Byla 1A-161-628/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Albino Bielskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistiesiems Č. D., G. Č., S. S., J. S., D. K., D. Ž., R. R., G. K., E. B., V. M., A. G., gynėjams advokatams Vytautui Kucevičiui, Sauliui Majauskui, Rolandui Tilindžiui, Deimantui Radzevičiui, Mariui Barisevičiui, Valerijui Karpovui, Kęstučiui Blažiui, Remigijui Merkevičiui, Juozui Gaudučiui, Rimui Andrikiui, Arūnui Petrauskui. išteisintųjų V. R. gynėjui advokatui Zigmui Pečiuliui, UAB „( - )“ atstovui advokatui Ramūnui Lideikai, UAB „( - )“ gynėjai advokatei Eglei Jagelienei, specialistėms Albinai Perlavičienei, Raimondai Rauluševičienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Č. D., G. K., D. K., A. G., V. M., G. Č., R. R., J. S., D. Ž., nuteistojo E. B. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus ir nuteistojo S. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

3Č. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:

4- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4519 Eur) dydžio bauda;

5- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 150 MGL (5649 Eur ) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Č. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

7Č. D. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

8G. Č. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:

9- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

10- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 120 MGL (4519 Eur) dydžio bauda.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 120 MGL (4519 Eur) dydžio bauda.

12G. Č. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

13S. S. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:

14- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;

15- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 100 MGL (3766 Eur ) dydžio bauda.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

17S. S. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

18J. S. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteista:

19- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda;

20- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

22J. S. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl žvyro panaudojimo), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

23D. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:

24- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda;

25- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

26Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

27D. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

28D. Ž. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteista:

29- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda;

30- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

31Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

32D. Ž. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

33R. R. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteista:

34- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

35- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

36Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

37R. R. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

38G. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:

39- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;

40- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

41Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

42G. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

43E. B. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:

44- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;

45- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

46Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

47E. B. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

48V. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:

49- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;

50- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

51Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

52V. M. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

53A. G. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:

54- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;

55- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

56Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

57A. G. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

58Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista M. A. pagal BK Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) galutine subendrinta 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda ir išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.

59Tuo pačiu nuosprendžiu V. R. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

60Tuo pačiu nuosprendžiu D. O. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

61Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „( - )“ išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.

62Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „( - )“ išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.

63Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „( - )“ išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.

64Laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „( - )“ turtui - negyvenamosioms patalpoms, esančioms ( - ) (unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 472,22 m2), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

65Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

66Č. D. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės meru, veikdamas bendrininkų grupėje su ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo bei organizavo t. y. parengė nusikalstamą veiką tikrų dokumentų klastojimą ir jai vadovavo šiomis aplinkybėmis:

67Č. D., dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės meru, žinodamas, kad jo motina Ona A. D., jo sutuoktinė V. D., taip pat jis pats yra UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), akcininkai, siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „( - )“, sau, motinai bei sutuoktinei, žinodamas, kad UAB „( - )“ atlikdama ( - ) miesto stadiono, esančio adresu ( - ), rekonstrukcijos darbus pagal 2009-03-03 rangos sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis Nr. ( - )) yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus (medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas, stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas) 338 800 litų sumai (toliau – Papildomi darbai) bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta įrangą (vietoje informacinio tablo įgijo ir sumontavo TV video ekraną) 90 753,33 litų didesnės vertės ( toliau – TV video įranga), žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2010-06-30, ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), ( - ) mieste, vykusių betarpiškų pokalbių bei telefoninių pokalbių metu nurodė G. Č., S. S., M. A., J. S. klastojant dokumentus, įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, organizuoti fiktyvius viešuosius pirkimus supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, tikslu, kad ( - ) miesto savivaldybė apmokėtų UAB „( - )“ už savavališkai atliktus Papildomus darbus bei TV video įrangos įgijimą ir sumontavimą iš ( - ) miesto savivaldybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų bei informavo D. Ž., R. R. ir D. K., kad ( - ) miesto stadione įmonė UAB „( - )“ yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei sutartyje numatyta TV video įrangą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – tikrų dokumentų klastojimą, 2010-08-09 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, jame pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Taip pat, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos Papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - ) derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. rugpjūčio mėn. 9 – 10 dienomis pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai, taip juos panaudojo.

68Č. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės meru, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8 punktų nuostatas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupėje su G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, žinodamas, kad jo motina Ona A. D., jo sutuoktinė V. D., taip pat jis pats yra UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), akcininkai, žinodamas, kad UAB „( - )“ atlikdama ( - ) miesto stadiono, esančio adresu ( - ), rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - ) yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, taip pat žinodamas, kad savavališkai atliktų Papildomų darbų ir TV video įrangos įgijimo bei sumontavimo darbų negalima apmokėti iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų, nes laiku nebuvo kreiptasi į Centrinę projektų valdymo agentūrą, o ( - ) miesto savivaldybės biudžete 2009-2010 metais ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijai lėšos nebuvo skirtos, tyčia, neteisėtai, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, nesant kyšininkavimo požymių, parengė nusikalstamas veikas - tikrų dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą, bei turto iššvaistymą, laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2010-06-30, ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), vykusių betarpiškų pokalbių bei telefoninių pokalbių metu nurodė G. Č., S. S., M. A., J. S. klastojant ir panaudojant tikrus dokumentus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, tikslu, kad ( - ) miesto savivaldybė apmokėtų UAB „( - )“ už savavališkai atliktus Papildomus darbus bei TV video įrangos įgijimą ir sumontavimą iš ( - ) miesto savivaldybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų, taip pat pats suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip pat, laikotarpiu, nuo 2010-04-14 iki 2010-06-30, ( - ) miesto savivaldybės patalpose, adresu ( - ), informavo D. Ž., R. R. ir D. K., kad ( - ) miesto stadione įmonė UAB „( - )“ yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei sutartyje numatyta TV video įrangą. Č. D. duodamas žinomai neteisėtus nurodymus ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams klastoti tikrus dokumentus bei vykdyti tariamus viešuosius pirkimus, pastariesiems suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, jam pačiam suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - ) nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ). Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

69G. Č. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

70vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus organizuoti tariamus viešuosius pirkimus dėl Papildomų darbų TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - ) yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, gavęs žinomai S. S. suklastotą tikrą dokumentą – 2010-04-23 paraišką Papildomiems darbams pirkti, 2010-06-10 ( - ) miesto savivaldybės patalpose adresu ( - ), šioje paraiškoje įrašė rezoliuciją „Pirkimą supaprastintų neskelbtinų derybų būdu vykdyti VPK 2010 06 10“ bei pasirašė, taip suklastodamas tikrą dokumentą – 2010-04-23 paraišką Papildomiems darbams pirkti, kurią tą pačią dieną pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai vykdyti, taip panaudojo žinomai suklastotą dokumentą. Taip pat jis, G. Č., gavęs žinomai S. S. suklastotą tikrą dokumentą – 2010-06-11 paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, 2010-06-21 ( - ) miesto savivaldybės patalpose adresu ( - ), joje įrašė rezoliuciją „Pirkimą supaprastintų neskelbtinų derybų būdu vykdyti VPK 2010 06 21“ ir šią paraišką pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai vykdyti, taip panaudojo žinomai suklastotą dokumentą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – būdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami Papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga yra įgyta ir sumontuota dar 2010 m. kovo mėn., 2010-06-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimą. 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. ( - ) D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbotvarkėje 9 ir 11 punktu pažymėtose supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygose nurodyti Papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, tokį protokolą pasirašė, taip jį suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veika – dokumento klastojimą – 2010-06-28 savo darbo vietoje parašu patvirtino parengtas supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygas dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą – būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, 2010-06-30 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos dviejų posėdžių metu balsavo „už“ Papildomų darbų bei TV video įrangos įgijimo ir jos montavimo darbų pirkimus iš UAB „( - )“. 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. ( - ) ir ( - ) D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip juos suklastojo. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – žinodamas, kad 2010-06-23 vykęs posėdis dėl supaprastintų neskelbiamų derybų Papildomiems darbams atlikti ir TV video įrangai įgyti ir sumontuoti sąlygų tvirtinimo ir 2010-06-30 vykę posėdžiai dėl Papildomų darbų atlikimo ir TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo buvo fiktyvūs, 2010-07-26 ( - ) miesto savivaldybės patalpose sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatytas TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, jame pasirašė, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą parengtą 2010-06-11. Taip pat, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti Papildomi darbai jau yra atlikti ir jame pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lapą parengtą 2010-06-11. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – 2010-08-10 būdamas savo darbo vietoje, žinodamas, jog sutartyse ( - )ir ( - )yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog Papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai bus dar tik perkami, pasirašė šias sutartis, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus.

71G. Č. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi bei ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, žinodamas, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktu administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, t. y. būdamas atsakingas už ( - ) miesto savivaldybės tarybos jam patikėtas ir jo žinioje buvusias ( - ) miesto savivaldybės pinigines lėšas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-10 iki 2010-08-10 ( - ) miesto savivaldybės patalpose adresu ( - ) suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ). Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

72S. S. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

73vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų pirkimų Papildomiems darbams ir kitokiai nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įrangos pirkimui bei montavimui, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, žinodamas, kad M. A. 2010-04-23 parengtoje paraiškoje yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai dar tik bus perkami, 2010-04-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), patvirtino šią paraišką savo parašu, taip suklastodamas tikrą dokumentą – 2010-04-23 paraišką Papildomiems darbams pirkti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – 2010-06-11 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), ( - ) mieste, žinodamas, kad J. S. parengtoje 2010-06-11 paraiškoje yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, patvirtino šią paraišką savo parašu, taip suklastodamas tikrą dokumentą – 2010-06-11 paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti. Laikotarpiu nuo 2010-06-10 iki 2010-06-21 tokius žinomai suklastotus dokumentus perdavė G. Č., tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – 2010-06-21 ( - ) miesto savivaldybės patalpose sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, jame pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą parengtą 2010-06-11. Taip pat tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti Papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Tokius žinomai suklastotus dokumentus pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam derinimui, taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus – sutarčių Nr. ( - )ir Nr. ( - ) projektų 2010-06-11 derinimo lapus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – būdamas viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami Papildomi darbai yra atlikti, o TV video įranga yra įgyta ir sumontuota, 2010-06-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimą. 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. ( - )D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygose nurodyti Papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, tokį protokolą pasirašė, taip jį suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą –2010-06-28 savo darbo vietoje dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų Papildomiems darbams atlikti ir TV video įrangai įgyti ir sumontuoti sąlygose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, tokiu būdu suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – būdamas viešųjų pirkimų komisijos nariu, 2010-06-30 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ Papildomų darbų bei TV video įrangos ir jos montavimo darbų pirkimus iš UAB „( - )“. 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. ( - )ir ( - )D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip juos suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – 2010-08-23 savo darbo vietoje iš M. A. priėmė žinomai suklastotus dokumentus – pažymą apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, pažymą apie atliktų darbų vertę, 338800 litų sumai, PVM sąskaitą faktūrą, serija KOR Nr. ( - ), PVM sąskaitą faktūrą serija KOR Nr. ( - ), šiuose dokumentuose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, taip juos suklastodamas ir grąžino juos M. A., jog ši dokumentus pateiktų ( - ) miesto savivaldybės buhalterijai apmokėjimui, taip panaudodamas šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

74S. S. taip pat nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba o būtent: būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju bei būdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2010-08-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), ( - ) suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ). Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

75J. S. nuteista už tai, kad ji dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste, veikdama bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

76vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų pirkimų Papildomiems darbams ir kitokiai nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įrangos pirkimui bei montavimui, žinodama, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, 2010-06-10 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), parengė paraišką, įrašydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tokia įranga ir jos darbai dar tik bus perkama, tokią paraišką atspausdino ir joje pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą bei 2010-06-11 pateikė pasirašyti S. S., taip panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2010-06-11 paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti. Tęsdama savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – 2010-06-11 ( - ) miesto savivaldybės patalpose parengė sutarties Nr. ( - ) projektą, įrašydama jame žinomai melagingus duomenis, kad TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, atspausdino kartu su sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lapu, jame pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Taip pat tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, parengė sutarties Nr. ( - ) projektą, įrašydama jame žinomai melagingus duomenis, kad Papildomi darbai dar tik bus perkami, atspausdino kartu su sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lapu, jame pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus sutarčių Nr. ( - ) ir ( - ) projekto derinimo lapus po jų parengimo tą pačią dieną pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam derinimui, taip panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

77J. S. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba o būtent: būdama valstybės tarnautoja, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste, žinodama, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdama bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-10 iki 2010-06-11 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), ( - ) suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ). Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

78M. A. nuteista už tai, kad ji dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste, veikdama bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

79vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų pirkimų Papildomiems darbams ir kitokiai nei sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įrangos pirkimui bei montavimui, žinodama, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-04-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), parengė paraišką, įrašydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Papildomi darbai dar tik bus perkami, joje pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010-04-23 paraišką Papildomiems darbams pirkti ir ją tą pačią dieną pateikė S. S. pasirašyti. Tęsdama savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – laikotarpiu nuo 2010-06-20 iki 2010-06-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), parengė supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygas dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, įrašydama juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sąlygose nurodyti pirkimo objektai dar tik bus perkami, bei šiuos dokumentus 2010-06-23 pateikė viešųjų pirkimų komisijai nagrinėjimui. Viešųjų pirkimų komisijai patvirtinus šias supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygas, 2010-06-28 savo darbo vietoje sąlygų paskutiniuose lapuose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus – minėtas dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygas. Tęsdama savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – 2010-08-23 savo darbo vietoje iš V. M. priėmė žinomai suklastotus dokumentus – atliktų darbų aktą - stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikštelė su lengvosios atletikos sektoriais, -128244,57 litų sumai, atliktų darbų aktą - stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas, 218997.90 litų sumai, pažymą apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų aktą - stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas, 19899,66 litų sumai, atliktų darbų aktą - medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas, 318900,34 litų sumai, pažymą apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai, PVM sąskaitą faktūrą, serija KOR Nr. ( - ), PVM sąskaitą faktūrą serija KOR Nr. ( - ), juose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, tokiu būdu suklastojo išvardintus tikrus dokumentus bei juos pateikė S. S. pasirašymui, taip panaudojo išvardintus žinomai suklastotus dokumentus.

80M. A. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste, žinodama, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdama bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2010-08-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), ( - ) suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - ) nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - ) numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ). Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

81D. K. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

82D. K., žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami Papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga įgyta ir sumontuota, 2010-06-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimą. 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. ( - )D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygose nurodyti darbai ir įranga dar tik bus perkami, tokį protokolą pasirašė, taip jį suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – būdamas viešųjų pirkimų komisijos nariu, 2010-06-30 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ Papildomų darbų bei TV video įrangos ir jos montavimo darbų pirkimus iš UAB „( - )“. 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. ( - )ir ( - )D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip juos suklastodamas.

83D. K. taip pat nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi bei būdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-28 iki 2010-07-01 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), ( - ) suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ). Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

84D. Ž. nuteista už tai, kad ji dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste, veikdama bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

85žinodama, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, žinodama, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami Papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga yra įgyta ir sumontuota, 2010-06-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimą bei 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. ( - )įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog paraiškose nurodyti darbai ir įranga dar tik bus perkami, tokį protokolą pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – 2010-06-30 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ Papildomų darbų bei TV video įrangos ir jos montavimo pirkimus iš UAB „( - )“ bei 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. ( - ) ir ( - ) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip suklastojo tikrus dokumentus ir juos pateikė pasirašyti kitiems komisijos nariams, taip panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

86D. Ž. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste, žinodama, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdama bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-28 iki 2010-07-01 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ). Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

87R. R. nuteista už tai, kad ji dirbdama ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja, veikdama bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

88žinodama, jog UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-08-09 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, jame pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Taip pat tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos apie tai, kad sutarties Nr. ( - )projekte numatyti futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam derinimui, taip panaudodama žinomai suklastotus dokumentus.

89R. R. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja, žinodama, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdama bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodama, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-08-09 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), ( - ) suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ). Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

90G. K. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

91žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-06-29 UAB „( - )“ patalpose parengė ir atspausdino įgaliojimą Nr. 01-156, jame įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad įgaliojimas galioja ( - ) miesto savivaldybės administracijos vykdomoms supaprastintoms neskelbiamoms deryboms „( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimas“, jį pasirašė, taip suklastojo minėtą tikrą dokumentą. Taip pat, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, parengė ir atspausdino įgaliojimą Nr. 01-157, jame įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad įgaliojimas galioja ( - ) miesto savivaldybės administracijos vykdomoms supaprastintoms neskelbiamoms deryboms „( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimas“, jį pasirašė, taip suklastojo šį tikrą dokumentą. Šiuos suklastotus dokumentus – įgaliojimus Nr. 01-156 ir Nr. 01-157 – 2010 m. birželio 29-30 dienomis pateikė UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B., tikslu juos pateikti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai dėl viešųjų pirkimų vykdymo, taip panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą, 2010 m. rugpjūčio 9-10 dienomis, ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), žinodamas, jog sutartyse Nr. ( - )ir ( - )yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, pasirašė šias sutartis, taip jas suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą, 2010 m. rugpjūčio 18-20 dienomis, UAB „( - )“ patalpose, žinodamas, jog sąskaitose faktūrose serija KOR Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ir prie jų pridėtuose dokumentuose atliktų darbų akte - stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikštelė su lengvosios atletikos sektoriais, -128244,57 litų sumai, atliktų darbų akte - stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas, 218997.90 litų sumai, pažymoje apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų akte - stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas, 19899,66 litų sumai, atliktų darbų akte - medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas, 318900,34 litų sumai, pažymoje apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie papildomų darbų atlikimo bei TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo datą, patvirtino šias sąskaitas faktūras savo parašu, taip suklastodamas tikrus dokumentus ir juos 2010-08-20 pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai apmokėjimui, taip panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus.

92G. K. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant E. B., V. M., A. G., dirbdamas UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-29 iki 2010-08-20 UAB „( - )“ patalpose, adresu ( - ), teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti Sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ), tokiu būdu padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

93E. B. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

94žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-06-30 UAB „( - )“ patalpose parengė pasiūlymą dėl ( - ) miesto stadiono ( - ). futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, įrašydamas pasiūlymo lape tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiūlyme nurodyti Papildomi darbai dar tik bus perkami, šį pasiūlymą patvirtino savo parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą. Taip pat tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, jis parengė kitą pasiūlymą dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo darbų pirkimo, įrašydamas pasiūlymo lape tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiūlyme nurodyti TV video ekranas ir jo montavimo darbai dar tik bus perkami, šį pasiūlymą patvirtino savo parašu, taip suklastodamas tikrą dokumentą. Tokius žinomai suklastotus dokumentus jis iš UAB „( - )“ patalpų gabeno į ( - ) miesto savivaldybės patalpas, adresu ( - ), kur panaudojo, pateikdamas viešųjų pirkimų komisijai.

95E. B. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., V. M., A. G., dirbdamas UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-06-30 UAB „( - )“ patalpose, adresu ( - ), teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti Sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ), tokiu būdu padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

96V. M. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., Statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

97dirbdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku, žinodamas, jog UAB „( - )“ atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010 m., rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš UAB „( - )“ direktoriaus D. O. priėmė žinomai suklastotus dokumentus atliktų darbų aktą - šviestlentė stadionams skirta futbolui ir lengvajai atletikai, programinė įranga už 2010 m. 08 mėnesį bei PVM sąskaitą faktūrą serija DOT Nr. ( - ) – šiuose dokumentuose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, taip juos suklastodamas ir juos panaudojo, pateikdamas UAB „( - )“ buhalterijos skyriui. 2010 metais, rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš UAB „( - )“ darbų vadovo V. R. priėmė žinomai jo suklastotus dokumentus atliktų darbų aktą – papildomi darbai, 64604,7 litų sumai, atliktų darbų aktą – papildomi darbai, 12989,17 litų sumai, atliktų darbų aktą – stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas, 17791,6 litų sumai, pažymą apie atliktų darbų vertę 95385,46 litų sumai, PVM sąskaitą faktūrą ELM ( - ) – juose pasirašė taip juos suklastodamas ir juos panaudojo, pateikdamas UAB „( - )“ buhalterijai. 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, UAB „( - )“ patalpose pasinaudodamas kompiuteriu, parengė dokumentus – atliktų darbų aktą – stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikštelė su lengvosios atletikos sektoriais, -128244,57 litų sumai, atliktų darbų aktą – stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas, 218997.90 litų sumai, pažymą apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų aktą – stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas, 19899,66 litų sumai, atliktų darbų aktą – medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas, 318900,34 litų sumai, pažymą apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai - tyčia juose įrašė žinomai melagingus duomenis, kad juose nurodyti darbai ( - ) miesto stadione atlikti 2010 m. 08 mėnesį, juos atspausdino, juose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, tokiu būdu suklastojo minėtus tikrus dokumentus. Tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, pateikė pasirašyti UAB „( - )“ statinio techninės priežiūros vadovui A. G., bei pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiajai specialistei M. A., tikslu gauti apmokėjimą už UAB „( - )“ savavališkai atliktus darbus ( - ) miesto stadione, tokiu būdu juos panaudojo.

98V. M. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., A. G., dirbdamas UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-29 iki 2010-08-20 UAB „( - )“ patalpose, adresu ( - ), teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti Sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ), tokiu būdu padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

99A. G. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „( - )“ Statybos techninės priežiūros vadovu, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste J. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „( - )“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:

100dirbdamas UAB „( - )“ Statybos techninės priežiūros vadovu, būdamas atsakingas už ( - ) miesto stadiono ( - ), ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos techninę priežiūrą, žinodamas, kad UAB „( - )“ atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010 metais rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, iš V. M. priėmė žinomai suklastotus dokumentus - atliktų darbų aktą – stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikštelė su lengvosios atletikos sektoriais, -128244,57 litų sumai, atliktų darbų aktą – stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas, 218997.90 litų sumai, pažymą apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų aktą – stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas, 19899,66 litų sumai, atliktų darbų aktą – medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas, 318900,34 litų sumai, pažymą apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai - juose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, tokiu būdu suklastodamas tikrus dokumentus bei juos grąžino V. M., tokiu būdu juos panaudojo.

101A. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., dirbdamas UAB „( - )“ Statybos techninės priežiūros vadovu, būdamas atsakingas už ( - ) miesto stadiono ( - ), ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos techninę priežiūrą, žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010 metais rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti Sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ), tokiu būdu padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

102Nuteistasis Č. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis, Č. D., yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

103Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltinamajame akte jam buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą jo veiksmus nuosprendyje perkvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas perkvalifikuodamas apeliantui inkriminuotas nusikalstamas veikas, apie nusikalstamų veikų perkvalifikavimą iš anksto nei apelianto, nei jo gynėjo neinformavo. Teismas tokius veiksmus atliko motyvuodamas tuo, kad jis neprivalėjo apie nusikalstamų veikų perkvalifikavimą informuoti apelianto ir jo gynėjo, nes įstatymas to imperatyviai nenurodo. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog 2015 m. liepos 10 d. skelbiant skundžiamą nuosprendį, jau buvo įsigalioję Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalies pakeitimai (įstatymo Nr. XII-1848 (TAR, 2015-07-09 Nr. 2015-11213) redakcija), kurie imperatyviai nurodo, jog „kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta“. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog proceso dalyviai apie galimą nusikalstamų veikų perkvalifikavimą, nebuvo informuoti, todėl kaltinamieji, taip pat ir apeliantas Č. D., gynėsi nuo tokių kaltinimų, kokie buvo pateikti kaltinamajame akte. Apelianto manymu, šiuo atveju buvo pažeista jo teisė, žinoti kuo jis yra kaltinamas ir nuo kokių kaltinimų jis turi gintis. Apelianto teigimu, lyginant BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, tai pat lyginant BK 228 straipsnio 2 dalį ir BPK 228 straipsnio 1 dalį yra skirtingos aprašytų veikų sudėtys, todėl ir ginimasis nuo minėtų veikų yra skirtingas. Tuo tarpu baudžiamojo proceso normos, užtikrindamos kaltinamo asmens teises, įpareigoja raštiškai pateikti asmeniui tekstą, kuo jis yra įtariamas ir kaltinamas, ar kaip yra keičiamos kaltinimo aplinkybės. Apeliantas mano, kad apygardos teismas nepranešęs raštiškai apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą, apribojo jo teisę į gynybą, o tai pripažįstama esminiu BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

104Apeliantas pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5649 Eur) bauda, tačiau skirdamas bausmę apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas 2010 m. buvo suimtas. Tuo tarpu teismas turėjo vieną suėmimo dieną prilyginti 2 MGL dydžio baudai ir atitinkamai mažinti galutinę paskirtą bausmė - baudą.

105Apeliantas teigia, jog jis pats dokumentų neklastojo, taip pat niekam klastoti dokumentų ar jų panaudoti neliepė. Jo, kaip ( - ) miesto savivaldybės mero funkcijos buvo griežtai reglamentuotos ir meras neturėjo įgalinimų tvarkyti ūkinius reikalus, disponuoti turtu, o taip pat negalėjo duoti nurodymų šiais klausimais. Byloje buvo apklausti visi kaltinamieji ir nei vienas nenurodė, jog jis būtų liepęs ar nurodęs klastoti dokumentus ir juos panaudoti. Nuosprendyje taip pat nenurodyta, kokių duomenų pagrindu, teismas padarė išvadą, jog apeliantas liepė savivaldybes administracijos darbuotojams klastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, priešingai G. Č., S. S., J. S. nurodė, jog Č. D. jiems nėra davęs nurodymų klastoti dokumentus. Taip pat tokių duomenų nenurodė ir M. A., D. K., D. Ž., R. R..

106Apeliantas teigimu, byloje nustatyta, jog 2010 m. balandžio 14 d. jis sužinojo, kad rekonstruojamame objekte suderinę su ( - ) miesto savivaldybe UAB „( - )“ atliko papildomus darbus, tačiau baudžiamojoje byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad tuo metu rekonstruojamame objekte papildomi darbai dar nebuvo pabaigti. Minėtas aplinkybes patvirtina V. M., teigdamas, kad papildomi darbai objekte buvo atliekami ir 2010 m. vasarą, rugpjūčio mėnesį, taip pat V. R. bei D. O.. Minėti asmenys patvirtina, kad papildomi darbai objekte taip pat buvo atliekami ir 2010 metų vasarą. Nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos bei nuginčytos, tačiau teismas nenurodęs motyvų, taip pat nenurodęs kokiais įrodymais remdamasis, padarė išvadą, jog objekte visi papildomi darbai buvo pabaigti iki 2010 m. kovo mėnesio. Tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė kodėl ir kuo vadovaudamasis atmeta įrodymus, jog darbai objekte buvo atliekami iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, prieš pat priduodant objektą valstybinei komisijai ir tik tada surašomi darbų priėmimo - perdavimo aktai. Be to, taip pat byloje nėra pateikta duomenų, jog apeliantui sužinojus apie būtinybę rekonstruojamame objekte būtinus atlikti papildomus darbus, kad jis buvo informuotas apie tai, jog visi papildomi darbai yra baigti ir po 2010 m. kovo mėnesio objekte nebūtų vykę papildomi darbai.

107Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis kaip ir nurodė anksčiau, pats dokumentų neklastojo ir neliepė jų klastoti kitiems, o tik gavęs informaciją, kad rekonstruojamame objekte atliekami papildomi darbai, bet nėra padaryti pirkimai, prašė išsiaiškinti situaciją ir susitvarkyti dokumentus, nes ( - ) miesto savivaldybei galėjo grėsti kelių milijonų sankcijos už objekto rekonstrukcijos nesavalaikį baigimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog papildomi darbai objekte buvo atliekami pagal ( - ) miesto savivaldybės prašymus ir šie darbai buvo suderinti, tokias aplinkybes nustatė ir teismas skundžiamame nuosprendyje. Visi papildomi darbai ir medžiagos kainavo, todėl ( - ) miesto savivaldybė privalėjo atsiskaityti su UAB „( - )“, priešingu atveju ( - ) miesto savivaldybė perimdama objektą būtų nepragrįstai praturtėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-320/2011). Taigi, apelianto teigimu, jo tikslas buvo ne klastoti dokumentus, o kad atsakingi asmenys išsiaiškintų situaciją ir susitvarkytų dokumentus. Nurodytas aplinkybes patvirtina S. S., G. Č. parodymai, taip pat ir liudytojų R. V., T. U., N. R. parodymai, kad buvo būtina nupirkti su UAB „( - )“ suderintus atliekamus darbus. Todėl ir buvo atliktas papildomų darbų pirkimas. Pažymi, kad dokumentai nebuvo klastojami, darbai ar sutartys nebuvo forminamos atbulinėmis datomis, o visi pirkimai įforminti realiu laiku.

108Apeliantas nurodo, jog jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad 2010 m. birželio 11 d. sutarties projekto derinimo lape Nr. ( - ) ir 2010 m. birželio 11 d. sutarties projekto derinimo lape Nr. ( - ) neįrašė pastabos, kad įranga ir darbai jau yra atlikti. Apeliantas pažymi, jog jis niekada neneigė, kad jie pirko UAB „( - )“ atliktus darbus ir paslaugas bei įrangą, nors jie ir nebuvo pilnai baigti, todėl jam nereikėjo slėpti ar klastoti dokumentų, nes žinojo, jog didžioji dalis darbų atlikti ir juos privalo nupirkti. Teigia, jog pasirašant minėtus dokumentus apeliantas neturėjo tyčios jų klastoti, tiesiog juos pasirašė, nes privalėjo nupirkti ir apmokėti UAB „( - )“ atliekamus darbus, kad išvengti nesąžiningo praturtėjimo ar būtinumo grąžinti Agentūrai kelis milijonus litų, tai yra buvo būtinasis reikalingumas (Lietuvos Respublikos BK 31 straipsnis). Minėtuose sutarčių derinimo lapuose jokių dokumentų klastojimo veiksmų nepadarė, o yra pripažintas kaltu, kad neva neįrašė pastabos, kad perkami jau atlikti darbai. ( - ) miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo tvarkos aprašo (patvirtinto ( - ) miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. ( - )) 5 ir 6 punktuose imperatyviai nurodyta, kas sutarties projekto derinimo akte privalo būti nurodoma kas atsakingas už sutarties rengimą, vykdymą ir vykdymo kontrolę. Sąrašas yra baigtinis ir plečiamai nėra aiškinamas. Aprašo 6 punkte nurodyta, jog vizuojamas dokumentas su pastabomis arba be jų, taigi, vizuojantis asmuo neturi prievolės sutarties derinimo lape įrašyti pastabą, tai yra vizuojančiam asmeniui suteikiama alternatyva, vizuoti dokumentus su pastaba ar be jos. Pažymi, jog sutarčių derinimo lapus apeliantas pasirašė tik gavęs specialistų išvadas, kad atliktus darbus ir įrangą privalo nupirkti, kad išvengti didesnių nuostolių - nesąžiningo praturtėjimo ar kelių milijonų grąžinimo Agentūrai. Savo atliktais veiksmais jis nesiekė pažeisti Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje saugomų vertybių, o tik siekė nupirkti iš UAB „( - )“ įrangą ir darbus. Pažymi, jog viso proceso metu teigė, jog apeliantas nebuvo susipažinęs su viešųjų pirkimų įstatymu ir nežinojo, kad negali pirkti papildomai atliktų darbų, o sutarčių derinimo lapus pasirašė tik specialistams patarus, jog būtina pirkti darbus. Mano, kad teismas nepagrįstai apelianto parašą sutarčių derinimo lapuose įvertino kaip dokumentų klastojimą ir šių dokumentų panaudojimą, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką vien faktas, kad dokumentuose formaliai yra nurodyta ne visa ar ne visai tiksli informacija, negali visais atvejais būti traktuojamas kaip dokumentų klastojimas ir negali užtraukti baudžiamos atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantas prašo išteisinti jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

109Apeliantas taip pat nurodo, jog be pagrindo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Apeliantas pažymi, jog viso proceso metu teigė, kad jis stengėsi tinkamai vykdyti savo pareigas, rūpintis rekonstruojamu objektu, bet nepiktnaudžiavo savo, kaip ( - ) miesto savivaldybės mero, pareigomis. Be to, taip pat ir apygardos teismas patvirtino jo teiginius, tai yra teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog tikslas ir siekis buvo tinkamai ir laiku užbaigti ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus. Taip pat byloje pateikti pokalbiai, tame tarpe ir telefoniniai, patvirtina, kad apeliantas kalbėjo apie pasekmes, kurios gali atsirasti jeigu objektas nebus laiku priduotas. Taigi, siekis ir tikslas buvo užbaigti stadiono rekonstrukcijos darbus, bet ne piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi siekti neteisėtų rezultatų.

110Apeliantas pažymi, jog nepaisydamas byloje esančios medžiagos, teismas aprašydamas BK 228 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konstatavo, jog „...dokumentai buvo klastojami tikslu atbuline data įteisinti jau atliktus darbus vengiant teisminių ginčų ir galimo finansavimo šiam projektui nutraukimo.“ (nuosprendžio 89 1apas), tačiau byloje esančios sutartys ir kiti dokumentai patvirtina, jog nei vienas dokumentas nebuvo surašytas ar įformintas atbuline data. Visi dokumentai surašyti realiu, jų sudarymo laiku, tačiau teismas tai ignoravo, nenurodydamas, kokiu pagrindu padarė priešingą išvadą. Taip pat teismas aptardamas „didelės žalos“ sampratą tik trumpai nurodė, kad dėl nuteistųjų veiksmų, tame tarpe ir dėl apelianto, buvo „ypatingai pakenkta valstybės ir savivaldybės autoritetui, diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai“, „pažeisti teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos ( - ) m. savivaldybės funkcijos ir veiklos principai“. Tuo tarpu apeliantas pažymi, kad ne visada pažeminant valstybės tarnautojo vardą padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas dar nereiškia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad būtent dėl kaltininko veiklos buvo esmingai pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje. Tuo tarpu dėl nuteistojo Č. D. veikos neatsirado aukščiau nurodytos pasekmės, o vien teismo nuosprendyje nurodytas teiginys, kad veiksmai sukėlė labai didelį rezonansą visuomenėje, nereiškia, kad šis rezonansas buvo neigiamas ar, kad jis turėjo kokią tai įtaką institucijos veiklai ar jos prestižui. Nuosprendyje nenurodytas nei vienas įrodymas ar motyvas, kad apskritai buvo sukeltas rezonansas, juo labiau didelis ir neigiamas.

111Apeliantas taip pat pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kokie konkrečiai jo, kaip ( - ) miesto savivaldybės mero, veiksmai vertintini kaip iškreipę jam paskirtų funkcijų turinį ir sukėlę BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Teismas apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais ir nuorodomis į tam tikrus teisės aktus. Nuosprendyje nėra aptarta bei nėra motyvuota, kaip nuteistojo Č. D., kaip ( - ) miesto mero veikla, pažeidė nuosprendyje nurodytas teisės normas. Nuosprendyje nėra aptarta, kokiais konkrečiai nuteistojo veiksmais buvo padaryta didelė žala baudžiamojo kodekso saugomiems interesams ir ar yra tarp šios žalos ir piktnaudžiavimo tarnyba veiksmų priežastinis ryšys. Tuo tarpu siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį turi būti nurodyta ne tik nuoroda į pažeistus teisės aktus, bet turi būti tiksliai nurodyti asmens veiksmai, kurie pripažįstami, kad atliekant juos buvo piktnaudžiauta tarnyba. Tik nustačius ir įvertinus šiuos požymius, galima nustatyti, kokie padariniai, jų dydis ir priežastinis ryšys atsirado dėl padarytų veiksmų. Priežastinis ryšys tarp piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veiksmų ir atsiradusių padarinių yra būtinas BK 228 straipsnio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis. Jo nenustačius ir neįrodžius, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismas tai privalo ištirti ir motyvuotai aptarti. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių skundžiamame nuosprendyje neaptarė.

112Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta ir nebuvo surinkta įrodymų, kad dėl jo, kaip ( - ) miesto savivaldybės mero, veiksmų būtų kilę neigiamų padarinių, tai yra, kad būtų padaryta didelė neturtinė žala. Teismas nuosprendyje nedetalizavo, kaip pasireiškė valstybei bei ( - ) miesto savivaldybei padaryta didelė žala, kaip buvo diskredituoti valstybės ir ( - ) miesto savivaldybės tarnautojų vardai. Nuosprendyje deklaratyviai išvardyti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, tačiau nėra tirta ir motyvuotai pasisakyta, kaip jie buvo pažeisti, tai yra kokie šių principų gėriai ir kokia apimtimi buvo pažeisti bei ar šie pažeidimai buvo tiek pavojingi, kad jų gynyba apima baudžiamosios atsakomybės normas. Vien deklaratyvus principų išvardijimas ar valstybės pareigūno vardo diskreditavimo fakto nurodymas dar nieko neįrodo, būtina buvo nuosprendyje aptarti, kuo konkrečiai piktnaudžiaujančio tarnyba asmens veiksmai pažeidė minėtas vertybes, ar yra pasekmės - didelė žala, ar yra priežastinis ryšys ir ar kaltas asmuo tai įvykdė būtina nusikaltimo sudėčiai kaltės forma. Vien aukštų pareigų užėmimas ar rezonanso visuomenėje sukėlimas dar nereiškia prestižo pažeminimo ir asmens nusikalstamų veiksmų. Nors nuosprendyje teigiama, kad piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi buvo pažeistos ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, tačiau nei kaltinime, nei nuosprendyje nenurodyta, kokias konkrečiai ( - ) miesto savivaldybės funkcijas ir kuriuos veiklos principus apeliantas galėjo pažeisti. Esant tokiai formuluotei išeitų, jog piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi buvo pažeistos absoliučiai visos ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai. Tačiau kokios yra ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, byloje nėra įvardinta ir jokių duomenų apie tai nėra, todėl nėra aišku, kaip reikia gintis nuo tokio abstraktaus kaltinimo, kuris šioje dalyje analogišku turiniu buvo perkeltas į nuosprendį. Todėl apelianto manymų dėl minėtos veikos padarymo jis yra nuteistas nepagrįstai.

113Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir priimti naują, E. B. išteisinantį, nuosprendį, nes E. B. nepadarė nei šių, nei jokių kitų nusikalstamų veikų, o taip pat neįrodyta, kad E. B. dalyvavo padarant jam įkaitinamas nusikalstamas veikas.

114Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendis nepagrįstai grindžiamas informacija, kuri buvo gauta atliekant operatyvinius veiksmus. Apeliaciniame skunde išdėstomos byloje nustatytos aplinkybės dėl baudžiamojoje byloje atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumo ir operatyviniais veiksmais gautos informacijos pripažinimo įrodymais bei teigiama, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nagrinėjant bylas, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, šių duomenų patikimumui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, tai yra privaloma patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos, 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais. Apeliantas mano, jog išdėstytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje operatyvinio tyrimo veiksmų surinkti duomenys turi įrodomąją galią visų kaltinamųjų atžvilgiu, kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte įtvirtintą faktinį operatyvinio tyrimo pagrindą. Pagal baudžiamojoje byloje esančius užfiksuotus faktinius duomenis operatyvinis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas nesant faktinio pagrindo, tai yra nepagrįstai, nes E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tiriant tokias nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktas neleidžia atlikti operatyvinio tyrimo. Taip pat prieš E. B. nebuvo atliekamas operatyvinis tyrimas bei pat nebuvo sankcionuota jokia procesinė prievarta. Apelianto teigimu nuosprendžio argumentas, esą operatyvinis tyrimas formaliai buvo pradėtas pagal tokią baudžiamojo įstatymo normą, kuri leidžia atlikti operatyvinį tyrimą ir taikyti prievartą - šiuo atveju BK 225 straipsnio 2 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis, nėra lemiantis kriterijus. Apelianto teigimu, toks Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto aiškinimas prieštarauja įstatymo paskirčiai ir tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-94-895/2015).

115Gynėjas akcentuoja tai, jog nuosprendis nepagrįstai paremtas prielaida, esą papildomi darbai buvo atlikti ir TV video ekranas buvo įrengtas iki 2010 metų kovo mėnesio, kadangi baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai nepatvirtina minėtos teismo išvados. Atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendyje netiksliai nurodyta, kad minėtą aplinkybę patvirtino ir iš esmės neneigė visi byloje apklausti kaltinamieji, tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos kaltinamieji E. B., V. M., V. R., taip pat liudytojas D. K. paaiškino, jog tuo laiku, kai vyko papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimas, tai yra 2010 m. birželio - liepos mėnesiais, buvo pastatytas tik TV video ekrano karkasas, tačiau nebuvo įdiegta TV video ekraną valdanti kompiuterinė sistema, buvo tęsiami derinimo ir elektros tiekimo užtikrinimo darbai, nebuvo apmokymų dirbti su šia įranga. Galutinai TV video ekranas buvo parengtas tik prieš pat valstybinę komisiją, tai yra 2010 m. liepos mėnesio pabaigoje - rugpjūčio mėnesį, o mokymai taip pat vyko ir vėliau. Taigi, nei vienas kaltinamasis, kuris tiesiogiai dirbo statybos rangos darbus, nepatvirtino nuosprendžio teiginio, kad papildomi darbai buvo padaryti ir TV video ekranas buvo galutinai įrengtas iki 2010 m. kovo mėnesio. Taip pat minėtos teismo išvados dėl darbų atlikimo pabaigos, nepatvirtina ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų bei apžiūrų protokolų, kuriuose fiksuotas slaptas ar viešas ( - ) miesto stadiono stebėjimas ir šio stebėjimo rezultatai, kadangi kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ( - ) miesto stadionas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. spalio 6 d., tebuvo stebėtas viso tik 6 val. 30 min.; be to daugeliu atvejų tai buvo daroma pietų laiku, tai yra nuo 12.00 val. iki 13.00 val., arba prieš ar po pietų, o ikiteisminio tyrimo metu šis tyrimo veiksmas, tai yra ( - ) stadiono stebėjimas, tetrukdavo vos po 3 - 6 minutes, todėl baudžiamojoje byloje pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog byloje neginčytinai įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. spalio 6 d. ( - ) miesto stadione darbai nevyko. Minėti duomenys tik įrodo, jog tuo metu kai buvo fiksuojamas ( - ) miesto stadiono stebėjimas darbai nevyko, tačiau tai nepatvirtina, jog darbai ( - ) miesto stadione nevyko tuo metu kai jis nebuvo stebimas. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į išdėstytą, minėtos aplinkybės nepatvirtina ir teismo išvados, kad dvi kaltinimuose nurodytos viešųjų pirkimų procedūros ( - ) miesto savivaldybėje dėl ( - ) miesto stadiono futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų ir TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimų įvyko jau po to, kai minėti papildomi darbai ir TV video ekrano pirkimo ir sumontavimo darbai buvo faktiškai atlikti.

116Gynėjas taip pat nurodo, jog nuteistasis E. B. neklastojo dokumentų ir nenaudojo žinomai suklastotų dokumentų. Pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. B. pripažintas kaltu dėl tariamai suklastotų dviejų tikrų dokumentų: 1) 2010 m. birželio 30 d. UAB „( - )“ pasiūlymo „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo“; 2) 2010 m. birželio 30 d. UAB „( - )“ pasiūlymo „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo“. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad E. B. pasiūlymą „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo“ suklastojo „<...> įrašydamas pasiūlymo lape tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiūlyme nurodyti Papildomi darbai dar tik bus perkami“ ir „šį pasiūlymą patvirtino savo parašu“, o pasiūlymą „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo“ „<...> įrašydamas pasiūlymo lape tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiūlyme nurodyti TV video ekranas ir jo montavimo darbai dar tik bus perkami“ ir „šį pasiūlymą patvirtino savo parašu“. Tačiau gynėjas pažymi, jog pasiūlymą „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimas“ sudaro 28 lapai (patį pasiūlymą kaip atskirą pirmą dokumentą sudaro 2 lapai), o pasiūlymą „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo“ sudaro 17 lapų (patį pasiūlymą kaip atskirą pirmą dokumentą sudaro 2 lapai), todėl nuteistajam nesuprantamas nuosprendžio teiginys „<...> įrašydamas pasiūlymo lape <...>“, tai yra žodį „lapas“ naudojamas vienaskaitoje, tai apie kokį pasiūlymo lapą nuosprendyje yra rašoma. Be to, nei viename iš aukščiau paminėtų pasiūlymų lapų apskritai nėra parašyta, kad pasiūlymuose nurodyti darbai dar tik bus perkami. Tikriausiai todėl, kad nei UAB „( - )“, nei E. B. jokių darbų nepirko, todėl pasiūlymuose tai ir nėra nurodyta. Taip pat nei viename abiejų pasiūlymų lape nėra nurodyta, kad darbai dar nėra atlikti. Nors E. B. pasirašė UAB „( - )“ atsakingų darbuotojų parengtus pasiūlymus, tačiau juose nėra įrašytas toks tekstas ar informacija, kuri būtų neteisinga, melaginga ar neatitiktų tikrovės. Apelianto teigimu, nei pasiūlymas „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo“, nei pasiūlymas „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo“ nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje dalykas, o E. B. elgesys pasirašant šiuos pasiūlymus nėra veika - tikrų dokumentų suklastojimas.

117Gynėjas aptardamas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymius nurodo, kad teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą netyrė ir nuosprendyje nevertino E. B. elgesio pasirašant kaltinimuose nurodytus pasiūlymus. Apeliaciniame skunde išdėstydamas byloje nurodytas faktinės aplinkybės dėl E. B. kaltės, teigia, jog teismo išvados yra suformuluotos abstrakčiomis frazėmis, kurios nėra pagrįstos baudžiamoje byloje pateiktais dokumentais. Gynėjas aptardamas 2009 m. kovo 3 d. tarp ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „( - )“ sudarytą rangos sutartį Nr. ( - ), teigia, jog minėtoje sutartyje nebuvo nurodyta iš kokių lėšų ( - ) miesto savivaldybė atsiskaitys už atliktus darbus. Nei UAB „( - )“, nei jos darbuotojui E. B. nebuvo svarbu iš kokių lėšų ( - ) miesto savivaldybė atsiskaitys su UAB „( - )“ už darbus atliktus pagal pasirašytą sutartį, taip pat ir už papildomai atliktus darbus. Pažymi, kad UAB „( - )“ neatliko jokių savavališkų darbų, kurie nebūtų sutarti 2009 m. kovo 3 d. tarp ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „( - )“ pasirašyta rangos sutartimi Nr. ( - )ar gamybiniuose pasitarimuose ir pakeistoje techninėje dokumentacijoje. Šiuos darbus UAB „( - )“ atliko laiku ir kokybiškai, todėl akivaizdu, kad įmonė ir jos darbuotojas E. B. buvo suinteresuoti, kad ( - ) miesto savivaldybė kaip galima greičiau sutvarkytų reikiamus dokumentus ir sumokėtų už kokybiškai ir numatytais terminais atliktus darbus ir ( - ) miesto savivaldybei perduotus darbų rezultatus, taip pat ir papildomus darbus ir jų rezultatus bei TV video ekraną. Taip pat gynėjas aptardamas E. B. ir UAB „( - )“ atstovų veiksmus, tai yra tai, kad E. B. ( - ) miesto savivaldybės tarnautojų J. S. ir M. A., taip pat ir kitų prašė kuo greičiau sutvarkyti visus dokumentus ir atsiskaityti su jo atstovaujama įmone; tai, kad UAB „( - )“ atstovai, paruošė nenumatytų darbų aktą, aiškinamąjį raštą, kiekių palyginimo lenteles, techninius pagrindimus, parodančius, kad papildomi darbai yra būtini įvykdyti 2009 m. kovo 3 d. tarp ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „( - )“ pasirašytą rangos sutartį Nr. ( - )ir minėtus dokumentus pateikė ( - ) miesto savivaldybės darbuotojoms (iš ( - ) miesto savivaldybės darbuotojų negavę jokio atsakymo, dar du kartus parengė dokumentus ir juos pateikė ( - ) miesto savivaldybės darbuotojams) teigia, kad E. B., kaip įmonės atstovas tinkamai vykdė savo pareigas, tai yra pagal sudarytą rangos sutartį atliko visus būtinus darbus ir veiksmus, pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau užsakovo - ( - ) miesto savivaldybės - atstovai vengė galutinai įforminti UAB „( - )“ atliktus darbus, taip pat vengė už juos atsiskaityti. Tuo tarpu, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tai yra Objektų papildomų darbų poreikio nustatymo komisijos 2009 m. gruodžio 23 d. protokolo Nr. 2, UAB „( - )“ pateiktų nenumatytų (papildomų) darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2, 2009 m. gruodžio 23 d. buvo svarstyti Objektų papildomų darbų poreikio nustatymo komisijoje ir 2-uoju punktu buvo nuspręsta: „darbus įforminti sutartyje numatyta tvarka ir rekomenduoti, vadovaujantis projektavimo sutartimi, kreiptis į projektuotojus, kad būtų išaiškinta, dėl kieno kaltės atsirado papildomi darbai (išskyrus tuos darbus, kurie atsirado dėl užsakovo norų) ir kas papildomus darbus turi apmokėti (užsakovas ar projektuotojas)“, tačiau apie minėtą komisijos sprendimą nei UAB „( - )“, nei E. B. nebuvo informuoti. ( - ) miesto savivaldybės atstovai UAB „( - )“ atstovams, taip jų ir E. B. tiesiog žadėjo sutvarkyti dokumentus ir apmokėti už atliktus darbus, tačiau nieko nedarė. Kodėl buvo delsiama su įmone atsiskaityti, E. B. nėra žinoma. Tik iš baudžiamojoje byloje pateiktų slaptų operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų matyti, kodėl ( - ) miesto savivaldybės tarnautojai delsė tvarkyti dokumentus ir apmokėti už padarytus darbus, kadangi ( - ) miesto savivaldybės atstovai ieškojo būdų, kaip pasiekti, kad papildomi darbai ir TV video ekranas būtų apmokėti ne tik iš ( - ) miesto savivaldybės, bet ir iš Europos Sąjungos lėšų. Baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių dokumentų, tai yra baudžiamojoje byloje nėra užfiksuotas nei vienas E. B. pokalbis ar veiksmas, kuris leistų daryti išvadą, kad E. B. žinojo apie ( - ) savivaldybės darbuotojų ketinimus, kad suvokė jų neteisėtumą ir savo veiksmais prie to prisidėjo. Todėl nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog „...E. B. žinojo, kad <...> viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai <...>“ ir, kad E. B. siekė šių konkursų ir jų rezultatų. Tokios teismo išvados nepatvirtina baudžiamojoje byloje pateikti dokumentai, taip pat prieštarauja aukščiau aptartai įvykių eigai bei E. B. veiksmus ir vaidmenį patvirtinantiems įrodymams. Kaip ir buvo aukščiau nurodyta tiek UAB „( - )“, tiek E. B. laukė, kol bus jiems atsiskaityta už atliktus darbus, tačiau vėliau UAB „( - )“ gavo ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos V. Š. 2010 m. birželio 28 d. datuotą raštą Nr. ( - ) „Dėl derybų“ ir tos pačios dienos raštą Nr. ( - ) „Dėl derybų“, kuriuo UAB „( - )“ buvo kviečiama ne dalyvauti kokiame nors konkurse, o tiesiog „atvykti į supaprastintas neskelbiamas derybas vykdant ( - ) miesto stadiono <...> papildomų darbų ir TV video ekrano bei jo sumontavimo darbų pirkimą“. Nei tuo metu, nei vėliau E. B. nežinojo ir nebuvo informuotas, jog kažkas iš ( - ) miesto savivaldybės atstovų sugalvojo neteisėtą - net nusikalstamą būdą apmokėti už UAB „( - )“ atliktus papildomus darbus ir TV video kraną. Priešingai E. B. buvo įsitikinęs, jog visi žinojo, kad papildomi darbai yra padaryti, o TV video ekranas baigiamas įrengti, todėl buvo įsitikinęs, jog tiek kvietimas dalyvauti derybose, tiek derybos ir naujų rangos sutarčių pasirašymas yra atliekamas įvertinus faktą, kad papildomi darbai yra padaryti, o TV video ekranas yra sumontuotas ir iš esmės baigiamas įrengti. E. B. taip pat buvo įsitikinęs, kad ( - ) miesto savivaldybės teisininkai buvo įvertinę susidariusią situaciją, todėl jis manė, kad šis ( - ) miesto savivaldybės pirkimas yra teisėtas būdas apmokėti UAB „( - )“ už jos padarytus papildomus darbus ir TV video ekraną. Abejonių dėl šio ( - ) miesto savivaldybės veiksmo teisėtumo E. B. nekilo. Be to, iš ( - ) miesto savivaldybės gauti raštai „Dėl derybų“ buvo perduoti UAB „( - )“ atsakingam skyriui, kad šio skyriaus darbuotojai paruoštų atsakymą ir reikiamus dokumentus. Įmonės darbuotojai paruošė būtinus dokumentus, taip pat ir E. B. pateiktuose kaltinimuose nurodytus dokumentus. Pats E. B. nedalyvavo pasiūlymų rengimo procese. E. B. tik pasirašė jau paruoštus dokumentus kaip UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. E. B. pasirašydamas atsakingų UAB „( - )“ darbuotojų paruoštą pasiūlymą bei dalyvaudamas derybose su ( - ) miesto savivaldybės atstovais dėl papildomų darbų ir TV video ekrano kainos, buvo įsitikinęs, jog ( - ) miesto savivaldybė ketina pirkti, o UAB „( - )“- parduoti papildomus darbus, kurie jau yra atlikti, ir TV video ekraną, kuris jau yra pastatytas ir artimiausiu laiku bus galutinai paleistas. E. B. buvo tikras, jog ( - ) miesto savivaldybės atstovai žino faktą, kad papildomi darbai yra atlikti, o TV video ekranas sumontuotas ir baigiamas paleisti, o ( - ) miesto savivaldybė perka atliktus papildomus darbus ir baigiamą paleisti TV video ekraną. E. B. nežinojo, jog ( - ) miesto savivaldybė negalį įsigyti jau atliktų darbų. Be to, E. B. neturėjo jokio tikslo, motyvo ar intereso rinktis tam tikrą specifinę teisinę formą, tam tikrą atsiskaitymo būdą ir t. t. Vienintelis jų tikslas - gauti apmokėjimą už tai, ką tinkamai ir laiku padarė. E. B. nesiekė dirbtinai kurti tam tikras teisines formas ar dalyvauti tokioje „kūryboje“, be to, pats E. B. ne kartą telefoninių pokalbių metu pakankamai kategoriškai pabrėžė, jog jis nenori dalyvauti ( - ) miesto savivaldybės „žaidimuose“ forminant atlikus darbus ir už juos apmokant. Gynėjas apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teigia, jog E. B. veiksmuose nėra tokio intelektinio suvokimo ir tokio valinio noro veikti, kurio reikalauja tiesioginė tyčia ir kuris yra būtinas nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

118Apeliantas pateikdamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2012, Nr. 2K-630/2013) teigia, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė neigiamų padarinių, kuriuos tariamai sukėlė E. B. pasirašytų dokumentų tariamas suklastojimas ir jų panaudojimas. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio kaip vieningo ir vientiso akto matyti, kad jokių neigiamų padarinių nebuvo sukelta, tai yra UAB „( - )“ realiai, tinkamai ir laiku atliko visus užsakovo - ( - ) miesto savivaldybės - nurodytus darbus, todėl ( - ) miesto savivaldybė privalėjo sumokėti UAB „( - )“ šių darbų kainą. ( - ) miesto savivaldybė už šiuos darbus ir sumokėjo. Taigi, proceso, kurio dalis buvo ir E. B. pasirašyti dokumentai, rezultatas buvo absoliučiai teisėtas ir pagrįstas, ir tą teismas pripažino skundžiamame nuosprendyje. Tai, kad ( - ) miesto savivaldybės tarnautojai, tame visiškai niekaip nedalyvaujant ir apie tai net nežinant E. B., pasirinko netinkamą teisinį instrumentą apmokėjimui už darbus, o E. B. dėl nežinojimo ir susiklosčiusių aplinkybių jame sudalyvavo, negali būti E. B. baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Apelianto nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad aptariamoje įvykių situacijoje E. B. elgesyje nėra nei tiesioginės tyčios, nei veiksmais sukurtų pavojingų neigiamų padarinių, kurie yra būtini nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

119Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. B. niekam nepadėjo piktnaudžiauti tarnyba. Gynėjas cituodamas skundžiamo nuosprendžio ištraukas dėl E. B. atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje padarymo bei aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl BK 24 straipsnio (bendrininkavimo) taikymo nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje aptarta ir baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais pagrįsta įvykių eiga ir seka (chronologija), tai yra asmenų, tarp jų ir E. B. žinojimas, bendravimas, atlikti konkretūs veiksmai ir vaidmuo, leidžia daryti išvadą, kad E. B. elgesyje nėra nei bendrininkavimui būdingo susitarimo (bent su vienu ( - ) miesto savivaldybės tarnautoju) veikti bendrai, nei bendrų tikslų buvimo ir juo labiau siekimo, nei kitų bendrininkavimui būtinų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. E. B. nebuvo informuotas ir nežinojo apie jokius, juo labiau nedalyvavo jokiuose ( - ) miesto savivaldybės tarnautojų tarpusavio susitikimuose, pokalbiuose ar derybose dėl papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo formos parinkimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog joje neužfiksuotas joks tiesioginis ar netiesioginis E. B. pokalbis ar kontaktas su jokiais ( - ) miesto savivaldybės tarnautojais. Gynėjas aptardamas E. B. veiksmus bei jo vaidmenį dėl tiriamos nusikalstamos veikos teigia, jog E. B. buvo įsitikinęs, kad ( - ) miesto savivaldybės teisininkai išanalizavo ir teisėtumo požiūriu įvertino papildomų darbų bei TV video ekrano pirkimus; E. B. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad ( - ) miesto savivaldybės tarnautojų parinkta papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo teisinė forma yra galbūt klaidinga; E. B. nebuvo svarbu ir jis nesiekė, neturėjo tikslo ar motyvo, kad UAB „( - )“ atlikti darbai būtų finansuojami tam tikru būdu ar panaudojant tam tikrus finansavimo instrumentus; ( - ) miesto savivaldybės kvietimą dalyvauti supaprastintose neskelbiamose derybose E. B. suvokė ne kaip derybas dėl papildomų darbų ir TV video ekrano atlikimo ateityje (nes šių darbų atlikimo faktas visiems buvo žinomas ir nebuvo diskutuojamas) ar darbų apimties, nes šie darbai jau buvo padaryti, o kaip derybas dėl papildomų darbų ir TV video ekrano kainos; E. B. pasirašydamas teisėtai paruoštus dokumentus nesuvokė, kad ( - ) miesto savivaldybės administracijos tarnautojams ar kažkuriam iš jų pateikė ar galėjo pateikti priemonę, padedančią legalizuoti jų galimai neteisėtus siekius, ketinimus ar veiksmus; E. B. nebuvo informuotas ir nežinojo (net nenutuokė), kokiais motyvais vedini ar kokių tikslų siekdami veikia Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje numatytos tariamos nusikalstamos veikos vykdytojai - tariami bendrininkai; paties E. B. motyvai ir tikslai pasirašant pasiūlymus nebuvo nusikalstami - žinodamas, kad UAB „( - )“ laiku ir tinkamai padarė papildomus darbus ir perdavė užsakovui jų rezultatus, taip pat sumontavo ir baigia įrengti TV video ekraną, tai yra turėjo teisę gauti už tai atlygį iš užsakovo - ( - ) miesto savivaldybės - siekė gauti šį atlygį; E. B. nesiruošė ir neketino niekam - nei žmonėms, nei ( - ) miesto savivaldybei ar Lietuvos valstybei - padaryti jokios - nei turtinės, nei neturtinės žalos, mažinti savivaldybės ar jos tarnautojų autoritetą ir t.t.; E. B. niekam nepadarė jokios žalos, tai yra UAB „( - )“ atliko visus papildomus darbus, todėl ( - ) miesto savivaldybė turėjo už atliktus darbus atsikaityti. Taigi, nepagrįstai teigiama, jog ( - ) miesto savivaldybei apmokant už papildomus darbus ir TV video ekraną buvo padaryta neturtinė žala. Taip pat nėra pagrindo pripažinto, kad E. B. veiksmais ( - ) miesto savivaldybei buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jis kaip UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotojas tik siekė, jog įmonei būtų apmokėta už atliktus darbus. Taigi, E. B. suvokdamas, kad UAB „( - )“ tinkamai atliko papildomus darbus ir perdavė jų rezultatus užsakovui, taip pat tinkamai sumontavo, baigia įrengti ir perduoti užsakovui TV video ekraną, todėl turi teisę gauti atlygį už šiuos darbus ir jų rezultatus, taip pat būdamas įsitikinęs, kad ( - ) miesto savivaldybės pasirinkta papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo teisinė forma yra absoliučiai teisėta nenumatė, kad jo veiksmais galėtų būti sukurti BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyti neigiami padariniai. Be to, subjektyvia prasme matyti, kad E. B. neveikė kartu su ( - ) miesto savivaldybės tarnautojais, nesiekė sujungti savo veiksmus ir pastangas su ( - ) miesto savivaldybės tarnautojų veiksmais ir pastangomis, taip pat nesiekė, kad būtų sukurti BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyti neigiamai padariniai - didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Gynėjo teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

120Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

121Apelianto teigimu skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas kai kurias nuosprendžio dalis grindė prielaidomis, įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles, padarė kitų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

122Apeliantas nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad minėtas veikas apeliantas, tai yra G. K., padarė veikdamas bendrininkų grupe. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka, kadangi kaip ir teigė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, su didžiąją dalimi kaltinimuose išvardintų asmenų pirmą kartą jis susitiko teismo salėje, tai yra su Č. D. nebuvo artimai pažįstamas, žinojo jį kaip UAB „( - )“ akcininką ir ( - ) miesto merą; su E. B. ir V. M. jį siejo tik darbo santykiai; G. Č., kaip ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktorių, buvo sutikęs pasirašant sutartis dėl rangos darbų. Apelianto teigimu iš baudžiamojoje byloje pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad jį su šiais asmenimis siejo ryšiai, kurie leistų spręsti, kad jis buvo bendrininkų grupės narys. Taip pat byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis susitarė su kitais kaltinimuose nurodytais bendrininkais atlikti padėjėjo vaidmenį.

123Apeliantas pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011, 2K-46/2014, 2K-360-677/2015) teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, kurias būtina nustatyti prieš konstatuojant bendrininkavimo faktą atliekant nuskalstamą veiką. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo bendrininkas (padėjėjas) ir savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie bendro bendrininkų grupės nusikalstamos veikos plano įgyvendinimo. Be to, teismas nenustatė jo, tai yra G. K. ir kitų tariamų bendrininkų susitarimo apimties, kada ir kur, tarp kokių konkrečiai asmenų įvyko susitarimas daryti nusikaltimus bendrai, kokia forma - žodžiu, konkliudentiniais veiksmais ar kitaip - įvyko toks susitarimas. Taigi, teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendyje nevertino, kad nė vienas iš tariamų jo bendrininkų nepatvirtino, kad būtų taręsis su apeliantu, tai yra G. K., daryti nusikaltimus. Apelianto teigimu, išvada apie jo bendrininkavimą su kitais nuteistaisiais iš esmės yra tik niekuo nepagrįsta prielaida, kuria yra draudžiama grįsti apkaltinamąjį nuosprendį.

124Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su teismo išvada, jog jis pasirašydamas įgaliojimus juos suklastojo. Pažymi, kad įgaliojimai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) buvo išduoti UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B., tam, kad jis galėtų atstovauti UAB „( - )“ derybose su ( - ) miesto savivaldybe dėl papildomų darbų. Taip pat pažymi, kad įgaliojimai nebuvo suklastoti, nes jis gavęs ( - ) miesto savivaldybės bendro pobūdžio raštus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) dėl derybų, kurios bus rengiamos dėl papildomų darbų ( - ) miesto stadione, dėl užimtumo dalyvauti derybose ir teisę atstovauti įmonę UAB „( - )“, pavedė kitam vadovaujančias pareigas einančiam įmonės darbuotojui E. B.. Iš savivaldybės pateikto rašto ir jo pagrindu surašytų įgaliojimų nebuvo galima daryti išvados, kad įgaliojimai surašyti žinant, kad jie yra skirti deryboms, kurios bus rengiamos dėl jau atliktų darbų. Kadangi tuo laikotarpiu UAB „( - )“ vykdė nemažai kitų projektų, jis neturėjo objektyvių galimybių sekti kiekvienos vykdomų projektų detalės. Be to, vadovaujančias pareigas einantys asmenys E. B. ir V. M. su ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos projektu dirbo tiesiogiai, žinojo tikslią darbų eigą, tačiau jie teisme nepatvirtino, kad būtų apeliantą, tai yra G. K., informavę, jog papildomi darbai jau atlikti ir, kad savivaldybė skelbia viešuosius pirkimus jau atliktiems darbams. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog iš baudžiamojoje byloje pateiktų pasitarimų protokolų Nr. ( - ) - Nr. ( - ) (t. 14, b.l. 43-77) matyti, kad pasitarimuose jis nedalyvavo, UAB „( - )“ atstovavo vadovaujančias pareigas einantys asmenys E. B. ir V. M.. Be to, už darbų eigą ( - ) miesto stadione buvo atsakingas UAB „( - )“ aikštelės viršininkas, o apeliantas, kaip generalinis įmonės UAB „( - )“ direktorius, neturėjo tikslios informacijos apie darbų eigą ( - ) miesto stadione, ką patvirtina ir Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai Nr. ( - ), Nr. ( - )Nr. ( - ) ir Nr. Nr. ( - ).

125Apeliantas pažymi, jog savivaldybė tuo metu iš UAB „( - )“ pirko daug darbų, todėl pasirašydamas sutartis Nr. ( - )ir ( - ), taip pat ir sąskaitas faktūras pagal šias sutartis dėl papildomų darbų pirkimo ( - ) miesto savivaldybėje tikrai jis nežinojo, kad pasirašė dokumentus dėl jau atliktų darbų, kadangi atsakingi asmenys dalyvavę derybose rengiant minėtas sutartis bei asmenys prižiūrintys viso projekto eigą, pastabų dėl šių sutarčių ir darbų nebuvo pareiškę.

126Apeliantas nurodo, jog teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas nei remdamasis prielaidomis nepagrįstai konstatavo, jog jis, tai yra G. K., būdamas UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi, žinojo atliekamų darbų kiekius bei juos kontroliavo. Teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė kokiais įrodymais remdamasis padarė tokią išvadą. Be to, teismas taip pat neanalizuodamas konkretaus operatyvinių veiksmų protokolų turinio, teigia, kad iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad G. K. aptarinėjo su Č. D. darbus, reikalingus atlikti stadione, kalbėjo apie viešųjų pirkimų rezultatus. Apeliantas pažymi, jog taip abstrakčiai vertindamas protokoluose užfiksuotų pokalbių turinį iš esmės jį teisinančius įrodymus pavertė kaltinančiais įrodymais. Apeliantas cituodamas baudžiamojoje byloje pateiktus pokalbius tarp jo, tai yra G. K. ir Č. D. (t. 1, b.l. 177-178, 179-180, 182) teigia, kad pokalbiai niekaip nėra susiję su jo žinojimu ar nežinojimu apie papildomus darbus ar jų pabaigimą, be to, tai, kad baudžiamosios bylos 2 tomo 34-35 lapuose užfiksuotame pokalbyje užfiksuota, kad jis pasakė, jog tik prieš dvi dienas įvyko derybos, taip pat teįrodo faktą, kad jis žinojo, jog derybos tik neseniai įvyko, tačiau tai neįrodo, kad jis suprato, jog kaltinime nurodyti jo pasirašyti dokumentai buvo klastojami.

127Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas vertindamas darbų baigtinumo momentą, nuosprendyje nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo D. K. bei išteisintųjų D. O. bei V. R., kurie patvirtino, jog ( - ) miesto stadiono darbai galutinai buvo baigti tik 2010 m. rugsėjo mėnesį, parodymus.

128Apeliantas teigia, kad jis nesutinka su teismo išvada, jog jis žinojo, kad dokumentuose nurodyti duomenys, kuriuos pasirašė, yra neteisingi ir pasirašydamas šiuos dokumentus juos suklastojo, taip atlikdamas padėjėjo vaidmenį bendrininkų grupėje. Pažymi, kad teismas nuosprendyje naudoja sąvokas „tiksliai žinojo“ ir „žinojo“. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad asmenų, kurie „tiksliai žinojo“ apie tai, kad dokumentuose pateikti duomenys neatitinka tikrovės, žinojimas yra pagrįstas konkrečiais įrodymais, tarp kurių yra ir sutartys su šių asmenų parašais. Apelianto kaltei pagrįsti teismas naudojo tik žodį „žinojo“, taip yra todėl, kad byloje nėra įrodymų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad jis tikrai žinojo apie duomenų pateikiamų dokumentuose neatitikimą tikrovei. Atsižvelgiant į tai, apeliantas teigia, jog teismas spręsdamas jo atsakomybės klausimą, vadovavosi prielaida, kad jis žinojo apie duomenų nurodytų sutartyse, įgaliojimuose bei sąskaitose faktūrose neatitikimą tikrovei, tai yra tai, kad darbai jau buvo atlikti. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Taigi, teismas neaptardamas vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio - kaltės, taip pat nesiremdamas jokiais įrodymais leidžiančiais konstatuoti, kad apeliantas tiksliai žinojo apie duomenis dokumentuose, kurie neatitiko tikrovės, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pakankamai jų neištyrė ir nuosprendį motyvavo prielaidomis apie jo žinojimą ir kaltę.

129Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje nelogiškai aprašyti neva suklastotų dokumentų tikrovės neatitinkančios dalys. Teismas tikrovės neatitinkančiomis dalimis laikė apelianto pasirašytų įgaliojimų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) dalis, kad įgaliojimai galioja vykdomoms supaprastintoms neskelbiamoms deryboms, nors tokios derybos iš tiesų ir vyko. Kad derybos buvo realios, patvirtina ir tai, kad savivaldybė nusiderėjo dalį kainos. Taip pat teismo manymu sutartyse Nr. ( - )ir ( - )yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, nors iš tikrųjų sutarčių pasirašymo metu nei papildomi darbai, nei įranga dar ir nebuvo nei nupirkt, nei priduoti. Sutarčių pasirašymo metu savivaldybė už šiuos papildomus darbus ir įrangą UAB „( - )“ nieko nebuvo sumokėjusi. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas teigia nustatęs, „jog sąskaitose faktūrose serija KOR Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ir prie jų pridėtuose dokumentuose- atliktų darbų aktuose ir pažymose yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie papildomų darbų atlikimo bei TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo datą“. Atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaitose - faktūrose, kurias apeliantas pasirašė, nėra nurodyta jokių darbų atlikimo ar įrangos įgijimo ir sumontavimo datų. Teismo minimuose aktuose ir pažymose, kurių pagrindu buvo paruoštos PVM sąskaitos - faktūros, jo parašų nėra. Be to, parodymuose apeliantas paaiškino, kad priedų prie sąskaitų - faktūrų jis nematė, jie jam nebuvo pateikti. Tokius jo parodymus taip pat patvirtino liudytoja G. N.. Taigi, teismas pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio l dalies 2 punktą, nuosprendyje nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmeta ir nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis nustatė, kad apeliantas tikrino, matė ir perskaitė darbų atlikimo aktus ir pažymas.

130Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba žinodama apie rengiamą nusikalstamą veiką ir dėl to pradėję ikiteisminį tyrimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, tuo pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (redakcija galiojusi 2010 metais) 8 straipsnio l dalį, 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat BPK 1 straipsnio 1 dalį. Be to, savo sąmoningu neveikimu išprovokavo apelianto tariamą prisidėjimą prie nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 ir 300 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-302/2013). Taigi, šiuo atveju, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai nesiėmė veiksmų, kad nusikalstamos veikos pagal minėtus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius nebūtų padarytos, nors tam turėjo pakankamai laiko ir informacijos, ir sukūrė sąlygas, dėl kurių, pats to nesuvokdamas, apeliantas pasirašė suklastotus dokumentus, o vėliau buvo dėl to apkaltintas ir nuteistas.

131Apeliantas taip pat teigia, jog nuosprendžio paskelbimo metu jau galiojo BPK 255 straipsnio 2 dalis (2015-06-23 d. įstatymo Nr. XII- 1848 redakcija), imperatyviai nustatanti, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Apelianto teigimu teismas privalėjo betarpiškai taikyti šią imperatyvią įstatymo normą, o ne remtis ankstesne iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyta teismų praktika. Pažymi, kad apeliantui be išankstinio pranešimo teismo posėdyje abi jam inkriminuotos veikos buvo perkvalifikuotos, tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalį.

132Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kalu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį.

133Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas tiksliai žinojo faktą, kad konkretūs papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas ( - ) miesto stadione buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedūros atlikimo. Teismas prieš padarydamas tokią išvadą, neįvertino bei neatskleidė visų aplinkybių apie papildomų darbų atlikimo ir kitokio video ekrano įrengimo žinojimą. Pažymi, kad D. K. nežinojo ir negalėjo tiksliai žinoti, kad UAB „( - )“ miesto stadione yra atlikusi sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokį nei sutartyje numatytas video ekraną. Tuo metu, tai yra 2010 metų laikotarpiu, apeliantas dirbo ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi, o šios pareigybės pareigų aprašyme nebuvo numatytos funkcijos, teisės ir pareigos prižiūrėti, kontroliuoti savivaldybės statomuose objektuose atliekamus darbus, tame tarpe ir minėtame miesto stadione atliekamus statybos darbus. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-14 įsakymu Nr. DV-219 patvirtintame Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente nustatytos Viešųjų pirkimų komisijos bei jos narių funkcijos, teisės ir pareigos taip pat nenumatė komisijos nariui pareigos prižiūrėti, kontroliuoti savivaldybės statomuose objektuose atliekamus darbus, tame tarpe ir miesto stadione atliekamus statybos darbus. ( - ) miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos nariui D. K. nei miesto savivaldybės meras Č. D., nei viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas G. Č., nei kiti komisijos nariai dalyvavę 2010-06-23 ir 2010-06-30 viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose, nei UAB „( - )“ darbuotojai, nei jokie kiti asmenys tikslios informacijos, kad konkretūs miesto stadiono papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedūros atlikimo, tai yra iki 2010 m. birželio 30 d., niekada nėra pateikę. 2010-06-10 ( - ) miesto savivaldybės mero kabinete vykusio pokalbio metu, kuriame be D. K. dalyvavo ir nuteistieji Č. D., G. Č. ir R. R. bei dar du asmenys, buvo kalbama apie miesto stadiono statybą, jos užbaigimo darbų finansavimo galimybes. Apeliantas aptardamas 2010-06-10 ( - ) miesto savivaldybės mero kabinete užfiksuotus vykusius pokalbius teigia, jog jis (D. K.) minėtų pokalbių metu nesužinojo konkrečių ir tikslių faktų apie atliktus papildomus darbus, negavo tikslios informacijos apie konkrečius atliktų stadiono darbų konstruktyvus, o tik girdėjo apibendrintus samprotavimus apie papildomus stadiono darbus. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir D. K. pokalbio metu pasakytos frazės „...darykim tuos veiksmus teisėtai, ne atbuline data...“, „...vis tiek iš šio kabineto išeinu „viena koja“, man vis tiek neaišku, kas ten per velniava su tuo stadionu, ar man priklauso žinot pagal pareigas kiekvieną smulkmeną...“, „...bet jeigu darbai objektyviai reikalingi, tai ką daryt, priduot be žarnos laistymo...“. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta kokios apimties ir tikslumo informaciją nuteistasis D. K. sužinojo 2010-06-10 vykusiame pokalbyje ir kokią informaciją ir konkretų faktą (su konkrečiais ir tiksliais statybos darbų (konstruktyvų) pavadinimais) jis sužinojo ir pamatė viešųjų pirkimų komisijos 2010-06-23 ir 2010-06-30 posėdžiuose pateiktuose miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo dokumentuose. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Č. D. žinojo ir kitiems nuteistiesiems, tame tarpe ir D. K., perteikė faktą apie stadiono papildomų darbų faktinį atlikimą, nors jokių įrodymų iš kur Č. D. 2010 m. kovo- balandžio mėn. sužinojo apie jau atliktus miesto stadiono papildomus darbus nėra. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis D. K. būtų lankęsis miesto stadione jo statybų laikotarpiu ir iki viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo būtų matęs stadione atliekamus ar atliktus papildomus darbus. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų matęs ir skaitęs kokius nors dokumentus ar kitokio pobūdžio informaciją, nustatančią minėtų papildomų darbų atlikimo būtinybę ar patį jų atlikimą.

134Apeliantas aptardamas teismo išvadas dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo dabų baigtumo momento teigia, kad teismas padarė prieštaringas išvadas, tai yra teismas vienu metu teigė, jog darbai buvo baigti 2010 m. kovo mėnesį, o kitu metu teigė, jog dabai buvo padaryti iki savivaldybėje 2010 m. birželio 28 d. vykusio viešųjų pirkimų posėdžio. Apelianto manymu, teismas padarydamas tokias prieštaringas išvadas, savo iniciatyva pasunkino kaltinimą D. K.. Taip pat teismas neįvertino išteisintojo D. O. ir liudytojo D. K. parodymų, kad stadiono video ekrano visiško sumontavimo, paleidimo ir derinimo darbai buvo baigti tik prieš priduodant objektą valstybinei statybos komisijai, tai yra vėliau nei 2010 m. birželio 30 d. Todėl teismas neteisingai padarė išvadą, kad miesto stadiono video ekrano įrengimo darbai buvo pilnai ir tinkamai atlikti dar prieš viešųjų pirkimų atlikimą, tai yra prieš 2010-06-30.

135Apeliantas pažymi, jog viešųjų pirkimų būdą pirkti miesto stadiono papildomus darbus ir įrengti kitokį video ekraną parinko ir raštiškai realizavo savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų skyriaus vedėja V. Š., nes tai buvo jos kompetencijoje. Viešųjų pirkimų komisijos nariai, tame tarpe ir nuteistasis D. K., negalėjo įtakoti pirkimų būdo parinkimo, nes tai nebuvo jo kaip komisijos nario pareigų kompetencijoje. Taigi, viešieji pirkimai vyko pagal kompetentingo darbuotojo pateiktą rezoliuciją ir žodinį paaiškinimą komisijos posėdyje. Nuteistasis D. K. kaip ir kiti komisijos nariai turėjo pasitikėti atsakingo darbuotojo pateiktu siūlymu naudoti tokį pirkimo būdą ir veikė vadovaudamasis tokiu pasitikėjimu, tai yra D. K. viešųjų pirkimų komisijos 2010-06-23 ir 2010-06-30 posėdžiuose už pateiktus sprendimus balsavo „už“ pagal turimą informaciją, faktus ir sąžinę.

136Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėdamas pagrįsto teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog D. K. ne tik klastojo, bet ir naudojo tikrus dokumentus. Apelianto teigimu nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kad nuteistasis D. K. klastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, kadangi D. K., būdamas viešųjų pirkimų komisijos nariu, šios komisijos 2010-06-23 ir 2010-06-30 posėdžių metu, kaip komisijos narys vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatyme ir savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka, sprendė ( - ) miesto stadiono papildomų darbų ir kitokio video ekrano viešųjų pirkimų klausimus, laikydamasis administracinės diskrecijos principų, pasirašė ( - ) miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2010-06-28 ir 2010-07-01 protokolus, tai yra padėjo savo parašą ant tikrų dokumentų jų niekaip nesuklastodamas, nes šiuose protokoluose buvo užfiksuota tai, kas realiai buvo sprendžiama posėdžių metu, protokoluose buvo teisingai užfiksuoti komisijos svarstyti klausimai ir darbotvarkės klausimais priimti sprendimai. Pažymi, kad D. K. nenaudojo, o ir neturėjo jokio tikslo naudoti šių dokumentų neteisėtiems tikslams.

137Taigi, apeliantas, remdamasis išdėstytais argumentais, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visų bylos aplinkybių visumą, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad D. K. tiksliai žinojo faktinę informaciją, jog papildomi darbai ir kitokio ekrano įrengimas yra pilnai atlikti prieš jų viešųjų pirkimų konkursą, tai yra iki 2010-06-30, kadangi vieninteliame teismo konstatuojamame D. K. „kaltės“ įrodymų šaltinyje - operatyvinių veiksmų atlikimo 2010-07-02 protokole Nr. ( - ) užfiksuotas pokalbio įrašo turinys išsamiai neatskleidė, nepagrindė, nepašalino abejonių ir įrodymų tarpusavio prieštaringumo dėl aplinkybių, jog esą nuteistasis D. K. objektyviai ir tiksliai žinojo, kad ( - ) miesto stadiono papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo, tai yra iki 2010-06-30. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados, kad D. K. vykdė Č. D. nurodymus vykdyti tariamus (fiktyvius) viešuosius pirkimus, ydingumas ir prieštaringumas pasireiškė ir skundžiamame nuosprendyje pateiktame teismo konstatavime (nuosprendžio 62 psl.), kad „Č. D. davė nurodymus kitiems G. Č., S. S., M. A., J. S. klastoti dokumentus organizuojant fiktyvų viešųjų pirkimų konkursą“, tuo tarpu, D. K. tarp asmenų, kuriems neva buvo duotas Č. D. nurodymas veikti neteisėtai, nėra įvardijamas, kas leidžia daryti išvadą, jog pats teismas byloje taip ir neatrado objektyvių įrodymų ir konkrečių faktų, patvirtinančių, kad D. K. veikė vykdydamas Č. D. nurodymus.

138Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo R. S., nuteistųjų V. M., A. G. parodymų, kuriuose jie teigė, kad projektavimo ir statybos praktikoje kiekvienas didesnis statomas ar rekonstruojamas objektas negali apsieiti be papildomų darbų atlikimo. Papildomi darbai dažnai yra pradedami vykdyti, nors tam nebūna pritaręs užsakovas. Atitinkamai daugelyje statybų procesų yra susiklosčiusi protingumo principu pagrįsta praktika, kad užsakovas pritaria ir (ar) vykdo viešuosius pirkimus papildomiems darbams, kurie jau galėjo būti pradėti. Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir kitos nuostatos leidžia pirkti papildomus darbus iš to paties tiekėjo, tai yra iš to paties rangovo, kuris vykdo ar vykdė objekte pagrindinę rangos sutartį. Taip pat įstatymų leidėjas nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatęs perkančiųjų organizacijų pareigos nepirkti tokių papildomų darbų, kurie jau yra pradėti. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad aptariami papildomi darbai buvo pilnai baigti iki analizuotų D. K. veiksmų atlikimo. Net nevertinant aplinkybių, kada viena ar kita papildomų darbų dalis buvo faktiškai atlikta, bylos duomenys patvirtina, kad visi papildomi darbai nebuvo perduoti užsakovui iki 2010-06-23 ir 2010-06-30 viešųjų pirkimų komisijos posėdžių. Net jei vertinti, kad D. K. galėjo neva žinoti, jog konkretūs papildomi darbai buvo pradėti, viešųjų pirkimų komisija (tame tarpe ir D. K.), vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais, turėjo teisę vykdyti papildomų darbų pirkimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino šios aplinkybės ir nustatė, kad papildomų darbų pirkimas, nesvarbu kokioje statybos technologinio proceso baigtumo stadijoje jie (papildomi darbai) yra, traktuojamas kaip nusikalstama veika. Apeliantas aptardamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų sąvokų aiškinimą bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normas teigia, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad D. K. padarė nusikalstamas veikas konkrečiai nepasisakė, ką būtent pažeidė viešųjų pirkimų komisija, kodėl ji negalėjo priimti sprendimų dėl aptariamų papildomų darbų, kokia teisės akto norma buvo pažeista.

139Apeliantas aptardamas teisės normas dėl atliktų statybos darbų priėmimo perdavimo akto, taip pat pateikdamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009) teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį neįvertino aplinkybės, jog atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktai dėl papildomų stadiono darbų užsakovo ir rangovo buvo pasirašyti tik 2010 m rugpjūčio mėn. ir vėliau, tai yra iki 2010 m birželio mėnesį vykusių viešųjų pirkimų procedūrų jokie aktai dėl papildomų darbų nebuvo pasirašyti. Tai reiškia, kad šalims nesurašius ir nepasirašius darbų priėmimo-perdavimo akto, nei rangovas, nei užsakovas prieš minėtų darbų viešąjį pirkimą, tai yra prieš 2010-06-30 nebuvo konstatavę ir patvirtinę, kad atitinkami papildomi darbai miesto stadione buvo atlikti pilnai ir tinkamai.

140Apeliantas pateikdamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011) teigia, jog nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų komisija (atskiri jos nariai įskaitant D. K.) turėjo teisę spręsti dėl papildomų darbų įsigijimo, tačiau to pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino. Taip pat apeliantas teigia, jog jeigu nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų komisija būtų nepriėmusi aptariamų sprendimų, pareiga apmokėti atitinkamus papildomus darbus vis tiek būtų kilusi, bet tik būtų prarastos galimybės gauti reikalingą finansavimą. Taigi, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, šiuo atveju atliekant nuosprendyje nurodytus veiksmus ne tik, kad nebuvo padaryta jokia žala, bet buvo siekiama apginti viešąją interesą - pasinaudoti finansavimu, kad būtų užbaigtas visuomenei svarbus objektas.

141Apeliantas aptardamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. Nr.3K-3-416/2005, Nr.3K- 83/2008, Nr. 3K-3-505/2009, Nr. 3K-3-150/2010) teigia, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl neskelbtinų derybų būdo pasirinkimo galimybės, taip pat apygardos teismas be pagrindo atsisakė vertinti, kad nagrinėjami viešųjų pirkimų komisijos sprendimai buvo akivaizdžiai naudingi, jie ne tik sudarė sąlygas užbaigti itin svarbų objektą, darbai buvo nupirkti už rinkos kainą, derybų būdu gavus papildomas nuolaidas, bet ir realios alternatyvos pirkti iš kito tiekėjo nebuvo. Akivaizdu, kad joks naujas rangovas nebūtų galėjęs už protingą kainą atlikti ankstesnio rangovo darbus užbaigiančius papildomus darbus.

142Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad klastojant dokumentus fiktyviems viešųjų pirkimų konkursams pravesti D. K. veikė pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3-4 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 -4 punktuose numatytą prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus vadovautis Įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, taip pat pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3-8 punktų nuostatas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, tai yra lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo. Apeliantas aptardamas minėtų teisės normų nuostatas teigia, jog priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistojo D. K. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė aukščiau išdėstytų normų pažeidimu, kuriuose išdėstyti bendro pobūdžio valdymo principai. Apelianto manymu tokie bendro pobūdžio visuomenės ir valdymo principų pažeidimai nurodyti formaliai, jie hiperbolizuoja didelės neturtinės žalos faktą, tačiau nenurodo konkretaus pažeidimo, leidžiančio teismui pagrįstai ir argumentuotai konstatuoti, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, o ne koks nors kitos teisės pažeidimas, kuris gali būti ištaisomas drausmine tvarka. Apelianto teigimu, toks konstatavimas yra visiškai deklaratyvus, niekuo neparemtas ir negali būti laikomas didelės neturtinės žalos įrodymu, o kartu ir požymiu, būtinu vertinant D. K. veiką kaip nusikaltimą. Be to, jokie konkretūs D. K. tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai jam neinkriminuojami. Taigi, skundžiamame nuosprendyje D. K. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iš esmės nenustačius būtino šios nusikalstamos veikos pažymio - didelės žalos. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyti teiginiai dėl didelės žalos buvimo, negali būti pripažinti pagrįstais, nes kilę padariniai nurodyti tik deklaratyviai. O tokios frazės kaip „pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas“, „diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai“ yra neinformatyvios ir pripažįstamos subjektyvios teismo nuomonės išreiškimu, kilusių padarinių įvertinimu, kuris nuosprendyje nėra pagrįstas konkrečių bylos aplinkybių analize ir įtikinamais teisiniais motyvais. Nuteistajam inkriminuotų veiksmų atlikimu sukelti konkretūs padariniai privalėjo būti teismo įvertinti nurodant konkrečiai kiekvieno pažeidimo padarytą žalą valstybės valdymo tvarkai, valstybės institucijų ir pareigūnų autoritetui, pasitikėjimui valstybe, jos institucijomis ir tarnautojais, tačiau nuosprendyje padarytos žalos dydis ir jos reikšmingumas vertinamuoju aspektu nebuvo nagrinėjami. Valstybės tarnautojas, atlikdamas veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau tai yra tik formalioji jo veikos išraiška, nes ne bet koks valstybės tarnautojo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei ar valstybės institucijai. Pažymi, kad pagal teismų praktiką kaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti spėjimais ir prielaidomis, kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti įrodinėjamas savarankiškai, o ne preziumuojamas iš kitų bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, taip pat kritiškai vertinamas teismo teiginys, kad „veiksmai sukėlė labai didelį rezonansą visuomenėje“, nes teismas negalėjo būti kompetentingas tai įvertinti, juo labiau, kad tai nėra teisinis terminas ir tokios pasekmės nebuvo inkriminuotos bylos kaltinamajame akte. Be to, atgarsį visuomenėje sukėlė ne papildomų darbų pirkimas miesto stadione, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti veiksmai.

143Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje kaltinimai dėl BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo pareikšti darant išvadas, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn valstybės tarnautojai norminius teisės aktus pažeidė organizuodami papildomų statybos darbų viešuosius pirkimus ( - ) miesto stadiono objekte. Vertinat teismo nuosprendyje nurodytas D. K. veikas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl šių veikų būtų padaryta ne bet kokia, o didelė nematerialinė žala. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad: 1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; 2) byloje nėra nukentėjusiųjų; 3) nuteistojo D. K. veiksmai, atliekant ( - ) miesto stadiono papildomų darbų viešųjų pirkimų procedūras tikėtina pažeidžiant nustatytą tvarką nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje; 4) tomis veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; 5) negali būti konstatuota, jog veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi, nes buvo nukreipti tik į vieno objekto - miesto stadiono papildomų darbų nupirkimą; 6) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos K. T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/20, 2K-573/2012 apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nėra išdėstyti tinkami teisiniai argumentai, pagrindžiantys išvadas, kad nuteistojo D. K. veiksmais padarytos žalos valstybės interesams dydis pagrindžiamas būtinybe nuteistajam taikyti baudžiamąją atsakomybę. Taigi apelianto manymu, nesant pagrindo konstatuoti, jog skundžiamame nuosprendyje aprašomais veiksmais D. K. padarė didelę žalą valstybės interesams, juridiniams ar fiziniams asmenims, darytina išvada, kad nuteistojo D. K. veikose nėra BK 228 straipsnyje numatytų nusikaltimų požymių.

144Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų nutartyse Nr. 2K-50-648/2015, 2K-400/2011, 2K-328/2014 suformuota praktika, kadangi minėtose bylose nuteistųjų asmenų veika iš esmės skiriasi nuo D. K. veikos šioje baudžiamojoje byloje. Apeliantas aptardamas aukščiau paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių turinį teigia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertintus D. K. veiksmus visiškai nepagrįstai sugretino su visai kitomis situacijomis, kai atitinkami veiksmai (veikos) gali būti vertinami kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pažeidimai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė nelogišką išvadą, jog viešųjų pirkimų įforminimas, kai perkami realūs ir reikalingi darbai už rinkos kainą, nepadaroma apskritai jokia žala, o sukuriama pridėtinė vertė visai visuomenei, gali būti vertinami kaip nusikalstamos veikos. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padarytos jokios nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso.

145Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo bei priimti išteisinamąjį nuosprendį.

146Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punktą ir 3.1.8. punktą, kadangi nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Apeliantas pažymi, jog užsakovė ( - ) miesto savivaldybė dar 2009 metų rugpjūtį žinojo apie būtinų papildomų darbų reikalingumą ir buvo aiškiai išreiškusi valią vietoje informacinio tablo stadione sumontuoti TV ekraną. Šie faktai yra užfiksuoti 2009 m. vykusiuose gamybiniuose pasitarimuose. Kokiu būdu (viešųjų pirkimų ar kitokiu) ir kada vyko ar turėjo vykti šių papildomų darbų pirkimai apelianto teigimu jis nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nėra savivaldybės darbuotojas ir nedalyvauja statybų pirkimo procese. Kaip statinio statybos techninis prižiūrėtojas jis atsako už normatyvinę kokybę ir pagal techninės priežiūros sutartį sudarytą su ( - ) miesto savivaldybe, buvo atsakingas už techninę priežiūrą iki statybos užbaigimo stadione. Apie 2010 vykusių viešųjų pirkimų eigą papildomiems darbams pirkti ir apie jų rezultatus nebuvo ir neturėjo būti informuojamas, taip pat niekaip negalėjo patikrinti įvykusių viešųjų pirkimų teisėtumo ir neturėjo pareigos tai daryti, nes savivaldybės organizuojami ir vykdomi viešieji pirkimai nėra jo žinioje ir kompetencijoje. Apeliantas pažymi, jog priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jis su niekuo neaptarinėjo jokios savivaldybėje „susiklosčiusios situacijos“ ir apie ją nieko nežinojo. Minėta pirmosios instancijos teismo išvada nėra patvirtinta nei konkrečia bylos medžiaga, nei liudytojų ir kaltinamųjų (nuteistųjų, išteisintųjų) parodymais, nei jo kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo įstatymų reglamentuotomis pareigomis. Be to, kaip matyti iš informacijos gautos atliekant operatyvinius veiksmus nei vienas iš sekamų asmenų su apeliantu neaptarinėjo jokios „susiklosčiusios situacijos“, taip pat nepranešė apie organizuojamą viešųjų pirkimų konkursą, taip pat nieko klastoti ar atlikti kitokius neteisėtus veiksmus neprašė. Jis tik rūpinosi stadiono statybos technine priežiūra, kadangi yra atsakingas už statinio normatyvinę kokybę. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog iš byloje esančios operatyvinės medžiagos matyti, kad „spręsdami susiklosčiusią situaciją“ ( - ) miesto savivaldybės darbuotojai tarėsi tarpusavyje ir susirašinėjo su Viešųjų pirkimų tarnyba, ieškodami teisingo būdo atsiskaityti su UAB „( - )“ už papildomus darbus, tačiau su juo, A. G., niekas šiuo klausimu nesitarė, to neaptarinėjo, apie jokias pagrįstų įtarimų galinčias kelti aplinkybes, susijusias su galimu neteisėtu papildomų darbų pirkimu, jo neinformavo ir neprašė ką nors klastoti ar atlikti kitokius neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo išvados, neva jis ką nors žinojo apie vykusius viešuosius pirkimus papildomiems darbams ir jų eigą yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir nelogiški, nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis. Nors apeliantas nedalyvavo jokiuose viešųjų pirkimų etapuose, teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad jis tiksliai žinojo, kad įvyko būtent „fiktyvūs“ viešieji pirkimai.

147Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu atsižvelgęs į jo užimamas pareigas, nors jos niekaip nėra susijusios nei su viešaisiais pirkimais, nei su papildomų darbų pirkimu statybos procese. Teismas nepagrįstai sprendė, neva būdamas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju jis galėjo žinoti, ką ir kaip daro savivaldybės darbuotojai. Apeliantas cituodamas skundžiamo nuosprendžio ištrauką (t. 3, b.l. 152) teigia, jog jis iki baudžiamosios bylos nežinojo, kad 2010-08-10 sutartis Nr. ( - ), vienoje iš pažymų dėl atliktų darbų vertės savivaldybės darbuotojų galėjo būti sudaryta neteisėtai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis techninę priežiūrą vykdė visame objekte ir jokio papildomo techninės priežiūros susitarimo papildomiems darbams jis nesudarė. Dar 2009 metais savivaldybei gamybiniuose pasitarimuose apsisprendus dėl visų papildomų darbų atlikimo buvo atitinkamai koreguoti stadiono techninis ir darbo projektai, kuriais būtent jis ir vadovavosi statybos darbų eigoje įgyvendindamas techninę priežiūrą, kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.9. punktas. Pažymi, kad apeliantas būdamas statybos techniniu prižiūrėtoju atsako už statinio normatyvinę kokybę ir visos jo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ yra numatytos tam užtikrinti. Būtent šios kompetencijos ribose apeliantas ir pasirašė jam rangovo UAB „( - )“ pateiktus atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertę. Pažymi, kad STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.24. punktas nustato, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas pasirašo (vizuoja) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškai atliktus ir kai atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad šią savo pareigą atliko, nieko nežinodamas apie jokius galimus viešųjų pirkimų pažeidimus ar savivaldybės darbuotojų galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

148Apeliantas taip pat pažymi, jog pažymoje apie atliktų darbų vertę (t.3, b.l. 152) skliausteliuose esantis įrašas „2010-08-10 sutartį Nr. ( - )“, nepatvirtina aplinkybių apie daromą nusikaltimą ar ketinimą atlikti kokį neteisėtą veiksmą, kadangi jis, kaip statybos techninis prižiūrėtojas, neturi įgaliojimų tikrinti užsakovo (statytojo) ir rangovo tarpusavio susitarimų teisėtumo, todėl apeliantas nevertino šio skliausteliuose esančio įrašo pasirašydamas atliktų darbų aktus ir pažymas apie jų vertes. Apeliantas dar kartą pažymi, jog jis dar 2009 metais žinojo, kad ( - ) miesto savivaldybė numatė atlikti darbus nurodytus minėtose dokumentuos, ir šiuo tikslu buvo atlikti techninio ir darbo projekto pakeitimai, kuriais jis vadovavosi vykdydamas statinio techninio prižiūrėtojo funkcijas, žinojo, kad dokumentuose nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti, žinojo, kad dėl dokumentuose nurodytų darbų nenustatė normatyvinių ir kokybės atliktų darbų trūkumų, todėl vadovaudamasis statybos įmonių reglamentų reikalavimais, šiuos dokumentus vizavo savo parašu. Neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad ( - ) miesto savivaldybė apskritai nebūtų galėjusi pirkti papildomų darbų ir, kad būtų kaip nors pažeidusi viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus juos pirkdama. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis pasirašydamas atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertes, juose esančios eilutės „už 2010 m. 08 mėn.“ niekaip nesureikšmino, kadangi manė, kad tai yra šių dokumentų surašymo data, nes būtent rugpjūčio mėnesį šie dokumentai jam buvo pateikti sutikrinti pagal jo kompetenciją ir jokia kita dokumentų surašymo data juose nebuvo nurodyta. Įsitikinęs, kad visi dokumentuose nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, kad jie atlikti tinkamai ir kokybiškai, šiuos dokumentus apeliantas pasirašė. Kartu apeliantas pažymi, jog tikslų darbų atlikimo laiką fiksuoja ne atliktų darbų aktai ar pažymos apie jų vertę, o statybos darbų žurnalai, kuriuos jis tikrindavo vykdydamas techninę priežiūrą objekte. Tuo tarpu pagal pateiktus kaltinimus galima daryti išvadą, jog atliktų darbų aktuose ir pažymose apie jų vertes turėjo būti įrašyta eilutė „už 2010 m. 03 mėn.“, nes anot kaltinimo šie darbai buvo atlikti 2010 m. kovo mėnesį, tačiau jeigu tokia eilutė reikštų faktinį darbų atlikimo laiką, tai toks įrašas lygiai taip pat galėtų būti laikomas suklastotu, kadangi nurodyti papildomi darbai nebuvo atliekami vienu metu, dalis jų buvo atlikti dar 2009 metų rudenį. Anot apelianto statybos procese yra įprasta, kad atliktų darbų aktai yra surašomi vėliau, negu kad jie yra faktiškai atliekami. Atliktų darbų aktas gali fiksuoti darbų atlikimo laiką tik dalinai, tai yra darbai buvo rangovo baigti atlikti ne vėliau negu tokio dokumento surašymo laikas, o tikslų darbų atlikimo laiką galima rasti statybos darbų žurnale, kuris šiuo tikslu yra pildomas visų statybos darbų eigoje. Atliktų darbų akto teisinė reikšmė yra apskritai nesusijusi su darbų atlikimo laiku. Statybų techninis prižiūrėtojas atliktų darbų aktų nesurašinėja, negali jų surašyti už rangovą ar kitaip paskubinti jų parengimą. Rangovas, surašydamas atliktų darbų aktą deklaruoja, kad iki akto surašymo tinkamai atliko jame nurodytus darbus pagal jame nurodytus kiekius. Patikrinęs, ar atlikti darbai atitinka normatyvinius ir kokybės reikalavimus, ar rangovo deklaruoti darbų kiekiai atitinka faktiškai atliktus, šioje dalyje dokumentus savo parašu patvirtina ir apeliantas, tai yra A. G..

149Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų jam inkriminuoto bendrininkavimo su kaltinime nurodytais asmenimis požymių. Teismas ne tik nekonstatavo jo, kaip bendrininkų grupės nario funkcijos ir būtino dalyvavimo savivaldybės darbuotojams inkriminuoto piktnaudžiavimo padarymui, bet ir neatskleidė jo valinio tyčios turinio, tai yra žinojimo apie dalyvavimą tokioje veikoje, siekio suvienyti pastangas bendram nusikalstamam rezultatui pasiekti ir noro veikti kartu su kitais asmenimis buvimo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad apeliantas būtų kalbėjęs apie neteisėtus viešuosius pirkimus, apie „fiktyvių“ viešųjų pirkimų realizavimą ar apie neteisingos datos nurodymą ar patvirtinimą dokumentuose. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas tas pačias aplinkybes vertino skirtingai, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra prieštaringas ir nelogiškas. Pažymi, jog apygardos teismas išteisindamas V. R. ir D. O. nurodė, kad jiems „...nėra inkriminuojama, kad jie veiktų bendrininkų grupė su kitais asmenimis ar paprašyti kitų asmenų...“. Tuo tarpu, konstatuojant tai, kad apeliantas jam inkriminuotas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe pakako fakto, jog jam bendrininkavimas buvo inkriminuotas pateiktuose kaltinimuose, nors tai nebuvo pagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis ar asmenų parodymais. Šiuo atveju teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, nors išteisindamas V. R. pripažino, kad negali būti pažeistas aukščiau paminėtas principas.

150Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jį motyvavo tuo, kad atliktų darbų aktas fiksuoja ir darbų atlikimo laiką, tai yra kada jie buvo atlikti, todėl apeliantas suprato arba turėjo suprasti, kad eilutė „... už 2010 m. 08 mėn...“ yra suklastota. Tuo tarpu, teismas V. R. ir D. O. priimdamas išteisinamuosius nuosprendžius vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, kad „atliktų darbų aktas iš esmės skirtas patvirtinti atliktus darbus ir trūkumų nebuvimą ir kad darbai jau yra atlikti“, todėl minėti asmenys nurodyto įrašo negalėjo vertinti kaip suklastoto. Taigi, teismas vienu atveju, tai yra išteisindamas V. R. ir D. O., dėl to paties įrašo, konstatavo, jog byloje nėra duomenų kategoriškai patvirtinančių, kad jie neteisingą datą (analogišką eilutę „už 2010 m. 08 mėn.) dokumentuose nurodė ir dokumentus pasirašė išimtinai tikslu nurodyti šiuose dokumentuose, kad darbai atlikti būtent 2010 m. rugpjūčio mėn., tuo tarpu kitu atveju, objektyviai tokio paties buvimą apelianto atžvilgiu vertino visiškai priešingai, nors jis neturėjo ir negalėjo turėti jokio motyvo ir tikslo tai daryti. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino inkriminuojamų veikų subjektyviosios pusės, o tiesiog deklaratyviai konstatavo apelianto neva visišką ir sąmoningą prisidėjimą prie inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Šią išvadą teismas priėmė nesivadovaudamas byloje esančiais objektyviais įrodymais ir pripažindamas jo kaltę, nepagrįstai nevertindamas jo kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo įgaliojimų ir kompetencijos, paneigiančios tokias deklaratyvias teismo išvadas. Apelianto teigimu, jo veikoje nėra inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių, kadangi apie galimus teisės pažeidimus, kurie yra inkriminuojami savivaldybės darbuotojams jis nieko nežinojo ir negalėjo žinoti.

151Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio dalis dėl priimto išteisinamojo nuosprendžio neskundžiama.

152Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas nustatė, kad jis klastojo ir panaudojo suklastotus skirtingus oficialius dokumentus, sudarant sutartis dėl papildomų darbų pirkimo ir atlikimo, ir papildomos įrangos pirkimo ir montavimo tarp ( - ) miesto savivaldybės ir UAB „( - )“. Taip pat apygardos teismas nustatė, jog kaltinimuose nurodytų dokumentų klastojimas pasireiškė tuo, kad atlikti papildomi darbai buvo vertinami kaip savavališki, nes jie nebuvo numatyti sutartyje dėl ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos tarp UAB „( - )“ ir ( - ) miesto savivaldybės ir taip pat, kad šie minėti dokumentai yra paruošti, pasirašyti ir pateikti 2010 m. rugpjūčio mėn. gerokai vėliau po to, kai minėti papildomi darbai ir TV ekrano pirkimo ir sumontavimo darbai buvo faktiškai atlikti, tai yra 2009 m. rudenį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog siauras formalus dokumentų klastojimo traktavimas šiuo atveju negalimas, nes teismas išeina iš savo kompetencijos ribos spręsdamas dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, kylančių iš statybinės rangos sutarties įgyvendinimo ir neatsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, liudytojas stadiono rekonstrukcijos projekto vadovas R. S. nurodė, kad atliekant rekonstrukcijos darbus buvo rengiami gamybiniai pasitarimai, kuriuose buvo aptarinėjami projekto pakeitimai, kuriuos siūlė arba užsakovo atstovai, arba atsižvelgiant į vykdomo projekto specifiką iškildavo būtinybė atlikti sutartyje nenumatytus darbus. Visi šie pasitarimai ir pasiūlymai buvo protokoluojami ir suderinti su užsakovu - ( - ) sporto rekreacijos centro atstovu. Taip pat užsakovo atstovas liudytojas E. M. teisme patvirtino, kad ir dėl tablo pakeitimo buvo tariamasi su Lietuvos futbolo ir lengvosios atletikos federacijomis. Taigi, papildomi darbai ir TV video ekrano įrengimas buvo būtini, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys apie darbų savavališkumą yra visiškai nepagristas.

153Apelianto manymu, nei įstatymo reikalavimais, nei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad visų kaltinimuose nurodytų darbų pridavimo data - 2010 m. rugpjūčio mėn. yra suklastota. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas išteisino dėl TV tablo įrengimo UAB „( - )“ ir jos vadovą D. O. bei UAB „( - )“ ir jos darbų vadovą V. R., todėl mano, kad minėtų asmenų parodymai teismui nekėlė jokių abejonių. Apeliantas aptardamas minėtų liudytojų parodymus, taip pat nurodydamas tai, kad visi kaltinimuose nurodyti darbai buvo surašyti statybos žurnale, buvo aktuojami ir pateikiami bei įtraukti į darbų atlikimo aktą ir už juos buvo apmokėta, teigia, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja teismo išvadomis, kad iš esmės visi darbai buvo atlikti 2009 m. rudenį. Be to, ne apeliantas, tai yra V. M., kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje savo kompiuteriu paruošė darbų atlikimo aktą, o tai padarė UAB „( - )“ gamybos skyriaus darbuotoja R. V.. Liudytoja tai patvirtino teismo posėdyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai kaltinimus grindė operatyvinėmis priemonėmis gautais duomenimis, kadangi stadionas buvo stebimas labai trumpą laiko tarpą, be to, dalis stebėjimų vyko pietų pertraukos metu. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog visas stadionas valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti jau 2010-07-16 aktu Nr. ( - ) ir jame jokie darbai negalėjo būti vykdomi, todėl minėti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai nuo 2010-08-10 iki 2010-06-10 (viso 10 protokolų) iš viso neturi įrodomosios reikšmės.

154Apelianto teigimu, darbų atlikimo akto surašymas ar jo sudarymo ir pasirašymo terminai nėra įstatymo apibrėžti (Lietuvos Respublikos CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, taip pat į byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliantas daro išvadą, jog darbų užbaigimas ir jų priėmimas nėra tas pats, nes užsakovas darbus turi priimti, o tai gali užtrukti ir ilgiau. Nuo to momento pareiga pasirašyti aktą po priėmimo, kuris apelianto teigimu vertintinas kaip užsakovo sužinojimo apie darbų atlikimą momentas, pereina užsakovui. Apeliantas pažymi, jog šiuo atveju vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais darbų akto data – 2010 m. rugpjūčio mėn. turi būti laikoma darbų priėmimo iš užsakovo pusės data, todėl jokių dokumentų jis neklastojo ir nėra jo kaltė dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalį.

155Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas taip pat nepagrįstai pripažintas kaltu padėjus ( - ) savivaldybės darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba, teikiant jiems priemonę - suklastotą tikrą dokumentą apie atliktus darbus vien dėl to, kad minėtas dokumentas nėra suklastotas. Taip pat teismas konstatavo, jog apeliantas, tai yra V. M., kaip ir G. K., E. B., A. G. žinojo, kad vykdomi viešųjų pirkimų konkursai yra fiktyvūs. Apelianto teigimu, tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis prielaidomis, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog jis žinojo apie konkursų organizavimą po darbų atlikimo ir, kad konkursai yra fiktyvus. Apeliantas aptardamas operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotą informaciją teigia, kad minėtuose pokalbiuose nėra užfiksuota, kad jis su kaltinimuose nurodytais valstybės tarnautojais būtų kalbėjęs apie konkurso organizavimą ir vykdymą. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas suvokė, kad kaltinimuose nurodytiems konkursams paruošti, pravesti ir realizuoti valstybės tarnautojai elgiasi pažeidžiant valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat, kad jis suvokė, kad tokiais veiksmais bus padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir savivaldybei, tai yra teismas padarė išvadą, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis nėra valstybės tarnautojas, tai pat nėra teisininkas, todėl nežino teisės aktų reglamentuojančių valstybės tarnautojų darbą, jis yra statybininkas ir teisės aktus išmano tik tiek, kiek tai susiję su jo atliekamomis pareigomis. Todėl apelianto pripažinimas kaltu padėjus valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba yra deklaratyvus, nemotyvuotas ir neįrodytas. Be to, negalima priimti apkaltinamąjį nuosprendį vadovaujantis prielaidomis.

156Nuteistasis G. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti.

157Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas apeliantui inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo pagal į BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo nustatyta, jog piktnaudžiaujant tarnyba buvo siekiama turtinės ar kitokios naudos, taip pat apeliantui inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo padaryta didelė žala, tai yra šiuo atveju apygardos teismas nepripažino, kad klastojant dokumentus buvo padaryta didelė žala. Apelianto teigimu, iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas pripažįsta nustatytomis aplinkybėmis, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo vykdydamas viešuosius pirkimus ir tuos veiksmus teismas kvalifikuoja kaip piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą, tai yra kaip idealiąją nusikaltimų sutaptį. Apeliantas pažymi, jog BK 300 straipsnio 3 dalies kvalifikuojantis požymis yra „...padaryta didelė žala...“, o BK 228 straipsnio 1 dalyje kvalifikuojantis požymis yra „...jeigu dėl to didelės žalos patyrė...“, nurodyti nusikalstamų veikų kvalifikuojantys požymiai apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Tuo tarpu apygardos teismas kvalifikuodamas apelianto veiką pagal BK 300 straipsnį nepripažino didelės žalos buvimo, o kvalifikuodamas veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pripažino didelės žalos buvimą, nors yra idealioji nusikaltimo sutaptis. Taigi, apelianto manymu šiuo atveju teismas buvo nenuoseklus taikydamas materialinės teisės normas, tai yra teismas pagrįstai nepripažindamas didelės žalos buvimą pagal BK 300 straipsnį, negalėjo pripažinti, kad didelė žala buvo padaryta veikoje, numatytoje BK 228 straipsnio 1 dalyje.

158Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio kaltės nustatymui, buvo įvertinti ne visi įrodymai bei iškraipyta jų esmė, neanalizuota jų visuma, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, dėl ko padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tai yra buvo neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Taip pat pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes ir tuo buvo pažeistas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

159Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2010, 2K-608/2010, 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 teigia, kad kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, taip pat nuteistasis teigi, jog net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama, tai yra veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, o tokiu atveju jeigu dokumente įrašyti ne visai tikrovę atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis klastojant dokumentus ir juos panaudojant veikė tiesiogine tyčia, taip pat nesutinka, kad ( - ) savivaldybės dokumentai buvo suklastoti.

160Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad atliekant ( - ) stadiono rekonstrukcijos darbus, atsirado būtinumas atlikti papildomus darbus už 429553,33 Lt sumą. Minėta pinigų suma pateiktuose kaltinimuose buvo inkriminuota kaip turto iššvaistymas ir, kad tuo buvo padaryta didelė žala, tačiau teismas pagrįstai nepripažino, jog buvo padaryta nusikalstama veika – turto iššvaistymas. Ši turtinė žala taip pat buvo siejama ir kvalifikuojant veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

161Apeliantas pažymi, jog papildomų darbų atlikimo būtinumas buvo svarstytas gamybiniuose pasitarimuose. 2009-12-23 įvyko ( - ) savivaldybės komisijos posėdis, kuris nutarė pritarti papildomų darbų reikalingumui ir įforminti darbus sutartyje numatyta tvarka. Taip pat ( - ) miesto savivaldybė nusiuntė UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B. raštą „Dėl papildomų darbų atlikimo“, kuriame konstatuota, kad darbai reikalingi ir bus apmokėti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2009 metų pabaigoje ( - ) savivaldybei jau buvo žinoma, kad iškilo poreikis papildomiems darbams ir su UAB „( - )“ buvęs administracijos vadovas L. P. buvo sutaręs apie šių darbų atlikimą. Tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos CK 1.71 straipsniui, kuriame numatyta, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu. Tačiau apeliantas pažymi, kad toks sandoris prieštaravo Viešųjų pirkimų įstatyme numatytoms procedūroms. Atkreipia dėmesį į tai, jog tuo metu apeliantas savivaldybėje nedirbo, o pradėjo dirbti tik vėliau, kai tarp savivaldybės ir UAB „( - )“ jau buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir savivaldybė jau buvo įsipareigojusi priimti darbus ir už juos apmokėti. Tačiau minėtų aplinkybių teismas neanalizavo ir jų nevertino, nors jos turi esminę reikšmę veikos kvalifikavimui.

162Apeliantas nurodo, jog teismas pagrįstai pripažino, kad 2010-04-14 ( - ) meras Č. D. jam pranešė, kad stadione padaryti papildomi darbai, tačiau nėra įformintas jų pirkimas. Taip pat Č. D. pasakė, kad darbus statybininkai žada baigti per mėnesį. Tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad visi darbai buvo baigti 2010 metų kovo mėnesį. Be to, teismas darbų baigimo laiką grindžia prieštaringais kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, kurie nėra konkretūs, todėl apeliantas abejoja tokia teismo išvada. Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad statybų eiga kasdien fiksuojama Statybos darbų atlikimo žurnale. Teisme buvo apžiūrėtas 2009 metų Statybos žurnalas, tačiau jame įrašų apie ankščiau minėtų papildomų darbų atlikimą nerasta, o 2010 metų Statybos darbų atlikimo žurnalas ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo išimtas, tačiau teismui nepateiktas ir prarastas. Kartu pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, jo kaltė turi būti pagrįsta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl darbų užbaigimo laiko daroma tik prielaida, kad darbai buvo baigti 2010 m. kovo mėnesį. Šiuo atveju darbų užbaigimo laiko nustatymas yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Nenustačius darbų baigtumo momento, teismas negalėjo konstatuoti fakto kas buvo perkama, tai yra ar buvo daromi viešieji pirkimai dėl darbų ar dėl daikto. Nustatant darbų baigimą, pagrindinę reikšmę turi faktas nuo kada įstatymas ir poįstatyminiai aktai reglamentuoja darbų pabaigimą. Teismas šiuo kriterijumi nesivadovavo ir padarė klaidingas išvadas. Apeliantas aptardamas Statybos techninio reglamento STR 1-08:2002 7 dalį bei Lietuvos Respublikos CK 6.662 straipsnį nurodo, jog organizuojamų viešųjų pirkimų posėdžio metu bei sutarties pasirašymo metu, darbų priėmimo aktas nebuvo surašytas, todėl pripažįstama, kad darbai nebuvo atlikti. Tokiu būdu teismo išvada, kad buvo perkami atlikti darbai neatitinka teisinio vertinimo. Todėl ( - ) miesto savivaldybės darbuotojai tinkamai įformino darbų pirkimo dokumentus. Tuo tarpu teismas nuosprendyje visą dėmesį skyrė abejotinam statybos darbų atlikimo laiko nustatymui, o nekreipė dėmesio į tai, kaip teisiškai yra įforminamas darbų atlikimas. Taip pat byloje yra sutarčių derinimo lapai, kuriuose tarpe kitų specialistų yra ir ( - ) savivaldybės teisės skyriaus juristo, kuris atsakingas už sutarčių teisėtumą parašas. Byloje buvo nustatyta, kad paskutinis ant dokumentų derinimo lapų pasirašo administracijos direktorius, tai yra apeliantas. Minėti dokumentai patvirtina, kad jis ir kiti iškilusią teisinę problemą dėl sutarčių papildomiems darbams pirkti sprendė tinkamai ir aukščiau minėti įrodymai patvirtina tai, kad nebuvo sąmoningo melagingų žinių įrašymo į savivaldybės procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu buvo rengiamos sutartys. Jis buvo įsitikinęs, kad tik tokiu būdu galima ištaisyti ankstesnio administracijos vadovo darbo klaidas. Teismas šių įrodymu nevertino, dėl jų nuosprendyje nepasisakė, susidariusios situacijos Statybos techninio reglamento nevertino ir padarė išvadas, kurios neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Tuo tarpu visi savivaldybės darbuotojų veiksmai, tame tarpe ir jo, buvo nukreipti ne į dokumentų klastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, o į gamybos metu iškilusios teisinės problemos sprendimą. Nesant jo veiksmuose tiesioginės tyčios, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas. Tyčios nebuvimą patvirtina ir slapta įrašyti gamybinio pasitarimo pokalbiai, kurie vyko mero kabinete. Niekur ir niekas nekalba apie dokumentų klastojimą.

163Tai pat teismas nepagrįstai ( - ) savivaldybės vadovus, statybos skyriaus darbuotojus, ūkinių subjektų darbuotojus pripažino kaip veikusius bendrininkų grupe, kurios organizatoriumi pripažino merą Č. D.. Teismas nepagrindė nuosprendyje, jog minėti asmenys turėjo tikslą daryti nusikalstamą veiką. Todėl skundžiamas nuosprendis yra ydingas ir keistinas. Be to, teismas vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, kurios numatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

164Apeliantas pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012) teigia, kad nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirčiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą atkreipė dėmesį į didelės žalos požymio nustatymo ir motyvavimo svarbą piktnaudžiavimo bylose. Šis požymis, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Taip pat apeliantas aptardamas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio sudėtį nurodo, kad nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas. Tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje tik deklaratyviai nurodė didelės neturtinės žalos požymius, neįvardindamas nei vieno konstitucijos saugomo intereso, kurį jis būtų pažeidęs ir kurį būtų galima laikyti didelės žalos padarymu. Apelianto manymu, teismas nuosprendyje turėjo pagrįsti kokius jo konkrečius veiksmus jis priskiria pakenkimu valstybei, jos autoritetui, o kokius veiksmus priskiria pakenkimu ( - ) miesto savivaldybei.

165Apeliantas pažymi, jog jis dėl didelės vertės piniginių lėšų išvaistymo skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas, tačiau teismas vis tik pripažino jį kaltu dėl didelės neturtinės žalos padarymo. Tačiau teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neįsigilino į tai, kad pagal buvusią situacija savivaldybei būtų tekę grąžinti į Europos fondus 5 000 000 Lt, dėl to, kad laiku nebūtų pabaigti darbai. Apelianto teigimu, priešingai nei konstatavo teismas, šiuo atveju buvo pastatytas naujas stadionas ir išvengta didelių nuostolių, bylinėjimosi išlaidų, todėl negalima pripažinti, kad jo atlikti veiksmai buvo kenksmingi. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-512/2004). Šiuo atveju sutikus su nuosprendyje nurodytu padarytu pažeidimu, kuris savivaldybei nesukėlė turtinių pasekmių, teismas turėjo svarstyti klausimą dėl atsakomybės rūšies (pvz. administracinės atsakomybės . pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnį). Apeliantas skunde pateikdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų analizę nurodo, kad netinkamas įstatymo supratimas ir jo taikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

166Taigi, apeliantas, remdamasis išdėstytais argumentais, teigia, jog teismo nuosprendis nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra išsamiai ir logiškai motyvuotas, o padarytos išvados apie didelę žalą prieštarauja teismų praktikai. Taip pat teismas be pagrindo padarė išvadą, kad jis vykdydamas Č. D. nusikalstamus nurodymus, veikė bendrininkų grupe. Šiuo atveju teismas neatskyrė mero, kaip politiko funkcijų nuo savivaldybės administracijos vadovo ir darbuotojų funkcijų. Pokalbiai apie gamybos reikalus nėra tapatūs pokalbiams apie nusikaltimų darymą. Teismas vertindamas įrodymus nebuvo objektyvus ir nešališkas. ( - ) savivaldybės darbuotojų rengti ir jo pasirašyti dokumentai buvo pagrįsti ir teisėti, tačiau juos taikant, dėl profesinio nepatyrimo ir praktikos nebuvimo, atsirado procedūriniai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, o tai negali būti traktuojama ir vertinama, kaip piktnaudžiavimas tarnyba.

167Nuteistoji R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

168Apeliantė cituodama bei aptardama konkrečias skundžiamo nuosprendžio ištraukas teigia, jog su jomis nesutinka, kadangi jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantė pažymi, jog ji baudžiamojoje byloje davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, kurios jai buvo žinomos. Stadiono statybos klausimais ji nesidomėjo ir pagal savo tarnybines funkcijas neprivalėjo to daryti. Ji dalyvavo dviejuose pasitarimuose mero kabinete, kur buvo kalbama apie stadiono statybos baigiamuosius darbus, tačiau konkreti informacija nebuvo teikiama, tai pat nebuvo priimami kažkokie konkretūs sprendimai. Dviejų sutarčių derinimo projektų lapuose pasirašė būdama įsitikinusi, kad jame nėra neatitinkančių tikrovės duomenų, nes jį jau buvo pasirašę kompetentingi savivaldybės valdininkai, tarp jų - teisininkas. Pažymi, kad nuosprendyje be konkrečios byloje nustatytų aplinkybių analizės konstatuota, kad jos parodymai „yra neteisingi ir paneigiami operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais“, tačiau apeliantės teigimu, būtent operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kuriais remiasi teismas, užfiksuoti duomenys patvirtina jos parodymus. Apeliantė aptardama operatyvinių veiksmų atlikimo 2010-07-02 protokole Nr. ( - ) užfiksuotus pokalbius nurodo, jog šiame pokalbyje nebuvo aptariami kokie nors neteisėti ar nusikalstami savivaldybės vadovų, savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai, iš esmės pokalbio temą formavo kompetentingų asmenų (mero, administracijos direktoriaus, statybų skyriaus vedėjo, investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės), gerai informuotų apie stadiono rekonstrukcijos darbų eigą ir nesklandumus, nuomonės. Ji neturėjo daug informacijos dėl susiklosčiusios padėties, todėl jos pasisakymai iš esmės pokalbio neįtakojo. Taip pat apeliantė aptardama operatyvinių veiksmų atlikimo 2010-07-02 protokole Nr. ( - )užfiksuotus pokalbius nurodo, jog šio pokalbio metu ji išsakė nuomonę dėl informacijos apie stadiono rekonstrukcijos darbų pirkimą, išsakė abejones dėl darbų finansavimo, įspėjo dėl neleistinumo elgtis neteisėtai, išreiškė nepasitenkinimą Č. D. elgesiu. Kaip ir aukščiau nurodė, šio pokalbio metu nebuvo priimti kokie nors konkretūs sprendimai, ji negavo jokių nurodymų dėl savo tarnybinės veiklos, taip pat nepareiškė sutikimo su kokiu nors konkrečiu pasiūlymu neteisėtai ar nusikalstamai elgtis. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog nurodytų operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turinys patvirtina būtent jos parodymus apie tai, kad apie stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų atlikimo faktą ji nieko konkrečiai nežinojo, jos turima informacija buvo bendro pobūdžio. Be to, jai nebuvo žinomos 2009-03-03 rangos sutarties Nr. ( - )surašymo aplinkybės, sąlygos bei turinys, jos vykdymo konkreti eiga, todėl teismo išvada, jog „šių faktų konkretų žinojimą patvirtina jau minėtas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, patvirtinantys, kad R. R. dalyvavo pokalbiuose 2010-06-04 ir 2010-06-10“, yra deklaratyvi, padaryta neišdėstant operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotos informacijos turinio, jos neanalizuojant ir nevertinant. Pažymi, kad Sutarties projekto derinimo lapus Nr. ( - ), Nr. ( - ) ji pasirašė tik esant kitų svarbių savivaldybės administracijos padalinių darbuotojų parašams. Be to, byloje yra duomenys, jog 2010-07-10 buvo pasirašytas ( - ) miesto stadiono ( - ) ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos Darbų užbaigimo aktas, kuriame konstatuota, kad pagal Statybos rangos sutartį Nr. ( - ), pasirašytą 2009-03-03 atlikti darbai atitinka projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimus. 2010-07-16 buvo pasirašytas Rekonstruoto objekto „( - ) miesto stadionas su futbolo aikšte ir lengvosios atletikos sektoriais, antras etapas“ pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Jos tarnybinė veikla neįtakojo šių neabejotinai svarbių dokumentų pasirašymo ir ji neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu. Tai taip pat reiškia, kad ji neturėjo pagrindo suabejoti stadiono rekonstrukcijos darbų proceso teisėtumu.

169Apeliantė nurodo, jog teismas pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies buvimo jos veiksmuose neanalizavo ir iš viso nevertino Sutarties projekto derinimo lapų Nr. ( - ), Nr. ( - )teisinės paskirties ir reikšmės, nenurodė - pagal kokius konkrečius vertinimo kriterijus šie lapai priskirtini prie dokumentų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje. Taip pat teismas nenurodė jokio teisės akto įpareigojančio ją įrašyti į Sutarčių Nr. ( - ), Nr. ( - )skiltį „Pastabos apie sutartis projektą“ pastabas apie darbų atlikimą. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, jog ji minėtas Sutartis suklastojo ir jas panaudojo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kai nustatoma, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Apeliantės teigimu, būtent šio požymio jos veikoje nebuvo. Apeliantės manymu, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti visi asmenys, pasirašę Sutarties projekto derinimo lapus Nr. ( - ), Nr. ( - ), taip pat aktyviai dalyvavę pokalbiuose, užfiksuotuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose. Toks baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra teisingas ir yra šališkas bei neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatų.

170Apeliantė cituodama nuosprendžio motyvus dėl jos kaltės pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį nurodo, jog teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi byloje, nėra jokių duomenų apie tai, kad ji organizavo, paruošė ir pravedė du fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus. Be to, toks kaltinimas jai net nebuvo pateiktas, tokie jos veiksmai nenurodyti nuosprendyje konstatuotoje jos veikoje. Taip pat ji nebuvo kaltinama tuo, kad ji klastojo „dokumentus fiktyviems viešųjų pirkimams paruošti, pranešti ir realizuoti“. Apeliantė pažymi, jog ji neįtakojo ir negalėjo įtakoti, jai nebuvo nieko žinoma apie viešųjų pirkimų komisijos darbą, tokios jos veikos įrodymai nepateikti ir nuosprendyje. Taip pat ji nebuvo gavusi jokių su byla susijusių Č. D. nurodymų ir jų nevykdė. Todėl apibendrintai grupės asmenų padarytų veiksmų įvertinimas nusikalstamais, neįvertinus konkretaus asmens, šiuo atveju apeliantės, padarytosios veikos visų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalies sudėties požymių požiūriu, nėra teisėtas ir pagrįstas. Toks pats kiekvieno kaltinamojo padarytosios veikos vertinimo kriterijus turi būti taikomas ir apibrėžiant valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pobūdį bei apimtį, taip pat nustatant didelės žalos, kurią patyrė valstybė, statusą, mąstą bei turinį. Nuosprendyje didelės žalos valstybei konstatavimas grindžiamas deklaratyviais, teoriniais teiginiais, iš esmės nevertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Taigi, todėl ir skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

171Nuteistoji J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nebuvo padarytos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.

172Apeliantė pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad ji suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus: 2010-06-11 paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11 bei sutarties Nr. ( - ) projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Apeliantė nurodo, jog ji su tokia teismo išvada, kad jos paruošti dokumentų projektai bei ruošiniai yra tikri dokumentai nesutinka, kadangi pagal BK 300 straipsnio 1 dalies dispoziciją pagrindinės būtinos sąlygos baudžiamajai atsakomybei kilti yra netikro dokumento pagaminimas ar tikro dokumento suklastojimas, jų panaudojimas ar realizavimas. Šioje byloje kyla klausimas ar ji 2010 m. birželio mėn. 10-11 d., laikinai pavaduodama savo atostogaujančią kolegę M. A. ir vykdydama teisėtus bei privalomus jai ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo L. P. nurodymus bei paruošusi paraiškos dėl TV video ekrano pirkimo projektą bei sutarčių Nr. ( - )ir Nr. ( - ) su šių sutarčių derinimo lapais, projektus, suklastojo tikrą dokumentą, tai yra kyla klausimas ar šių savivaldybės standartinių dokumentų projektai ar ruošiniai yra priskirtini prie tikrų dokumentų ir ar tokie dokumentai yra šios nusikalstamos veikos dalykas.

173Apeliaciniame skunde apeliantė pateikdama nuorodas į Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 d. įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 2 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu patvirtintas „Dokumentų rengimo taisykles“, ( - ) miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 d. sprendimu Nr. T-l 89 patvirtintą „( - ) miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo tvarkos aprašą“, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, Nr. 2K-515/2006, Nr. 2K- 16/2010) teigia, jog Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas, tai yra rašytinis aktas laikytinas dokumentu, jeigu jis įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, suteikia tam tikras teise ir pareigas ir turi visus reikalaujamus rekvizitus, tame tarpe ir parašą bei anspaudą. Kol nėra visų rekvizitų, dokumentas neįtvirtina jokios juridinę reikšmę turinčios informacijos. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog ji 2010 m. birželio 10-11 d., pavaduodama atostogaujančią kolegę M. A. ir vykdydama teisėtus bei privalomus ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo L. P. nurodymus paruošė paraiškos dėl TV video ekrano pirkimo projektą bei sutarčių Nr. ( - )ir Nr. ( - ) su derinimo lapais, projektus, tai yra ji atliko formalų techninį darbą - paruošė standartinių savivaldybės dokumentų projektus bei ruošinius, kurie neturi jokios juridinės galios ir kurie savo turiniu bei prasme negali būti priskirti prie tikrų dokumentų. Be to, 2010-06-10 dienos data surašytos paraiškos dėl papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo projektas buvo surašytas ne jos, o Statybos skyriaus vedėjo S. S. vardu, o ji šios paraiškos projekte pagal raštvedybos taisykles buvo nurodyta tik kaip šio rašto rengėja. Šis paruoštas paraiškos projektas suderinimui ir pasirašymui kitą dieną buvo perduotas Statybos skyriaus vedėjui S. S.. Tačiau be Statybos skyriaus vedėjo S. S. parašo ši paraiška neturėjo jokios juridinės galios, o ar ji yra tinkama ir ar ją galima pasirašyti sprendė tik Statybos skyriaus vedėjas S. S.. Lygiai tas pats buvo ir su sutarčių Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kuriomis buvo numatoma pirkti papildomus statybos darbus bei TV video ekraną, projektais bei šių sutarčių projektų derinimo lapais. Šių sutarčių projektai bei sutarčių projektų derinimo lapai buvo paruošti pagal tipines savivaldybėje naudojamas statybos rangos sutartis, kuriose netgi nebuvo nurodytas konkretus rangovas, atitinkamų darbų ar prekių specifikacijos bei kainos. Apeliantės teigimu, tokie sutarčių projektai bei sutarčių projektų derinimo lapai nėra laikytini oficialiais dokumentais, kol nustatyta tvarka jie nėra suderinti ir pasirašyti. Sutarčių derinimo bei pasirašymo tvarka yra griežtai reglamentuota ( - ) miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 d. sprendimu Nr. ( - ) patvirtintame „( - ) miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo tvarkos apraše“, todėl tik pagal šio aprašo nustatytą tvarką, atitinkamiems savivaldybės skyrių atsakingiems darbuotojams savo parašu sutarties projekto derinimo lape suderinus sutarties projektą ir šią sutartį oficialiai pasirašius, ji tampa tikru dokumentu, o iki to tai yra tik savivaldybės lokalinio dokumento projektas, kuris neturi jokios juridinės galios ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Taigi, apeliantė vykdydama savo tarnybines funkcijas paruošė standartinių savivaldybės dokumentų projektus, kurie neturi jokios juridinės galios ir negali būti priskirti prie tikrų dokumentų. Todėl taip pat negali būti pripažįstami BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos. Tuo tarpu jos paruošti paraiškos dėl TV video ekrano pirkimo bei sutarčių Nr. ( - )ir Nr. ( - )su derinimo lapais projektai, neturėjo jokios juridinės galios ir kurie savo turiniu bei prasme nesukūrė jokių teisių ir pareigų bei neįtvirtino jokių juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, todėl jie negali būti priskirti prie tikrų dokumentų.

174Apeliantė taip pat nurodo, jog baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Tuo tarpu jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, tai yra negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, nebuvo požymių, kurie darytų jos veiką pavojingą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos K. T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-161/2012).

175Nuteistosios nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas šioje byloje jos atžvilgiu neteisingai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies dispoziciją bei neteisingai atskleidė dokumento sampratą bei jo požymius. Teismas visiškai nepagrįstai jos paruoštus dokumentų projektus, kurie neturi jokios juridinės galios ir kurie nesukelia jokių juridinių pasekmių bei kuriose nebuvo jokios juridinę reikšmę turinčios informacijos, ir šiuos jos ruoštų dokumentų ruošinius priskyrė prie tikrų dokumentų sąvokos. Todėl mano, kad jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies sudėties, todėl dėl minėtos veikos ji turi būti išteisinta.

176Apeliantė pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad tiek ji, tiek kiti nuteistieji, būdami valstybės tarnautojais, piktnaudžiavo tarnyba. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad ji ir kiti kaltinamieji (nuteistieji) būdami valstybės tarnautojais, organizavo, paruošė ir pravedė du fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus, kuriems organizuoti, paruošti ir pravesti klastojo tikrus dokumentus ir naudojo suklastotus tikrus dokumentus, tame tarpe ir jos paruošus dokumentus: 2010-06-10 paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11 bei sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Taigi, teismas jos piktnaudžiavimą tarnyba sieja su tikrų dokumentų suklastojimu ir panaudojimu. Atsižvelgdama į tai, apeliantė daro išvadą, jog jeigu nebūtų buvę tikrų dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo, tai nebūtų buvę ir piktnaudžiavimo tarnyba. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog ji savo apeliaciniame skunde jau pasisakė dėl jos nepagrįsto kaltinimo tikrų dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu, todėl nesant jos veiksmuose BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, negali būti ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Pagal skundžiamą teismo nuosprendį analogiški, tai yra tie patys, jos veiksmai yra laikomi tiek piktnaudžiavimu tarnyba, tiek tikrų dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu, nors iš esmės tai yra visiškai skirtingos nusikalstamos veikos, reikalaujančios skirtingų faktų įrodinėjimą ir kurioms netaikytina idealioji sutaptis.

177Nuteistoji pažymi, jog netgi nesiejant abiejų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų jos veiksmuose nebuvo BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Apeliantė aptardama teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-342/2008) bei BK 228 straipsnio 1 dalies sudėtį nurodo, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tai yra padarytos veikos pobūdį. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, tai yra tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Nuteistoji pažymi, kad jos veikoje nebuvos tyčios piktnaudžiauti tarnyba ir vykdydama savo tiesiogines pareigas, to ji nesiekė, nenumanė ir nesuprato, kad tai gali būti nusikalstama veika. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje visiškai nedetalizuotas ir nemotyvuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi kaip veika ir nedetalizuotas didelės neturtinės žalos požymis, dėl ko neįmanoma suvokti kokiais jos objektyviais bei subjektyviais požymiais pasireiškė piktnaudžiavimas tarnyba. Teismo nuosprendyje yra tik apsiribota bendrais deklaratyviais teiginiais. Tuo tarpu didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-262/2011, 2K-98/2014). BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas. Tačiau šių aplinkybių teismas nagrinėjamoje byloje netyrė ir didelės žalos pažymių nesiaiškino ir nuosprendyje visiškai jų neargumentavo. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Apeliantė pažymi, jog ji vykdydama savo tarnybines pareigas bei teisėtus ir privalomus jai ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo L. P. nurodymus, buvo įsitikinusi, kad jos veiksmai yra teisėtai ir tai atlikti yra jos tiesioginių pareiginių funkcijų vykdymas. Todėl tokiuose jos veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės - tyčios atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Taip pat apeliantė mano, kad dėl aukščiau nurodytų jos veiksmų jokių žalingų padarinių neatsirado bei nebuvo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, nes jos parengti tipinių dokumentų projektai bei ruošiniai nesukėlė jokių teisinių padarinių. Be to, apygardos teismas taip pat nustatė, jog nuteistųjų veiksmais nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės manymu jos veiksmuose nebuvo BK 282 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, todėl dėl minėtos veikos ji taip pat turi būti išteisinta.

178Apeliantė taip pat nurodo, jog kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas nustatė, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, ji padarė 2010 m. birželio mėn. 10-11 dienomis. Jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra priskirtinos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Šių nusikalstamų veikų padarymo metu, tai yra 2010 m. birželio mėn. 10-11 d. galiojo Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio redakcija (2003-04-10 d. įstatymas Nr. IX-1495), galiojusi iki 2010-06-26 (2010-06-15 d. įstatymas Nr. XI-901), nustatanti kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis jeigu yra praėję penkeri metai, kai buvo padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos, teismas privalėjo jos atžvilgiu taikyti BK 95 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Tokio procesinio sprendimo priėmimas yra teismo pareiga, o ne teisė. Tačiau Kauno apygardos teismas dėl šio baudžiamosios teisės instituto (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties) skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir be jokio teisinio pagrindo netaikė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.

179Nuteistoji D. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

180Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, jos atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, klaidingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso normas, dėl ko skundžiamojoje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį.

181Apeliantė pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių duomenų patvirtinančių jos kaltę dėl viešųjų pirkimų posėdžių protokolų klastojimo, taip pat nėra duomenų, kad tokie protokolai buvo suklastoti. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai ją pripažino kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, jog minėtą nusikalstamą veiką ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, nes protokolus rašė žinodama apie padarytus papildomus darbus ir įsigytą TV video įrangą, be to, balsavo „už“ dėl supaprastintų neskelbtinų derybų sąlygų patvirtinimą, vėliau balsavo „už“ tokių darbų ir įrangos pirkimus ir tai įrašė viešųjų pirkimų posėdžių protokoluose. Apeliantė teigia, jog ji dalyvaudama viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose ir rašydama šių posėdžių protokolus, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB „( - )“ miesto stadione yra atlikusi sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokį nei sutartyje numatyta video ekraną. Ji, kaip viešųjų pirkimų komisijos sekretorė, tinkamai ir sąžiningai atliko savo darbą, teisingai surašė viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolus. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Š. patvirtino, kad ji pati parinko ir raštiškai realizavo viešųjų pirkimų būdą pirkti miesto stadiono papildomus darbus ir įrengti kitokį video ekraną. Tuo tarpu ji, būdama viešųjų pirkimų komisijos nare, negalėjo įtakoti pirkimų būdo parinkimo, nes tai nebuvo jos, kaip viešųjų pirkimų komisijos narės, pareigų kompetencijoje. Viešųjų pirkimų komisija papildomus darbus pirko vadovaudamasi kompetentingo darbuotojo, o ji, kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, pasitikėjo atsakingos darbuotojos (viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos) pateiktu siūlymu naudoti jos nurodomą pirkimo būdą. Taip pat viešųjų pirkimų komisijos posėdžių metu nebuvo kalbama apie tai, jog viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos komisijai teikiamu darbotvarkės klausimu siūlomi pirkti darbai jau yra atlikti, o TV video įranga jau yra įgyta. Tai patvirtino visi viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose dalyvavę asmenys, įskaitant teisme apklaustas liudytojas V. Š. ir V. P.. Tuo tarpu ji, kaip viešųjų pirkimų komisijos posėdžių sekretorė, pagal užimamas pareigas ( - ) miesto savivaldybėje neturėjo galimybių sužinoti apie ( - ) miesto stadione vykdomų darbų eigą, atliekamų bei atliktų darbų apimtis. Todėl tokio pobūdžio konstatavimai, kad jai buvo žinoma apie atliktus papildomus darbus yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat nurodytų aplinkybių, tai yra, kad jai iki viešųjų pirkimų posėdžių galėjo būti žinoma apie miesto stadione atliktus darbus bei įsigytą įrangą, nepatvirtina ir baudžiamojoje byloje pateikti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai. Pažymi, jog ji teismui, komentuodama šių pokalbių turinį patvirtino, kad suprato, jog kalba tiek su Č. D., tiek su J. S. buvo apie tai, kad stadione yra padaryti pagrindiniai darbai pagal galiojančią sutartį, o pirkti reikia papildomus darbus. Apie tai, kad papildomi darbai jau yra padaryti ir jau yra nupirktas TV video ekranas ir būtent dėl jau padarytų darbų ir įrangos yra organizuojami viešieji pirkimai ji nežinojo ir to nesuprato. Be to, kaip teismui patvirtino viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokoluose pasirašę asmenys: ji, D. Ž., G. Č., D. K., V. P., S. S., V. Š. posėdžiai vyko realiai ir juose dalyvavo visi, protokoluose nurodyti asmenys. 2010-06-28 protokole Nr. ( - ), 2010-07-01 protokoluose ( - )ir ( - )yra teisingai užfiksuota posėdžių eiga, juose pasirašė visi posėdžiuose dalyvavę asmenys. Taigi, šių asmenų parodymais patvirtinama, kad ji tinkamai ir sąžiningai atliko savo darbą, teisingai surašė viešųjų pirkimų protokolus. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, konstatuodamas, jog viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolai yra suklastoti, nėra nuoseklus, kadangi ne visi posėdžiuose dalyvavę ir protokoluose pasirašę asmenys, kurie taip pat darbotvarkės klausimais balsavo „už“ yra atsakingi už šių protokolų klastojimą. Pažymi, kad viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, kuri pati parinko viešojo pirkimo būdą - supaprastintas neskelbtinas derybas, ir darbotvarkės klausimus pristatė komisijos posėdžiuose, šioje byloje yra tik liudytoja.

182Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba yra betarpiškai susijęs su inkriminuotu dokumentų klastojimu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, taip pat nepagrįstai ji pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kadangi ji, kaip viešųjų pirkimų komisijos posėdžių sekretorė, savo pareigas vykdė tinkamai ir sąžiningai, nepažeisdama valstybės tarnybos įstatymo, savivaldybės teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų komisijos darbą, savo pareigybės aprašo reikalavimų, tai yra tinkamai užfiksavo viešųjų pirkimų komisijos posėdžių eigą ir posėdžiuose darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus. Be to, teismas ją pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnybą nenustatęs būtino šios nusikalstamos veikos pažymio - didelės žalos padarymo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti teiginiai dėl neturtinės didelės žalos konstatavimo yra tik deklaratyvūs, o tokios frazės kaip „pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas“, „diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai“ yra neinformatyvios ir laikytinos tik subjektyvios nuomonės išreiškimu, kadangi nėra pagrįstos konkrečių bylos aplinkybių analize ir teisiniais įvertinimais. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nuteistosios teigimu, nagrinėjamoje byloje objektyvių ir pakankamų įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima pagrįsti jos kaltę, nėra. Be to, teismas neįvardijo konkretaus pažeidimo, kuris leistų konstatuoti, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Taigi, tik deklaratyvus, niekuo neparemtas bendro pobūdžio principų konstatavimas negali būti laikomas didelės neturtinės žalos įrodymu, o kartu ir požymiu, būtinu vertinant atitinkamą veiką kaip nusikaltimą. Nuosprendyje nurodomi teiginiai, nėra argumentuoti byloje nustatytais faktais, kurie patvirtintų, kad valstybės interesams buvo padaryta didelė neturtinė žala. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistoji teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

183Nuteistojo S. S. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi S. S. nepadarė veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą, tai yra į teismo posėdį šaukti viešųjų pirkimų srities specialistus siekiant įvertinti, ar buvo padaryta didelė žala ( - ) miesto savivaldybei 2010 metais įgyjant papildomus darbus bei įrangą stadiono ir aplinkos rekonstrukcijos procese. Gynėjas nurodo, jog nuteistasis S. S. nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu, kadangi Kauno apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dalyje dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo posėdžiuose ištirti duomenys, visiškai neatsižvelgta į tiesiogiai paneigiančias nusikalstamos veikos sudėties S. S. veiksmuose buvimą aplinkybes ir jos nevertintos, nepašalintos esminės abejonės dėl kaltinime išvardintų aplinkybių, neįvertinti nepagrįsto nuosprendžio priėmimą nulėmę esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, objektyvių duomenų spragos užpildytos prielaidomis ir spėjimais.

184Gynėjas nurodo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, dėl kurių suvaržytos S. S. teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, pažeidimai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas nei vienas dokumentas ar kitokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys konkrečios neturtinės žalos padarymo faktą bei dydį. Be to, skundžiamas nuosprendis paremtas įrodinėjimo šaltiniu - Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-01-24 raštu apie procedūrinius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus perkant papildomus ( - ) stadiono įrengimo darbus, tačiau jame nėra duomenų apie neturtinę žalą ar jos dydį, kartu šis raštas neatitinka būtinų specialisto išvadai keliamų turinio ir formos reikalavimų. Pažymi ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje aptariant vertinamąjį „didelės žalos“ kriterijų cituojama priešinga teismų praktika ir nėra pateikti konkretūs argumentai, dėl kokių priežasčių S. S. veiksmai vertinami kaip ypatingai žalingi, nors jais padėta savivaldybei įgyti realų turtą ir išvengta nepalyginamai didesnių finansinių sankcijų ir turtinių nuostolių projekto neįvykdymo atveju. Tuo tarpu tiek pagal BPK 305 straipsnio nuostatas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

185Gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, tai yra teismas pažeisdamas BK 20 straipsnio 4 ir 5 dalis netinkamai vertino surinktus įrodymus, kurių pagrindu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteisė S. S.. Apeliantas teigia, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „( - )“ atliko ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal 2009-03-03 rangos sutartį Nr. ( - ), kurios terminas - 12 mėnesių nuo pasirašymo dienos. Tai pat nėra ginčo dėl to, kad UAB „( - )“ tikrovėje atliko ir sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų sumai bei sumontavusi kitokią nei sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų vertės. Visas objektas pripažintas tinkamu naudoti 2010-07-16 aktu. Nors skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad šie papildomi darbai realiai atlikti, tinkamai priduoti ir jų rezultate ( - ) miesto savivaldybė įgijo realų turtą realiomis kainomis bei pagerino turėto turto savybes, tačiau šių darbų atlikimas vertinamas kaip „savavališkas“ tik dėl neįtraukimo į rangos sutarties Nr. ( - )tekstą. Šiuo atveju, apygardos teismas neįvertino ir neaptarė aplinkybių lėmusių papildomų darbų atlikimą bei jas patvirtinančių dokumentų, tai yra tarptautinių sporto organizacijų standartų bei aviacinio saugumo reikalavimų, kurių techninis pagrindimas surašytas 2009-10-09 akte bei kituose dokumentuose.

186Gynėjas taip pat nurodo, jog apygardos teismas neteisingai vertino civilinius teisinius rangos santykius ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pasisakyta, jog negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013). Be to, baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien sutarties <...> sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo (/kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2013, 2K-451/2014). Atsižvelgiant į tai, jog rangos sutartis buvo realiai įvykdyta ir visi darbai, taip pat ir papildomi, buvo realiai atlikti už realias kainas, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad kuri nors šalis neturėjo ar neturi galimybių ginti savo teises kitomis nei baudžiamosios teisės priemonėmis. Taip pat byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo S. S. veiksmais. Nors skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja atliktų darbų akto privalomų rekvizitų ir reikalavimų surašymo datai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kasacinės bylos Nr. 3K-3-413/2005, 3K-3-361/2007, 3K-3-19/2009), tačiau neatsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padaryta neteisinga išvada dėl to, kad esą S. S. suklastojo dokumentus dėl darbų atlikimo datos 2010 m. tam, kad neva realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų įforminimą.

187Gynėjas pažymi, jog įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „( - ) miesto stadiono ir apylinkės teritorijos sutvarkymas“ buvo panaudotos Europos regioninės plėtros fondo lėšos, taip pat valstybės biudžeto ir savivaldybės lėšos, minėtas projektas baigtas 2010-05-31, rekonstruotas stadionas pripažintas tinkamu naudoti 2010-07-16 aktu. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje projekto neužbaigus nustatytu terminu ir objekto neperdavus eksploatacijai, ( - ) miesto savivaldybei galėjo būti pritaikyta sankcija - grąžinti ne mažiau kaip 25 procentų ar net visą 100 procentų gauto finansavimo. Minėtas aplinkybes, tai yra tai, jog nustatytais terminais neperdavus eksploatacijai rekonstruoto stadiono, visas rekonstrukcijos projektas galėjo būti pripažintas netinkamas finansavimui ir ( - ) savivaldybė būtų praradusi apie 6 milijonus litų, patvirtino ne tik teismo posėdyje apklausti liudytojai Č. D., V. Š., S. S., R. V. ir kiti, bet ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai. Būtent tai patvirtina, kad tikrasis S. S. tikslas buvo sudaryti naujas rangos sutartis realiu laiku ir sukurti prielaidas gauti iš UAB „( - )“ atliktų papildomų darbų užbaigimo aktus, tokiu būdu perimant iš jo papildomais darbais sukurtą turtą bei įrangą. Taip pat byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, kad 2010 metais nebuvo techninių priežasčių ir ekonominių priežasčių rinktis būtent neskelbiamų derybų būdą, kadangi stadiono rekonstrukcijos II etapas turėjo būti baigiamas. Apklausta liudytoja Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja V. Š. pripažino ir patvirtino, kad tokį pirkimo būdą pasiūlė būtent ji, tačiau dėl to ji nėra įtariama kokios nors nusikalstamos veiklos padarymu. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas ir joks kitas teisės aktas nedraudžia pirkti anksčiau atliktus darbus. Atsižvelgiant į išdėstytą, gynėjas teigia, kad S. S. tyčia buvo nukreipta ne į viešųjų pirkimų trikdymą, ne į kurio nors asmens teisių ir teisėtų interesų suvaržymą, o į stadiono rekonstrukcijos užbaigimą situacijoje, kuomet Viešųjų pirkimų tarnyba raštu atsisakė pratęsti Rangos sutarties terminus. BK 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos būtinojo reikalingumo sąlygos šalina asmens baudžiamąją atsakomybe tuo atveju, jei išvengta žala mažesnė už padaryta. Šiuo konkrečiu atveju neužbaigus stadiono rekonstrukcijos darbų projekte nustatytu terminu, ( - ) miesto savivaldybei grėsė apie 5677880,52 Lt turtinė žala dėl neskirto finansavimo. Tokia žala neabejotinai būtų vertinama kaip labai didelė. Tuo tarpu jei padaromas procedūrinis pažeidimas dėl ginčytinų viešųjų pirkimų taisyklių, neturtinė žala akivaizdžiai ir nepalyginamai mažesnė ir niekaip negalėtų būti vertinama kaip didelė. Byloje nėra duomenų, kad dėl S. S. veiksmų būtų pasireiškę konkretūs ( - ) miesto savivaldybės veiklos sutrikimai.

188Gynėjas aptardamas BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tai yra, jog atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra nustatytas didelės žalos požymis, tai pat pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacines nutartis Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-169/2014, 2K-P-1/2014, 2K- 262/2011, 2K-98/2014, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-125/2014, 2K-328/2014) teigia, kad skundžiamame nuosprendyje S. S. pareigos bei vaidmuo vykdant stadiono rekonstrukcijos projektą neaptarti ir neįvertinti analizuojant konkrečius tarnybinius jo įgalinimus, bei nepalyginti su atsakomybėn nepatrauktų viešųjų pirkimų skyriaus vadovės V. Š., tiriamo stadiono rekonstrukcijos projekto vadovės R. V. ar administracijos vadovo L. P. statusu bei konkrečiais veiksmais ir pasiūlymais, todėl atliekant įrodymų vertinimą buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas (BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalys). Be to, operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotas aiškus S. S. siekis papildomų darbų ir įrangos pirkimą atlikti realiu laiku, neklastojant datos pagal Rangos sutartį. Gynėjo nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. S. veiksmais nebuvo pažeisti jokio kito konkretaus asmens interesai, nebuvo suvaržytos teisės aktų saugomos teisės, nėra nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, visuomenėje dėl S. S. asmens nebuvo jokio rezonanso. Ir priešingai, gavus papildomus darbus fiksuojančius aktus iš Rangovo, Savivaldybė įgijo galimybę perimti konkretų turtą ir pagerinti stadiono funkcines savybes, neprarasti skirto finansavimo, tai yra S. S. savo veiksmais nepadarė didelės žalos. Be to, tokią išvadą patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje nurodyti teismo motyvai dėl didelės turtinės žalos požymio pašalinimo ir veikos perkvalifikavimo iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį.

189Gynėjo teigimu, skundžiamas nuosprendis yra paremtas duomenimis, kurie gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytus reikalavimus, tai yra teisiamuosiuose posėdžiuose ištirta 2010-11-08 užduotis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti specialisto išvadą dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, tačiau ši užduotis liko neįvykdyta, kartu padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90 ir 205 straipsnių reikalavimų pažeidimai - vietoje specialisto išvados akto gautas Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-01-24 pranešimas, pasirašytas Z. P. ir parengtas A. P., kurie netgi neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už išvadų teisingumą bei nepatikrinta jų kvalifikacija. Viešųjų pirkimų tarnybos raštas neatitinka specialisto išvadai keliamų formos ir turinio reikalavimų, šie asmenys nepakviesti nustatyta tvarka ir jiems neišaiškintos specialisto teisės bei pareigos, nėra aiški vertinimui pateiktų dokumentų apimtis. Taigi, šiuo atveju, byloje nėra jokio dokumento, pasirašyto kvalifikuoto viešųjų pirkimų specialisto, kuriuo būtų galima konstatuoti esminius viešųjų pirkimų įgyjant papildomus darbus bei įrangą pažeidimus, galinčius lemti S. S. veiksmų kvalifikavimą kaip didelės žalos padarymą. Kartu nėra jokio konkretaus duomens, leidžiančio vertinti galimus procedūrinius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus kaip didelę neturtinę žalą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendžio grindimais duomenimis, kurie gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normose nustatytus reikalavimus, suvaržė S. S. galimybes gintis ir suprasti kaltinimo esmę. Gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2004, 2K-510/2005, 2K-512/2005, 2K-4/2007 teigia, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-01-24 raštas turi būti vertintinas kaip neleistinas ir netinkamas S. S. kaltės įrodinėjimui. Kartu pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų suformuotą praktiką bet kokios abejonės turi būti vertinamos įtariamųjų, kaltinamųjų naudai, o nesurinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų ikiteisminį tyrimą privalu nutraukti. BPK 1 straipsnis įpareigoja tyrėją ir prokurorą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-49/2006, 2K-611/2004, 2K-132/2004 ir kt.).

190Taigi, gynėjas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teigia, jog apygardos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, kadangi nevertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paneigiančių atskiras nusikalstamos veikos sudėties dalis ir didelės žalos padarymą, kas sąlygojo, kad S. S. buvo nuteistas neteisėtai, tai yra jo veiksmuose nenustačius ir neįrodžius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sudėties, dėl ko buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 22, 44 ir 45 straipsniai apibrėžia kaltinamojo teisę ir atitinkamai teismo pareigą užtikrinti teisingą procesą ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

191Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį.

192Nuteistųjų Č. D. ir D. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nuteistųjų G. K., A. G., V. M., G. Č., R. R., J. S., D. Ž., E. B. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus ir S. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliaciniai skundai atmetami.

193Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus atskirai bei jų visumą, sprendžia, kad byloje pakanka BPK nustatyta tvarka surinktų, patikimų įrodymų, leidžiančių teismui daryti vienareikšmę išvadą dėl Č. D., D. K., G. K., A. G., V. M., G. Č., R. R., J. S., D. Ž., E. B. ir S. S. dalyvavimo jiems inkriminuotose veikose. Apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį. Tačiau nuteistųjų Č. D. ir D. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir Kauno apygardos 2015 m. liepos 10 d. nuosprendis keičiamas atitinkamai Č. D. atžvilgiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.), kadangi į galutinę nuosprendžiu paskirtą bausmę neįskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, t. y. nepritaikytas BK 66 str., kuris šiuo atveju privalomai turėjo būti taikomas; D. K. atžvilgiu dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, nes iš D. K. padarytų nusikalstamų veikų BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. šalinamas suklastotų dokumentų panaudojimo požymis (BPK 328 str. 3 p.).

194Dėl nuteistojo Č. D. apeliacinio skundo argumentų.

195Nuteistasis Č. D. savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu perkvalifikuodamas jo veikas ir nuteisdamas pagal BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., padarė tai jo neperspėdamas. Tokiu būdu, pasak apelianto, teismas padarė klaidą ir neatsižvelgė į tai, kad 2015-07-10 skelbiant nuosprendį, jau buvo įsigalioję BPK 255 str. 2 d. pakeitimai (įstatymo Nr. XII-1848 liepos 10 d.), kurie imperatyviai nurodo, jog „kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta“. Proceso dalyviai apie galimą nusikalstamų veikų perkvalifikavimą, nebuvo informuoti, todėl kaltinamieji, taip pat ir apeliantas Č. D., gynėsi nuo tokių kaltinimų, kokie buvo pateikti kaltinamajame akte. Apelianto manymu, šiuo atveju buvo pažeista jo teisė, žinoti kuo jis yra kaltinamas ir nuo kokių kaltinimų jis turi gintis. Apelianto teigimu, lyginant BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, tai pat lyginant BK 228 straipsnio 2 dalį ir BPK 228 straipsnio 1 dalį, yra skirtingos aprašytų veikų sudėtys, todėl ir gynimasis nuo minėtų veikų yra skirtingas. Apeliantas mano, kad apygardos teismas, nepranešęs raštiškai apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą, apribojo jo teisę į gynybą, o tai pripažįstama esminiu BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

196Perkvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas iš BK 300 str. 3 d. į BK 300 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks veikos perkvalifikavimas nereikalauja įspėti kaltinamųjų apie baudžiamojo įstatymo kvalifikavimo pakeitimus BPK 256 straipsnio tvarka. Pačiame BPK 256 str. nėra imperatyvo informuoti asmenis apie veikos perkvalifikavimą pagal švelnesnį BK straipsnį. 2013-11-15 Konstitucinio teismo nutarimo Nr. 12/2010-3/2013-4/2013-5/2013 6.2 punkte konstatuota, kad „Situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta“. Analogiškai teismas vertino ir kaltinamųjų veikų perkvalifikavimą iš BK 228 str. 2 d. į BK 228 str. 1 d.

197Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su Č. D. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo metu, t. y. 2015-07-10 jau galiojo nauja BPK 255 str. 2 d. redakcija, nustatanti, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kadangi savo apeliaciniame skunde apeliantas Č. D. nurodo tai, jog BK 300 str. 3 d. ir BK 300 str. 1 d., bei BK 228 str. 2 d. ir BPK 228 str. 1 d. aprašytų veikų sudėtys yra skirtingos, atitinkamai gynimasis nuo minėtų veikų yra skirtingas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas ir šiame kontekste, sudarant galimybę gintis nuo teismo nuosprendžiu perkvalifikuotų veikų, papildomai apklausti visi nuteistieji - apeliantai šioje byloje. Teismas suteikė galimybę apeliantams duoti naujus parodymus ar papildyti jau duotus, formuojant gynybines pozicijas dėl nusikalstamų veikų, už kurias jie nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos nuosprendžiu buvo perkvalifikuotos. Iš nuteistojo apelianto Č. D. parodymų, kitų nuteistųjų – apeliantų parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad jų gynybinės pozicijos, vertinant jas veikų perkvalifikavimo kontekste, nepasikeitė. Pažymėtina, kad nuteistasis Č. D. ir jo gynėjas neprašė atlikti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme ir ištirti kokias nors naujas aplinkybes, ar papildyti jau ištirtų aplinkybių tyrimą tuo aspektu, jog nuteistojo Č. D. veikos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo perkvalifikuotos.

198Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog perkvalifikavus nuteistojo Č. D. veikas šioje byloje, buvo pažeistos jo procesinės teisės, apribota teisė į gynybą, yra formalaus pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, priimdamas nuosprendį šioje byloje, perkvalifikavo nuteistojo veikas lengvinant jo padėtį, o veikų perkvalifikavimas darytas tų pačių straipsnių ribose, paliekant iš esmės tuos pačius nusikalstamų veikų požymius, šalinant tik veikas kvalifikuojančius požymius, atsakomybę sunkinančius požymius. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 4 str. 1 d. numatyta, jog proceso tvarką nustato LR baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Tokiu būdu, bylos teisminio nagrinėjimo metu (Kauno apygardos teismas baigė bylos nagrinėjimą ir išėjo priimti galutinio procesinio sprendimo 2015 m. gegužės 18 d.) galiojo ankstesnė BPK 255 str. redakcija.

199Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apelianto Č. D. procesinės teisės nebuvo pažeistos, teisė į gynybą neapribota.

200Sutiktina su apelianto Č. D. skundo argumentu, jog skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5649 Eur) bauda, tačiau skirdamas bausmę apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas 2010 m. buvo suimtas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dalyje įskaitant į galutinę Č. D. paskirtą bausmę 30 dienų suėmimo, vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 str.).

201Nors skunde apeliantas teigia, jog jis pats dokumentų neklastojo, taip pat niekam klastoti dokumentų ar jų panaudoti neliepė, o byloje apklausti kaltinamieji nenurodė, jog jis būtų liepęs ar nurodęs klastoti dokumentus ir juos panaudoti, jis (Č. D.) apie rekonstruojamame stadione papildomus darbus sužinojo ne anksčiau nei 2010-04-14, byloje esantys įrodymai liudija, jog papildomi darbai tuo metu objekte dar nebuvo baigti, tokie skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo manymu, nepagrįsti. Patikrinus ir įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Č. D. žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam video ekrano pirkimui bei įrengimui bus vykdomi ir buvo vykdomi jau atliktiems darbams ir jau nupirktam ir įrengtam video ekranui; žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai, šių konkursų rezultatai yra iš anksto aptarti ir nulemti ir šių rezultatų, t.y. UAB „( - )“ pripažinimo šių viešųjų pirkimų konkursu laimėtoju, siekė. Siekiant minėtų tikslų Č. D. davė nurodymus kitiems – G. Č., S. S., M. A., S. S. klastoti dokumentus organizuojant fiktyvų viešųjų pirkimų konkursą, pats suklastojo tikrus dokumentus – 2010-08-09 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, jame pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Taip pat, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos Papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarčių derinimo lapai yra sutarčių neatskiriamoji dalis, būtini tam, kad sutartys būtų pasirašytos ir įgytų teisinę reikšmę, kas reiškia, jog pasirašęs šiuos sutarčių derinimo lapus ir neįrašius duomenų, kad darbai yra atlikti, Č. D. tokiu būdu juos suklastojo.

202Apelianto Č. D. paaiškinimai, kad šiuos veiksmus jis atliko siekiant naudos ( - ) miesto savivaldybei, nepanaikina jo baudžiamosios atsakomybės.

203Nors skunde Č. D. teigia, jog papildomi darbai objekte buvo atliekami ir 2010 m. vasarą, rugpjūčio mėn., minėtas aplinkybes patvirtina V. M., V. R. bei D. O., o pirmosios instancijos teismas, nenurodęs motyvų, padarė išvadą, jog objekte visi papildomi darbai buvo pabaigti iki 2010 m. kovo mėnesio, šiuos argumentus kolegija atmeta.

204Visų pirma pažymėtina, kad aukščiau nurodytų asmenų parodymus apeliantas vertina sau palankia linkme. Tuo tarpu šių asmenų parodymai turėtų būti įvertinti visos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste. Analizuojant V. M. parodymus svarbu konkretizuoti apie kokius papildomus darbus, kurie buvo atliekami ir 2010 m. vasarą, rugpjūčio mėn., jis parodė. Iš V. M. parodymų matyti, kad jis nurodo, jog 2010-03-03 baigėsi stadiono rekonstravimo darbų sutartis, tačiau nebuvo atlikti kai kurie darbai, kurių pageidavo užsakovas ir kurie buvo patvirtinti pasitarimų protokoluose. Nors didesnė dalis darbų buvo atlikta laiku, nebuvo baigta sumontuoti TV ekrano įranga, nebuvo atlikta jo apsauga nuo šalčio, derinimo ir apmokymo darbai. Nebuvo užbaigti šulinėliai, nebuvo pastatyti „upsai“ apšvietimo stulpuose. Visi minėti darbai buvo baigti 2010 rugpjūčio mėn. Dėl TV įrangos, V. M. parodė, kad TV įranga buvo sumontuota prieš pat valstybinę komisiją, t. y. 2010 m. rugpjūtį, kai buvo užkeltas ekranas, o iki tol buvo daromi pamatai, stiebas. Savo parodymuose V. M. nurodo, jog ekranas buvo pradėtas 2010 m. sausio, vasario mėn.

205Svarbu pažymėti, kad įrodytos byloje nusikalstamos veikos aprašyme nurodomi šie papildomi darbai, dėl kurių viešieji pirkimai buvo vykdomi fiktyviai: medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų (kaip nurodo V. M., šie darbai buvo atliekami 2010 m. pavasarį), stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga (šie darbai, kaip nurodo V. M., buvo atlikti 2009 m. rudenį), priešlėktuviniai žibintai (atlikti, anot V. M., 2009 m. rudenį ir dar du 2010 m. pavasarį), aikštelės varteliai (V. M. nurodo, kad 5 varteliai buvo įmontuoti maždaug 2010 m. gegužės mėn.), 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas (anot V. M., atlikti 2009 m. rudenį), bortelių ir latakų išardymas (anot V. M., atlikti 2009 m. rudenį), stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas (anot V. M., atliktas 2010 m. birželį arba rugpjūtį). Tokiu būdu, objektyviai, iš V. M. parodymų matyti, jog dalis darbų, kuriems ir buvo organizuojami fiktyvūs viešieji pirkimai buvo atlikti dar 2009 m.: tai pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas. Taigi šioje dalyje, atvirkščiai nei teigia apeliantas, V. M. parodymai įrodo papildomų darbų atlikimą iki 2010 m. kovo mėn., kaip ir suformuluota įrodytos nusikalstamos veikos aprašyme pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Savo parodymuose pirmosios instancijos teismui V. M. taip pat parodė, kad ekranas buvo pradėtas 2010 m. sausio, vasario mėn., taigi iki viešųjų pirkimų organizavimo.

206Visiško V. M. parodymų objektyvumo vertinimo aspektu taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra vienas iš nuteistųjų šioje byloje. Taigi šio asmens parodymai vertintini ir atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis turi teisę formuoti savo gynybinę poziciją, taigi duoti jam bei bendrininkams palankius parodymus.

207Taigi, objektyvių bylos duomenų visumos analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad V. M. parodymus dalyje, jog darbai buvo atliekami ir 2010 m. vasarą, reikia vertinti kritiškai. Tokias aplinkybes paneigia operatyvinio stadiono stebėjimo duomenys. Byloje yra operatyvinio stadiono stebėjimo 2010 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais medžiaga, iš kurios matyti, kad 2010-07-07 tarp 10.50 - 11.20 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 98-101); 2010-07-09 tarp 13.00 - 13.30 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 102-104); 2010-07-14 tarp 11.00 - 11.30 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 105-107); 2010-08-10 tarp 10.21 - 10.26 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 108-109); 2010-08-12 tarp 11.45- 11.51 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 110-114); 2010-08-17 tarp 12.32 - 12.38 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 115-117); 2010-08-19 tarp 15.38 - 15.42 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 118-120); 2010-08-24 tarp 15.10 - 15.15 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 121-123); 2010-08-27 tarp 11.11- 11.20 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 124-127); 2010-09-02 tarp 12.48- 12.51 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 128-131); 2010-09-07 tarp 12.10 - 12.13 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 132-134); 2010-09-09 tarp 11.13- 11.17 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 135-138); 2010-10-06 tarp 16.20 - 16.35 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 139-141).

208Nors apeliantas Č. D. savo argumentuose dėl darbų atlikimo nurodo ir į V. R. parodymus, objektyviai iš šių parodymų matyti tokios aplinkybės. V. R. parodė, jog 2010 m. liepą buvo atliktas signalinių žibintų pajungimas (kada pastatyti patys šviestuvai su atramomis, jis pasakyti negalėjo), 2010 m. liepą taip pat buvo daromos futbolo aikštės TV rozetės ir starto bei finišo rozetės, prieš pat komisiją buvo montuojami „upsai“. Kaip matyti iš V. R. parodymų, 2010 m. vasarą buvo atliekami smulkūs darbai, statomos rozetės, „ūpsai“, foto relės, automatai, apsaugos nuo perkrovimo ir pan. Iš darbų buvo derinimas, pajungimas. Tokiu būdu šių parodymų analizė aiškiai parodo, kad iš esmės aukščiau nurodyti papildomi darbai ir pats TV ekrano įgijimas bei pastatymas vyko ne po viešųjų pirkimų 2010-06-28, o iki jų. Dar labiau, iš D. O. parodymų, į kuriuos taip pat nurodo apeliantas, matyti, kad UAB „( - )“ pasirašė su UAB „( - )“ sutartį dėl ekrano pastatymo. Sutartis buvo pasirašyta 2010 m. sausio mėn. Į stadioną ekranas buvo atvežtas 2010 m. kovo mėn. Ekrano ir panelių montavimą atliko 2010 m. pavasarį. Po to atsirado trūkumų, niuansų. Tie darbai realiai buvo atlikti 2010 m. vasario-kovo mėn. Ekrano korpusas buvo pastatytas per pirmus metų mėnesius, t. y. vasarį ir kovą, paskui buvo sudėlioti moduliai. Balandžio mėnesį buvo testuojama, gegužės pabaigoje buvo nustatyta, kad trūksta vėdinimo.

209Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog viešieji pirkimai buvo organizuojami atbuline data, t. y. pirma buvo atlikti papildomi darbai, pastatytas TV ekranas, tuomet buvo bandoma visą šią situaciją teisiškai sutvarkyti, t. y. organizuoti viešuosius pirkimus jau atliktiems darbams, kuriuos jau atliko UAB „( - )“, kas ir yra bylos esmė ir pasitvirtinusių byloje kaltinimų ašis. Atsakydama į Č. D. skundo argumentus, kolegija taip pat pažymi, kad byloje įrodyta ta aplinkybė, jog Č. D. apie papildomų darbų ir kitokio video ekrano įrengimą tapo žinoma 2010-04-14, t. y. iki viešųjų pirkimų procedūros 2010-06-28. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, Č. D. kalbėjo apie šiuos dalykus su G. Č. (t. 1, b. l. 7, 8).

210Apeliacinio skundo argumentuose, konstruodamas savo gynybinę poziciją, Č. D. nurodo, jog žinojo apie tai, kad rekonstruojamame objekte atliekami papildomi darbai, bet nėra padaryti pirkimai. Taigi apeliantas suvokė situacijos neteisėtumą ir tai, jog turės būti vykdomi viešieji pirkimai jau vykdomiems arba įvykdytiems darbams, tokiu būdu tai bus fiktyvūs, neteisėti viešieji pirkimai, o tokių pirkimų pravedimui bus klastojami ir naudojami suklastoti dokumentai. Savo veiksmų pateisinimas tuo, jog kitokiu atveju savivaldybei galėjo grėsti kelių milijonų sankcijos už objekto nesavalaikį baigimą, nešalina apelianto atsakomybės ir yra prielaidų pobūdžio.

211Nors apeliantas traktuoja savo veiksmus kaip būtinąjį reikalingumą, nurodo, kad tikslas buvo ne klastoti dokumentus, o kad atsakingi asmenys išsiaiškintų situaciją ir susitvarkytų dokumentus, tai vėlgi vertintina kaip savo neteisėtų veiksmų pateisinimas. Ši apelianto pozicija aiškiai atskleidžia subjektyvinės pusės aspektus, t. y. suvokimą ir tyčios buvimą jo veiksmuose.

212Bylos duomenų visuma, kurią išsamiai ištyrė bei įvertino pirmosios instancijos teismas, visiškai paneigia Č. D. apeliacinio skundo teiginius, jog dokumentai nebuvo klastojami, o pirkimai įforminti realiu laiku. Atkreiptinas dėmesys į byloje esančią Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadą. Kaip nurodoma išvadoje, įvertinus 3 Pirkimo dokumentus, nustatyta, kad Komisija (2010-06-28 posėdžio protokolas Nr. ( - )) priėmė sprendimą ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomus darbus pirkti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš UAB „( - )“ ir patvirtino 3 Pirkimo sąlygas. Kvietimas pateikti pasiūlymą UAB „( - )“ išsiųstas 2010-06-28 raštas Nr. ( - ). ( - ) miesto savivaldybės administracija ir UAB „( - )“ 2010-08-10 d. sudarė 3 Pirkimo sutartį Nr. ( - ). Įvertinusi 3 Pirkimo būdo parinkimo teisėtumą, Tarnyba nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti 3 Pirkimą nurodytu pagrindu yra nepagrįstas, nes Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad neskelbiant apie pirkimą darbai gali būti perkami, kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos. Ši nuostata reiškia, kad perkančioji organizacija gali kviesti konkretų ūkio subjektą derėtis tik Įstatymo nustatytu atveju – kai nėra kitos alternatyvos. Perkančiosios organizacijos sprendimas kviesti į derybas tik UAB „( - )“ nėra apspręstas išimtinai techninėmis ar meninėmis darbų atlikimo galimybėmis, o rinkoje yra pakankamai daug bendrovių, užsiimančių statybų verslu. Išvadoje konstatuota, kad Komisijos sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas pakviesti tik vienintelį UAB „( - )“ yra neteisėtas ir pažeidžia Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Nekviesdama kitų tiekėjų pateikti pasiūlymus ir neturėdama galimybės jų vertinti, perkančioji organizacija apribojo, galinčių atlikti analogiškus darbus, tiekėjų konkurenciją ir neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi. Įvertinus 4 Pirkimo dokumentus, nustatyta, kad Komisija (2010 m. birželio 28 d. posėdžio protokolas Nr. ( - )) priėmė sprendimą ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo paslaugas pirkti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš UAB „( - )“ ir patvirtino 4 Pirkimo sąlygas. Kvietimas pateikti pasiūlymą UAB „( - )“ išsiųstas 2010-06-28 raštas Nr. ( - ). ( - ) miesto savivaldybės administracija ir UAB „( - )“ 2010 m. rugpjūčio 10 d. sudarė 4 Pirkimo sutartį Nr. ( - ). Įvertinusi pasirinkto 4 Pirkimo būdo teisėtumą, Tarnyba nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti 4 Pirkimą nurodytu pagrindu ir sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas kviesti tik vienintelį UAB „( - )“ yra neteisėtas ir pažeidžia Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Perkančiosios organizacijos sprendimas kviesti į derybas tik UAB „( - )“ nėra apspręstas išimtinai techninėmis ar meninėmis prekės pristatymo ir jos sumontavimo galimybėmis, o ta aplinkybė, kad UAB „( - )“ vykdo futbolo aikštės darbus neįrodo, kad tik šis tiekėjas gali pristatyti prekę, ją sumontuoti ir nėra jokios kitos alternatyvos. Be to, nekviesdama kitų tiekėjų pateikti pasiūlymus ir neturėdama galimybės jų vertinti, perkančioji organizacija apribojo, galinčių teikti analogiškas paslaugas, tiekėjų konkurenciją ir neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi.

213Prie apeliacinio skundo argumentų, jog apelianto Č. D. tikslas buvo ne klastoti dokumentus, o kad atsakingi asmenys išsiaiškintų situaciją ir susitvarkytų dokumentus pateikiamos nuorodos į bylos (t. 1, b. l. 137-144, 148, 150-151). Šios nuorodos, tai pirmosios instancijos teismo įvertinti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai: operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ) nurodyta, kad 2010-06-04 tarp 09.10 - 10.01 val. ( - ) mero Č. D. kabinete (( - )) kalba Č. D., G. Č., R. R., S. S., R. V., E. M. ir nenustatytas asmuo. Kalbama apie ( - ) miesto stadiono TV video ekraną ir jo pirkimą, atliktus papildomus darbus ir jų pirkimą, stadiono laistymo sistemą, apie išnaudotą pinigų rezervą, pasibaigusį sutarties terminą. G. Č. pasako „nežinau, bet man tik viena vieta su logika prasilenkia, nes kovo trečią pasibaigė sutartis ir mes kaip ir kovo trečią viską pabaigę, visi prašymai papildomiems darbams yra jau balandį ar gegužę ir aš niekaip nesuprantu kaip galima atbuline data padaryti pirkimus“, taip pat pasako „ekranas užaktuotas“. Č. D. pasako „pirkimus daryti reikia ir tiek“ „Ar gali sutarti, kad darom pirkimus, per savaitę sutvarkom projektus šitus“, S. S. atsako „pirmadienį kas per kiek, būtų logikos“ (t. 1, b. l. 137-143); operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ) nurodyta, kad 2010-06-04 tarp 09.45-09.46 val., įvyko sujungimas tarp mobilaus ryšio telefono Nr. ( - )(kuriuo naudojosi Č. D.) ir mobilaus ryšio telefono Nr. ( - )(kuriuo naudojosi V. M.). Pokalbio metu Č. D. klausia V. M. apie ekrano užaktavimą. V. M. pasako, kad dalis ekrano užaktuota, o kitą dalį nori gauti kaip papildomą įrangą (t. 1, b. l. 144); operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ) nurodyta, kad 2010-06-08 16.35 - 16.39 val. įvyko sujungimas tarp mobilaus ryšio telefono Nr. ( - )(kuriuo naudojosi N. R. – B.) ir mobilaus ryšio telefono Nr. ( - )(kuriuo naudojosi R. V.). Pokalbio metu R. V. pasako, kad ekraną ir papildomus darbus reiks pirkti iš biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 148); operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ) nurodyta, kad 2010-06-09 tarp 10.27 - 10.41 val., ( - ) mero Č. D. darbo kabinete ( - ) miesto savivaldybėje (( - )) įvyko pokalbis tarp Č. D. ir G. Č. apie pirkimus. G. Č. pasako „dabar dėl to stadiono, jis pasakė nefinansuoti, nes vienas dalykas dėl tų papildomų darbų, apklausa netinkama, tai reiškia turi būti atviras konkursas“. Č. D. ir G. Č. aptarinėja, kad reikia užbaigti stadioną, nes kitaip reikės gražinti pinigus į struktūrinius fondus (t. 1, b. l. 150-151). Šie duomenys, atvirkščiai nei teigia apeliantas, parodo jo (Č. D.) iniciatyvą visame procese, jo aktyvų vaidmenį, tikslą vykdyti fiktyvius viešuosius pirkimus klastojant dokumentus. Šiuo atveju sąvoka, kurią naudoja argumentuodamas apeliantas, t. y. „kad atsakingi asmenys išsiaiškintų situaciją ir susitvarkytų dokumentus“, aiškiai parodo ir patvirtina pirmosios instancijos nustatytas bylos aplinkybes, kaip toks „dokumentų sutvarkymas“ buvo įgyvendinamas. Byloje nustatytas dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo faktas.

214Reziumuojant apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje konstatuotina, kad atvirkščiai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parašą sutarčių derinimo lapuose įvertino kaip dokumentų klastojimą ir šių dokumentų panaudojimą, nustatydamas tai, jog Č. D., žinodamas, kad UAB „( - )“ atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal 2009-03-03 rangos sutartį yra atlikusi ir sutartyje nenumatytus papildomus darbus (medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas, stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas) 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta įrangą (vietoje informacinio tablo įgijo ir sumontavo TV video ekraną) 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2010-06-30, ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), ( - ) mieste, vykusių betarpiškų pokalbių bei telefoninių pokalbių metu nurodė G. Č., S. S., M. A., J. S. klastojant dokumentus, įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, organizuoti fiktyvius viešuosius pirkimus supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 6 p. nuostatas, tikslu, kad ( - ) miesto savivaldybė apmokėtų UAB „( - )“ už savavališkai atliktus papildomus darbus bei TV video įrangos įgijimą ir sumontavimą iš ( - ) miesto savivaldybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų; taip pat 2010-08-09 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, jame pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11; taip pat, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. rugpjūčio mėn. 9 – 10 dienomis pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai, taip juos panaudojo.

215BK 300 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

216Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 300 str. numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą. Analizuodamas Č. D. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, jog šiuo atveju svarbu, ar neteisėtai pagamintas ar suklastotas aktas turi dokumento požymių. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnyje dokumentas apibrėžtas kaip juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija). Baudžiamajame įstatyme dokumento sąvoka nepateikta, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Atsižvelgiant į BK 300 str. dispozicijos normą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažinta, kad aukščiau paminėti dokumentai, t. y. 2010-06-11 sutarties projekto derinimo lapas Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 40) bei 2010-06-11 sutarties projekto derinimo lapas Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 56) turi būti vertinami kaip suklastoti tikri dokumentai. Šie dokumentai įtvirtino juridinę reikšmę turinčią informaciją, kurios pagrindu buvo neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vyksiančių viešųjų pirkimų procedūrų ir šių procedūrų pasekmių realizavimas.

217Č. D. žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam video ekrano pirkimui ir įrengimui bus vykdomi ir buvo vykdomi jau atliktiems darbams ir jau nupirktam ir įrengtam video ekranui, žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai, šių konkursų rezultatai yra iš anksto aptarti ir nulemti ir šių rezultatų, t.y. UAB „( - )“ pripažinimo šių viešųjų pirkimų konkursu laimėtoju, siekė. Siekiant minėtų tikslų Č. D. davė nurodymus kitiems - G. Č., S. S., M. A., S. S. klastoti dokumentus organizuojant fiktyvų viešųjų pirkimų konkursą, pats suklastojo tikrus dokumentus - 2010-08-09 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, jame pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Taip pat, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos Papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. ( - )derinimo lapą, parengtą 2010-06-11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarčių derinimo lapai yra sutarčių neatskiriamoji dalis, būtina tam, kad sutartys būtų pasirašytos ir įgytų teisinę reikšmę, kas reiškia, kad pasirašęs šios sutarčių derinimo lapus ir neįrašę duomenų, kad darbai yra atlikti, Č. D. tokiu būdu juos suklastojo. Kaip jau minėta, Č. D. paaiškinimai, kad šiuos veiksmus jis atliko siekiant naudos ( - ) miesto savivaldybei, nepanaikina jo baudžiamosios atsakomybės.

218Inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu Č. D. buvo valstybės tarnautojas – ( - ) miesto savivaldybės meras.

219BK 228 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. BK 228 str. 1 d. sudėtis suformuluota kaip materialioji sudėtis, kurios konstatavimui būtinas padarytos didelės žalos požymio nustatymas.

220Apeliaciniame skunde apeliantas Č. D. pažymi, kad ne visada pažeminant valstybės tarnautojo vardą padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas dar nereiškia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Kaip nurodo apeliantas, didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad būtent dėl kaltininko veiklos buvo esmingai pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje. Tuo tarpu, anot nuteistojo, dėl jo veikos neatsirado aukščiau nurodytos pasekmės, o vien teismo nuosprendyje nurodytas teiginys, kad veiksmai sukėlė labai didelį rezonansą visuomenėje, nereiškia, kad šis rezonansas buvo neigiamas ar, kad jis turėjo kokią tai įtaką institucijos veiklai ar jos prestižui, nuosprendyje nenurodytas nei vienas įrodymas ar motyvas, kad apskritai buvo sukeltas rezonansas, juo labiau didelis ir neigiamas.

221Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

222Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tokių nusikalstamų veikų, kaip piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, objekto svarbą. BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra normali, teisinės valstybės principus atitinkanti, Konstitucijai, įstatymams, kitiems teisės aktams neprieštaraujanti valstybės, savivaldybės įstaigų bei institucijų veikla.

223Šios bylos aspektu analizuojant konkrečius šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba požymius, svarbu, jog tai darė, t. y. nusikalstamos veikos subjektu buvo pats ( - ) miesto savivaldybės meras. Eidamas svarbiausias visoje savivaldybėje pareigas, Č. D. nesilaikė jam įstatymais numatytų pareigų. Konkrečiai buvo pažeisti tokie svarbūs įstatymai, kaip LR Valstybės tarnybos įstatymas, LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, LR valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimai, LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.

224Iš tiesų, formuluotė „didelė žala“ – vertinamasis požymis. Tokios žalos pobūdis ir dydis nustatomi atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

225Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai motyvuota, kodėl byloje nustatytas tokios žalos požymis, o būtent pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuosprendžiu nustatytais veiksmais Č. D. padarė didelės neturtinės žalos, kurią patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Teismo vertinimu, šioje byloje bendrai padarytais veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės ir savivaldos autoritetui, nes byloje nuteisti asmenys užėmė visuomenei svarbias pareigas, jų veiksmai buvo suplanuoti, sistemingi, kryptingi, truko ilgą laiko tarpą ir buvo atliekami dideliam valstybės tarnautojų skaičiui, juos atliekant buvo įtraukti kiti asmenys, nedirbantys ( - ) miesto savivaldybėje. Kaip konstatavo teismas, minėti veiksmai sukėlė labai didelį rezonansą visuomenėje, ypatingai pakenkė savivaldai, kaip organui, atstovaujančiam vietinę bendruomenę, buvo pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas, diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai.

226Apeliacinės instancijos kolegija iš esmės pritaria šiam vertinimui papildant jį keliais aspektais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, vertinant padarytos neturtinės žalos pobūdį ir dydį svarbu tai, kad nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą šioje byloje kaltais pripažinti savivaldybės tarnautojai, buvo sudarytos sąlygos vykdyti savivaldos institucijoje fiktyvius viešuosius pirkimus. Nors apeliantas ne kartą savo skunde akcentuoja, jog tai buvo daryta tikslu išvengti nuostolių savivaldybei, tačiau svarbus tokių veiksmų įvertinimas platesne, o būtent viešosios, visuomeninės opinijos, pasitikėjimo savivaldos institucijomis prasme. Akivaizdu, kad tokie savivaldybės tarnautojų veiksmai, kai klastojami dokumentai, vyksta fiktyvūs viešieji pirkimai, kurių metu laimėtoju pripažįstama įmonė, o jos akcininku yra savivaldybės meras bei jo šeimos nariai, visuomenės, fizinių asmenų, juridinių asmenų, kurie jau dalyvavo ar ateityje ruošiasi dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, vienareikšmiškai vertinami neigiamai ir tai ypatingai žlugdo pasitikėjimą savivaldos institucijomis bei pačia valstybe. Šiuo atveju, net ir nesant didelio rezonanso, padaryta žala akivaizdi. Beje, didelis rezonansas nėra būtinas požymis, be to tai vertinamasis požymis, kuris skirtingų visuomenės narių gali būti vertinamas nevienodai.

227Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, šiuo atveju buvo padaryta didelė žala ir tarp kilusios žalos bei nuteistojo Č. D. atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visiškai pritartina išsamiems pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nagrinėjamoje byloje nuosprendžiu nustatytais veiksmais Č. D. padarė didelės neturtinės žalos, kurią patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Č. D. veiksmuose yra visi baudžiamojo įstatymo numatyti piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai.

228Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Č. D. buvo išteisintas pagal BK 24 str. 5 d., 184 str. 2 d., t. y. dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje organizavo didelės vertės turto iššvaistymą, tačiau nuosprendyje, aprašant nustatytas Č. D. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. požymius, pirmosios instancijos teismas paliko požymį, kad Č. D. parengė nusikalstamą veiką – turto iššvaistymą. Šis požymis, t. y. parengimo nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo, iš Č. D. įrodytos ir aprašytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba aprašymo (2015-07-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžio ketvirtasis lapas) šalintinas.

229Taip pat, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, vertinant kaltinamųjų atliktus veiksmus nagrinėjamų kaltinimų kontekste, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad kaltinamųjų veiksmų piktnaudžiaujant tarnyba kvalifikavimas pagal BK 228 str. 2 d. nebuvo visiškai teisingas. BK 228 str. 2 d. yra kvalifikuota nusikaltimo sudėtis BK 228 str. 1 d., esant kvalifikuojančiam požymiui turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas. Šis kvalifikuojantis požymis nebuvo inkriminuojamas kaltinamiesiems G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R. ir jiems padėjusiems piktnaudžiauti tarnyba G. K., E. B., V. M., A. G.. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuriam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, šio požymio neinkriminavimas minėtiems asmenims yra teisingas, kadangi byloje nėra nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad klastojant ar panaudojant suklastotus dokumentus ar piktnaudžiaujant tarnyba ir padedant piktnaudžiauti tarnyba šie asmenys siektų kokios nors turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Toliau pirmosios instancijos teismas vertino, kad požymis turtinės naudos siekimo sau, UAB „( - )“ savo motinai ir sutuoktinei yra inkriminuotas tik Č. D.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šio požymio buvimas Č. D. veiksmuose nėra įrodytas, todėl teismas minėtą kvalifikuojantį požymį iš Č. D. veikos aprašymo šalino, esant visiems kitiems piktnaudžiavimo tarnyba požymiams jo veiksmuose, jo veiką perkvalifikavo iš BK 228 str. 2 d. į BK 228 str. 1 d..

230Kaip matyti iš nuosprendžio 4-ajame lape esančios nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba aprašymo, teismas kaltinimo inkriminuotą požymį – siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „( - )“, sau, motinai bei sutuoktinei – pašalino, tačiau nepagrįstai paliko šį požymį Č. D. nusikalstamos veikos dėl dokumentų klastojimo aprašyme. Požymis – siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „( - )“, sau, motinai bei sutuoktinei – iš nusikalstamos veikos (BK 300 str. 1 d.) aprašymo (2015-07-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžio 3-asis lapas) šalinamas.

231Esant nurodytų aplinkybių visumai, Č. D. skundas tenkintinas iš dalies, jo atžvilgiu nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1 p.).

232Dėl nuteistojo E. B. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinio skundo argumentų.

233Apeliaciniu skundu, nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jame išdėstytomis išvadomis, keliant operatyvinio tyrimo pradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, kritikuojant jo vykdymo metu surinktų duomenų įrodomąją galią, teigiant, kad apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, priimtas nesurinkus pakankamai duomenų ir neįrodžius E. B. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

234Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „( - )“ generaliniu direktoriaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupėje suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip pat, jog teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės: E. B., žinodamas, kad UAB „( - )“ atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų (98 123,26 eurų) sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753,33 litų (26 283,98 eurų) sumai didesnės vertės, taip pat tai, jog šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, UAB „( - )“ patalpose 2010-06-30 parengė pasiūlymus dėl ( - ) miesto stadiono, esančio ( - ), ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, įrašydamas juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiūlyme nurodyti papildomi bei TV video ekrano ir jo sumontavimo darbai dar tik bus perkami, šiuos pasiūlymus patvirtino savo parašu, taip suklastodamas tikrus dokumentus bei tokius žinomai suklastotus dokumentus gabeno ir panaudojo pateikdamas ( - ) miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai. Be to, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu buvo nupirkti 2010-08-10 – 2010-09-02 savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti papildomi darbai ir įgyta ir sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione (( - )) padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ( - ) miesto savivaldybės darbuotojams, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos Valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojų vardai.

235Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas, išvadą apie E. B. dalyvavimą padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindė remdamasis byloje surinktų duomenų visuma, t. y. ištyręs ir įvertinę apklaustų proceso dalyvių (kitų nuteistųjų, liudytojų) parodymus, operatyvinių veiksmų vykdymo ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktus duomenis bei kitus byloje esančius rašytinius duomenis (kurie buvo gauti ir surinkti įstatymų nustatyta tvarka, užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose).

236Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas informacija, kuri buvo gauta atliekant operatyvinius veiksmus nesant tam pagrindo, tokiu būdu kritikuojant šių veiksmų metu gautų duomenų įrodomąją galią. Tačiau, atsakant į tokius apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje buvo pasisakyta dėl operatyvinio tyrimo atlikimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis, kuriais buvo grindžiamas operatyvinio tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrindas šioje byloje, konstatavo, kad šių veiksmų atlikimas buvo pradėtas ir atliekamas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, o surinkta slapta operatyvinė informacija, nepažeidžiant išslaptinimo procedūros, buvo išslaptinta surašius operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 str.). Tokių veiksmų metu surinktą ir įstatymo nustatyta tvarka išslaptintą informaciją, nepaisant to, kad tam tikruose protokoluose apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą sekimą buvo suklysta nurodant neteisingas datas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, juolab, kad šiuose protokoluose nurodyta informacija buvo patikrinta ir baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka.

237Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (redakcija galiojusi 2009-2010 m. operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) 9 str. nustatyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus konkrečiai nurodytuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose. Šie Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme, galiojusiame operatyvių veiksmų sankcionavimo šioje baudžiamojoje byloje metu, nurodyti operatyvinio tyrimo atlikimo atvejai yra alternatyvūs. Taigi, operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad operatyvinio tyrimo veiksmai byloje buvo sankcionuoti Kauno apygardos teismo nutartimis ir vykdomi Č. D., J. S. ir M. A. atžvilgiais dėl galimų nusikalstamų veikų (BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d.), kurios pateko į įstatyme nurodytą nusikaltimų sąrašą, ir dėl kurių tokio pobūdžio procesinė veikla galėjo būti atliekama, taip pat kitų asmenų atžvilgiu, kurie baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje nebuvo patraukti. Byloje yra iš dalies išslaptintos Kauno apygardos teismo nutartys sankcionuoti slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei jos turinio fiksavimą, techninių priemonių naudojimą specialia tvarka atliekant operatyvinį sekimą, slaptą patekimą į patalpas bei jų apžiūrą, laikiną dokumentų paėmimą ir apžiūrą, specialios technikos įmontavimą, prižiūrėjimą, išmontavimą, slaptą patalpų garso ir vaizdo kontrolę, elektroninių ryšių tinklais perduodamą informacijos kontrolę bei jos fiksavimą, kurios buvo surašytos Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro įgalioto vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimų pagrindu. Sprendimai sankcionuoti taikytinus Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatytus metodus ir priemones priimti remiantis operatyvinės bylos medžiaga (t. 18, b. l. 130-175). Taigi, priešingai nei nurodoma, šioje baudžiamojoje byloje buvo pateikti duomenys, kurie patvirtino Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 p. apibrėžtą faktinį operatyvinio tyrimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apygardos teismo išvadą dėl operatyvinių veiksmų pradėjimo teisėtumo, pritaria apygardos teismui, kad pradedant operatyvinį tyrimą bei sankcionuojant operatyvinius veiksmus ir priemones Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

238Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. B. atžvilgiu ne tik, kad nebuvo atliekamas operatyvinis tyrimas, nebuvo sankcionuota jokia procesinė prievarta, bet ir tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, dėl kurių operatyvinis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 p. negali būti atliekamas ir slaptos prievartos priemonės netaikomos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta, operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl Č. D., J. S., M. A. galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., ką patvirtina į bylą pateikti iš dalies išslaptinti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro įgalioto vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimai, bei jų pagrindu priimtos Kauno apygardos teismo nutartys sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimą. Be kita ko nustatyta, jog tokių veiksmų atlikimo metu, buvo gauta informacija ir apie kitus asmenis, operatyvinių veiksmų atlikimo metu bendraujančiais su jau minėtais asmenimis, kurių atžvilgiu toks tyrimas buvo sankcionuotas. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai (taikant sankcionuotas operatyvinės veiklos priemones ir metodus), nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis. Taigi, nors paties E. B. atžvilgiu joks operatyvinis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau duomenys apie jo galimai neteisėtus veiksmus buvo gauti fiksuojant pirmiau minėtų asmenų galimai nusikalstamas veikas. Ta aplinkybė, kad E. B. galimai nusikalstami veiksmai buvo nustatyti vykdant operatyvinį tyrimą dėl kitų asmenų, ne tik, kad nedraudė surinkus pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo, bet tokius surinktus duomenis naudoti tiek bylos ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje. Juolab, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti tokių operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų objektyvumu, vertinant jog nei vienas iš asmenų, kurių atžvilgiu toks tyrimas buvo atliktas, bei kiti asmenys, kurie tokio tyrimo pagrindu buvo nustatyti, nepaneigė, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuoti duomenys ir pokalbiai yra nurodyti neteisingai, ar kad juose neteisingai nurodoma asmens pokalbių priklausomybė, pasakyti žodžiai, nėra. Be to, pažymėtina, kad duomenų, gautų atliekant sankcionuotus operatyvinio tyrimo veiksmus, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo taikomos operatyvinės veiklos priemonės ir metodai, vėliau buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, t. y. pagal tokius, dėl kurių negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju operatyvinis tyrimas byloje minėtų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK straipsnius, pagal kuriuos toks tyrimas galėjo būti atliekamas, t. y. esant konkrečiam įstatyme numatytam faktiniam pagrindui – informacijai apie įstatyme numatytas nusikalstamas veikas ir vykdomas siekiant surinkti duomenų apie tokias veikas. Byloje priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimas, be kitų tiriamų nusikalstamų veikų buvo tęsiamas ir pagal BK 228 str. 2 d., o duomenys pradėtoje baudžiamojoje byloje renkami ir fiksuojami BPK nustatyta tvarka. Bylą perdavus į teismą, E. B., be kitų jam inkriminuojamų veikų, buvo inkriminuota ir veika, dėl kurios operatyvinis tyrimas ne tik kad buvo galimas, bet ir vykdomas šioje byloje. Teisminio proceso metu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs išslaptintus dokumentus, fiksuotus duomenis, juos analizavo visų byloje surinktų duomenų kontekste ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikė motyvuotas jų pripažinimo įrodymais bei vertinimo išvadas. Tuo pačiu sprendė, kad veika iš BK 228 str. 2 d. turi būti perkvalifikuota į BK 228 str. 1 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys vertinant E. B. pareikšto kaltinimo pagrįstumą naudoti teisėtai. Juolab, kad ir kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo.

239Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paremtas prielaida dėl papildomų darbų atlikimo ir kitokio TV ekrano įrengimo ( - ) miesto stadione laiko, teigiant, kad byloje esančių įrodymų visumos nepakanka išvadai, jog šie darbai buvo atlikti iki 2010 m. kovo mėnesio, patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai nepagrįsti. Priešingai nei apeliuojama, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų nurodytai faktinei aplinkybei nustatyti. Apygardos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius ir pakankamus duomenis, kuriais grindė išvadą, kad ( - ) miesto stadione papildomi darbai ir TV ekrano įrengimas buvo atliktas iki 2010 m. kovo mėnesio, todėl jų papildomai apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje surinkti duomenys buvo ištirti, įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai išdėstyti. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymus vertina teismas, ir tai yra jo prerogatyva, teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali siūlyti savo vertinimą, tačiau jų pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šioje byloje, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo teigti, jog byloje surinktų įrodymų visumos nepakanka ar, kad teismas netinkamai juos vertino, išvadai dėl papildomų darbų ir kitokio TV ekrano įrengimo ( - ) miesto stadione atlikimo laiko pagrįsti. Ir nors nuteistojo gynėjo kritikuojama apygardos teismo išvada, kad be kitų pirmosios instancijos teismo nurodomų ir aptartų įrodymų, šią aptariamą aplinkybę patvirtino ir iš esmės neneigė visi byloje apklausti kaltinami asmenys, akcentuojant E. B., V. M., D. O., V. R. bei liudytojo D. K. parodymus, kuriuose pastarieji nurodė aplinkybes dėl TV ekrano valdymo kompiuterinės sistemos įdiegimo, tęsiamų derinimo ir elektros tiekimo užtikrinimo darbų, apmokymų dirbti tokia sistema, tačiau kaip matyti šių asmenų parodymai, jų metu nurodomos aplinkybės, buvo vertinamos visų byloje esančių duomenų kontekste, kas taip pat leido pirmosios instancijos teismui padaryti neginčijamą išvadą dėl papildomų darbų ir TV ekrano įrengimo stadione laiko, t. y. konstatuoti, kad minėti darbai buvo atlikti 2010 m. kovo mėnesį, o ne kaip bandoma tvirtinti 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Juo labiau, atsižvelgus į šių asmenų duotus parodymus, matyti, kad priešingai nei bandoma tvirtinti, iš jų taip pat matyti, kad tam tikri darbai (TV ekrano karkaso pastatymas, jo užkėlimas, TV video įrangos sumontavimo tikrinimas ir pan.) buvo atlikti dar iki viešojo pirkimo konkurso tokiems darbams atlikti paskelbimo. Byloje apklaustas E. B. iš esmės patvirtino, jog rekonstruojant stadioną atsirado papildomų darbų atlikimo būtinybė dėl techninio projekto klaidų apie kurias rangovas (UAB „( - )“) dalyvaudamas viešuosiuose pirkimuose negalėjo žinoti bei įvertinti, jog tokių darbų forminimas buvo vilkinamas ir tęsėsi iki 2010 m. birželio mėnesio pabaigos, kol UAB „( - )“ gavo pakvietimą pateikti pasiūlymą ir dalyvauti supaprastintose neskelbiamose derybose. Iš šio asmens parodymų matyti, kad nors sutartis dėl papildomų darbų atlikimo ir TV ekrano įrengimo ir buvo pasirašyta 2010 m. rugpjūčio 10 d., tačiau tam tikri darbai kurie trukdė atlikti rangos sutartį buvo atlikti tiek 2009 m. pabaigoje, tiek vėliau, o tokių atliktų darbų aktai surašyti 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, po sutarties pasirašymo. Be kita ko, jis nurodė, kad TV ekranas ir valdymo pultas buvo sumontuoti ne tuo pačiu metu, medžių kirtimas atliktas 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. balandį, šakų genėjimas virš teniso kortų prieš pat valstybinę komisiją, žibintai sumontuoti 2009 m. pabaigoje, o kita įranga 2009 m. birželį. Byloje apklaustas V. M. parodė, kad visi nenumatyti darbai bei papildomi užsakovo pageidavimai buvo įtraukti į pasitarimų protokolus ir pasirašyti įgaliotų asmenų. Darbai kurie trukdė atlikti pagrindinius darbus, buvo atlikti statybos metu, maždaug 2009 m. rudenį. Šakų genėjimo virš teniso kortų darbai buvo atliekami 2010 m. pavasarį, 2009 m. buvo pakloti pagrindai po bėgimo takais, kadangi be to nebuvo galima padaryti pagrindinių darbų. Du priešlėktuviniai žibintai buvo pastatyti 2009 m. rudenį, ir dar du 2010 m. pavasarį, kadangi buvo papildomi reikalavimai. Aikštelės varteliai buvo sumontuoti prieš komisiją, maždaug 2010 m. gegužės mėnesį. Rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių latakų išardymas dėl būtinumo atlikti 2009 m. rudenį. TV įranga sumontuota 2010 m. rugpjūtį, o iki tol buvo daromi pamatai stiebas. 2010 m. kovo mėnesi užkeltas ekranas, jo korpusas be įrangos. Byloje apklaustas V. R. parodė, kad aktus dėl atliktų darbų surašė rugpjūčio mėnesį, nes taip buvo nurodyta užsakovo. Darbus stadione pradėjo atlikti 2009 m., juos atlikinėjo etapais, kurie buvo baigti prieš pat objekto pridavimą komisijai. 2010 m. vasarą buvo atliekami smulkūs darbai, statomos rozetės, „ūpsai“ (nepriklausomi maitinimo šaltiniai), foto relės, automatai, apsaugos nuo perkrovimo ir pan. D. O. parodė, kad su jų bendrove UAB „( - )“ 2010 m. sausio mėnesį buvo sudaręs sutartį dėl ekrano pastatymo, suderinimo ir montavimo. Ekraną nupirko 2010 m. sausio mėnesį, o į stadioną jis buvo atvežtas 2010 m. kovą. 2010 m. pasirašė aktą už dalį atliktų veiksmų. Paties ekrano ir panelių montavimą atliko 2010 m. pavasarį. Po to atsirado trūkumų, dėl ko buvo atliekami papildomi darbai, nupirkta papildoma įranga, kuri sumontuota 2010 m. gegužės vidury. Pirmi mokymai dirbti su ekranu buvo padaryti 2010 m. gegužės mėnesį. Ekrano korpusas buvo pastatytas per pirmus metų mėnesius – vasarį-kovą, paskui buvo sudėti moduliai. Balandžio mėnesį buvo testuojama, gegužės pabaigoje nustatyta, jog trūksta vėdinimo, dėl ko nupirkta kondicionavimo įranga, kuri sumontuota 2010 m. gegužės viduryje. Liudytoju byloje apklaustas D. K. negalėjo nurodyti, kada buvo sumontuota ekrano įranga, parodė tik tai, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, prieš atidarymo rungtynes dalyvavo mokymuose, kuomet buvo mokomas dirbti su ekranu. Taigi, šių asmenų parodymai vertinant juos visumoje su kitais bylos duomenimis, leido apygardos teismui daryti atitinkamas išvadas. Byloje pagrįstai nustatyta, kad tiek papildomi darbai, tiek kitokio ekrano įrengimas nebuvo numatyti statybų rangos sutartyje ir jos prieduose, šie darbai buvo atliekami aptariant tokių darbų atlikimą pasitarimuose, kuriuose dalyvaudavo visi suinteresuoti asmenys (( - ) savivaldybės, UAB „( - )“ ir ( - ) sporto rekreacijos centro atstovai).

240Savo apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismo išvadų dėl stadione papildomų darbų atlikimo ir kitokio TV ekrano įrengimo iki 2010 m. kovo mėnesio nepatvirtino byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo ir apžiūros protokolai, kuriuose fiksuotas slaptas ar viešas ( - ) miesto stadiono stebėjimas ir šio stebėjimo rezultatai, apeliuojant į laiką, jo trukmę, kurio metu buvo stebimas stadionas ir fiksuojami jame atlikti darbai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl šių argumentų pažymi, kad ( - ) miesto stadiono stebėjimas truko pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. buvo vykdomas nuo 2010-04-16 iki 2010-10-06, ir priešingai nei bandoma įrodyti, įvairiu ir pakankamu laiko intervalu. Stebėjimai ir jų metu fiksuojama stadiono aplinka, buvo atliekami tiek rytinėmis, tiek popietinėmis ir vakarinėmis valandomis (t. 2, b. l. 75-141). Šių stebėjimų metu darytose fotonuotraukose buvo fiksuota stadiono būklė, kuri kaip matyti stebimu laikotarpiu nekito. Nuo pat pradžių tokių veiksmų atlikimo, fiksuota, kad tiek TV ekrano įrengimas, tiek kiti papildomi darbai jau buvo atlikti dar iki tol, kol dėl jų 2010-06-28 - liepos 1 d. įvyko du viešųjų pirkimų konkursai ir dėl to 2010-08-23 surašytos ir pateiktos viešojo pirkimo procedūrų ataskaitos. Nesutiktina su argumentu, jog šių protokolų informatyvumas neleidžia daryti išvados, jog jie neginčijamai įrodo faktą, kad jokie darbai stadione nebuvo vykdomi. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo duomenis, užfiksuotus minėtuose protokoluose, vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti nėra. Juolab, kad faktą apie papildomų darbų atlikimą ir kitokio TV ekrano įrengimą stadione iki 2010 m. kovo mėnesio patvirtina ne tik operatyvinių veiksmų atlikimo ir apžiūros protokolai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai (bylos proceso dalyvių parodymai, fiksuoti nuteistųjų bei kitų asmenų pokalbiai, dokumentai paimti kratų metu, kita bylos medžiaga), kuriuos pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai nurodė skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad įrodinėjimo prasme, svarbu bylos duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumoje. Minėtais protokolais buvo įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, kuris buvo susijęs su šioje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad minėti duomenys bylos aplinkybių visete įrodė šioje byloje nustatytas aplinkybes dėl stadione atliktų darbų pabaigos, įrodinėjimą reglamentuojančių BPK nuostatų nepažeidė, nes šią faktinę aplinkybę grindė ją liečiančių ir leistinų įrodymų viseto vertinimu. Juolab, kad ir visų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad šiuose protokoluose fiksuoti duomenys yra teisingi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais įrodymais rėmėsi. Tuo tarpu gynėjo apeliaciniame skunde nurodomas savitas vertinimas dėl stadiono stebėjimo laiko ir fiksuotų rezultatų, nepaneigia minėtuose procesiniuose dokumentuose esančių duomenų teisingumo ir įrodomosios reikšmės.

241Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai dėl E. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo už tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, tvirtinant, jog nuteistasis tokių jam inkriminuotų veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Priešingai nei nurodoma apelianto, dėl šios kaltinimo dalies E. B. nuteisęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą bei pagrįstai konstatavo, jog byloje pakanka duomenų patraukti atsakomybėn E. B. pagal BK 300 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimu.

242Kaip jau minėta aukščiau, pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 str. dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 str. 1 d. dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. BK 300 str. esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu.

243Nagrinėjamu atveju matyti, jog yra aktualus tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Šioje byloje nustatyta, kad ruošiant, pravedant ir realizuojant viešųjų pirkimo konkursus buvo įforminti dokumentai, kurie apygardos teismo buvo įvertinti kaip suklastoti. Tokiems dokumentams buvo priskirti ir 2010-06-30 teikti dveji pasiūlymai atitinkamai dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų bei TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo, kuriuos pasirašė E. B.. Tai, jog minėti dokumentai buvo pasirašyti E. B. ir, kad tokie dokumentai buvo surašyti. neginčijamai nustatyta. To iš esmės neneigė ir pats nuteistasis. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nurodyti dokumentai (pasiūlymai dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų ir TV video ekrano ir jo sumontavimo darbų pirkimo) laikomi dokumentais BK 300 str. prasme, kadangi juose buvo įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kurios pagrindu buvo neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų ir šių procedūrų pasekmių realizavimas, ką pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apygardos teismas. Šioje byloje, įvertinus surinktų įrodymų visetą, buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad tiek stadiono rekonstrukcijos papildomi darbai, tiek kitokio TV video ekrano sumontavimas buvo baigti dar iki viešųjų pirkimų procedūrų pradžios ir, kad tokius rekonstruojamo stadiono darbus atliko UAB „( - )“. Tuo tarpu UAB „( - )“ atstovo pasirašyti viešiesiems pirkimams pateikti pasiūlymai buvo teikti tik dar dėl tokių darbų pirkimo. Taigi, šių aptariamų dokumentų pateikimu viešųjų pirkimų konkursui dėl stadione reikalingų darbų atlikimo ir po to sekusiais tokių procedūrų rezultatais buvo bandoma parodyti, kad tiek papildomi darbai, tiek ekrano įrengimas (sumontavimas) buvo atlikti vėliau (2010 m. rugpjūčio mėnesį), t. y. po to, kai UAB „( - )“ buvo paskelbtas tokio konkurso laimėtoju. Tuo tarpu tai, kad minėti darbai stadione buvo atlikti iki viešųjų pirkimų procedūrų organizavimo, iš esmės patvirtinta byloje apklaustų proceso dalyvių parodymais, operatyvinių veiksmų metu surinktais duomenimis, dokumentais paimtais kratų metu ir kita bylos medžiaga, todėl išvada apie minėtų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą pagrįstai grindžiama šių duomenų visuma.

244Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepakankamai aiškiai aptarė, kuriame iš pasiūlymų lapų buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis, taip atimdamas galimybę suprasti, kuris pasiūlymo lapas turimas omenyje. Taip pat tai, kad nei viename iš pasiūlymų nėra parašyta, kad papildomi darbai bei TV video ekrano ir jo montavimo darbai dar tik bus perkami. Tokie apeliaciniame skunde nurodyti motyvai laikytini nepagrįstais, jie niekaip nepaneigia apygardos teismo padarytų išvadų ir tėra nuteistojo gynėjo savaip pateikiama teismo padarytų išvadų interpretacija, kuri nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Tuo pačiu, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pats pasiūlymas, atitinkamai dėl stadione papildomų darbų pirkimo ir TV video ekrano pirkimo ir jo sumontavimo darbų, susidarė iš dviejų lapų, bei jo priedų. Šių pasiūlymų antrame lape yra E. B. parašai (t. 4, b. l. 53; t. 5, b. l. 1). Byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, kad įrašant pasiūlymus apie minėtų darbų pirkimą, buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad į šiuos pasiūlymus įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis dėl minėtų darbų pirkimo bei juos pasirašant UAB „( - )“ atstovui, buvo suklastoti tikri dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių dokumentų įrodomosios reikšmės, pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatyta faktine aplinkybe, kad viešųjų pirkimų konkursai buvo vykdomi jau esant atliktiems papildomiems darbams bei nupirktam ir įrengtam video ekranui stadione, t. y. fiktyviai, jog aptariami darbai stadione dar iki jų pirkimo viešųjų pirkimų procedūrų pagrindu, jau buvo atlikti. Todėl teismo išvada, kad tiek viename, tiek kitame pasiūlymo lape buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis, pagrįsta.

245Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino E. B. elgesio pasirašant pasiūlymus subjektyvinių aspektų, pažymint, kad duomenų kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pastarajam ne tik buvo žinoma, bet ir tai, kad jis suvokė apie ( - ) miesto tarnautojų ketinimus, jų neteisėtumą bei savo veiksmais prie to prisidėjo, fiksuota nebuvo. Vertindama tokius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skunde pateikiama sava gynėjo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimo galimybė jo ginamojo atliktų veiksmų atžvilgiu, aptariant 2009-03-03 tarp ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „( - )“ sudarytą rangos sutartį, akcentuojant, jog UAB „( - )“ nebuvo svarbu iš kokių lėšų bus atsiskaitoma už atliktus darbus pagal pasirašytą sutartį, kad jokie savavališki darbai nebuvo atliekami, kurie nebuvo sutarti minėta sutartimi ar gamybiniuose pasitarimuose ir pakeistoje techninėje dokumentacijoje, tuo pačiu apeliuojant ir į ( - ) miesto savivaldybės darbuotojų delsimą įforminti tiek papildomų darbų, tiek TV video ekrano įrengimą, pirkimą bei atsiskaitymą už juos. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo atlikto šioje byloje visų proceso dalyvių (nuteistųjų, liudytojų) parodymų, operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų ir kitų bylos įrodymų vertinimo, negalima daryti išvados, kad apygardos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normas reglamentuojančias bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Byloje pripažinti įrodymais bylos duomenys įvertinti ir atskirai, ir kaip visuma, išanalizuoti visi bylai reikšmingi duomenys. Teismas išdėstė pakankamus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Byloje esantys duomenys ištirti išsamiai ir nešališkai, jų analizė pateikta susiejant juos į vientisą loginę grandinę. Todėl, tai, kad teismas tam tikras bylos aplinkybes, vadovaudamasis surinktais ir ištirtais įrodymais, byloje vertino ne taip, kaip tai konkrečiu atveju vertina apeliantas, nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

246Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką dėl suklastoto tikro dokumento panaudojimo pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad panaudoja suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Tuo pačiu akcentuotina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

247Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad E. B. būdamas UAB „( - )“ atstovu, parengė dokumentus, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl pasiūlymų apie minėtus darbus reikalingus ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijai atlikti, kurių teisingumą patvirtino savo parašais, šiuos dokumentus gabeno ir pateikė viešųjų pirkimų komisijai, sudarytai iš ( - ) miesto savivaldybės atstovų. Tai, kad E. B. buvo žinoma, jog viešųjų pirkimų konkursai stadiono rekonstrukcijos papildomiems darbams ir TV video ekrano, jo sumontavimui, pirkti bus vykdomi ir buvo vykdomi jau esant šiems minėtiems darbams atliktiems, patvirtino byloje surinkti duomenys. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu 2010-06-10 fiskuotu telefoniniu pokalbiu tarp J. S. ir E. B. nustatyta, kad E. B. buvo prašoma pateikti pirminę sutartį ir joje įrašyti atitinkamą kainą dėl papildomų darbų. Šio pokalbio metu aptarta aplinkybė dėl pirminės sutarties pasibaigimo kovo 3 d., taip pat tai, kad buvo baigti visi aktavimai dėl darbų. Be kita ko, E. B. buvo informuotas apie viešuosius pirkimus, kad turi būti gauti visi parašai, kad jau kitą dieną viskas atsidurtų viešuosiuose pirkimuose (t. 1, b. l. 173-174). Šių veiksmų atlikimo metu 2010-06-11 fiksuotu pokalbiu tarp J. S. ir V. M. nustatyta, kad J. S. paprašius V. M. pasiteirauti E. B. iki kurios dienos gali atlikti papildomus darbus ir sumontuoti TV video ekraną, pastarasis nurodė, kad viskas jau yra padaryta (t. 1, b. l. 175). Netrukus po šio pokalbio fiksuotas dar vienas pokalbis vykęs tarp J. S. ir E. B. aptariant sutartis dėl papildomų darbų ir įrangos stadione, reikalingo termino darbams atlikti, šio pokalbio metu E. B. nurodo, kad viskas jau yra padaryta, o J. S. į tai atsakydama nurodo, kad apie tai sužinojo tik vakar iš mero (t. 1, b. l. 176). Be kita ko, E. B. duodamas parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, iš esmės patvirtino, kad jam buvo žinomi nenumatytų papildomų darbų ir kitokio ekrano įrengimo faktai, kadangi jis tiesiogiai realizavo šiuos darbus ir projektą, dalyvavo aptariant šiuos darbus. Tai, kad E. B. dalyvavo aptariant tokius darbus nurodė ir liudytoju apklaustas R. S.. Kolegijos vertinimu, šių duomenų, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pakanka faktui konstatuoti, kad priešingai nei bandoma argumentuoti skunde, prieš parengiant pasiūlymus, juos patvirtinant savo parašu ir pateikiant viešojo pirkimo procedūrai atlikti, E. B. buvo žinoma apie stadione atliktus darbus (papildomus darbus ir TV video ekrano pirkimą bei įrengimą), jog viešųjų pirkimų procedūros bus vykdomos fiktyviai, o jų rezultatai aptarti ir žinomi iš anksto. Tokių pasiūlymų parengimas, juose nurodytų tikrovės duomenų patvirtinimas parašais, leidžia daryti išvadą, kad tokie dokumentai buvo panaudoti tikslingai ir sąmoningai, siekiant realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, E. B. suvokiant, kad viešojo pirkimo procedūrai pateikiami dokumentai yra su juose įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek teisinius padarinius, kuriuos šie dokumentai gali sukelti. Toks E. B. atliktų veiksmų turinys rodo, kad šiuos veiksmus jis padarė suvokdamas, kad daro veiką, kuri kelia pavojų BK 300 str. saugomai teisinei vertybei ir norėdamas taip veikti tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir padarinius, suklastojo tikrą dokumentą bei jį panaudojo. Tuo pačiu kritiškai vertinami ir atmestini skundo argumentai, kad E. B. tokių pasiūlymų rengimo procese atsirado atsitiktinai bei buvo tikras, kad savivaldybės atstovai žino faktą dėl atliktų darbų, jog ( - ) miesto savivaldybė ketina pirkti, o UAB „( - )“ parduoti papildomus darbus, kurie jau buvo atlikti ir TV video ekraną, kuris jau buvo įmontuotas ir artimiausiu laiku turėjo būti galutinai paleistas. Neabejotina, kad išsilavinęs, einantis bendrovėje generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, turėdamas atliekamo darbo specifikos ir dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose patirties asmuo, būdamas atsakingas už savo veiksmus, turėtų žinoti, kad viešųjų pirkimų procedūros nėra rengiamos atliktiems darbams pirkti. Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, viešieji konkursai vyko fiktyviai, suinteresuotiems asmenims iš anksto žinant ir suplanuojant šių viešųjų pirkimų konkursų laimėtoją bei rezultatą, tokiu tikslu siekiant įteisinti ir įforminti jau įvykusių realybėje egzistuojančių faktų buvimą. Ir nors pažymima, kad pats E. B. ne kartą telefoninių pokalbių metu yra pabrėžęs, kad nenori dalyvauti ( - ) miesto savivaldybės „žaidimuose“ forminant atliktus darbus ir už juos apmokant, vienok ši aplinkybė taipogi įrodo jo suvokimą, ko tokiu būdu ir atliekamais veiksmais buvo siekiama. Teisėjų kolegijos vertinimu E. B. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. požymiai, todėl jo atlikti veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

248Nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad sprendžiant E. B. atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teismas neaptarė žalos ar kitokių neigiamų padarinių, kuriuos sukėlė tariamas dokumentų suklastojimas. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. B. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 300 str. 3 d., t. y. dėl to, kad suklastojus dokumentus bei tokius žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojus vykdant tariamus viešuosius pirkimus, juridiniam asmeniui ( - ) miesto savivaldybei buvo padaryta didelė turtinė žala. Tačiau pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog ( - ) miesto savivaldybei didelė turtinė žala nebuvo padaryta, dėl ko didelės turtinės žalos požymį iš E. B. pareikšto kaltinimo klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus pašalino. Vienok, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pašalinus minėtą požymį, yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. požymiai, dėl ko veika buvo perkvalifikuota iš BK 300 str. 3 d. į BK 300 str. 1 d. Baudžiamoji atsakomybė BK 300 str. už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Kaip jau minėta, šioje byloje, ruošiant, pravedant ir realizuojant viešųjų pirkimo konkursus buvo įforminti ir dokumentai, kurie apygardos teismo buvo vertinti kaip suklastoti. Tokiems dokumentams buvo priskirti ir 2010 m. birželio 30 d. teikti dveji pasiūlymai. Iš pirmosios instancijos skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, konstatavo, jog būdamas UAB „( - )“ atstovu, E. B. parengė 2010-06-30 pasiūlymus, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų bei TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo, kurių teisingumą patvirtino savo parašais, šiuos dokumentus gabeno ir pateikė viešųjų pirkimų komisijai. Tokiu būdu, šiuose dokumentuose įtvirtinta informacija buvo skirta neteisėtai ir nepagrįstai sukurti teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų ir šių procedūrų pasekmių realizavimui, t. y. jog kiltų atitinkami teisiškai reikšmingi padariniai. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-7-175-303/2015). Tačiau pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013). Nagrinėjamu atveju tokių dokumentų pateikimas, valstybės institucijai – ( - ) miesto savivaldybei viešųjų pirkimų procedūrai vykdyti, ir kurios atstovai atlikdami viešųjų pirkimų procedūras turi įgaliojimus, remdamiesi pateiktais dokumentais, priimti teisiškai reikšmingus sprendimus – šiuo atveju papildomų darbų ir TV video ekrano, jo sumontavimo pirkimą, laikytina veika, atitinkančia BK 300 str. numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, juolab, kad nusikaltimo, kurio buvimas aptariamas nagrinėjamoje byloje, pasireiškė atliktų darbų laiko ir pagrindo aspektais, bet ne jų realumu. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pasiūlymuose nurodyti darbai iš esmės jau buvo atlikti iki viešųjų pirkimų procedūros vykdymo pradžios. Taigi, vertinant šio konkretaus atvejo aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, tokių pasiūlymų pateikimas viešųjų pirkimų komisijai, dėl jau realiai stadione atliktų darbų, imituojant dar tik būsimą jų pirkimą atitinka dokumento suklastojimo požymius ne tik pagal turinio kriterijus, bet ir teisinę reikšmę. Šie žinomai tikri suklastoti dokumentai teisine reikšme viešųjų pirkimų komisijai buvo vienas iš pagrindų siekiant realizuoti šių fiktyvių konkursų rezultatus ir įforminti dokumentus, patvirtinančius kitokį darbų atlikimo būdą ir laiką. Tokiu būdu žala buvo padaryta baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams ir sukėlė realų pavojų tokiai žalai atsirasti. Suklastojus dokumentus ir tokius žinomai tikrus dokumentus panaudojus, E. B. savo veiksmais, padarė žalą valstybės ginamai vertybei. Tokių žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimas sukėlė reikšmingus padarinius siekiant realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, įforminant ir įteisinant stadione jau atliktus darbus. Dėl to, nuteistojo veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams. Juolab, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, E. B. veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „( - )“ atstovo E. B. veiksmai, parengiant pasiūlymus, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jų teisingumą patvirtinant savo parašais ir šiuos dokumentus panaudojant, laikytini atitinkančiais BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

249Nuteistojo gynėjo tvirtinama aplinkybė, kad nei ( - ) miesto savivaldybės, nei juo labiau UAB „( - )“ dokumentuose nebuvo deklaruojamas neteisingas faktas, kad papildomi darbai dar nėra padaryti ar, kad nėra sumontuotas TV video ekranas buvo paneigta įvertinus šioje byloje surinktus duomenis. Priešingai nei bandoma tvirtinti, nustatyta, kad aptariamais pasiūlymais buvo bandoma sudaryti vaizdą, kad ne tik aptariami darbai stadione dar nebuvo atlikti, nors buvo priešingai, bet ir tuo pagrindu vykdyti viešųjų pirkimų konkursą. Be to, jau vien tokių dokumentų įvardinimas „pasiūlymais“ rodo, kad siūloma pirkti dar neatliktus atitinkamus darbus ir įrangą, o ne tai kas yra padaryta, ar jau įgyta. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad E. B. nepagrįstai pripažintas kaltu parengęs aptariamus pasiūlymus, nes pagaminto dokumento pasirašymas negali reikšti šio dokumento pagaminimo. Pažymėtina, kad oficialaus dokumento suklastojimu BK 300 str. prasme laikomas tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas. Gi parašo padėjimas ant dokumento, taip pat yra dokumento klastojimas, nes ir atskirų dalių dokumento pakeitimas atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 300 str. 1 d. požymius. Iš byloje esančių 2010-06-30 pasiūlymų matyti, kad E. B. savo parašu patvirtino juose įrašytos tikrovės neatitinkančią informaciją dėl pasiūlymų apie darbus reikalingus ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijai atlikti. Įvertinus nurodytą aplinkybę, tai, kad baudžiamojoje byloje buvo surinkti duomenys dėl ( - ) stadione atliktų darbų laiko, darytina išvada, kad E. B. parengė oficialius dokumentus, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir tikrovės neatitinkančią informaciją patvirtino savo parašu, tokiu būdu pakeitė dokumentų tikrumą ir jų turinio teisingumą, t. y. suklastojo tikrus dokumentus. Ta aplinkybė, jog E. B. neinicijavo ir net nedalyvavo pasitarimuose ar kažkokiuose susirinkimuose parenkant papildomų darbų ir TV ekrano pirkimo teisinę formą, nešalina jo atsakomybės nagrinėjamu atveju. Argumentai, kad E. B. buvo įsitikinęs, jog tokių darbų pirkimo forma yra absoliučiai teisėta, nesuvokė, kad neteisėtai suklastoja tikrą dokumentą ir, ar panaudoja ši žinomai suklastotą dokumentą, nenumatė, kad teisinėje apyvartoje atsiras suklastotas dokumentas ir tokiu būdu bus įtvirtinta apgaulė, nesiekė, kad toks dokumentas būtų teisinėje apyvartoje, vertintini kritiškai, juolab, kad kaip buvo nustatyta, šie dokumentai buvo surašomi ir pasirašomi E. B. žinant faktą apie tokių aptariamų darbų atlikimą.

250Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nesutinka su gynėjo vertinimu, kad byloje nebuvo surinkta pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, jog E. B. padėjo piktnaudžiauti tarnyba. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais pagrįsta įvykių eiga ir seka, asmenų, tarp jų ir E. B. žinojimas, bendravimas, atlikti konkretūs veiksmai, leido pirmosios instancijos teismui padaryti priešingas išvadas. Be to, pažymėtina ir tai, kad padėjimo piktnaudžiauti tarnyba E. B. veiksmai glaudžiai susiję su jo atliktais veiksmais suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė pateikto skundo ribose.

251Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pažymėtina, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 str. 2 d.). Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 str. 6 d.).

252Byloje nustatyta, kad, E. B. veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su ( - ) miesto savivaldybės atstovais (asmenimis, turinčiais specialiuosius subjekto požymius pagal BK 228 str.), padedant kitiems bendrininkų grupės nariams, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje N. ( - )nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione (( - )), padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Bylos nagrinėjimo metu, nuteistasis neneigė, kad buvo parengti dokumentai, kurie buvo pateikti ( - ) miesto savivaldybei viešųjų pirkimų procedūrai atlikti ir vykdyti, ir kurių pagrindu buvo perkami darbai stadione, kurie iš esmės jau buvo atlikti, tačiau neigė žinojęs ir suvokęs, kad tokiais veiksmais prisideda, teikia priemonę, padedančią legalizuoti ( - ) miesto savivaldybės administracijos galimai neteisėtus siekius, ketinimus. Savo ruožtu bylą nagrinėjęs apygardos teismas, vertindamas tokio E. B. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, jo paaiškinimus vertino ir analizavo byloje esančių įrodymų kontekste ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys.

253Nors tvirtinama, kad E. B. nebuvo informuotas ir nežinojo apie jokius, juo labiau nedalyvavo jokiuose ( - ) miesto savivaldybės tarnautojų tarpusavio susitikimuose, pokalbiuose ir derybose dėl papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo formos parinkimo, tačiau ši aplinkybė, kaip jau minėta nešalina jo atsakomybės ir neduoda pagrindo išvadai, jog apie tai jis nebuvo informuotas. E. B. veikė kaip įmonės, atlikusios sutartus darbus, atstovas, veikė jos vardu ir atliko tam tikrus veiksmus. Be kita ko, byloje esantys operatyviniai bei procesinių prievartos priemonių metu gauti duomenys įrodo, kad E. B. dėl perkamų darbų (papildomų ir TV ekrano, jo sumontavimo darbų pirkimo) bendravo su savivaldybės atstovais. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ), fiksuotas susitikimas ( - ) savivaldybės administracijos patalpose ir vykęs pokalbis tarp M. A., J. S. ir E. B., kurio metu buvo aptariamos ( - ) miesto rekonstrukcijos papildomų darbų sąmatos ir aktai, kalbama apie pirkimų vykdymui atiduotus dokumentus (t. 1, b. l. 58-60). Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) fiksuoti J. S. ir E. B. pokalbiai, atitinkamai apie stadione esantį TV ekraną, jo užaktavimą ir naujojo ekrano pirkimą (t. 1, b. l. 168-169), pirminės sutarties pateikimą, jos pasibaigimą, papildomų darbų atlikimo laiką ir jų užaktavimą, organizuojamus viešuosius pirkimus ir tam reikalingų parašų surinkimą (t. 1, b. l. 173-174), taip pat persiųstas sutartis, E. B. pataisytą papildomos sutarties tekstą, negautą sutartį, darbų atlikimo grafiką ir jų įvykdymo aplinkybes, sužinojimą dėl šių darbų įvykdymo (t. 1, b. l. 176). Elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2010 m. rugpjūčio 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokoluose atitinkamai fiksuoti pokalbiai tarp E. B. ir M. A., kurių metu buvo kalbama apie sutarties pasirašymą (t. 2, b. l. 38) ir darbų atlikimo grafiko laiko pakeitimą, nurodant, jog darbų atlikimo laikas turi būti nuo rugpjūčio dešimtos iki rugsėjo dešimtos (t. 2, b. l. 42). Taigi, priešingai nei teigiama, tiek iš šioje byloje ištirtų įrodymų visumos, tiek iš operatyvinių veiksmų ir procesinių prievartos priemonių atlikimo metu gautų duomenų, aiškiai matyti, jog E. B. ne tik bendravo su ( - ) miesto savivaldybės atstovais dėl minėtų pirkimų, bet ir suvokė tokio atliekamo pirkimo teisinę formą. Nuteistojo gynėjo nurodoma aplinkybė, jog rangos sutartyje nebuvo nurodyta, o taip pat ir UAB „( - )“ nesitarė su ( - ) miesto savivaldybe, iš kokių pinigų bus finansuojami rangos darbai, šios nagrinėjamos bylos kontekste, esminės reikšmės neturi. Byloje reikšminga tai, kad E. B. teikė priemonės valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba, t. y. klastojo dokumentus (parengė pasiūlymus, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl papildomų darbų ir TV video ekrano įrengimo, kurių teisingumą patvirtino savo parašais) ir tokius žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, taip padedant organizuoti ir vykdyti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus bei realizuoti šių konkursų rezultatus.

254Nuteistojo gynėjo argumentai, kad E. B. padėjimas piktnaudžiauti tarnyba nustatytas nebuvo, jog pastarasis ne tik, kad neketino, bet ir nesiruošė padaryti jokios žalos, diskredituoti savivaldybės ar jos tarnautojų autoritetą ir pan., atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomajai daliai, jo aprašomojoje dalyje išdėstytiems įrodymams bei motyvams, kuriais vadovaudamasis teismas nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino įrodytomis. BK 228 str. 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taikant BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl jis paprastai nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir į pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbą ir kitas konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Taigi, būtinas piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymis – didelė žala, kuri kaip minėta, gali būti ir turtinio, ir/ar neturtinio pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje konstatuotas neturtinės žalos požymis, kuris nustatytas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nuosprendyje išsamiai motyvuota ne tik tai, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė padėjimas piktnaudžiauti tarnyba, bet ir kuo pasireiškė bei kam buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad E. B. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. su nuoroda į BK 24 str. 6 d., nenustačius jo veikoje šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra pagrindo. Nuteistojo E. B. bendrininkavimas su kitais šioje byloje nustatytais asmenimis, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d., byloje įrodytas, jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką nuosprendyje išsamiai ir tinkamai atskleistas. Byloje nustatyta, kad E. B. ne tik veikdamas bendrininkų grupėje, norimam tikslui pasiekti, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, bet ir teikdamas priemones padėjo bendros nusikalstamos veikos vykdytojams piktnaudžiauti tarnyba. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tai, kokie buvo E. B. veiksmai, kokios priemonės buvo teikiamos, yra nurodyta, išanalizuota ir įvertinta.

255Esant šioms aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindų nuteistojo E. B. atžvilgiu, todėl apeliacinis skundas, kuriuo prašoma jį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti, atmestinas.

256Dėl nuteistojo G. K. apeliacinio skundo argumentų.

257Iš nuteistojo G. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigiant, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįrodžius jo kaltumo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme. Tokie skundo argumentai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos, atmetami kaip nepagrįsti.

258Teisėjų kolegija, patikrinus ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, jų visetą, bei padarė pagrįstas išvadas neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo G. K. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, jas teisiškai įvertino. Ir nors iš esmės teigiama, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai neįvertino bylos duomenų, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir prieštaraujančias išvadas, jas iš esmės grįsdamas netinkamai vertindamas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytais reikalavimais. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Kaip jau akcentuota aptariant ir kitų apeliantų skundų argumentus, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą byloje, prerogatyva. BPK 20 str. 2 d. ir 5 d. nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui, t. y. BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismo motyvus dėl įrodymų vertinimo G. K. atžvilgiu, dėl jų įrodomosios reikšmės visų byloje esančių duomenų kontekste, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą nuteistojo atžvilgiu. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoti, kad G. K. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, neturi pagrindo.

259Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, G. K., dirbdamas UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pareigose, veikdamas bendrininkų grupėje suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip pat, teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis, žinodamas, kad UAB „( - )“ atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų (98 123,26 eurų) sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753, 33 litų (26 283,98 eurų) sumai didesnės vertės, taip pat tai, jog šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, UAB „( - )“ patalpose 2010-06-29 parengė ir atspausdino įgaliojimus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), juose atitinkamai įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įgaliojimai galioja ( - ) miesto savivaldybės administracijos vykdomoms supaprastintoms neskelbiamoms deryboms „( - ) miesto stadiono, futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimui ir TV video ekrano bei jo sumontavimo pirkimui“. Šiuos įgaliojimus patvirtino savo parašu, taip suklastodamas tikrus dokumentus bei tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. birželio 29-30 d. pateikė UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B., tikslu juos pateikti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai dėl viešųjų pirkimų vykdymo, taip panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio 9-10 d., ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), žinodamas, jog sutartyse Nr. ( - )ir ( - )yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, pasirašė šias sutartis, taip jas suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio 18-20 d., UAB „( - )“ patalpose, žinodamas, jog sąskaitose faktūrose serija KOR Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ir prie jų pridėtuose dokumentuose atliktų darbų aktuose yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie papildomų darbų atlikimo bei TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo datą, patvirtino šias sąskaitas faktūras savo parašu, taip suklastodamas tikrus dokumentus ir juos 2010-08-20 pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai apmokėjimui, taip panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus. Taip pat tai, kad G. K. veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu buvo nupirkti 2010-08-10 – 2010-09-02 savavališkai UAB „ ( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti papildomi darbai ir įgyta ir sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione (( - )) padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ( - ) miesto savivaldybės darbuotojams, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos Valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojų vardai. Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas, išvadą apie E. B. dalyvavimą padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindė byloje surinktų duomenų visuma, t. y. ištyręs ir įvertinę apklaustų proceso dalyvių (kitų nuteistųjų, liudytojų) parodymus, operatyvinio veiksmų vykdymo metu surinktus duomenis bei kitus byloje esančius rašytinius duomenis (kurie buvo gauti ir surinkti įstatymų nustatyta tvarka, užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose). Nors šios bylos tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu G. K. kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų nepripažino, neigė bet kokį susitarimą atlikti nusikalstamus veiksmus, tokius jo argumentus pirmosios instancijos teismas vertino ir analizavo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis kaip UAB „( - )“ generalinis direktorius kontroliavo atliekamus darbus rekonstruojamame stadione, kad jam buvo žinomas tokių atliekamų darbų kiekis, jis aptarinėjo juos su kitu šioje byloje nuteistu nusikalstamos veikos bendrininku.

260Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jog savo atliktais veiksmais prisidėjo prie bendro nusikalstamos veikos plano įgyvendinimo. Apelianto tvirtinimu, baudžiamojoje byloje surinktų duomenų nepakanka jo asmeniniams ryšiams su šioje byloje pripažintais nusikalstamos veikos bendrininkų grupės nariais pagrįsti, neatskleistas susitarimas veikti bendra tyčia. Tačiau tokie apelianto skundo argumentai, taip pat laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrininkavimo nuostatas.

261Kaip jau minėta aukščiau, atsakant į kitų šioje byloje apeliantų skundų argumentus, pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką apibrėžiamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Kitaip tariant, bendrininkavimas yra objektyviai ir subjektyviai suderinti veiksmai, kai visi bendrininkai ne tik kad faktiškai veikia kartu, bet ir suvokia veikiantys bendrininkų grupe ir darantys neteisėtus veiksmus. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Tuo pačiu pažymėtina, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.).

262Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei bandoma tvirtinti, nuteistojo G. K. bendrininkavimas klastojant dokumentus ir juos panaudojant, taip pat padėjimas teikiant priemones bendros nusikalstamos veikos vykdytojams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi byloje nustatytas, jo atliktų veiksmų svarba ir vaidmuo darant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nuosprendyje pakankamai išsamiai atskleistas. Skundžiamame nuosprendyje tai, kokie buvo G. K. veiksmai, kokios priemonės buvo teikiamos yra nurodyta, išanalizuota ir įvertinta. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bei detalizavo šioje byloje nustatytą bei bylos medžiaga pagrįstą G. K. nusikalstamų veikų mechanizmą visų bendrininkų bendrų veikų kontekste. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad 2010-06-29 parengtų įgaliojimų dalyse Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kuriose nustatyta, kad įgaliojimai galioja ( - ) miesto savivaldybės administracijos vykdomoms supaprastintoms neskelbiamoms derybos „( - ) miesto stadiono, futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimui ir TV video ekrano bei jo sumontavimo pirkimui“, buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, t. y. dalyvauti ir atstovauti įmonę asmeniui supaprastintose neskelbiamose derybose dėl darbų stadione, kurie faktiškai jau buvo atlikti. Šie įgaliojimai buvo pasirašyti G. K., taip patvirtinant juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ir pateikti įgaliotam asmeniui (UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B.), tikslu pateikti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai viešiesiems pirkimams vykdyti, tokiu būdu juos panaudojant. Be kita ko, šių įgaliojimų pagrindu įgalioto asmens buvo parengti pasiūlymai, kurie apygardos teismo taipogi įvertinti kaip suklastoti, nustačius, kad juose taip pat įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl pasiūlymų apie minėtus darbus, kurie irgi buvo pateikti viešųjų pirkimų procedūrai vykdyti. Taigi minėti dokumentai buvo vieni iš pagrindų siekiant viešųjų pirkimų būdu įforminti dokumentus patvirtinančius kitokį darbų atlikimo būdą ir laiką. Be to, realizuodamas savo dalį veiksmų realizuojant bendrą nusikalstamą ketinimą, G. K. pasirašė 2010-08-10 sutartis Nr. ( - )ir Nr. ( - ), žinodamas apie jose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, nors faktiškai jie jau buvo atlikti, bei 2010 m. rugpjūčio 18-20 d. PVM sąskaitas faktūras Serijos KOR Nr. ( - ) ir ( - ), su jose nurodytomis aplinkybėmis dėl papildomų darbų atlikimo bei TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo laiko, kurias 2010-08-20 pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai apmokėjimui. Taigi visi šie dokumentai įtvirtino atitinkamą juridinę reikšmę turinčią informaciją, kurios pagrindu buvo ne tik neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų atlikimas, bet ir šių procedūrų pasekmių realizavimas. G. K. bendri neteisėti veiksmai sudarė sąlygas viešųjų pirkimų konkursams, kurie vyko fiktyviai, suinteresuotiems asmenims iš anksto žinant ir planuojant tokių viešųjų pirkimų konkursų laimėtoją bei rezultatą, įteisinant jau įvykusių, realybėje egzistuojančių faktų buvimą, t. y. UAB „( - )“ atliktų papildomų darbų atlikimą ir kitokio TV video ekrano įrengimą, dar prieš atliekant viešųjų pirkimų procedūras dėl jų. Tokiu būdu G. K., teikdamas priemones (suklastodamas tikrus dokumentus ir tokius žinomai suklastotus dokumentus panaudodamas), padėjo bendros nusikalstamos veikos vykdytojams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – pravesti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir įgyvendinti rezultatą, kuris nebūtų įgyvendintas be tokių jo veiksmų atlikimo.

263Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, visos nurodytos aplinkybės, jas vertinant ir analizuojant visų byloje surinktų duomenų kontekste, leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą dėl jų reikšmės įrodinėjant G. K. dalyvavimą aptariamų nusikalstamų veikų padaryme, jo atliktų veiksmų apimties ir svarbos. Pažymėtina, kad tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors G. K. neigia pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog jis buvo bendrininkas (padėjėjas) ir savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos, visgi pabrėžtina, kad apie bendrininkų susitarimą sprendžiama ne tik iš jų parodymų, bet ir nustatytų jų bendrų veiksmų bei iš kitų bylos aplinkybių, t. y. sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo ir kiekvienos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, vertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.), ko pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kad G. K. suprato dalyvaujantis bendroje nusikalstamoje veikoje ir tokio bendrininkavimo tikslai jam buvo aiškūs. Aplinkybė, kad G. K. nebuvo pažįstamas su didžiąja dalimi, kaip šios nusikalstamos veikos bendrininkais įvardintais asmenimis, nešalina jo atsakomybės. Šio nuteistojo veiksmais bendrai nusikalstamai veikai buvo reikšmingi, nes sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams. Tai, kokiu būdu su G. K. buvo susitarta bendrininkauti, esminės reikšmės neturi, nes nustatyti neteisėti veiksmai, vertinant juos kartu su kitais pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais, patvirtina tokį susitarimą buvus ir šis susitarimas, kaip nustatyta byloje, buvo įgyvendintas. G. K. atliko veiksmus, be kurių nebūtų įmanoma atlikti tam tikras procedūras ir jų pagrindu įforminti tam tikras, šioje byloje nustatytas aplinkybes.

264Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama, jog apeliantas (G. K.) pasirašydamas įgaliojimus, juos suklastojo. Pažymima, kad įgaliojimai buvo išduoti UAB „( - )“ atstovui (E. B.), kad pastarasis galėtų atstovauti bendrovę derybose su ( - ) miesto savivaldybe dėl darbų stadione, taip pat tai, kad pasirašant įgaliojimus, sutartis bei sąskaitas faktūras, jis, kaip UAB „( - )“ generalinis direktorius, neturėjo tikslios informacijos apie darbų eigą minėtame stadione, nežinojo, kad pasirašo dokumentus dėl darbų, kurie jau buvo atlikti.

265Pasisakydama dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju pravedant ir realizuojant viešųjų pirkimų procedūras dėl darbų ( - ) stadione, buvo įforminti dokumentai, kurie pagal šioje byloje įvertintas ir nustatytas aplinkybes laikyti suklastotais. Tokiems dokumentams, be kita ko buvo priskirti 2010-06-29 įgaliojimai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), įmonės atstovui dalyvauti ir atstovauti bendrovę ( - ) miesto savivaldybės organizuojamose supaprastintose neskelbiamose derybose dėl ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų ir TV video ekrano ir jo sumontavimo; 2010-08-10 sutartys Nr. ( - )ir ( - ), kuriomis pasirašyti susitarimai dėl darbų stadione ir jų atlikimo termino; bei PVM sąskaitos-faktūros Serijos KOR Nr. ( - ) ir ( - ), kuriose nurodomos tokių darbų kainos. Taigi, šiais dokumentais buvo įtvirtinta skirtingo pobūdžio juridinę reikšmę turinti informacija, kurios pagrindu buvo įformintas realybėje jau egzistuojančių faktų buvimas. Visi šie dokumentai, taip pat laikomi dokumentais BK 300 str. prasme. Ištyrus ir įvertinus surinktus duomenis byloje, buvo konstatuota, kad parengtų dokumentų (tarp jų ir pirmiau minėtų) dėl ( - ) miesto stadione darbų, pagrindu organizuotos fiktyvios viešųjų pirkimų procedūros (iš anksto žinant laimėtoją ir rezultatą) ir sukurtas šių procedūrų pasekmių realizavimas, t. y. įforminant ir įteisinant atliktus darbus. Taip pat nustatyta, kad stadione papildomus darbus atliko, bei TV video ekrano įgijimu ir jo įrengimu rūpinosi UAB „( - )“. Minėtų, juridinio pobūdžio reikšmę turinčių dokumentų parengimu ir pateikimu atitinkamiems veiksmams, jų pagrindu įteisintais rezultatais buvo bandoma sudaryti vaizdą dėl stadione darbų atlikimo laiko, t. y. kad papildomi darbai ir ekrano įrengimas stadione atliktas vėliau nei buvo iš tikrųjų. Išvadą dėl minėtų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai grindė byloje esančių ir teisme išnagrinėtų duomenų visuma. Byloje nustatyta, kad G. K., būdamas UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi pasirašė 2010-06-29 įgaliojimus, 2010-08-10 sutartis ir PVM sąskaitas-faktūras, taip patvirtindamas šiuos dokumentus, kuriuose buvo pateikta iš esmės tikrovės neatitinkanti informacija dėl darbų stadione. Pažymėtina, kad tikro dokumento suklastojimu baudžiamojo įstatymo prasme laikomas ir tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas. G. K. savo parašu patvirtino įgaliojimuose nurodytą žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu pakeitė dokumentų tikrumą ir jų turinio teisingumą, t. y. suklastojo tikrus dokumentus. Be to, G. K., žinodamas apie sutartyse Nr. ( - )ir ( - )bei sąskaitose faktūrose serija KOR Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, suklastojo tikrus dokumentus.

266Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje G. K. atliktų veiksmų turinys rodo, kad šiuos veiksmus jis padarė suvokdamas, jog daro veiką, kuri kelia pavojų baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir taip veikti norėjo, sudarydamas sąlygas UAB „( - )“ atstovui atstovauti bendrovės interesus rengiamose fiktyviuose viešuosiuose pirkimuose (kuriuose iš anksto buvo žinomas laimėtojas), tokiu būdu padėjo tokių viešųjų pirkimų procedūrų rezultatus realizuoti (įtvirtinti realybėje egzistuojančių faktų buvimą). Nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad G. K. pasirašyti dokumentai, siekiant įforminti ir įteisinti stadione atliktus darbus, kurie jau buvo atlikti dar iki to laiko, kai dėl jų buvo vykdomos viešųjų pirkimų procedūros, sukėlė atitinkamus teisinius padarinius.

267Tai, kad G. K., kaip rangovo vykdančio stadione darbus, atstovui buvo žinoma apie nenumatytų papildomų darbų atlikimą ir TV video ekrano įrengimą, kolegijos vertinimu, įrodyta šioje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. Ir nors apelianto bandoma tvirtinti priešingai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje surinktų duomenų pakako apygardos teismui padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas. G. K. tvirtinimu, pasirašant aptariamus dokumentus, jis neturėjo tikslios informacijos apie darbų eigą stadione, tvirtino, kad jam apie juos buvo žinoma tik bendrais bruožais iš kitų bendrovės darbuotojų (E. B. ir V. M.), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais sutikti neturi pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, G. K. buvo žinomi ne tik jo vadovaujamos įmonės atliekamų darbų kiekis, bet kontroliuojami darbai, ką skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo ir apygardos teismas. Įvertinus paties G. K. užimamas pareigas UAB „( - )“, jog jis kaip šios įmonės vadovas buvo atsakingas už visus vykdomus projektus, jų eigą, taip pat byloje esančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose esančius duomenis, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė G. K. žinojimą, sutiktina, jog buvo paneigta tai, kad G. K. žinojo apie stadione darbų eigą tik bendrais bruožais. Tai, kad G. K., kaip rangovo vadovas, kontroliavo stadione atliekamų darbų kiekius, darbus, priešingai nei bandoma apeliuoti, iš esmės patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. ( - ), ( - ), ( - )ir ( - ) (t. 1, b. l. 177-178, 179, 182; t. 2, b. l. 34-35) fiksuoti duomenys, kuriais nustatytas betarpiškas G. K. bendravimas su kitu pirmosios instancijos teismo pripažintu nusikalstamos veikos bendrininku – Č. D.. Ir nors iš šių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų Nr. ( - ), ( - ), ( - ) turinio matyti, kad iš esmės yra kalbama apie statybos stadione darbų broką, jo ištaisymą, o protokole Nr. ( - ), fiksuotas pokalbis dėl dokumentų reikalingų stadionui priduoti sutvarkymo, komisijos šaukimo, tačiau kolegijos vertinimu, visos šiuose pokalbiuose minimos aplinkybės, kaip tik ir parodo, kad G. K., kaip rangovo UAB „( - )“ atstovas, būdamas atsakingu už vykdomo projekto įgyvendinimą, kontroliavo stadiono darbų eigą, žinojo apie jame atliktus ir atliekamus darbus. Be kita ko, kolegijos vertinimu, protokole Nr. ( - ) fiksuoto pokalbio turinys, kaip tik ir parodo, kad tik po stadione atliktų papildomų darbų ir TV video ekrano įrengimo buvo šaukiama komisija. Tuo tarpu apelianto apeliaciniame skunde nurodomas savitas šiuose protokoluose fiksuotų pokalbių vertinimas, nepaneigia jų įrodomosios reikšmės ir pirmosios instancijos teismo vertinimų. Jie tėra nuteistojo savaip pateikiama teismo padarytų išvadų interpretacija, kuri nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Juolab, kad byloje įrodyta, jog tiek papildomi darbai atlikti, tiek TV video ekranas įrengtas, dar 2010 m. pavasarį, o viešųjų pirkimų procedūros dėl jų buvo organizuojamos ir vykdomos, jau po šių faktiškai atliktų darbų (2010 m. vasarą). Kolegijos nuomone, šių duomenų, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pakanka faktui konstatuoti, kad priešingai nei bandoma įtikinti apeliacinės instancijos teismą, prieš parengiant ir pasirašant minėtus dokumentus, G. K. buvo žinoma apie stadione atliktus darbus (papildomus darbus ir TV video ekrano pirkimą ir įrengimą), jog viešųjų pirkimų procedūros bus vykdomos fiktyviai, o jų rezultatai aptarti ir žinomi iš anksto. Neabejotina, kad G. K., eidamas bendrovėje atsakingas pareigas (generalinio direktoriaus), turėdamas darbo patirties, būdamas atsakingas už savo veiksmus, vykdomus UAB „( - )“ projektus, ne tik privalėjo, bet ir žinojo apie darbų eigą stadione. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiamas tik tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, būtinų teisingai išnagrinėti bylą. Aptariamu atveju teismas, siekdamas nustatyti šioje byloje tiesą, nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Vien tik G. K. manymas, kad jo gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK nuostatas. Kaltininko parodymų atmetimas esminiu BPK pažeidimu nepripažįstamas, jei šių parodymų turinys yra paneigiamas įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad apygardos teismas, vertindamas bylos duomenis, būtų pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo reglamentuojančias bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, byloje pripažinti įrodymais duomenys įvertinti tinkamai.

268Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, jog teismas vertindamas darbų baigtumo momentą, nuosprendyje ignoravo liudytojo D. K. parodymus, kuriuose pastarasis nurodė aplinkybes dėl apmokymų dirbti su TV video ekranu, taip pat, kad šiuo aspektu liko neįvertinti ir išteisintųjų D. O. bei V. R. parodymai. Pasisakydama dėl šių apelianto skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad šių asmenų parodymai, jų nurodytos aplinkybės buvo vertinamos visų byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visete, kas teismui leido padaryti pagrįstą išvadą tiek dėl papildomų darbų stadione atlikimo, tiek dėl TV video ekrano įrengimo laiko. Be kita ko, pažymėtina, kad išteisintųjų D. O. ir V. R. parodymai aptarti atsakinėjant į kitų šioje byloje apeliantų skundų argumentus. Byloje apklaustas V. R. parodė, kad aktus dėl atliktų darbų surašė rugpjūčio mėnesį, nes taip buvo nurodyta užsakovo. Darbus stadione pradėjo atlikti 2009 m., juos atlikinėjo etapais, kurie buvo baigti prieš pat objekto pridavimą komisijai. 2010 m. vasarą buvo atliekami smulkūs darbai, statomos rozetės, „ūpsai“ (nepriklausomi maitinimo šaltiniai), foto relės, automatai, apsaugos nuo perkrovimo ir pan. D. O. parodė, kad su jų bendrove UAB „( - )“ 2010 m. sausio mėnesį buvo sudaręs sutartį dėl ekrano pastatymo, suderinimo ir montavimo. Ekraną nupirko 2010 m. sausio mėnesį, o į stadioną jis buvo atvežtas 2010 m. kovą. 2010 m. pasirašė aktą už dalį atliktų veiksmų. Paties ekrano ir panelių montavimą atliko 2010 m. pavasarį. Po to atsirado trūkumų, dėl ko buvo atliekami papildomi darbai, nupirkta papildoma įranga, kuri sumontuota 2010 m. gegužės vidury. Pirmi mokymai dirbti su ekranu buvo padaryti 2010 m. gegužės mėnesį. Ekrano korpusas buvo pastatytas per pirmus metų mėnesius – vasarį-kovą, paskui buvo sudėti moduliai. Balandžio mėnesį buvo testuojama, gegužės pabaigoje nustatyta, jog trūksta vėdinimo, dėl ko nupirkta kondicionavimo įranga, kuri sumontuota 2010 m. gegužės viduryje. Liudytoju byloje apklaustas D. K. negalėjo nurodyti, kada buvo sumontuota ekrano įranga, parodė tik tai, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, prieš atidarymo rungtynes dalyvavo mokymuose, kuomet buvo mokomas dirbti su ekranu. Taigi, šių asmenų parodymai vertinant juos visumoje su kitais bylos duomenimis, leido apygardos teismui daryti atitinkamas išvadas. Byloje pagrįstai nustatyta, kad tiek papildomi darbai, tiek kitokio ekrano įrengimas nebuvo numatyti statybų rangos sutartyje ir jos prieduose, šie darbai buvo atliekami aptariant tokių darbų atlikimą pasitarimuose, kuriuose dalyvaudavo visi suinteresuoti asmenys (( - ) savivaldybės, UAB „( - )“ ir ( - ) sporto rekreacijos centro atstovai). Tuo tarpu, kaip jau minėta, viešųjų pirkimų procedūros nėra rengiamos atliktiems darbams pirkti, kas buvo padaryta byloje. Savo ruožtu, liudytojo D. K. nurodytos aplinkybės, kad 2010 m. rugsėjo pradžioje, prieš atidarymo rungtynes jis dalyvavo maždaug pusvalandžio trukmės mokymuose dirbti su ekranu, niekaip nepaneigia apygardos teismo padarytų išvadų, juolab nešalina G. K. atsakomybės, įvertinus tai, kad šis liudytojas jokių kitų aplinkybių dėl stadione atliktų darbų negalėjo nurodyti. Kita vertus, kolegijos vertinimu, visų šių proceso dalyvių pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, papildė tiek vieni kitus, tiek kitus byloje surinktus duomenis ir juos įvertinus visų byloje surinktų duomenų kontekste, leido teismui daryti atitinkamas išvadas, juolab, kad kaip nustatyta, tiek papildomi darbai, tiek kitokio ekrano įrengimas kaip jau minėta nebuvo numatyti rangos sutartyje. Jie buvo atliekami aptariant tokių darbų atlikimą pasitarimuose, kuriuose dalyvaudavo ( - ) savivaldybės, UAB „( - )“ ir ( - ) sporto rekreacijos centro atstovai.

269Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad teismas neaptarė nei vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių – kaltės, nesirėmė jokiais įrodymais, leidžiančiais konstatuoti, kad apeliantas (G. K.) žinojo apie dokumentuose esančius duomenis, kurie neatitiko tikrovės, netinkamai vertino ir ištyrė byloje surinktus įrodymus, bei tai, jog nuosprendį motyvavo prielaidomis. Priešingai nei nurodoma, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir aiškiai aptarė nurodytas aplinkybes, atskleidė kaltininko tyčią jo atliktų veiksmų kontekste, išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pateikė jų analizę bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl G. K. kaltės nagrinėjamu atveju.

270Apelianto tvirtinimas, kad nelogiškai nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo aprašytos suklastotų dokumentų tikrovės neatitinkančios dalys (įgaliojimuose dėl vykdomų supaprastintų neskelbtinų derybų, sutartyse dėl papildomų darbų atlikimo ir TV video ekrano įrengimo bei sąskaitose-faktūrose, dėl tokių darbų datų), nėra pagrįstas. Tokie apelianto vertinimai laikytini nepagrįstais, niekaip nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, šiuose vertinimuose savaip pateikiama teismo padarytų išvadų interpretacija. Pažymėtina, kad šioje byloje ištyrus ir įvertinus surinktų duomenų visetą, nustatyta faktinė aplinkybė, kad tiek stadiono rekonstrukcijos papildomi darbai, kurie nebuvo aptarti pirminėje rangos sutartyje, tiek kitokio TV video ekrano įrengimas buvo baigti dar iki dėl jų suorganizuotų viešųjų pirkimų. Taip pat nustatyta tai, kad visų šių darbų stadione atlikimą koordinavo UAB „( - )“. UAB „( - )“ atstovui buvo išrašyti įgaliojimai dalyvauti ir atstovauti bendrovę supaprastintose neskelbtinose derybose dėl stadione reikalingų rekonstrukcijos darbų, UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pasirašytomis sutartimis sutarta dėl darbų stadione ir jų atlikimo termino, o PVM sąskaitomis-faktūromis buvo nustatytos tokių darbų kainos, taip iš esmės parodant ir patvirtinant, kad sutartyse nurodyti darbai dar tik bus atliekami. Taigi, tokių parengtų dokumentų ir juose įrašytų žinomai neteisingų duomenų pagrindu, kaip jau minėta, buvo bandoma sudaryti vaizdą, kad papildomi darbai ir ekrano įrengimas stadione atliktas vėliau nei buvo iš tikrųjų. Akivaizdu, kad derybos dėl stadione reikalingų darbų vyko jau esant tokiems darbams atliktiems, kai tuo tarpu, tokių darbų vykdymas, turėjo būti pradėtas tik po derybų, susitarimo pagrindą įteisinant įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, apelianto tvirtinama aplinkybė, kad šiuose dokumentuose nebuvo deklaruojami neteisingi faktai, paneigta. Be kita ko, aplinkybė, kad anot G. K., jis nematė priedų prie sąskaitų-faktūrų, taipogi nešalina jo atsakomybės nagrinėjamu atveju. Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, pasisakydamas dėl minėtuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, jų įrodomosios reikšmės, pagrįstai rėmėsi nustatyta faktine bylos aplinkybe, kad viešųjų pirkimų konkursai buvo vykdomi fiktyviai, siekiant įteisinti ir įforminti jau įvykusių realybėje egzistuojančių faktų buvimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtuose dokumentuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pagrįsta.

271Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas taip pat nėra teisus teigdamas, kad pareigūnai, žinodami apie rengiamą nusikalstamą veiką ir dėl to pradėję tyrimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui taip pažeisdami Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (redakcijos galiojusios 2010 m.) 8 str. 1 d., 14 str. 1 d. 2 p, bei BPK 1 str. 1 d.; taip pat tai, jog savo sąmoningu neveikimu išprovokavo apelianto tariamą prisidėjimą prie nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. ir 300 str. Pažymėtina, kad tiek operatyviniai, tiek ikiteisminio tyrimo veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Tokie veiksmai turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Operatyviniai veiksmai yra atliekami (tęsiami) tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, operatyvinio tyrimo veiksmai nutraukiami, o ikiteisminis tyrimas pradedamas, surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, kad bylą būtų galima perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Visuomet, kada atliekant ar pabaigus operatyvinį tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu yra atliekami veiksmai, siekiant ištirti gautas žinias apie galimai padarytą baudžiamąją veiką. Tokį tyrimą sudaro įvairūs etapai, kurių metu atliekami įvairūs tyrimo veiksmai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad operatyvinis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas dėl Č. D., J. S., M. A. galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. Byloje pateikti iš dalies išslaptinti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro įgalioto vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimai, bei jų pagrindu priimtos Kauno apygardos teismo nutartys sankcionuoti slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei jos turinio fiksavimą, techninių priemonių naudojimą specialia tvarka atliekant operatyvinį sekimą, slaptą patekimą į patalpas bei jų apžiūrą, laikiną dokumentų paėmimą ir apžiūrą, specialios technikos įmontavimą, prižiūrėjimą, išmontavimą, slaptą patalpų garso ir vaizdo kontrolę, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei jos fiksavimą, patvirtina nurodytą aplinkybę, t. y. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 p. apibrėžtą faktinį operatyvinio tyrimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių veiksmų atlikimas buvo pradėtas ir atliekamas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, ką pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas. Be kita ko nustatyta, jog tokių veiksmų atlikimo metu buvo gauta informacija ir apie kitus asmenis, operatyvinių veiksmų atlikimo metu bendraujančius su asmenimis, kurių atžvilgiu toks tyrimas buvo sankcionuotas. Taigi, tokių veiksmų atlikimo metu nustačius ir surinkus pakankamus duomenis dėl nusikalstamų veikų, byloje 2010 m. liepos 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu atlikus procesinius veiksmus, įvertinus jų metu gautus duomenis bei nustačius kitas bylai reikšmingas aplinkybes, įtarimai buvo pareikšti ir kitiems asmenims, tarp jų ir UAB „( - )“ generaliniam direktoriui G. K., kurio kaltė iš esmės buvo grindžiama įrodymais surinktais BPK nustatytais būdais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuotais duomenimis. Kolegijos vertinimu, tiek operatyvinis tyrimas šioje byloje, tiek ikiteisminis tyrimas dėl nustatytų nusikalstamų veikų, buvo pradėti ir vykdomi laikantis įstatymų reikalavimų. Byloje nenustatyta, kad operatyvinės veiklos subjektai, būtų pažeidę ar kaip nors kitaip nesilaikę tokių veiksmų atlikimui keliamų reikalavimų. Todėl tai, kad atliekant operatyvinius veiksmus ir vėliau pradėjus ir vykdžius ikiteisminį tyrimą, buvo nustatomi kiti nusikalstamoje veikoje dalyvavę, ar kaip nors kitaip prie jos prisidėję asmenys, renkami ir tiriami gauti duomenys tiriant galimas nusikalstamas veikas, kurių pagrindu vėliau priimami atitinkami sprendimai, nepripažįstama provokacija, kaip tai apibūdina apeliantas. Apelianto argumentai šioje dalyje nepaneigia tokių veiksmų metu gautų duomenų teisėtumo ir įrodomosios reikšmės. Priešingai nei nurodo apeliantas, šioje byloje pareigūnų veiksmai, kuriais buvo tiriamos veikos, nelaikytini neteisėtais ar pažeidžiančiais baudžiamojo proceso įstatymo normas.

272Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteisiant apeliantą pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d. su nuoroda į BK 24 str. 6 d. buvo pažeista BPK 255 str. 2 d. (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1848 redakcija įsigaliojusi 2010 m. liepos 10 d.) norma, nes teismas iš anksto nepranešęs perkvalifikavo jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vertinant tokį skundo argumentą, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas lemia BPK 255 str. nuostatos, įtvirtinančios, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamoje byloje G. K. buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d., 24 str. 6 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d. Pagal šį kaltinimą byla buvo perduota nagrinėti ir teisiamajame posėdyje. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas atlikęs byloje įrodymų tyrimą, paskelbęs apie jo pabaigą ir išklausęs proceso dalyvių baigiamųjų kalbų, paskutinių žodžių, pranešė išeinantis į pasitarimų kambarį galutiniam procesiniam sprendimui priimti. 2015-07-10 pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. K. iš kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d. išteisino (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), o jo veikas pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. perkvalifikavo į BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., padaręs išvadą, kad kaltinime atitinkamai nurodytos aplinkybės – turtinės ar kitokios asmeninės naudos gavimo, taip pat didelės turtinės žalos padarymo - nepasitvirtino. Taigi, teismas iš kaltinimo jas pašalino ir pripažino G. K. kaltu (nuteisė) padarius lengvesnes nusikalstamas veikas nei jis buvo kaltinamas.

273Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su G. K. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo metu, t. y. 2015-07-10 jau galiojo nauja LR BPK 255 str. 2 d. redakcija, nustatanti, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas ir šiame kontekste, sudarant galimybę gintis nuo teismo nuosprendžiu perkvalifikuotų veikų, papildomai apklausti visi nuteistieji – apeliantai šioje byloje. Teismas suteikė galimybę apeliantams duoti naujus parodymus ar papildyti jau duotus, formuojant gynybines pozicijas dėl nusikalstamų veikų, už kurias jie nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos nuosprendžiu buvo perkvalifikuotos. Iš nuteistųjų – apeliantų parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad jų gynybinės pozicijos, vertinant jas veikų perkvalifikavimo kontekste, nepasikeitė. Pažymėtina, kad nuteistasis G. K. ir jo gynėjas neprašė atlikti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme ir ištirti kokias nors naujas aplinkybes, ar papildyti jau ištirtų aplinkybių tyrimą tuo aspektu, jog nuteistojo G. K. veikos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo perkvalifikuotos.

274Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad perkvalifikavus nuteistojo G. K. veikas šioje byloje, nebuvo pažeistos jo procesinės teisės, teisė į gynybą neapribota. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, priimdamas nuosprendį šioje byloje, perkvalifikavo nuteistojo veikas lengvinant jo padėtį, o veikų perkvalifikavimas darytas tų pačių straipsnių ribose, paliekant iš esmės tuos pačius nusikalstamų veikų požymius, šalinant tik veikas kvalifikuojančius požymius, atsakomybę sunkinančius požymius. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 4 str. 1 d. numatyta, jog proceso tvarką nustato LR baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Tokiu būdu, bylos teisminio nagrinėjimo metu (Kauno apygardos teismas baigė bylos nagrinėjimą ir išėjo priimti galutinio procesinio sprendimo 2015 m. gegužės 18 d.) galiojo ankstesnė BPK 255 str. redakcija. Nagrinėjamu atveju, bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimas perkvalifikuoti kaltinamojo G. K. veiksmus, neįspėjus jo apie tokią galimybę, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro įvertinusi ne tik pakeisto kaltinimo apimtį, t. y. iš kaltinimų pašalinus aplinkybes dėl turtinės ar kitokios asmeninės naudos gavimo, taip pat didelės turtinės žalos padarymo, dėl ko G. K. nuteistas pagal švelnesnius nei buvo kaltinamas baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnių dalis, bet ir pačią susidariusią situaciją dėl įstatymo įsigaliojimo.

275Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto G. K. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

276Dėl nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentų.

277Apelianto D. K. apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas tiksliai žinojo faktą, kad konkretūs papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas ( - ) miesto stadione buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedūros atlikimo. Teismas prieš padarydamas tokią išvadą, anot apelianto, neįvertino bei neatskleidė visų aplinkybių apie papildomų darbų atlikimo ir kitokio video ekrano įrengimo žinojimą. Apeliantas pažymi, kad nežinojo ir negalėjo tiksliai žinoti, kad UAB „( - )“ miesto stadione yra atlikusi sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokį nei sutartyje numatytas video ekraną. Tuo metu, tai yra 2010 metų laikotarpiu, apeliantas dirbo ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi, o šios pareigybės pareigų aprašyme nebuvo numatytos funkcijos, teisės ir pareigos prižiūrėti, kontroliuoti savivaldybės statomuose objektuose atliekamus darbus, tame tarpe ir minėtame miesto stadione atliekamus statybos darbus. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-14 įsakymu Nr. ( - ) patvirtintame Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente nustatytos Viešųjų pirkimų komisijos bei jos narių funkcijos, teisės ir pareigos taip pat nenumatė komisijos nariui pareigos prižiūrėti, kontroliuoti savivaldybės statomuose objektuose atliekamus darbus, tame tarpe ir miesto stadione atliekamus statybos darbus. Jam (D. K.) nei miesto savivaldybės meras Č. D., nei viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas G. Č., nei kiti komisijos nariai dalyvavę 2010-06-23 ir 2010-06-30 viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose, nei UAB „( - )“ darbuotojai, nei jokie kiti asmenys tikslios informacijos, kad konkretūs miesto stadiono papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedūros atlikimo, tai yra iki 2010-06-30, niekada nėra pateikę. 2010-06-10 ( - ) miesto savivaldybės mero kabinete vykusio pokalbio metu, kuriame be jo (D. K.) dalyvavo ir nuteistieji Č. D., G. Č. ir R. R. bei dar du asmenys, buvo kalbama apie miesto stadiono statybą, jos užbaigimo darbų finansavimo galimybes. Apeliantas, aptardamas 2010-06-10 ( - ) miesto savivaldybės mero kabinete užfiksuotus vykusius pokalbius teigia, jog jis (D. K.) minėtų pokalbių metu nesužinojo konkrečių ir tikslių faktų apie atliktus papildomus darbus, negavo tikslios informacijos apie konkrečius atliktų stadiono darbų konstruktyvus, o tik girdėjo apibendrintus samprotavimus apie papildomus stadiono darbus. Be to, tokias aplinkybes, anot apelianto, patvirtina ir jo pokalbio metu pasakytos frazės. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta kokios apimties ir tikslumo informaciją jis (D. K.) sužinojo 2010-06-10 vykusiame pokalbyje ir kokią informaciją ir konkretų faktą (su konkrečiais ir tiksliais statybos darbų (konstruktyvų) pavadinimais) jis sužinojo ir pamatė viešųjų pirkimų komisijos 2010-06-23 ir 2010-06-30 posėdžiuose pateiktuose miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo dokumentuose. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Č. D. žinojo ir kitiems nuteistiesiems, tame tarpe ir jam, perteikė faktą apie stadiono papildomų darbų faktinį atlikimą, nors jokių įrodymų iš kur Č. D. 2010 m. kovo - balandžio mėn. sužinojo apie jau atliktus miesto stadiono papildomus darbus nėra. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad jis būtų lankęsis miesto stadione jo statybų laikotarpiu ir iki viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo būtų matęs stadione atliekamus ar atliktus papildomus darbus. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų matęs ir skaitęs kokius nors dokumentus ar kitokio pobūdžio informaciją, nustatančią minėtų papildomų darbų atlikimo būtinybę ar patį jų atlikimą.

278Pirmoji apelianto D. K. apeliacinio skundo argumentų grupė susijusi su, kaip nurodo apeliantas, menamu jo žinojimu apie miesto stadione padarytus papildomus darbus. Šioje argumentų dalyje apeliantas iš esmės skirtingai vertina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įvertintą 2010-06-10 vykusį pokalbį, kuriame be apelianto dalyvavo Č. D., G. Č., N. M., R. R., L. J. P.. Apeliantas nurodo, kad minėtame pokalbyje nebuvo atskleista, ar visi ir kurie papildomi darbai atlikti pilnai ir tinkamai. Šiuo atveju apeliantas cituoja pokalbio frazes, kaip pvz., Č. D. pasakymą: „Dabar, pavyzdžiui stadionas, jūs patikėkit manim – jeigu iki birželio 30 neužbaigsim ir nepriduosim objekto, aš matau, kad jau turbūt, jeigu atbuline data paskelbsim konkursą apklausą tą, tai dar suspėsim, jeigu ne – penkis milijonus grąžinsim į biudžetą, va tada vaikščiosim po tarybą“ ar „Darbai padaryti, viskas, darbai padaryti, objektas užbaigtas“ ir nurodo, kad minėtos frazės visiškai neatskleidžia nei konkrečių miesto stadiono papildomų darbų tikslių pavadinimų, nei jų kiekių, nei jų baigtumo stadijos. Anot apelianto minėtame pokalbyje išsakyta G. Č. frazė „buvau nuvykęs į agentūrą, jie pasakė, kad šitie papildomi darbai ir tas ekranas nebus finansuojami“ taip pat neatskleidžia tikslaus fakto apie stadiono papildomų darbų konkrečius pavadinimus, jų kiekius bei jų technologinį baigtumą.

279Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aukščiau pateiktų apelianto D. K. argumentų, vertindama visą 2010-06-10 pokalbį, jo turinį bendrai, o ne atskiras frazes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, o būtent, kad D. K. žinojo faktą, jog konkretūs papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas ( - ) miesto stadione buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedūros yra teisinga. Konstatuotina, kad šio pokalbio metu savivaldybės meras, t. y. Č. D. nedviprasmiškai ir suprantamai išsakė informaciją, kad viešieji pirkimai turės būti organizuojami atbuline data. Tokiu būdu, suprasdamas susidariusią situaciją, D. K. dalyvavo tolimesniame nusikalstamos veikos vykdyme, o būtent būdamas ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi, žinodamas, kad UAB „( - )“ yra atlikusi sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga įgyta ir sumontuota, 2010-06-23 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo už supaprastintų neskelbiamų derybų dėl TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl papildomų darbų pirkimo, patvirtinimą.

280Vertinant D. K. argumentus šioje dalyje, darytina logiška išvada, kad D. K. išsakyta frazė, kurią jis cituoja savo skunde, o būtent „vis tiek išeinu iš šio kabineto „viena koja“, man vis tiek neaišku, kas ten per velniava su tuo stadionu, ar man priklauso žinot pagal pareigas kiekvieną smulkmeną..?“ parodo, jog jis suvokė situacijos neteisėtumą ir galėjo iš esmės atsisakyti dalyvauti tolimesnėje veikoje, tačiau to nepadarė, o atliko kitus apygardos teismo nuosprendžiu nusikalstamais pripažintus veiksmus.

281Toliau atsakant į D. K. apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 211 str. 4 d. nuostatomis, už padarytus įstatymo pažeidimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos pirmininkas, nariai, ekspertai, pirkimus atliekantys asmenys), kurie skiriami perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu. D. K. buvo viešųjų pirkimų komisijos narys, taigi jo atsakomybė akivaizdi. Jam buvo privaloma žinoti ir laikytis Viešųjų pirkimų įstatymų reikalavimų, tuo tarpu savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo. Dėl argumentų, jog savivaldybės meras Č. D. žinojo apie jau atliktus miesto stadiono papildomus darbus, kolegija pasisakė atsakydama į apelianto Č. D. apeliacinio skundo argumentus.

282Kaip nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio vertintini apelianto D. K. skundo argumentai, kad teismas viršijo kaltinamajame akte apibrėžtas ribas konstatuodamas, jog visi kaltinamieji žinojo, kad papildomi darbai buvo padaryti iki 2010 m. birželio 28 d., gi kaltinime yra nurodoma, kad D. K. žinojo, jog papildomi darbai ar kitokio video ekrano įrengimas buvo baigti 2010 m. kovo mėn. Visų pirma pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą kaltinimų ribose, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir aprašydamas D. K. įvykdytos nusikalstamos veikos požymius nurodė, jog D. K. žinojo, kad visi šie darbai (sutartyje nenumatyti papildomi darbai bei kitokios nei sutartyje numatytos TV video įrangos įgijimas ir sumontavimas) 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti (nuosprendžio 13 lapas), o nuosprendžio motyvuose analizuodamas esminę bylos aplinkybę, kad papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas buvo padaryti iki savivaldybėje vykusio viešųjų pirkimų komisijos posėdžio, teisingai motyvavo, jog byloje kaltinami asmenys žinojo, jog darbai buvo padaryti iki viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2010-06-28.

283Dėl D. O. parodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė prie apelianto Č. D. skundo argumentų, o būtent, kaip jau minėta, iš D. O. parodymų matyti, kad UAB „( - )“ pasirašė su UAB „( - )“ sutartį dėl ekrano pastatymo. Sutartis buvo pasirašyta 2010 m. sausio mėn. Į stadioną ekranas buvo atvežtas 2010 m. kovo mėn. Ekrano ir panelių montavimą atliko 2010 m. pavasarį. Po to atsirado trūkumų, niuansų. Tie darbai realiai buvo atlikti 2010 m. vasario-kovo mėn. Ekrano korpusas buvo pastatytas per pirmus metų mėnesius, t. y. vasarį ir kovą, paskui buvo sudėlioti moduliai. Balandžio mėnesį buvo testuojama, gegužės pabaigoje buvo nustatyta, kad trūksta vėdinimo. Taigi šių parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad ekranas pastatytas per pirmus metų mėnesius, o balandžio mėn. buvo testuojamas ir tada jau gegužės pabaigoje nustatyti trūkumai. Iš D. K. parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje dalyvavo mokymuose, kuomet buvo mokomas dirbti su ekranu, esančiu stadione. Taigi šie parodymai, priešingai nei nurodo apeliantas D. K., nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog miesto stadiono video ekrano įrengimo darbai buvo atlikti prieš viešųjų pirkimų atlikimą, t. y. prieš 2010-06-30, nepagrįstumo.

284Nurodydamas, jog viešųjų pirkimų būdą parinko ir raštiškai realizavo savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų skyriaus vedėja V. Š., nes tai buvo jos kompetencijoje, apeliantas D. K. argumentuoja jo tyčios nebuvimą, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, tai nešalina D. K., kaip viešųjų pirkimų komisijos nario atsakomybės. Jis, o ne V. Š., kaip jau aukščiau motyvuota, dalyvavo 2010-06-10 pokalbyje, kurio metu sužinojo tikrąją situaciją, taigi realią situaciją žinojo ir suvokė. Nelogiškas ir tolimesnis apeliacinio skundo teiginys, jog viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose už pateiktus sprendimus D. K. balsavo „už“ pagal turimą informaciją, faktus ir sąžinę, nes pagal turimą informaciją žinojo, jog darbai atlikti, o jiems atbuline data organizuojami viešieji pirkimai. Logiška manyti, kad žinodamas susiklosčiusią situaciją, D. K. turėjo visas galimybes elgtis, kaip jis nurodo, pagal sąžinę, t. y., nebalsuoti „už“, o prieštarauti tokiems komisijos sprendimams. Atvirkščiai, nei teigiama skundo argumentuose, jis nepasitikėdamas, jog viskas atliekama teisėtai, o kad taip manė įrodo 2010-06-10 pokalbio anksčiau aptartos citatos, pasirinko neteisėtą elgesio modelį, t. y. neprieštaravo tokiai tariamai viešųjų pirkimų procedūrai.

285Tokiu būdu pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nors Viešųjų pirkimo komisijos narys D. K. neigė, kad iki viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2010-06-28 žinojo papildomų darbų ir kito ekrano įrengimo ( - ) miesto stadione faktus, tokie jo parodymai paneigiami duomenimis, užfiksuotais operatyvinių veiksmų atlikimo metu. D. K. 2010-06-10 vykusio pokalbio metu, kuriame be jo dar dalyvavo Č. D., G. Č., N. M., R. R., L. J. P. (t. 1, b. l. 155-163) ir kuriame buvo plačiai aptarinėjami jau atliktų papildomų darbų ir video ekrano įrengimo faktai ir tolimesni veiksmai įteisinant šiuos faktus, šį pokalbį girdėjo, jame aktyviai dalyvavo ir siūlė kaip spręsti susidariusią situaciją. Nors apeliantas ginčija tokias teismo išvadas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas minėto pokalbio turinio išsamiai neatskleidė, nepagrindė, nepašalino abejonių ir įrodymų tarpusavio prieštaringumo, kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pokalbis, fiksuotas mero Č. D. kabinete 2010-06-10 yra nemažos apimties, trunkantis, kaip nurodyta protokole nuo 08.05 val. iki 10 val., t. y. beveik dviejų valandų pokalbis. Pavienių frazių iš šio pokalbio pacitavimas nėra jo esmės atskleidimas, tuo tarpu, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pokalbio visuma atskleidžia faktą apie D. K. žinojimą, jog darbai buvo atlikti iki viešųjų pirkimų.

286Savo skunde apeliantas D. K. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėdamas pagrįsto teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog D. K. ne tik klastojo, bet ir naudojo tikrus dokumentus. Pažymi, kad jis (D. K.) nenaudojo, o ir neturėjo jokio tikslo naudoti šių dokumentų neteisėtiems tikslams. Kolegija pritaria šiems argumentams dalyje, kad aprašant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje BK 300 str. 1 d. įrodytą D. K. nusikalstamą veiką, teismas nurodo ne tik tikrų dokumentų suklastojimo požymį, tačiau ir jų panaudojimo. Tačiau iš nustatytos D. K. nusikalstamos veikos matyti, kad tikrų dokumentų panaudojimo veiksmų jis nėra atlikęs. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, D. K., žinodamas, kad UAB „( - )“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą, žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami Papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga įgyta ir sumontuota, 2010-06-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimą. 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. ( - )D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygose nurodyti darbai ir įranga dar tik bus perkami, tokį protokolą pasirašė, taip jį suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – būdamas viešųjų pirkimų komisijos nariu, 2010-06-30 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ Papildomų darbų bei TV video įrangos ir jos montavimo darbų pirkimus iš UAB „( - )“. 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. ( - )ir ( - ) D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip juos suklastodamas. Tokiu būdu, iš nuteistojo D. K. padarytų nusikalstamų veikų aprašymo šalinamas suklastotų tikrų dokumentų panaudojimo požymis ir aprašant BK 300 str. 1 d. numatytą, ir BK 228 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, tuo pačiu pažymint, kad šis požymio pašalinimas nekeičia veikų kvalifikacijos, ji išlieka ta pati.

287Toliau apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jei vertinti, jog jis (D. K.) ir žinojo, jog konkretūs papildomi darbai buvo pradėti, viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais, turėjo teisę vykdyti papildomų darbų pirkimą.

288Šioje argumentų dalyje, kolegija atkreipia dėmesį į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą byloje ir tokius apelianto argumentus atmeta. O būtent, kaip nustatyta tarnybos išvadoje, vykdydama Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas funkcijas, Tarnyba atlieka viešųjų pirkimų dokumentų ir pirkimų procedūrų įvertinimus, kurių rezultatus fiksuoja raštuose (išvadose), kaip yra nustatyta Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2010-08-23 įsakymu Nr. IS-122 (Žin., 2010, Nr.102-5327). Atsižvelgdama į tai, Tarnyba Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriui teikia vertinimo išvadą dėl supaprastinto atviro konkurso „( - ) miesto stadiono ( - ), ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų pirkimas“ (skelbtas 2008-09-10 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 68, pirkimo Nr. 68805; toliau – 1 Pirkimas), 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. mažos vertės apklausos būdu vykdyto viešojo pirkimo „( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės natūralios žolės dangos automatinio laistymo sistemos įrengimo darbai“ (toliau – 2 Pirkimas), 2010 m. supaprastintų neskelbiamų derybų būdu birželio-rugpjūčio mėn. vykdytų viešųjų pirkimų „( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimas“ (toliau – 3 Pirkimas) ir „( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimas“ (toliau – 4 Pirkimas); Įvertinus 3 Pirkimo dokumentus, nustatyta, kad Komisija (2010-06-28 posėdžio protokolas Nr. ( - )) priėmė sprendimą ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomus darbus pirkti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš UAB „( - )“ ir patvirtino 3 Pirkimo sąlygas. Kvietimas pateikti pasiūlymą UAB „( - )“ išsiųstas 2010-06-28 raštas Nr. ( - ). ( - ) miesto savivaldybės administracija ir UAB „( - )“ 2010 m. rugpjūčio 10 d. sudarė 3 Pirkimo sutartį Nr. ( - ). Remiantis perkančiosios organizacijos 2010-04-23 raštu dėl papildomų darbų pirkimo, nustatyta, kad pirkimas buvo vykdomas pagal Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Įvertinusi 3 Pirkimo būdo parinkimo teisėtumą, Tarnyba nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti 3 Pirkimą nurodytu pagrindu yra nepagrįstas, nes Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad neskelbiant apie pirkimą darbai gali būti perkami, kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos. Ši nuostata reiškia, kad perkančioji organizacija gali kviesti konkretų ūkio subjektą derėtis tik Įstatymo nustatytu atveju – kai nėra kitos alternatyvos. Perkančiosios organizacijos sprendimas kviesti į derybas tik UAB „( - )“ nėra apspręstas išimtinai techninėmis ar meninėmis darbų atlikimo galimybėmis, o rinkoje yra pakankamai daug bendrovių, užsiimančių statybų verslu. Atsižvelgdama į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Komisijos sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas pakviesti tik vienintelį UAB „( - )“ yra neteisėtas ir pažeidžia Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Be to, nekviesdama kitų tiekėjų pateikti pasiūlymus ir neturėdama galimybės jų vertinti, perkančioji organizacija apribojo, galinčių atlikti analogiškus darbus, tiekėjų konkurenciją ir neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi.

289Įvertinus 4 Pirkimo dokumentus, nustatyta, kad Komisija (2010-06-28 posėdžio protokolas Nr. ( - )) priėmė sprendimą ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo paslaugas pirkti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš UAB „( - )“ ir patvirtino 4 Pirkimo sąlygas. Kvietimas pateikti pasiūlymą UAB „( - )“ išsiųstas 2010-06-28 raštas Nr. ( - ). ( - ) miesto savivaldybės administracija ir UAB „( - )“ 2010-08-10 sudarė 4 Pirkimo sutartį Nr. ( - ). Remiantis perkančiosios organizacijos 2010-06-11 raštu dėl įrangos pirkimo, nustatyta, kad pirkimas bus vykdomas pagal Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, o prekė ir jos sumontavimas bus perkamas iš UAB „( - )“, motyvuojant tuo, kad ši įmonė atlieka futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos darbus. Įvertinusi pasirinkto 4 Pirkimo būdo teisėtumą, Tarnyba nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti 4 Pirkimą nurodytu pagrindu ir sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas kviesti tik vienintelį UAB „( - )“ yra neteisėtas ir pažeidžia Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Perkančiosios organizacijos sprendimas kviesti į derybas tik UAB „( - )“ nėra apspręstas išimtinai techninėmis ar meninėmis prekės pristatymo ir jos sumontavimo galimybėmis, o ta aplinkybė, kad UAB „( - )“ vykdo futbolo aikštės darbus neįrodo, kad tik šis tiekėjas gali pristatyti prekę, ją sumontuoti ir nėra jokios kitos alternatyvos. Be to, nekviesdama kitų tiekėjų pateikti pasiūlymus ir neturėdama galimybės jų vertinti, perkančioji organizacija apribojo, galinčių teikti analogiškas paslaugas, tiekėjų konkurenciją ir neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi (t. 6, b. l. 129-134).

290Tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų atmetami kaip nepagrįsti. Priimdamas nuosprendį teismas rėmėsi Viešųjų pirkimo tarnybos nustatytais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais, kurie šioje byloje akivaizdūs, juos išsamiai nuosprendyje aptarė. Apelianto nesutikimas su teismo bei viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis yra pagrįstas jo asmeniniu šio įstatymo nuostatų aiškinimu bei traktavimu.

291Kolegijos vertinimu, nelogiška yra apelianto teisinės gynybos nuo jam pateiktų kaltinimų logika, kai jis nurodo, kad reikšminga šios bylos aspektu yra ta aplinkybė, kad iki 2010 m. birželio mėn. vykusių viešųjų pirkimų procedūrų jokie papildomi darbai nebuvo užaktuoti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad bylos esmė yra ta, jog buvo atliktos iš esmės fiktyvios ir neteisėtos viešųjų pirkimų procedūros jau atliktiems darbams pirkti.

292Sutiktina su skunde išdėstytu teiginiu, jog viešųjų pirkimų komisija (atskiri jos nariai, įskaitant D. K.) turėjo teisę spręsti dėl papildomų darbų įsigijimo, tačiau tai apeliantas ir kiti komisijos nariai turėjo daryti laikantis visų viešiesiems pirkimams šiuo konkrečiu atveju nustatytų reikalavimų ir procedūrų, t. y. viešieji pirkimai turėjo būti vykdomi ne po, o iki papildomų darbų atlikimo.

293Dėl argumentų, jog tokie priimti komisijos sprendimai buvo būtini siekiant apginti viešąjį interesą – pasinaudoti finansavimu, kad būtų užbaigtas visuomenei svarbus objektas, pažymėtina, kad visuomenės intereso apgynimas, jo užtikrinimas negali būti pateisinamas neteisėtais veiksmais, kaip šiuo atveju bandoma argumentuoti. Tokiu būdu užtikrinant vieną visuomenės interesą, anot apelianto D. K. – stadiono užbaigimą, iš esmės buvo pažeisti kitų visuomenės narių interesai, teisės, t. y. įmonių ar fizinių asmenų, galėjusių dalyvauti ir laimėti viešųjų pirkimų konkursą darbams atlikti interesai. Buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai.

294Dėl valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, apeliantas savo skunde išsamiai išdėsto, kokių įstatymų nuostatas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis pažeidė (apeliacinio skundo 10-11 lapai). Apeliantas nurodo, jog tai bendro pobūdžio valdymo principai, jie nurodyti formaliai, nenurodo konkretaus pažeidimo, toks konstatavimas yra, anot apelianto D. K., visiškai deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pakartotinai, kaip jau buvo minėta prie apelianto Č. D. apeliacinio skundo dalies, pažymi, kad atkreiptinas dėmesys į tokių nusikalstamų veikų, kaip piktnaudžiavimas tarnyba, objekto svarbą. BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra normali, teisinės valstybės principus atitinkanti, Konstitucijai, įstatymams, kitiems teisės aktams neprieštaraujanti valstybės, savivaldybės įstaigų bei institucijų veikla. Šios bylos aspektu analizuojant konkrečius padarytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba požymius, svarbu, jog tai darė, t. y. nusikalstamos veikos subjektu buvo valstybės tarnautojas, savivaldybės tarybos sekretorius. Būdamas savivaldybės tarybos sekretoriumi, taip pat būdamas savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, D. K. nesilaikė jam įstatymais numatytų pareigų. Buvo pažeisti tokie svarbūs įstatymai, kaip LR Valstybės tarnybos įstatymas, LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, LR valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimai, LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kas ir yra inkriminuojama apeliantui.

295Nesutiktina su apelianto dėstomais teiginiais, jog aprašydamas įrodytos byloje didelės žalos požymį, pirmosios instancijos teismas kilusius dėl to padarinius nurodė tik deklaratyviai. Anot apelianto tokios frazės kaip „pažeistas savivaldos, valstybės autoritetas“, „diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai“ yra neinformatyvios ir laikytinos subjektyvios teismo nuomonės išreiškimu. Gi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atvirkščiai, vertina tokius apelianto D. K. skundo argumentus kaip deklaratyvius ir konstatuoja, jog galutiniame bylos procesiniame sprendime, šiuo atveju teismo nuosprendyje, bylą išnagrinėjęs teismas didelės neturtinės žalos požymį, esantį apelianto veikoje, atskleidė tinkamai. Beje, teismas tai darė analizuodamas šį požymį ne tik D. K., bet ir kitų nuteistųjų veikose. Nuosprendyje pakankamai motyvuotai nurodoma, kad nuosprendžiu nustatytais veiksmais D. K. ir kiti nuteistieji byloje padarė didelės neturtinės žalos, kurią patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Kaip teisingai įvertino bylą išnagrinėjęs teismas, byloje nuteistų asmenų bendrai padarytais veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės ir savivaldos autoritetui, išvardinti asmenys užėmė visuomenei svarbias pareigas, jų veiksmai buvo suplanuoti, sistemingi, kryptingi, truko ilgą laiko tarpą ir buvo atliekami dideliam valstybės tarnautojų skaičiui, juos atliekant buvo įtraukti kiti asmenys, nedirbantys savivaldybėje. Minėti veiksmai sukėlė labai didelį rezonansą visuomenėje, ypatingai pakenkė savivaldai, kaip organui, atstovaujančiam vietinę bendruomenę, buvo pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas, diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai. Atmesdamas apelianto D. K. argumentus, jog jo veiksmais nebuvo padaryta didelė nematerialinė žala, apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria bylą išnagrinėjusio teismo vertinimui ir padarytoms šioje dalyje išvadoms. D. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. požymiai.

296Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktika, tačiau minėtose bylose nuteistųjų asmenų veika iš esmės skiriasi nuo D. K. veikos šioje baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-648/2015, 2K-400/2011, 2K-328/2014). Apeliantas pateikia trumpą šių nutarčių apžvalgą ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertintus D. K. veiksmus nepagrįstai sugretino su visai kitomis situacijomis, kai atitinkami veiksmai (veikos) gali būti vertinami kaip BK pažeidimai. Įvertinus šiuos apelianto argumentus, kolegija prieina išvados, kad kaip ir nurodytose bylose, kur asmenims dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba buvo taikoma būtent baudžiamoji atsakomybė, nagrinėjamoje byloje apelianto D. K. ir kitų nuteistųjų veiksmai taip pat teisingai įvertinti ne administracinės, drausminės atsakomybės, o būtent baudžiamosios atsakomybės plotmėje.

297Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentų.

298Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. G. žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam video ekranui pirkimui ir įrengimui bus vykdomi ir buvo vykdomi jau atliktiems darbams ir jau nupirktam ir įrengtam video ekranui, žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai, šių konkursų rezultatai yra iš anksto aptarti ir nulemti. Siekdamas realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus 2010 m., rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, iš V. M. A. G. priėmė žinomai suklastotus dokumentus - atliktų darbų aktą – stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikštelė su lengvosios atletikos sektoriais, -128244,57 litų sumai, atliktų darbų aktą – stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas, 218997,90 litų sumai, pažymą apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų aktą – stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas, 19899,66 litų sumai, atliktų darbų aktą – medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas, 318900,34 litų sumai, pažymą apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai - juose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudą, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus bei juos grąžino V. M., tokiu būdu juos panaudojo.

299Šių dokumentų suklastojimas pasireiškia tuo, kad šiuose dokumentuose yra nurodytos neteisingos darbų atlikimo datos. Minėti dokumentai buvo būtini fiktyvių viešųjų pirkimų procedūrai organizuoti.

300Nors apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. iš esmės neigia savo kaltę dėl dokumentų klastojimo bei dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, tai vertintina, kaip jo gynybinė pozicija. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys įrodo A. G. kaltę. O būtent, byloje nustatyta, kad ruošiant, pravedant ir realizuojant dviejų viešųjų pirkimų konkursus (be kitų dokumentų) buvo įforminti dokumentai, kurie yra suklastoti: pažyma apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėn.“ 90753,33 Lt sumai (t. 3, b. l. 152), kurią pasirašė S. S., M. A., A. G., V. M.; pažyma apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėn.“ 338 800 Lt sumai (t. 3, b. l. 157), kurią pasirašė S. S., M. A., A. G., V. M.; atliktų darbų aktai „už 2010 m. 08 mėnesį“ (t. 3, b. l. 153-155, 158-166), kuriuos pasirašė M. A., A. G., V. M..

301Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš paties nuteistojo A. G. duotų parodymų pirmosios instancijos teisme išplaukia, kad 2009 m. liepos 24 d. UAB „( - )“ sudarė sutartį su ( - ) miesto savivaldybės administracija vykdyti futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais techninę priežiūrą. Statinio statybos techninės priežiūros vadovas buvo A. G., jis privalėjo tikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal projektą. Dalis papildomų darbų atsirado vykdant statybos darbus, kurių anksčiau numatyti nebuvo galimybės. Jis (A. G.) rašė gamybinių pasitarimų protokolus. Po kelių dienų išsiųsdavo protokolus dalyviams ir laukdavo pastabų. Pakoregavęs dar kartą nusiųsdavo dalyviams, o popierinį variantą atsinešdavo į sekantį pasitarimą surinkti parašus. Taip užsakovas būdavo informuotas pasirašant apie papildomus, bet techniniame projekte nenumatytus darbus.

302Savo gynybinėje pozicijoje, kaip matyti iš apelianto parodymų, A. G. nurodo, kad pasirašydamas atliktų darbų aktus net neįtarė, jog tai gali būti suklastotas dokumentas. ( - ) stadiono rekonstrukcijos darbų metu jo pareigos buvo statinio statybos techninė priežiūra, t.y. tikrinti atliktų darbų kiekį ir kokybę. Kaip argumentuojama ir apeliaciniame skunde, būdamas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju jis (A. G.) neturėjo teisės dalyvauti savivaldybės viešųjų pirkimų procedūrose ir ką nors spręsti, o savivaldybė neturėjo jokios pareigos apie tokius viešuosius pirkimus jo informuoti.

303Analizuojant šiuos apelianto argumentus, vėlgi svarbu pabrėžti nagrinėjamos bylos svarbiausiąjį aspektą. Iš byloje asmenims inkriminuotų nusikalstamų veikų apimties matyti, kad visas fiktyvių viešųjų pirkimų organizavimo mechanizmas buvo įgyvendinamas ne tik pačių savivaldybės tarnautojų, t. y. mero Č. D., administracijos direktoriaus, Viešųjų pirkimų komisijos (toliau VPK) pirmininko, G. Č., administracijos Statybos skyriaus vedėjo, VPK nario S. S., šio skyriaus vyr. specialisčių J. S., M. A., savivaldybės tarybos sekretoriaus, VPK nario D. K., savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistės D. Ž., savivaldybės mero pavaduotojos R. R. neteisėtais veiksmais, tačiau tam reikėjo ir asmenų tiesiogiai dirbusių su projektu, t. y. vykdžiusių statybinę projekto pusę veiksmų, tame tarpe ir A. G. veiksmų, kuris, kaip nustatyta byloje, priėmė iš V. M. žinomai suklastotus dokumentus, kurie patvirtino suklastotas darbų atlikimo datas, kas buvo reikalinga fiktyviems viešiesiems pirkimams organizuoti, ir dokumentuose esančius duomenis savo parašu bei spaudu patvirtino. Šiuo atveju be vieno iš bendrininkų A. G. veiksmų visoje grandinėje galutinis rezultatas nebūtų pasiektas.

304Todėl apelianto argumentai, jog jis nedalyvavo pačiose viešųjų pirkimų procedūrose, nešalina jo atsakomybės nei dokumentų klastojime nei padėjime savivaldybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba. Kolegija taip pat daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog būdamas atsakingu pagal savo pareigas už statinio statybos techninę priežiūrą, A. G. lankydavosi objekte, žinojo realiai atliekamų darbų apimtis ir atlikimo datas, tokiu būdu pasirašydamas aukščiau minėtus dokumentus, suvokė, jog darbai, dėl kurių atlikimo pasirašoma, buvo atlikti anksčiau, o jo pasirašomi dokumentai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bus pateikti viešųjų pirkimų konkursams atbuline data pravesti.

305Nors apeliaciniame skunde apeliantas A. G. nurodo, jog pasirašydamas atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertes, juose esančios eilutės „už 2010 m. 08 mėn.“ niekaip nesureikšmino, manė, kad tai yra šių dokumentų surašymo data, tokie argumentai nepagrįsti, nes prieštarauja protingumo, logikos principams. Akivaizdu, kad A. G., būdamas savo srities specialistas, žino savo darbo specifiką, pobūdį, išmano teisės aktų statybų srityje ypatumus, jų specifiką, todėl kolegijos nuomone, tokie argumentai, jog apeliantas manė, kad 2010 m. 08 mėn. yra dokumentų surašymo data, atmetami.

306Nors nuteistasis A. G. savo gynybinę poziciją grindžia tuo, jog, anot apelianto, jokie bylos įrodymai negali patvirtinti to, kad jis būtų su kuo nors kalbėjęs apie kokius nors neteisėtus viešuosius pirkimus, apie kokį nors neteisingos datos nurodymą dokumentuose, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog vertinant UAB „( - )“ pateiktus dokumentus, kurių suklastojimas inkriminuojamas A. G., matyti, kad jis suprato, kad dokumentuose esančių datų reikšmė yra būtent fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatų realizavimas ir dokumentų įforminimas tokiu būdu, kad šie dokumentai rodytų darbų atlikimo laiką 2010 m. rugpjūčio mėn.

307Dar kartą pabrėžtina, kad A. G. buvo techninis prižiūrėtojas, jis fiksavo darbų atlikimo eigą, žinojo darbų atlikimo realias datas. Kaip matyti iš V. M. parodymų, atsiradus nenumatytiems darbams, jis informuodavo gen. direktoriaus pavaduotoją E. B. ir techninės priežiūros inžinierių A. G., jie informuodavo užsakovą, dėl nenumatytų darbų vykdymo objekte vykdavo gamybiniai pasitarimai. Pats A. G. savo parodymuose taip pat yra nurodęs, jog vykdant papildomus darbus stadione, jis šiuos darbus tikrino, objekte lankydavosi kartą per savaitę ar dažniau; darbai buvo aptariami gamybiniuose pasitarimuose; iš savivaldybės specialistų dėl papildomų darbų ir kitų statybos darbų pasitarimuose dalyvavo J. S. ir M. A..

308Šie duomenys patvirtina aplinkybes, kad A. G. papildomų darbų atlikimo bei įforminimo procese bendravo ir su V. M., o pastarasis kaip nustatyta byloje, su savivaldybės tarnautojais. Taip pat A. G. bendravo su savivaldybės tarnautojomis J. S., M. A. gamybiniuose pasitarimuose, taigi dokumentus jis pasirašė tiksliai suvokdamas šių dokumentų pobūdį ir tai, kad juose yra nurodyta neteisinga darbų atlikimo data.

309Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. G. pagrįstai pripažintas kaltu ne tik dėl dokumentų suklastojimo bei panaudojimo, bet ir dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, o būtent, kad jis, A. G., veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., dirbdamas UAB „( - )“ Statybos techninės priežiūros vadovu, būdamas atsakingas už ( - ) miesto stadiono ( - ), ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos techninę priežiūrą, žinodamas, kad UAB „( - )“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010 metais rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti Sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - ), padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

310Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl to, jog A. G. padarė šią nusikalstamą veiką. Teismas pagrįstai akcentavo tai, kad savivaldybės tarnautoja M. A., vienintelė (be V. R.) pilnai pripažinusi savo kaltę byloje, apklausos metu parodė, kad apie nenumatytų papildomų darbų ir kito video ekrano įrengimo faktus iki viešojo konkurso atlikimo žinojo visi. Teismo vertinimu, tokie M. A. parodymai patvirtino išvadas, kad visi aukščiau paminėti ( - ) miesto savivaldybės ir UAB „( - )“ darbuotojai bei A. G. tiksliai ir konkrečiai žinojo nenumatytų papildomų darbų ir kito ekrano įrengimo faktus dar iki viešojo pirkimo konkurso, aptarinėjo susiklosčiusią situaciją ir sprendė kokiu būdu ją išspręsti.

311Tokiu būdu, A. G. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punktą ir 3.1.8. punktą, kadangi nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepagrįsti.

312Esant nurodytų aplinkybių visumai, D. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

313Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentų.

314Apelianto V. M. apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išėjo iš savo kompetencijos ribų spręsdamas dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, kylančių iš statybinės rangos sutarties įgyvendinimo ir neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Anot apelianto, stadiono rekonstrukcijos projekto vadovas R. S. nurodė, kad atliekant rekonstrukcijos darbus buvo rengiami gamybiniai pasitarimai, kuriuose buvo aptarinėjami projekto pakeitimai, kuriuos siūlė arba užsakovo atstovai, arba atsižvelgiant į vykdomo projekto specifiką iškildavo būtinybė atlikti sutartyje nenumatytus darbus. Visi šie pasitarimai ir pasiūlymai buvo protokoluojami ir suderinti su užsakovu – ( - ) sporto rekreacijos centro atstovu. Užsakovo atstovas E. M., anot apelianto, teisme patvirtino, kad ir dėl tablo pakeitimo buvo tariamasi su Lietuvos futbolo ir lengvosios atletikos federacijomis. Taigi, papildomi darbai ir TV video ekrano įrengimas buvo būtini, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys apie darbų savavališkumą, anot apelianto V. M. yra visiškai nepagristas.

315Aptariant ir įvertinant šiuos apelianto V. M. skundo argumentus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėtos aplinkybės dėl papildomų darbų ir TV ekrano įrengimo būtinumo, V. M. atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų šioje byloje nešalina. Šiuo atveju apeliantas V. M., kaip ir kiti apeliantai nagrinėjamoje byloje, nurodo į tokių papildomų darbų ir kitokio TV ekrano įrengimo būtinumą. Kolegija, spręsdama dėl V. M. apeliacinio skundo pagrįstumo, pažymi, kad jeigu projekto įgyvendinimo metu ir buvo būtini papildomi darbai ar kitokio nei sutartyje numatyto TV ekrano įrengimas, šiems darbams pirkti net ir tuo atveju, jeigu gamybiniuose pasitarimuose, kaip nurodo apeliantas, buvo nuspręsta apie jų būtinumą, turėjo būti organizuojami įstatyme numatyti viešieji pirkimai. Tokiu būdu papildomų darbų būtinumu negali būti pateisinamas šiems darbams pirkti įstatyme numatytų procedūrų nesilaikymas. Šioje argumentų dalyje apeliantas V. M. remiasi liudytojo R. S. („( - )“ projektų vadovo) parodymais. Kolegija sutinka su apelianto pateikiamu šio liudytojo parodymų vertinimu, t. y., kad atliekant rekonstrukcijos darbus buvo rengiami gamybiniai pasitarimai, kuriuose buvo aptarinėjami projekto pakeitimai, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių apie fiktyvių viešųjų pirkimų procedūros organizavimą, apie kurią aiškiai žinojo apeliantas V. M..

316Apeliantas, argumentuodamas, jog dėl tablo pakeitimo buvo tariamasi su Lietuvos futbolo ir lengvosios atletikos federacijomis, ir buvo būtina įrengti priešlėktuvinius bokštelius su žibintais taip pat nurodo į liudytojo E. M. (( - ) rekreacijos centro direktoriaus pavaduotojo) parodymus. Šis liudytojas teisme parodė, jog centras neruošė projektų, tačiau dalyvavo diskutuojant kokius darbus ir kokia apimtimi reikia atlikti, buvo tariamasis su FIFA ir Lietuvos futbolo federacija, vyko konsultacijos su užsienio specialistais, vykdant rekonstrukcijos darbus atsirasdavo įvairių pasiūlymų, jų centras taip pat teikė pasiūlymus dėl projekto įgyvendinimo. Vertinant liudytojo nurodytas aplinkybes, taip pat darytina jau aukščiau išdėstyta išvada apie tai, jog šioje byloje reikšmingiausia tai, kad jei papildomi darbai ar kitokio TV ekrano įrengimas buvo būtinas (apie tai parodo abu apelianto nurodyti liudytojai), šie darbai turėjo būti perkami pagal Viešųjų pirkimo įstatyme numatytas ir konkrečioje situacijoje tinkamas procedūras, ir tik po to atliekami. Tuo tarpu iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad buvo daroma atvirkščiai, o būtent - pirma buvo padaryti darbai, o po to, jiems įteisinti, organizuojami tariami viešųjų pirkimų procesai. Šiuo atveju nei R. S., nei E. M. parodymuose nurodytos aplinkybės apelianto V. M. atsakomybės nepašalina.

317Nors apeliantas V. M. nurodo, jog minėtų darbų pridavimo akto datą – 2010 m. rugpjūčio mėn. – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė suklastota, šis argumentas nepagrįstas. Šioje dalyje apeliantas remiasi išteisintųjų byloje D. O. ir V. R. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas jau pateikė šių asmenų parodymų analizę nagrinėjant kitų apeliantų argumentus, o būtent V. R. parodė, jog 2010 m. liepą buvo atliktas signalinių žibintų pajungimas (kada pastatyti patys šviestuvai su atramomis, jis pasakyti negalėjo), 2010 m. liepą taip pat buvo daromos futbolo aikštės TV rozetės ir starto bei finišo rozetės, prieš pat komisiją buvo montuojami „upsai“. Taigi, kaip matyti iš V. R. parodymų, 2010 m. vasarą buvo atliekami smulkūs darbai, statomos rozetės, „ūpsai“, foto relės, automatai, apsaugos nuo perkrovimo ir pan. Iš darbų buvo derinimas, pajungimas. Tuo tarpu įrodytos nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti papildomi darbai ir pats TV ekrano įgijimas bei pastatymas vyko ne po viešųjų pirkimų 2010-06-28, o iki jų. Dar labiau, iš D. O. parodymų, į kuriuos taip pat nurodo apeliantas, matyti, kad UAB „( - )“ pasirašė su UAB „( - )“ sutartį dėl ekrano pastatymo. Sutartis buvo pasirašyta 2010 m. sausio mėn. Į stadioną ekranas buvo atvežtas 2010 m. kovo mėn. Ekrano ir panelių montavimą atliko 2010 m. pavasarį. Po to atsirado trūkumų, niuansų. Tie darbai realiai buvo atlikti 2010 m. vasario-kovo mėn. Ekrano korpusas buvo pastatytas per pirmus metų mėnesius, t. y. vasarį ir kovą, paskui buvo sudėlioti moduliai. Balandžio mėnesį buvo testuojama, gegužės pabaigoje buvo nustatyta, kad trūksta vėdinimo.

318Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. M. pasirašė šiuose dokumentuose: pažyma apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėnesį“ 90753,33 Lt sumai (t. 3, b. l. 152); pažyma apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėnesį“ 338 800 Lt sumai (t. 3, b. l. 157); atliktų darbų aktai „už 2010 m. 08 mėnesį“ (t. 3, b. l. 153-155, 158-166); PVM sąskaita-faktūra Nr. DOT ( - ) (t. 5, b. l. 103) 97 482,12 Lt; atliktų darbų aktas „Už 2010 m. 08 mėnesį“ (t. 5, b. l. 104); PVM sąskaita-faktūra Nr. ELM ( - ) (t. 5, b. l. 90) 95 386,46 Lt sumai; pažyma apie atliktų darbų vertę „Už 2010 m. 08 mėnesį“ (t. 5, b. l. 91); atliktų darbų aktas „Už 2010 m. 08 mėnesį“ (t. 5, b. l. 92).

319Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vertinant šiuos dokumentus, jų turinį, akivaizdu, kad V. M. turėjo suprasti ir suprato, kad dokumentuose esančių datų reikšmė yra būtent fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatų realizavimas ir dokumentų įforminimas tokiu būdu, kad šie dokumentai rodytų darbų atlikimo laiką 2010 m. rugpjūčio mėn.

320Argumentuodamas dėl nepagrįsto nuteisimo dalyje, jog jis savo kompiuterio pagalba paruošė atliktų darbų aktą, apeliantas V. M. nurodo, jog tai padarė ne jis, o UAB „( - )“ skyriaus darbuotoja R. V., kuri tai patvirtino teisme.

321Kolegija pažymi, kad iš liudytojos R. V. parodymų matyti, jog 2010 metais ji dirbo UAB „( - )“ gamybos skyriaus viršininke. Be kitų darbų gamybinis skyrius darė aktus, kiekius ir kaupiamuosius žiniaraščius. Tuo metu UAB „( - )“ atliko darbus ( - ) miesto stadione. Atlikti darbai buvo aktuojami. Kaip nurodė liudytoja, darbų aktavimas vyksta taip: gale mėnesio darbų vadovai ateidami į gamybinį skyrių atsineša kaupiamąjį žiniaraštį, kad būtų atžymėti per mėnesį atliktų darbų kiekiai. Jie pagal sąmatinę programą atžymėdavo darbų kiekius ir programa padarydavo atliktų darbų aktą, kuris vadinamas forma A2, paskui iš jo padaroma forma A3 suvestinė. Paskui darbų vadovas pasiėmęs tuos aktus eidavo į buhalteriją, suderindavo su kuo reikia, surinkdavo parašus ir grąžindavo. Kokie darbai buvo atliekami stadione, pasakyti negali. Dokumentus jai atnešdavo V. M., tie darbai ir buvo aktuojami. Darbai buvo vykdomi pagal rangos sutartį, ar buvo papildomų darbų, neatsimena. Ant minėtų formų pasirašo pirmiausiai atsakingas asmuo, t. y. ar darbų vadovas, ar kitas atsakingas asmuo.

322Tokiu būdu, vadovaudamasi pateiktų parodymų analize, kolegija daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad būtent V. M., kaip statybų vadovo, veiksmais buvo parengti ir pasirašyti dokumentai – atliktų darbų aktas – stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikštelė su lengvosios atletikos sektoriais - 128244,57 litų sumai, atliktų darbų aktas – stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas 218997,90 litų sumai, pažyma apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų aktas – stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas 19899,66 litų sumai, atliktų darbų aktas – medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas 318900,34 litų sumai, pažyma apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad juose nurodyti darbai ( - ) miesto stadione atlikti 2010 m. 08 mėnesį, apeliantas uždėjo juose savo asmeninį spaudą, tokiu būdu suklastojo minėtus tikrus dokumentus.

323Akivaizdu, kad šie dokumentai buvo parengti UAB „( - )“ patalpose, šios bendrovės kompiuteriu. Iš apelianto nurodytos liudytojos parodymų matyti, kad šie aktai buvo atspausdinti specialios programos pagalba, gi duomenis, pagal kuriuos tokio turinio aktai ir buvo atspausdinti, pateikė būtent statybų vadovas V. M., taigi apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu dokumentų klastojimo aplinkybės šioje dalyje nustatytos teisingai.

324Apeliacinės instancijos kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, jų rezultatais, kuriuose fiksuotas stadiono stebėjimas. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog stebėjimas buvo atliekamas labai trumpą laiką, pietų pertraukų metu. Kaip jau minėta nagrinėjant kitų apeliantų skundų argumentus, byloje yra operatyvinio stadiono stebėjimo 2010 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais medžiaga, iš kurios matyti, kad 2010-07-07 tarp 10.50 - 11.20 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 98-101); 2010-07-09 tarp 13.00 - 13.30 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 102-104); 2010-07-14 tarp 11.00 - 11.30 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 105-107); 2010-08-10 tarp 10.21 - 10.26 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 108-109); 2010-08-12 tarp 11.45-11.51 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 110-114); 2010-08-17 tarp 12.32-12.38 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 115-117); 2010-08-19 tarp 15.38 - 15.42 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 118-120); 2010-08-24 tarp 15.10- 15.15 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 121-123); 2010-08-27 tarp 11.11- 11.20 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 124-127); 2010-09-02 tarp 12.48- 12.51 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 128-131); 2010-09-07 tarp 12.10- 12.13 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 132-134); 2010-09-09 tarp 11.13 – 11.17 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 135-138); 2010-10-06 tarp 16.20- 16.35 val. atlikus ( - ) miesto stadiono apžiūrą nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 139-141).

325Šie duomenys akivaizdžiai įrodo, jog po fiktyvių viešųjų pirkimų darbai nebuvo vykdomi, jie jau buvo atlikti. Pažymėtina, kad stadionas stebėtas 2010 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais, stebėjimo laikas skirtingas – ir iki pietų 2010-07-07 tarp 10.50 - 11.20 val., 2010-07-14 tarp 11.00 - 11.30 val., 2010-08-10 tarp 10.21 - 10.26 val., 2010-08-27 tarp 11.11- 11.20 val., ir po pietų 2010-07-09 tarp 13.00 - 13.30 val., 2010-08-19 tarp 15.38 - 15.42 val., 2010-08-24 tarp 15.10 - 15.15 val. Akivaizdu, kad stebėjimas buvo vykdomas skirtingu laiku, tame tarpe daugiau darbo valandų metu, nei pietų pertraukos metu, o objektyviai nustatyta aplinkybė, kad darbai stebėjimo metu nevyko yra pagrįsta.

326Nors apeliantas grindžia savo nekaltumą LR CK nuostatomis, LR Statybos įstatymų nuostatomis, nurodydamas, jog darbų užbaigimas bei jų priėmimas nėra tas pats, nes užsakovas turi darbus priimti, o tai užtrunka laike, todėl šiuo atveju akto datą 2010 m. 08 mėn. ir reikia laikyti darbų priėmimo data, taigi jokio klastojimo nėra, šios apelianto išvados nepagrįstos.

327Esminė byloje nustatyta aplinkybė yra ta, kad UAB „( - )“ darbuotojas V. M. būdamas rangovo, vykdančio darbus, darbuotojas, žinojo apie nenumatytų papildomų darbų ir kitokios video įrangos įrengimą faktus. Tai patvirtina duomenys surinkti operatyvinio tyrimo metu (t. 1, b. l. 144 – pokalbis telefonu tarp Č. D. ir V. M., t. 1, b. l. 172 – pokalbis telefonu tarp J. S. ir V. M., t. 1, b. l. 175 – pokalbis telefonu tarp J. S. ir V. M., t. 2, b. l. 41 - pokalbis telefonu tarp M. A. ir V. M., t. 2, b. l. 42 - pokalbis telefonu tarp M. A. ir V. M., kai telefono ragelis vėliau buvo perduotas E. B., t. 2, b. l. 44 - pokalbis telefonu tarp M. A. ir V. M., t. 2, b. l. 45 - pokalbis telefonu tarp M. A. ir V. M.).

328Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. žinojo, jog viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam video ekranui pirkimui ir įrengimui bus vykdomi ir buvo vykdomi jau atliktiems darbams ir jau nupirktam ir įrengtam video ekranui, žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai, šių konkursų rezultatai yra iš anksto aptarti ir nulemti, yra pagrįsta. Būtent siekdamas realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus V. M. suklastojo dokumentus ir juos panaudojo.

329Nors apeliantas teigia, kad yra nepagrįstai pripažintas kaltu padėjus ( - ) savivaldybės darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba, taip pat, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas suvokė, kad kaltinimuose nurodytiems konkursams paruošti, pravesti ir realizuoti valstybės tarnautojai elgiasi pažeidžiant valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat, kad jis suvokė, jog tokiais veiksmais bus padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir savivaldybei, apeliacinės instancijos teismo kolegija šiuos argumentus atmeta ir pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip padėjimas valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba.

330Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra užfiksuota, kad jis būtų kalbėjęsis dėl konkursų organizavimo ar vykdymo su nuosprendyje išvardintais valstybės tarnautojais, dėl to, anot apelianto, jis nežinojo apie konkursų organizavimą po darbų atlikimo ir kad konkursai yra fiktyvūs, su šiuo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Štai 2010-07-02 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2010-06-28 telefoninis pokalbis, kai ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyr. specialistė M. A. skambina V. M.. Pokalbio metu aptariama, kad direktorius, t. y. E. B. atvažiuotų į viešuosius pirkimus pasirašyti (t. 2, b. l. 30). 2010-08-17 protokole užfiksuotas pokalbis, kai M. A. skambina V. M.. Iš pokalbio matyti, kad tariamasi dėl darbų pradžios datų nurodymo (t. 2, b. l. 41). Tą pačią dieną fiksuotas vėlgi vykęs telefoninis pokalbis tarp M. A. ir V. M., ji skambina V. M., V. M. perduoda telefoną E. B., kalbama apie darbų pradžios datas, kokias reikia nurodyti, kalbama, kad ant priedų reikia direktoriaus parašo (t. 2, b. l. 42). Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu Nr. ( - ) nurodyta, kad 2010-06-04 tarp 09.45 – 09.46 val., įvyko sujungimas tarp mobilaus ryšio telefono Nr. ( - )(kuriuo naudojosi Č. D.) ir mobilaus ryšio telefono Nr. ( - )(kuriuo naudojosi V. M.). Pokalbio metu Č. D. klausia V. M. apie ekrano užaktavimą. V. M. pasako, kad dalis ekrano užaktuota, o kitą dalį nori gauti kaip papildomą įrangą (t. 1, b. l. 144). Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ) nurodyta, kad 2010-06-11 10.04 – 10.05 val., įvyko sujungimas tarp mobilaus ryšio telefono Nr. ( - ) (kuriuo naudojosi J. S.) ir mobilaus ryšio telefono Nr. ( - )(kuriuo naudojosi V. M.). Pokalbio metu J. S. pasako V. M., kad jis paklaustų E. (E. B.) iki kurios dienos gali pastatyti ir sumontuoti viską (TV video ekraną ir papildomus darbus). V. M. pasako, kad pas juos jau viskas padaryta (t. 1, b. l. 175).

331Šiame kontekste svarbūs ir nuteistosios M. A. parodymai, iš kurių pagrįstai nustatyta, kad vykdant ( - ) stadiono rekonstravimo darbus ji buvo atsakinga už objekto įgyvendinimą ir techninę priežiūrą. 2009 metų spalio mėnesį grįžusi iš atostogų sužinojo, kad stadione yra atliekami papildomi darbai. Tai sužinojo atėjusi į gamybinį pasitarimą 2009 m. spalio mėn. Tuo metu jau buvo padaryti visi papildomi darbai, išskyrus latakų klojimą, taip pat dar nebuvo sumontuotas video ekranas. Apie tai, kad darbai jau atlikti, ją informavo V. M. 2009-11-19, kuomet jai buvo atnešti papildomų darbų aktai. Ji paskambino V. M. ir jis pasakė, kad darbai jau beveik visi atlikti, tik nesumontuoti latakai ir pilnai nesumontuotas video ekranas. Apie tai, kad darbai jau atlikti, ji informavo komisiją. Komisijai taip pat buvo pateikti visi darbų atlikimo aktai su priedais ir sąmatos. Žino, kad vėliau šiems darbams pirkti ( - ) miesto savivaldybėje buvo atliktas viešasis pirkimas. Ji pati šiame viešajame pirkime nedalyvavo, taip pat nedalyvavo viešųjų pirkimų komisijos posėdyje. Ji tik paruošė paraišką papildomų darbų pirkimui. Tai padarė S. S. nurodymu, kuris grįžęs iš pasitarimo su meru Č. D., pasakė, kad yra surašytas protokolas dėl papildomų darbų ir reikia paruošti paraišką viešiesiems pirkimams. Į paraišką įrašė jau atliktus papildomus darbus. Apie tai, kad šie papildomi darbai jau atlikti, tiksliai žinojo, tačiau paraišką viešiesiems pirkimams vis tiek surašė. Tai padarė po pokalbio su meru Č. D., kuris jai prigrasino, kad ji kuo greičiau pateiktų viešųjų pirkimų dokumentus komisijai. Visus kitus dokumentus paruošė J. S., kadangi ji pati buvo atostogose. Ką įrašyti į dokumentus paruoštus viešiesiems pirkimams, Č. D. jai tiksliai nesakė, jis tik pasakė pateikti V. Š. dokumentus, ką ji ir padarė.

332Tokiu būdu apelianto V. M. gynybinė pozicija, jog jis nežinojo, nesuprato apie fiktyvių konkursų organizavimą, byloje paneigta. Jo bendravimas su savivaldybės darbuotojais dėl fiktyvių konkursų organizavimo įrodytas, taigi įrodyta ir tai, kad V. M. suvokė savo veiksmų ir savivaldybės tarnautojų veiksmų pobūdį, teikė priemones valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba – klastojo tikrus dokumentus ir naudojo suklastotus tikrus dokumentus padedant paruošti, pravesti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir realizuoti šių konkursų rezultatus. V. M. buvo žinoma, kad vykdomi viešųjų pirkimų konkursai yra fiktyvūs, jis suvokė, kad šiems konkursams paruošti, pravesti ir realizuoti valstybės tarnautojai elgiasi pažeidžiant valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

333Apelianto argumentai, kad jis nėra valstybės tarnautojas, taip pat nėra teisininkas, todėl nežino teisės aktų reglamentuojančių valstybės tarnautojų darbą, jis yra statybininkas ir teisės aktus išmano tik tiek, kiek tai susiję su jo atliekamomis pareigomis, todėl jo pripažinimas kaltu padėjus valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba yra neįrodytas, kolegijos vertinama kaip nuteistojo V. M. gynybinė pozicija ir atmetama. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu byloje pagrįstai nustatyta, kad V. M. žinojo, jog viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam video ekranui pirkimui ir įrengimui bus vykdomi ir buvo vykdomi jau atliktiems darbams ir jau nupirktam ir įrengtam video ekranui, žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai, šių konkursų rezultatai yra iš anksto aptarti ir nulemti. Siekdamas realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, jis suklastojo tikrus dokumentus. Tokius žinomai suklastotus dokumentus pateikė pasirašyti UAB „( - )“ statinio techninės priežiūros vadovui A. G., bei pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiajai specialistei M. A., tikslu gauti apmokėjimą už UAB „( - )“ savavališkai atliktus darbus ( - ) miesto stadione, tokiu būdu juos panaudojo.

334Atsižvelgus į išdėstytą, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto V. M. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

335Dėl nuteistojo G. Č. apeliacinio skundo argumentų.

336Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neskyrė reikiamo dėmesio jo kaltės nustatymui, neįvertino visų įrodymų bei iškreipė jų esmę, neanalizavo jų visumos, buvo neobjektyvus ir šališkas, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei padarydamas išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

337Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė G. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, jų visetą, bei jais remdamasis teisingai nustatė faktines šios bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertino, padarydamas pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, tinkamai realizavo BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų aukštesnės instancijos teismas nenustatė. Todėl konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, G. Č. atžvilgiu vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, pagrindo nėra. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, įrodomosios reikšmės, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą procesinį sprendimą G. Č. atžvilgiu. Tuo pačiu atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, jog teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo kaltės bylos surinktų įrodymų kontekste, buvo šališkas. Pažymėtina, kad šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų aplinkybių. Šių aplinkybių apeliantas nenurodė, jų buvimo nepavirtina ir bylos medžiaga. Apelianto teiginiai, kad teismo išvados dėl įrodymų vertinimo byloje liudija apie teismo šališkumą, yra deklaratyvūs. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog teismas įrodymus įvertino kitaip negu tikėjosi nuteistasis, nerodo teismo šališkumo, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo teiginys apie pirmosios instancijos teismo šališkumą yra nepagrįstas.

338Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas G. Č. kaltę dėl veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. grindė byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma – įvertinęs tiek paties nuteistojo, tiek kitų šioje byloje nuteistų asmenų, liudytojų parodymus, išanalizavęs operatyvinių veiksmų vykdymo ir kitų procesinių priemonių taikymo metu surinktus duomenis, taip pat kitus byloje esančius rašytinius duomenis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. Č. eidamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas veikdamas bendrininkų grupėje suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip pat būdamas valstybės tarnautoju, eidamas minėtas pareigas bei būdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, G. Č. dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje, vykdydamas kito šioje byloje nuteisto nusikalstamos veikos bendrininko žinomai neteisėtus nurodymus organizuoti tariamus viešuosius pirkimus dėl papildomų darbų, TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „( - )“ atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų (98 123,26 eurų) sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą 90 753, 33 litų (26 283,98 eurų) sumai didesnės vertės, taip pat tai, jog šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, gavęs žinomai S. S. suklastotą tikrą dokumentą – 2010-04-23 paraišką papildomiems darbams pirkti, taip pat 2010-06-11 paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, atitinkamai 2010-06-10 ir 2010-06-21 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, šiose paraiškose įrašė rezoliucijas „Pirkimą supaprastintų neskelbtinų derybų būdu vykdyti VPK 2010 06 10“ ir Pirkimą supaprastintų neskelbtinų derybų būdu vykdyti VPK 2010 06 21“ ir šias paraiškas pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai vykdyti, taip panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą – būdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga yra įgyta ir sumontuota dar 2010 m. kovo mėn., 2010-06-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadiono ( - ), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimą. 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. ( - ) D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbotvarkėje 9 ir 11 punktu pažymėtose supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygose nurodyti papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, tokį protokolą pasirašė, taip jį suklastodamas. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-06-28 darbo vietoje parašu patvirtino parengtas supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygas dėl ( - ) miesto stadiono TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, 2010-06-30 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos dviejų posėdžių metu balsavo „už“ papildomų darbų bei TV video įrangos įgijimo ir jos montavimo darbų pirkimus iš UAB „( - )“. 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. ( - )ir ( - ) D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip juos suklastojo. Po ko, žinodamas, kad 2010-06-23 vykęs posėdis dėl supaprastintų neskelbiamų derybų minėtiems darbams stadione atlikti sąlygų tvirtinimo ir 2010-06-30 vykę posėdžiai dėl tokių darbų buvo fiktyvūs, 2010-07-26 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, atitinkamai sutarties Nr. ( - )bei sutarties Nr. ( - )projekto derinimo lapuose, skiltyse „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabų, apie tai, kad sutarties projekte numatytas TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, taip pat tai, kad papildomi darbai jau yra atlikti ir juose pasirašė, tokiu būdu suklastodamas tikrus dokumentus – sutarties Nr. ( - )ir sutarties Nr. ( - )projektų derinimo lapus parengtus 2010-06-11. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-08-10 būdamas savo darbo vietoje, žinodamas, jog sutartyse Nr. ( - )ir Nr. ( - )yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai bus dar tik perkami, pasirašė šias sutartis, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Taip pat teismas konstatavo, kad G. Č., veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, vykdymas kito šioje byloje nuteisto nusikalstamos veikos bendrininko žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl jau minėtų darbų, bei žinodamas šių darbų atlikimo faktą, ( - ) miesto savivaldybės patalpose, suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams ir UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu buvo nupirkti 2010-08-10 – 2010-09-02 savavališkai UAB „ ( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti papildomi darbai ir įgyta ir sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione (( - )) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos Valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojų vardai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus, jų visetą, nėra pagrindo konstatuoti, jog vertinant bylos duomenis ir nustatant tokias bylos faktines aplinkybes buvo pažeistos įrodinėjimą baudžiamajame procese reglamentuojančios normos. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

339Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad apygardos teismas buvo nenuoseklus, pagrįstai pasisakydamas dėl didelės žalos nebuvimo kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d., tačiau nepagrįstai pripažindamas didelę žalą kvalifikuodamas veiką pagal BK 228 str. 1 d., nors yra idealioji nusikaltimų sutaptis. Apelianto nuomone, tokiu būdu, teismas negalėjo pripažinti, kad didelė žala buvo padaryta ir veikoje, numatytoje BK 228 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su šioje skundo dalyje daroma tokia apelianto išvada. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. Č. kaltinimas buvo pareikštas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota dėl veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., vienok teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, įvertinęs surinktų duomenų visetą, konstatavo, jog pagal BK 300 str. 3 d. didelės turtinės žalos padarymas ir BK 228 str. 2 d. – turtinės ar kitokios asmeninės naudos gavimas, nepasitvirtino, todėl veikas atitinkamai perkvalifikavo į BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Tuo tarpu BK 228 str. 1 d. reglamentuotos veikos sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobūdžio žalai. Nagrinėjamu atveju, konstatuotas neturtinės žalos požymis, kuris nustatytas atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes. Be kita ko, nustatyta, kad G. Č. veika pagal BK 228 str. 1 d., dėl kurios jis nuteistas, susijusi su nusikaltimu dėl kurio jis nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., t. y. apelianto veiksmai piktnaudžiauti tarnyba susiję su dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu, kadangi tokiais jo veiksmais kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais buvo siekiama pravesti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir tokiu būdu realizuoti jų rezultatus. Veikos padarytos esant vienam nusikalstamam sumanymui. Todėl tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, ką pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas. Pažymėtina, kad idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis. Idealia nusikaltimų sutaptimi taip pat pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi per trumpą laiko tarpą, veiksmai tarpusavyje susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą. Tačiau, vien tai, kad veikos, dėl kurių buvo nuteistas apeliantas sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, nėra pagrindas teigti, kad teismas pripažindamas didelės žalos nebuvimą pagal BK 300 str., negalėjo pripažinti, kad didelė žala buvo padaryta ir veikoje, numatytoje BK 228 str. 1 d.

340Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dokumentai buvo suklastoti, taip pat su tuo, kad klastojant dokumentus ir juos panaudojant apeliantas veikė tiesiogine tyčia. Vertinant tokius skundo argumentus pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str. dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikomas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas. Tai materialus teisinio fakto liudijimas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, ruošiant, pravedant ir realizuojant viešųjų pirkimų procedūras dėl darbų ( - ) stadione, be kitų dokumentų buvo įforminti dokumentai, kurie laikytini suklastotais. Šiems dokumentams pirmosios instancijos teismas priskyrė ir G. Č., nusikalstamos veikos padarymo metu ėjusio ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, pasirašytus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta skirtingo pobūdžio juridinę reikšmę turinti informacija, kurios pagrindu buvo neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų ir šių procedūrų pasekmių realizavimas. Teismas nustatė, kad eidamas šias pareigas, G. Č. uždėjo rezoliucijas ant 2010-04-23 ir 2010-06-11 paraiškų dėl papildomų darbų ir TV video ekrano įrangos, jos įrengimo pirkimo supaprastinta neskelbtinų derybų būdu vykdymo, kaip ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas 2010-06-28 pasirašė supaprastintų neskelbtinų derybų sąlygas, 2010-06-28 ir 2010-07-01 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus (Nr. ( - ), ( - ) ir ( - )), be to, pasirašė 2010-06-11 sutarčių Nr. ( - ) ir ( - )derinimo lapus, bei 2010-08-10 sutartis Nr. ( - ), ( - ), ir tokiu būdu patvirtino šiuose dokumentuose įrašytą žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, taip suklastodamas tikrus dokumentus. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad šiuose dokumentuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie ( - ) miesto stadione papildomų darbų ir TV video ekrano, jo sumontavimo pirkimą, taip sudarant vaizdą, kad minėti darbai dar tik bus perkami, nors pagal nustatytas faktines aplinkybes, šie darbai jau buvo atlikti dar iki tokių konkursų vykdymo. Taigi, tokių dokumentų (be kitų dokumentų) pagrindu, buvo ne tik organizuoti fiktyvūs viešųjų pirkimų konkursai, siekiant įforminti ir įteisinti realybėje egzistuojančių faktų buvimą, bet taip pat sukurtas ir šių konkursų rezultatų realizavimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl minėtuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, jų įrodomosios reikšmės, pagrįstai rėmėsi nustatyta faktine bylos aplinkybe, kad viešųjų pirkimų konkursai buvo vykdomi fiktyviai, siekiant įteisinti ir įforminti tai, kas jau buvo atlikta, todėl teismo išvada, kad minėtuose dokumentuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis, pagrįsta. Sutikti su apelianto argumentais, kad jo pasirašyti dokumentai nebuvo suklastoti nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju, tokių dokumentų parengimas, juose esančių žinomai tikrovės neatitinkančių duomenų patvirtinimas parašu, jų pagrindu fiktyvių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas, laikytina veika, atitinkančia BK 300 str. numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, juolab, kad nusikaltimo, kurio buvimas aptariamas nagrinėjamoje byloje, pasireiškė atliktų darbų laiko ir pagrindo aspektais, bet ne jų realumu. Kaip minėta, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, minimi darbai dėl kurių buvo ne tik rengiami dokumentai, bet ir jie panaudoti, vykdant atitinkamas procedūras dėl tokių, jau realiai stadione atliktų darbų įforminimo, imituojant dar tik būsimą jų pirkimą, atitinka dokumento požymius ne tik pagal turinio kriterijus, bet ir teisinę reikšmę. Tokie dokumentai buvo vieni iš pagrindų, siekiant realizuoti kitokį darbų atlikimo būdą ir laiką. Dėl ko žala buvo padaryta baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams, valstybės ginamai vertybei. Šis žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimas, sukėlė reikšmingus padarinius, turint tikslą realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, įforminant ir įteisinant stadione jau atliktus darbus. Todėl apelianto veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems gėriams.

341Be to, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, G. Č. veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, ką pagrįstai traktavo ir pirmosios instancijos teismas. Akcentuotina, kad formalios sudėties nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu ji darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Padariniai nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, nusikaltimas laikomas baigtu nuo įstatymo dispozicijoje nurodytų veikų padarymo momento. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, kad G. Č., dirbęs ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigose, suprato savo veiksmais klastojantis dokumentus ir norėjo taip elgtis bei veikti. Taigi, nusikalstamas veikas jis įvykdė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą – įvertinęs tiek paties nuteistojo, tiek kitų šioje byloje nuteistų asmenų, liudytojų parodymus, operatyvinių veiksmų ir kitų procesinių priemonių taikymo metu surinktus duomenis, bei kitus byloje esančius rašytinius duomenis. Be to, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, operatyvinių veiksmų atlikimo metu fiksuoti G. Č. pokalbiai, jų turinys lyginant ir analizuojant juos kartu su kitais šioje byloje esančiais duomenimis, kaip tik ir atskleidžia jų tikrąją prasmę. Nors aiškinant tokius pokalbius apelianto buvo bandoma sudaryti nuomonę, kad jų metu nebuvo kalbama apie kokį nors dokumentų klastojimą, tačiau kolegijos manymu, šių pokalbių turinys liudija, kad pokalbių dalyviai vienas kitą suprato, žinojo šių pokalbių tikrąją prasmę. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad apeliantas, kaip jis nurodo, buvo įsitikinęs, jog tik tokiu būdu buvo galima ištaisyti ankstesnio administracijos vadovo darbo klaidas jo atsakomybės nagrinėjamu atveju nešalina.

342Nors apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino tam tikrų aplinkybių, nors jos turi esminę reikšmę veikos kvalifikavimui, o būtent: papildomų darbų atlikimo būtinumas buvo svarstytas gamybiniuose pasitarimuose; 2009-12-23 įvyko ( - ) savivaldybės komisijos posėdis, kuris nutarė pritarti papildomų darbų reikalingumui ir įforminti darbus sutartyje numatyta tvarka; taip pat ( - ) miesto savivaldybė nusiuntė UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B. raštą „Dėl papildomų darbų atlikimo“, kuriame konstatuota, kad darbai reikalingi ir bus apmokėti, taigi anot apelianto G. Č., nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2009 metų pabaigoje ( - ) savivaldybei jau buvo žinoma, kad iškilo poreikis papildomiems darbams ir su UAB „( - )“ buvęs administracijos vadovas L. P. buvo sutaręs apie šių darbų atlikimą; tuo metu apeliantas savivaldybėje nedirbo, o pradėjo dirbti tik vėliau, kai tarp savivaldybės ir UAB „( - )“ jau buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir savivaldybė jau buvo įsipareigojusi priimti darbus ir už juos apmokėti, - apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, kaip ir atsakant į analogiškus kitų apeliantų skundų argumentus, yra priešinga nei apelianto. Apeliacinės instancijos kolegija šioje argumentų dalyje pažymi, kad nors apeliantas G. Č. ir kiti apeliantai šioje byloje traktuoja savo veiksmus kaip būtinąjį reikalingumą, nurodydami, kad papildomi darbai buvo būtini, kaip jau kolegija konstatavo anksčiau, tai apeliantų atsakomybės nešalina. G. Č. pozicija, jog 2009 m. pabaigoje savivaldybei jau buvo žinoma, kad iškilo poreikis papildomiems darbams tik parodo, jog visas viešųjų pirkimų procesas galėjo būti vykdomas pagal įstatymų procedūras, tuo tarpu byloje pirmiausia buvo padaryti darbai, ir tik po jų atlikimo buvo bandoma jų atlikimą įteisinti. Kaip jau minėta, byloje nuteistų asmenų nusikalstamus veiksmus sąlygojo ne papildomų darbų atlikimo būtinybė, bet tai, kad tokiems darbams prieš juos atliekant turėjo būti taikomos įstatyme numatytos viešųjų pirkimų procedūros. Gi, kaip nustatyta byloje, pirmiausia buvo atlikti papildomi darbai ir tik po jų atlikimo forminamos tokių darbų viešųjų pirkimų procedūros, kas pagrįstai laikytina neteisėta veika, kurios metu, kaip nustatyta byloje, buvo atlikti dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir padėjimo piktnaudžiauti tarnyba veiksmai.

343G. Č. apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad teismas nepagrįstai traktavo, jog papildomi darbai ir TV video ekrano įrengimas stadione buvo baigti 2010 m. kovo mėnesį, apeliuojant į prieštaringus kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, pažymint, kad jie nėra nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, šioje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų byloje nustatytai faktinei aplinkybei apie darbų baigtumo momentą pagrįsti. Pažymėtina, kad išvadą apie stadione aptariamų darbų baigtumą teismas grindė ne tik byloje kitų kaltinamų asmenų bei liudytojų parodymais, bet ir byloje užfiksuotais šių asmenų tarpusavio pokalbiais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose, kaip jau minėta, buvo fiksuota, jog nuo 2010-04-16 iki 2010-09-09, tikrinant ( - ) miesto stadioną, jame jokių darbų nefiksuota, fotonuotraukomis, kuriose fiksuoti atlikti darbai stadione, taip pat 2010 m. spalio 6 d. kratos ( - ) miesto savivaldybės administracijos patalpose metu rastais ir paimtais dokumentais apie stadiono rekonstrukcijos eigą, 2010 m. vasario ir kovo mėnesių ataskaitomis dėl rekonstrukcijos statybos darbų techninės priežiūros vykdymo. Be kita ko, tiek kitų byloje apklaustų kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymai, jų metu nurodomos aplinkybės dėl stadione atliktų darbų, laiko, buvo vertinamos visų byloje surinktų duomenų kontekste ir jais remtasi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti bylos duomenys. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nurodytai aplinkybei pagrįsti įvertino pakankamą byloje esančių duomenų visumą. Visi byloje surinkti duomenys buvo ištirti, išanalizuoti ir įvertinti, bei jų vertinimo motyvai išdėstyti. Šioje byloje, įvertinus skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų įrodomosios reikšmės bei įvertinus baudžiamojoje bylos duomenis, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad surinktų įrodymų visumos nepakanka, ar, kad teismas netinkamai juos vertino minėtai išvadai pagrįsti. Ir nors apeliantas kritikuoja tokią teismo išvadą, apeliuodamas į įstatymo ir poįstatyminių aktų reglamentavimą apie darbų pabaigimo momentą, teigdamas, jog organizuojamų viešųjų pirkimo posėdžio metu bei sutarties pasirašymo metu, darbų priėmimo aktas nebuvo surašytas, dėl ko pripažįstama, kad darbai nebuvo atlikti, atkreiptinas dėmesys į esminį, kaip jau minėta, šios bylos aspektą, o būtent, kad tiek stadiono rekonstrukcijos papildomi darbai, kurie nebuvo aptarti pirminėje rangos sutartyje, tiek kitokio TV video ekrano įrengimas buvo baigti dar iki dėl jų organizuojamų viešųjų pirkimų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, viešieji pirkimai vyko fiktyviai, suinteresuotiems asmenims iš anksto žinant ir suplanuojat jų laimėtoją, taip turint tikslą įteisinti jau įvykusių darbų buvimą.

344Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto teiginiu, kad apygardos teismas nepagrįstai ( - ) savivaldybės vadovus, statybos skyriaus darbuotojus, ūkinių subjektų darbuotojus įvardino bendrininku grupe. Kiekvieno šių asmenų bendrininkavimas atliekant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, atitinkamai aptartas atsakant į apeliantų pateiktus skundus, todėl papildomai jie nebekartojami. Pasisakydama dėl G. Č. kaip bendrininko veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad G. Č. bendrininkavimas klastojant dokumentus ir juos panaudojant organizuojant, paruošiant ir pravedant du fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus, tikslu realizuoti ir tokiu būdu realizuojant realybėje egzistuojančių faktų buvimą, byloje nustatytas, jo paties atliktų veiksmų svarba ir vaidmuo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas skundžiamame nuosprendyje pakankamai atskleistas. Tai, kokie buvo apelianto veiksmai yra nurodyta, išanalizuota ir įvertinta. Apygardos teismas atskleidė ir detalizavo bylos medžiaga nustatytą ir pagrįstą G. Č. nusikalstamų veikų mechanizmą visų bendrininkų bendrų veikų kontekste. Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. Č., pasirašęs pirmiau minėtuose dokumentuose, patvirtino šiuos dokumentus, kuriuose buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija dėl darbų stadione ir juos panaudojo. 2010-04-23 ir 2010-06-11 paraiškose, kuriose buvo nurodyta žinomai melaginga informacija dėl reikalingų darbų stadione pirkimo, įrašė rezoliucijas nurodant tokių darbų pirkimo būdą ir jas patvirtino savo parašu bei pateikė viešųjų pirkimų komisijai vykdyti. Be kita ko, balsavo „už“ parengtų supaprastintų neskelbtinų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadione rekonstrukcijos darbų ir TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo patvirtinimą. Tyčia, žinodamas apie stadione faktiškai jau atliktus darbus, ir, kad šiuos darbus atliko UAB „( - )“, pasirašė 2010-06-28 komisijos protokolą Nr. ( - ), dėl stadione papildomų darbų pirkimo supaprastintų neskelbiamų derybų būdų sąlygų, jas patvirtino. Po ko, 2010-06-30 viešųjų pirkimų posėdžio metu atitinkamai balsavo „už“ minėtų darbų pirkimą iš UAB „( - )“. 2010-07-01 pasirašė viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus (Nr. ( - )ir ( - )), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl stadiono darbų. Taigi, minėti dokumentai buvo vieni iš pagrindų siekiant viešųjų pirkimų būdu įforminti dokumentus patvirtinančius kitokį darbų atlikimo būdą ir laiką. Realizuodamas savo dalį veiksmų realizuojant bendrą nusikalstamą ketinimą, G. Č. 2010-07-26, parengtose 2010-06-11 sutarčių Nr. ( - ) ir ( - )projektų derinimo lapuose, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“, tyčia neįrašė pastabų apie tai, kad sutarties projektuose numatyti papildomi darbai ir TV video įranga jau yra nupirkti ir atlikti, bei juose pasirašė. Taip pat, 2010-08-10 pasirašė sutartis Nr. ( - )ir Nr. ( - ), žinodamas apie jose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, tuo iš esmės patvirtindamas tikrovės neatitinkančius konkurso rezultatus, t. y. jog papildomi darbai ir TV video įranga ir jos montavimas dar tik bus perkami, nors faktiškai jie jau buvo atlikti. Aplinkybė, kad atliekant minėtas procedūras G. Č. buvo žinoma, apie stadione atliktų darbų eigą ir, kad tokiomis procedūromis buvo siekiama įforminti ir įteisinti jau atliktus darbus, patvirtino byloje surinkti duomenys, kurie pakankamai išsamiai buvo aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Taigi, visais šiais G. Č. pasirašytais dokumentais, buvo įtvirtinta atitinkamą reikšmę turinti informacija, kurios pagrindu buvo ne tik neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų atlikimas, bet ir šių procedūrų pasekmių realizavimas. G. Č. bendri su kitais byloje nuteistais asmenimis neteisėti veiksmai sudarė sąlygas tokiais viešųjų pirkimų konkursais, kurie vyko fiktyviai, suinteresuotiems asmenims iš anksto žinant ir suplanuojant tokių viešųjų pirkimų konkursų laimėtoją ir rezultatą, įteisinti ir įforminti jau įvykusių, realybėje egzistuojančių faktų buvimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokiu būdu G. Č., eidamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pravedant fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir įgyvendinant tikrovės neatitinkančius konkurso rezultatus, kurie nebūtų įgyvendinti be tokių jo veiksmų atlikimo. Visos šios aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, jas vertinant ir analizuojant šioje byloje surinktų duomenų kontekste, leido apygardos teismui pagrįsti G. Č. bendrininkavimą nagrinėjamų veikų padaryme, jo atliktų veiksmų apimtį. Nors G. Č. tvirtinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai traktavo jo dalyvavimą bendrininkų grupėje, jog tokiais savo veiksmais jis iš esmės prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, tačiau kaip jau buvo minėta atsakant į kitų apeliantų skundų argumentus, apie bendrininkų susitarimą sprendžiama ne tik iš jų parodymų, bet ir nustatytų bendrų veiksmų bei kitų bylos aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo išvada, kad tai, jog G. Č. suprato dalyvaujantis bendroje nusikalstamoje veikoje ir tokio bendrininkavimo tikslai jam buvo aiškūs, pagrįsta byloje išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apelianto atlikti veiksmai, kaip ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, taip pat Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko veiksmai bendrai nusikalstamai veikai buvo reikšmingi, nes sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams. G. Č. atlikti veiksmai, analizuojant juos kartu su kitais apygardos teismo įvertintais įrodymais, patvirtina buvusį tarp bendrininkų susitarimą, taip pat jo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju G. Č. kartu su kitais šioje byloje nustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais, atliko atitinkamus veiksmus, kuriems jis pats pritarė ir be kurių nebūtų buvę galimybės atlikti atitinkamas procedūras ir jų pagrindu įteisinti tam tikrus rezultatus. Tokiu būdu, G. Č. pagrįstai pripažintas bendrininkavęs padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

345Apeliantas G. Č. taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo patraukimo atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d., motyvuojant didelės žalos nustatymo ir motyvavimo svarbą piktnaudžiavimo bylose, atkreipiant dėmesį į tai, kad teismas nesigilino į tai, jog pagal susiklosčiusią situaciją savivaldybei būtų tekę grąžinti į Europos fondus 5 000 000 Lt, dėl laiku nebaigtų darbų, tuo tarpu priešingai nei konstatavo teismas, šiuo atveju buvo pastatytas naujas stadionas ir išvengta didelių nuostolių, bylinėjimosi išlaidų, dėl ko negalima pripažinti, kad jo veiksmai buvo kenksmingi. Pasisakant dėl šio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 228 str. 1 d. įtvirtinta atsakomybė, už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau iš darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja priešingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse.

346Nagrinėjamu atveju, apeliantas G. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d. dėl to, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigose, taip pat šioje valstybės institucijoje atlikdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininko funkcijas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus principus, veikdamas bendrininkų grupėje, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos autoritetą, pažeidė jos funkcijas ir veiklos principus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismo išvados dėl G. Č. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, yra nepagrįstos. Akivaizdu, jog nuteistasis savo veiksmais, t. y. tiesiogine tyčia suklastodamas jau pirmiau minėtus dokumentus, ne tik įvykdė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, bet ir BK 228 str. 1 d.

347Kadangi BK 228 str. numatyto piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėtina aplinkybe byloje tampa nusikaltimo padarymo padariniai, kurie įvardyti kaip didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymas. Taikant BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, nuo kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio turinio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis, t. y. kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Didelės žalos požymis reiškia padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą, kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kaip minėta, didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje didelės neturtinės žalos požymis, lėmęs baudžiamosios atsakomybės, o ne drausminės (tarnybinės) atsakomybės taikymą, yra nustatytas. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan.

348Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. Č., veikdamas kartu su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarytais nesuderinamais su tarnybos interesais veiksmais diskreditavo valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardą, sumenkino ( - ) miesto savivaldybės autoritetą, padarė didelės žalos valstybės interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai. Visuma nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas, rodo, kad padarytos išvados nustatant piktnaudžiavimo padarinius yra argumentuotos ir atitinka minėtus vertinimo kriterijus. Akivaizdžiai neteisėti, tarnybos esmei ir turiniui prieštaraujantys G. Č. veiksmai, iš esmės įvertinti kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Nors teismo procesiniame sprendime nurodyti pažeidimai yra daugiau bendro pobūdžio, tačiau tai nereiškia, kad jie deklaratyvūs. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas, tiksliau – jų pažeidimas, suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus veiksmus padaro pakankamai svarbias pareigas užimantys asmenys, o tai negali nediskredituoti institucijos prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas dėl BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, G. Č. padaryta su kitais asmenimis bendrais suderintais veiksmais veika, padarė didelės neturtinės žalos BK 228 str. 1 d. prasme, ką pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apygardos teismas. G. Č., eidamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas, veikdamas kartu su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, pasirašydamas pirmiau aptartus dokumentus, patvirtindamas juose įrašytą žinomai melagingą informaciją, juos suklastojo ir panaudojo, tuo sudarydamas sąlygas paruošti, pravesti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir taip realizuoti šių konkursų rezultatus. Pagrindžiant neturtinės didelės žalos požymį, teisėjų kolegija pažymi, kad G. Č. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, truko pakankamai ilgą laiko tarpą, jis ėjo pakankamai svarbias pareigas, pati veika atlikta esant dideliam valstybės tarnautojų kiekiui bei į juos įtraukiant ir kitus nedirbančius ( - ) miesto savivaldybėje asmenis, dėl tokių apelianto ir kitų bendrininkų veiksmų kilo didelis rezonansas visuomenėje, ką pagrįstai nurodė ir apygardos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje įvertinęs ištirtų bylos aplinkybių visumą. Taip pat pažymėtina, kad tokiais apelianto ir kitų bendrininkų (nurodant, patvirtinant ir realizuojant darbų pirkimo būdą) veiksmais buvo užkirsta galimybė viešųjų pirkimų procedūrų vykdyme dalyvauti kitoms bendrovėms, kas leido visuomenėje suformuoti nuomone apie galimai valstybės institucijoje neteisėtais būdais organizuojamus konkursus, jų vykdymo rezultatus. Taigi, G. Č. savo veiksmais sumenkino valstybinės institucijos įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Byloje nustatytų apelianto atliktų veiksmų visuma neprisidėjo prie ( - ) miesto savivaldybės autoriteto visuomenės akyse stiprinimo, o atvirkščiai. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, vertinant padarytos neturtinės žalos pobūdį ir dydį svarbu tai, kad nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą šioje byloje kaltais pripažinti savivaldybės tarnautojai, buvo sudarytos sąlygos vykdyti savivaldos institucijoje fiktyvius viešuosius pirkimus. Nors apeliantai savo skunde akcentuoja, jog tai buvo daryta tikslu išvengti nuostolių savivaldybei, tačiau svarbus tokių veiksmų įvertinimas platesne, o būtent viešosios, visuomeninės opinijos, pasitikėjimo savivaldos institucijomis prasme. Akivaizdu, kad tokie savivaldybės tarnautojų veiksmai, kai klastojami dokumentai, vyksta fiktyvūs viešieji pirkimai, kurių metu laimėtoju pripažįstama įmonė, o jos akcininku yra savivaldybės meras bei jo šeimos nariai, visuomenės, fizinių asmenų, juridinių asmenų, kurie jau dalyvavo ar ateityje ruošiasi dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, vienareikšmiškai vertinami neigiamai ir tai ypatingai žlugdo pasitikėjimą savivaldos institucijomis bei pačia valstybe. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju, net ir nesant didelio rezonanso, padaryta žala akivaizdi. Pirmosios instancijos teismo atliktas teisinis vertinimas neprieštarauja baudžiamajame įstatyme numatyto didelės žalos požymio sampratai, todėl BK 228 str. 1 d. apelianto G. Č. veikai taikyta tinkamai.

349Remiantis apelianto G. Č. nurodytais argumentais naikinti apygardos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

350Dėl R. R. apeliacinio skundo argumentų.

351Apeliaciniu skundu nesutinkama su apeliantės patraukimu baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuotus pokalbius, akcentuojant, kad apie stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų atlikimo faktą, ji nieko nežinojo, jos turima informacija buvo bendro pobūdžio, o sutarčių derinimo lapuose pasirašė tik esant kitų svarbių savivaldybės administracijos padalinių darbuotojų parašams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.

352Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta. Priešingai nei teigiama, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pakankamai motyvuotas išvadas dėl R. R. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apeliantės padarytų nusikalstamų veikų, įvertintas jų visetas ir priešingai nei bandoma apeliuoti, nurodyti pakankami veikos kvalifikavimo motyvai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo ištirtų įrodymų ir abejoti padarytomis išvadomis, su jomis sutinka.

353Nagrinėjamu atveju R. R. nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y., jog žinodama apie ( - ) miesto stadione darbų atlikimo faktą, atitinkamai sutarčių Nr. ( - )ir Nr. ( - )projekto derinimo lapuose, skiltyse „Pastabos apie sutarties projektą“ 2010 m. rugpjūčio 9 d. tyčia neįrašė pastabų, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, taip pat tai, kad papildomi darbai jau yra atlikti ir juose pasirašė, tokiu būdu suklastodama tikrus dokumentus – sutarčių Nr. ( - ), Nr. ( - )projektų derinimo lapus parengtus 2010 m. birželio 11 d., juos pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam derinimui, taip panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus. Taip pat ji nuteista už tai kad, būdama valstybės tarnautoja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y., žinodama ( - ) miesto stadione darbų atlikimo faktą, 2010 m. rugpjūčio 9 d. suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, jų pagrindu buvo nupirkti 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti darbai, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

354Apeliantė neginčija fakto, kad ji pasirašė sutarčių derinimo projektų lapus, tačiau teigia, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybės jai buvo žinomos ne pilna apimtimi, sutarčių derinimo projektų lapus pasirašė būdama įsitikinusi apie juose esančių duomenų tikrumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus šioje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, jų visumą, darytinos priešingos apeliantės argumentams išvados. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs šioje byloje duomenų visumą padarė pagrįstą išvadą dėl apeliantės R. R. žinojimo ir jos dalyvavimo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Pačios R. R. duotais parodymais pagrįstai remtasi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys. Akcentuotina, kad tik teismas kas kart nagrinėdamas bylą, gali spręsti kiek byloje esantys duomenys turi įrodomosios reikšmės, taip pat, kiek priimtina kaltinamo asmens pozicija, kuri yra vertinama visų byloje esančių įrodymų apimtyje. Šiuo konkrečiu atveju, išvada apie apeliantės žinojimą ir dalyvavimą aptariamoje veikoje grindžiama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste.

355Tai, kad R. R. buvo žinoma apie ( - ) miesto stadione atliktus papildomus darbus ir kitokio TV video ekrano įrengimą, kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje Nr. ( - ), apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. ( - )ir Nr. ( - )(t. 1, b. l. 137-143; t. 1, b. l. 155-163) fiksuoti duomenys. Ir nors apeliantės bandoma tvirtinti priešingai, tačiau šiuose procesiniuose dokumentuose fiksuoti duomenys pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, R. R. buvo žinoma ne tik apie atliktus darbus, bet tuo pačiu ji dalyvavo pasitarimuose, kurių metu iš esmės buvo aptariamas tokių darbų atlikimas ir ieškomi kilusių padarinių sprendimo būdai. Įvertinus operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuotus duomenis, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė R. R. žinojimą, sutiktina, kad buvo paneigta pastarosios pozicija, jog ji tik bendrais bruožais žinojo apie tokių stadione atliktų darbų apimtį, jų įvykdymą. Kaip matyti iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. ( - ), vykusio pasitarimo tarp savivaldybės atstovų, kuriame dalyvavo ir R. R., metu buvo kalbama apie ( - ) miesto stadiono TV video ekraną ir jo pirkimą, atliktus papildomus darbus ir jų pirkimą, stadiono laistymo sistemą, apie išnaudotą pinigų rezervą, pasibaigusį sutarties terminą, prašymų papildomiems darbams gavimą po sutarties pasibaigimo, pirkimų reikalingumą. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - )fiksuoti pokalbiai dėl darbų stadione atlikimo, jų užbaigimo, daiktų nupirkimo be viešųjų pirkimų, papildomų darbų ir ekrano finansavimo, konkurso organizavimo atbuline data, pirkimų būtinumo, galimų pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuose protokoluose fiksuotose pokalbiuose minimos aplinkybės kaip tik parodo, kad R. R., žinojo apie susidariusią situaciją, žinojo apie ( - ) stadione atliktų darbų eigą, jų įforminimo subtilybes. Kitaip vertinti šiuos duomenis nei šie įvertinti pirmosios instancijos teismo ir abejoti padarytomis išvadomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo tarpu apeliantės R. R. apeliaciniame skunde nurodomas savitas šiuose protokoluose fiksuotų pokalbių vertinimas nepaneigia jų įrodomosios reikšmės bei apygardos teismo išvadų, o vertintinas kaip nuteistosios gynybinė pozicija, kur užfiksuotus duomenis ji interpretuoja sau naudinga linkme. Be kita ko, šios nustatytos aplinkybės taip pat leidžia teismui daryti išvadą, kad priešingai nei nurodoma, prieš pasirašant sutarčių projekto derinimo lapuose, R. R. buvo žinoma apie stadione atliktus darbus, t. y. kitokio TV video ekrano įrangos pirkimą, jos įrengimą, taip pat papildomų darbų atlikimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. R., užimdama atsakingas ir aukštas pareigas (( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja), turėdama pakankamai darbinės patirties, būdama atsakinga už jai priskirtų funkcijų vykdymą, kuruojamas sritis, atliekamus veiksmus, ne tik kad privalėjo žinoti, bet ir žinojo aplinkybes dėl stadiono darbų eigos, jų įteisinimo aplinkybių. Byloje pagrįstai konstatuota, jog R. R. atliko tam tikrus veiksmus realizuojant bendrą nusikalstamą ketinimą. Nors iš aptartų fiksuotų pokalbių matyti, kad R. R. vaidmuo šiuose neteisėtuose veiksmuose nebuvo toks ryškus, tačiau priešingai nei nurodoma skunde, šioje byloje nustatytos aplinkybės kaip tik įrodo, kad ji buvo šios aptariamos nusikalstamos veikos dalyvė, ką pagrįstai skundžiame nuosprendyje pažymėjo apygardos teismas. Ir nors apeliantės akcentuojama, kad sutarčių derinimo lapus ji pasirašė tik esant kitų savivaldybės administracijos padalinių darbuotojų parašams, tai nesumenkina jos vaidmens atliktoje nusikalstamoje veikoje. Kolegijos vertinimu, minėtuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuoti pokalbiai, juos vertinant ne atsietai, o visų šioje byloje esančių duomenų kontekste, sudaro vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, kitiems byloje surinktiems įrodymams neprieštarauja, iš jų analizės logiškai ir įtikinamai išplaukia R. R. kaltę patvirtinančios išvados.

356Ta aplinkybė, kad 2010 m. liepos 10 d. buvo pasirašytas ( - ) miesto stadiono, futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos darbų užbaigimo aktas, o 2010 m. liepos 16 d. rekonstruojamo objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas, taip pat nemenkina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir juo labiau nedaro skundžiamo procesinio sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad ( - ) miesto stadione atliekant darbus pagal pirminę rangos sutartį Nr. ( - )buvo atlikti ir darbai, kurie nebuvo sulygti šia sutartimi ir dėl kurių esant jų poreikiui, dar prieš jų atlikimą turėjo būti vykdomos atitinkamos procedūros. Tuo tarpu, kaip matyti UAB „( - )“ atlikus pirminėje rangos sutartyje nenumatytus darbus, jų įteisinimui buvo organizuojami fiktyvūs viešųjų pirkimų konkursai, kuriuose buvo ne tik sprendžiamas jau atliktų nenumatytų darbų pirkimo klausimas, bet ir iš anksto žinomas šių konkursų laimėtojas ir rezultatas. Byloje nustatyta, kad ruošiant, pravedant ir realizuojant tokius konkursus, jų rezultatus, be kitų dokumentų, buvo įforminti ir dokumentai, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti suklastotais. Tokiems dokumentams priskirti ir R. R. pasirašyti sutarčių derinimo projektų lapai (Nr. ( - )ir Nr. ( - )). Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl kitų apeliantų skundų jau aptarė kas laikytina dokumentais baudžiamojo įstatymo prasme, todėl iš naujo jų nebekartoja. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. R. pasirašytus sutarčių derinimo projektų lapus pripažino dokumentais BK 300 str. prasme. Kaip matyti, tiek 2010 m. birželio 11 d. sutarties projekto derinimo lape Nr. ( - ), tiek 2010 m. birželio 11 d. sutarties projekto derinimo lape Nr. ( - ), atitinkamai buvo įrašyti duomenys dėl TV video ekrano ir jo sumontavimo bei papildomų darbų stadione pirkimo. Pasirašius šiuos dokumentus ir perdavus juos ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesnių veiksmų vykdymui, jie įgavo dokumentų statusą. Priešingai nei bandoma sudaryti vaizdą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuose dokumentuose, be kitų pirmosios instancijos teismo pripažintų suklastotais, buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys dėl jau minėtų darbų pirkimo, kurie taipogi turėjo įtakos teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimo įrodomumui. Šių dokumentų juridinę reikšmę nagrinėjamos bylos kontekste apsprendė tai, kad šiuose dokumentuose nurodytos informacijos pagrindu, buvo atliktos tam tikros procedūros, susijusios su ( - ) miesto stadione atliktų darbų įforminimu ir įteisinimu, t. y. sukurtos sąlygos reikalingos aptartiems darbams įforminti procedūrų pradėjimui, vykdymui ir realizavimui, be kurių jos nebūtų galimos. Be kita ko, tokiu būdu, t. y. tiek šiais aptariamais dokumentais, tiek kitais šioje byloje pripažintais suklastotais dokumentais, buvo sudaromas vaizdas dėl stadione darbų atlikimo laiko, t. y. jog papildomi darbai ir TV video ekrano įranga, jos sumontavimas dar tik bus perkami, nors pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes visi šie darbai jau buvo UAB „( - )“ atlikti iki dėl jų atitinkamų procedūrų parengimo ir vykdymo, bei jų pasekmių realizavimo. Todėl R. R. pasirašyti dokumentai atitinka visus dokumento požymius, kurie leidžia padaryti išvadą, kad jie yra nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. dalykas, juolab, kad sutarčių derinimo projektų lapai yra sutarčių neatskiriamoji dalis būtina tam, kad sutartys būtų pasirašytos ir įgytų teisinę reikšmę. Dėl šių priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad šie R. R. pasirašyti dokumentai patys savaime nesukuria teisinių santykių, teisių ir pareigų, todėl negali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., dalyku. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma rodo, kad R. R. atlikdama tokius veiksmus, ne tik kad suvokė, suprato savo veiksmų neteisėtumą, bet ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tuo pačiu pažymėtina, kad tokių dokumentų pasirašymas, tuo patvirtinant juose įrašytą žinomai neteisingą informaciją, taip pat jų pateikimas ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam veiksmų derinimui, kuriais remiantis pastarieji atlikdami jiems pavestas funkcijas gali priimti teisiškai reikšmingus sprendimus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, laikytina veika, kuri atitinka BK 300 str. numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistosios R. R. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad apygardos teismas vertindamas bylos duomenis, būtų pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo reglamentuojančias bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, byloje pripažinti įrodymais duomenys įvertinti tinkamai.

357Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti visi asmenys pasirašę sutarčių projektų derinimo lapus (Nr. ( - )ir Nr. ( - )), dalyvavę pokalbiuose, užfiksuotose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apeliantės patraukimo atsakomybėn, juo labiau nedaro jų neteisingų. Pažymėtina, kad apie kiekvieno asmens (kaltininko) atsakomybę nusikalstamos veikos padaryme, sprendžiama vertinant konkrečias, su tuo asmeniu susijusias ir byloje nustatytas aplinkybes, t. y. jų visumą. Ta aplinkybė, jog kitiems asmenims pasirašius minėtuose dokumentuose, bei dalyvavusiems pasitarimuose nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, dar nereiškia, kad jų visų teisinė padėtis šios baudžiamosios bylos apimtyje, buvo vienoda, juolab nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad toks baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra teisingas, yra šališkas ir neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. nuostatų.

358Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir apeliantės skundo argumentas, kad ji atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d. buvo patraukta neteisingai, argumentuojant byloje duomenų, jog ji organizavo, paruošė ir pravedė du fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus nebuvimu, taip pat tuo, kad jai nebuvo pareikštas kaltinimas dėl dokumentų klastojimo viešųjų pirkimų procedūroms vykdyti. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje nustatyta, kad R. R. žinant apie ( - ) miesto stadione atliktus darbus, 2010 m. rugpjūčio 9 d. jai suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, taip pat kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, buvo nupirkti 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti darbai. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad tokie R. R. padaryti veiksmai – tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas yra glaudžiai susiję su apeliantės piktnaudžiavimo tarnyba veiksmais (BK 228 str. 1 d.). Nustatyta, kad tokiais veiksmais apeliantė įvykdė savo veiksmų dalį bendram nusikalstamam ketinimui realizuoti, t. y. suklastojus aptariamus dokumentus ir juos panaudojus, be kitų dokumentų, buvo sukurtos sąlygos reikalingos stadione atliktiems darbams įforminti, kurie pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes buvo atlikti anksčiau negu dėl jų buvo suorganizuoti viešieji pirkimai (tiek papildomi darbai, tiek kitoks video ekranas įgytas ir įrengtas dar 2010 m. pavasrį, o viešųjų pirkimų procedūros dėl jų buvo organizuojamos ir vykdomos, jau po šių faktiškai atliktų darbų – 2010 m. vasarą), ir kaip jau buvo minėta, be kurių to nebūtų galima atlikti. Taigi savo veiksmais (žinant apie darbų stadione atlikimo faktą, to neįrašius sutarčių derinimo projektų lapų pastabose ir juose pasirašius, pateikus valstybinės institucijos administracijai tolimesnių veiksmų vykdymui) apeliantė prisidėjo prie viešaisiais pirkimais sukurtų pasekmių realizavimo, siekiant įforminti ir įteisinti jau įvykusių realybėje egzistuojančių faktų buvimą. Abejonių, kad R. R. eidama atsakingas pareigas valstybinėje įstaigoje ne tik suprato tokių savo veiksmų esmę, norėjo taip veikti, teisėjų kolegijai nekyla. Priešingai nei apeliuojama, pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad apeliantė būdama valstybės tarnautoja, tokius veiksmus atliko ne tik jau žinodama ir suprasdama, kad viešieji pirkimai dėl minėtų darbų buvo organizuojami fiktyviai, iš anksto žinant jų rezultatą, bet taip pat ir siekdama, jog šie rezultatai būtų įteisinti. Tokiu būdu apeliantė veikė pažeidžiant valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ką pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas. R. R. eidama ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotojos pareigas, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus principus, veikdama bendrininkų grupėje, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos autoritetą, pažeidė jos funkcijas ir veiklos principus. Todėl apeliantės argumentai, kad jos piktnaudžiavimas tarnyba nebuvo nustatytas, atmestini kaip nepagrįsti. R. R. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kartu su kitais šioje byloje nuteistais valstybės tarnautojais veikė priešingai valstybinės institucijos interesams, jos veiklos principams ir esmei. Tuo pačiu nesutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad nuosprendyje didelės neturtinės žalos valstybei konstatavimas grindžiamas deklaratyviais, teoriniais teiginiais, nevertinant byloje nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pakankamai aiškiai atskleidė ne tik apeliantės atliktų veiksmų svarbą bei vaidmenį darant BK 228 str. 1 d. numatytą veiką, bet ir didelės neturtinės žalos požymius. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad R. R. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo veiksmais, kurie yra nesuderinami su tarnybos interesais, diskreditavo valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardą, sumenkino ( - ) miesto savivaldybės autoritetą, padarė didelės žalos valstybės interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai. Be kita ko, tokie R. R. veiksmai, kaip ir kitų šioje byloje nuteistų valstybinės institucijos tarnautojų veiksmai, vertintini kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, ką iš esmės konstatavo ir apygardos teismas.

359Nagrinėjamu atveju, R. R. padaryta bendrais veiksmais su kitais asmenimis veika, padarė didelės neturtinės žalos aptariamo straipsnio prasme. Kaip matyti, veika atlikta R. R. valstybinėje institucijoje einant svarbias pareigas, būnant atsakingai už jai priskirtas kuruojamas sritis, veika padaryta ne vieno, o grupės valstybės tarnautojų, dirbančių vienoje savivaldybėje, taip pat įtraukiant ir kitus, nedirbančius savivaldybėje asmenis. Vertinant ir kitus reikšmingus, tačiau ne privalomai būtinus didelės neturtinės žalos požymius, galima pažymėti, kad dėl tokių tiek R. R., tiek kitų bendrininkų veiksmų buvo kilęs didelis rezonansas visuomenėje. Tačiau čia pabrėžtina, kad toks požymis yra neprivalomas, didelė neturtinės žala padaryta savivaldybės autoritetui akivaizdi ir be šio požymio konstatavimo. Šioje byloje nustatyti neteisėti savivaldybės tarnautojų veiksmai be abejonės sumenkino valstybinės institucijos - savivaldybės prestižą, autoritetą visuomenės akyse, taip pat buvo pagrindu susiformuoti neigiamai nuomonei apie valstybės institucijoje neteisėtais būdais organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, jų rezultatų įteisinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daryti kitokias išvadas, nei jos buvo padarytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apygardos teismo atliktas R. R. veiksmų teisinis įvertinimas, kolegijos nuomone, yra teisingas.

360Dėl J. S. apeliacinio skundo argumentų.

361Apeliaciniu skundu, apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 300 str. 1 d., teigdama, kad apygardos teismas netinkamai aiškino šios straipsnio dalies dispoziciją, neteisingai atskleidė dokumento sampratą ir požymius. Tokį teiginį apeliantė iš esmės argumentuoja tuo, kad apygardos teismas jos paruoštus dokumentų projektus, nepagrįstai pripažino nusikaltimo dalyku, nes jie savaime neturi jokios juridinės galios ir nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl BK 300 str. prasme negalėjo būti traktuojami kaip dokumentai.

362Kaip jau minėta atsakant ir į kitų šios bylos apeliantų skundų argumentus, LR BK 300 str. numatyta atsakomybė už dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

363J. S. nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y., kad 2010 m. birželio 10 d. parengė paraišką, įrašydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie TV video įrangos ir jos montavimo darbų pirkimą, ją pasirašė ir 2010 m. birželio 11 d. pateikė pasirašyti ( - ) miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus vedėjui, taip panaudodama žinomai suklastotą dokumentą. Taip pat, kad 2010 m. birželio 11 d. parengė sutarčių Nr. ( - )ir ( - ) projektus, juose įrašydama žinomai melagingus duomenis, apie stadione papildomų darbų ir TV video įrangos ir jos sumontavimo pirkimą, kad minėti darbai dar tik bus perkami, šių projektų derinimo lapuose pasirašė, uždėjo asmeninį spaudą ir juos pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam derinimui, taip panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

364Apeliantė neneigia parengusi minėtų dokumentų projektus, tačiau teigia, kad jos padarytoje veikoje nėra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, keliant klausimą ar šių standartinių savivaldybės dokumentų projektų parengimas yra priskirtinas prie tikrų dokumentų, ar tokie dokumentai yra šios nusikalstamos veikos dalykas.

365Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str., dalykas yra dokumentas. Aiškinant dokumento sąvoką reikia remtis teisės aktais, kurie pateikia dokumento apibrėžtį, ir formuojamais teismų praktikos aiškinimais dėl BK normos prasmės, nes baudžiamasis įstatymas neapibrėžia dokumento sąvokos ir neišskiria jo požymių. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Pagal BK 300 str. dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas.

366Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju J. S. parengti ir pasirašyti dokumentai (paraiška ir sutarčių projektų derinimo lapai) laikytini dokumentais BK 300 str. prasme. Tiek 2010 m. birželio 10 d. parengta paraiška, tiek 2010 m. birželio 11 d. sutarčių projekto derinimo lapai Nr. ( - )ir ( - ), juos pasirašius ir perdavus ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesnių veiksmų vykdymui, įgavo dokumentų statusą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuose dokumentuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie papildomų darbų ir TV video ekrano įrangos ir sumontavimo pirkimą, turėjo įtakos teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodomumui. Tokių dokumentų parengimu, jų pateikimu savivaldybės administracijai tolimesniems veiksmams vykdyti (be kitų dokumentų) buvo bandoma sudaryti vaizdą dėl stadione darbų atlikimo laiko, t. y. jog papildomi darbai ir TV video ekrano įranga, jos sumontavimas dar tik bus perkami, nors pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes visi šie darbai jau buvo UAB „( - )“ atlikti iki dėl jų atitinkamų procedūrų parengimo ir vykdymo, bei jų pasekmių realizavimo. Taigi, priešingai nei bandoma apeliuoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiais dokumentais buvo įtvirtinta skirtingo pobūdžio juridinę reikšmę turinti informacija, kuri be kita ta ko taip pat turėjo įtakos organizuojant viešųjų pirkimų procedūras dėl jau minėtų darbų, bei realizuojant šių procedūrų rezultatus. Taigi, šiais dokumentais buvo įtvirtinta skirtingo pobūdžio juridinę reikšmę turinti informacija, kurios pagrindu iš esmės buvo įformintas realybėje jau egzistuojančių faktų buvimas. Šiuose dokumentuose nurodytos informacijos pagrindu, buvo atliktos tam tikros procedūros, susijusios su ( - ) miesto stadione atliktų darbų įforminimu ir įteisinimu, šių dokumentų pagrindu, sukurtos sąlygos reikalingų tokiems darbams įforminti procedūrų pradėjimui ir vykdymui. Todėl J. S. parengti ir pasirašyti dokumentai, atitinka visus dokumento požymius, kurie leidžia padaryti išvadą, kad jie yra nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. dalykas. Remiantis tuo, kas pasakyta, sutikti su apeliantės argumentais, kad jos parengti dokumentai (paraiška ir sutarčių projektų derinimo lapai) patys savaime nesukuria teisinių santykių, teisių ir pareigų, todėl negali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., dalyku, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad formalios sudėties nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad J. S., dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos vyriausiąja specialiste, suprato klastojanti minėtus dokumentus ir norėjo taip elgtis. Be kita ko, tokių dokumentu parengimas, juose esančių žinomai tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas ir patvirtinimas parašais (asmeninio spaudo uždėjimas), jų perdavimas ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesnių procedūrų atlikimui laikytina veika atitinkančia BK 300 str. numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Tokie dokumentai buvo vieni iš pagrindų, siekiant realizuoti kitokį darbų atlikimo būdą ir laiką. Šių žinomai tikrų suklastotų dokumentų panaudojimas (be kitų dokumentų) sukėlė reikšmingus padarinius siekiant realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, įforminant ir įteisinant stadione jau atliktus darbus. Todėl tokie apeliantės veiksmais laikomi pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu, o ne formaliais pažeidimais. Tokiu būdu, J. S. veiksmai parengiant minėtus dokumentus, juose įrašant žinomai melagingą informaciją, jos patvirtinimas savo parašu (be kita ko asmeniniu spaudu), pateikiant savivaldybės administracijai tolimesnių veiksmų atlikimui, taip juos panaudojant, laikytini atitinkančiais BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

367Apeliantė J. S. taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jos patraukimo atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d., motyvuodama tuo, kad teismas jos piktnaudžiavimą tarnyba sieja su tikrų dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu, tuo pačiu teigdama, kad jos veiksmuose nėra BK 228 str. 1 d. numatytos veikos sudėties, nes nebuvo tyčios piktnaudžiauti tarnyba, vykdydama savo tiesiogines pareigas to nesiekė, nenumatė ir nesuprato. Be kita ko, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo nebuvo detalizuotas ir nemotyvuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, didelės neturtinės žalos požymis, dėl ko neįmanoma suvokti kokiais veiksmais pasireiškė jos piktnaudžiavimas tarnyba. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

368Šioje byloje nustatyta, kad J. S. būdama valstybės tarnautoja, veikdama bendrininkų grupėje, kartu su ( - ) miesto savivaldybės atstovais, padedant kitiems bendrininkų grupės nariams, vykdydama kito šioje byloje nuteisto nusikalstamos veikos bendrininko žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl papildomų darbų ir TV video įrangos ir jos sumontavimo pirkimo, žinodama šių darbų atlikimo faktą, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 11 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose suklastojus tikrus dokumentus ir juo panaudojus, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje N. ( - )nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione (( - )), piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė iš esmės neneigė parengusi minėtus dokumentus, kurie buvo pateikti ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesnių veiksmų vykdymui, tačiau neigė žinojusi, suvokusi, kad jos atliekami veiksmai buvo neteisėti. Savo ruožtu, apygardos teismas įvertines J. S. veiksmus, jos pačios paaiškinimus vertino ir analizavo byloje esančių visų bylos įrodymų kontekste, ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti bylos duomenys. Kaip jau buvo minėta pasisakant dėl kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, kiekvienu atveju tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, kiek yra priimtina kiekvieno proceso dalyvio nurodoma pozicija, kurios vertinimas atliekamas visų byloje esančių duomenų apimtyje ir ja vadovaujasi tiek, kiek ji neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, atitinka faktines bylos aplinkybes. Taigi, būtent tokį vertinimą atliko ir apygardos teismas konstatuodamas J. S. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. buvimą. Abejonių, kad J. S. dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste ne tik suprato tokių savo atliekamų veiksmų esmę, bet ir norėjo taip veikti, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla, juolab, kad tai iš esmės patvirtina byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų duomenų visuma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. S. būdama valstybės tarnautoja, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybų skyriaus vyriausiąja specialiste, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus principus, veikdama bendrininkų grupėje, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos autoritetą, pažeidė jos funkcijas ir veiklos principus. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad apeliantė savo veiksmais – tiesiogine tyčia parengdama dokumentus įrašant juose žinomai melagingą informaciją, patvirtindama ją savo parašu, ir šiuos dokumentus panaudodama, padarė ne tik BK 300 str. 1 d. įtvirtintą nusikaltimą, bet taip pat ir BK 228 str. 1 d., kadangi tokie jos veiksmai yra glaudžiai susiję. Todėl apeliantės argumentai, kad jos piktnaudžiavimas tarnyba šiuo konkrečiu atveju byloje nustatytas nebuvo, atmestini, kaip nepagrįsti, prieštaraujantys pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be kita ko, kaip jau minėta anksčiau, pagrindinis kriterijus atribojantis piktnaudžiavimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio nusižengimo yra didelės žalos požymis – kriterijus pagal kurį sprendžiama ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Didelė žala gali būti ir turtinio, ir/ar neturtinio pobūdžio. Nagrinėjamos bylos kontekste nebuvo nustatytas didelės turtinės žalos požymis, tačiau konstatuota didelė neturtinė žala, kuria skundžiamame nuosprendyje teismas pakankamai aiškiai nurodė, ne tik kokiais konkrečiais veiksmais, bet ir kuo pasireiškė piktnaudžiavimas tarnyba bei kam buvo padaryta tokio pobūdžio žala. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad J. S. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 str. 1 d. nenustačius jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, teisėjų kolegija neturi pagrindo. J. S. veiksmų apimtis ir svarba nagrinėjamo veikos kontekste nustatyta, pakankamai išsamiai ir tinkamai atskleista. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad J. S. veikdama kartu su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarytais nesuderinamais veiksmais su tarnybos interesais diskreditavo valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardą, sumenkino ( - ) miesto savivaldybės autoritetą, padarė didelės žalos valstybės interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai. Tokie J. S. veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Pažymėtina, kad netinkamas įstatymų ir kitų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymasis, suponuoja valstybės institucijų (šiuo atvejų ( - ) miesto savivaldybės) veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus veiksmus padaro pakankamai svarbias pareigas užimantys asmenys, o tai negali nediskredituoti institucijos prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad J. S. padaryta bendrai su kitais asmenimis veika, padarė didelės neturtinės žalos BK 228 str. 1 d. prasme, ką iš esmės konstatavo ir apygardos teismas. Pagrindžiant didelės neturtinės žalos požymį, teisėjų kolegija pažymi, kad J. S. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, ji ėjo pakankamai svarbias pareigas, pati veika atlikta esant dideliam valstybės tarnautojų kiekiui bei į juos įtraukiant ir kitus nedirbančius ( - ) miesto savivaldybėje asmenis, dėl tokių apeliantės ir kitų bendrininkų veiksmų kilo didelis rezonansas visuomenėje, kas leido visuomenėje susiformuoti nuomonei apie galimai valstybės institucijoje neteisėtais būdais organizuojamus konkursus, jų vykdymo rezultatus. Taigi, J. S. savo veiksmais sumenkino valstybinės institucijos įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Nurodytų J. S. atliktų veiksmų visuma pakenkė ( - ) miesto savivaldybės autoritetui visuomenės akyse. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daryti kitokias išvadas apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip buvo konstatuota atsakant į kitų nuteistųjų skundus, toks atliktas teisinis vertinimas neprieštarauja baudžiamajame įstatyme numatyto didelės žalos požymio sampratai, todėl BK 228 str. 1 d. J. S. veikai taikyta tinkamai.

369Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė BK 95 str. nuostatų. Bylos duomenys patvirtina, kad J. S. inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė 2010 m. birželio 10-11 d. J. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu galiojusi BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp. ir c) pp. redakcija numatė, kad asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas bei aštuoneri metai kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (redakcija galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.). Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog priešingai nei ji nurodo, jai inkriminuota veika, numatyta BK 228 str. 1 d., nėra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Skundžiamu nuosprendžiu ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 300 str. 1 d.) ir vieno apysunkio nusikaltimo (BK 228 str. 1 d.) padarymą (BK 11 str. 3 d., 4 d.). Šie apeliantės padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl abiejų J. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pradedamas skaičiuoti nuo to paties momento, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamų veikų sunkumą, skiriasi šio senaties termino trukmė. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. S. nuo jai inkriminuotų veikų iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje dienos nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Todėl BK 95 str. nuostatos netaikytos pagrįstai.

370Esant išdėstytų aplinkybių visumai, naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį apeliantės J. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, taip pat nėra pagrindo.

371Dėl D. Ž. apeliacinio skundo argumentų

372Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas jos atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, klaidingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo kodekso normas, dėl ko skundžiamo nuosprendžio dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Priešingai nei teigiama, apygardos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius duomenis nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo normų reglamentuojančių įrodinėjimą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas dėl D. Ž. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, kvalifikacijos, išdėstė įrodymus, kuriais grindė tokias savo išvadas.

373Nors apeliantės teigimu, baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių duomenų patvirtinančių jos kaltę dėl viešųjų pirkimų posėdžių protokolų klastojimo, kad tokie protokolai buvo suklastoti, taip pat, jog klastojant dokumentus ir juos panaudojus ji veikė tiesiogine tyčia, vienok teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje įvertinus surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, jų visumą, darytinos priešingos apeliantės argumentams išvados.

374Nagrinėjamu atveju, D. Ž. buvo nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. žinodama, kad komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbtinų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai stadione perkami darbai (papildomi darbai ir TV ekrano įranga, jos sumontavimas) yra atlikti, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavusi „už“ parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl šių darbų pirkimo patvirtinimą, 2010 m. birželio 28 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. ( - ), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog paraiškose nurodyti darbai ir įranga dar tik bus perkami ir jį pasirašė. Taip pat, 2010 m. birželio 30 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsuodama „už“ minėtų darbų pirkimą iš UAB „( - )“, 2010 m. liepos 1 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. ( - )ir ( - )įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog minėti darbai dar tik bus perkami, juos pasirašė ir juos pateikė pasirašyti kitiems komisijos nariams, taip panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

375Kaip jau buvo akcentuota byloje atsakant į kitų apeliantų skundus, nusikaltimo BK 300 str. dalykas yra dokumentas, kuriuo laikomas rašytinis aktas įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją ir kuris pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas. Šioje byloje ištyrus įrodymus, atlikus jų analizę buvo nustatyta, kad viešųjų pirkimų konkursai dėl ( - ) miesto stadione reikalingų darbų, kurie nebuvo sulygti rangos sutartyje Nr. ( - ), buvo vykdomi fiktyviai. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, ruošiant, pravedant ir realizuojant tokių konkursų procedūras buvo rengiami dokumentai kurie pripažinti suklastotais. Taigi, tokiems dokumentais, buvo priskirti ir D. Ž. surašyti viešųjų pirkimų komisijos protokolai Nr. ( - ), ( - ) ir ( - ), kurie be jos pačios buvo pasirašyti ir kitų asmenų, tokių būdu patvirtinant juose nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip suklastojant tikrus dokumentus. Byloje ištirtais įrodymais, konstatuota, kad šiuose komisijos protokoluose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ( - ) miesto stadione papildomų darbų ir TV video ekrano, jo sumontavimo pirkimą, taip parodant, kad visi šie darbai dar tik bus perkami, nors šie darbai UAB „( - )“ jau buvo atlikti dar iki tokių konkursų dėl jų parengimo ir vykdymo. Taigi, baudžiamojoje byloje pagrįstai konstatuota, kad tokiu būdu buvo siekiama įteisinti ir įforminti faktiškai jau atliktus darbus. Minėtais komisijos protokolais (Nr. ( - )) buvo įtvirtinti atitinkami duomenys, kurių pagrindu buvo atliktos tam tikros procedūros, t. y. sukurtos sąlygos, reikalingos UAB „( - )“ atliktiems aptartiems darbams įforminti, tokių procedūrų pradėjimui, vykdymui ir realizavimui, be kurių jos nebūtų galimos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pasisakydamas dėl šiuose protokoluose įrašytų duomenų teisingumo, jų įrodomosios reikšmės, pagrįstai rėmėsi nustatyta faktine aplinkybe, kad viešųjų pirkimų konkursai buvo vykdomi fiktyviai, siekiant įteisinti ir įforminti tai, kas jau buvo atlikta, todėl teismo išvada, kad minėtuose dokumentuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis, pagrįsta. Minėti protokolai laikytini dokumentais BK 300 str. prasme. Juos parengus ir pasirašius, jie įgavo dokumentų statusą, be kita ko, jais buvo pradėtos atitinkamos procedūros siekiamam bendram nusikalstamam ketinimui realizuoti. Šiuose protokoluose įrašyti neteisingi duomenys dėl papildomų darbų ir TV įrangos, turėjo įtakos, teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodomumui. 2010 m. birželio 28 d. komisijos posėdžio protokolu Nr. ( - ), jame nurodant informaciją apie reikalingus darbus stadione, buvo priimtas sprendimas šiuos darbus pirkti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš UAB „( - )“ (kuris Viešųjų pirkimų tarnybos pripažintas nepagrįstu) patvirtinant pirkimų sąlygas. Be kita ko, tuo pagrindu išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymą UAB „( - )“ (kuris pripažintas neteisėtu ir pažeidžiančiu Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas). Komisijos 2010 m. liepos 1 d. posėdžio protokolais Nr. ( - )ir ( - )buvo apspręstas ir patvirtintas aptariamų darbų pirkimas nustatytu būdu iš UAB „( - )“. Visų šių protokolų, jų atliktų procedūrų pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. su UAB „( - )“ pasirašytos sutartys Nr. ( - )ir ( - )dėl ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų, TV video ekrano ir jo sumontavimo, pirkimo, nustatant tokių darbų įvykdymo terminą. Taigi, minėtais dokumentais buvo sudarytos sąlygos ne tik UAB „( - )“ laimėti konkursą, bet ir įteisinti realybėje jau egzistuojančių faktų buvimą. Šių dokumentų pagrindu, buvo atliktos tam tikros procedūros, susijusios su ( - ) miesto stadione atliktų darbų įforminimu ir įteisinimu, sukurtos sąlygos reikalingų tokiems darbams įforminti procedūrų pradėjimui, vykdymui ir realizavimui.

376Nors apeliaciniu skundu apeliuojant į D. Ž. surašytų viešųjų pirkimų protokolų teisingumą, nurodoma, kad komisijos posėdžiai vyko realiai, jų eiga buvo fiksuojama teisingai, protokoluose pasirašė visi dalyvavę asmenys, tačiau pažymėtina, kad oficialaus dokumento suklastojimu BK 300 str. prasme laikomas tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas. Iš byloje esančių 2010 m. birželio 28 d. Nr. ( - )ir 2010 m. liepos 1 d. Nr. ( - )ir ( - )protokolų matyti, kad juose buvo įrašyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie ( - ) miesto stadione papildomų darbų ir TV video ekrano, jo sumontavimo pirkimą, kurie be kitų asmenų buvo patvirtinti ir D. Ž. parašu. Taigi, tokiu būdu buvo pakeistas šių dokumentų tikrumas ir jų turinio teisingumas, t. y. suklastoti tikri dokumentai. Todėl sutikti su apeliantės argumentais, kad jos parengti ir pasirašyti dokumentai nebuvo suklastoti, nėra pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju, tokių protokolų surašymas, juose esančios įrašytos žinomai neteisingos informacijos patvirtinimas parašu, jų pagrindu tolimesnių veiksmų susijusių su viešųjų pirkimų procedūra vykdymas, laikytina veika, atitinkančia BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, įvertinus ir aplinkybę, kad nusikaltimo, kurio buvimas nagrinėjamas šioje byloje, pasireiškė atliktų darbų laiko ir pagrindo aspektais, bet ne jų realumu. Be kita ko, tokių dokumentų surašymas ir jų pasirašymas, sukėlė reikšmingus padarinius, turint tikslą realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, įforminant ir įteisinant stadione jau atliktus darbus. Dėl ko D. Ž. veiksmai negali būti laikomi nepavojingi ar nedarantys žalos baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei.

377Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje surinktų duomenų visuma, rodo, kad D. Ž. surašydama minėtus komisijos protokolus, juose įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie stadione darbų pirkimą, juos pasirašydama ir pateikdama kitiems komisijos nariams pasirašyti, ne tik suprato tokių savo veiksmų neteisėtumą, bet tuo pačiu ir norėjo, siekė taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, ką iš esmės pagrįstai nurodė ir apygardos teismas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad D. Ž., eidama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, būdama viešųjų pirkimų komisijos nare, suprato klastojanti minėtus dokumentus ir norėjo taip elgtis. Nors apeliantė neigė ką nors žinojusi, jog UAB „( - )“ stadione yra atlikęs rangos sutartyje Nr. ( - )nenumatytus darbus, teigė nesupratusi, jog viešųjų pirkimų procedūros vykdomos jau atliktiems darbams, tačiau šias aplinkybes paneigia operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. ( - ), ( - ) ir ( - ) (t. 1, b. l. 166-167, 170-171, 183) fiksuoti duomenys. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, šiuose protokoluose fiksuoti D. Ž. pokalbiai su kitais šioje byloje atsakomybėn patrauktais asmenimis, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, parodo, kad D. Ž. ne tik buvo žinoma apie susidariusią situaciją (atliktus darbus stadione), bet iš esmės ir apie tokių kilusių pasekmių realizavimo aplinkybes. Priešingai nei bandoma apeliuoti, šiuose protokoluose fiksuotais duomenimis buvo paneigta apeliantės keliama versija, kad jai bendraujant tiek su Č. D., tiek su J. S. ji suprato kalbanti apie stadione atliktus pagrindinius darbus pagal galiojančią sutartį bei, kad pirkti reikės papildomus darbus. Protokole Nr. ( - ) fiksuotas D. Ž. pokalbis su Č. D., kurio metu aptariant susidariusią situaciją dėl pasibaigusios sutarties, darbų atlikimo stadione, dėl jų nepravestų derybų, jų neapiforminimo, gresiančių pasekmių, D. Ž. nurodė žinanti apie stadioną ir, jog nieko neapiforminta. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) fiksuoti pokalbiai dėl pirkimų procedūrų, dokumentų nepateikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuose protokoluose fiksuotos aplinkybės kaip tik ir rodo, jog D. Ž. dar iki viešųjų pirkimų konkursų žinojo apie ( - ) stadione atliktų darbų eigą, jų įforminimo aplinkybes, t. y. kad viešųjų pirkimų procedūros bus pravestos siekiant įteisinti realybėje egzistuojančių faktų buvimą. Taigi, šių pokalbių turinys, priešingai nei bandoma tvirtinti, kolegijos vertinimu, kaip tik ir atskleidžia jų tikrąją prasmę, iš esmės parodo, kad pokalbių dalyviai vienas kitą suprato ir žinojo šių pokalbių esmę. Tuo tarpu, pačios D. Ž. nurodomas šiuose protokoluose aplinkybių vertinimas, nepaneigia jų įrodomosios reikšmės bei pirmosios instancijos teismo motyvų atlikus tokių fiksuotų duomenų vertinimą visų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Toks savitas apeliantės šių aplinkybių vertinimas (interpretavimas) neleidžia juos vertinti kitaip nei jie buvo įvertinti skundžiamu nuosprendžiu. Šioje byloje buvo įrodyta, kad tiek papildomi darbai, tiek TV video ekranas įrengtas dar 2010 m. pavasarį, gi viešųjų pirkimų procedūros dėl jų buvo vykdomos jau po šių darbų atlikimo 2010 m. vasarą. Kolegijos nuomone, visų šių duomenų, atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, pakanka išvadai, kad dar prieš vykdant viešųjų pirkimų procedūras, jų metu ir realizuojant jų rezultatus, D. Ž. buvo žinoma apie stadione atliktus darbus, kurie nebuvo sulygti rangos sutartimi Nr. ( - ), jog viešųjų pirkimų procedūros dėl jų bus vykdomos fiktyviai, o jų rezultatai aptarti ir žinomi iš anksto. Ir nors D. Ž. vaidmuo nebuvo toks ryškus, vienok pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad ji buvo šios nusikalstamos veikos dalyvė, ką akcentavo ir apygardos teismas.

378Ta aplinkybė, kad viešųjų pirkimų būdas buvo parinktas ir pateiktas Viešųjų pirkimo komisijai svarstyti kito kompetentingo savivaldybės darbuotojo, taip pat tai, kad komisijos posėdžio metu nebuvo kalbama apie tai, kad siūlomi pirkti stadione darbai jau yra atlikti, nešalina apeliantės atsakomybės nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad galutinį sprendimą dėl pirkimo būdo priima Viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi ar įmanoma pirkimą atlikti tokiu būdu, pirkimų vertę ir panašias aplinkybes. Tuo tarpu neteisėtų nurodymų vykdymas negali būti laikomas teisėtu savaime. Todėl D. Ž. argumentas, kad ji kaip viešųjų pirkimų komisijos narė negalėjo įtakoti pirkimų būdo parinkimo, nes tai nebuvo jos pareigų kompetencijoje, nepagrįstas. Pažymėtina, kad kiekvieno komisijos nario pareiga prieš priimant sprendimą įvertinti viešojo pirkimo komisijai pateiktą medžiagą, būtiną teisėtam sprendimui priimti, išsamiai susipažinti su rengiamomis viešojo pirkimo sąlygomis, reikšti pastabas dėl kilusių klausimų, neaiškumų. Privaloma įsitikinti ar pateikta tiksli ir neklaidinanti informacija ir pan. Nagrinėjamu atveju, D. Ž. būdama komisijos narė, turėdama balsavimo teisę (laisvę pasirinkti kaip balsuoti), žinodama apie stadione atliekamų ir atliktų darbų apimtis, tinkamai neatliko komisijos narės funkcijų ir balsavo už neteisėtų sprendimų priėmimą, tokiu būdu ir prisiimdama atsakomybę už savo veiksmus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl D. Ž. atsakomybės nagrinėjamos bylos kontekste. Tuo pačiu akcentuotina, kad tai, jog asmens parinkusio viešojo pirkimo būdą ir pristačiusio darbotvarkės klausimus komisijos posėdžiuose statusas byloje buvo kitoks nei apeliantės, taip pat nepaneigia apygardos teismo išvadų dėl apeliantės kaltės. Kiekvieno asmens atsakomybė sprendžiama atsižvelgus į konkrečias, su tuo asmeniu susijusias ir nustatytas aplinkybes, todėl tai, kad šių asmenų statusas byloje buvo skirtingas, nereiškia, kad jų teisinė padėtis šios baudžiamosios bylos kontekste buvo vienoda.

379Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nesutinka ir su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apeliantę nepagrįstai pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, D. Ž. inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba yra betarpiškai susijęs su jai inkriminuotu dokumentų klastojimu. Šioje byloje nustatyta, kad D. Ž. būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste, veikdama bendrininkų grupėje, kartu su ( - ) miesto savivaldybės atstovais, padedant kitiems bendrininkų grupės nariams, vykdydama kito šioje byloje nuteisto nusikalstamos veikos bendrininko žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl papildomų darbų ir TV video įrangos ir jos sumontavimo pirkimo, žinodama šių darbų atlikimo faktą, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2010 m. liepos 1 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose suklastojus tikrus dokumentus ir juo panaudojus, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje N. ( - )nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione (( - )), piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Taigi, tokiais savo veiksmais, D. Ž., realizuodama dalį savo veiksmų, prisidėjo prie viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo, jomis sukurtų rezultatų realizavimo, turint bendrą nusikalstamą ketinimą įteisinti realybėje egzistuojančių faktų buvimą. Tai, kad D. Ž. suprato savo atliekamų veiksmų esmę ir norėjo taip veikti, abejonių nekyla atsižvelgus į šioje byloje esančių duomenų visumą. Apygardos teismo pagrįstai konstatuota, kad tokiu būdu, apeliantė pasinaudodama tarnybine padėtimi, priešingai tarnybos interesams, pažeisdama tiek Valstybės tarnybos, tiek Viešųjų pirkimų įstatymų normas, veikdama bendrininkų grupėje, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos autoritetą, pažeidė jos funkcijas ir veiklos principus. Tuo pačiu atmestinas, kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas ją kalta nenustatė būtino šios nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos padarymo. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju byloje buvo nustatytas didelės neturtinės žalos požymis, kurį, priešingai nei teigiama, apygardos teismas pakankamai aptarė skundžiamame nuosprendyje, nurodydamas ne tik kokiais veiksmas, bet ir kuo pasireiškė piktnaudžiavimas tarnyba, kam buvo padaryta tokio pobūdžio žala. Todėl neturtinės didelės žalos požymis, šioje byloje iš esmės buvo atskleistas tinkamai ir pakankamai aiškiai. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. Ž. neteisėtais veiksmais prisidėjo prie fiktyvių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo, jomis sukurtų rezultatų realizavimo. Savo bendrais nusikalstamais veiksmais įgyvendino rezultatą, kuris nebūtų įgyvendintas be šių veiksmų atlikimo. Be kita ko, kaip nustatyta, pati veika buvo padaryta joje dalyvaujant dideliam valstybės tarnautojų kiekiui, taip pat į ją įtraukiant kitus nedirbančius valstybinėje institucijoje (( - ) miesto savivaldybėje) asmenis, dėl tokių veiksmų kilo didelis rezonansas visuomenėje, kas taip pat nepakėlė ( - ) miesto savivaldybės prestižo visuomenės akyse, o leido susidaryti nuomonei apie valstybės institucijoje neteisėtais būdais organizuojamus konkursus, jų rezultatų įteisinimą. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad D. Ž. padaryta bendrai su kitais asmenimis veika, padarė didelės neturtinės žalos BK 228 str. 1 d. prasme. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė veikdama kartu su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarytais nesuderinamais veiksmais su tarnybos interesais diskreditavo valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardą, sumenkino ( - ) miesto savivaldybės autoritetą, padarė didelės žalos valstybės interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai. Be kita ko, tokie D. Ž. veiksmai vertintini ir kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintas normas. Nurodyti teismo motyvai atskleidžiant neturtinės didelės žalos požymį nėra deklaratyvūs. Kaip jau buvo akcentuota atsakant ir į kitų apeliantų skundų argumentus dėl piktnaudžiavo, netinkamas įstatymų ir kitų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymasis, suponuoja valstybės institucijų (šiuo atveju ( - ) miesto savivaldybės) veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus veiksmus padaro pakankamai svarbias pareigas užimantys asmenys, o tai negali nediskredituoti institucijos prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad D. Ž. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 str. 1 d. nenustačius jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, nėra pagrindo. D. Ž. veiksmų apimtis ir svarba nagrinėjamo veikos kontekste nustatyta, pakankamai išsamiai ir tinkamai atskleista.

380Dėl nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentų.

381Nors skunde pirmosios instancijos teismo išvadų neatitikimą apeliantas grindžia tuo, jog teismas neįvertino ir neaptarė įrodymų apie priežastis, lėmusias papildomų darbų atlikimą bei jas patvirtinančių dokumentų, ir, anot apelianto, byloje esantys ir teismo ištirti duomenys patvirtina, kad papildomus darbus lėmė tarptautinių sporto organizacijų standartų bei aviacinio saugumo reikalavimai, jų techninis pagrindimas surašytas 2009-10-09 akte ir kituose dokumentuose, kolegija atkreipia dėmesį į esminius nagrinėjamos bylos aspektus.

382O būtent, šiuo atveju byloje nuteistų asmenų nusikalstamus veiksmus sąlygojo ne papildomų darbų atlikimo būtinybė, bet tai, kad tokiems darbams prieš juos atliekant turėjo būti taikomos įstatyme numatytos viešųjų pirkimų procedūros. Gi, kaip nustatyta byloje, pirmiausia buvo atlikti papildomi darbai ir tik po jų atlikimo forminamos tokių darbų viešųjų pirkimų procedūros, kas pagrįstai laikytina neteisėta veika, kurios metu, kaip nustatyta byloje, buvo atlikti dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir padėjimo piktnaudžiauti tarnyba veiksmai.

383Apeliantas skunde nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis byloje paremtas Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-01-24 raštu apie procedūrinius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus perkant papildomus darbus (t. 6, b.l. 129-134), ir, anot apelianto, šis raštas neatitinka būtinų specialisto išvadai keliamų turinio ir formos reikalavimų. Šioje argumentų dalyje apeliantas taip pat teigia, kad raštą pasirašę bei parengę asmenys, šiuo atveju Ž. P. ir A. P. nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už išvadų teisingumą, taip pat nebuvo patikrinta jų kvalifikacija.

384Apeliacinės instancijos kolegija, atsakydama į skundo argumentus šioje dalyje, pažymi, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto L. B. užduotimi buvo prašoma atlikti objektų tyrimą (t. 6, b.l.127-128), o būtent atlikti viešųjų pirkimų dokumentų tyrimą ir atsakyti į klausimus: 1. Ar ( - ) miesto savivaldybės administracijai atliekant keturis viešuosius pirkimus buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų?; 2. Jei buvo pažeisti teisės aktai, tai kokie ir koks asmuo už tai yra atsakingas?

3852011-01-24 rašte LR Specialiųjų tyrimo tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriui dėl viešųjų pirkimų įvertinimo nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba gavo minėtą prašymą pateikti specialisto išvadą. Rašte nurodoma, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi LR viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., kontroliuoja kaip atliekant pirkimus laikomasi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų bei vykdo šių teisės aktų pažeidimų prevenciją. Vykdydama Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas funkcijas, tarnyba atlieka viešųjų pirkimų dokumentų ir pirkimų procedūrų įvertinimus, kurių rezultatus fiksuoja raštuose (išvadose), kaip yra nustatyta Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. IS-122. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba LR STT Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriui teikia vertinimo išvadą.

386Šį raštą (vertinimo išvadą), kaip matyti, rengė tarnybos specialistė A. P., o pagal nustatytą tvarką pasirašė, tuo metu direktoriaus pareigas einantis, Ž. P..

387Apeliantas skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti minėtą raštą rengusią A. P. kaip liudytoją, taip pat nekvietė jos kaip specialistės, dėl to, anot apelianto, byloje nėra jokio dokumento, pasirašyto kvalifikuoto viešųjų pirkimų specialisto, kuriuo galima būtų konstatuoti viešųjų pirkimų pažeidimus. Šie argumentai nepagrįsti.

388Tenkinant apelianto prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo apeliacinės instancijos teisme, buvo iškviesta ir pagal specialisto apklausos taisykles apklausta Viešųjų pirkimų tarnybos raštą (vertinimo išvadą) byloje pateikusi specialistė bei jokio vertinimo byloje neatlikusi Viešųjų pirkimų tarnybos specialistė.

389Su argumentais, jog byloje nėra jokio dokumento, pasirašyto kvalifikuoto viešųjų pirkimų specialisto, kuriuo galima būtų konstatuoti viešųjų pirkimų pažeidimus, kolegija nesutinka. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad kaip numato baudžiamojo proceso įstatymas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kolegija konstatavo, kad byloje būtina apklausti Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotoją A. P., kuri dirba minėtos tarnybos Kontrolės skyriuje ir ruošė byloje esantį raštą (vertinimo išvadą) dėl viešųjų pirkimų pažeidimų. Kolegija darė išvadą, kad raštas pateiktas asmens, kuris turi specialių žinių. Kaip numato LR BPK 89 str. 1 d., specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Kaip įtvirtinta to paties straipsnio 2 d., specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.

390Apeliacinės instancijos teismo posėdyje raštą byloje pateikusi ir išvadą dėl viešųjų pirkimų pažeidimų davusi Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus darbuotoja A. P. buvo apklausta pagal specialisto apklausos taisykles. Jai išaiškintos pareigos ir teisės, numatytos LR BPK 89 str. 5 d., ji įspėta dėl BPK 163 str. nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą bei dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą). Specialistė A. P. paaiškino, kad dirba Viešųjų pirkimų tarnyboje, Kontrolės skyriuje, 10 metų. Kontrolės skyrius atlieka viešųjų pirkimų procedūrų vertinimus, teikia išvadas ikiteisminio tyrimo bylose, vykdo viešųjų pirkimų kontrolę. Tyrimą atliko pagal STT pareigūnų pateiktus dokumentus. Įvertino keturis pirkimus, jų atitiktį Viešųjų pirkimų aktų ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams. Visuose keturiuose pirkimuose buvo nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai. Tarnyba vertina perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pareigą ir tam tikrus reikalavimus būtent perkančiosioms organizacijoms, kaip reikia vykdyti viešuosius pirkimus. Šiuo atveju daugiau buvo vertinami perkančiosios organizacijos, t.y. Viešųjų pirkimų komisijos, veiksmai. Pirmas pirkimas buvo atliktas supaprastinto ir atviro konkurso tvarka. Buvo paskelbtas pirkimas. Buvo nustatyti pažeidimai, susiję su pasiūlymu atitikties pirkimo sąlygoms vertinti. Kaip matyti iš išvados, laimėjusiu buvo pripažintas UAB ,,( - )“ pasiūlymas, kuris neatitiko pirkimo sąlygose numatytų reikalavimų. Iš visų turimų dokumentų nesimatė, kad komisija būtų tikslinusi, prašiusi paaiškinti tuos neatitikimus. Čia ir yra esminis Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas. Be to, dėl šio pirmo pirkimo, kad pirkimą įgyvendinanti institucija – centrinė projektų valdymo agentūra - taip pat sprendė klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo, kadangi nustatė sutarties vykdymo pažeidimus. Į apmokėjimo prašymus buvo įtraukti tie darbai, kurie nebuvo užfiksuoti tiekėjų pasiūlyme. Dėl kitų trijų pirkimų, tai netinkamas yra viešųjų pirkimų būdas. Buvo įvykdytas mažos vertės pirkimas, kas pagal įstatymą negalėjo būti padaryta. Trečias ir ketvirtas pirkimai buvo atliki vykdant supaprastintas neskelbiamas derybas bei kreipiantis į konkretų tiekėją UAB ,,( - )“, kas vadovaujantis įstatymo nuostatomis, yra neteisėta. Specialistė paaiškino, kad ji ruošė išvadą, o ją pasirašė direktorius Ž. P.. Rašydama išvadą rėmėsi Viešųjų pirkimų įstatymu. Jis yra vienintelis ir pagrindinis dokumentas, kuris reglamentuoja viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą. Jai dažnai tenka rašyti tokio pobūdžio išvadas, tarnyboje yra surašiusi daugiausiai išvadų. Negali pateikti statistikos, kiek tyrimų, kuriuos atlieka tikrinimą, yra baigiama ikiteisminiais tyrimais. Šiuo atveju tyrimas buvo atliktas ne Viešųjų pirkimų tarnybos iniciatyva, o STT pareigūnų pavedimu. Iki STT pavedimo tarnyboje nebuvo atliekamas joks patikrinimas, susijęs su ( - ) stadionu. Kaip matyti iš išvados, perkančioji organizacija kreipėsi su teikimu į tarnybą pratęsti sutarties sąlygas, norėjo pratęsti sutarties terminus, tarnyba tokio sutikimo nedavė. Darbai buvo baigti, o sutartis (konkrečiai pagal trečiąjį pirkimą) buvo sudaryta žymiai vėliau. Tos aplinkybės parodo, kad pirkimai buvo atliekami fiktyviai. Darbai buvo padaryti, o procedūros buvo įvykdytos vėliau. Apie darbų atlikimą sprendė iš STT pateiktos užduoties. Dokumentus vertino pagal pirkimo procedūrų vykdymo datas, sutarties sudarymo datą. Papildomi darbai buvo perkami supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Tiek Europos Teisingumo teismas, tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas šiuo klausimu pasisako labai griežtai. Neskelbiamos derybos yra išimtinis būdas, įstatymo išimtis. Perkančioji organizacija remiasi techninėmis priežastimis, kad tuos darbus gali atlikti tik vienintelis tiekėjas ir nėra kitos alternatyvos. Šitos sąlygos įstatyme nebuvo išpildytos. Kiekvienoje perkančiojoje organizacijoje yra sudaroma Viešųjų pirkimų komisija. Konkrečios organizacijos direktoriaus įsakyme ar kitame teisės akte yra nustatytos funkcijos ir užduotys, kokius klausimus komisija įgaliota spręsti. Šiuo atveju sprendimą dėl pirkimo būdo priėmė Viešųjų pirkimų komisija, kuri atsako kolegialiai. Įstatymas numato komisijos pareigą fiksuoti visus sprendimus. Viskas turi būti užprotokoluota ir protokoluose turi atsispindėti visa ta viešųjų pirkimų procedūros tvarka. Koks tada viešųjų pirkimų tikslas, jei viešųjų pirkimų procedūros būtų atliekamos atbuline data. Įstatymas tai draudžia. Žalos klausimo ji nevertino. Jei nebūtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, tuomet būtų taikoma administracinė atsakomybė. Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo šiuo atveju nebūtų galimybės pašalinti administracinės teisės priemonėmis, nes sutartys jau buvo sudarytos. Sutarties vykdymo dokumentų nevertino, todėl negali pasakyti, ar dalyvavo statybos priežiūros specialistas. Kita specialistė Raimonda Rauluševičienė nedalyvavo vertinant šį projektą. Už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus yra atsakingi Viešųjų pirkimų komisijos nariai. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. nustato pareigą, kaip komisija turi atlikti savo funkcijas, tačiau detalesnius veiksmus ir procedūras perkančioji organizacija yra patvirtinusi komisijos darbo reglamente. Viršesnis yra įstatymas. Jei tas reglamentas prieštarauja įstatymui, tai komisija juo negali vadovautis. Jeigu pirkimų būdas yra netinkamas, tai jau yra įstatymo pažeidimas. Išvadoje paskutinėje pastraipoje yra pateikta nuomonė dėl atsakomybės klausimo. Šiuo atveju pirkimų būdą parinko Viešųjų pirkimų komisija ar kiti įgalioti asmenys.

391Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip specialistė apklausta Rasa Raimonda Rauluševičienė (specialistei išaiškintos pareigos ir teisės, numatytos LR BPK 89 str. 5 d., įspėta dėl BPK 163 str. nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą) paaiškino, kad dirba Viešųjų pirkimų tarnyboje Teisės ir personalo skyriaus vyriausiąja specialiste, turi teisės magistro laipsnį. Vertinimo išvada byloje buvo surašyta 2011 m. sausio mėnesį, tuo metu ji dar nedirbo tarnyboje, todėl jai neteko vertinti dokumentų. Asmeniškai nedalyvauja vertinant viešųjų pirkimų teisėtumą ir pagrįstumą. Tarnyboje yra administraciniai padaliniai, kurie atlieka savo funkcijas. Viešųjų pirkimų vertinimus atlieka Kontrolės skyrius. Viešųjų pirkimų įstatyme parašyta, kad perkančiosios organizacijos vadovas pirkimams atlikti paskiria komisiją ir suteikia jai visus įgaliojimus. Už pirkimo vykdymą yra atsakingi tie asmenys, kurie vykdo pirkimus. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu už viešųjų pirkimų procedūros pažeidimus yra atsakinga komisija, kadangi jai suteikti visi įgaliojimai. Ji turėtų priimti sprendimą dėl pirkimų būdo parinkimo įvertinusi pirkimų vertę ir panašias aplinkybes. Komisijos nariai pasirašo už tuos sprendimus. Jei perkančiosios organizacijos paskirtas asmuo pateikia visą medžiagą, kuri rodo, kad kito varianto nėra, tada komisija turi įvertinti, ar įmanoma atlikti pirkimą tokiu būdu, ar ne. Savivaldybė yra perkančioji organizacija ir jei jos pirkimo objektas nepatenka į įstatymo išimtį, tai ji privalo atlikti viešąjį pirkimą. Įstatymas numato išimtis, kada Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas. Statybos darbai tai viešųjų pirkimų objektas. Viešųjų pirkimų tarnyba veikia jos funkcijų ribose, jai yra suteikti įgaliojimai, kokias funkcijas ji gali atlikti. Jei tarnyba, įvertinusi pirkimą, nustato viešojo pirkimo pažeidimus, tai ji turi teisę traukti asmenis administracinėn atsakomybėn. Jei tarnyba įžvelgia kokias nors korupcinio pobūdžio veikas, gali perduoti informaciją ikiteisminio tyrimo institucijoms arba Konkurencijos tarnybai. Tačiau tarnyba nenustatinėja baudžiamosios teisės pažeidimų. Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra straipsnis, kur už viešųjų pirkimų pažeidimus traukiami atsakingi asmenys, t.y. perkančiųjų organizacijų vadovai arba jų įgalioti vadovauti viešųjų pirkimų komisijos nariai ar ekspertai. Jei perkančiosios organizacijos vadovas paskiria į viešųjų pirkimų komisiją statybos priežiūros specialistą, tai jis gali būti tos komisijos nariu, jeigu jam tokios funkcijos nustatytos. Tačiau tokio specialisto dalyvavimas nėra privalomas. Neteko skaityti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento. Dėl darbų užbaigtumo negali pasakyti, nes tai neapima Viešųjų pirkimo įstatymo. Neteisėtų nurodymų vykdymas negali būti laikomas teisėtu savaime. Jei perkančiosios organizacijos komisija mato, kad jai paskirtas nurodymas yra neteisėtas ir toks pirkimo būdas negali būti atliktas, ji negali atlikti neteisėtų nurodymų. Komisija turi apie tai informuoti įgaliojimus davusį asmenį. Viešųjų pirkimų komisija turi atklikti pirkimų procedūras, t. y. nuspręsti pirkimo būdą, parengti pirkimo dokumentus, išnagrinėti pasiūlymus. Viešųjų pirkimų įstatymas nedetalizuoja, nereglamentuoja, kas yra viešųjų pirkimų procedūra, bet yra pasakyta, kas tai yra pirkimo pradžia ir kas tai yra pirkimo pabaiga. Už visą tai atsako tas asmuo, kuris vykdė pirkimą. Jeigu komisija įvertinusi nustato, kad pirkimo būdas yra neteisėtas ir negalimas, ji negali vadovautis neteisėtais nurodymais. Nesvarbu, ar yra užprotokoluotas sprendimas parinkti vienokį ar kitokį pirkimų būdą, bet pirkimo procedūros tai ne tik pirkimo būdo parinkimas, tai ir dokumentų parengimas, kvietimas tiekėjams pateikti pasiūlymus. Yra daug kitų veiksmų. Jeigu tas būdas yra neteisėtas, reiškia, kad pirkimas yra atliekamas neteisėtai. Perkančiosios organizacijos vadovas yra įpareigotas paskirti asmenį arba asmenis, galinčius atlikti pirkimo procedūras. Jis yra kaip institucijos atstovas tuo klausimu. Vėliau, kai pirkimus atlieka konkretūs asmenys, ATPK numato asmeninę tų asmenų atsakomybę. Visi sprendimai yra patvirtinami protokole komisijos parašu, nes yra numatytas komisijos balsavimas. Už visas procedūras, kurias atlieka komisijos nariai, jie atsako asmeniškai.

392Tokiu būdu, darytina išvada, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstai paremtas Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-01-24 raštu apie procedūrinius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus perkant papildomus darbus (t. 6, b.l. 129-134). Apeliacinės instancijos teisme kaip specialistė apklausta raštą rengusi ir viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus šioje byloje konstatavusi specialistė. Apelianto argumentas, jog nuosprendis paremtas duomenimis, gautais esmingai pažeidžiant BPK reikalavimus specialistams, nepagrįstas.

393Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia apie tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, jog papildomi darbai realiai atlikti, tinkamai priduoti ir jų rezultate ( - ) miesto savivaldybė įgijo realų turtą realiomis kainomis bei pagerino turėto turto savybes, tačiau šių darbų atlikimas vertinamas kaip „savavališkas“ tik dėl neįtraukimo į Rangos sutarties tekstą.

394Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurioms pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje nustatyta, kad 2009-09-04 tarp ( - ) miesto savivaldybės administracijos UAB „( - )“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl darbų ( - ) miesto stadione (sutarties originalas T.5, 80 b.l.). Sutarties prieduose buvo aptarti „darbų apimtys ir jų objektinės ir lokalinės sąmatos“ (Priedas Nr. 1) ir „Darbų atlikimo grafikas“ (Priedas Nr.2). Atliekant darbus UAB „( - )“ atliko sutartyje nenumatytus darbus - medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas, stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas 338 800 litų vertės (toliau – papildomi darbai) bei įgijo ir sumontavo kitokią nei sutartyje numatyta įrangą, vietoje informacinio tablo įgijo ir sumontavo TV video ekraną 90 753,33 litų didesnės vertės.

395Byloje taip pat nustatyta, kad visi minėti papildomi darbai ir kitokio ekrano įrengimas buvo padaryti iki 2010 metų kovo mėnesio. Šią aplinkybę, kaip pagrįstai pažymėjo bylą išnagrinėjęs teismas, patvirtina byloje užfiksuoti nuteistųjų bei kitų asmenų tarpusavio pokalbiai, taip pat operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuota, kad nuo 2010-04-16 iki 2010-09-09, tikrinant ( - ) miesto stadioną skirtingais laikotarpiais, jokių darbų stadione užfiksuota nebuvo ( 2 t. b.l. 75-138). Papildomų, pirminėje sutartyje nenumatytų darbų atlikimą ir kito ekrano įrengimą, pradedant šiuo darbus nuo 2009 m. rudens, taip pat patvirtina dokumentai, išimti 2010-10-06 kratos metu, vykusios ( - ) miesto savivaldybės administracijos patalpose - juodos spalvos segtuve ,,Futbolo aikštė“ esantys dokumentai apie ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos eigą - statybos rangos sutarties 2009-09-04 Nr. ( - ) kopijos, lokalinių sąmatų kopijos, papildomų darbų aktai, kuriuose matosi atsiradę ( - ) miesto stadione papildomi darbai, pasitarimo protokolai, kuriuose užfiksuota, kokie atsirado papildomi darbai ( - ) miesto stadione; 2010 m. 02 mėnesio ( - ) miesto stadiono ( - ) su futbolo aikšte ir lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų techninės priežiūros vykdymo ataskaitoje, parengtoje techninio prižiūrėtojo A. G., vasario mėnesį ( - ) miesto stadione atlikti darbai, buvo vykdomi informacinio stendo pamato įrengimo statybos darbai; 2010 m. 03 mėnesio ( - ) miesto stadiono ( - ) su futbolo aikšte ir lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų techninės priežiūros vykdymo ataskaitoje, parengtoje techninio prižiūrėtojo A. G., kovo mėnesį vykdyti statybos darbai, buvo įrengta bėgimo takų danga, aptvertas rutulio stūmimo sektorius, taip pat iš nuotraukų matyti, kad stadione jau stovi įrengtas TV video ekranas.

396Tokiu būdu, remdamasis byloje surinktais duomenimis, vertindamas bylos dokumentus, teismas priėjo išvados, kad aplinkybė, jog aptariami papildomi darbai buvo padaryti ir ekranas įrengtas iki 2010 m. kovo mėnesio nekelia abejonių.

397Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentas, kas lėmė papildomus darbus, nėra reikšmingas asmenų atsakomybės aspektu bei nepašalina vykusio viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimo, kuomet atkliktiems darbams, nors jie, anot apelianto, buvo būtini, buvo taikomos atbuline data organizuojamos, taigi iš esmės neteisėtos viešųjų pirkimų procedūros.

398Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad sąvoka „savavališkai“ nagrinėjamoje byloje yra svarbi tuo aspektu, jog turi reikšmės vertinant nuteistųjų veiksmus ruošiant, pravedant ir realizuojant viešųjų pirkimų konkursą. Aukščiau minėti papildomi darbai ir kitokio ekrano įrengimas nebuvo numatyti statybų rangos sutartyje ir jos prieduose. Taip pat byloje nustatyta, kad minėti papildomi darbai ir kito ekrano įrengimas buvo atliekami ne tik UAB „( - )“ iniciatyva ir valia, bet aptariant šių darbų atlikimą gamybiniuose pasitarimuose, kuriuose dalyvavo visi suinteresuoti asmenys, tarp kurių buvo ( - ) savivaldybės atstovai, rangovo UAB „( - )“ atstovai, ( - ) sporto rekreacijos centro atstovai. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertino (ir su tokiu vertinimu sutiktina), kad sąvoka „savavališkai“ turi būti suprantama byloje, kaip sutartyje nenumatytų darbų ir ekrano įrengimo atlikimas.

399Neginčytinai pritartina pozicijai, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

400Situacija, kuomet argumentuojama tuo, jog baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo, nėra šios bylos situacija ir šios bylos kontekstas.

401Būtent dėl nurodomų apelianto priežasčių, t. y., kad nebuvo padaryta turtinė žala ir ( - ) miesto savivaldybė atsisakė civilinio ieškinio, nuteistasis S. S. bei kiti nuteistieji buvo išteisinti dėl patikėto turto – ( - ) miesto savivaldybės turto iššvaistymo, tačiau nurodytos aplinkybės nepašalina S. S. atsakomybės dėl tikrų dokumentų suklastojimo bei panaudojimo, ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

402Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog byloje įrodyta, kad S. S. piktnaudžiavo tarnyba o būtent: būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju bei būdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 5 p. administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupėje, vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „( - )“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. ( - )yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatytą TV video įrangą, žinodamas, kad šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2010-08-23 ( - ) miesto savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „( - )“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavališkai UAB „( - )“ atlikti sutartyje Nr. ( - )nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. ( - )numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, adresu ( - )., piktnaudžiavo tarnyba ir dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

403Tokių nuteistojo S. S. veiksmų neteisėtumo nepanaikina argumentavimas tuo, jog, kaip nurodo apeliantas, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad kuri nors šalis neturėjo ar neturi galimybių ginti savo teises kitomis nei baudžiamosios teisės priemonėmis. Natūralu, kad kaip ir kitose panašiose bylose dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ieškinio dėl neturtinės žalos padarymo nepateikiama, tačiau tai nereiškia, jog neturtinė žala nebuvo padaryta. Kaip jau minėta atsakant į kitų apeliantų skundų argumentus, tokia žala, t. y. didelė neturtinė žala valstybei buvo padaryta, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

404Skunde pabrėžiama, kad S. S. tyčia buvo nukreipta ne į viešųjų pirkimų trikdymą, ne į kurio nors asmens teisių ir teisėtų interesų suvaržymą, o į stadiono rekonstrukcijos užbaigimą, kuomet Viešųjų pirkimų tarnyba raštu atsisakė pratęsti Rangos sutarties terminus. Kaip nurodo apeliantas, būtinojo reikalingumo sąlygos šalina asmens baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei išvengta žala mažesnė už padarytą. Anot apelianto, neužbaigus stadiono rekonstrukcijos darbų projekte nustatytu terminu, savivaldybei grėsė didelė žala dėl neskirto finansavimo, tuo tarpu jei padaromas procedūrinis pažeidimas dėl ginčytinų viešųjų pirkimų taisyklių, neturtinė žala akivaizdžiai ir nepalyginamai mažesnė ir negalėtų būti vertinama kaip didelė.

405Kolegija pažymi, kad pritarimas tokiems argumentams reikštų, jog gali būti pateisinami tokie neteisėti ir baudžiamąją atsakomybę užtraukiantys veiksmai kaip dokumentų klastojimas, suklastotų dokumentų panaudojimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

406Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog nuteistasis S. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, o S. S. tyčia buvo nukreipta, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, į neteisėtų viešųjų pirkimų rezultatus, t. y. buvo siekiama UAB „( - )“ pripažinimo šių viešųjų pirkimų laimėtoju.

407Nustatytas šioje byloje didelės žalos požymis LR BK 228 str. taikymo aspektu, leidžia aiškiai nustatyti takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės. Kaip jau minėta aukščiau, aptariant kitų apeliantų argumentus, atkreiptinas dėmesys į tokių nusikalstamų veikų, kaip piktnaudžiavimas tarnyba, objekto svarbą. LR BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra normali, teisinės valstybės principus atitinkanti, Konstitucijai, įstatymams, kitiems teisės aktams neprieštaraujanti valstybės, savivaldybės įstaigų bei institucijų veikla. Šios bylos aspektu analizuojant konkrečius padarytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba požymius, svarbu, jog tai darė aukštas pareigas užimantys savivaldybės tarnautojai. Šiuo atveju S. S. buvo ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas, jis taip pat buvo Viešųjų pirkimų komisijos narys. Savo veiksmais jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, LR viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus principus.

408Iš tiesų, formuluotė „didelė žala“ – vertinamasis požymis. Tokios žalos pobūdis ir dydis nustatomi atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

409Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai motyvuota, kodėl byloje nustatytas tokios žalos požymis, o būtent pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuosprendžiu nustatytais veiksmais S. S. padarė didelės neturtinės žalos, kurią patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Teismo vertinimu, šioje byloje bendrai padarytais veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės ir savivaldos autoritetui, nes byloje nuteisti asmenys užėmė visuomenei svarbias pareigas, jų veiksmai buvo suplanuoti, sistemingi, kryptingi, truko ilgą laiko tarpą ir buvo atliekami dideliam valstybės tarnautojų skaičiui, juos atliekant buvo įtraukti kiti asmenys, nedirbantys ( - ) miesto savivaldybėje. Kaip konstatavo teismas, minėti veiksmai sukėlė labai didelį rezonansą visuomenėje, ypatingai pakenkė savivaldai, kaip organui, atstovaujančiam vietinę bendruomenę, buvo pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas, diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai.

410Apeliacinės instancijos kolegija iš esmės pritaria šiam vertinimui papildant jį keliais aspektais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, vertinant padarytos neturtinės žalos pobūdį ir dydį svarbu tai, kad nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą šioje byloje kaltais pripažinti savivaldybės tarnautojai, buvo sudarytos sąlygos vykdyti savivaldos institucijoje fiktyvius viešuosius pirkimus. Nors apeliantas ne kartą savo skunde akcentuoja, jog tai buvo daryta tikslu išvengti nuostolių savivaldybei, tačiau šiuo atveju svarbus tokių veiksmų įvertinimas platesne, o būtent viešosios, visuomeninės opinijos, pasitikėjimo savivaldos institucijomis prasme. Akivaizdu, kad net ir nekilus dideliam rezonansui, tokie savivaldybės tarnautojų veiksmai, kai klastojami dokumentai, vyksta tariami viešieji pirkimai, gali būti vertinami tik neigiamai, tai ypatingai kenkia pasitikėjimui savivaldos institucijomis.

411Apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, šiuo atveju buvo padaryta didelė žala ir tarp atsiradusios neturtinės žalos bei nuteistojo S. S. atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nagrinėjamoje byloje nuosprendžiu nustatytais veiksmais S. S. padarė didelės neturtinės žalos, kurią patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Taigi S. S. veiksmuose yra piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai.

412Tačiau apeliacinės instancijos kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais dalyje, kad BK 300 str. 3 d. numatytas didelės žalos požymis apima savyje ir turtinę, ir neturtinę žalą, t. y. sąvokos didelė žala turinį sudaro bet kokio pobūdžio turtinė ir neturtinė žala. Teismų praktikoje veika kvalifikuojama pagal BK 300 str. 3 d. tada, kai dokumentą suklastojusio pareigūno nusikalstami veiksmai griauna pasitikėjimą valstybės tarnyba, jos įstaigų veikla, diskredituoja ir kompromituoja šias institucijas, dėl ko valstybė patiria didelę žalą. Kolegija jau pasisakė aukščiau, kad daro išvadą, jog šioje byloje įrodyta piktnaudžiaujant S. S. tarnyba padaryta didelė neturtinė žala valstybei, tuo tarpu konstruojant kaltinamiesiems nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 3 d. aprašymus, buvo nurodoma, kad kaltinamieji šioje byloje buvo kaltinami tuo, kad suklastojus išvardintus tikrus dokumentus bei tokius žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojus vykdant tariamus viešuosius pirkimus, juridiniam asmeniui ( - ) miesto savivaldybei, buvo padaryta didelė 429 553,33 litų turtinė žala, kas lėmė jų veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį. Neturtinės žalos požymis, konstruojant veikų aprašymą pagal 300 str. 3 d. nurodomas nebuvo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad kaip numato LR BPK 320 str. 3 d., nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju, byloje nebuvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas, kuriame būtų prašoma keisti veikų kvalifikaciją, valstybinis kaltintojas šioje byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu veikų kvalifikavimu. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro prašymo keisti nuteistųjų padarytų veikų kvalifikavimą, tuo iš esmės bloginant nuteistųjų padėtį, negali spręsti klausimo dėl didelės neturtinės žalos požymio buvimo veikose, kurios kvalifikuotos pirmosios instancijos teismo pagal LR BK 300 str. 1 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatyta, kad ( - ) miesto savivaldybei būtų padaryta didelės turtinės žalos, dėl ko didelės turtinės žalos padarymo požymis iš kaltinamųjų nusikalstamos veikos klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus aprašymo buvo pašalintas. Tuo tarpu didelės neturtinės žalos požymis nuteistųjų veikose klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus pateikiant byloje kaltinimus nebuvo nurodytas.

413Skunde plačiai dėstomi argumentai dėl to, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog S. S. suklastojo dokumentus dėl darbų atlikimo datos 2010 m. tam, kad neva realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų įforminimą. Toliau dėstoma, kad ES finansuojamo projekto „( - ) miesto stadiono ir apylinkės teritorijos sutvarkymas“ II etapas neužbaigus nustatytu terminu ir neperdavus eksploatacijai, savivaldybei galėjo būti pritaikyta sankcija – grąžinti dalį ar visą gautą finansavimą. Anot apelianto, tai įrodo, kad tikrasis S. S. tikslas buvo sudaryti naujas rangos sutartis realiu laiku ir sukurti prielaidas gauti iš Rangovo atliktų papildomų darbų užbaigimo aktus, tokiu būdu perimant papildomais darbais sukurtą turtą bei įrangą.

414Iš šių argumentų akivaizdu, jog galimai savivaldybei gresiančia žala bandoma pateisinti neteisėtus nuteistojo S. S. veiksmus. Tačiau, kolegijos nuomone, tai nėra teisinga. Visų pirma pažymėtina, kad projektą vykdę asmenys turėjo visas galimybes vykdyti jį pagal nustatytą tvarką, laikantis įstatymų reikalavimų, t. y. pirma spręsti dėl papildomų darbų būtinumo ir organizuoti jiems viešuosius pirkimus, o ne atvirkščiai, t. y. pirma juos atlikti, o tuomet, kad įteisinti savavališką jų atlikimą forminti viešųjų pirkimų procedūrą atbuline data. Kolegija taip pat pažymi, kad atlikti ne pagal sutartį papildomi darbai nebuvo mažareikšmiai: medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas, stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas - 338 800 litų sumai, vietoje informacinio tablo įgytas ir sumontuotas 90 753,33 litų didesnės vertės TV video ekranas.

415Taip pat pažymėtina, kad S. S., kaip nustatyta byloje, suklastojo ir panaudojo šiuos dokumentus: pasirašė 2010-04-23 paraišką papildomiems darbams pirkti (t.4, b.l.94), 2010-06-11 paraišką leisti pirkti TV video ekraną ir pastatymo darbus (t.5, b.l. 30), 2010-06-28 Supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygas (t. 3, b.l. 167-172), 2010-06-28 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. ( - ) (t. 2, b.l.175-181), 2010-07-01 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. ( - ) (t.2, b.l.182-183), 2010-07-01 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. ( - ) (t. 2, b.l.184-185), 2010-06-11 sutarties projekto derinimo lapą Nr. ( - ) (t.3, b.l.40), 2010-06-11 sutarties projekto derinimo lapą Nr. ( - ) (t. 3, b.l. 56), pažymą apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėnesį“ 90753,33 Lt sumai (t.3, b.l. 152), pažymą apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėnesį“ 338 800 Lt sumai (t.3, b.l. 157), PVM sąskaitą-faktūrą KOR ( - ) (t. 3, b.l. 151) 90 753,33 Lt sumai, PVM sąskaitą-faktūrą KOR ( - ) (t. 3, b.l. 156) 338 8000 Lt sumai. Šių suklastotų dokumentų tikslinė paskirtis, jų pobūdis rodo į tai, kad tikrasis S. S. siekis buvo būtent realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų įforminimą, o ne sudaryti naujas rangos sutartis realiu laiku, kaip nurodo apeliantas.

416Kad neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas nebuvo teisėtas byloje patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, pagal kurią įvertinus 3 Pirkimo būdo parinkimo teisėtumą, Tarnyba nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti 3 Pirkimą nurodytu pagrindu yra nepagrįstas, nes Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad neskelbiant apie pirkimą darbai gali būti perkami, kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos. Ši nuostata reiškia, kad perkančioji organizacija gali kviesti konkretų ūkio subjektą derėtis tik Įstatymo nustatytu atveju – kai nėra kitos alternatyvos. Perkančiosios organizacijos sprendimas kviesti į derybas tik UAB „( - )“ nėra apspręstas išimtinai techninėmis ar meninėmis darbų atlikimo galimybėmis, o rinkoje yra pakankamai daug bendrovių, užsiimančių statybų verslu. Komisijos sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas pakviesti tik vienintelį UAB „( - )“ yra neteisėtas ir pažeidžia Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Nekviesdama kitų tiekėjų pateikti pasiūlymus ir neturėdama galimybės jų vertinti, perkančioji organizacija apribojo, galinčių atlikti analogiškus darbus, tiekėjų konkurenciją ir neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi.

417Nors apeliantas nurodo, kad tokį Viešųjų pirkimų būdą pasiūlė Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja V. Š., kolegijos nuomone, tai nešalina Komisijos narių atsakomybės dėl neteisėto ir atbuline data parinkto pirkimų būdo. Pabrėžtina, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama laikantis nagrinėjimo teisme ribų, t. y. tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Argumentas, jog V. Š. šioje byloje nebuvo įtariama kokia nors nusikalstama veikla, nešalina S. S. atsakomybės klastojant dokumentus bei piktnaudžiaujant tarnyba.

418Reziumuojant apelianto skundo argumentus pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo S. S. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Nenustatyta, kad apygardos teismas vertindamas bylos duomenis, būtų pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo reglamentuojančias bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, byloje pripažinti įrodymais duomenys įvertinti tinkamai.

419Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d., 1 p., 3 p.,

Nutarė

420Nuteistųjų G. K., A. G., V. M., G. Č., R. R., J. S., D. Ž., E. B. gynėjo Remigijaus Merkevičiaus, S. S. gynėjo Rolando Tilindžio apeliacinius skundus atmesti.

421Nuteistųjų Č. D. ir D. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

422Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti:

423Pašalinti iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje (2015-07-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžio 3-asis lapas) nurodytos Č. D. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., požymį – siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „( - )“, sau, motinai bei sutuoktinei.

424Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies (2015-07-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžio 4-asis lapas) nurodytos Č. D. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., požymį - parengė nusikalstamą veiką – turto išvaistymą.

425Č. D., vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p. p. į paskirtą bausmę – 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą, įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 4 d., viso 30 parų, kas atitinka 60 MGL ir nustatyti, jog galutinis Č. D. paskirtos baudos dydis yra 90 MGL (3389 Eur).

426Pašalinti iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje (2015-07-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžio 12-as, 13-as lapai) nurodytų D. K. nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., požymį - suklastotų tikrų dokumentų panaudojimą.

427Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Č. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4519 Eur) dydžio bauda;... 5. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233,... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 7. Č. D. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184... 8. G. Č. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1... 9. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;... 10. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233,... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 12. G. Č. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes... 13. S. S. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1... 14. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;... 15. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233,... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 17. S. S. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 18. J. S. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį... 19. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda;... 20. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233,... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 22. J. S. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 23. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1... 24. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda;... 25. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233,... 26. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 27. D. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 28. D. Ž. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1... 29. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda;... 30. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233,... 31. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 32. D. Ž. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 33. R. R. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį... 34. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;... 35. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233,... 36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 37. R. R. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 38. G. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6... 39. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;... 40. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo... 41. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 42. G. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 43. E. B. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6... 44. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;... 45. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo... 46. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 47. E. B. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 48. V. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6... 49. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;... 50. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo... 51. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 52. V. M. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 53. A. G. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6... 54. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;... 55. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo... 56. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 57. A. G. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 58. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista M. A. pagal BK Lietuvos Respublikos BK 300... 59. Tuo pačiu nuosprendžiu V. R. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 300... 60. Tuo pačiu nuosprendžiu D. O. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 300... 61. Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „( - )“ išteisinta dėl kaltinimų pagal BK... 62. Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „( - )“ išteisinta dėl kaltinimų pagal BK... 63. Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „( - )“ išteisinta dėl kaltinimų pagal BK... 64. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „( - )“ turtui -... 65. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 66. Č. D. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės meru,... 67. Č. D., dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės meru, žinodamas, kad jo motina... 68. Č. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o būtent:... 69. G. Č. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės... 70. vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus organizuoti tariamus... 71. G. Č. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: būdamas... 72. S. S. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės... 73. vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų... 74. S. S. taip pat nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba o būtent:... 75. J. S. nuteista už tai, kad ji dirbdama ( - ) miesto savivaldybės... 76. vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų... 77. J. S. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba o būtent:... 78. M. A. nuteista už tai, kad ji dirbdama ( - ) miesto savivaldybės... 79. vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų... 80. M. A. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: ji,... 81. D. K. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės tarybos... 82. D. K., žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ),... 83. D. K. taip pat nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o būtent:... 84. D. Ž. nuteista už tai, kad ji dirbdama ( - ) miesto savivaldybės... 85. žinodama, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama... 86. D. Ž. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: ji,... 87. R. R. nuteista už tai, kad ji dirbdama ( - ) miesto savivaldybės mero... 88. žinodama, jog UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama... 89. R. R. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba, o būtent: ji,... 90. G. K. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „( - )“ generaliniu... 91. žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama... 92. G. K. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo... 93. E. B. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „( - )“ generalinio... 94. žinodamas, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), atlikdama... 95. E. B. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo... 96. V. M. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „( - )“ Inžinerinių... 97. dirbdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), Inžinerinių... 98. V. M. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo... 99. A. G. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „( - )“ Statybos techninės... 100. dirbdamas UAB „( - )“ Statybos techninės priežiūros vadovu, būdamas... 101. A. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo... 102. Nuteistasis Č. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 103. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltinamajame akte jam buvo inkriminuotos... 104. Apeliantas pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė... 105. Apeliantas teigia, jog jis pats dokumentų neklastojo, taip pat niekam klastoti... 106. Apeliantas teigimu, byloje nustatyta, jog 2010 m. balandžio 14 d. jis... 107. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis kaip ir nurodė anksčiau, pats... 108. Apeliantas nurodo, jog jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu... 109. Apeliantas taip pat nurodo, jog be pagrindo buvo pripažintas kaltu ir... 110. Apeliantas pažymi, jog nepaisydamas byloje esančios medžiagos, teismas... 111. Apeliantas taip pat pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta,... 112. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta ir nebuvo surinkta... 113. Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius apeliaciniame skunde... 114. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendis nepagrįstai grindžiamas... 115. Gynėjas akcentuoja tai, jog nuosprendis nepagrįstai paremtas prielaida, esą... 116. Gynėjas taip pat nurodo, jog nuteistasis E. B. neklastojo dokumentų ir... 117. Gynėjas aptardamas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 118. Apeliantas pateikdamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką... 119. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. B. niekam nepadėjo piktnaudžiauti... 120. Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 121. Apelianto teigimu skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes... 122. Apeliantas nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už BK 300... 123. Apeliantas pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką... 124. Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su teismo išvada, jog jis pasirašydamas... 125. Apeliantas pažymi, jog savivaldybė tuo metu iš UAB „( - )“ pirko daug... 126. Apeliantas nurodo, jog teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies... 127. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas vertindamas darbų baigtinumo... 128. Apeliantas teigia, kad jis nesutinka su teismo išvada, jog jis žinojo, kad... 129. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje... 130. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba... 131. Apeliantas taip pat teigia, jog nuosprendžio paskelbimo metu jau galiojo BPK... 132. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 133. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo,... 134. Apeliantas aptardamas teismo išvadas dėl Papildomų darbų ir TV video... 135. Apeliantas pažymi, jog viešųjų pirkimų būdą pirkti miesto stadiono... 136. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėdamas pagrįsto... 137. Taigi, apeliantas, remdamasis išdėstytais argumentais, teigia, jog pirmosios... 138. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas... 139. Apeliantas aptardamas teisės normas dėl atliktų statybos darbų priėmimo... 140. Apeliantas pateikdamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą... 141. Apeliantas aptardamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3... 142. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad... 143. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje kaltinimai... 144. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 145. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 146. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas priimdamas skundžiamą... 147. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu... 148. Apeliantas taip pat pažymi, jog pažymoje apie atliktų darbų vertę (t.3,... 149. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė... 150. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos... 151. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 152. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas nustatė, kad jis klastojo... 153. Apelianto manymu, nei įstatymo reikalavimais, nei byloje nustatytomis... 154. Apelianto teigimu, darbų atlikimo akto surašymas ar jo sudarymo ir... 155. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas taip pat nepagrįstai... 156. Nuteistasis G. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 157. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas apeliantui... 158. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio kaltės... 159. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis... 160. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad... 161. Apeliantas pažymi, jog papildomų darbų atlikimo būtinumas buvo svarstytas... 162. Apeliantas nurodo, jog teismas pagrįstai pripažino, kad 2010-04-14 ( - )... 163. Tai pat teismas nepagrįstai ( - ) savivaldybės vadovus, statybos skyriaus... 164. Apeliantas pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką... 165. Apeliantas pažymi, jog jis dėl didelės vertės piniginių lėšų... 166. Taigi, apeliantas, remdamasis išdėstytais argumentais, teigia, jog teismo... 167. Nuteistoji R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 168. Apeliantė cituodama bei aptardama konkrečias skundžiamo nuosprendžio... 169. Apeliantė nurodo, jog teismas pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos BK 300... 170. Apeliantė cituodama nuosprendžio motyvus dėl jos kaltės pripažinimo pagal... 171. Nuteistoji J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 172. Apeliantė pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad ji... 173. Apeliaciniame skunde apeliantė pateikdama nuorodas į Lietuvos Respublikos... 174. Apeliantė taip pat nurodo, jog baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už... 175. Nuteistosios nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad... 176. Apeliantė pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad tiek... 177. Nuteistoji pažymi, jog netgi nesiejant abiejų jai inkriminuotų nusikalstamų... 178. Apeliantė taip pat nurodo, jog kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio... 179. Nuteistoji D. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 180. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, jos atžvilgiu priimdamas... 181. Apeliantė pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių... 182. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo inkriminuotas... 183. Nuteistojo S. S. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis apeliaciniame skunde... 184. Gynėjas nurodo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo padaryti... 185. Gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados... 186. Gynėjas taip pat nurodo, jog apygardos teismas neteisingai vertino civilinius... 187. Gynėjas pažymi, jog įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą... 188. Gynėjas aptardamas BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos... 189. Gynėjo teigimu, skundžiamas nuosprendis yra paremtas duomenimis, kurie gauti... 190. Taigi, gynėjas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teigia, jog... 191. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai... 192. Nuteistųjų Č. D. ir D. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. ... 193. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje... 194. Dėl nuteistojo Č. D. apeliacinio skundo argumentų.... 195. Nuteistasis Č. D. savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas,... 196. Perkvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas iš BK 300 str. 3 d. į BK... 197. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su Č. D. apeliacinio... 198. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame... 199. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo... 200. Sutiktina su apelianto Č. D. skundo argumentu, jog skundžiamu nuosprendžiu... 201. Nors skunde apeliantas teigia, jog jis pats dokumentų neklastojo, taip pat... 202. Apelianto Č. D. paaiškinimai, kad šiuos veiksmus jis atliko siekiant naudos... 203. Nors skunde Č. D. teigia, jog papildomi darbai objekte buvo atliekami ir 2010... 204. Visų pirma pažymėtina, kad aukščiau nurodytų asmenų parodymus apeliantas... 205. Svarbu pažymėti, kad įrodytos byloje nusikalstamos veikos aprašyme nurodomi... 206. Visiško V. M. parodymų objektyvumo vertinimo aspektu taip pat reikėtų... 207. Taigi, objektyvių bylos duomenų visumos analizė leidžia daryti pagrįstą... 208. Nors apeliantas Č. D. savo argumentuose dėl darbų atlikimo nurodo ir į V.... 209. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria... 210. Apeliacinio skundo argumentuose, konstruodamas savo gynybinę poziciją, Č. D.... 211. Nors apeliantas traktuoja savo veiksmus kaip būtinąjį reikalingumą, nurodo,... 212. Bylos duomenų visuma, kurią išsamiai ištyrė bei įvertino pirmosios... 213. Prie apeliacinio skundo argumentų, jog apelianto Č. D. tikslas buvo ne... 214. Reziumuojant apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje konstatuotina, kad... 215. BK 300 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą... 216. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 300 str. numato atsakomybę... 217. Č. D. žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam... 218. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu Č. D. buvo valstybės... 219. BK 228 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas valstybės... 220. Apeliaciniame skunde apeliantas Č. D. pažymi, kad ne visada pažeminant... 221. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.... 222. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tokių nusikalstamų veikų, kaip... 223. Šios bylos aspektu analizuojant konkrečius šioje byloje padarytos... 224. Iš tiesų, formuluotė „didelė žala“ – vertinamasis požymis. Tokios... 225. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo... 226. Apeliacinės instancijos kolegija iš esmės pritaria šiam vertinimui... 227. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei... 228. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Č. D. buvo išteisintas pagal BK 24... 229. Taip pat, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, vertinant... 230. Kaip matyti iš nuosprendžio 4-ajame lape esančios nusikalstamos veikos –... 231. Esant nurodytų aplinkybių visumai, Č. D. skundas tenkintinas iš dalies, jo... 232. Dėl nuteistojo E. B. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinio... 233. Apeliaciniu skundu, nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo... 234. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu ir... 235. Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas, išvadą apie E. B. dalyvavimą... 236. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 237. Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (redakcija galiojusi... 238. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. B. atžvilgiu ne tik,... 239. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, kad skundžiamas pirmosios... 240. Savo apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismo išvadų dėl... 241. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai dėl E. B. pripažinimo kaltu... 242. Kaip jau minėta aukščiau, pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kad pagamino... 243. Nagrinėjamu atveju matyti, jog yra aktualus tikrų dokumentų suklastojimas ir... 244. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas... 245. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir... 246. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką dėl suklastoto tikro dokumento... 247. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad E. B. būdamas UAB „( - )“... 248. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad sprendžiant E. B. atsakomybės... 249. Nuteistojo gynėjo tvirtinama aplinkybė, kad nei ( - ) miesto savivaldybės,... 250. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nesutinka su gynėjo... 251. Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo,... 252. Byloje nustatyta, kad, E. B. veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su ( - )... 253. Nors tvirtinama, kad E. B. nebuvo informuotas ir nežinojo apie jokius, juo... 254. Nuteistojo gynėjo argumentai, kad E. B. padėjimas piktnaudžiauti tarnyba... 255. Esant šioms aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė pirmosios... 256. Dėl nuteistojo G. K. apeliacinio skundo argumentų.... 257. Iš nuteistojo G. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas,... 258. Teisėjų kolegija, patikrinus ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 259. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, G. K.,... 260. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis veikdamas... 261. Kaip jau minėta aukščiau, atsakant į kitų šioje byloje apeliantų skundų... 262. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei bandoma... 263. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, visos nurodytos... 264. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama, jog... 265. Pasisakydama dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad kaip... 266. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje G. K. atliktų veiksmų turinys... 267. Tai, kad G. K., kaip rangovo vykdančio stadione darbus, atstovui buvo žinoma... 268. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, jog teismas vertindamas... 269. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad teismas neaptarė nei... 270. Apelianto tvirtinimas, kad nelogiškai nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo... 271. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas taip pat nėra... 272. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteisiant apeliantą pagal BK 300 str. 1 d.... 273. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su G. K. apeliacinio skundo... 274. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad perkvalifikavus... 275. Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto G. K. apeliacinio skundo argumentus,... 276. Dėl nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentų.... 277. Apelianto D. K. apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas... 278. Pirmoji apelianto D. K. apeliacinio skundo argumentų grupė susijusi su, kaip... 279. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aukščiau... 280. Vertinant D. K. argumentus šioje dalyje, darytina logiška išvada, kad D. K.... 281. Toliau atsakant į D. K. apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad... 282. Kaip nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio vertintini apelianto D. K. skundo... 283. Dėl D. O. parodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė... 284. Nurodydamas, jog viešųjų pirkimų būdą parinko ir raštiškai realizavo... 285. Tokiu būdu pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad... 286. Savo skunde apeliantas D. K. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 287. Toliau apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jei vertinti, jog jis (D.... 288. Šioje argumentų dalyje, kolegija atkreipia dėmesį į Viešųjų pirkimų... 289. Įvertinus 4 Pirkimo dokumentus, nustatyta, kad Komisija (2010-06-28 posėdžio... 290. Tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 291. Kolegijos vertinimu, nelogiška yra apelianto teisinės gynybos nuo jam... 292. Sutiktina su skunde išdėstytu teiginiu, jog viešųjų pirkimų komisija... 293. Dėl argumentų, jog tokie priimti komisijos sprendimai buvo būtini siekiant... 294. Dėl valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų,... 295. Nesutiktina su apelianto dėstomais teiginiais, jog aprašydamas įrodytos... 296. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos... 297. Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentų.... 298. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. G. žinojo, kad... 299. Šių dokumentų suklastojimas pasireiškia tuo, kad šiuose dokumentuose yra... 300. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. iš esmės neigia savo kaltę dėl... 301. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš paties nuteistojo A. G. duotų parodymų... 302. Savo gynybinėje pozicijoje, kaip matyti iš apelianto parodymų, A. G. nurodo,... 303. Analizuojant šiuos apelianto argumentus, vėlgi svarbu pabrėžti... 304. Todėl apelianto argumentai, jog jis nedalyvavo pačiose viešųjų pirkimų... 305. Nors apeliaciniame skunde apeliantas A. G. nurodo, jog pasirašydamas atliktų... 306. Nors nuteistasis A. G. savo gynybinę poziciją grindžia tuo, jog, anot... 307. Dar kartą pabrėžtina, kad A. G. buvo techninis prižiūrėtojas, jis fiksavo... 308. Šie duomenys patvirtina aplinkybes, kad A. G. papildomų darbų atlikimo bei... 309. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad A.... 310. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl to, jog A. G.... 311. Tokiu būdu, A. G. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog apygardos... 312. Esant nurodytų aplinkybių visumai, D. G. apeliaciniame skunde nurodytais... 313. Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentų.... 314. Apelianto V. M. apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos... 315. Aptariant ir įvertinant šiuos apelianto V. M. skundo argumentus, kolegija... 316. Apeliantas, argumentuodamas, jog dėl tablo pakeitimo buvo tariamasi su... 317. Nors apeliantas V. M. nurodo, jog minėtų darbų pridavimo akto datą – 2010... 318. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. M. pasirašė šiuose dokumentuose:... 319. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vertinant šiuos... 320. Argumentuodamas dėl nepagrįsto nuteisimo dalyje, jog jis savo kompiuterio... 321. Kolegija pažymi, kad iš liudytojos R. V. parodymų matyti, jog 2010 metais ji... 322. Tokiu būdu, vadovaudamasi pateiktų parodymų analize, kolegija daro išvadą,... 323. Akivaizdu, kad šie dokumentai buvo parengti UAB „( - )“ patalpose, šios... 324. Apeliacinės instancijos kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios... 325. Šie duomenys akivaizdžiai įrodo, jog po fiktyvių viešųjų pirkimų darbai... 326. Nors apeliantas grindžia savo nekaltumą LR CK nuostatomis, LR Statybos... 327. Esminė byloje nustatyta aplinkybė yra ta, kad UAB „( - )“ darbuotojas V.... 328. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. žinojo, jog... 329. Nors apeliantas teigia, kad yra nepagrįstai pripažintas kaltu padėjus ( - )... 330. Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra užfiksuota, kad jis būtų... 331. Šiame kontekste svarbūs ir nuteistosios M. A. parodymai, iš kurių... 332. Tokiu būdu apelianto V. M. gynybinė pozicija, jog jis nežinojo, nesuprato... 333. Apelianto argumentai, kad jis nėra valstybės tarnautojas, taip pat nėra... 334. Atsižvelgus į išdėstytą, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį... 335. Dėl nuteistojo G. Č. apeliacinio skundo argumentų.... 336. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 337. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais skundo... 338. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas G. Č. kaltę dėl veikų,... 339. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad apygardos teismas buvo... 340. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 341. Be to, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, G. Č. veiksmai rodo, kad jis... 342. Nors apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino tam tikrų... 343. G. Č. apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad teismas nepagrįstai... 344. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto teiginiu,... 345. Apeliantas G. Č. taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį... 346. Nagrinėjamu atveju, apeliantas G. Č. pirmosios instancijos teismo... 347. Kadangi BK 228 str. numatyto piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl... 348. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. Č., veikdamas kartu su kitais... 349. Remiantis apelianto G. Č. nurodytais argumentais naikinti apygardos teismo... 350. Dėl R. R. apeliacinio skundo argumentų.... 351. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apeliantės patraukimu baudžiamojon... 352. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas... 353. Nagrinėjamu atveju R. R. nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir... 354. Apeliantė neginčija fakto, kad ji pasirašė sutarčių derinimo projektų... 355. Tai, kad R. R. buvo žinoma apie ( - ) miesto stadione atliktus papildomus... 356. Ta aplinkybė, kad 2010 m. liepos 10 d. buvo pasirašytas ( - ) miesto... 357. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog baudžiamojon... 358. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir apeliantės skundo argumentas,... 359. Nagrinėjamu atveju, R. R. padaryta bendrais veiksmais su kitais asmenimis... 360. Dėl J. S. apeliacinio skundo argumentų.... 361. Apeliaciniu skundu, apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas... 362. Kaip jau minėta atsakant ir į kitų šios bylos apeliantų skundų... 363. J. S. nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t.... 364. Apeliantė neneigia parengusi minėtų dokumentų projektus, tačiau teigia,... 365. Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str., dalykas yra dokumentas.... 366. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju J. S. parengti ir... 367. Apeliantė J. S. taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį... 368. Šioje byloje nustatyta, kad J. S. būdama valstybės tarnautoja, veikdama... 369. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, jog pirmosios instancijos... 370. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, naikinti apeliacinės instancijos... 371. Dėl D. Ž. apeliacinio skundo argumentų... 372. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas jos atžvilgiu priimdamas... 373. Nors apeliantės teigimu, baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių... 374. Nagrinėjamu atveju, D. Ž. buvo nuteista už tai, kad suklastojo tikrus... 375. Kaip jau buvo akcentuota byloje atsakant į kitų apeliantų skundus,... 376. Nors apeliaciniu skundu apeliuojant į D. Ž. surašytų viešųjų pirkimų... 377. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje surinktų duomenų visuma,... 378. Ta aplinkybė, kad viešųjų pirkimų būdas buvo parinktas ir pateiktas... 379. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nesutinka ir su skundo argumentu,... 380. Dėl nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentų.... 381. Nors skunde pirmosios instancijos teismo išvadų neatitikimą apeliantas... 382. O būtent, šiuo atveju byloje nuteistų asmenų nusikalstamus veiksmus... 383. Apeliantas skunde nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis byloje paremtas... 384. Apeliacinės instancijos kolegija, atsakydama į skundo argumentus šioje... 385. 2011-01-24 rašte LR Specialiųjų tyrimo tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio... 386. Šį raštą (vertinimo išvadą), kaip matyti, rengė tarnybos specialistė A.... 387. Apeliantas skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė... 388. Tenkinant apelianto prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo apeliacinės... 389. Su argumentais, jog byloje nėra jokio dokumento, pasirašyto kvalifikuoto... 390. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje raštą byloje pateikusi ir išvadą... 391. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip specialistė apklausta Rasa... 392. Tokiu būdu, darytina išvada, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios... 393. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia apie tai, kad skundžiamu nuosprendžiu... 394. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurioms... 395. Byloje taip pat nustatyta, kad visi minėti papildomi darbai ir kitokio ekrano... 396. Tokiu būdu, remdamasis byloje surinktais duomenimis, vertindamas bylos... 397. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentas, kas lėmė papildomus... 398. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad sąvoka... 399. Neginčytinai pritartina pozicijai, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis,... 400. Situacija, kuomet argumentuojama tuo, jog baudžiamajai atsakomybei kilti... 401. Būtent dėl nurodomų apelianto priežasčių, t. y., kad nebuvo padaryta... 402. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog byloje įrodyta, kad... 403. Tokių nuteistojo S. S. veiksmų neteisėtumo nepanaikina argumentavimas tuo,... 404. Skunde pabrėžiama, kad S. S. tyčia buvo nukreipta ne į viešųjų pirkimų... 405. Kolegija pažymi, kad pritarimas tokiems argumentams reikštų, jog gali būti... 406. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog nuteistasis S. S. veikė būtinojo... 407. Nustatytas šioje byloje didelės žalos požymis LR BK 228 str. taikymo... 408. Iš tiesų, formuluotė „didelė žala“ – vertinamasis požymis. Tokios... 409. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo... 410. Apeliacinės instancijos kolegija iš esmės pritaria šiam vertinimui... 411. Apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, priešingai nei nurodyta... 412. Tačiau apeliacinės instancijos kolegija sutinka su apelianto skundo... 413. Skunde plačiai dėstomi argumentai dėl to, kad teismas padarė neteisingą... 414. Iš šių argumentų akivaizdu, jog galimai savivaldybei gresiančia žala... 415. Taip pat pažymėtina, kad S. S., kaip nustatyta byloje, suklastojo ir... 416. Kad neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas nebuvo teisėtas byloje patvirtina... 417. Nors apeliantas nurodo, kad tokį Viešųjų pirkimų būdą pasiūlė... 418. Reziumuojant apelianto skundo argumentus pažymėtina, kad teisėjų kolegija... 419. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d., 1 p.,... 420. Nuteistųjų G. K., A. G., V. M., G. Č., R. R., J. S., D. Ž., E. B. gynėjo... 421. Nuteistųjų Č. D. ir D. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.... 422. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti:... 423. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje (2015-07-10 Kauno apygardos... 424. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies (2015-07-15 Kauno apygardos... 425. Č. D., vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p. p. į paskirtą... 426. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje (2015-07-15 Kauno apygardos... 427. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....