Byla 1A-28-606/2020
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, nukentėjusiajam K. F., jo atstovui advokatui Petrui Maceniui, nuteistiesiems K. T., T. A., jų gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

3viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. T. ir T. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

4K. T. (K. T.), gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

5pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės apribojimu 12 mėnesių;

6pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo asmens, taip pat per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 8 punktai).

9T. A., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

10pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės apribojimu 12 mėnesių;

11pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams.

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

13Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo asmens, taip pat per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 8 punktai).

14Iš K. T. ir T. A. solidariai priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1 182, 41 Eur padarytai žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti.

15Iš K. T. ir T. A. solidariai priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. F. (K. F.) 35,38 Eur turtinei ir 7 000 Eur neturtinei žaloms bei 1 000 Eur advokato išlaidoms atlyginti.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

17I.

18Bylos esmė

191.

20K. T. ir T. A. nuteisti už tai, kad 2018 m. balandžio 9 d., apie 8.40 val., veikdami kartu, viešoje vietoje, prie įmonės „( - )“, ( - ), dėl chuliganiškų paskatų užpuolė K. F., panaudodami fizinį smurtą demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. K. T. tyčia vieną kartą kumščiu smogė K. F. į veidą, po to T. A. vieną kartą smogė kumščiu ir vieną kartą spyrė K. F. į dešinės pusės žandikaulį bei K. T., laikydamas tarp alkūnės suspaudęs K. F. kaklą, smogė du kartus kumščiu į dešinės pusės žandikaulį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam apatinio žandikaulio dešiniosios sąnarinės ataugos kaklo srities skeveldrinį lūžį su sąnarinės galvos išnirimu, dešiniojo skruostikaulio lanko skeveldrinį įspaustinį lūžį, dešinio skruosto poodinę kraujosruvą ir veido odos nubrozdinimus, ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

21II. Apeliacinio skundo argumentai

222.

23Apeliaciniu skundu nuteistieji K. T. ir T. A. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir juos išteisinti – T. A., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, K. T., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir BK 28 straipsniu, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad vis dėlto pakanka duomenų K. T. ir T. A. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

242.1.

25Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad K. F., važiuodamas automobiliu ( - ), ties įmonės „ ( - )“ teritorija, suskambus jo mobiliojo ryšio telefonui, sustojo gatvės lėtėjimo juostoje ir atsiliepė. Skambino jo vaikas, kurį jis neseniai paleido prie mokyklos. Tuo metu jis išgirdo automobilio garsinį signalą ir pamatė, kaip jį aplenkiančiame automobilyje sėdintis vyriškis kažką jam šaukia. Tas vyriškis įsuko į įvažiavimą į „ ( - )“ teritoriją, kur išlipęs iš savo automobilio, ėjo link jo automobilio. K. F. taip pat išlipo iš automobilio ir ėjo link K. T.. K. F. paaiškino, kad neva norėjo su vyriškiu pasiaiškinti, kas atsitiko, lyg nesuprato ir nežinojo, jog automobiliu sustojo draudžiamoje vietoje, taip trukdydamas veiksmą. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad K. F., išlipęs iš automobilio ir eidamas link K. T., nusiėmė nuo rankos rankinį laikrodį ir įsidėjo į kišenę. Šie nukentėjusiojo veiksmai rodo ne norą išsiaiškinti, bet K. F. nepadorų elgesį – padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tai suvokdamas, taip pat suvokdamas, kodėl K. T. aplenkdamas jį signalizavo automobilio garsiniu signalu, išlipo iš automobilio aiškiai veiksmais parodydamas, kad ketina konfliktuoti su K. T..

262.2.

27Teismas atmetė nuteistojo T. A. parodymus, kad jis, pamatęs, jog vyksta konfliktas tarp K. T. ir K. F., žinodamas, kad K. T. praeityje buvo stipriai sužalotas, siekdamas apginti draugą, skyrė konfliktuojančius asmenis, nustumdamas K. F. nuo K. T., motyvuodamas tuo, kad „byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji lanko bokso užsiėmimus ir sveikatos problemos netrukdo K. T. užsiimti šiuo rizikingu sportu, todėl T. A. teiginiai, kad jis baiminosi dėl draugo sveikatos, atmestini kaip nepagrįsti.“ Apeliantai atkreipia dėmesį, kad šis teismo teiginys nėra niekuo pagrįstas, nes K. T. nelanko bokso užsiėmimų. T. A. teisme parodė, kad lanko fizinio pasirengimo treniruotes, todėl nėra aišku, kuo remdamasis, teismas padarė tokią išvadą, kurios pagrindu atmetė T. A. parodymus, kad jis siekė apginti K. T..

282.3.

29Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismo liko neįvertinti ir tolimesni K. F. veiksmai po pirmo konflikto epizodo, kuomet T. A. automobiliu išvažiavo iš įvykio vietos, o K. T. įvažiavo į „ ( - )“ aikštelę. K. F. parodė, kad mobiliojo ryšio telefonu nufotografavęs T. A. automobilio valstybinius numerius, atėjo prie K. T., kuris dar sėdėjo savo automobilyje ir jo klausė, kur nuvažiavo T. A.. Iš to daroma išvada, kad K. F. nesiekė užfiksuoti įvykyje dalyvavusius asmenis, o toliau tęsė konfliktą. Prie nukentėjusiojo K. F. automobilio K. F. dar nebuvo sulaužytas žandikaulis. Kitaip sunku būtų paaiškinti, kad asmuo, kuriam ką tik buvo sulaužytas žandikaulis, vietoj to, kad kviestų medikus ir policiją, eitų aiškintis su K. T., kur nuvažiavo T. A.. K. F. versija, kad jis norėjo, jog K. T. nepasišalintų iš įvykio vietos, kelia didelių abejonių, nes jis tuo metu jau turėjo užfiksavęs T. A. automobilio valstybinius numerius, pagal kuriuos būtų nesunku nustatyti įvykyje dalyvavusį asmenį. K. T. parodė, kad L. F., klausdamas, kur nuvažiavo T. A., veržėsi į jo automobilį. Jis, norėdamas nuo K. F. apsiginti, trenkė jam automobilio durelėmis, galbūt pataikė į veidą. Taip pat porą kartų, sėdėdamas automobilyje, koja spyrė K. F. ir pataikė jam į veidą. Būtent nuo šių smūgių koja arba automobilio durelėmis, K. F. ir galėjo būti sulaužytas žandikaulis. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas D. V. patvirtino, kad tokio pobūdžio K. F. patirti žandikaulio sužalojimai galėjo gautis ir K. T. smūgiuojant K. F. į veidą, K. T. sėdint automobilyje. Tokia įvykių seka atrodo logiškiausia ir patvirtina, kad K. F. žandikaulis buvo sulaužytas būtent antrame įvykių epizode, t. y. prie K. T. automobilio, ir tai įrodo, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad T. A. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

302.4.

31Apeliaciniame skunde, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teigiama, kad teismo nuosprendyje turi būti aiškiai įvardyta, kuo pasireiškė įžūlaus elgesio padariniai viešosios tvarkos aspektu (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-120-628/2018). Teismas nurodė, kad įvykis vyko ryte, ( - ), šalia vienos iš pagrindinių ( - ) gatvių, kur tokiu metu eismas pats intensyviausias. Liudytoja H. O. parodė, kad jos dėmesį patraukė šalia gatvės buvusių vaikinų elgesys, iš kurio ji aiškiai suprato, jog prieš nukentėjusįjį bus smurtaujama, ir dėl to ji apie įvykį nedelsdama pranešė policijai. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog konflikte dalyvavo trys asmenys: K. F., K. T. ir T. A.. Liudytojas N. R. stovėjo nuošalyje ir į konfliktą nesikišo. Tai patvirtino ir pats K. F.. Liudytoja H. O. parodė, kad matė, kaip trys vyrai supa vieną. Tai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Šios liudytojos parodymų neatitikimas nustatytoms aplinkybėms galėjo nulemti ir jos subjektyvų įvykio aplinkybių vertinimą. Tai galėjo lemti ir ta aplinkybė, kad ji įvykį matė vairuodama automobilį ir pravažiuodama pro įvykio vietą. Taigi yra didelė tikimybė, kad ji neteisingai įvertino aplinkybes. Ir jos manymas, kad vyriškiui kyla pavojus taip pat yra individualus, susijęs su liudytojos asmenybe ir individualiu vienų ar kitų aplinkybių vertinimu. Juolab, kad išskyrus H. O., daugiau niekas bendruoju pagalbos telefonu nepaskambino ir nepranešė apie incidentą, nors, kaip teismas pažymėjo, įvykis įvyko vienoje judriausių miesto gatvių, kur eismas yra labai intensyvus. Nukentėjusysis K. F. parodė, kad jis nuo K. T. ir T. A., siekdamas išvengti smurto, bėgo aplink savo automobilį, nukrito prie savo automobilio vairuotojo durelių, t. y. važiuojamojoje dalyje. Ir tai turėjo matyti labai daug vairuotojų, nes kaip pasisakė teismas, tuo laiku ši miesto gatvė yra labai judri, ja važiuoja daug automobilių, tačiau tik H. O. paskambino bendrosios pagalbos telefonu. Todėl vienos liudytojos subjektyvus ir individualus situacijos įvertinimas negali būti laikomas įrodymu, kad viešoji tvarka, rimtis ar kiti įstatymo gėriai buvo pažeisti.

322.5.

33Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas taip pat pažymėjo, jog konfliktą matė tiek N. R., tiek J. V. bei A. M.. Teismas šiuo teiginiu leidžia suprasti, kad ir šių asmenų rimtis buvo sutrikdyta, todėl K. T. ir T. A. veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau paties N. R. parodymais teismas netikėjo, nurodydamas, kad jis dirba kartu su kaltinamaisiais, ir tai, kad šio liudytojo nurodytos aplinkybės skiriasi nuo kitų nustatytų faktinių aplinkybių, parodo, jog N. R. yra suinteresuotas duoti parodymus kaltinamųjų naudai. Nors N. R. parodymai skiriasi tik nuo nukentėjusiojo K. F. parodymų. Taip pat teismas nurodė, kad konfliktą matė A. M. ir J. V. bei padarė prielaidą, jog buvo sutrikdyta ir jų rimtis. A. M. parodė, kad pro kameros monitorių pastebėjo aikštelėje prie „( - )“ du susikibusius vyrus, išbėgo į lauką, jam susidarė įspūdis, kad kažkas iš pykčio spyrė į automobilį. Jis paėmė K. F. už riešo, kad šis nieko neišsitrauktų iš kišenės. Taigi iš šių A. M. parodymų matyti, kad, nors jis ir nematė konflikto pradžios, jam susidarė įspūdis, kad konflikto iniciatorius yra būtent K. F.. Liudytojas J. V. nebuvo apklaustas teisme, todėl negalima pasakyti, ar jam šis incidentas sukėlė kažkokių neigiamų emocijų, ar jis buvo šokiruotas ir panašiai. Tačiau teisme yra ištirtas įrodymas-pranešimas iš bendrojo pagalbos centro, iš jo matyti, kad paskambinęs į centrą, J. V. informavo, kad darbo vietoje užpultas kolega, vyksta konfliktas. Taigi, nors J. V. nematė konflikto pradžios, tačiau iš to, kas vyko antrame konflikto epizode, jis suprato, kad K. T. yra užpultas K. F.. Iš viso to apeliantai daro išvadą, kad nei A. M., nei N. V. nebuvo sutrikdyta nei rimtis, nei jie buvo šokiruoti K. T. ir T. A. veiksmų, kaip bando nuomonę suponuoti teismas. Juo labiau, kad nei A. M., nei N. V. pirmo įvykio epizodo net nematė. Teisme nebuvo apklaustas liudytojas J. V., jis matė konflikto antrą epizodą ir padėjo tramdyti K. F.. Todėl, apeliantų nuomone, nagrinėjant šį apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme reikalinga atnaujinti įrodymų tyrimą ir kviesti apklausai liudytoją J. V..

342.6.

35Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendyje pasisakė, jog „teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas D. V. parodė, kad tokie sužalojimai, kokie konstatuoti nukentėjusiajam, griūnant negalėjo atsirasti, taip pat negalėjo atsirasti atsitrenkiant į automobilio dureles“. Tačiau apeliantai atkreipia dėmesį, kad tas pats ekspertas teisiamajame posėdyje į kaltinamųjų gynėjų klausimą atsakė, kad toks sužalojimas, kokį patyrė K. F., galėjo būti padarytas ir spiriant koja sėdint automobilyje.

362.7.

37Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai niekaip nevertino K. F. elgesio, kada jis toliau aiškinosi jau su iš įvykio vietos pasišalinusiu K. T.. K. F. pirmame įvykio epizode nebuvo padaryta ta žala, kurią nurodė teismas. Pačio K. F. veiksmai – tolimesnis aiškinimasis su K. T., lindimas į jo automobilį, gali būti taip pat vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, visuomenės negerbimas ir panašiai. Apeliantai pažymi, kad policiją iškvietė N. V., nes jo paprašė K. T.. Sunkiai paaiškinama būtų tai, kad asmuo, ką tik siekęs pažeisti viešąją tvarką, pats kviestų policijos pareigūnus, norėdamas būti sulaikytas. Apeliantų įsitikinimu, visi byloje ištirti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. F. padarytas sužalojimas buvo antrame įvykio epizode, t. y. „ ( - )“ automobilių aikštelėje prie K. T. automobilio, K. T. sėdint automobilyje ir smūgiuojant į K. F., ir tai turėjo būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis.

382.8.

39Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nurodė, jog K. F. padarė administracinį nusižengimą – sustojęs automobilių vietoje, kurioje stovėti draudžiama. Tačiau jokio sprendimo dėl medžiagos perdavimo institucijoms tirti administracinį nusižengimą nepriėmė.

402.9.

41Apeliaciniame skunde ginčijamas ir priteistos neturtinės žalos dydis, prašoma jį sumažinti, jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad vis dėlto pakanka duomenų K. T. ir T. A. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

422.10.

43Apeliantai sutinka su teismo argumentais, kad padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta, bet mano, kad žalos atlyginimo pinigine išraiška dydis turi būti adekvatus padarytai žalai. Nurodo, kad šiuo atveju ne tik prašomas 10 000 Eur neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, bet ir priteistas 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra taip pat per didelis ir neatitinka formuojamos teismų praktikos, nes nukentėjusiajam nėra nustatytas nedarbingumo lygis, nepateikta tikslių medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo.

44K. F. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto sužalojimo patyrė didžiulę gėdą ir pažeminimą prieš artimuosius, draugus ir bendradarbius. Šis nukentėjusiojo argumentas yra nesuprantamas, nes nėra aišku, kaip galima patirti pažeminimą iš pačių artimiausių žmonių dėl patirto kūno sužalojimo.

452.11.

46Apeliantai nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Teismų praktikoje taip pat yra suformuota nuostata, kad aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikia paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių: 1) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017 – 5 000 Eur (vieną kartą smogė kumščiu B. V. į veidą, nuo suduoto smūgio šis pargriuvo ant grindų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai (sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimas po akies jungine, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje)); 2) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2017 – 1 000 Eur (viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė smūgį V. L. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą); 3) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2014 – 1 448,10 Eur (5 000 Lt) (pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu vieną kartą V. K. į veidą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė nukentėjusiajam dar kartą kumščiu į veidą, o šiam pargriuvus ant žemės, spyrė du kartus į veidą ir šoną, taip nukentėjusiajam padarė viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir nosies kaulų lūžį); 4) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 – 4 344,30 Eur (15 000 Lt) (priėjo prie D. P. ir dėl chuliganiškų paskatų pradėjo žodžiais su juo konfliktuoti, sudavė smūgį koja į kelio sąnarį, ranka į veidą ir rankomis iš už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė jį ant šaligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius); 5) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013 – 2 316,96 Eur (8 000 Lt) (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus A. P. ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvą ir spyrus nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, K. K. sudavus A. P. ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į galvą ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, T. B. spyrus A. P. ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse-pakaušinėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą); 6) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013 –

471 013,67 Eur (3 500 Lt) (tyčia sudavė keliu keturis smūgius į veidą M. K., jam pakėlus galvą, trenkė vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. nosies kaulo lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą); 7) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013 – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) (įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. UAB „T“ apsaugos darbuotojui V. M., siekiant T. L. išvesti iš baro dėl trukdymo prižiūrėti tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius ir pirmame aukšte, prie išėjimo į lauką, trenkė kumščiu V. M. į krūtinę <...> O. L. dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu V. M. į veidą ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus kojomis į galvą bei kitas įvairias kūno vietas, T. L. dėl chuliganiškų paskatų spyrė ne mažiau kaip penkis kartus kojomis V. M. į galvą ir kitas kūno vietas, po to O. L. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į galvą. Tokiais bendrais veiksmais V. M. buvo sukeltas dešinės rankos bei nugaros fizinis skausmas, padaryti odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos veido dešinėje pusėje, taip pat apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta jo sveikata) ir kt. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-380/2018, kurioje asmuo buvo kaltinamas analogiškais BK straipsniais, kaip ir K. T. ir T. A., o nukentėjusiajam buvo padarytas labai panašus kūno sužalojimas, apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistą 5000 Eur neturtinės žalos dydį iki 3500 Eur. Taigi, apeliantų nuomone, K. F. priteistas 7000 Eur neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

483.

49Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovas, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

50III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

514.

52Apeliacinis skundas atmestinas.

535.

54Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015,

552K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

566.

57Apeliaciniu skundu nuteistieji K. T. ir T. A. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistasis K. T. prašo jį išteisinti, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teigia, kad nukentėjusysis K. F., padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pats išlipo iš automobilio, nusiėmė laikrodį ir taip parodė, kad ketina konfliktuoti su juo. Vėliau, kai T. A. nuvažiavo, K. F. priėjo prie jo automobilio, veržėsi į jį, todėl jis norėjo apsiginti – trenkė automobilio durelėmis ir galbūt pataikė į veidą, taip pat porą kartų, sėdėdamas automobilyje, spyrė K. F. ir pataikė jam į veidą, todėl nuo šių veiksmų, jam ginantis, K. F. galėjo būti sulaužytas žandikaulis. Taip pat nuteistasis K. T. ginčija aplinkybę, kad buvo pažeista viešoji tvarka.

587.

59Apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. prašo jį išteisinti, nes nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Jis ketino apginti K. T., kad jo nesužeistų, nuo jo nustūmė nukentėjusįjį K. F., o T. A. nuvažiavus, K. F. atėjo prie K. T. automobilio ir klausė, kur nuvažiavo T. A., todėl daro išvadą, kad K. F. žandikaulis dar nebuvo sulaužytas, jis savo veiksmais nukentėjusiajam nesukėlė nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat nepažeidė viešosios tvarkos.

60Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų K. T. bei T. A. kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nuteistajam K. T. BK 28 straipsnio 2 dalies taikymo

618.

62Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas.

638.1.

64Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

658.2.

66Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir panašiai, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009,

672K-78/2013, 2K-63-648/2016).

689.

69Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis T. A. teigia nesukėlęs nukentėjusiajam K. F. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes K. F. tik atitraukė nuo nuteistojo K. T., bijodamas, kad nuteistojo K. T. nesužeistų, o nuteistasis K. T. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

7010.

71BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

7210.1.

73Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų), ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

742K-416-942/2016, 2K-120-628/2018).

7511.

76Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

7712.

78Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. T. parodė, kad įvykio dieną automobiliu važiavo į darbą, jis yra AB „ ( - )“ teritorijoje, ( - ). Viskas vyko ties jo darboviete, bendro naudojimo stovėjimo aikštelėje, ( - ). Važiuodamas suko iš po sunkiasvorio automobilio į lėtėjimo juostą. Kai įsuko į lėtėjimo juostą, pamatė stovintį automobilį be jokių avarinių ženklų, dėl to jam teko keisti važiavimo kryptį, nes vos išvengė susidūrimo. Apvažiuodamas tą automobilį, atkreipė vairuotojo dėmesį paspausdamas garsinį signalą. Vairuotojas iš karto pradėjo rodyti įžeidžiančius gestus ir ėmė mosikuoti rankomis. Jis, pastatęs automobilį įmonės teritorijoje, išlipo tiesiog paklausti, kas negerai. Iš automobilio iš karto lipo ir nukentėjusysis K. F., nusisegė laikrodį, dėjo jį į kišenę. Tada jis pagalvojo, kad K. F. kišenėje gali turėti peilį, bet peilio nebuvo. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai, prasidėjo konfliktas, muštynės. K. F. smūgiavo kumščiu, bet jis smūgio išvengė. Kadangi turi daug sužalojimų iš anksčiau buvusių įvykių, vengė smūgių ir dengė veidą rankomis, grūmėsi rankomis užsidengęs akis, gal K. F. kur nors ir pataikė. Staiga pajuto, kad viskas nurimo, atmerkęs akis pamatė, kad nuteistasis T. A. nustūmė nuo jo K. F., kuris pargriuvo. K. F. atsistojo ir vėl puolė jį, bet vėl įsikišo kolega T. A. ir jį apgynė, dar kartą nustumdamas nukentėjusįjį. Tada visi sėdo į automobilius. Nuteistasis T. A. išvažiavo į kitą aikštelę pastatyti automobilį o jis nuvažiavo toliau pastatyti automobilį. Praėjus 2-3 minutėms, prie jo priėjo K. F., atidarė automobilio duris ir, vartodamas necenzūrinę leksiką, puolė jį. K. F. veržėsi į automobilio vidų, tada jis traukė už rankenos automobilio dureles link savęs, durelėmis nustūmė K. F.. K. F. dar puolant, jis kojomis išspyrė nukentėjusįjį iš automobilio, prisiminė, kad buvo labai stiprus smūgis automobilio durelėmis. Teko ir pačiam išlipti. Tuo metu į darbą ėjo jo kolega J. V., per video kameras pamatęs situaciją, atėjo ir apsaugos darbuotojas, jie padėjo sulaikyti K. F.. Nukentėjusysis priešinosi, todėl paguldė jį ant žemės. Kadangi nukentėjusysis elgėsi agresyviai, J. V. iškvietė policiją (t. 2, b. l. 144–145).

7913.

80Iš aptartų teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo K. T. parodymų nustatyta, kad, kai nukentėjusysis K. F. nusisegęs dėjo į kišenę laikrodį, jis pagalvojo, kad nukentėjusysis kišenėje gali turėti peilį, bet peilio nebuvo. Nuteistojo K. T. teigimu, kai nukentėjusysis K. F. pirmasis jam bandė suduoti smūgį, jis saugodamasis užsidengė veidą rankomis, ir atsidengė veidą tik tada, kai viskas nurimo, nuteistasis T. A. buvo nustūmęs nuo jo K. F., kartu parodė, kad visgi grūmėsi rankomis užsidengęs akis, gal K. F. kur nors ir pataikė. Tokie nuteistojo K. T. parodymai, kad jis grūmėsi užsidengęs akis, yra iš esmės nelogiški. Vėliau, nuteistojo K. T. teigimu, prie jo priėjęs K. F., vartodamas necenzūrinę leksiką, puolė jį, veržėsi į automobilio vidų, tada jis traukė už rankenos automobilio dureles link savęs, durelėmis nustūmė K. F., o K. F. dar puolant, jis kojomis išspyrė nukentėjusįjį iš automobilio, teko išlipti ir jam pačiam.

8114.

82Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis K. T. teigęs, jog jis nukentėjusįjį K. F. iš automobilio išspyrė kojomis, iš jo teko išlipti ir pačiam, apeliaciniame skunde taip pat nurodęs, kad nukentėjusiajam, sėdėdamas automobilyje, porą kartų spyrė koja ir pataikė jam į veidą, ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė bet kokius smūgius koja, nurodydamas, kad to daryti negalėjo dėl buvusios kojų operacijos. Nuteistasis K. T. parodė, kad pamatęs link jo einantį K. F. suprato, jog teks gintis. K. F. plėšė jo automobilio dureles, veržėsi į vidų. Tada, nuteistojo K. T. teigimu, jis paleido duris, jomis smogė K. F., galbūt kur nors ir pataikė. Po to K. F. vėl priėjo prie jo ir smūgiavo jam kumščiu į veidą, bet nepataikė. K. T. tvirtinimu, jis, sėdėdamas automobilyje, ranka sulaikė K. F. smūgį ir traukė jį link savęs. K. F. neišlaikė pusiausvyros ir kažkiek įvirto į jo automobilį. Tada jis K. F. stūmė atgal, o susikabinęs su juo, išlipo iš automobilio ir pats. Ant žemės nugriuvę nebuvo, tiesiog laikė vienas kitą. Tuo metu priėjo J. V., jis, matydamas, kad jam (K. T.) reikia pagalbos, padėjo K. F. sulaikyti (t. 2, b. l. 23–25). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. T. teigė, kad, kai smogė K. F. automobilio durelėmis, galbūt kur nors ir pataikė, o teisiamajame posėdyje jau tvirtino, kad buvo labai stiprus smūgis automobilio durelėmis. Be to, kaip jau aptarta, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. T. neigė bet kokius smūgius kojomis ir kartu visiškai skirtingai nei teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis, sėdėdamas automobilyje, ranka sulaikė K. F. smūgį ir traukė jį link savęs, o K. F. neišlaikė pusiausvyros ir kažkiek įvirto į jo automobilį, iš automobilio išlipo susikabinęs su nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju jau vien tai, kad paties nuteistojo K. T. parodymai prieštarauja tarpusavyje dėl esminių byloje nustatytų aplinkybių, kelia pagrįstų abejonių dėl jo parodymų teisingumo.

8315.

84Teisiamajame posėdyje nuteistasis T. A. parodė, kad įvykio rytą, maždaug apie 8.30 val., važiavo su kolega N. R. į darbą. Privažiavus AB „ ( - )“ teritoriją, pamatė stovinčius du automobilius. K. F. ir K. T. ėjo vienas prie kito, K. F. pirmasis stūmė K. T., jis atšoko atgal. Jis, žinodamas apie K. T. traumas, puolė juos išskirti. Pribėgus prie jų, K. F. stovėjo veidu į jį (T. A.). Jis nukentėjusįjį nustūmė, šis nuvirto ant žemės. K. F. buvo agresyvus, judėjo pirmyn atgal, norėjo kaip ir pulti, todėl jis nukentėjusįjį dar kartą nustūmė. Tada nukentėjusysis išsitraukė telefoną, pradėjo grasinti, filmuoti, siūlė aiškintis „vienas ant vieno“. Kadangi buvo pastatęs automobilį ant pravažiavimo, tam, kad neužstotų pravažiavimo, jis (T. A.) nuvažiavo automobiliu į aikštelę. Pastačius automobilį, N. R. paskambino K. T. tam, kad įsitikintų, ar viskas gerai, bet išgirdo triukšmą, grumtynes. Eidamas link teritorijos pamatė kaip apsaugos darbuotojas, K. T. ir buvęs kolega J. V. laiko prispaustą K. F. prie žemės. Nuteistojo T. A. tvirtinimu, jis nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, jo apie automobilį nesivaikė (t. 2, b. l. 145–146).

8516.

86Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. A. parodė, kad jis pastebėjo, kaip K. F. abiem rankomis pastūmė K. T., po to iš karto K. T. bandė suduoti 1-2 smūgius į galvą. Ar pataikė, nematė, nes vairavo automobilį, matė, kaip abu mojavo rankomis, vienas kitam smūgiavo. Jis išlipęs iš automobilio ir pribėgęs, rankomis stipriai nustūmė K. F. nuo K. T., šis nuvirto ant žemės. Atsikėlęs, K. F. lyg ir vėl bandė pulti ant jų, ir jis dar kartą nustūmė K. F.. Po to K. F. atsitraukė, nes pamatė, kad jie dviese, o dar kartu buvo ir N. R.. Po to jis (T. A.) su N. R. nuėjo į savo automobilį, o K. T. – į savo automobilį. Nuteistasis T. A. tvirtino, kad jokių smūgių nukentėjusiajam K. F. nesudavė ir koja nespyrė (t. 2, b. l. 50–51).

8717.

88Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nuteistasis T. A. tvirtino, kad jis nukentėjusįjį K. F. tik nustūmė nuo nuteistojo K. T., jam jokių smūgių nesudavė. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. A. parodė, jog matė, kaip nukentėjusysis K. F. bandė suduoti nuteistajam K. T., tačiau aplinkybės, kad K. T. būtų stovėjęs užsidengęs rankomis veidą, neparodė. Priešingai, parodė, kad abu mojavo rankomis, vienas kitam smūgiavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. A. teigė, jog pastebėjo, kaip K. F. abiem rankomis pastūmė K. T., po to iš karto bandė suduoti K. T. 1-2 smūgius į galvą, todėl jis bėgo jų išskirti, tačiau teisiamajame posėdyje parodė, kad K. F. tik pastūmė K. T. pirmasis, o antrą kartą nustūmė K. F. dėl to, kad jis buvo agresyvus, judėjo pirmyn atgal ir neva tik norėjo kaip ir pulti. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. A. taip pat neparodė, kad nukentėjusysis K. F. puolė, o tik neva kaip ir norėjo pulti.

8918.

90Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytojas N. R. taip pat neparodė, kad nukentėjusysis K. F. būtų smūgiavęs nuteistajam K. T., jis parodė, kad nuteistasis T. A. nubėgo išskirti nuteistojo K. T. ir nukentėjusiojo K. F., nes jie stumdėsi, neva visgi nukentėjusysis puolė nuteistąjį K. T., todėl nukentėjusįjį K. F. nustūmė, tačiau nukentėjusiajam nei koja, nei kumščiu nesudavė (t. 2, b. l. 170–171). Tačiau tokie liudytojo, kartu ir nuteistųjų parodymai dėl jų atliktų veiksmų visiškai prieštarauja nukentėjusiojo K. F. parodymams.

9119.

92Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. F. parodė, kad važiuojant automobiliu į darbą, jam paskambino vaikas, jis privalėjo atsiliepti, todėl sustojo, stengdamasis netrukdyti eismui. Matė pravažiuojantį automobilį, jos vairuotojas signalizavo, sustojo prie pakeliamos užkardos į teritoriją. Šio automobilio vairuotojo nepažinojo, jis jam mojavo ir rėkė. Pamatė, kad vairuotojas lipa iš automobilio, tada jis parodė jam, kad važiuotų toliau, bet vairuotojas ėjo link jo. Tada ir jis išlipo tam, kad paklaustų, kas atsitiko. Iš vairuotojo išgirdo keiksmažodžius, jis jį bandė sugriebti ir jam smūgiuoti. Pirmas jo smūgis tikslo nepasiekė, nes jis atsitraukė. Antru smūgiu smogė jam į veidą. Nuo smūgio nukrito nuo galvos akiniai. Pakėlęs akinius, pradėjo judėti link savo automobilio, bet tas vairuotojas vis tiek ėjo jam iš paskos, bandė smogti. Dėdamas akinius ant automobilio, iš dešinės pusės, iš galo pajuto stiprų smūgį į žandikaulį. Atsisukdamas pamatė, kad prieš jį stovi du vaikinai. Vienas iš jų buvo T. A.. Jis paklausė vaikinų, kodėl jie jį muša, ir pradėjo bėgti aplink savo automobilį, galvodamas atsisėsti į automobilį, kad jie jo neužmuštų. Vaikinai elgėsi labai agresyviai sakydami, kad tuoj jį užmuš. Prie vairuotojo durelių suklupo, nukrito ant sėdmenų ir su ranka atsirėmė į žemę. Pribėgęs, T. A. su koja spyrė į dešinę žandikaulio pusę, sakydamas „važiuok iš čia nes tuoj užmušiu“. Tada jie apsisuko ir nuėjo link savo automobilio. Jis išsigandęs pradėjo skambinti 112, bet pamatė, kad jie išvažiuoja į skirtingas puses. Pagalvojo, kad reikia nufotografuoti bent automobilius, ir puolė fotografuoti automobilio numerius. Vienas BMW apsisuko ir nuvažiavo link antros perkėlos teritorijos, o kitas važiavo link jo ir sustojo. Automobilio durys buvo atidarytos. Prieidamas prie automobilio klausė, kodėl jie jį sumušė, kur nuvažiavo antras žmogus, nes nenorėjo, kad jis pasišalintų iš įvykio vietos. K. T., sėdėdamas automobilyje, labai keikėsi ir sugriebė jį už šaliko, bandė smūgiuoti, sakydamas, ar mažai gavai. Jis atsispyrė ir nuo automobilio pasitraukė. Tada K. T. išlipo iš automobilio, griebė jį už kaklo ir pradėjo smaugti. Jis prašė, kad K. T. jį paleistų, bet tuo metu iš galo priėjo dar vienas žmogus. Siūlė kaltinamiesiems kviesti policiją. K. T. kartu su kitu asmeniu bandė jį paguldyti ant žemės. Jis nesipriešino, bet bandė stovėti ant kojų. Paskui priėjo dar vienas vaikinas, jis užlauždamas rankas pasodino jį ant šaligatvio. K. T. laikė jį iš nugaros už kaklo ir kelis kartus iš dešinės pusės smūgiavo į žandikaulį. Antras vaikinas stovėjo šalia. Po kiek laiko jie apsiramino ir jau atvažiavo policija. Nukentėjusysis patvirtino, kad K. T. turėjo matyti, kaip smūgiavo

93T. A., nes stovėjo šalia. Nukentėjusiojo tvirtinimu, jis nebandė suduoti nei vieno smūgio, jokių nepagarbių veiksmų jis neatliko. Kai pajuto smūgį į žandikaulį iš už nugaros, atsisukęs pamatė T. A. ir kitą vaikiną, kuris stovėjo šalia, šiek tiek toliau nuo T. A.. Atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamieji pasakojo, kad įvyko konfliktas, jie sudavė, nukentėjusiajam jokių pretenzijų neturėjo, tačiau jis (K. F.) pasakė, kad pretenzijų turi (t. 2, b. l. 146–147).

9420.

95Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo K. F. parodymų taip pat nustatyta, kad jis pamatė K. T. išlipantį iš automobilio ir einantį link jo. Tada ir jis išlipo iš automobilio, galvodamas, kad kažkas atsitiko. Susitikę jie apsižodžiavo ir K. T. iškart jį pastūmė. Po to iš jo judesių ir kūno įsitempimo suprato, kad jam ruošiasi smogti. Tuo metu K. T. ir bandė smogti jam į galvą, tačiau nepataikė. Tada kumščiu smogė dar kartą ir pataikė į veidą, po smūgio nuo galvos viršaus nukrito akiniai. Šis smūgis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, bet jis nebuvo labai stiprus. Jam pakėlus nuo žemės akinius ir einant link automobilio, K. T. vis ėjo link jo ir bandė smogti. Padėjęs akinius ant automobilio, nukentėjusysis atsistojo prieš K. T. ir tada pajuto stiprų smūgį iš nugaros į dešinės pusės žandikaulį. Atsisukęs pamatė, kad prie jo priėję du vaikinai – vienas iš jų stovėjo prie jo, o kitas šalia, bet toliau nuo jo. Nukentėjusysis apibūdino ir vaikino, kuris jam smogė iš nugaros į žandikaulį, išvaizdą, nurodė, kad gali jį atpažinti. Gavęs smūgį į žandikaulį, nukentėjusysis pradėjo bėgti nuo jų aplink savo automobilį. Asmuo, kuris smūgiavo į žandikaulį, rėkė, sakydamas keiksmažodžius. Prabėgdamas vairuotojo pusę nukentėjusysis suklupo, bet nuvirto ant užpakalio, atsiremdamas dešine ranka į žemę. Tada pribėgo vaikinas (T. A.), kuris smūgiavo į žandikaulį, ir sudavė koja į dešinį žandikaulį. Atsistojęs pastebėjo, kad yra du automobiliai – vienas stovėjo aikštelėje, o kitas stovėjo prie įvažiavimo į aikštelę, į jį atsisėdo tas vaikinas, kuris smūgiavo į žandikaulį iš rankos ir kojos. Jis atsisėdo už vairuotojo pusės. Į šį automobilį įsėdo ir trečias vaikinas, kuris nieko nedarė. Nukentėjusysis apibūdino ir trečiojo vaikino išvaizdą, nurodė, kad jį gal ir atpažintų, į jį praktiškai nežiūrėjo. Nukentėjusysis pradėjo skambinti policijai, bet pastebėjęs, kad jie sėda į automobilį ir pradeda važiuoti, išjungė telefoną ir bandė nusifotografuoti tą automobilį, kad nepasišalintų. K. T. atsisėdo į automobilį ir pavažiavo toliau į aikštelę, kur sustojo. Būdamas sąmoningas, tačiau praradęs orientaciją, nukentėjusysis pagalvojo, kad ir K. T. gali pasišalinti, todėl priėjo prie jo automobilio, paklausė, kur nuvažiavo jo draugelis. K. T., sėdėdamas automobilyje, pradėjo nukentėjusįjį keikti, liepė važiuoti iš čia, griebė už šaliko ir bandė smūgiuoti iš rankos į veidą. Nukentėjusysis atsistumdamas nuo jo su koja į jo koją, nes K. T. kojos buvo iškeltos iš automobilio, liepė paleisti. Tada K. T. išlipo iš automobilio ir griebė ranka už kaklo bei pradėjo smaugti, kaklą laikydamas tarp alkūnės. Smaugdamas bandė guldyti ant automobilio. Tada atbėgo kažkoks vyras ir K. T. pasakė jam, kad guldom jį ant žemės. Spaudžiant prie žemės, K. T., stovėdamas už nugaros, smogė du kartus iš nugaros kumščiu į dešinės pusės žandikaulį. Po to paleido jam rankas ir kažkiek apsiramino. Nukentėjusysis bandė išsitraukti telefoną, bet jam neleido, tačiau jis pamatė, kad važiuoja policija ir žiūri į jų pusę. Nukentėjusysis jiems pamojo, kad važiuotų link jo. Atvykus policijai nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė, o K. T. nurodė, kad jie susimušė. Policijos pareigūnai pasakė, kad akivaizdžiai matosi, jog jo (K. F.) veidas yra sudaužytas ir sutinęs (t. 1, b. l. 29–32).

9621.

97Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. balandžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo K. F. parodymai visiškai sutampa su 2019 m. sausio 9 d. duotais parodymais teisiamajame posėdyje, t. y. praėjus po įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų beveik metams laiko, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje labai išsamiai ir nuosekliai parodė visas įvykio aplinkybes, jam suduotų smūgių skaičių, kuris iš nuteistųjų ir kiek konkrečiai smūgių sudavė. Akcentuotina, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje visiškai vienodai parodė, kad nuteistasis K. T. antru smūgiu smogė jam į veidą ir pataikė, tačiau smūgis nebuvo toks stiprus. Nuo smūgio nukritus nuo galvos akiniams, jam pakėlus akinius ir pradėjus eiti link savo automobilio, K. T. ėjo jam iš paskos, bandė smogti, tačiau stiprų smūgį į žandikaulį jis pajuto iš dešinės pusės, iš galo, kai K. T. tuo metu buvo jam iš priekio. Atsisukęs pamatė būtent T. A.. Akcentuotina, kad nukentėjusysis matė ir trečią vaikiną, kaip bylos duomenimis nustatyta, liudytoją N. R., tačiau nukentėjusysis aiškiai parodė, kad liudytojas N. R. stovėjo toliau. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti nuo vaikinų aplink savo automobilį ir suklupus, nuteistasis T. A. sudavė koja į dešinį žandikaulį. Po to nukentėjusiajam priėjus prie nuteistojo K. T. automobilio, K. T., sėdėdamas automobilyje, griebė jam už šaliko ir bandė smūgiuoti iš rankos į veidą. Nukentėjusiajam atsitraukus, nuteistasis K. T. išlipo iš automobilio, griebė jį už kaklo ir pradėjo smaugti, laikydamas jį iš nugaros už kaklo, kelis kartus iš dešinės pusės smūgiavo į žandikaulį, kaip nukentėjusysis parodė ikiteisminio tyrimo metu – du kartus. Pažymėtina, kad nukentėjusysis savo duotus parodymus visiškai patvirtino ir akistatų metu su nuteistaisiais K. T. ir T. A., kur taip pat nurodė, prie kokių aplinkybių patyrė sužalojimus (t. 2, b. l. 31–36, 57–59).

9822.

99Pažymėtina, kad nukentėjusysis K. F. taip pat parodė, kad įvykio metu buvo ne tik nuteistieji K. T. ir T. A., bet ir dar vienas asmuo, t. y. N. R.. Nukentėjusysis anksčiau nė vieno iš šių asmenų nepažinojo, tačiau neparodė, kad N. R. būtų vartojęs prieš jį smurtą, o aiškiai parodė, kad būtent abu nuteistieji prieš jį vartojo smurtą. Tai, kad būtent nukentėjusysis, o ne nuteistieji davė teisingus parodymus, iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo K. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, kad jis, sėdėdamas automobilyje, sulaikė K. F. ir traukė jį link savęs, ir ši aplinkybė patvirtina nukentėjusiojo K. F. parodymus, kad K. T., sėdėdamas automobilyje, griebė jam už šaliko, o ne išspyrė iš automobilio kojomis, kaip nuteistasis

100K. T. tvirtino teisiamajame posėdyje. Be to, nukentėjusiojo K. F. parodymus patvirtina ir teisiamajame posėdyje duoti liudytojos H. O. parodymai dėl to, kad būtent nuteistieji ėjo link nukentėjusiojo, o jis bėgo nuo jų apie automobilį, bet ne atvirkščiai, kaip bandė įtikinti teismą nuteistieji, jog visą laiką agresyviai buvo nusiteikęs ir puolė ant K. T. nukentėjusysis, todėl nuteistasis T. A. jį nustūmė net du kartus, nes gynė K. T.. Liudytoja H. O. parodė, kad ji automobiliu važiuodama į darbą, pamatė, kaip du ar trys vaikinai ėjo prie vieno vaikino, kuris stovėjo prie automobilio. Ji suprato, kad jie ne šiaip susitiko pasikalbėti, kadangi tas vaikinas ėjo atgal ir gūžėsi, todėl paskambino policijai (t. 3, b. l. 10–11).

10123.

102Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistieji K. T. bei T. A. ir patys nurodė, kad liudytojai A. M. ir J. V. nematė įvykio aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam smūgių sudavimu, tačiau, kadangi J. V. nepavyko apklausti teisiamajame posėdyje, prašė J. V. apklausti apeliaciniame teismo posėdyje dėl nukentėjusiojo K. F. sulaikymo aplinkybės. Šis prašymas buvo tenkintas.

10324.

104Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas J. V. parodė, kad jam K. T. pasakė, jog nukentėjusysis vartojo smurtą, todėl K. T. jį laikė, prašė pagalbos ir iškviesti policiją. Liudytojas jokių neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų nematė.

10525.

106Tačiau pažymėtina, kad, kaip jau buvo aptarta, nukentėjusysis K. F. išsamiai parodė, kad nuteistasis K. T. laikydamas jį iš nugaros už kaklo, iš dešinės pusės dar smūgiavo į žandikaulį, todėl akivaizdu, kad K. T. jokios pagalbos nereikėjo, jis pats, suduodamas smūgius be jokios priežasties, elgėsi chuliganiškai.

10726.

108Teisiamajame posėdyje policijos pareigūnė R. E. prašė remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes tada tiksliau viską nurodė. Tačiau prisiminė, kad įvykio vietoje ant vieno asmens veido matė išorinius pažeidimus – ant dešinio veido skruosto buvo nubrozdinimai ir ištinęs žandas. Konfliktas kilo dėl to, kad vaikinas užstatė automobilį, o kitas negalėjo pravažiuoti (t. 2, b. l. 177–178). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos

109R. E. parodymų nustatyta, kad iškvietimas buvo gautas ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o dėl asmens sumušimo. Įvykio vietoje aiškiai buvo matyti, kad vieno vaikino žandikaulis buvo sutinęs. Vaikinas paaiškino, kad suskambus telefonui ir jam sustojus pakalbėti, nepažįstamas vaikinas trenkė į skruostą ir spyrė į galvą, jis vietoje parašė pareiškimą dėl jo sumušimo, sakė pats kreipsis į medikus, todėl greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Kitas vaikinas nurodė, kad apibraižytas jo automobilis, suplėšyti rūbai, tačiau apžiūrėjus, šios aplinkybės nepasitvirtino. Ant vaikino nesimatė ir išorinių sužalojimo žymių (t. 1, b. l.

110105–106).

11127.

112Iš policijos pareigūnės R. E. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 9 d. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas dėl įvykio. Nuvykus, pasitiko du vyrai. K. F. paaiškino, kad jį užpuolė ir sumušė nepažįstamas, kuris sutrenkė veidą, sumušė dešinį skruostą, spyrė į galvą. K. T. paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o su jo kolega įvyko susistumdymas. Taip pat teigė, kad buvo subraižytas automobilis, suplėšytos kelnės, tačiau apžiūrėjus, nei automobilio, nei drabužių sugadinimų nesimatė. Ant K. F. veido matėsi švieži nubrozdinimai ir ištinęs dešinio veido skruostas (t. 1, b. l. 10).

11328.

114Kaip matyti, iš liudytojos policijos pareigūnės R. E. parodymų visumos, tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams, K. T. nurodė, jog tarp jo ir K. F. įvyko tik žodinis konfliktas. Apie tai, kad jis turėjo gintis nuo kokių nors neteisėtų K. F. veiksmų, kad K. F. jį puolė, būdamas padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, net neužsiminė. Tačiau norėjo suklaidinti policijos pareigūnus dėl to, kad jam neva buvo suplėšyti rūbai, apibraižytas automobilis. Šiuo atveju nukentėjusysis K. F. iš karto pranešė policijos pareigūnams, kad jis buvo sužalotas į dešinį skruostą, jam buvo spirta ir koja. Pažymėtina, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis kreipėsi ir į medikus (t. 1, b. l. 21–22).

11529.

116Specialisto išvada Nr. G845/2018(03) nustatyta, kad K. F. buvo padarytas apatinio žandikaulio dešiniosios sąnarinės ataugos kaklo srities skeveldrinis lūžis su sąnarinės galvos išnirimu, dešiniojo skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis, dešinio skruosto poodinė kraujosruva ir veido odos nubrozdinimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 113–114).

11730.

118Kaip jau aptarta, teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde nuteistasis K. T. tvirtino, kad nukentėjusiajam žandikaulio sužalojimas galėjo atsirasti dėl to, kad jis stipriai trenkė K. F. automobilio durelėmis, o nuteistasis T. A. bet kokių smūgių sudavimą nukentėjusiajam neigė. Tačiau aplinkybę, kad žandikaulio sužalojimai negalėjo būti padaryti trenkiant automobilio durelėmis, paneigė teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V..

11931.

120Iš teisiamajame posėdyje duotų teismo medicinos eksperto D. V. paaiškinimų nustatyta, kad nukentėjusiajam K. F. pagrindiniai sužalojimai yra dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis ir apatinio žandikaulio dešinės šakos sąnarinės ataugos skeveldrinis lūžis su sąnarinės galvutės panirimu. Ekspertas kategoriškai paneigė, kad abu lūžiai niekaip negalėjo būti trinktelėjus durelėmis, tokios praktikos nėra buvę per jo 47 darbo metus. Taip pat tokie sužalojimai negalėjo atsirasti nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės. Ekspertas paaiškino, kad tokie sužalojimai galėjo gautis spiriant, bet abu šie lūžiai nuo vieno spyrio taip pat negalėjo būti padaryti, turėjo būti mažiausiai 2 smūgiai, taip pat nepaneigė, kad tyrėjai teisingai nustatė sužalojimų mechanizmą.

12132.

122Pažymėtina, kad specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajam K. F. padaryti sužalojimai ir teisiamajame posėdyje teismo medicinos eksperto D. V. paaiškinimai, t. y. kad abu nukentėjusiojo žandikaulio lūžiai buvo padaryti, akcentuotina, jau mažiausiai 2 smūgiais, taip pat patvirtina nukentėjusiojo K. F. duotus parodymus dėl jam suduotų smūgių stiprumo bei skaičiaus, nuo kurių ir galėjo būti sulaužytas žandikaulis, t. y., kaip nukentėjusysis K. F. ir parodė, kad pirmasis K. T. jam suduotas smūgis į veidą stiprus nebuvo, tačiau T. A. jam smogė ne tik kumščiu, bet ir vieną kartą spyrė į dešinįjį žandikaulį, o K. T. smogė du kartus kumščiu į tos pačios pusės žandikaulį.

12333.

124Atsižvelgiant ne tik į nukentėjusiojo K. F. labai išsamius ir vienodus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, bet ir į nustatytų ir aptartų įrodymų visumą, nėra net menkiausio pagrindo manyti, kad nuteistajam K. T. grėsė iš nukentėjusiojo bent koks pavojus, juolab, sudarantis realų pagrindą gintis, todėl jam taikyti BK 28 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad K. T. pats buvo šio konflikto iniciatorius, pirmasis išlipo iš automobilio, o sukonfliktavus žodžiu, nukentėjusiajam sudavė ir pirmąjį smūgį. Atkreiptinas dėmesys ir į teisiamajame posėdyje duotus liudytojo N. R. parodymus, kad jis taip pat neparodė, kad K. F. būtų realiai puolęs ir bandęs suduoti smūgius K. T., o neva tik lyg bandė pulti. Kartu pažymėtina, kad liudytojas N. R. patvirtino aplinkybę, kad tiek nuteistasis T. A., tiek ir nuteistasis K. T. eina į bokso treniruotes (t. 2, b. l. 171), todėl akivaizdu, kad šiuo atveju nuteistajam T. A. bijoti dėl nuteistojo K. T. sveikatos, nebuvo jokio pagrindo.

12534.

126Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo K. F. ir nuteistojo K. T. įvyko konfliktas dėl to, kad K. F. sustojo šalikelėje pakalbėti telefonu, galbūt sukėlė avarinę situaciją, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusysis K. F. būtų pavartojęs prieš nuteistąjį K. T. smurtą, juolab nenustatyta, ir, kaip jau aptarta, kad nuteistajam K. T. būtų reikėję gintis. Nustatytos aplinkybės neabejotinai parodo, kad nuteistieji nukentėjusiajam K. F. sudavė kaltinime nurodytus ir skundžiamame nuosprendyje nustatytus smūgius, ir būtent dėl chuliganiškų paskatų – nuteistasis K. T. sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, kai abu su nukentėjusiuoju buvo išlipę iš automobilių, suradęs mažareikšmę dingstį neva dėl to, kad nukentėjusysis K. F. pažeidė Kelių eismo taisykles ir kilusio žodinio konflikto, o laikydamas nukentėjusįjį iš nugaros už kaklo du kartus iš dešinės pusės smūgiavo į žandikaulį, iš esmės be jokios priežasties. Nuteistasis T. A. sudavė nukentėjusiajam smūgius apskritai net neturėdamas jokio preteksto, juolab, nukentėjusiajam stovint į jį nugara, spyrė koja jam būnant suklupusiam. Akivaizdu, kad nuteistieji tokiais savo neteisėtais veiksmais ignoravo elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei taip abiejų nuteistųjų bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

12735.

128Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama K. T. ir T. A. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, įrodyti. Nuteistieji dėl chuliganiškų paskatų užpuolė K. F. – nuteistasis K. T. tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam K. F. į veidą, po to nuteistasis T. A. vieną kartą smogė kumščiu ir vieną kartą spyrė K. F. į dešinės pusės žandikaulį bei K. T., laikydamas tarp alkūnės suspaudęs K. F. kaklą, smogė du kartus kumščiu į dešinės pusės žandikaulį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam apatinio žandikaulio dešiniosios sąnarinės ataugos kaklo srities skeveldrinį lūžį su sąnarinės galvos išnirimu, dešiniojo skruostikaulio lanko skeveldrinį įspaustinį lūžį, dešinio skruosto poodinę kraujosruvą ir veido odos nubrozdinimus, ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Todėl skundžiamu nuosprendžiu K. T. ir T. A. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pagrįstai ir teisėtai.

129Dėl nuteistųjų K. T. bei T. A. kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje

13036.

131Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013,

1322K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

13337.

134Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, kad įvykis vyko ryte, ( - ), šalia vienos pagrindinių ( - ) gatvių, kur tokiu metu eismas pats intensyviausias. Iš liudytojos H. O. parodymų nustatyta, kad jos dėmesį patraukė šalia gatvės buvusių vaikinų elgesys, iš jo ji aiškiai suprato, kad smurtaujama būtent prieš nukentėjusįjį, todėl ji iškvietė policiją. Kartu liudytoja patvirtino aplinkybę, kad ryte buvo automobilių spūstys (t. 3 b. l. 10–11). Todėl akivaizdu, kad nuteistųjų elgesys patraukė ne tik liudytojos H. O., bet ir daugumos asmenų dėmesį, ir tai, kad ne visi asmenys skambino policijai, netgi ir pamatę smūgių sudavimą, savaime nepaneigia to, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Be to, konfliktą ir smūgių sudavimą turėjo matyti ir matė šalia nuteistųjų ir nukentėjusiojo stovėjęs N. R.. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo A. M. parodymų taip pat nustatyta, kad jis per monitorių pamatė, kad jo saugomojoje „ ( - )“ aikštelėje susikabinę du vyrai, jis išbėgo į lauką išsiaiškinti, kas nutiko, bet vyrai jam nieko neatsakė (t. 2, b. l. 169–170). Iš apeliaciniame teismo posėdyje liudytojo J. V. parodymų nustatyta, kad jis paties įvykio nematė, apie įvykį sužinojo tik iš K. T., jo teigimu, K. T. prašė iškviesti policijos pareigūnus. Tačiau kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog J. V. iškviesti policiją prašė nuteistasis K. T., atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, visiškai nešalina nuteistojo K. T. veiksmais sukeltų pasekmių ir jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo.

13538.

136Atsižvelgiant į aptartus duomenis, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuteistieji suduodami smūgius nukentėjusiajam, suprato, kad juos gali ne tik pamatyti, bet ir mato kiti asmenys, eismo dalyviai, ir tokiais savo veiksmais jie be abejonės pažeidė nustatytas elgesio normas ir sutrikdė visuomenės rimtį. Todėl skundžiamu nuosprendžiu K. T. ir T. A. nuteisti ir pagal BK 284 straipsnį pagrįstai ir teisėtai.

137Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

13839.

139Apeliaciniu skundu nuteistieji K. T. ir T. A. sutinka su tuo, kad padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta, tačiau ginčija priteistos 7 000 Eur neturtinės žalos dydį, vadovaudamiesi teismų praktika mano, kad neturinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis.

14040.

141Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

14241.

143Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

14442.

145Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK

146138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nukentėjusiojo K. F. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patirtą ir įvertintą 10 000 Eur neturtinę žalą sumažino ir priteisė iš nuteistųjų K. T. ir T. A. solidariai 7 000 Eur.

14743.

148Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.

14944.

150Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus

151(CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

15245.

153Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 ir kitos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

15446.

155Kaip jau buvo aptarta vertinant byloje surinktus įrodymus, specialisto išvadoje Nr. G845/2018(03) konstatuota, kad K. F. buvo padarytas apatinio žandikaulio dešiniosios sąnarinės ataugos kaklo srities skeveldrinis lūžis su sąnarinės galvos išnirimu, dešiniojo skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis, dešinio skruosto poodinė kraujosruva ir veido odos nubrozdinimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l.

156113–114).

15747.

158Nukentėjusysis K. F. neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl nuteistųjų K. T. ir T. A. nusikalstamų veiksmų jam teko 7 dienas gydytis ligoninėje veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje bei 2 mėnesius gydytis ambulatoriškai namuose, dėl patirto sužalojimo ir sukeltų fizinių nepatogumų jis patyrė didelę dvasinę traumą, didžiulę gėdą ir pažeminimą prieš artimuosius, draugus ir bendradarbius, jam prasidėjo ilgalaikė depresija, nemiga, atsirado baimė aplinkiniams, atsirado neteisingas dantų sukandimas (t. 1, b. l. 70–71).

15948.

160Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nukentėjusiajam K. F., nors ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jam sužalojimai padaryti itin gyvybiškai pavojingoje ir itin jautrioje kūno vietoje – galvoje. Stiprūs smūgiai suduoti kumščiais ir spyriu koja į galvą iš chuliganiškų paskatų. Nukentėjusiajam ne šiaip nustatytas tik paprastas žandikaulio lūžis, bet skeveldrinis, žandikaulis lūžo keliose vietose, nukentėjusiajam buvo atlikta žandikaulio operacija – pašalintos laisvos kaulinės skeveldros, atlikta fragmentų repozicija ir fiksacija plokštele su sraigtais, taip pat atviru būdu reponuotas dešinio skruostikaulio lankas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė labai didelius skausmus, itin didelius fizinius nepatogumus, vienareikšmiškai atitinkamą laiką buvo sumažėjusi jo bendravimo galimybė, dėl tokio netikėto užpuolimo akivaizdžiai prarado ir saugumo jausmą, ypač vairuodamas automobilį. Nors pooperacinis periodas buvo sklandus, nukentėjusysis rašytinių medicininių duomenų apie jo tolimesnę sveikatos būklę nepateikė, tačiau, atsižvelgiant į specialisto išvadoje konstatuotus žandikaulio sužalojimus, kai operacijos metu buvo ne tik pašalintos laisvos kaulinės skeveldros, bet ir atlikta fragmentų repozicija bei fiksacija plokštele su sraigtais, nėra pagrindo abejoti tuo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam K. F. ne tik atsirado neteisingas dantų sukandimas, bet ir ateityje, net ir sugijus žandikauliui, kai operacijos metu, be kita ko, atlikta žandikaulio fiksacija plokštele su sraigtais, jausis žandikaulio sužalojimo pasekmės. Tai, kad ir ateityje reikalinga veido ir žandikaulių chirurgo konsultacija, nepaneigia nukentėjusiojo šeimos gydytojo išduotas siuntimas konsultacijai dėl tolimesnio gydymo (t. 3, b. l. 60).

16149.

162Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, be to, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne šiaip nusikalstamais veiksmais (BK 138 straipsnio 1 dalis), bet dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), yra pakankamas pagrindas priteisti didesnę sumą nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti. Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeidė protingos skirtingų interesų pusiausvyros, remdamasis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisingai nustatė nukentėjusiajam K. F. atlygintinos neturtinės žalos dydį – 7 000 Eur. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydis daugiau yra fakto, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225-895/2016,

1632K-155-511/2017, 2K-168-511/2018, 2K-289-693/2019), o ne teisės klausimas ir kasacinio nagrinėjimo dalykas.

164Dėl nukentėjusiojo išlaidų už atstovo suteiktas teisines paslaugas

16550.

166Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010, 2K-21-942/2016).

16751.

168Šioje byloje apeliacinį skundą padavė abu nuteistieji. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis K. F. už suteiktas atstovo advokato P. Macenio teisines paslaugas apeliacinio proceso metu, jo atstovavimą apeliaciniame teismo posėdyje sumokėjo 350 Eur, šias išlaidas patvirtina byloje esanti sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas (t. 3, b. l. 61, 62). Nustatydamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nuteistųjų apeliacinis skundas buvo paduotas iš esmės juos teisinančiais pagrindais ir dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, apeliaciniame teismo posėdyje nuteistųjų ir jų gynėjo prašymu buvo atliktas įrodymų tyrimas, vyko ne vienas teismo posėdis. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų apeliacinis skundas atmestinas. Todėl atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese, nėra per didelė, todėl nemažintina, ji priteistina iš nuteistųjų.

16952.

170Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

171Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

172nuteistųjų K. T. ir T. A. apeliacinį skundą atmesti.

173Iš nuteistųjų K. T. ir T. A. priteisti nukentėjusiajam K. F. 350 Eur – iš kiekvieno nuteistojo po 175 Eur – išlaidoms už suteiktas advokato teisines paslaugas atlyginti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 4. K. T. (K. T.), gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:... 5. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės... 6. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,... 9. T. A., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:... 10. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės... 11. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8... 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,... 14. Iš K. T. ir T. A. solidariai priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1... 15. Iš K. T. ir T. A. solidariai priteista nukentėjusiajam ir civiliniam... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 17. I.... 18. Bylos esmė... 19. 1.... 20. K. T. ir T. A. nuteisti už tai, kad 2018 m. balandžio 9 d., apie 8.40 val.,... 21. II. Apeliacinio skundo argumentai... 22. 2.... 23. Apeliaciniu skundu nuteistieji K. T. ir T. A. prašo panaikinti Klaipėdos... 24. 2.1.... 25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 26. 2.2.... 27. Teismas atmetė nuteistojo T. A. parodymus, kad jis, pamatęs, jog vyksta... 28. 2.3.... 29. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismo liko neįvertinti ir... 30. 2.4.... 31. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teigiama, kad... 32. 2.5.... 33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas taip pat pažymėjo, jog konfliktą... 34. 2.6.... 35. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendyje pasisakė, jog... 36. 2.7.... 37. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai niekaip nevertino K. F. elgesio, kada... 38. 2.8.... 39. Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas... 40. 2.9.... 41. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir priteistos neturtinės žalos dydis,... 42. 2.10.... 43. Apeliantai sutinka su teismo argumentais, kad padaryta neturtinė žala turi... 44. K. F. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto sužalojimo patyrė... 45. 2.11.... 46. Apeliantai nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų... 47. 1 013,67 Eur (3 500 Lt) (tyčia sudavė keliu keturis smūgius į veidą M. K.,... 48. 3.... 49. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjas prašė apeliacinį... 50. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 51. 4.... 52. Apeliacinis skundas atmestinas.... 53. 5.... 54. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 55. 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).... 56. 6.... 57. Apeliaciniu skundu nuteistieji K. T. ir T. A. iš esmės nesutinka su pirmosios... 58. 7.... 59. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. prašo jį išteisinti, nes nepadarė... 60. Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų K. T. bei T. A. kaltės padarius jiems... 61. 8.... 62. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo... 63. 8.1.... 64. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris... 65. 8.2.... 66. Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti... 67. 2K-78/2013, 2K-63-648/2016).... 68. 9.... 69. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis T. A. teigia... 70. 10.... 71. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį... 72. 10.1.... 73. Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau... 74. 2K-416-942/2016, 2K-120-628/2018).... 75. 11.... 76. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį... 77. 12.... 78. Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. T. parodė, kad įvykio dieną... 79. 13.... 80. Iš aptartų teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo K. T. parodymų... 81. 14.... 82. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis K. T. teigęs, jog jis... 83. 15.... 84. Teisiamajame posėdyje nuteistasis T. A. parodė, kad įvykio rytą, maždaug... 85. 16.... 86. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. A. parodė, kad jis pastebėjo, kaip K.... 87. 17.... 88. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nuteistasis T. A.... 89. 18.... 90. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytojas N. R. taip pat neparodė,... 91. 19.... 92. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. F. parodė, kad važiuojant... 93. T. A., nes stovėjo šalia. Nukentėjusiojo tvirtinimu, jis nebandė suduoti... 94. 20.... 95. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo K. F. parodymų taip pat... 96. 21.... 97. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. balandžio 18 d. ikiteisminio tyrimo... 98. 22.... 99. Pažymėtina, kad nukentėjusysis K. F. taip pat parodė, kad įvykio metu buvo... 100. K. T. tvirtino teisiamajame posėdyje. Be to, nukentėjusiojo K. F. parodymus... 101. 23.... 102. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistieji K. T. bei T. A. ir patys... 103. 24.... 104. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas J. V. parodė, kad jam K. T. pasakė,... 105. 25.... 106. Tačiau pažymėtina, kad, kaip jau buvo aptarta, nukentėjusysis K. F.... 107. 26.... 108. Teisiamajame posėdyje policijos pareigūnė R. E. prašė remtis jos... 109. R. E. parodymų nustatyta, kad iškvietimas buvo gautas ne dėl Kelių eismo... 110. 105–106).... 111. 27.... 112. Iš policijos pareigūnės R. E. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų... 113. 28.... 114. Kaip matyti, iš liudytojos policijos pareigūnės R. E. parodymų visumos,... 115. 29.... 116. Specialisto išvada Nr. G845/2018(03) nustatyta, kad K. F. buvo padarytas... 117. 30.... 118. Kaip jau aptarta, teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde nuteistasis K.... 119. 31.... 120. Iš teisiamajame posėdyje duotų teismo medicinos eksperto D. V. paaiškinimų... 121. 32.... 122. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajam K. F.... 123. 33.... 124. Atsižvelgiant ne tik į nukentėjusiojo K. F. labai išsamius ir vienodus... 125. 34.... 126. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo K. F. ir... 127. 35.... 128. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme... 129. Dėl nuteistųjų K. T. bei T. A. kaltės padarius jiems inkriminuojamą... 130. 36.... 131. Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina... 132. 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).... 133. 37.... 134. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti... 135. 38.... 136. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, nėra pagrindo abejoti tuo, kad... 137. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo... 138. 39.... 139. Apeliaciniu skundu nuteistieji K. T. ir T. A. sutinka su tuo, kad padaryta... 140. 40.... 141. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra... 142. 41.... 143. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 144. 42.... 145. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai... 146. 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nukentėjusiojo K. F. sveikata sutrikdyta... 147. 43.... 148. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos... 149. 44.... 150. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji... 151. (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į... 152. 45.... 153. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos... 154. 46.... 155. Kaip jau buvo aptarta vertinant byloje surinktus įrodymus, specialisto... 156. 113–114).... 157. 47.... 158. Nukentėjusysis K. F. neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl nuteistųjų K.... 159. 48.... 160. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nukentėjusiajam K. F., nors ir padarytas... 161. 49.... 162. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, be to, kad nesunkus sveikatos... 163. 2K-155-511/2017, 2K-168-511/2018, 2K-289-693/2019), o ne teisės klausimas ir... 164. Dėl nukentėjusiojo išlaidų už atstovo suteiktas teisines paslaugas... 165. 50.... 166. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 167. 51.... 168. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė abu nuteistieji. Nagrinėjamu atveju... 169. 52.... 170. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo... 171. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 172. nuteistųjų K. T. ir T. A. apeliacinį skundą atmesti.... 173. Iš nuteistųjų K. T. ir T. A. priteisti nukentėjusiajam K. F. 350 Eur –...