Byla 1A-124-744/2020

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorams Jūratei Arošienei ir Gintarui Misevičiui, išteisintajam D. G. ir jo gynėjai advokatei Irmai Bekerei, išteisintajai S. S., jos atstovei pagal įstatymą V. S. ir gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, išteisintosios I. K. gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, išteisintajam E. V. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nukentėjusiajam R. R.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; I. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; E. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (turėtų būti – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (turėtų būti – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; S. S. Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytos kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; I. K. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. kovo 24 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, kurio sąlygos pakeistos Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. liepos 9 d. nutarimu, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; E. V. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; D. G. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; ( - ) apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomą paketą ir vokus pagal kvitą Nr. ( - ), nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; nukentėjusiajam R. R. grąžintus daiktus nuspręsta palikti jo nuosavybėje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

61.

7S. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, tai yra tuo, kad ji bendrininkų grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, tai yra, veikdama bendrininkų grupėje su I. K., turėdamos tikslą pasivažinėti pagrobtu automobiliu bei nusikalstamai praturtėti, pagrobiant didelės vertės svetimą turtą – automobilį, parengusi nusikalstamos veikos planą, aptarusi su bendrininke I. K. vagystės įvykdymo būdą, 2019 m. kovo 22 d. apie 4.30 val. iš gyvenamojo namo kiemo teritorijos, adresu ( - ) kaimas, ( - ) seniūnija, ( - ) rajonas, po to, kai namo viduje nuo išgerto alkoholio kiekio užmigo automobilio „( - )“, valstybinis numeris ( - ), savininkas R. R., veikdama su I. K. paėmė automobilio užvedimo raktelį iš namo virtuvėje buvusios spintelės vidaus ir padavė jį atvykusiems vaikinams, tai yra E. V., D. G. ir D. B., kurių paprašė pavairuoti automobilį, nurodydamos, kad automobilis yra jų žinioje su savininko žinia ir sutikimu, taip apgaulės būdu įtikino atvykusius vaikinus parvairuoti automobilį iki ( - ) miesto, tokiu būdu ji, veikdama bendrininkų grupėje su I. K., pagrobė didelės vertės svetimą turtą – namo kieme stovėjusį 2015 metų gamybos R. R. priklausantį automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ), 16000 Eur vertės, kartu su automobilyje buvusiais nukentėjusiajam R. R. priklausančiais daiktais bei dokumentais, tai yra pinigine, kurioje buvo R. R. vardu išduota banko kortelė, asmens tapatybės kortele, pagrobto automobilio dokumentais, nuolaidų kortelėmis ir apie 500 Eur grynųjų pinigų, mobilaus ryšio telefonu „( - )“, 350 Eur vertės, tuo padarydamos 16850 eurų turtinę žalą.

82.

9I. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, tai yra tuo, kad ji bendrininkų grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, tai yra, veikdama bendrininkų grupėje su S. S., turėdamos tikslą pasivažinėti pagrobtu automobiliu bei nusikalstamai praturtėti, pagrobiant didelės vertės svetimą turtą – automobilį, parengusi nusikalstamos veikos planą, aptarusi su bendrininke S. S. vagystės įvykdymo būdą, 2019 m. kovo 22 d. apie 24 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo kiemo teritorijos, adresu ( - ) kaimas, ( - ) seniūnija, ( - ) rajonas, po to, kai namo viduje nuo išgerto alkoholio kiekio užmigo automobilio „( - )“, valstybinis numeris ( - ), savininkas R. R., veikdama su S. S., paėmė automobilio užvedimo raktelį iš namo virtuvėje buvusios spintelės vidaus ir padavė jį atvykusiems vaikinams, tai yra E. V., D. G. ir D. B., kurių paprašė pavairuoti automobilį, nurodydamos, kad automobilis yra jų žinioje su savininko žinia ir sutikimu, taip apgaulės būdu įtikino atvykusius vaikinus parvairuoti automobilį iki ( - ) miesto, tokiu būdu ji, veikdama bendrininkų grupėje su S. S., pagrobė didelės vertės svetimą turtą – namo kieme stovėjusį 2015 metų gamybos R. R. priklausantį automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ), 16000 Eur vertės, kartu su automobilyje buvusiais nukentėjusiajam R. R. priklausančiais daiktais bei dokumentais, tai yra pinigine, kurioje buvo R. R. vardu išduota banko kortelė, asmens tapatybės kortele, pagrobto automobilio dokumentais, nuolaidų kortelėmis ir apie 500 Eur grynųjų pinigų, mobilaus ryšio telefonu „( - )“, 350 Eur vertės, tuo padarydamos 16850 Eur turtinę žalą.

103. D. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad jis naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra 2019 m. kovo 22 d., laike tarp 0.20 val. ir 14 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su I. K. bei E. V., naudojosi didelės vertės turtu, tai yra automobiliu „( - )“, valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 16000 Eur, tai yra jis, vairuodamas automobilį, važinėjosi juo po ( - ) kaimą, esantį ( - ) rajone, žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu – pavogtas.

114.

12E. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad jis naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra 2019 m. kovo 22 d., laike tarp 0.20 val. ir 14 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su I. K. bei D. G., naudojosi didelės vertės turtu, tai yra automobiliu „( - )“, valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 16000 Eur, tai yra D. G. vairuojant automobilį, kartu važinėjosi su juo po ( - ) kaimą, esantį ( - ) rajone, žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu – pavogtas.

135.

14Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu S. S. ir I. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o E. V. ir D. G. – pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (turėtų būti – BK 189 straipsnio 2 dalį) buvo išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad vertinant kaltinamųjų I. K. ir S. S. veiksmus per nusikalstamos veikos motyvo ir tikslo prizmę konstatuotina, jog jų veiksmuose nėra vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – kaltės, kaltinamųjų tikslas nebuvo transporto priemonės ir joje buvusių daiktų vagystė, o tik grįžimas namo. Vien tik tai, kad kaltinamosios S. S. ir I. K. sugalvojo įžūlų ir neįprastą grįžimo namo planą nesuponuoja jų tyčios nukreiptos į transporto priemonės vagystę. Nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad konstatavus, jog S. S. ir I. K. transporto priemone „( - )“ pasinaudojo neteisėtai, bet ne nusikalstamai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog kaltinamieji E. V. ir D. G. kaip bendrininkai naudojosi didelės vertės svetimu turtu, kuris buvo įgytas nusikalstamu būdu. Pagal šios bylos aplinkybes buvo nustatyta, kad kaltinamasis D. G., būdamas neblaivus, nusprendė tik pasivažinėti, vairuodamas didelės vertės transporto priemonę, o E. V. sėdėjo šalia. Tokie kaltinamųjų veiksmai, teismo vertinimu, negali būti prilyginti ir susieti su aktyviais kaltinamųjų veiksmais naudojantis transporto priemone, nors ši ir būtų įgyta nusikalstamu būdu.

15II.

16Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

176.

18Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Arošienė prašo išteisinamąjį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti ją laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu; laisvės atėmimo bausmę atidėti 1 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslą; į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką; S. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti ją laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu; laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 45 parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams; laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslą; į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką bei pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę; D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 100 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu; E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 150 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

196.1.

20Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis išteisinti S. S., I. K., D. G. bei E. V. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Visos teismo išvados prieštarauja teismo posėdžio metu nustatytoms aplinkybėms. Kaltinamoji I. K. nurodė, kad ji ir S. S. buvo sugalvojusios automobilį parduoti iš karto, kai tik jį gaus, turėjo iš anksto tokių planų, jog pavogs automobilį, planavo automobilį parduoti ir pasivažinėti juo. Tą patį tvirtino ir apklausta kaltinamoji S. S., kuri parodė, kad ji ir I. K. nukentėjusiojo R. R. namuose truputį kalbėjo, jog reikia parduoti automobilį, ji rašė žmogui iš ( - ), tačiau jo nebuvo susitikusi, jis neatrašė, ( - ) taip pat vyko pokalbis, kad reikia automobilį parduoti, pinigus žadėjo dalintis su I. K. per pusę. Taigi abi kaltinamosios pripažino turėjusios tikslą ne tik pasivažinėti, bet ir parduoti automobilį, tai iš anksto aptarusios ir bandžiusios įvykdyti. Iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad I. K. ir S. S. iš anksto suplanavo pagrobti R. R. priklausantį automobilį, turėdamos tikslą ne tik pasivažinėti, bet ir jį realizuoti, suvokė, kad paima svetimą turtą ir kad nukentėjusysis jo neteks, neketino jo grąžinti savininkui bei turėjo galimybę juo disponuoti savo nuožiūra.

216.2.

22Prokurorės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai tikslą įvertino kaip būtinąjį vagystės sudėties subjektyvųjį požymį ir tuo remdamasis padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra vagystės sudėties požymio – tyčios pavogti automobilį, todėl nėra ir paties nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Teismo motyvai, kad tyčios pagrobti automobilį nebuvimą rodo tos aplinkybės, jog automobilis nebuvo slepiamas, nebuvo imtasi ir kitų veiksmų, kurie apsunkintų transporto priemonės suradimą, iš transporto priemonės nebuvo pavogti kiti daiktai, niekuo nepagrįsti, kadangi šios aplinkybės jokiu būdu nepaneigia to, kad kaltinamosios disponavo automobiliu savo nuožiūra taip, kaip norėjo. Be to, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, supratimą apie vertybes, negalima vertinti, kad I. K. ir S. S. veiksmai turėjo būti nuoseklūs ir tikslingi.

236.3.

24Apeliantės tvirtinimu, negalima sutikti su teismo padaryta išvada, kad kaltinamosioms I. K. ir S. S. kaltinime inkriminuotas motyvas, jog jos norėjo pasivažinėti pagrobtu automobiliu, savaime eliminuoja nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė, nors nebuvo būtina, kaltinime buvo nurodyta kaip vienas iš tikslų, tačiau jokiu būdu ne vienintelis. Neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad kaltinime nurodytas kitas kaltinamųjų tikslas – nusikalstamai praturtėti, pagrobiant didelės vertės svetimą turtą, neatitinka bylos aplinkybių ir joje vykusių įvykių genezės, kadangi nustatytos bylos aplinkybės kaip tik ir įrodo jas turėjus tikslą automobilį realizuoti. Taigi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes aptariamoje I. K. ir S. S. veikoje yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymiai, taip pat ir vagystės sudėties požymis – kaltė, šiuo atveju pasireiškęs tiesiogine tyčia. Dėl šių priežasčių I. K. ir S. S. turėjo būti pripažintos kaltomis ir joms turėjo būti paskirta bausmė.

256.4.

26Prokurorės teigimu, apklausiamas D. G. nurodė, kad I. K. paryčiais pasakė, jog automobilis vogtas, tad jie pradėjo galvoti, kur automobilį palikti, nes žinojo, kad jame yra GPS sistema. Jis su V. R. automobilį paliko prie stotelės ir grįžo pėstute namo, ten toliau vyko išgertuvės. Jis nemažai išgėrė ir nusprendė, kad reikia su tuo automobiliu dar pasivažinėti. Važinėjosi po ( - ) sodus, kol suplyšo automobilio padangos. Suprato, kad naudojasi vogtu automobiliu, jo tikslios vertės nežinojo, tačiau suprato, kad tai brangus automobilis, iki 20000 Eur vertės. E. V. taip pat nurodė, kad sužinojus, jog automobilis vogtas, nenorėjo, kad jis stovėtų kieme, todėl nusprendė jį palikti prie stotelės. Vėliau D. G. pasiūlė pasivažinėti tuo automobiliu ir jie sutiko, vairavo D. Su automobiliu apsuko ratą aplink ( - ), kol nusimontavo padangos. Apytiksliai žinojo, kokia automobilio vertė. Prokurorės nuomone, šios D. G. ir E. V. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad D. G. ir E. V. žinojo, jog automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu, žinojo minėto automobilio vertę, tačiau naudojosi juo ir pasirūpino jį paslėpti, tai yra pastatyti toliau nuo namų.

277.

28Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

298.

30Teismo posėdžio metu prokurorė Jūratė Arošienė ir nukentėjusysis R. R. prašė tenkinti prokurorės apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį S. S., I. K., D. G. ir E. V. atžvilgiu; išteisintosios S. S. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė, išteisintosios I. K. gynėjas advokatas Adomas Jonauskas, išteisintojo D. G. gynėja advokatė Irma Bekerė ir išteisintojo E. V. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendį palikti galioti.

31 Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

32III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

339.

34Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

3510.

36Prokurorė Jūratė Arošienė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl išteisintųjų S. S., I. K., D. G. ir E. V. nekaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai S. S. ir I. K. išteisino pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o D. G. ir E. V. išteisino pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl prašo skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį S. S., I. K., D. G. ir E. V. atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

3711.

38Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

3912.

40Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

4113.

42Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

43Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme

4414.

45Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255 ir 256 straipsniuose. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio nuostatos reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme procedūrą. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Šios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgus į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus šio kodekso XXV skyriuje. Taigi kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-7-66-648/2018, 2K-27-976/2020, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).

4615.

47Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016, 2K-7-162-303/2019). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-696/2017, 2K-7-162-303/2019, 2K-172-788/2019, 2K-27-976/2020).

4816.

49BPK 255 ir 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan., ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (tai yra, ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-244-303/2018).

5017.

51Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas S. S. ir I. K. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisino, padaręs išvadą, kad nepadarytos veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Byloje paduotame apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, nesutinkama su S. S. ir I. K. išteisinimu, prašoma naikinti pirmosios instancijos nuosprendį ir nuteisti S. S. ir I. K. už jiems inkriminuotą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal prokurorės apeliacinį skundą ir 2020 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu nutarusi atlikti įrodymų tyrimą, nagrinėjimo teisme dalyviams pranešė, kad tuo atveju, jeigu pasitvirtintų S. S. ir I. K. kaltinime nurodytos aplinkybės ir būtų pagrindas tenkinti prokurorės apeliacinį skundą, gali būti tikslinamas S. S. ir I. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad vagystė buvo įvykdyta 2019 m. kovo 22 d. apie 0.20 val., o ne tos pačios dienos 24 val., kaip pateiktame kaltinime inkriminuota I. K., ar 4.30 val., kaip kaltinime inkriminuota S. S., taip užtikrindamas šių išteisintųjų teisę žinoti apie galimą faktinių aplinkybių pakeitimą teisme. 2020 m. birželio 9 d. prieš baigiant byloje įrodymų tyrimą apeliacinį skundą pateikusi prokurorė taip pat pateikė teismui prašymą pakeisti (patikslinti) S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nekeičiant veikos kvalifikavimo (6 t., b. l. 113-114), tai yra patikslinti S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodant, kad veika buvo įvykdyta 2019 m. kovo 22 d. apie 24 val. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones dėl pateikto prašymo, protokoline nutartimi priėmė šį prokurorės prašymą, išsiaiškino, ar proceso dalyviams reikalinga pertrauka pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo (BPK 256 straipsnio 3 dalis), sprendžiant S. S. ir I. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą iš esmės.

52Dėl įrodymų vertinimo ir S. S. bei I. K. kaltės padarius joms inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje

5318.

54Nagrinėjamoje byloje S. S. ir I. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaltinamos tuo, kad jos, veikdamos bendrininkų grupėje, turėdamos tikslą pasivažinėti pagrobtu automobiliu bei nusikalstamai praturtėti, pagrobė didelės vertės svetimą turtą – 2015 metų gamybos R. R. priklausantį automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) 16000 Eur vertės, kartu su automobilyje buvusiais nukentėjusiajam R. R. priklausančiais daiktais bei dokumentais, tai yra pinigine, kurioje buvo R. R. vardu išduota banko kortelė, asmens tapatybės kortele, pagrobto automobilio dokumentais, nuolaidų kortelėmis ir apie 500 Eur grynųjų pinigų, mobilaus ryšio telefonu „( - )“, 350 Eur vertės, tuo padarydamos 16850 eurų turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas S. S. ir I. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisino, nustatęs, kad jų veiksmuose nėra vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – kaltės. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad S. S. ir I. K. tyčia nebuvo nukreipta į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, jų tikslas buvo grįžimas namo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs papildomai ištirtus įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir S. S. bei I. K. nepagrįstai išteisino pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų bei apeliacinės instancijos teisme gautų įrodymų visuma patvirtina, kad S. S. ir I. K. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

5519.

56Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba atliko kitus alternatyvius šiame baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamus veiksmus. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, tai yra tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, 2K-244-303/2018).

5720.

58Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-244-303/2018).

5921.

60Bylos duomenimis neginčijamai yra nustatyta, kad S. S. ir I. K. neteisėtai, savavališkai (tai yra be savininko R. R. žinios ir sutikimo) paėmė automobilio „( - )“, valstybinis numeris ( - ) užvedimo raktelį ir padavė jį vaikinams – E. V., D. G. ir D. B., kurių paprašė pavairuoti automobilį iki ( - ) miesto, ir taip šiuo automobiliu nuvyko į ( - ) rajone esantį ( - ) kaimą. Tačiau vien šių faktinių aplinkybių nustatymas, remiantis anksčiau pateiktu BK 178 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir esama teismų praktika, nėra pakankamas automobilio vagystės konstatavimui. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-895/2017).

6122.

62Apklausiama pirmosios instancijos teisme S. S. parodė, kad jos kartu su I. K. byloje nagrinėjamo įvykio dieną susitiko su nukentėjusiuoju R. R. ir su juo nuvažiavo į jo sodybą, kurioje vartojo alkoholį. Kai nukentėjusysis prisigėrė ir joms su I. K. nebebuvo ką veikti, ji parašė D. G. ir paklausė, gal jis žino, kas galėtų parvaryti automobilį į ( - ). Su D. G. sutarė, kad už automobilio parvarymą sumokės 100 Eur. Tuos pinigus nukentėjusysis buvo jai ir I. K. davęs pats. Kai atvyko vaikinai, ji padavė jiems tuos 100 Eur ir visi kartu išvažiavo į ( - ). Nuvažiavus į ( - ), pas D. G. į namus, kilo minčių automobilį parduoti, neatsimena, kiek planavo už jį gauti, tačiau pinigus planavo dalintis su I. K. lygiomis dalimis. Apie automobilio pardavimą šiek tiek buvo kalbėjusios su I. K. dar būdamos pas R. R. namuose, dėl automobilio pardavimo ji rašė kažkokiam asmeniui iš ( - ), tačiau iš jo nesulaukė atsakymo. Planą sugalvojo pati ir apie tai pasakė I. K.. Kai užmigo nukentėjusysis, jos abi norėjo grįžti namo, į ( - ) planavo grįžti nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu. Nukentėjusysis R. R. nebuvo davęs leidimo naudotis jo automobiliu, todėl jos ir manė, kad automobilį vagia. Jeigu būtų buvusi blaivi, būtų taip nesielgusi. Nepamena, kaip vaikinams pasakė, kad automobilis vogtas. Kai iš asmens iš ( - ) nesulaukė atsakymo dėl automobilio pirkimo, jos parašė nukentėjusiajam, kad pasiimtų automobilį. Nukentėjusiajam priklausantį telefoną ji paėmė tam, kad galėtų susirašinėti su kitais. Piniginė buvo automobilyje. Nežino, kodėl nukentėjusiojo telefoną pasiliko sau, niekur jo dėti neplanavo, norėjo jį grąžinti nukentėjusiajam (6 t., b. l. 31, 32).

6323.

64Apklausiama pirmosios instancijos teisme I. K. parodė, kad jau iš anksto su S. S. buvo suplanavusios rasti kvailą ir patiklų žmogų, kuris bus su pinigais ir automobiliu, ir kad iš anksto turėjo planą parduoti automobilį, kai tik jį gaus. Socialiniame tinkle „( - )“ susipažino su nukentėjusiuoju R. R.. Susitikus su juo, jis pasiūlė važiuoti į jo sodybą. Jau vykdamos į susitikimą su nukentėjusiuoju, planavo jį nugirdyti ir pavogti jo automobilį. Sodyboje nugirdžius nukentėjusįjį, S. S. susirašė su vaikinais, kurie atvažiavo ir jie visi kartu, susikrovę dar ir nukentėjusiojo alkoholį, išvyko nukentėjusiojo automobiliu. Išvykdamos iš sodybos užrakino lauko duris, kad nukentėjusysis neišeitų. Jos planavo pasivažinėti nukentėjusiojo automobiliu ir jį parduoti. Tai planavo dar būdamos blaivos. Tačiau gavosi taip, kad pavogė automobilį, pasivažinėjo juo, tačiau jo nepardavė. Neatsimena aplinkybių dėl nukentėjusiojo telefono, o piniginę pats nukentėjusysis kažkur pametė, ji nežinojo, kad piniginė buvo automobilyje. Ji nežino, kas buvo piniginėje, jeigu būtų radusi tuos 500 Eur, kurie buvo piniginėje, tai būtų automobilio neėmę, jai būtų užtekę ir pinigų. Vaikinai iš pradžių nežinojo, kad automobilis vogtas, ji vaikinams pasakė tik jau važiuojant automobilyje ir, jiems paklausus, ar dėl to nebus problemų, jos atsakė, kad tikrai nebus. Ryte rašė nukentėjusiajam, kad atvažiuotų pasiimti automobilį, tačiau, kodėl jis neatvažiavo, ji nežino ir pasakyti negali (6 t., b. l. 29).

6524.

66Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019 m. kovo 29 d. I. K. parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu būdamos pas nukentėjusįjį R. R. sodyboje kartu su S. S. sutarė nugirdyti jį, nes S. S. pasakė, kad atvažiuos D. G. su draugais, pasiims R. R. automobilį ir, nežinodami, kad automobilis vogtas, nuveš jas ten, kur reikės. Tokius S. S. žodžius ji suprato, kad ruošiamasi vogti automobilį. Ji žinojo, kad S. S. ruošiasi parduoti automobilį, sakė, kad už automobilį gaus 10000 – 12000 Eur, o jį pardavus pinigai bus dalinami per pusę. S. S. pasakė, kad vaikinams parašė, jog automobilis yra jos (I. K.), kad jai (I. K.) yra 18 metų ir ji vairuoja automobilį. Nugirdžius nukentėjusįjį jos paėmė visą rastą alkoholį, S. S. paėmė du R. R. telefonus, sudėjo viską į automobilio bagažinę. Netrukus atvažiavo keturi vaikinai. Ji, S. S., E. V. ir vaikinas, vairavęs nukentėjusiajam priklausantį automobilį, sėdo į automobilį ir išvažiavo. R. R. automobilio raktelius ji su S. S. paėmė iš virtuvės nuo spintelės, R. R. tuo metu jau miegojo. Važiuojant nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu, ji pasakė, kad jis vogtas, tačiau vairuotojas pradėjo juoktis. Ryte ji prabudo pas D. G. namuose, be jos ten buvo S. S., D. G. ir E. V.. Jai paklausus, kur yra nukentėjusiojo automobilis, D. G. pasakė, kad jis pastatytas kažkokiame kieme, toliau nuo D. G. namo (4 t., b. l. 76-79).

6725.

68Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, šie I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 t., b. l. 76-79), buvo pagarsinti ir I. K. visiškai juos patvirtino, prašė jais vadovautis ir papildomai nurodė, kad su S. S. nebuvo aptarusios jokio plano iš anksto dėl automobilio vagystės. Nenorėjo vogti automobilio, buvo nusprendusios tik su juo pasivažinėti. Gal ir buvo kilusi mintis automobilį pavogti, bet to daryti iš tikrųjų nenorėjo. Žinojo, kad S. S. norėjo parduoti automobilį, matė, kad su kažkuo susirašinėja, tačiau kam ji nori parduoti automobilį – nežinojo. Gali būti, kad jos kalbėjo apie tai, kiek gaus pardavus automobilį. Vėliau abi pamąstė, kad parduoti neverta, nes bus tik daugiau problemų, todėl nusprendė automobiliu tik pasivažinėti ir grąžinti savininkui. Paaiškino, kad nukentėjusįjį nugirdyti norėjo tik dėl įdomumo. Idėja dėl automobilio pardavimo kilo tik tada, kai abi buvo neblaivios. Mąstė apie automobilio kainą, kad ji galėtų būti kokia 10000 – 12000 Eur, tačiau iš kur ta suma jų galvoje kilo, nežino, dėl visko kaltas alkoholis. Pamena, kad atvažiavus vaikinams, susikrovė į automobilį nukentėjusiojo namuose buvusį alkoholį, paėmė automobilio raktelius nuo spintelės ir juos padavė S. S., o ši juos padavė vaikinams. Kaip buvo su telefonu, ji nepamena. Vaikinams paklausus, kieno šis automobilis, ji pasakė, kad jos, ir, kad jai 18 metų, tačiau važiuojant toliau prisipažino vaikinams, kad jos su S. S. automobilį pavogė. Visi nusijuokė, tačiau į klausimą, ar problemų nebus, ji atsakė, kad nebus. D. G. to pokalbio negirdėjo, nes jis tuo metu sėdėjo kitame automobilyje. Paryčiais pasakė, kad automobilis tikrai pavogtas, kad visi žinotų. Pamena, kad dar važinėjosi po kaimą tuo vogtu automobiliu ir, kad kažkur jį paliko. Savo elgesį vertina blogai, išvadas padarė, mano, kad būdama blaivi taip nebūtų pasielgusi (6 t., b. l. 30, 31).

6926.

70Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo atliktas įrodymų tyrimas ir, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsinti S. S. ir I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, S. S. buvo apklausta dar kartą.

7127.

72S. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. spalio 29 d. parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu, būnant pas R. R. sodyboje abi su I. K. tyčia ragino nukentėjusįjį R. R. gerti alkoholį ir jam jau esant neblaiviam, ji pradėjo ieškoti, kas ją ir I. K. parveš namo. Kai nukentėjusysis užmigo, jos sugalvojo paimti jo automobilį, nes norėjo grįžti į ( - ) ir dar pasivažinėti. Kadangi pačios vairuoti nemokėjo, ji parašė žinutę E. V. arba D. G.. Sutarus, kad už kelionę iki jų buvimo vietos (iki R. R. sodybos) bus vaikinams sumokėta 100 Eur, maždaug po dviejų valandų jie atvažiavo. Ji ir I. K. pasiūlė vaikinams parvairuoti R. R. automobilį į ( - ). Iš pradžių jos nesakė, kam priklauso automobilis, tik parvykus į ( - ) vaikinams pasakė, kad jos automobilį pavogė, tačiau vaikinai nesiūlė automobilio grąžinti nukentėjusiajam. Grįžę į ( - ) jie vartojo alkoholį. Iš R. R. namų ji dar pavogė kosmetikos, pudrą, kvepalus, alkoholį ir mobilaus ryšio telefonus „( - )“. Iš pradžių tikslas buvo su nukentėjusiojo automobiliu pasivažinėti ir parvažiuoti į ( - ), tačiau vėliau abi pradėjo galvoti apie jo pardavimą, tikėjosi užsidirbti pinigų. Ji pasiūlė pirkti automobilį savo pažįstamam, nesakė, kad jis vogtas. Jis turėjo atvažiuoti apžiūrėti automobilio, bet neatvyko. Pamačiusi, kad automobilis apgadintas niekam nebesiūlė jį pirkti (3 t., b. l. 76-77, 81-82).

7328.

74I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 5 d. parodė, kad tuomet, kai kilo mintis pavogti automobilį, ji ir S. S. ragino nukentėjusįjį R. R. gerti alkoholį tyčia, kad greičiau užmigtų. R. R. greit prisigėrė, ji paguldė jį į lovą. Jos ir S. S. tikslas buvo jį nugirdyti, pavogti jo automobilį, jį parduoti ir gauti pinigų. Planavo į turgų jį nuvaryti ir parduoti. Idėja pavogti ir parduoti kilo S. S., bet ji jai pritarė. Ji žino, kad toks automobilis kainuoja apie 10000 – 11000 Eur, todėl tiek ir norėjo gauti. Jos abi tikėjosi pralobti. S. S. siūlė automobilį pirkti tokiam T., tačiau jis atsisakė. Ji iš nukentėjusiojo R. R. namų paėmė tik alkoholį, daugiau nieko neėmė, o S. S. paėmė du telefonus, kvepalus. Kitą dieną ryte ji nukentėjusiajam nurodė vietą, kur jos yra, tarėsi dėl automobilio grąžinimo, nes ji turėjo automobilio užvedimo raktelį ir planavo jį grąžinti (4 t., b. l. 84-85).

7529.

76S. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad mintis paimti nukentėjusiojo R. R. automobilį jai ir I. K. kilo, kai nukentėjusysis užmigo ir joms nebebuvo, ką veikti, jos norėjo pasivažinėti, kitokio tikslo neturėjo. Pačios automobilio nebūtų vairavusios, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl parašė D. G., klausdama, ar jis negalėtų atvažiuoti ir jų paimti. Su kuo dar susirašinėjo, neatsimena. D. G. su draugais atvažiavo, tačiau jos jiems nesakė, kad nori pasivažinėti, pasakė, kad reikia į ( - ) parvaryti automobilį. D. G. jos sakė, kad automobilis yra I. K. draugo ir kad jis dabar miega, tačiau prašė parvaryti automobilį į ( - ). Nuvažiavus į ( - ), važiavo į ( - ) pas D. G., ten vartojo alkoholį, daugiau nebesivažinėjo. Jos su I. K. neturėjo planų parduoti nukentėjusiajam priklausantį automobilį, gal tik juokaudamos apie tai kalbėjo. Tada nežinojo, kokia yra to automobilio vertė. Planavo po to, kai automobiliu būtų pasivažinėję, jį būtų atidavę nukentėjusiajam. Tikslo parduoti automobilį neturėjo. Jai atrodo, kad jos niekam nebandė rašyti ir klausti dėl to automobilio pardavimo. Kiek už tą automobilį būtų galima gauti pinigų, ji neklausinėjo. Nebent I. K. kam nors rašė, nes ji tikrai niekam nerašė. Iš jos paskyros I. K. rašyti negalėjo, tik iš savo. Iš nukentėjusiojo namo jos pasiėmė alkoholio ir vieną telefoną. Telefoną „( - )“ paėmė ji. Ji paėmė tą telefoną, kuriuo naudojosi pats nukentėjusysis, kadangi naudodamasi šiuo telefonu ji bendravo su draugais. Ką toliau planavo su tuo telefonu daryti, ji nežino, tiesiog užmiršo apie jį. Jo realizuoti neketino, nepamena, kad būtų norėję telefoną užstatyto lombarde. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti pokalbiai apie tai, kad ji D. G. klausė apie galimybę užstatyti telefoną „( - )“, bet ji neatsimena, kad būtų kieno nors apie tai klausinėjusi. Automobilis buvo paliktas ( - ). Ta aplinkybė, kad automobilis bus nuvežtas į stotelę ir ten paliktas, jai buvo žinoma. Tai buvo su jos ir I. K. žinia ir pritarimu. Ryte ji parašė nukentėjusiajam, kad jis atvažiuotų pasiimti automobilio, nurodė jam savo vietą (6 t., b. l. 104-105).

7730.

78Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. S. ir I. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad S. S. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilio paėmimas buvo noras juo pasivažinėti bei grįžti iš ( - ) į ( - ). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės analogiškus tikslus bei motyvus nurodė ir I. K. tiek apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Tačiau su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

7931.

80Kaip matyti iš išteisintosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji parodė, kad nors iš pradžių jų tikslas buvo su nukentėjusiojo automobiliu pasivažinėti ir parvažiuoti į ( - ), tačiau vėliau abi su I. K. pradėjo galvoti apie automobilio pardavimą, tikėjosi iš to užsidirbti pinigų, todėl pasiūlė pirkti automobilį savo pažįstamam. Jam neatvykus apžiūrėti automobilio ir pamačiusi, kad jis apgadintas, niekam nebesiūlė jį pirkti. Iš R. R. namų ji dar pavogė kosmetikos, kvepalus, alkoholinių gėrimų ir mobilaus ryšio telefonus „( - )“ (3 t., b. l. 76-77, 81-82). Apklausiama pirmosios instancijos teisme S. S. parodė, kad jos kartu su I. K. apie automobilio pardavimą šiek tiek kalbėjo dar būdamos pas R. R. namuose, dėl automobilio pardavimo ji rašė pažįstamam asmeniui iš ( - ), tačiau iš jo nesulaukė atsakymo. Nuvažiavus į ( - ), pas D. G. į namus, vėl kilo minčių automobilį parduoti, pinigus planavo dalintis su I. K. lygiomis dalimis. Kadangi nukentėjusysis R. R. nebuvo davęs leidimo naudotis jo automobiliu, jos suprato, kad automobilį vagia. Nukentėjusiajam priklausantį telefoną ji paėmė tam, kad galėtų susirašinėti su kitais. Piniginė buvo automobilyje (6 t., b. l. 31-32). I. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat nurodė, kad būdamos pas nukentėjusįjį R. R. sodyboje kartu su S. S. sutarė nugirdyti jį ir ruošėsi vogti jo automobilį. Ji žinojo, kad S. S. ruošiasi parduoti automobilį ir už jį gauti pinigai bus dalinami per pusę. Nugirdžius nukentėjusįjį jos taip pat paėmė visą rastą alkoholį, S. S. taip pat paėmė du R. R. telefonus ir sudėjo viską į automobilio bagažinę (4 t., b. l. 76-79). I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 5 d., parodė, kad jos ir S. S. tikslas buvo nugirdyti nukentėjusįjį, pavogti jo automobilį, jį parduoti ir gauti pinigų. Jos abi tikėjosi pralobti. Ji iš nukentėjusiojo R. R. namų paėmė alkoholį, o S. S. paėmė du telefonus, kvepalus (4 t., b. l. 84, 85). Apklausiama pirmosios instancijos teisme I. K. parodė, kad iš anksto, jau vykdamos į susitikimą su nukentėjusiuoju, planavo jį nugirdyti ir pavogti jo automobilį. Jos planavo pasivažinėti nukentėjusiojo automobiliu ir jį parduoti (6 t., b. l. 29). Netikėti šiais S. S. ir I. K. parodymais bei jais nesivadovauti ir sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiojo R. R. automobilis buvo paimtas tik norint juo pasivažinėti bei grįžti iš ( - ) į ( - ), teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes šiuos išteisintųjų S. S. ir I. K. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

8132.

82Nukentėjusysis R. R. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad su S. S. ir I. K. pas jį sodyboje, jo tėviškėje ( - ), vartojo alkoholį, jos jį nugirdė ir jis užmigo, tik prabudęs ryte apie 4.30 val. pamatė, kad nieko nebėra – nei merginų, nei daiktų, nei automobilio „( - )“, 2011 metų gamybos, apie 16000 Eur vertės, nei piniginės su dokumentais, kurie buvo palikti automobilyje, nei dviejų telefonų, todėl jis paskambino policijai. Automobilio rakteliai buvo virtuvėje esančioje spintelėje, merginos matė, kad jis ten juos padėjo. Iš namų buvo paimta įvairios jo mamos kosmetikos, kvepalai, alkoholiniai gėrimai, kuriuos buvo nupirkęs, du telefonai (6 t., b. l. 117, 118). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusysis R. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir įvykių eigą, kaip ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 80-84, 88, 89), savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 95-102).

8333.

84Apklausiamas pirmosios instancijos teisme išteisintasis D. G. parodė, kad per „Messenger“ programėlę jam parašė S. S. ir paprašė surasti vairuotoją, kuris galėtų parvairuoti automobilį iš jos buvimo vietos iki ( - ), už tai žadėjo sumokėti 100 Eur. Jis surado tokį žmogų ir kartu su V. R., D. B. ir E. V. nuvyko į ( - ) rajoną, S. S. nurodytu adresu. Buvo naktis, galėjo būti po vidurnakčio. Nuvykus į vietą, iš namo išėjo S. S. su I. K., padavė automobilio „( - )“ raktelius V. R., S. S. pradėjo dėti alkoholinius gėrimus į automobilio bagažinę. Paryčiais, jau būnant pas jį namuose, ( - ), I. K. pasakė, kad automobilis „( - )“ yra vogtas, todėl nežinodami, ką su juo daryti, bet žinodami, kad automobilyje yra GPS siųstuvas, jis kartu su V. R. nuvežė automobilį prie ( - ) ir ten jį paliko, raktelius grįžę atidavė I. K. (6 t., b. l. 27, 28). D. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir įvykių eigą, tačiau be jau minėtų aplinkybių jis nurodė ir tai, kad S. S. už tai, kad jis atvažiuos jos parsivežti žadėjo sumokėti 100 Eur. Jis matė, kad S. S. su savimi turėjo du telefonus, kosmetikos, taip pat I. K. minėjo, kad du vaikinai turi atvažiuoti pasiimti to automobilio (5 t., b. l. 17-19, 34). Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus D. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (5 t., b. l. 20-27). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D. G. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad iš merginų (S. S. ir I. K.) apie tai, jog automobilis „( - )“ yra pavogtas, sužinojo ryte, tikslaus laiko nurodyti negali. ( - ) atjungė automobilio akumuliatorių, nes pagal GPS galima nustatyti, kur yra automobilis, o atjungus akumuliatorių, neveikia elektros prietaisai. Jis nepamena, ką iš merginų girdėjo apie to automobilio pardavimą, tačiau E. V. jam buvo sakęs, kad merginos planuoja parduoti automobilį, tačiau apie tai, kas nori atvažiuoti jo apžiūrėti, nieko nežino (6 t., b. l. 84, 85).

8534.

86Apklausiamas pirmosios instancijos teisme išteisintasis E. V. parodė, kad D. G. jam pasakė, jog reikia parvaryti kažkokį automobilį, todėl kartu su juo, D. B. ir V. R. nuvažiavo į nurodytą vietą ( - ) rajone. Nuvykus, I. K. padavė automobilio „( - )“ raktelius V. R., ir visi išvyko į ( - ). Nuvykę į ( - ) nuvažiavo pas D. G. į namus. Ten bevartojant alkoholį ir sužinojo, kad automobilis vogtas. Todėl nenorėdami, kad vogtas automobilis stovėtų jų kieme, V. R. su D. G. automobilį nuvairavo prie stotelės ir ten palikę grįžo namo, kur toliau visi vartojo alkoholį (6 t., b. l. 28, 29). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. E. V. be jau nurodytų aplinkybių, parodė, kad S. S. už automobilio parvarymą į ( - ) žadėjo sumokėti 100 Eur. Jis matė, kad S. S. su savimi turėjo du telefonus, kosmetikos. Automobiliu grįžo į ( - ), iki D. G. namų ( - ) rajone, kur prie stotelės paliko stovėti automobilį „( - )“ ir visi nuėjo iki D. G. namų, kur vartojo alkoholį. Nakties metu I. K. pasakė, kad automobilio savininkas liko miegoti namuose, jos jį nugirdė, užrakino name ir pavogė automobilį. Taip pat sakė, kad automobilio pirkti turi atvažiuoti du S. S. pažįstami vaikinai (5 t., b. l. 59-61, 76). Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus E. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (5 t., b. l. 62-69). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. V. parodė, kad, būnant pas D. G. namuose ( - ), išėjęs parūkyti su V. R. į lauką, iš kažkurios merginos, dabar tiksliai nepamena, išgirdo pokalbį apie tai, kad automobilį norima parduoti (6 t., b. l. 105).

8735.

88Šiuos išteisintųjų D. G. ir E. V. viso proceso metu duotus parodymus patvirtina ir liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytojas V. R. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad nuvažiavus pas merginas į ( - ) rajoną, I. K. jam padavė automobilio „( - )“ raktelius, tada į automobilį įsėdo I. K., S. S. ir E. V. ir visi išvažiavo į ( - ). I. K. sakė, kad automobilis yra jos draugo, kuris dabar miega, jam neįmanoma prisiskambinti ir prašė parvaryti automobilį į ( - ). Iš ( - ) visi keliavo į ( - ), esančius sodus, kur buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Ryte atsikėlęs sužinojo, kad automobilis, kurį jis parvairavo, yra paimtas nusikalstamu būdu, tai yra pavogtas. Netyčia, eidamas parūkyti nugirdo merginų pokalbį. Jos kalbėjo apie tai, kad nori mašiną parduoti, kad automobilis vogtas. Jis išsigando ir kartu su E. V. ėmėsi priemonių, kad to automobilio nerastų, nuvarė jį toliau nuo D. G. namų prie autobusų stotelės ir ten jį paliko, prieš tai atjungė akumuliatorių, kad neveiktų GPS sistema (6 t., b. l. 102-104). Šis liudytojas apeliacinės instancijos teisme parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šio liudytojo parodymų patikimumą ir nurodomą įvykių eigą patvirtina ir jo iš esmės analogiški parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 126-130), kuriuos jis patvirtino apklausiamas apeliacinės instancijos teisme.

8936.

90Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. S. ir I. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad aplinkybę, jog kaltinamosios automobilio nenorėjo pasisavinti, parodo ir tai, kad automobilis nebuvo slepiamas, išsikvietus kitus asmenis jo parvairuoti į ( - ) nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad transporto priemonė būtų paslėpta, nebuvo imtasi ir kitų veiksmų, kurie apsunkintų transporto priemonės suradimą ir taip padidintų kaltinamųjų galimybes disponuoti transporto priemone kaip savo. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtus išteisintojo D. G. ir liudytojo V. R. duotus parodymus, nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nes kaip matyti iš šių asmenų parodymų, sužinojus apie tai, kad nukentėjusiajam priklausantis automobilis vogtas, buvo imtasi priemonių, kad šis automobilis nebūtų rastas (automobilis buvo nuvarytas toliau nuo D. G. namų ir paliktas, prieš tai buvo atjungtas akumuliatorius, kad neveiktų GPS sistema). Tokiems veiksmams neprieštaravo S. S. ir I. K..

9137.

92Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis R. R., liudytojas V. R., išteisintieji D. G. ir E. V. galėjo apkalbėti išteisintąsias S. S. ir I. K., apkaltinti jas nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Nukentėjusiojo R. R., liudytojo V. R., išteisintųjų D. G. ir E. V. duoti parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, logiški ir aiškūs, todėl laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys: 2019 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 41-56); 2019 m. kovo 22 d. vietos, kur buvo rastas nukentėjusiojo R. R. automobilis, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 58-71); 2019 m. kovo 22 d. nukentėjusiojo R. R. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atklikimo protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 74-76); 2019 m. lapkričio 6 d. filmuotos medžiagos iš filmavimo kameros, esančios netoli nukentėjusiojo namų, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 142-148); 2019 m. kovo 26 d. nukentėjusiajam priklausančio automobilio „( - )“ ir jame esančių daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 149-166); 2019 m. kovo 27 d. nukentėjusiajam priklausančio automobilio „( - )“ apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 167-170); 2019 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 173-177); 2019 m. kovo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir 2019 m. kovo 23 d. daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kad buvo apžiūrėtas D. G. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „( - )“ juodos spalvos su atverčiamu dėklu (1 t., b. l. 180-187); 2019 m. kovo 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir 2019 m. kovo 24 d. daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kad buvo apžiūrėtas S. S. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „( - )“ juodos spalvos (1 t., b. l. 193-198); 2019 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime ir prie jo pridėtose iš mobilaus ryšio telefone esančios „Messenger“ programos siustų ir gautų žinučių išklotinėse užfiksuoti duomenys, iš kurių turinio akivaizdu, kad S. S. bendraudama su D. G. „Messenger“ programėlėje, klausia, ar kas iš atvažiuojančių turi pasiėmęs pasą, nes ruošiamasi į lombardą priduoti telefoną (2 t., b. l. 3-57); 2019 m. balandžio 15 d. – 2019 m. balandžio 23 d. daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys, kad S. S. nenustatyto asmens teiraujasi, kiek gautų eurų lombarde už telefoną „( - )“ (2 t., b. l. 58-161); 2019 m. balandžio 125 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 163, 164); 2019 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės (2 t., b. l. 187); 2019 m. liepos 8 d. ir 2019 m. liepos 26 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės dėl S. S. apklausos metu nurodytų aplinkybių dėl nukentėjusiajam R. R. priklausančio automobilio pardavimo (2 t., b. l. 188, 191). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią išteisintųjų S. S. ir I. K. kaltę dėl joms inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. S. ir I. K. betarpiškai realizavo visus joms inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jų veikimą tiesiogine tyčia.

9338.

94Teisėjų kolegijos vertinimu, iš išteisintųjų D. G., E. V., liudytojo V. R. duotų parodymų ir bylos rašytinės medžiagos akivaizdžiai matyti, kad išteisintosios S. S. ir I. K., priešingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ėmėsi veiksmų įgyvendinti savo sumanymą parduoti nukentėjusiajam R. R. priklausantį automobilį „( - )“ ir ieškojo galimų jo pirkėjų. Norint gauti turinės naudos buvo ruošiamasi į lombardą pristatyti ir nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Todėl tokios aplinkybės, kad iš transporto priemonės nebuvo pavogti kiti daiktai (piniginė su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis), kad galimi pirkėjai neatvyko apžiūrėti automobilio, kad ryte pamačiusios, jog nukentėjusiajam priklausantis automobilis apgadintas, S. S. ir I. K. atsisakė savo plano jį parduoti, ir nukentėjusiajam nurodė savo ir automobilio buvo vietą, nepaneigia S. S. ir I. K. tiesioginės tyčios padaryti joms inkriminuotą nusikalstamą veiką.

9539.

96Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsinus išteisintosios I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 t., b. l. 76-79), I. K. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad su S. S. nebuvo aptarusios jokio plano iš anksto dėl automobilio vagystės, nenorėjo vogti automobilio, buvo nusprendusios tik su juo pasivažinėti (6 t. b. l. 30, 31), o išteisintoji S. S. apklausiama apeliacinės instancijos teisme jau taip pat nurodė, kad paimdamos nukentėjusiojo R. R. automobilį ji ir I. K. tik norėjo pasivažinėti, neturėjo planų parduoti nukentėjusiajam priklausantį automobilį, planavo po to, kai automobiliu būtų pasivažinėję, jį grąžinti nukentėjusiajam (6 t., b. l. 104, 105), tačiau šias išteisintųjų I. K. ir S. S. nurodytas aplinkybes paneigia kiti objektyvūs jau aptarti bylos duomenys bei pačių išteisintųjų elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šie išteisintųjų parodymai negali būti laikomi patikimais ir yra vertintini kaip jų gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

9740.

98Bylos duomenimis (pačių išteisintųjų S. S. ir I. K. parodymais, nukentėjusiojo R. R. parodymais, rašytine bylos medžiaga) nustatyta, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu, būdamos nukentėjusiojo R. R. namuose ir kartu su juo vartodamos alkoholinius gėrimus, S. S. ir I. K. ragino nukentėjusįjį kuo daugiau išgerti, kad jis greičiau užmigtų, išvykdamos iš nukentėjusiojo namų su jam priklausančių automobiliu iš jo namų dar paėmė alkoholinių gėrimų, įvairios kosmetikos, mobilaus ryšio telefonus, kuriuos planavo priduoti į lombardą, užrakino nukentėjusįjį name. Tokie išteisintųjų S. S. ir I. K. veiksmai rodo, kad jos neketino grįžti pas nukentėjusįjį ir grąžinti iš jo paimtus daiktus. S. S. ir I. K., paimdamos nukentėjusiojo automobilį ir kitus kaltinime nurodytus daiktus, suvokė, kad automobilį ir kitus kaltinime nurodytus daiktus jos pasiima prieš nukentėjusiojo valią, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų nukentėjusysis neteks automobilio ir kitų kaltinime nurodytų daiktų, o jos automobiliu ir šiais daiktais galės naudotis kaip savo (jais savo nuožiūra naudotis ir disponuoti), ir norėjo šių pasekmių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

9941.

100Taigi byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad S. S. ir I. K. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tai yra, veikdamos bendrininkų grupėje, 2019 m. kovo 22 d. apie 0.20 val. gyvenamajame name, esančiame ( - ) nuo išgerto alkoholio kiekio užmigus automobilio „( - )“, valstybinis numeris ( - ) savininkui R. R., turėdamos tikslą pasivažinėti šiuo automobiliu bei nusikalstamai praturtėti, paėmė automobilio užvedimo raktelį iš namo virtuvėje buvusios spintelės vidaus ir padavė jį atvykusiems vaikinams, tai yra E. V., D. G. ir D. B., kurių paprašė pavairuoti automobilį, nurodydamos, kad automobilis yra jų žinioje su savininko sutikimu, taip apgaulės būdu įtikino atvykusius vaikinus parvairuoti automobilį iki ( - ) miesto, tokiu būdu jos pagrobė didelės vertės svetimą turtą – namo kieme stovėjusį 2015 metų gamybos R. R. priklausantį automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) 16000 Eur vertės, kartu su automobilyje buvusiais nukentėjusiajam R. R. priklausančiais daiktais bei dokumentais, tai yra pinigine, kurioje buvo R. R. vardu išduota banko kortelė, asmens tapatybės kortele, pagrobto automobilio dokumentais, nuolaidų kortelėmis ir apie 500 Eur grynųjų pinigų, mobilaus ryšio telefonu „( - )“, 350 Eur vertės, tuo padarydamos 16850 eurų turtinę žalą.

10142.

102Tikslintinas kaltinimas S. S. ir I. K., nurodant, kad jos nusikalstamą veiką padarė 2019 m. kovo 22 d. apie 0.20 val., nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad ši vagystė buvo įvykdyta būtent tokiu laiku. Toks kaltinimo pakeitimas teisme galimas, kadangi proceso dalyviai apie tokį kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių (nusikalstamos veikos padarymo laiko) pakeitimą nustatyta tvarka buvo informuoti, be to, šios aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis (BPK 255 straipsnis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys).

103Dėl įrodymų vertinimo ir D. G. bei E. V. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje

10443.

105Nagrinėjamoje byloje D. G. ir E. V. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su I. K., naudojosi didelės vertės turtu, tai yra automobiliu „( - )“, valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 16000 Eur, važinėjosi po ( - ) kaimą, esantį ( - ) rajone, žinodami, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu – pavogtas. Pirmosios instancijos teismas D. G. ir E. V. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisino, nustatęs, kad jų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad S. S. ir I. K. nukentėjusiajam R. R. priklausančia transporto priemone „( - )“ pasinaudojo neteisėtai, bet ne nusikalstamai, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad D. G. ir E. V. kaip bendrininkai naudojosi didelės vertės svetimu turtu, kuris buvo įgytas nusikalstamu būdu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs papildomai ištirtus įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir D. G. bei E. V. nepagrįstai išteisino pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų bei apeliacinės instancijos teisme gautų įrodymų visuma patvirtina, kad D. G. ir E. V. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

10644.

107BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-489/2016, 2K-23-697/2019). Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014).

10845.

109Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014, 2K-23-697/2019, 2K-177-942/2017). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. G. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad būnant pas jį namuose ir vartojant alkoholinius gėrimus paryčiais I. K. beveik verkdama pasakė, kad automobilis „( - )“, kuriuo jie parvyko iš ( - ) rajono, yra vogtas, todėl nežinodami ką su juo daryti, bet žinodami, kad automobilyje yra GPS siųstuvas, jis kartu su V. R. nuvežė automobilį prie ( - ) ir ten jį paliko, raktelius grįžę atidavė I. K.. Grįžę toliau vartojo alkoholį. Kai jau buvo pakankamai daug išgėręs, sugalvojo, kad norėtų tuo „( - )“ automobiliu pasivažinėti, nes jis buvo naujas, todėl pasiūlė I. K. ir E. V. pasivažinėti. Trise – jis pats, I. K. ir E. V. važinėjosi po ( - ) sodus tol, kol plyšo automobilio padangos. Jis suprato, kad naudojasi vogtu automobiliu. Nors ir nežinojo tikslios šio automobilio vertės, tačiau suprato, kad brangus, iki 20000 Eur vertės. Automobilį vairavo tik jis. Plyšus automobilio padangoms, automobilį „( - )“ paliko kažkur, tačiau kur, tikslios vietos nepamena (6 t., b. l. 27-28).

11046.

111Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. V. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad vartojant alkoholinius gėrimus pas D. G., sužinojo, kad automobilis „( - )“ vogtas. Nenorėdami, kad vogtas automobilis stovėtų jų kieme, V. R. su D. G. automobilį nuvežė prie stotelės ir ten palikę grįžo namo, kur toliau visi vartojo alkoholį. Kiek vėliau, D. G. jam ir I. K. pasiūlė pasivėžinėti tuo „( - )“ automobiliu, ir jie visi išėjo pasivažinėti, vairavo D. G.. Automobiliu apsuko ratą aplink ( - ), kol sprogo automobilio padangos. Tada automobilį kažkur paliko ir visi išėjo atgal pas D. G. į namus. Automobilio, kuriuo važinėjosi, vertę apytikriai žinojo (6 t., b. l. 28-29).

11247.

113Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsinti D. G. ir E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, D. G. ir E. V. buvo apklausti dar kartą. D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. parodė, kad 2019 m. pavasarį, tiksliai kada, nepamena, su merginomis automobiliu „( - )“ nuvyko iki jo namų, į ( - ), ( - ) rajoną, kur prie stotelės paliko stovėti automobilį „( - )“ ir visi nuėjo iki jo namų, kur buvo vartojamas alkoholis. Po to paryčiais I. K. pasiūlė pasivažinėti automobiliu. Jis, I. K. ir E. V. išvažiavo pasivažinėti. Jis sėdosi už „( - )“ automobilio vairo ir jį vairavo, važinėjosi po ( - ) apie 20 min. laiko. Važiavo dideliu greičiu, apie 120 km/h ir nuo greičio nusimontavo automobilio padangos. Po to netoli savo namų paliko stovėti automobilį ir visi grįžo pas jį į namus. Vairuodamas automobilį jau žinojo, kad jis vogtas. I. K. būdama pas jį namuose kažkuriuo momentu pasakė, kad automobilis „( - )“ vogtas (5 t., b. l. 17-19, 34). E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. parodė, kad 2019 m. pavasarį automobiliu „( - )“ grįžę į ( - ), iki D. G. namų ( - ) rajone, automobilį „( - )“ paliko stovėti prie stotelės ir visi nuėjo iki D. G. namų, kur vartojo alkoholį. Nakties metu I. K. pasakė, kad automobilio savininkas liko miegoti namuose, jos jį nugirdė, užrakino name ir pavogė automobilį. Po to paryčiais jis, D. G. ir I. K. sėdo į „( - )“ automobilį ir važinėjosi po ( - ) apie 20 min. laiko, kol nusimontavo automobilio padangos, vairavo D. G.. Automobilį paliko stovėti netoli D. G. namų. Važinėdami automobiliu jau žinojo, kad jis vogtas (5 t., b. l. 59-61, 76).

11448.

115D. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad iš merginų (S. S. ir I. K.) apie tai, kad automobilis „( - )“ yra pavogtas, sužinojo ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, gal apie 7 val. ryte. Tai, kad tas automobilis yra vogtas, jis išgirdo iš E. V.. Bet tai buvo dar prieš jam sėdant už automobilio vairo. ( - ) atjungė automobilio akumuliatorių. Kuriam kilo mintis tai padaryti, nepamena, jam atrodo, kad E. V., nes jis pasakė, jog pagal GPS galima nustatyti, kur yra automobilis, o atjungus akumuliatorių, neveiktų elektros prietaisai. Kodėl kilo mintis pasinaudoti tuo automobiliu, nors ir žinojo, kad jis yra vogtas, nežino, gal todėl, kad buvo vartoję alkoholio. Kai nusprendė pasivažinėti, vėl pasijungė akumuliatorių. E. V. automobilio nevairavo. Važinėjosi trise. Po pasivažinėjimo automobilį paliko ( - ) soduose ant kelkraščio, važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, netoli stotelės (6 t., b. l. 84, 85). E. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad, būnant pas D. G. namuose ( - ), išėjęs parūkyti su V. R. į lauką, iš kažkurios merginos, dabar tiksliai nepamena, išgirdo pokalbį apie tai, kad automobilį norima parduoti. Automobilis dar nebuvo apgadintas, juo dar nebuvo važinėję. Kai važinėjosi automobiliu, jis sėdėjo gale keleivio vietoje. Jis tuo automobiliu važiavo, nors ir žinojo, kad automobilis pavogtas, nes buvo per daug alkoholio pavartojęs (6 t., b. l. 105).

11649.

117Kaip matyti iš šių D. G. ir E. V. parodymų, jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, logiški ir aiškūs, todėl netikėti šiais D. G. ir E. V. parodymais bei jais nesivadovauti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Šiuos išteisintųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: pirmosios instancijos teisme I. K. duoti parodymai, kad ji pamena, jog ryte važinėjosi po kaimą vogtu automobiliu ir kažkur jį paliko (6 t. b. l. 30, 31); 2019 m. birželio 18 d. D. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės (5 t., b. l. 20-26); 2019 m. birželio 18 d. E. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės (5 t., b. l. 62-68); 2019 m. kovo 22 d. vietos, kur buvo rastas nukentėjusiojo R. R. automobilis, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 58-71). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią išteisintųjų D. G. ir E. V. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. G. ir E. V. betarpiškai realizavo visus jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jų veikimą tiesiogine tyčia.

11850.

119Taigi byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad D. G. ir E. V. padarė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o būtent, veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. kovo 22 d., laikotarpiu 0.20 val. ir 14 val., tiksliau nenustatytu laiku, naudojosi didelės vertės turtu, tai yra automobiliu „( - )“, valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 16000 Eur, tai yra D. G. vairavo šį automobilį, o E. V. sėdėjo šio automobilio keleivio vietoje, jiems važinėjantis šiuo automobiliu po ( - ) kaimą, esantį ( - ) rajone, žinodami, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu – pavogtas. D. G. ir E. V. suvokė, kad naudojasi vogtu, tai yra nusikalstamu būdu gautu, automobiliu, ir norėjo juo naudotis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12051.

121Nustačius, kad S. S. ir I. K. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, o D. G. ir E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, skundžiamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendis, kuriuo S. S., I. K., D. G. ir E. V. buvo išteisinti, jiems nepadarius nusikalstamos veikos, naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo S. S. ir I. K. pripažintinos kaltomis padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, o D. G. ir E. V. pripažintini kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

122Dėl bausmių

12352.

124Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

12553.

126Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnyje 3 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, jokių kitų alternatyvių bausmių nenumatyta. S. S. ir I. K. joms inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamos nepilnametėmis, tai yra joms nesuėjus aštuoniolikai metų, todėl jų atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje (BK 81 straipsnio 1 dalis), kurių paskirtis – 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) būtų ribojamos laisvės atėmimo bausmės ir didinamos auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybės; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Pagal BK 91 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nepilnamečiui skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnyje, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, skirti S. S. ir I. K. švelnesnę, nei įstatyme numatyta bausmę, nėra pagrindų, numatytų BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje, todėl abiem joms skirtina BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnio 1 dalis).

12754.

128S. S. teisiama trečią kartą, tačiau iki 2019 m. kovo 22 d. padarytos nusikalstamos veikos teista nebuvo (6 t., b. l. 14-18), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 23-28). S. S. auga be tėvų, kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ji yra atskirta nuo tėvo, o motinai neterminuotai apribota motinos valdžia. S. S. nustatyta nuolatinė globa. 2014 m. lapkričio 27 d. S. S. globėju paskirta ( - ) pagrindinė mokykla, jos gyvenamoji vieta nustatyta ( - ) pagrindinės mokyklos bendruomeniniuose vaikų globos namuose. S. S. dėl delinkventinio elgesio (tai yra bėgimo iš globos namų, valkatavimo, rūkymo, alkoholio vartojimo, mokyklos nelankymo, vagysčių ir visuomenės moralės normų nesilaikymo) buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė – ji buvo nukreipta į ( - ) vaikų socializacijos centrą „( - )“ (3 t., b. l. 45-50, 56-58). S. S. turi sveikatos problemų – 2014 metais jai diagnozuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), kiti elgesio sutrikimai (F91.8), nuo 2016 metų nustatyta pagrindinė diagnozė – socializuoto elgesio sutrikimas (F91.2), nuo 2018 m. liepos 13 d. papildomai konstatuota lydinti diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas (F19.1). S. S. ambulatoriškai vaikų ir paauglių psichiatro stebima nuo 2015 m. kovo 31 d. (3 t., b. l. 66). Ji mokosi ( - ) pagal pritaikytą programą, šios įstaigos charakterizuojama neigiamai (3 t., b. l. 59-60).

12955.

130S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme S. S. iš esmės pripažino jai inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes ir nurodė, kad norėjo parduoti nukentėjusiajam priklausantį automobilį ir gautus pinigus pasidalinti su I. K. lygiomis dalimis, tačiau apklausiama apeliacinės instancijos teisme S. S. nurodė, kad norėjo tik pasivažinėti nukentėjusiojo automobiliu, kitokio tikslo neturėjo, neturėjo planų parduoti nukentėjusiajam priklausantį automobilį. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016). Kadangi S. S. keitė savo parodymus, apeliacinės instancijos teisme nepripažino esminių aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad S. S. nuoširdžiai gailisi padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme apklausiama ji net nenurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų). S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad ji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Netrukus po įvykio S. S. buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas (3 t., b. l. 3). Tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo vartojamas alkoholis ir kad blaivi taip nebūtų pasielgusi, apklausiama pirmosios instancijos teisme pripažino ir pati S. S..

13156.

132I. K. teisiama pirmą kartą (4 t., b. l. 18-20), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), bausta administracine tvarka (4 t., b. l. 6-17). R. K. (I. K. mamos) šeimai taikoma atvejo vadyba, su šeima dirba VšĮ „( - )“ (4 t., b. l. 37). I. K. dėl delinkventinio elgesio buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė – ji buvo nukreipta į ( - ) vaikų socializacijos centrą „( - )“ (4 t., b. l. 38, 39, 51). I. K. turi sveikatos problemų – 2017 metais jai diagnozuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), 2018 metais – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8), 2019 metais nustatytas nepatikslintas elgesio sutrikimas (F91.9), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas (F10.1), socializuoto elgesio sutrikimas (F91.2), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (F10.0), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (F10.8) (4 t., b. l. 60). I. K. mokosi ( - ) vaikų socializacijos centre „( - )“ pagal pritaikytą programą, šios įstaigos charakterizuojama neigiamai (4 t., b. l. 52-55).

13357.

134I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ikiteisminio tyrimo metu I. K. iš esmės pripažino jai inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes ir nurodė, kad ji ir S. S. planavo pasivažinėti nukentėjusiojo automobiliu, o po to jį parduoti, tačiau apklausiama pirmosios instancijos teisme I. K. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad nenorėjo vogti automobilio, buvo nusprendusios tik su juo pasivažinėti. Kadangi I. K. keitė savo parodymus, pirmosios instancijos teisme nebepripažino esminių veikos aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti, kad I. K. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad I. K. nuoširdžiai gailisi padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (nei ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme apklausiama ji net nenurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų). I. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). I. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad ji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Netrukus po įvykio I. K. buvo nustatytas 0,85 promilių girtumas, jos šlapime rasta narkotinių medžiagų (3 t., b. l. 6). Tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo vartojamas alkoholis ir kad blaivi taip nebūtų pasielgusi, apklausiama pirmosios instancijos teisme pripažino ir pati I. K..

13558.

136Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) S. S. ir I. K. atžvilgiu bus pasiekti joms paskiriant mažesnes laisvės atėmimo bausmes už BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį S. S. ir I. K. atsižvelgtina ir į tai, kad jos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės pripažino savo kaltę, kas pirmosios instancijos teismui leido taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis) (todėl, priimant apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme, būtų buvusi galimybė S. S. ir I. K. atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir joms paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu). Beje, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas S. S. ir I. K. atžvilgiu apeliaciniame skunde prašė ir šį skundą pateikusi prokurorė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada bei prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad S. S. ir I. K. (kaip, beje, ir kitiems išteisintiesiems) inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl nusprendė įrodymus tirti įprasta tvarka, kas eliminavo galimybę S. S. ir I. K. paskirtas bausmes sumažinti trečdaliu (ko jos turėjo pagrindo tikėtis pirmosios instancijos teisme, to paties (kaip minėta) buvo prašoma ir apeliaciniame skunde). Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad automobilis nukentėjusiajam buvo grąžintas (jo buvimo vietą nukentėjusiajam, beje, nurodė S. S.), kad nukentėjusysis nereiškė civilinio ieškinio. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, S. S. ir I. K. skirtinos mažesnės laisvės atėmimo bausmės nei apeliaciniu skundu prašo prokurorė.

13759.

138Kadangi S. S. nusikalstamą veiką įvykdė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. teismo baudžiamojo įsakymo bei Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme (kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme), kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje (sunkus tyčinis nusikaltimas), už kurią S. S. teisiama šiuo nuosprendžiu, ir nusikalstamos veikos, už kurias S. S. buvo nuteista ankstesniais teismo sprendimais – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (nesunkus tyčinis nusikaltimas) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (nesunkus tyčinis nusikaltimas)), labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 punktas). S. S. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. kovo 24 d., nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. birželio 20 d., nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. (3 t., b. l. 84, 85, 87, 112, 113, 115, 116, 135, 136, 163-165, 178, 179), o taip pat bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 63 straipsnio 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis, 66 straipsnio 1 dalis). I. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. kovo 24 d. (4 t., b. l. 90-92) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

13960.

140Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

14161.

142Kadangi S. S. ir I. K. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį jos baustinos švelnesne nei penkerių metų laisvės atėmimo bausme, be tol, anksčiau aptartos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad S. S. ir I. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl joms paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam prokurorės prašomam įstatymo nustatytam terminui – vieneriems metams (BK 92 straipsnio 1 dalis). Atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, S. S. ir I. K. skirtina BK 87 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąsias būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą (BK 92 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 2 punktas). S. S. ir I. K. išaiškintinos auklėjamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės, numatytos BK 89 straipsnio 1 dalyje.

14362.

144Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios S. S. paliktinos galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumentų paėmimas (5 t., b. l. 134-136), o I. K. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (4 t., b. l. 94-97), kurių sąlygos pakeistos Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. liepos 9 d. nutarimu (4 t., b. l. 136-137).

14563.

146Už nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kaip jau minėta, baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti D. G. ir E. V. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

14764.

148BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

14965.

150Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

15166.

152D. G. anksčiau neteistas (5 t., b. l. 4, 5), baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 6-8), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), jo paties teigimu, dirba užsienyje (6 t., b. l. 85), nevedęs, jauno amžiaus, 2010 m. rugsėjo 7 d. lankėsi ( - ) psichikos sveikatos centre, diagnozė – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas (F90.0, F91.3) (5 t., b. l. 53). D. G. nuo pat pirmos apklausos visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (5 t., b. l. 17-19, 34), kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ši aplinkybė įrodyta paties D. G. parodymais (5 t., b. l. 17-19, 34, 6 t., b. l. 27, 28)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus kaltinamojo D. G. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, po nusikaltimo, už kurį teisiamas, jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė) konstatuotina, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga D. G. gyvenimo pasekmė.

15367.

154Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai. D. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusiajam R. R. priklausančiu automobiliu nusprendė pasivažinėti todėl, kad ne visada gyvenime gali pasitaikyti proga su tokiu automobiliu pasivažinėti (6 t., b. l. 28). Taigi D. G., būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas daug gyvenimiškos patirties, nukentėjusiojo R. R. automobiliu važinėjosi (buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, pats automobilį vairavo), norėdamas išbandyti brangų apynaujį greitą automobilį. Skiriant bausmę ir vertinant D. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie apysunkių, bet ir nusikaltimo dalyką, tai yra į tai, kad D. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas turtinių nusikaltimų kategorijai, juo nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę, sveikatą. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajam R. R. priklausantis automobilis buvo apgadintas, tačiau nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl to niekam nereiškė.

15568.

156Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir prokurorės apeliaciniame skunde išsakytą poziciją dėl D. G. skirtinos bausmės, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad D. G. už 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina bauda. Tačiau visuma anksčiau nurodytų aplinkybių (padaryto nusikaltimo pavojingumas, D. G. asmenybė), leidžia konstatuoti, jog BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta minimali už apysunkį nusikaltimą skirtina bauda (100 MGL dydžio bauda) nagrinėjamu atveju nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati D. G. padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka D. G. asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Todėl D. G. už BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta minimali už apysunkį nusikaltimą skirtina bauda. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie D. G. turtinę padėtį (jo paties teigimu, jis dirba užsienyje, nėra duomenų apie jo turimą turtą), siekiant jam sudaryti realią galimybę sumokėti jam skirtą baudą, nepažeidžiant ir jo socialinių interesų, baudos sumokėjimui nustatytinas 10 mėnesių terminas. D. G. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 37, 38), panaikintina, nes, išnagrinėjus bylą ir paskyrus D. G. bausmę, kuri varžo tik jo turtines teises, tapo nebereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

15769.

158E. V. anksčiau teistas vieną kartą už baudžiamąjį nusižengimą, nesusijusį su nuosavybę, kurį padarė būdamas nepilnametis (5 t., b. l. 44-46), baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 47-49B), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), dirba, vykdo individualią veiklą (5 t., b. l. 51), nevedęs, jauno amžiaus, nuo 2012 m. iki 2013 m. lankėsi ( - ) psichikos sveikatos centre, diagnozė – socializuoto elgesio sutrikimas (5 t., b. l. 53). E. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (5 t., b. l. 59-61, 76), kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ši aplinkybė įrodyta jo paties parodymais (5 t., b. l. 59-61, 76)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad blaivus taip nebūtų pasielgęs, pripažino ir pats E. V. (5 t., b. l. 59-61, 76).

15970.

160Nors E. V. įvykdė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad po nusikaltimo, už kurį teisiamas, jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, taigi nagrinėjamu atveju nusikaltimas nebuvo dėsninga E. V. gyvenimo pasekmė. E. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusiajam R. R. priklausančiu automobiliu pasivažinėti pasiūlė D. G. (buvo nusikalstamos veikos iniciatorius), kuris ir vairavo minėtą automobilį, jis (E. V.) tik sėdėjo keleivio vietoje automobilio gale (6 t., b. l. 29). Skiriant bausmę ir vertinant E. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie apysunkių, bet ir nusikaltimo dalyką, tai yra į tai, kad E. padarytas nusikaltimas priskiriamas turtinių nusikaltimų kategorijai, juo nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę, sveikatą. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajam R. R. priklausantis automobilis buvo apgadintas, tačiau nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl to niekam nereiškė.

16171.

162Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir prokurorės apeliaciniame skunde išsakytą poziciją dėl E. V. skirtinos bausmės, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad E. V. už 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina bauda. Tačiau visuma anksčiau nurodytų aplinkybių (padaryto nusikaltimo pavojingumas, E. V. asmenybė), leidžia konstatuoti, jog BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta minimali už apysunkį nusikaltimą skirtina bauda (100 MGL dydžio bauda) nagrinėjamu atveju nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati E. V. padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka jo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Todėl E. V. už BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta minimali už apysunkį nusikaltimą skirtina bauda. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie E. V. turtinę padėtį (dirba, vykdo individualią veiklą, nėra duomenų apie jo turimą turtą), siekiant jam sudaryti realią galimybę sumokėti jam skirtą baudą, nepažeidžiant ir jo socialinių interesų, baudos sumokėjimui nustatytinas 10 mėnesių terminas. E. V. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 80, 81), panaikintina, nes, išnagrinėjus bylą ir paskyrus E. V. bausmę, kuri varžo tik jo turtines teises, tapo nebereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

16372.

164Skiriant bausmę D. G. ir E. V. atsižvelgtina ir į tai, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme pripažino jiems inkriminuotos nusikalstamo veikos aplinkybes, kas pirmosios instancijos teismui leido taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis) (todėl, priimant apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme, būtų buvusi galimybė D. G. ir E. V. atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir jiems paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu). Beje, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas D. G. ir E. V. atžvilgiu apeliaciniame skunde prašė ir šį skundą pateikusi prokurorė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada bei prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad D. G. ir E. V. (kaip ir S. S. bei I. K.) inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl nusprendė įrodymus tirti įprasta tvarka, kas eliminavo galimybę D. G. ir E. V. paskirtas bausmes sumažinti trečdaliu (ko jie turėjo pagrindo tikėtis pirmosios instancijos teisme, to paties (kaip minėta) buvo prašoma ir apeliaciniame skunde).

165Dėl daiktų

16673.

167Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

16874.

169Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas, šioje byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas taip – 1) automobilis „( - )“, valstybinis numeris ( - ) kuris ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. kovo 26 d. nutarimu grąžintas savininkui R. R. (1 t., b. l. 171-172), paliktinas neribotai R. R. nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) kailinė liemenė, kuri ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu grąžinta savininkei I. K. (1 t., b. l. 178-179), paliktina neribotai I. K. nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 3) mobilaus ryšio telefonas „( - )“, IMEI Nr. ( - ), piniginė su dokumentais, nuolaidų kortelėmis ir pinigais (496 eurais ir 17 centų), kurie ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. kovo 27 d. nutarimu grąžinti savininkui R. R. (1 t., b. l. 191-192), paliktini neribotai R. R. nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 4) mobilaus ryšio telefonas „( - )“, IMEI Nr. ( - ), kuris ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu grąžintas savininkui R. R. (1 t., b. l. 200-201), paliktinas neribotai R. R. nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 5) vokas su skaitmeninėmis laikmenomis (4 vienetai), esantis bylos 5 tomo galinio viršelio vidinėje pusėje, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17075.

171Kiti daiktai – 6 cigarečių nuorūkos „( - )“ su galimais biologiniais pėdsakais, paimtos 2019 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros metu; rankų pėdsakai nuo automobilio „( - )“, valstybinis numeris ( - ) vairuotojo pusės durelių, nuo keleivio priekinės pusės lango stiklo, nuo keleivio pusės galinių durelių, nuo priekinio dangčio, nuo bėgių valdymo svirties, nuo alaus butelio „( - )“, iš viso 9 vnt. (supakuota voke Nr. 2), mikrodalelės ant lipnios juostos nuo vairuotojo ir keleivio pusių sėdimos dalies ir atlošo, iš viso 4 vnt. (supakuota voke Nr. 1), audinio pėdsakas nuo vairuotojo pusės durelių šalia įbrėžimo, iš viso 1 vnt. (supakuota voke Nr. 3), biologinis pėdsakas nuo vairuotojo pusėje esančio vairo, iš viso 1 vnt. (supakuota voke Nr. 4), DNR ėminiai nuo automobilyje „( - )“, valstybinis numeris ( - ) rastų butelių kaklelių, iš viso 3 vnt., buteliai, iš viso 4 vnt., saugomi ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje supakuoti popieriniame voke bei pakete Nr. ( - ) (5 t., b. l. 100-101), sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tai pavedant padaryti ( - ) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (gavus pranešimą iš teismo apie nuosprendžio vykdymą).

172Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

173Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

174Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

175S. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir ją nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

176Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

177Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsnio 1 dalimi, S. S. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. kovo 24 d., nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. birželio 20 d., nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. (3 t., b. l. 84, 85, 87, 112, 113, 115, 116, 135, 136, 163-165, 178, 179), o taip pat bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

178Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

179Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, S. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos bei tęsti mokslą.

180Išaiškinti S. S., kad jai nevykdant ar netinkamai vykdant paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę, ji gali būti pakeista bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

181S. S. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirtas kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumentų paėmimą.

182I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir ją nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

183Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, I. K. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. kovo 24 d.

184Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, I. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

185Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, I. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos bei tęsti mokslą.

186Išaiškinti I. K., kad jai nevykdant ar netinkamai vykdant paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę, ji gali būti pakeista bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

187I. K. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, kurių sąlygos pakeistos Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. liepos 9 d. nutarimu.

188D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda.

189Įpareigoti D. G. paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

190D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

191E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) – 35 MGL (1750 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio bauda.

192Įpareigoti E. V. paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

193E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

194Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

195automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) kuris ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. kovo 26 d. nutarimu grąžintas savininkui R. R., palikti neribotai R. R. nuosavybėn;

196kailinę liemenę, kuri ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu grąžinta savininkei I. K., palikti neribotai I. K. nuosavybėn;

197mobilaus ryšio telefoną „( - )“, IMEI Nr. ( - ), piniginę su dokumentais, nuolaidų kortelėmis ir pinigais (496 eurų ir 17 centų), kurie ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. kovo 27 d. nutarimu grąžinti savininkui R. R., palikti neribotai R. R. nuosavybėn;

198mobilaus ryšio telefoną „( - )“, IMEI Nr. ( - ), kuris ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu grąžintas savininkui R. R., palikti neribotai R. R. nuosavybėn;

199voką su skaitmeninėmis laikmenomis (4 vienetai), esantį bylos 5 tomo galinio viršelio vidinėje pusėje, palikti saugoti byloje;

200kitus daiktus – 6 cigarečių nuorūkas „M. G.“ su galimais biologiniais pėdsakais, paimtas 2019 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros metu; rankų pėdsakus nuo automobilio „( - )“, valstybinis numeris ( - ) vairuotojo pusės durelių, nuo keleivio priekinės pusės lango stiklo, nuo keleivio pusės galinių durelių, nuo priekinio dangčio, nuo bėgių valdymo svirties, nuo alaus butelio „( - )“, iš viso 9 vnt. (supakuota voke Nr. 2), mikrodaleles ant lipnios juostos nuo vairuotojo ir keleivio pusių sėdimos dalies ir atlošo, iš viso 4 vnt. (supakuota voke Nr. 1), audinio pėdsakus nuo vairuotojo pusės durelių šalia įbrėžimo, iš viso 1 vnt. (supakuota voke Nr. 3), biologinį pėdsaką nuo vairuotojo pusėje esančio vairo, iš viso 1 vnt. (supakuota voke Nr. 4), DNR ėminius nuo automobilyje „( - )“, valstybinis numeris ( - ) rastų butelių kaklelių, iš viso 3 vnt., butelius, iš viso 4 vnt., saugomus ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, supakuotus popieriniame voke bei pakete Nr. ( - ), sunaikinti, tai pavedant padaryti ( - ) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (gavus pranešimą iš teismo apie nuosprendžio vykdymą).

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 6. 1.... 7. S. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 8. 2.... 9. I. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178... 10. 3. D. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189... 11. 4.... 12. E. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189... 13. 5.... 14. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 10 d.... 15. II.... 16. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 17. 6.... 18. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 19. 6.1.... 20. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 21. 6.2.... 22. Prokurorės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai tikslą įvertino kaip... 23. 6.3.... 24. Apeliantės tvirtinimu, negalima sutikti su teismo padaryta išvada, kad... 25. 6.4.... 26. Prokurorės teigimu, apklausiamas D. G. nurodė, kad I. K. paryčiais pasakė,... 27. 7.... 28. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 29. 8.... 30. Teismo posėdžio metu prokurorė Jūratė Arošienė ir nukentėjusysis R. R.... 31. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 32. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. 9.... 34. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 35. 10.... 36. Prokurorė Jūratė Arošienė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su... 37. 11.... 38. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant... 39. 12.... 40. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą... 41. 13.... 42. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar... 43. Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme... 44. 14.... 45. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo... 46. 15.... 47. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės... 48. 16.... 49. BPK 255 ir 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis... 50. 17.... 51. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas S. S. ir I.... 52. Dėl įrodymų vertinimo ir S. S. bei I. K. kaltės padarius joms inkriminuotą... 53. 18.... 54. Nagrinėjamoje byloje S. S. ir I. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaltinamos... 55. 19.... 56. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės... 57. 20.... 58. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties... 59. 21.... 60. Bylos duomenimis neginčijamai yra nustatyta, kad S. S. ir I. K. neteisėtai,... 61. 22.... 62. Apklausiama pirmosios instancijos teisme S. S. parodė, kad jos kartu su I. K.... 63. 23.... 64. Apklausiama pirmosios instancijos teisme I. K. parodė, kad jau iš anksto su... 65. 24.... 66. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019 m.... 67. 25.... 68. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276... 69. 26.... 70. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo atliktas... 71. 27.... 72. S. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m.... 73. 28.... 74. I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 5 d. parodė, kad... 75. 29.... 76. S. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad mintis... 77. 30.... 78. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. S. ir I. K. pagal BK 178... 79. 31.... 80. Kaip matyti iš išteisintosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų... 81. 32.... 82. Nukentėjusysis R. R. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė,... 83. 33.... 84. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme išteisintasis D. G. parodė, kad per... 85. 34.... 86. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme išteisintasis E. V. parodė, kad D.... 87. 35.... 88. Šiuos išteisintųjų D. G. ir E. V. viso proceso metu duotus parodymus... 89. 36.... 90. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. S. ir I. K. pagal BK 178... 91. 37.... 92. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų... 93. 38.... 94. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš išteisintųjų D. G., E. V., liudytojo V.... 95. 39.... 96. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir, vadovaujantis BPK 276... 97. 40.... 98. Bylos duomenimis (pačių išteisintųjų S. S. ir I. K. parodymais,... 99. 41.... 100. Taigi byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma... 101. 42.... 102. Tikslintinas kaltinimas S. S. ir I. K., nurodant, kad jos nusikalstamą veiką... 103. Dėl įrodymų vertinimo ir D. G. bei E. V. kaltės padarius jiems... 104. 43.... 105. Nagrinėjamoje byloje D. G. ir E. V. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kaltinami... 106. 44.... 107. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto... 108. 45.... 109. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo... 110. 46.... 111. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. V. kaltu dėl jam inkriminuotos... 112. 47.... 113. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas įrodymų... 114. 48.... 115. D. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino savo... 116. 49.... 117. Kaip matyti iš šių D. G. ir E. V. parodymų, jie buvo nuoseklūs viso... 118. 50.... 119. Taigi byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma... 120. 51.... 121. Nustačius, kad S. S. ir I. K. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178... 122. Dėl bausmių... 123. 52.... 124. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 125. 53.... 126. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnyje 3 dalyje, baudžiama laisvės... 127. 54.... 128. S. S. teisiama trečią kartą, tačiau iki 2019 m. kovo 22 d. padarytos... 129. 55.... 130. S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ikiteisminio... 131. 56.... 132. I. K. teisiama pirmą kartą (4 t., b. l. 18-20), įvykdė vieną tyčinį... 133. 57.... 134. I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ikiteisminio... 135. 58.... 136. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad bausmės tikslai (BK... 137. 59.... 138. Kadangi S. S. nusikalstamą veiką įvykdė iki Klaipėdos apylinkės teismo... 139. 60.... 140. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma,... 141. 61.... 142. Kadangi S. S. ir I. K. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį... 143. 62.... 144. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki... 145. 63.... 146. Už nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda, arba... 147. 64.... 148. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji... 149. 65.... 150. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra... 151. 66.... 152. D. G. anksčiau neteistas (5 t., b. l. 4, 5), baustas administracine tvarka (5... 153. 67.... 154. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina... 155. 68.... 156. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir prokurorės apeliaciniame skunde... 157. 69.... 158. E. V. anksčiau teistas vieną kartą už baudžiamąjį nusižengimą,... 159. 70.... 160. Nors E. V. įvykdė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2... 161. 71.... 162. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir prokurorės apeliaciniame skunde... 163. 72.... 164. Skiriant bausmę D. G. ir E. V. atsižvelgtina ir į tai, kad jie tiek... 165. Dėl daiktų... 166. 73.... 167. Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 168. 74.... 169. Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas, šioje byloje esančių... 170. 75.... 171. Kiti daiktai – 6 cigarečių nuorūkos „( - )“ su galimais biologiniais... 172. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 173. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės... 174. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendį... 175. S. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 176. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies,... 177. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi,... 178. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi,... 179. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi,... 180. Išaiškinti S. S., kad jai nevykdant ar netinkamai vykdant paskirtą... 181. S. S. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti Telšių... 182. I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 183. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi,... 184. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi,... 185. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi,... 186. Išaiškinti I. K., kad jai nevykdant ar netinkamai vykdant paskirtą... 187. I. K. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti ikiteisminio... 188. D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 189. Įpareigoti D. G. paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo... 190. D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 191. E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 192. Įpareigoti E. V. paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo... 193. E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 194. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:... 195. automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) kuris ( - ) apskrities... 196. kailinę liemenę, kuri ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 197. mobilaus ryšio telefoną „( - )“, IMEI Nr. ( - ), piniginę su... 198. mobilaus ryšio telefoną „( - )“, IMEI Nr. ( - ), kuris ( - ) apskrities... 199. voką su skaitmeninėmis laikmenomis (4 vienetai), esantį bylos 5 tomo galinio... 200. kitus daiktus – 6 cigarečių nuorūkas „M. G.“ su galimais biologiniais...