Byla 1A-38-458/2018
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei, nuteistojo T. R. gynėjui advokatui Ričardui Noreikai, civilinės ieškovės UAB „L.“ atstovui V. G., vertėjoms Anželai Tyščukienei, Danutei Kontarienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda.

3Iš T. R. civilinei ieškovei UAB „L.“ priteista 3571,90 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

4T. R. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki visiško turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei UAB „L.“, apribojant T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jam priklausantį turtą – į 112/600 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtą įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Turto saugotoju paskirtas T. R.

5Civilinės ieškovės UAB „L.“ prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas.

6Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7T. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, o tiksliau jis, būdamas UAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), direktorius ir kasininkas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „L.“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. iš viso disponuodamas 70 717,27 Lt, šiuos pinigus paėmė iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gavo pagal kasos išlaidų orderius, pagal kasos priėmimo kvitus bei paėmė iš kasos be dokumentų, t. y. jam 2011 m. sausio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0058 buvo išduota 580,62 Lt; 2011 m. vasario 2 d. iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jis atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „L.“ vardu „N.“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 49,97 Lt; 2011 m. vasario 26 d. jis (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 8000 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. vasario 26 d. jis iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 7500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. vasario 28 d. jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0060 paėmė 448,43 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. kovo 14 d. jis adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 7500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. kovo 18 d. jis iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „L.“ vardu degalinėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 40 Lt; 2011 m. kovo 31 d. jis pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0071 paėmė 736,26 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 5 d. jis iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „L.“ vardu „N.“, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 50,04 Lt; 2011 m. balandžio 8 d. jis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 1500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 14 d. jis (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 400 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 18 d. jis (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 150 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 21 d. jis iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „L.“ vardu degalinėje „N.“, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 40,09 Lt; 2011 m. balandžio 6 d. jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. EUR003 paėmė 4500 Eur (15501,21 Lt) grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 5 d. jis už prekes pagal pinigų priėmimo kvitus PPK Nr. 00005 paėmė 484 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 21 d. jis už prekes pagal pinigų priėmimo kvitus PPK Nr. 0007 paėmė 600 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 3 d. jis (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 13 d. jis (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 5000 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 20 d. jis iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „L.“ vardu degalinėje „N.“, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 30,01 Lt; 2011 m. gegužės 2 d jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0076 paėmė 492,51 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 25 d. jis pagal pinigų priėmimo kvitą PPK Nr. 008 paėmė 6500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 31 d. jam pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0089 iš kasos buvo išduota 665,17 Lt; 2011 m. birželio 2 d. jis iš AB banko „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 5000 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. birželio 9 d. jam pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0094 buvo išduota 110,45 Lt; 2011 m. birželio 9 d. jam pagal kasos išlaidų orderį serija KIO Nr. 0095 buvo išduota 8838,51 Lt. Iš viso laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. T. R. pateikė dokumentus, patvirtinančius 18 384,19 Lt panaudojimą: 2011 m. sausio mėn. – 580,62 Lt; 2011 m. vasario mėn. – 498,40 Lt; 2011 m. kovo mėn. – 736,26 Lt; 2011 m. balandžio mėn. – 3808,64 Lt; 2011 m. gegužės mėn. – 12643,18 Lt; 2011 m. birželio mėn. – 117,09 Lt. UAB „L.“ 40 000 Lt sumažinus T. R. įsiskolinimą pagal paskolos sutartis, likusių pinigų – 12 333,08 Lt – į bendrovės kasą ar sąskaitą banke jis negrąžino. Tokiu būdu T. R. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „L.“ priklausantį turtą – 12 333,08 Lt (tai atitinka 3571,90 Eur).

8Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo T. R. apeliacinis skundas atmestas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašoma apeliacinės instancijos teismo atlikti įrodymų tyrimą bei paskirti buhalterinę ekspertizę. Skunde apeliantas daug dėmesio skiria ikiteisminio tyrimo eigos aprašymui bei BK 183 straipsnio analizei, motyvuoja tuo, kad tyčios pasisavinti turtą neturėjo ir žala įmonei turi būti nustatyta reali, ne tik konstatuojama, remiantis įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Apeliaciniame skunde pažymima, jog kaltinamajame akte nėra nurodyti sandoriai įmonės naudai, kuriuos įtraukus į buhalterinę apskaitą būtų matyti, kad vis dėlto ne T. R. skolingas įmonei, o UAB „L.“ skolinga 18 666,92 Lt T. R. Apylinkės teismas neįsigilino į aplinkybes, kad turtas buvo įsigytas ir įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto balansą bei įmonės skolininkų sąrašą. Kaltinamajame akte nurodytos pinigų sumos išduotos T. R. vardu, tačiau ant kasos pajamų orderių nėra jo parašų. Nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo byloje, taip pat baudžiamojoje byloje nebuvo pridėtos buhalterinių dokumentų kopijos, kurių pagrindu daryta specialisto išvada. Teismo buvo prašoma išreikalauti minėtus dokumentus, tačiau prašymas nebuvo tenkintas ir nuteistasis negalėjo tinkamai gintis nuo kaltinimo. Be to, skunde teigiama, kad 2011 m. birželio 9 d. inventorizacija įvykdyta pažeidžiant inventorizacijos atlikimo tvarką, kadangi atlikta tik iš buhalterinių dokumentų. Taip pat nurodoma, kad T. R. nebuvo supažindintas su kasininko pareiginiais nuostatais, nebuvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir neturėjo rakto nuo seifo. Be to, abejojama specialistės kompetencija ir duodamų parodymų patikimumu.

11Teismo posėdžio metu T. R. gynėjas prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį.

12Civilinio ieškovo atstovas V. G. prašė palikti galioti ankstesnį nuosprendį.

13Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas ginčija padarytos nusikalstamos veikos faktą ir kaltę, teigdamas, jog apylinkės teismas neįvertino visų dokumentų, specialisto išvada surašyta neatsižvelgiant į dalį buhalterinės apskaitos dokumentų. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistojo T. R. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti.

16Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012, 2K-148/2013, 2K-7-262/2013, 2K-138/2014, 2K-508-976/2015, 2K-382-489/2015, 2K-75-677/2016, 2K-371-648/2017, 2K-211-895/2017 ir kt.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-234-942/2015, 2K-154-976/2017, 2K-56-696/2018 ir kt.). Taigi konstatuojant, kad yra padarytas BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytas kaltininkui patikėto svetimo turto pasisavinimas, yra būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius (BK 2 straipsnio 4 dalis).

17Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą jis turėjo paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip bendrovės lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo bendrovei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl asmens veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Galiojančioje teisminėje praktikoje laikoma, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-278-699/2016, 2K-261-648/2017, 2K-83-942/2018 ir kt.).

18Pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis iš esmės buvo grindžiamas duomenimis, nustatytais specialisto išvadoje. 2012 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-94 konstatuota, kad dokumentų apžiūrai UAB „L.“ pateikė laikotarpio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sąskaitos 2435 „gautinos sumos iš atskaitingų asmenų (T. R.)“ apyvartos žiniaraščius (išplėstinis) ir avansines apyskaitas, sudarytas T. R. vardu. Pagal šiuos dokumentus nustatyta, kad T. R. skolos įmonei 2011 m. sausio 1 d. neturėjo. Laikotarpiu nuo 2011 m sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. T. R. iš įmonės kasos pagal 2011 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0058 išduota 580,62 Lt. T. R. prie laikotarpio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. avansinės apyskaitos Nr. 01/1 pateikė išlaidas pateisinančių dokumentų (UAB „T.“ ir AB „V.“ kuro kvitai) už 580,62 Lt. Taigi darbuotojas T. R. įsiskolinimo 2011 m. vasario 1 d. neturėjo.

19Ištyrus laikotarpio nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „L.“ sąskaitos registrą nustatyta, kad 2011 m. vasario 2 d. „N.“, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), sumokėta 49,97 Lt; 2011 m. vasario 26 d. adresu (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimti grynieji 8000 Lt, 2011 m. vasario 26 d. direktoriaus T. R. vardu iš banko sąskaitos paimta 7500 Lt. Be to, 2011 m. vasario 28 d. T. R. iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0060 išduota 448,43 Lt. UAB „L.“ pinigus – 15998,40 (49,97 + 8000 + 7500 + 448,43) Lt – įtraukė į apskaitą ir užregistravo į atskaitingo asmens T. R. vardu sudarytas avansines apyskaitas. Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. T. R. įmonės buhalterijai pateikė avansinę apyskaitą Nr. 02/3 su pateisiančiais dokumentais už 498,40 Lt. Tokiu būdu pagal įmonės pateiktus dokumentus ir registrus darbuotojo T. R. įsiskolinimas 2011 m. kovo 1 d. buvo 15500 (15998,40 – 498,40) Lt.

20Ištyrus laikotarpio nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „L.“ sąskaitos registrą nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 14 d. buvo paimti grynieji 7500 Lt; 2011 m. kovo 18 d. degalinėje „M.“, (duomenys neskelbtini), sumokėta 40 Lt. Be to, 2011 m. kovo 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0071 T. R. išduota 736,26 Lt. UAB „L.“ pinigus – 8276,26 (7500 + 40 + 736,26) Lt – įtraukė į apskaitą ir užregistravo į atskaitingo asmens T. R. vardu sudarytas avansines apyskaitas. Laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. T. R. įmonės buhalterijai pateikė avansinę apyskaitą Nr. 03/1 su pateisiančiais dokumentais už 736,26 Lt. Taigi darbuotojo T. R. įsiskolinimas 2011 m. balandžio 1 d. buvo 23040 (15500 + 8276,26 - 736,26) Lt.

21Ištyrus laikotarpio nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „L.“ sąskaitos registrą nustatyta, kad degalinėje „N.“, adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 5 d. sumokėta 50,04 Lt; 2011 m. balandžio 8 d. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimti grynieji 1500 Lt, 2011 m. balandžio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimti grynieji 400 Lt; 2011 m. balandžio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimti grynieji 150 Lt; 2011 m. balandžio 21 d. degalinėje „N.“, adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), sumokėta 40,09 Lt. Be to, 2011 m. balandžio 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. EUR003 T. R. išduota 4500 Eur (15501,21 Lt); 2011 m. balandžio 5 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. už prekes pagal pinigų priėmimo kvitus PPK Nr. 00005 ir Nr. 0007 priimta 484 Lt ir atitinkamai 600 Lt. UAB „L.“ pinigus – 18725,34 (50,04 + 1500 + 400 + 150 + 40,09 + 15501,21 + 484 + 600) Lt – įtraukė į apskaitą ir užregistravo į atskaitingo asmens T. R. vardu sudarytas avansines apyskaitas. Laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. T. R. įmonės buhalterijai pateikė pateisiančių dokumentų už 3808,64 Lt (iš jų: pagal penkis kasos pajamų orderius Nr. LG0043, 0046, 0047, 0048, 0050 įnešė į kasą 3134 Lt; pagal kasos pajamų orderį Nr. LG0049 grąžino nepanaudoto avanso 90,04 Lt, pateikė avansinę apyskaitą Nr. 04/2 su pateisinančiais dokumentais už 584,60 Lt). Taigi darbuotojo T. R. įsiskolinimas 2011 m. gegužės 1 d. buvo 37956,70 (23040 + 18725,34 - 3808,64) Lt.

22Ištyrus laikotarpio nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d. „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „L.“ sąskaitos registrą nustatyta, kad 2011 m. gegužės 3 d. adresu (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo paimti grynieji 500 Lt; 2011 m. gegužės 13 d. adresu (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo paimti grynieji 5000 Lt; 2011 m. gegužės 20 d. degalinėje „N.“, adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), sumokėta 30,01 Lt. Be to, 2011 m. gegužės 2 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0076 išduota 492,51 Lt; 2011 m. gegužės 25 d. pagal pinigų priėmimo kvitą PPK Nr. 008 priimta 6500 Lt; 2011 m. gegužės 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0089 iš kasos išduota 665,17 Lt. UAB „L.“ pinigus – 13187,69 (500 + 5000 + 30,01 + 492,51 + 6500 + 665,17) Lt – įtraukė į apskaitą ir užregistravo į atskaitingo asmens T. R. vardu sudarytas avansines apyskaitas. Laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d. T. R. įmonės buhalterijai pateikė pateisinančių dokumentų už 12643,18 Lt (iš jų: pagal tris kasos pajamų orderius Nr. LG0051, 0053, 0054 įnešė į įmonės kasą 12000 Lt; pagal kasos pajamų orderius Nr. LG0052, LG0055 grąžino nepanaudoto avanso 70,10 Lt; pateikė avansinę apyskaitą Nr. 05/04 su pateisinančiais dokumentais už 573,08 Lt). Taigi darbuotojo T. R. įsiskolinimas 2011 m. birželio 1 d. buvo 38501,21 (37956,70 + 13187,69 - 12643,18) Lt.

23Ištyrus laikotarpio nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „L.“ sąskaitos registrą nustatyta, kad 2011 m. birželio 2 d. iš banko sąskaitos paimti grynieji 5000 Lt. Iš įmonės kasos 2011 m. birželio 9 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0094 T. R. išduota 110,45 Lt. Be to, UAB „L.“ pagal 2011 m. birželio 9 d. kasos išlaidų orderį, serija KIO Nr. 0095 (išlaidų orderis pasirašytas vyr. finansininkės Ž. K. vardu), kasininkui T. R. pagal grynųjų pinigų patikrinimo aktą Nr. 1 išlaidavo 8838,51 Lt (grynųjų pinigų trūkumas kasoje). UAB „L.“ pinigus – 13948,96 (5000 + 110,45 + 8838,51) Lt – įtraukė į apskaitą ir užregistravo į atskaitingo asmens T. R. vardu sudarytas avansines apyskaitas. Laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. T. R. įmonės buhalterijai pateikė avansinę apyskaitą Nr. 05/04 su pateisiančiais dokumentais už 117,09 Lt. Taigi darbuotojo T. R. įsiskolinimas 2011 m. birželio 9 d. buvo 52333,08 (38501,21 + 13948,96 - 117,09) Lt.

24Duomenys apie T. R. išlaiduotus pinigus per banko sąskaitą ir įmonės kasą pateikiami lentelėje:

DataGauta per bankąGauta iš įmonės kasosGauta iš visoPateikta pateisinančių dokumentų, įnešta į kasąNepanaudoto avanso likutis
Suma, Lt
2011 sausis 580,62580,62580,620,00
2011 vasaris15549,97448,4315998,40498,4015500
2011 kovas7540736,268276,26736,2623040
2011 balandis2140,1316585,2118725,343808,6437956,70
2011 gegužis5530,017657,6813187,6912643,1838501,21
2011 birželis50008948,9613948,96117,0952333,08
Iš viso:35760,1134957,1670717,2718384,1952333,08

25Pagal tyrimui pateiktą sąskaitos 2435 išplėstinio apyvartos žiniaraščio (gautinos iš atskaitingų asmenų sumos, T. R.) 2011 m. birželio mėnesio įrašus, UAB „L.“ 40000 Lt sumažino atskaitingo asmens T. R. įsiskolinimą įmonei ir į sąskaitą 2435 kredito (išlaidos) skiltį įrašė: 2011 m. birželio 1 d. paskola 4000 Lt (pinigai 4000 Lt paimti 2011 m. vasario 26 d.); 2011 m. birželio 1 d. paskola 4000 Lt (pinigai 4000 Lt paimti 2011 m. vasario 26 d.); 2011 m. birželio 1 d. paskola 7500 Lt (pinigai 7500 Lt paimti iš banko 2011 m. vasario 26 d.); 2011 m. birželio 1 d. paskola 15501,21 Lt (pinigai 15501,21 Lt gauti iš kasos pagal 2011 m. balandžio 6 d. kasos išlaidų orderį EUR003); 2011 m. birželio 1 d. paskola 1498,79 Lt. Pagal UAB „L.“ sąskaitos 2435 kredito skilties įrašus, įmonė 40000 Lt užregistravo į buhalterinę sąskaitą 2434 „kitos gautinos sumos“, tačiau pagal tyrimui pateiktą laikotarpio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. suvestinio registro „Didžioji knyga“ įrašus sąskaitos 2434 „kitos gautinos sumos“ judėjimas (pajamos, išlaidos) nurodytu laikotarpiu sąskaitoje nebuvo užregistruotas. Pagal tyrimui pateiktus UAB „L.“ 2435 sąskaitos registrus ir skolų įmonei (debitoriai) sąrašą, sudarytą 2011 m. gruodžio 31 d., nurodytas T. R. įsiskolinimas metų pabaigoje – 12333,08 Lt (52333,08 – 40000) (t. 4, b. l. 8–75).

26Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nusprendė, kad T. R. kaltė jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu įrodyta. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, 2017 m. spalio 26 d. nutartyje atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje teismų išvada dėl T. R. kaltės padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo grindžiama neišsamiu ir nevisapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo klausimus, kuriuos privalo atsakyti Klaipėdos apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, 1) ar byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. jam patikėtą UAB „L.“ priklausantį turtą – 12 333,08 Lt (3571,90 Eur) – naudojo ne bendrovės, o savo reikmėms. Taip pat pažymėta, kad turi būti nustatyta, 2) ar dėl T. R. veiksmų bendrovė patyrė turtinės žalos. Ir konstatuota, jog tik tada turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar T. R. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius.

27Vienas esminių apeliacinio skundo argumentų, jog iš kaltinimo apie T. R. panaudotų lėšų įtraukimą į buhalterinius dokumentus matyti, kad nėra įtrauktos sumos, susijusios su trimis sandoriais įmonės naudai, kuriuos įmonės UAB „L.“ vardu sudarė T. R., t. y. 2011 m. sausio 11 d. su M. P., 2011 m. vasario 26 d. su B. K. K. ir 2011 m. kovo 10 d. su L. I. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog su M. P. buvo sudarytas notarinis sandoris ir jame nurodyta, kad M. P. pinigus gavo iš T. R. iki sandorio sudarymo, analogiškai ir su L. I. Su B. K. K. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne notarinė, tačiau VĮ „R.“ pateikta nustatytos formos transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarties forma. Šioje sutartyje šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo 16 000 Lt, o transporto priemonę pardavė B. K. K., pirko direktorius T. R., abiejų šalių parašai ir UAB „L.“ antspaudas. Bendra šių trijų sandorių suma yra 31 000 Lt. Taigi ši suma, anot apelianto, turėjo būti eliminuota iš T. R. atskaitomybės, nes šias lėšas T. R. panaudojo įmonės naudai. Tai, kad T. R. iš tikrųjų panaudojo lėšas įmonės naudai, įrodo byloje esantys dokumentai, jog šis turtas, pirktas iš M. P. ir B. K. K., yra įtrauktas į įmonės ilgalaikį turtą (t. 4, b. l. 3), o L. I. suteikta paskola su transporto priemonės įkeitimu, nors automobilis faktiškai nebuvo pateiktas UAB „L.“, tačiau UAB „L.“ turėjo ir turi teisę į 9 000 Lt sumos reikalavimą. Šiuo reikalavimu UAB „L.“, T. R. jau nebedirbant įmonėje, tinkamai nepasinaudojo, t. y. kreipėsi į teismą dėl skolos iš L. I. prisiteisimo, tačiau neįvykdė teismo reikalavimų dėl dokumentų įteikimo L. I., dėl to teismas paliko UAB „L.“ prašymą nenagrinėtą. Vis dėlto L. I. 9 000 Lt skola yra įtraukta į įmonės skolininkų sąrašą. Taigi, jei šių trijų sandorių sumos būtų įtrauktos į buhalterinę apskaitą, kaip įmonės išleistos lėšos turtui įsigyti bei įmonės paskolintos lėšos fiziniam asmeniui, tai ne T. R. būtų skolingas įmonei, o UAB „L.“ skolinga T. R. 18 666,92 Lt (31 000 Lt – 12 333,08 Lt) (t. 5, b. l. 176). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, jog nors T. R. neigia jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tokia jo pozicija prieštarauja įrodomajai bylos medžiagai.

28Remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2010 m. balandžio 19 d. T. R. individualios įmonės savininko sprendimu T. R. individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „L.“ (t. 3, b. l. 17–22), UAB „L.“ vadovu (direktoriumi) paskirtas T. R. (t. 3, b. l. 30), pagal 2010 m. gegužės 5 d. darbo sutartį T. R. priimtas į direktoriaus pareigas, iš kurių buvo atleistas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. (t. 3, b. l. 47–48). 2011 m. gegužės 2 d. kasos likučio priėmimo–perdavimo aktu kasininkui T. R. buvo perduotas UAB „L.“ kasos likutis, kurį sudarė 2,38 Lt (t. 4 , b. l. 59; t. 5, b. l. 36). Su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, kadangi byloje yra jas pagrindžiantys duomenys. Toliau apylinkės teismas nuosprendyje nurodo, jog byloje nustatyta, kad T. R. iš įmonės banko sąskaitos ir įmonės kasos iš viso nurodytu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. gavo 70 717,27 Lt sumą, pateikė pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus 18 384,19 Lt sumai, jo nepanaudoto avanso likutis (įsiskolinimas) įmonei 2011 m. birželio 9 d. sudarė 52 333,08 Lt. UAB „L.“ 40 000 Lt sumažinus T. R. įsiskolinimą, jo įsiskolinimas įmonei metų pabaigoje liko 12 333,08 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. T. R. užimamų pareigų pagrindu turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir buvo materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „L.“ pinigines lėšas. Apylinkės teismas teigė, jog tokią išvadą pagrindžia byloje esantys buhalteriniai dokumentai, specialisto atliktas tyrimas, specialistės paaiškinimai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad specialisto tyrimui atlikti buvo pareikalauti reikiami UAB „L.“ dokumentai (t. 4, b. l. 2), tą patvirtino ir teisme apklausta specialistė bei liudytoja Ž. K. (t. 5, b. l. 59), jų analizės pagrindu ir buvo parengta specialisto išvada.

29Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde minimų sutarčių sudarymą ir jų reikšmę T. R. veiksmų kaip nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui šiek tiek analizavo ir pirmosios instancijos teismas. 2016 m. birželio 3 d. nuosprendyje nurodyta, jog iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau minėtos automobilio pirkimo–pardavimo, žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo, paskolos tarp UAB „L.“ ir L. I. sutartys įtrauktos į suvestinį registrą „Didžioji knyga“, į 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės skolininkų sąrašą įtrauktas L. I. (t. 4, b. l. 51, 52). Šias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytoja apklausta buvusi UAB „L.“ buhalterė Ž. K. Suvestinis registras buvo pateiktas specialistei, atlikusiai tyrimą (t. 4, b. l. 9). Dėl automobilio „Volvo“ pirkimo įmonės vardu pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog, įvertinus bylos medžiagą, galima daryti išvadą, kad įmonė šį automobilį realiai įsigijo, nors ir, kaip aiškina specialistė, nebuvo pateiktas tinkamas išlaidas pagrindžiantis dokumentas. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad iš specialisto išvados (t. 4, b. l. 11), specialistės paaiškinimo, duoto ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 86), matyti, kad T. R. iš įmonės paimta pinigų suma, skirta automobilio įsigijimui, buvo perkelta į kitą sąskaitą, t. y. ji nebuvo įtraukta į 12 333,08 Lt sumą (nustatytą T. R. įsiskolinimą įmonei). Kitaip tariant, ta aplinkybė, kad buvo laikyta, jog pinigų sumai, skirtai automobilio įsigijimui, nėra pateikta išlaidas pateisinančio dokumento, nepadidino nustatyto T. R. įsiskolinimo įmonei. Vis dėlto, įvertinęs visus bylos duomenis, Klaipėdos apygardos teismas negali visiškai sutikti su šia išvada, tai patvirtina ir pačios specialistės parodymai, kuriuos ji davė apklausiama apygardos teisme, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka antrą kartą. Siekiant tiksliai nustatyti, ar T. R. pasisavino UAB „L.“ priklausančias pinigines lėšas ar pinigai buvo panaudoti įmonės naudai, yra būtina išsamiai aptarti specialistės I. A. parodymus.

30Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu specialistė I. A. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad jai atliekant UAB „L.“ dokumentų apžiūrą, buvo pateikti UAB „L.“ dokumentai už 2011 m., jų pakako specialisto išvadai pateikti. 2011 m. birželio pabaigoje atskaitingas asmuo T. R. įmonėje turėjo nepanaudotą avanso likutį – 52 333,08 Lt. Šią sumą atskaitingas asmuo turėjo grąžinti į įmonės kasą arba pateikti įmonei pateisinančius dokumentus, tačiau įmonės buhalterė iš minėtos sumos perkėlė 40 000 Lt į kitą sąskaitą, t. y. įformino paskolos sutartį dėl 40 000 Lt T. R. (iš atskaitingo asmens buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 40 000 Lt perkėlė į buhalterinę sąskaitą Nr. 2434). Tokiu atveju atskaitingam asmeniui nepanaudoto avanso likutis sumažėjo ir atskaitingas asmuo turėjo pateikti įmonei pateisinančius dokumentus už 12 333,08 Lt nepanaudotą avanso likutį (įskaitant ir nustatytą 8838,51 Lt kasos trūkumą, kuris buvo apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. birželio 9 d., kuriuo T. R. ėjo kasininko pareigas). Neatsimena, ar specialisto tyrimui atlikti buvo pateiktos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis ir paskolos sutartis tarp UAB „L.“ ir L. I. <...> Automobilio „Volvo“ įsigijimo aplinkybių netyrė, nes toks klausimas jai nebuvo užduotas, bet turėjo būti ne tik automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, neaiškus liko mokėjimas už automobilį. Kadangi automobilis buvo įsigyjamas įmonės vardu, T. R. turėjo išrašyti kasos išlaidų orderį pardavėjui, pardavėjas – fizinis asmuo – turėjo pasirašyti, kad pinigus gavo. Ši sutartis nepagrindžia pinigų sumokėjimo (t. 5, b. l. 58–59, 146–147). Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad apklausiama apeliacinės instancijos teisme, įvertinusi naujai byloje atsiradusius duomenis, specialistė I. A. pažymėjo keletą itin svarbių aspektų, vertinant, ar T. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių.

31Vis dėlto prieš aptariant specialistės parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme, būtina pažymėti keletą reikšmingų aplinkybių. Pirmiausia iš bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktos 2011 m. vasario 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pirkėja UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus T. R., įsigijo iš pardavėjos B. K. K. transporto priemonę „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 16 000 Lt (t. 4, b. l. 184; t. 6, b. l. 86). Iš pateiktų ranka rašytų užrašų „Gryni pinigai“ matyti, kad 2011 m. vasario 26 d. 15 500 Lt sumokėta už automobilį „Volvo C30“ (t. 2, b. l. 108–109). Iš bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktos 2011 m. kovo 10 d. notarinės paskolos sutarties matyti, kad paskolos davėja UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus T. R., suteikė paskolos gavėjui L. I. 9000 Lt paskolą. Sutarties 2 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas skolinamus 9000 Lt gavo iš kreditoriaus atstovo prieš pasirašant sutartį (t. 5, b. l. 7–9). Iš bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktos 2011 m. sausio 11 d. pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarties matyti, kad UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus T. R., įsigijo iš pardavėjo M. P. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., pastatus – sodo namelį, šiltnamį. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad bendra daiktų kaina – 6000 Lt, 4.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo visą daiktų kainą pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį (t. 5, b. l. 18–27). Iš UAB „L.“ ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktų Nr. ITV 004, ITV 005, ITV 006 matyti, kad įsakymų Nr. II-04, II-05, II-06 pagrindu 2011 m. sausio 12 d. į eksploataciją buvo įvestas anksčiau nurodytas žemės sklypas, pastatai – sodo namelis, šiltnamis (t. 5, b. l. 28–30). Iš 2011 m. kovo 31 d. UAB „L.“ ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad į UAB „L.“ ilgalaikio turto sąrašą yra įtraukti: pagal 2011 m. sausio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš pardavėjo M. P. įsigyti nekilnojamieji daiktai, pagal 2011 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš pardavėjos B. K. K. įsigytas automobilis „Volvo C30“ (t. 4, b. l. 3).

322018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu specialistė I. A. parodė, kad pirmosios instancijos teisme buvo pateikta automobilio pirkimo sutartis, tada ją pirmą kartą pamatė ir nieko apie ją negalėjo pasakyti. Jei automobilis buvo pirktas pagal šią sutartį, tada jis turėjo būti Registrų centre perregistruotas įmonės vardu. Kiek specialistė pamena, direktorius sakė, kad įmonės balanse automobilio nebuvo. Jei buvo įtraukta į apskaitą, galima teisinti patį pirkimo faktą, nes jokio kito dokumento, išskyrus sutartį, nėra, nėra kasos išlaidų orderio. Jei tai būtų fiziniai asmenys, T. R. būtų pirkęs, būtų užtekę, kad pasirašė, „gavau“. Šiuo atveju sandoris buvo įmonės vardu, automobilis buvo įtrauktas į apskaitą, taigi galima daryti išvadą, jog tas faktas pateisina, nors nėra surašytas dokumentas. Į išlaidas 16 000 Lt nebuvo įtraukta, kadangi nebuvo dokumentų. Specialistė pažymėjo, jog T. R. per kasą ir per banką gavo virš 70 000 Lt. Jis pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus už 18 000 Lt, kaip atskaitingas asmuo liko įsiskolinęs 52 000 Lt (nepanaudojo avanso). Tada buhalterija 40 000 Lt įformino kaip paskolą T. R., todėl jam liko 12 000 Lt. 12 000 Lt nepadengia 16 000 Lt, reikia pažiūrėti, ar tai tie patys laikotarpiai. Sutartis sudaryta vasario 26 d. Iš 40 000 Lt, kuriuos jis įformino sau kaip paskolą, galėjo sumokėti. Jis galėjo skolinti iš 40 000 Lt, t. y. įformino paskolą sau, bet sumokėjo už mašiną. Specialistė nurodė, kad jei T. R. būtų pristatęs avansinę apyskaitą, tie pinigai, kurie buvo užmokėti už automobilį, būtų nurašyti iš avansinės apyskaitos. Tai būtų turėję įtakos 12 000 Lt sumai. Toliau buvo tęsinys, jis ėmė pinigus kovo 1 d., balandžio mėnesį, gegužės mėnesį jis vėl gavo iš sąskaitos, taip skola augo kas mėnesį. Vasario mėnesį įsiskolinimas buvo 15 000 Lt, jei dokumentai būtų pateikti, kovo 1 d. įsiskolinimas būtų buvęs jo naudai. Kadangi 12 000 Lt likutis yra su trūkumu kasoje, T. R. 8 000 Lt turėjo kaip kasininkas, o kitus pinigus kaip atskaitingas asmuo. Jeigu būtų įforminęs kaip atskaitingas asmuo, suma atskaitingo asmens būtų buvusi mažesnė, bet kasoje likutis 8 000 Lt būtų likęs koks yra. Specialistė posėdžio metu nurodė, jog gali daryti prielaidą, kad 16 000 Lt, kurie buvo sumokėti už automobilį pagal 2011 m. vasario 26 d. sutartį, galėjo būti sumokėti iš tų 40 000 Lt, tuo metu T. R. pinigų turėjo. Vasario pabaigoje jis savo žinioje turėjo 15 000 Lt ir jais disponavo. Jei būtų pateikęs pateisinančius dokumentus, jau kovo pradžioje šio likučio būtų nebelikę (t. 6, b. l. 160–161).

33To paties teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu liudytoja B. K. K. nurodė, kad iš UAB „L.“ jos sūnus buvo paėmęs paskolą, užstatęs automobilį. Jos sūnus J. D. užstatė ar pardavė automobilį ir paėmė paskolą. Buvo paimta paskola iš firmos, sumos liudytoja gerai nežino, negali tiksliai atsakyti. Ji važiavo kartu su sūnumi, nes automobilis jos. Grąžinus pinigus, jiems grąžino automobilį, automobilį liudytoja persirašė savo vardu ir jį atgavo. Kiek dabar liudytoja B. K. K. pamena, automobilis buvo perrašytas UAB „L.“ vardu. Pinigus gavo sūnus, automobilis paliko firmai. Po to sūnus tą automobilį nuomojosi, buvo nuomos sutartis, vėliau automobilį atpirko. Tai nebuvo apsimestinis sandoris, sūnui reikėjo pinigų, todėl automobilį ir pardavė. Pinigus sumokėjo liudytoja kartu su nuomos mokesčiu, nes sūnus neturėjo. Toks trumpas laikotarpis, nes sūnus pardavė, o liudytoja gelbėjo padėtį, kadangi automobilis buvo pažadėtas marčiai. Liudytoja nurodė, jog viena pinigų dalis buvo grąžinta pavedimu per banką, kita – mokėta grynaisiais. Pavedimas turėjo būti UAB „L.“. Parduodant automobilį, pinigus gavo grynaisiais. Gynėjui parodžius 2011 m. vasario 26 d. sutartį, liudytoja parodė, kad tikriausiai tai jos sūnaus parašas, jo raštas. Be to, liudytoja pažymėjo, jog kai vasario 26 d. automobilis buvo parduotas, realiai automobilis buvo paliktas iki atpirkimo nuomos sutarties sudarymo (t. 6, b. l. 159–160).

34Įvertinus bylos nagrinėjimo metu atsiradusius naujus duomenis, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme antrą kartą pateiktus specialistės paaiškinimus ir liudytojos B. K. K. parodymus, apygardos teismas daro išvadą, jog svarbus yra ne tik vertinimas, ar automobiliui įsigyti skirta suma nepadidėjo T. R. nustatytas įsiskolinimas įmonei „L.“, bet taip pat, ar ta suma neturėtų būti įskaičiuojama į 12 000 Lt ir padengti tą jo tariamą įsiskolinimą. 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje T. R. įsiskolinimas UAB „L.“ sudarė 15 500 Lt. Ši suma atitinka pinigų sumą, kuri buvo sumokėta J. D. už automobilį „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka ir laikas, kadangi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta vasario mėnesį – 2011 m. vasario 26 d. Taigi byloje yra nepaneigta versija, jog transporto priemonė, kuri nupirkta pagal 2011 m. vasario 26 d. sutartį, buvo įsigyta įmonės naudai ir šia suma turėjo būti sumažintas T. R. įsiskolinimas UAB „L.“. Tuo labiau, kad pirkimo–pardavimo sutartyje yra T. R., kaip įmonės direktoriaus, parašas, o be to, įmonė kurį laiką šia transporto priemone galėjo naudotis, t. y. T. R. neįsigijo automobilio savo reikmėms. Taigi apygardos teismas pritaria gynėjo argumentams, jog esama buhalterinių trūkumų įforminant automobilio pirkimo–pardavimo operaciją. Turėjo būti kasos išlaidų orderis, parašai buhalteriniuose dokumentuose, kad J. D. gavo 16 000 Lt, to byloje nėra, tačiau tai savaime nereiškia, kad T. R. veiksmuose yra pinigų pasisavinimo požymių visuma. Nustatytas pinigų buhalterinis trūkumas neįrodo pinigų pasisavinimo, tuo labiau, jog aplinkybė, kad J. D. pinigus už transporto priemonės pardavimą gavo, byloje yra įrodyta. Papildomai apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje T. R. buvo kaltinamas turto pasisavinimu, o ne nusikalstamų veikų, susijusių su buhalterinės apskaitos vedimu, (apgaulingu apskaitos tvarkymu, aplaidžiu apskaitos tvarkymu ar kt.) padarymu.

35Atkreiptinas dėmesys, jog gynėjas nurodė, kad nebuvo pateikti visi dokumentai specialistui ir ikiteisminiam tyrimui, tik apeliaciniam teismui UAB „L.“ pateikė duomenis, kad T. R. turėjo 425 Lt išlaidų už automobilio draudimą (t. 6, b. l. 120–121), jo išlaidų balanse ta suma nefigūruoja. Tai mažina jo įsiskolinimą įmonei. Specialisto išvadoje buvo padaryta ir daugiau klaidų užskaitant tam tikras pajamas ar išlaidas, susijusias su T. R. Buvo konstatuota, kad T. R. iš kasos pagal orderius Nr. 0060, 0089, 0094 gavo 1 224 Lt (t. 6, b. l. 30; t. 4, b. l. 67, 72), nors jo parašo šiuose orderiuose nėra. Taigi apygardos teismas pritaria vertinimui, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose esama tam tikrų netikslumų.

36Pažymėtina, kad 8838,51 Lt grynųjų pinigų trūkumas UAB „L.“ kasoje yra patvirtintas specialisto išvada, kasos inventorizacijos dokumentais. Tačiau byloje taip pat nėra paneigta, kad T. R. gautus pinigus panaudojo, sudarydamas transporto priemonės „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, 2011 m. kovo 10 d. notarinę paskolos sutartį, iš kurios matyti, kad paskolos davėja UAB „L.“ suteikė paskolos gavėjui L. I. 9000 Lt paskolą, atstovaudamas UAB „L.“ įgijo iš pardavėjo M. P. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., pastatus – sodo namelį, šiltnamį. Tokie veiksmai kelia abejonių, ar iš tiesų buvo siekta, kad UAB „L.“ minėtų pinigų – 12333,08 Lt – netektų.

37Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, vertinant baudžiamosios atsakomybės taikymo įmonės vadovui pagrįstumą, yra pabrėžta, kad teisinė sistema turi užtikrinti tai, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu; bendrovės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių įmonės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-518/2014, 2K-508-976/2015, 2K-26-788/2017). Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, neįtraukia į apskaitą gautų piniginių lėšų ar iš kasos paimtas pinigines lėšas panaudoja asmeniniams poreikiams tenkinti, pridengiant šias išlaidas suklastotais dokumentais ar sutartimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016 ir kt).

38Šiuo atveju, byloje nenustatyta, kad T. R. 12333,08 Lt tyčia neteisėtai panaudojo savo interesais, t. y. juos pasisavino. Dėl prokuroro ir civilinio ieškovo pateiktos versijos, kad anksčiau aptartos sutartys galėjo būti sudarytos ir transporto priemonė „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyta už pinigus, kuriuos T. R. buvo gavęs iš UAB „L.“ kaip paskolą, pažymėtina, jog šių abejonių išsklaidyti nebėra galimybės. Papildomai pažymėtina, jog, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, matyti, kad klausimas dėl T. R. skolos UAB „L.“, kuri susidarė dėl neapmokėtų paskolų sutarčių, yra sprendžiamas civiline tvarka – Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas, kuriuo iš T. R. priteista 14 191,12 Eur skolos, 271,32 Eur žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 14 191,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016 m. liepos 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliaciniame teisme civilinė byla Nr. e2A-29-196/2018 yra sustabdyta.

39Taigi baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

40Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neabejotinai neįrodyta, kad T. R. pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „L.“ priklausančius pinigus – 12333,08 Lt. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis negalima tvirtinti, jog T. R. minėtą pinigų sumą panaudojo savo reikmėms ir elgėsi kaip su savo turtu. Esama duomenų, kuriais remiantis nepaneigta lieka versija, kad šią pinigų sumą T. R. panaudojo sudarydamas sutartis įmonės vardu ir jos naudai. Be to, negalima be abejonių tvirtinti, kad UAB „L.“ patyrė realios turtinės žalos. Kaip yra nurodęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius savo atsiliepime į T. R. kasacinį skundą, prie UAB „L.“ atsiliepimo civilinėje byloje Nr. e2A-586-XX/2017 (šiuo metu bylos Nr. e2A-29-196/2018) yra pridėta ir 2011 m. spalio 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus V. G., tą patį automobilį „Volvo C30“ tik jau už 18 400 Lt parduoda tam pačiam J. D., kopija. Iš šių dokumentų duomenų galima daryti išvadą, kad automobilis „Volvo C30“ laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 26 d. iki 2011 m. spalio 8 d. nuosavybės teise priklausė UAB „L.“, t. y. buvo šios įmonės turtas, todėl jo įsigijimo vertė bei įmonės piniginių lėšų panaudojimas jį įsigyjant neabejotinai turi įtakos nustatant įmonės turtą bei įmonei padarytos (nepadarytos) žalos dydį (t. 6, b. l. 115). Taigi darytina išvada, jog byloje nesama duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad UAB „L.“ dėl T. R. veiksmų patyrė turtinės žalos, todėl konstatuotina, jog T. R. veiksmuose nėra objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, požymių visumos, ir jis išteisinamas.

41T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina.

42Civilinė ieškovė UAB „L.“ pareiškė 3571,90 Eur (tai atitinka 12 333,08 Lt) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 143–144), vėliau pareiškė patikslintą 34 090,62 Eur civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 179–183), juo papildomai prašo priteisti įmonei negrąžintas pinigų sumas pagal paskolos sutartis. Nustačius, kad T. R. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, UAB „L.“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

43Civilinės ieškovės prašymas priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas jokiais duomenimis, todėl atmestinas.

44BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o T. R. išteisinamas, nebėra pagrindo ir netikslinga apriboti T. R. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą.

45Civilinės ieškovės UAB „L.“ atstovas V. G., nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prašė grąžinti bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją. Toks prašymas argumentuojamas tuo, kad T. R. galbūt pasisavino iš įmonės UAB „L.“ daug didesnę pinigų sumą, nei nurodyta kaltinamajame akte. Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nustatytos BPK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką matyti, kad, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė UAB „L.“ apeliacine tvarka apylinkės teismo nuosprendžio neskundė. Atkreiptinas dėmesys, kad grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui galima tik esant BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatytiems pagrindams, kai kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ar padaryti kiti esminiai BPK pažeidimai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

47tenkinti T. R. apeliacinį skundą.

48Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

49T. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

50Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

51Civilinės ieškovės UAB „L.“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

52T. R. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki visiško turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „L.“ atlyginimo, apribojant T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jam priklausantį turtą – į 112/600 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

53Civilinės ieškovės UAB „L.“ prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš T. R. civilinei ieškovei UAB „L.“ priteista 3571,90 Eur turtinei... 4. T. R. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki visiško turtinės... 5. Civilinės ieškovės UAB „L.“ prašymas dėl patirtų bylinėjimosi... 6. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. T. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį... 8. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo T. R.... 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi panaikinta... 10. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 11. Teismo posėdžio metu T. R. gynėjas prašė priimti išteisinamąjį... 12. Civilinio ieškovo atstovas V. G. prašė palikti galioti ankstesnį... 13. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 15. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas ginčija padarytos nusikalstamos... 16. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 17. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė BK 183 straipsnyje numatytą... 18. Pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis iš esmės... 19. Ištyrus laikotarpio nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d.... 20. Ištyrus laikotarpio nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. „S.“... 21. Ištyrus laikotarpio nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d.... 22. Ištyrus laikotarpio nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d.... 23. Ištyrus laikotarpio nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.... 24. Duomenys apie T. R. išlaiduotus pinigus per banko sąskaitą ir įmonės kasą... 25. Pagal tyrimui pateiktą sąskaitos 2435 išplėstinio apyvartos žiniaraščio... 26. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog ištyręs ir... 27. Vienas esminių apeliacinio skundo argumentų, jog iš kaltinimo apie T. R.... 28. Remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2010 m.... 29. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde minimų... 30. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu specialistė I. A.... 31. Vis dėlto prieš aptariant specialistės parodymus, duotus apeliacinės... 32. 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu... 33. To paties teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu liudytoja B.... 34. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu atsiradusius naujus duomenis, nagrinėjant... 35. Atkreiptinas dėmesys, jog gynėjas nurodė, kad nebuvo pateikti visi... 36. Pažymėtina, kad 8838,51 Lt grynųjų pinigų trūkumas UAB „L.“ kasoje... 37. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma... 38. Šiuo atveju, byloje nenustatyta, kad T. R. 12333,08 Lt tyčia neteisėtai... 39. Taigi baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir... 41. T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 42. Civilinė ieškovė UAB „L.“ pareiškė 3571,90 Eur (tai atitinka 12 333,08... 43. Civilinės ieškovės prašymas priteisti visas patirtas bylinėjimosi... 44. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto... 45. Civilinės ieškovės UAB „L.“ atstovas V. G., nagrinėjant bylą... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. tenkinti T. R. apeliacinį skundą.... 48. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį... 49. T. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį... 50. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.... 51. Civilinės ieškovės UAB „L.“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos... 52. T. R. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki visiško turtinės... 53. Civilinės ieškovės UAB „L.“ prašymą dėl patirtų bylinėjimosi...