Byla 1A-18-557/2020
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei, nuteistajam T. U. ir jo gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

3Nuosprendžiu nukentėjusiajam A. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7T. U. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. jis 2018-11-30 apie 20.40 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „( - )“, ( - ), Klaipėdos m., stebint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: priėjęs prie neįgaliojo automobilio statymo vietoje stovinčio automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojo A. Š., tyčia vieną kartą spyrė į vairuotojo dureles, o nukentėjusiajam bandant užsidaryti, jas atplėšė, atlenkdamas į kitą pusę ir taip jas sugadindamas, po to tyčia vieną kartą spyrė vairuotojo vietoje sėdinčiam A. Š. į kairį šoną, ne mažiau kaip 14 kartų smūgiavo rankomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir 2 kartus spyrė į kairį šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

8II. Apeliacinio skundo argumentai

92.

10Apeliaciniu skundu nuteistasis T. U. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba baudžiamąją bylą jam nutraukti, perduodant spręsti administracinės atsakomybės taikymo klausimą, arba bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes jis nepadarė veikos, atitinkančios BK 284 straipsnio sudėtį.

112.1.

12Teismas nuosprendyje cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, kad BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia ir yra būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, ir to norėtų. Apelianto nuomone, teismas nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad jis tyčia siekė pažeisti viešąją tvarką. Byloje nustatyta, kad jis nufotografavo ir pareiškė pastabą nukentėjusiajam A. Š., jog šis pasistatė automobilį per dvi neįgaliųjų vietas, neturėdamas tam teisės. Pastarasis į pastabą atsiliepė necenzūriniais ir įžeidžiamais žodžiais ir grasinimu jį nužudyti, dėl to ir kilo konfliktas. Pagal vaizdo įrašą, konfliktas tarp jų truko 2 minutes ir, priešingai nei nurodo teismas nuosprendyje, jokie pašaliniai asmenys į konfliktą nereagavo, jų rimtis nebuvo sutrikdyta. Apelianto teigimu, jo veiksmai nebuvo skirti parodyti nepagarbą aplinkiniams, jis tik norėjo sudrausminti vairuotoją, kuris elgiasi netinkamai. Būtent vairuotojo reakcija ir elgesys sukėlė konfliktą. T. U. teigimu, tyčia jis jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavė, tarp jų vyko grumtynės. Teismo posėdyje į klausimą, ar buvo suduoti smūgiai, nukentėjusysis pareiškė, kad nepamena ir dėl to jam, T. U., tikrai jokių pretenzijų neturi. Teismas nurodė, kad neva jis smūgiavo A. Š. net 14 kartų, tačiau, pasak apelianto, jeigu jis iš tikrųjų būtų sudavęs ar įspyręs jam į šoną, kaip nurodyta nuosprendyje, nukentėjusysis būtų kreipęsis į teismo medicinos ekspertą ar gydymo įstaigą, tačiau jis į medikus nesikreipė, byloje nėra specialisto išvados apie nukentėjusiajam padarytus kokius nors kūno sužalojimus.

132.2.

14Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/20162K-160- 697/2019).

152.3.

16LAT 2018-02-13 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-3-489/2018, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl kaltės pagal BK 284 straipsnį, nurodė: „<...> naktį prie klubo N. A. padarytą neteisėtą vienkartinį smurtinį veiksmą nulėmė ne siekis sutrikdyti viešąją tvarką, o neteisingas apsaugos darbuotojui suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarką naktiniame klube ir šalia jo realizavimas, neadekvatus reagavimas į buvusio klubo svečio, neblaivaus D. G. elgesį klube ir šiam išėjus iš jo. Toks kaltininko elgesio motyvas ir kitos aplinkybės (D. G. suduotas vienas smūgis, įvykis vyko vėlyvos nakties metu, kitų nukentėjusiųjų byloje nėra) nepatvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką. Nenustačius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių ir kaltininko tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, apeliacinės instancijos teismo naujo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria N. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, naikintina ir dėl šios dalies byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).“ Taigi, netgi pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nukentėjusiajam A. Š. buvo suduotas smūgis, dar nėra pagrindo veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

172.4.

18BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti nepakanka nustatyti, kokiais veiksmais pasireiškė nusikalstama veika, būtina taip pat nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Remiantis teismų praktika, šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

192.5.

20Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Vertinant, ar kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, svarbu nustatyti, kokią įtaką vandališkai ir užgauliai besielgiančio asmens veiksmai turėjo aplinkiniams, jų įprastai veiklai, darbui, kokias aplinkinių asmenų reakcijas sukėlė, kiek laiko truko, ar peržengė privataus konflikto ribas ir kėlė pavojų aplinkiniams.

212.6.

22Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokių pasekmių dėl kilusio tarp T. U. ir A. Š. konflikto neatsirado, jokiems aplinkiniams žmonėms pavojus nebuvo kilęs, jie į konfliktą nebuvo įtraukti ir tikrai negalėjo pasijusti įžeisti ar pažeminti.

232.7.

24Nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti kaip BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui. Apelianto teigimu, jį šokiravo nukentėjusiojo elgesys, kad jis taip įžūliai neleistinoje vietoje pasistatė savo automobilį, ir T. U. stengėsi apginti neįgalių asmenų teises ir interesus, kai tokie asmenys, kaip A. Š. nepaiso nustatytų taisyklių ir normų. T. U. nurodo, kad jis buvo blaivus ir adekvatus situacijai ir tikrai neieškojo menkavertės dingsties užpulti kažkokį pilietį. Jo pilietiškas elgesys atsisuko prieš jį patį ir jis tapo kaltinamuoju.

252.8.

26Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia (be kita ko), iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos nustatyti, kad nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia, protingumo, teisingumo proporcingumo reikalavimų, taip pat kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas).

272.9.

28Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veikos sukeliamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalis nenumato nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo padarinių, o numato tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-170-699/2016). Apelianto teigimu, jo veiksmuose nebuvo grasinimo, patyčių ir todėl pirmosios instancijos teismas jo veiksmus galėjo vertinti kaip administracinį nusižengimą, tačiau to nepadarė, tai irgi nepagrįsta ir neteisinga.

292.10.

30Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl gynybos iškelto prašymo spręsti bylos nutraukimo klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo.

312.11.

32Baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukta arba joje priimtas išteisinamasis nuosprendis, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas.

332.12.

34LAT teisėjų senato 2000-12-21 nutarime Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ nurodyta, kad formali veikimo ar neveikimo atitiktis baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymiams reiškia, kad kaltininko veikoje yra visi tam tikrame BK ypatingosios dalies straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau dėl kai kurių iš jų konkretaus turinio veika (dėl mažareikšmiškumo) yra nepavojinga ir dėl to tokia veika nėra nusikaltimas. Jeigu kaltininko veikoje nėra kurio nors nusikaltimo sudėties požymio, baudžiamąją bylą atsisakoma iškelti, o iškelta byla nutraukiama arba priimamas išteisinamasis nuosprendis ne dėl veikos mažareikšmiškumo, o dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo ar kitais pagrindais.

352.13.

36Pagal BK 37 straipsnį, veika nėra pavojinga, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti, t. y. nors ji turi pavojingos veikos požymių, tačiau veikos pavojingumas nesiekia to laipsnio, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

372.14.

38Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. Vertinant veikos objektyviuosius požymius, atsižvelgiama į baudžiamojo įstatymo ginamus asmens, valstybės ar visuomenės interesus ir jų pažeidimo laipsnį, nusikaltimo dalyką, taip pat į nusikalstamos veikos padarymo būdą, pasekmes, įrankius ir priemones, laiką ir vietą. Vertinant veikos subjektyviuosius požymius, mažareikšmiškumui nustatyti gali turėti įtakos kaltininko tyčios kryptingumas, neatsargumo laipsnis, veikos tikslai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.)

392.15.

40Jeigu baudžiamoji atsakomybė siejama su tam tikrų pasekmių atsiradimu (materialioji nusikaltimo sudėtis), tai tarp kitų minėto nutarimo 4 punkte išvardytų požymių veikos pavojingumą visų pirma nulemia nusikaltimo dalykas ir jo ypatybės (svoris, apimtis ir pan.), daiktų vertė, žalos dydis ir jos padarymo būdas, kitos neigiamos pasekmės. Kitais atvejais (formalioji nusikaltimų sudėtis) veikos pavojingumą visų pirma lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas.

412.16.

42BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant tam tikrų nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo klausimą. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K- 275/2014). Remiantis teismų praktika, nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).

432.17.

44Pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad materialinės žalos nukentėjusiajam A. Š. jis nepadarė. Pastarojo automobilis senas, kaip matyti iš antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo – aprūdijęs. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. Š. automobilio durelių jis nebuvo atplėšęs į kitą pusę, dėl ko būtų galėjęs sugesti jų uždarymo mechanizmas. Nukentėjusysis teigia, kad neva reikia pakeisti visas dureles, tačiau neaišku, ar jos tokios pačios nebuvo iki įvykio, nes, kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, automobiliu su tokiomis durelėmis A. Š. naudojasi ir toliau, jų neremontuoja ir netvarko, tai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad jos nebuvo sugadintos.

453.

46Teismo posėdyje nuteistasis T. U. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

47III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

484.

49Apeliacinis skundas atmestinas.

50Dėl BK 284 straipsnio taikymo

515.

52Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta T. U. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, stebint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: priėjęs prie neįgaliojo automobilio statymo vietoje stovinčio automobilio „Lexus“ vairuotojo A. Š., tyčia vieną kartą spyrė į vairuotojo dureles, o nukentėjusiajam bandant užsidaryti, jas atplėšė, atlenkdamas į kitą pusę ir taip jas sugadindamas, po to tyčia vieną kartą spyrė vairuotojo vietoje sėdinčiam A. Š. į kairį šoną, ne mažiau kaip 14 kartų smūgiavo rankomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir 2 kartus spyrė į kairį šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

536.

54T. U. su jo nuteisimu nesutinka, teigia, jog byloje nenustatyta, kad jis tyčia siekė pažeisti viešąją tvarką. Pasak apelianto, jo veiksmai nebuvo skirti parodyti nepagarbą aplinkiniams, jis tik norėjo sudrausminti vairuotoją, kuris įžūliai neleistinoje (neįgaliųjų) vietoje pasistatė savo automobilį, todėl nufotografavo ir pareiškė pastabą nukentėjusiajam A. Š., kad šis pasistatė automobilį per dvi neįgaliųjų vietas, neturėdamas tam teisės. Apelianto teigimu, jis tikrai neieškojo menkavertės dingsties užpulti kažkokį pilietį, o elgėsi pilietiškai – norėjo apginti neįgalių asmenų teises ir interesus, ir jo veiksmuose nei grasinimo, nei patyčių nebuvo. Tuo tarpu nukentėjusiojo reakcija ir elgesys, kai šis atsiliepė į pastabą necenzūriniais ir įžeidžiamais žodžiais bei grasinimu nužudyti, buvo neadekvatūs ir iššaukė konfliktą, kurio metu kilo grumtynės. Tačiau, T. U. teigimu, jis tyčia jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavė, o teismo teiginys, kad neva jis smūgiavo A. Š. net 14 kartų, jokiais objektyviais bylos duomenimis nepatvirtintas (nukentėjusysis nei į medikus, nei į ekspertą nesikreipė, ir byloje jokių duomenų apie jam padarytus kokius nors kūno sužalojimus nėra, o ir jis pats nurodė nepamenantis, ar jam buvo suduoti smūgiai ir dėl to jokių pretenzijų nereiškė). Šių duomenų visuma, apelianto teigimu, rodo, kad teismas jo kaltės pažeidus viešąją tvarką klausimu padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

557.

56Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo T. U. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvados dėl T. U. kaltės pažeidus viešąją tvarką pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra.

578.

58Priešingai apelianto T. U. tvirtinimui, teismas teisingai jo veiksmus kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimą, tokia išvada padaryta remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl kilusio konflikto ir jo eigos, kurių apeliantas iš esmės neginčija (t. y. pripažįsta, kad priėjo prie neįgaliųjų vietoje stovėjusio nukentėjusiojo automobilio ir pareiškė jam pastabas, tada kilo konfliktas, peraugęs į grumtynes), tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu kaip viešosios tvarkos pažeidimu, tvirtindamas, kad tyčios pažeisti viešąją tvarką neturėjo, jo veiksmuose, sudrausminant nukentėjusįjį A. Š., neleistinoje vietoje pasistačiusį automobilį, nei grasinimo, nei patyčių nebuvo. Todėl, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs jo veiksmus pagal BK 284 straipsnį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatė būtinųjų šios nusikalstamos veikos požymių – padarinių (visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo) ir tiesioginės tyčios (tikslo sukelti minėtus padarinius) bei neatsižvelgė į jo elgesio motyvus ir priežastis.

599.

60Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

6110.

62Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

6311.

64Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

6512.

66Kaip matyti iš apeliacinio skundo, T. U. netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 284 straipsnį ginčija keliais aspektais, t. y. nurodo, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas nenustatė įstatyme numatytų padarinių – realaus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo, jo tyčios pažeisti viešąją tvarką, be to, apelianto nuomone, padaryta veika atitinka ne BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo, o ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius, todėl baudžiamoji byla jam turi būti nutraukta, perduodant spręsti administracinės atsakomybės taikymo klausimą, arba priimtas sprendimas nutraukti bylą dėl veikos mažareikšmiškumo. Šie teiginiai ir apeliaciniame skunde išdėstyti juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

6713.

68Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo T. U. ir nukentėjusiojo A. Š. kilo po to, kai, nuteistasis, priėjęs prie pastarojo, sėdinčio automobilyje, kuris stovėjo neįgaliesiems skirtoje vietoje prie įėjimo į prekybos centrą „( - )“, pareiškė pastarajam pastabas dėl netinkamoje vietoje pastatyto automobilio, tada tarp jų kilo konfliktas, peraugęs į grumtynes. Šių byloje nustatytų aplinkybių nuteistasis T. U. apeliaciniame skunde neginčija, tačiau tvirtina, kad paties nukentėjusiojo neadekvati reakcija į gautą pastabą dėl netinkamoje vietoje pastatyto automobilio iššaukė konfliktą, kurio metu jie susigrūmė, tačiau, T. U. teigimu, jis tyčia jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavė, tarp jų kilus konfliktui tiesiog vyko grumtynės. Tokius T. U. teiginius paneigia objektyvus byloje esantis įrodymas – vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, kad išeidamas iš prekybos centro, T. U. iš karto prieina prie nukentėjusiojo automobilio, pabeldžia į vairuotojo pusės automobilio langą, šiam atidarius dureles, T. U., kaip pats pripažįsta (vaizdo įrašas yra be garso), pareiškia pastabas dėl neleistinoje vietoje pastatyto automobilio, tada tarp jų pokalbio eigoje išsivysto konfliktas. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, visas konfliktas vyksta nukentėjusiajam sėdint automobilyje. T. U., priėjęs prie nukentėjusiojo, iš pradžių su juo kalba, po to išsitraukęs mobilųjį telefoną, kaip pats nurodo, fotografuoja nukentėjusįjį, sėdintį automobilyje, iš vairuotojo pusės, iš priekio, iš keleivio pusės, tada vėl prieina prie nukentėjusiojo, kažką aiškina, pradeda aktyviai gestikuliuoti rankomis, galiausiai pasideda ant žemės pirkinių krepšį ir koja spiria į atidarytas nukentėjusiojo automobilio dureles. Nukentėjusiajam bandant laikyti dureles uždarytas, T. U. jėga bando jas atplėšti, galiausiai iš kelinto karto T. U. pavyksta tai padaryti, tada prasideda smūgiai – spyris koja nukentėjusiajam, po to smūgiai rankomis. Tuo metu iš prekybos centro išeina žmonės (grupė jaunuolių), kurie, pamatę smurtaujantį T. U., atsisukę žiūri. Netrukus T. U. liaujasi smurtavęs, į jį žiūrėjusiam iš prekybos centro išėjusiam jaunuoliui, gestikuliuodamas ranka į nukentėjusiojo automobilį, dar kažką pasako (greičiausiai, dėl konflikto), nukentėjusiajam bandant išvažiuoti, dar pasižiūri į šalia stovėjusį automobilį, bando dar prie jo prieiti (greičiausiai, taip pat dėl to, kad automobilis buvo pastatytas neįgaliųjų vietoje), tačiau į jį įlipę jaunuoliai netrukus išvažiuoja, o T. U. nueina.

6914.

70Tai, kad dėl šių nuteistojo T. U. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas intensyvus fizinis smurtas, sugadintos jo automobilio durelės, bet ir tai, kad nukentėjusysis turėjo kreiptis į policiją, savo 2018-11-30 pareiškime, be kita ko, nurodydamas, kad prie jo automobilio priėjęs vyriškis, kaip vėliau buvo nustatyta – T. U.: „<...> pradėjo spardyti mano taxi automobilį, bandė ranka ištraukti iš automobilio trankydamas galvą.“ (b. l. 12), ir šios nukentėjusiojo pareiškime nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su vaizdo įrašo duomenimis. Nuteistojo viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė pašaliniai asmenys. Konflikto chuliganišką pobūdį patvirtina byloje nustatyti faktai, kad iki įvykio nukentėjusysis su nuteistuoju nebuvo pažįstami, o smurtą prieš nukentėjusįjį jis pavartojo ir sugadino jo automobilio dureles dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiajam sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje neleistinoje, t. y. neįgaliesiems skirtoje vietoje. Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto pavartojimas ir automobilių durelių sugadinimas (spiriant į jas ir jėga bandant jas atplėšti) viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, smurto apimtis – nukentėjusiajam suduota keliolika smūgių (tai aiškiai matyti iš vaizdo įrašo) – patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog tuo bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

7115.

72Tai, kad nukentėjusysis A. Š. dėl prieš jį T. U. pavartoto fizinio smurto šiam pretenzijų nereiškia, į medikus ir med. ekspertą nesikreipė ir byloje nėra duomenų apie jam padarytus sužalojimus (pažymėtina, kad smurtaujant ne visada asmuo būna sužalojamas), priešingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia fakto, kad smurtas buvo pavartotas. Aplinkybę, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama, neabejotinai patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio akivaizdu, kad fizinis smurtas buvo vartojamas ir jis buvo intensyvus. Tai, kad nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti, kiek konkrečiai smūgių jam buvo suduota, kaip nurodė, dėl šoko, nepaneigia pastarojo parodymų dėl patirto fizinio smurto, tai neabejotinai patvirtina objektyvus įrodymas byloje – vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotų aplinkybių neneigia ir nuteistasis, jis tik aiškina, kad grūmėsi su nukentėjusiuoju , o ne jį mušė.

7316.

74Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad netgi pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nukentėjusiajam A. Š. buvo suduotas smūgis, dar nėra pagrindo veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Toks apelianto skundo argumentas grindžiamas kasacinio teismo praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2018, kurioje, be kita ko, konstatuota: „<...> naktį prie klubo N. A. padarytą neteisėtą vienkartinį smurtinį veiksmą nulėmė ne siekis sutrikdyti viešąją tvarką, o neteisingas apsaugos darbuotojui suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarką naktiniame klube ir šalia jo realizavimas, neadekvatus reagavimas į buvusio klubo svečio, neblaivaus D. G. elgesį klube ir šiam išėjus iš jo. Toks kaltininko elgesio motyvas ir kitos aplinkybės (D. G. suduotas vienas smūgis, įvykis vyko vėlyvos nakties metu, kitų nukentėjusiųjų byloje nėra) nepatvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką.“ (LAT 2018-02-13 nutartis Nr. 2K-3-489/2018). Tačiau šioje apelianto minimoje byloje faktinės aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, kai nukentėjusysis dėl menkavertės dingsties – neleistinoje (neįgaliųjų) vietoje pastatyto automobilio, užsipuolė jame sėdėjusį nukentėjusįjį, spirdamas koja į automobilio dureles, o jas jėga atplėšus – suduodamas nukentėjusiajam rankomis keliolika smūgių į įvairias kūno vietas ir vėl jam spirdamas Tokie nuteistojo veiksmai aiškiai prieštarauja jo deklaruojamam pilietiniam elgesiui dėl neleistinoje (neįgaliojo) vietoje pastatyto automobilio, nes tokiu atveju būtų pakakę įspėti nukentėjusįjį, o šiam nereaguojant į pastabą – pranešti apie neleistinoje vietoje pastatytą automobilį atitinkamoms institucijoms, o ne užsipulti asmenį, pavartojant fizinį smurtą, spirti į automobilį ir jėga plėšti dureles. Be to, pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, suduoda vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo smūgiuojama daug kartų ir tai matė pašaliniai asmenys.

7517.

76Nuteistojo pasiteisinimas, neva jis elgėsi pilietiškai ir tik norėjo sudrausminti neleistinoje (neįgaliųjų) vietoje automobilį pasistačiusį vairuotoją, ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, T. U. atsakomybės nešalina. Pažymėtina, kad jeigu ir būtų nustatyta, kad A. Š., reaguodamas į T. U. jam pareiškėją pastabą dėl ne vietoje pastatyto automobilio, jį įžeidinėjo ir jam grasino (nors šią aplinkybę nukentėjusysis neigė, apklausiamas teisme nurodydamas: „Kaltinamajam negrasinau. <...> nesakiau, kad iš jo konservus padarysiu.“ (b. l. 141), tik šiam pasakius „Kur tu stovi, pradėsiu filmuoti“, pasakė „Nebevark“ (b. l. 140) ir dėl to kilo konfliktas, tačiau šioje situacijoje T. U. veiksmai prieš A. Š. – spyrė į jo automobilio dureles, po to jėga jas atplėšė, galiausiai pradėjo smurtauti, spirdamas koja ir suduodamas ne vieną smūgį nukentėjusiajam (pažymėtina, kad viso konflikto metu nukentėjusysis net nebuvo išlipęs iš automobilio, o jame sėdėdamas, reaguodamas į agresyvius T. U. veiksmus bandė tiesiog užsidaryti automobilyje), matant aplinkiniams, buvo neadekvatūs ir vertintini kaip neleistini, moralės požiūriu nepriimtini, t. y. įžūlūs veiksmai. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog T. U. viešoje vietoje – prie prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, spirdamas koja į A. Š. automobilį, bandydamas jėga atplėšti automobilio dureles, o jas atplėšęs, pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – spirdamas jam koja į kairį šoną, po to intensyviai smūgiuodamas į įvairias kūno vietas, po to vėl spirdamas ir dar smūgiuodamas rankomis, tokiu savo chuliganišku elgesiu šiurkščiai pažemino ne tik nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tokiais savo įžūliais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl T. U. kaltės viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką bei tyčia smurtiniais veiksmais sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokie nuteistojo T. U. veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

77Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo

7818.

79Kaip teisingai nurodoma nuteistojo T. U. apeliaciniame skunde, atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Tačiau, priešingai apelianto T. U. tvirtinimui, nagrinėjamu atveju jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnį. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tarpusavyje atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį; BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Byloje nustatyti T. U. veiksmai – spyris į nukentėjusiojo automobilio dureles, fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimas, sukeliant jam fizinį skausmą, – atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-507/2013, 2K-229/2014, 2K-10-696/2015), t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas. Tai yra tokie veiksmai nenumatyti ANK 481 straipsnio dispozicijoje ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje numatytai veikai. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl T. U. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (dėl suduotų smūgių nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą; iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad T. U. smurtaujant prieš nukentėjusįjį, iš parduotuvės išėję asmenys akivaizdžiai atkreipė dėmesį į įžūlius smurtinius T. U. veiksmus ir reagavo (sustojo ir stebėjo) į konfliktinę situaciją), o ANK 481 straipsnis gali būti taikomas, kai dėl viešosios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla. Taigi T. U. padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia ne administracinę atsakomybę, o baudžiamąją atsakomybę, ir pirmosios instancijos teismas ją teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

80Dėl BK 37 straipsnio taikymo

8119.

82T. U. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl gynybos iškelto prašymo spręsti bylos nutraukimo klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo. Nuteistojo nuomone, teismas padarytą veiką, nurodytą BK 284 straipsnyje, galėjo pripažinti mažareikšme ir, taikydamas BK 37 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

8320.

84Kasacinis teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje), įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).

8521.

86Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, jų iš esmės nenurodoma ir apeliaciniame skunde, kuriame nuteistasis kaip vieną iš alternatyvių prašymų nurodo prašymą nutraukti bylą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, prašymą iš esmės grindžiant šio instituto teoriniais aspektais ir kasacinio teismo praktika, tačiau nenurodant nė vieno argumento, remiantis kuriuo jo veika galėtų būti pripažinta mažareikšme. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nei pagal objektyviuosius kriterijus (pvz., nepadaryta reikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms), nei pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumą, motyvus ir pan.) sąlygų pripažinti T. U. veiką mažareikšme (BK 37 straipsnis) nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. U. įžūliai elgdamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, t. y. tyčia vieną kartą spyrė A. Š., sėdėjusiam automobilyje vairuotojo vietoje, į kairį šoną, po to ne mažiau kaip 14 kartų smūgiavo rankomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir 2 kartus spyrė į kairį šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tai atliko viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, tokiais savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, todėl T. U. veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė.

87Dėl turtinės žalos sugadinant automobilį ir teismo sprendimo pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka

8822.

89T. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu jo automobilio durelių nesugadino – nebuvo atplėšęs jų į kitą pusę, dėl ko būtų galėjęs sugesti jų uždarymo mechanizmas, taigi ir materialinės žalos nukentėjusiajam nepadarė, todėl nesutinka su teismo sprendimu pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nesutikdamas su šiuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaizdo įraše aiškiai matyti, kad T. U. jėga spiria į nukentėjusiojo automobilio dureles, po to bando jas atplėšti, kol galiausiai jėga jas atplėšia, todėl nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad tokių neteisėtų T. U. veiksmų pasekoje durelės negalėjo nenukentėti. Nusikalstamais apelianto veiksmais padarytų automobilio sugadinimų apimtis ir turtinės žalos dydis turės būti įrodinėjami civilinio proceso tarka.

9023.

91Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-10 nuosprendį nuteistojo T. U. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

92Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

93nuteistojo T. U. apeliacinį skundą atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nuosprendžiu nukentėjusiajam A. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. T. U. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo... 8. II. Apeliacinio skundo argumentai... 9. 2.... 10. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. U. prašo nuosprendį panaikinti ir jį... 11. 2.1.... 12. Teismas nuosprendyje cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT)... 13. 2.2.... 14. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai... 15. 2.3.... 16. LAT 2018-02-13 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-3-489/2018, spręsdamas... 17. 2.4.... 18. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 19. 2.5.... 20. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai... 21. 2.6.... 22. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokių pasekmių dėl kilusio tarp... 23. 2.7.... 24. Nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti kaip BK 284 straipsnyje... 25. 2.8.... 26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų... 27. 2.9.... 28. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą... 29. 2.10.... 30. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl gynybos iškelto prašymo... 31. 2.11.... 32. Baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukta... 33. 2.12.... 34. LAT teisėjų senato 2000-12-21 nutarime Nr. 29 „Dėl teismų praktikos... 35. 2.13.... 36. Pagal BK 37 straipsnį, veika nėra pavojinga, jei ji nedaro esminės žalos... 37. 2.14.... 38. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl veikos... 39. 2.15.... 40. Jeigu baudžiamoji atsakomybė siejama su tam tikrų pasekmių atsiradimu... 41. 2.16.... 42. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant tam tikrų nusikalstamų veikų... 43. 2.17.... 44. Pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiajam teisę į civilinio... 45. 3.... 46. Teismo posėdyje nuteistasis T. U. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą... 47. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 48. 4.... 49. Apeliacinis skundas atmestinas.... 50. Dėl BK 284 straipsnio taikymo... 51. 5.... 52. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta T.... 53. 6.... 54. T. U. su jo nuteisimu nesutinka, teigia, jog byloje nenustatyta, kad jis tyčia... 55. 7.... 56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo... 57. 8.... 58. Priešingai apelianto T. U. tvirtinimui, teismas teisingai jo veiksmus... 59. 9.... 60. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu,... 61. 10.... 62. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi... 63. 11.... 64. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad... 65. 12.... 66. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, T. U. netinkamą baudžiamojo įstatymo... 67. 13.... 68. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo T. U. ir nukentėjusiojo A.... 69. 14.... 70. Tai, kad dėl šių nuteistojo T. U. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės... 71. 15.... 72. Tai, kad nukentėjusysis A. Š. dėl prieš jį T. U. pavartoto fizinio smurto... 73. 16.... 74. Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad netgi pirmosios instancijos... 75. 17.... 76. Nuteistojo pasiteisinimas, neva jis elgėsi pilietiškai ir tik norėjo... 77. Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo... 78. 18.... 79. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo T. U. apeliaciniame skunde, atsakomybė už... 80. Dėl BK 37 straipsnio taikymo... 81. 19.... 82. T. U. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 83. 20.... 84. Kasacinis teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymą, yra... 85. 21.... 86. Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo... 87. Dėl turtinės žalos sugadinant automobilį ir teismo sprendimo pripažinti... 88. 22.... 89. T. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu jo... 90. 23.... 91. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 92. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 93. nuteistojo T. U. apeliacinį skundą atmesti....