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - trejų metų laisvės atėmimas.

117Ž. C. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

118T. P., pripažintam kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

119T. P., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

120Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. P. šiuo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

121Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir jam paskirta galutinė subendrinta 16 (šešiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

122R. J., pripažintam kaltu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

123Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. J. šiuo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d; nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 6 d.) ir R. J. laikyti atlikusiu jam paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

124Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

125Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuota200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, saugomų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje ir perduoti juos iš T. P. priteisto civilinio ieškinio išieškojimui.

126Pakeisti nuosprendžio dalį dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti išsprendimo ir iš automobilio „VW Golf“, v/n ( - ) paimtus: sportinius batelius su užrašu „Nike“; juodos spalvos sportinį krepšį su užrašu „Kypak“; pilką džemperį su gobtuvu; mėlynus trumpomis rankovėmis marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. P. jo įgaliotam asmeniui.

127Pašalinti iš T. P. kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį inkriminuotas aplinkybes, „<...>tyčia suduodamas Neringai L. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir taip atimdamas jai galimybę priešintis<...>“.

128Kitą Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 150 straipsnio... 5. - pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 14 metų.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras veikas paskirtos... 7. T. P. pagal BK 286 straipsnį išteisintas, nenustačius jo veiksmuose... 8. R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 9. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;... 10. - pagal BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras veikas paskirtos... 12. R. J. pagal BK 238 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo veiksmuose... 13. Iš T. P. N. Z. priteista 23169 Eur (80000 Lt) neturtinei ir 1992 Eur (6880 Lt)... 14. Nukentėjusiųjų V. B. ir V. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos... 15. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 17. 1. R. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio 18 d. apie 16.05 val., (... 18. 1.2. Be to, R. J. nuteistas už tai, kad jis ir Ž. C., veikdami bendrininkų... 19. 1.3. T. P. nuteistas už tai, kad jis, tenkino lytinę aistrą su žmogumi... 20. 2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu panaikinta... 21. Dalyje Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas:... 22. panaikinta nuosprendžio dalis, kuria T. P. už atskiras veikas paskirtos... 23. R. J. pagal BK 146 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4... 24. Į R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino... 25. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria konfiskuoti 200 Didžiosios Britanijos... 26. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš... 27. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintos nustatytos T. P.... 28. Kita Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis palikta... 29. 3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi panaikintas... 30. 4. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos... 31. 4.1. Apelianto teigimu, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta aiškiai per... 32. 4.2. Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę... 33. 4.3. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nurodo faktus, kurie... 34. 4.4. Pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, skirdamas jam bausmę,... 35. 5. Nuteistojo T. P. gynėja advokatė V. K. (ankstesnė pavardė J.)... 36. 5.1. Apeliantė nurodo, jog apygardos teismas pagrįstai T. P. išteisino pagal... 37. 5.2. Kita vertus, apeliantės nuomone, nuosprendis yra neteisingas, nes... 38. 5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Ž. C., R. J. ir liudytojas Š. Z.... 39. 5.4. Apeliaciniame skunde gynėja aptardama byloje ištirtus įrodymus:... 40. 5.5. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors specialisto išvados Nr.... 41. 5.6. Apeliaciniame skunde apeliantė analizuodama specialisto išvados Nr. ( -... 42. 6. Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 43. 6.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jam priimtą... 44. 6.2. Apeliantas pažymi, jog jo kaltė grindžiama vien liudytojo Š. Z.... 45. 6.3. Apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į Ž. C.... 46. 6.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas neišnagrinėjo jo ir... 47. 6.5. Be kita ko, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė... 48. 6.6. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamo nuosprendžio... 49. 7. Teismo posėdžio metu T. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo T. P. bei jo... 50. 9. Nuteistojo R. J., nuteistojo T. P. ir jo gynėjos advokatės V. K.... 51. 9.1. Dėl T. P. nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1... 52. 9.1.1. Apeliantai T. P. bei jo gynėja apeliaciniuose skunduose nesutinka su... 53. 9.1.2. Pažymėtina tai, jog teismas visus įrodymus privalo tirti ir tikrinti,... 54. 9.1.3.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje... 55. 9.1.4. Byloje nustatyta, jog 2013 m. birželio 18 d. apie 17.20 val. prie... 56. 9.1.5. Sprendžiant iš byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių, įvykio... 57. 9.1.6.Apeliantai skunduose, bandydami paneigti T. P. kaltę dėl N. L.... 58. 9.1.7. Byloje apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, jog R. J. priėjęs... 59. 9.1.8. Kaip minėta, liudytojas Š. Z. parodė, jog N. L., Ž. C. ir R. J.... 60. 9.1.9. Apie tai, kad Ž. C. ir R. J. atlikti veiksmai, nukentėjusiąją... 61. 9.1.10. Tai, kad nukentėjusioji nebuvo mirusi iki jai patenkant į VW Golf... 62. 9.1.11. Iš nuteistųjų Ž. C., R. J., liudytojo Š. Z. parodymų matyti, jog... 63. 9.1.12. Įvykio vietoje buvęs ir byloje liudytoju apklaustas Š. Z.,... 64. 9.1.13. Nors ikiteisminio tyrimo pradžioje R. J. tvirtino, jog važiuojant... 65. 9.1.14. Nors T. P. viso proceso metu neigė su N. L. prieš jos valią... 66. 9.1.15. Kaip minėta, specialisto išvadomis Nr. ( - ), ( - ), bylą... 67. 9.1.16. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės, vertinant jas... 68. 9.1.17. Priešingai nei nurodo nuteistojo gynėja skunde, liudytojo Š. Z.,... 69. 9.1.18. Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, o taip pat teismo medicinos... 70. 9.1.19. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog byloje, išskyrus T. P.... 71. 9.1.20. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyti kiti N. L. nustatyti... 72. 9.1.21. Nuteistojo T. P. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog važiuojant... 73. 9.1.22. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog nuo vietos, kurioje... 74. 9.1.23. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš liudytojo G. S.... 75. 9.1.24. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja,... 76. 9.1.25. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog... 77. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija nustatė, kad:... 78. „T. P. tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu būdu,... 79. 9.2. Dėl T. P. paskirtos bausmės.... 80. 9.2.1.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, atsižvelgė... 81. 9.2.2.Taip pat apygardos teismas, skirdamas T. P. už padarytas nusikalstamas... 82. 9.2.3. Bylos medžiaga patvirtina, jog T. P. praeityje Lietuvoje buvo nuteistas... 83. 9.2.4. Pažymėtina tai, kad dalis nusikalstamų veikų T. P. buvo padarytos ir... 84. 9.2.5. Pagal 1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (galiojusias... 85. 9.2.6. Įvertinus paminėtas aplinkybes matyti, kad T. P. teistumas už... 86. 9.2.7. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą,... 87. 9.2.8. Sušvelninus T. P. už padarytas veikas bausmes, taip pat naikinama... 88. 9.3. Dėl daiktinių įrodymų.... 89. 9.3.1. Apeliantas T. P. apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo grąžinti jam... 90. 9.3.2. Iš 2013 m. birželio 19 d. automobilio apžiūros protokolo matyti, kad... 91. 9.3.3. Sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, paminėti daiktai nebuvo... 92. 9.3.4. Apeliantas T. P. taip pat prašo grąžinti jam skundžiamu... 93. 9.3.5. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2013 m. spalio 18 d.,... 94. 9.3.6. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas,... 95. 9.4. Dėl R. J. apeliacinio skundo.... 96. 9.4.1. Apeliantas R. J. apeliacine skunde neginčija skundžiamo nuosprendžio... 97. 9.4.2. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK... 98. 9.4.3. Kaip minėta, apeliantas mano, jog jo atsakomybę lengvinančia... 99. 9.4.3.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 100. 9.4.3.2. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog R. J. ikiteisminio... 101. 9.4.3.3. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pirmosios... 102. 9.4.4. Taip pat tinkamai pirmosios instancijos teismas taikė baudžiamąjį... 103. 9.4.4.1. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją... 104. 9.4.4.2. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. J. įvykio dieną nuo policijos... 105. 9.4.4.3.Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma,... 106. 9.4.4.4. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusiajai N. L.... 107. 9.4.5. Kita vertus, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su apelianto... 108. 9.4.6. Pažymėtina tai, kad apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas (BK... 109. 9.4.7. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nenustatyta apelianto... 110. 9.4.8. Sprendžiant iš byloje esančių R. J. asmenybę charakterizuojančių... 111. 9.4.9. BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą... 112. 9.4.10. Apeliantas skunde, be kita ko, nurodo, jog nepagrįstai pirmosios... 113. 9.5. Dėl BK 187 straipsnio 3 dalies taikymo Ž. C..... 114. 9.5.1. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. C., be kita ko, nuteistas už tai, kad jis... 115. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 116. panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį,... 117. Ž. C. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos,... 118. T. P., pripažintam kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės... 119. T. P., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės... 120. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. P. šiuo... 121. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos... 122. R. J., pripažintam kaltu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės... 123. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. J. šiuo nuosprendžiu pagal BK... 124. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4... 125. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuota200 Didžiosios Britanijos... 126. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai... 127. Pašalinti iš T. P. kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį inkriminuotas... 128. Kitą Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį...