Byla 1A-374-317/2020
Dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nuteistajam R. K., jo gynėjai advokatei Onai Klinavičienei, nukentėjusiajai D. G., nukentėjusiųjų D. G. ir O. N. atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei, nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus, nuteistojo R. K., nukentėjusiosios O. N. bei nukentėjusiosios D. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

4Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

7Nukentėjusiosios O. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:

8iš civilinio atsakovo ( - ) O. N. priteista 3 123,53 eurų turtinės žalos (netekto išlaikymo) atlyginimo, 2 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir netektas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 eurus nuo 2020 m. vasario 20 d. iki nukentėjusiosios gyvos galvos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

9Iš R. K. O. N. priteista 12 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

10Kita O. N. civilinio ieškinio dalis atmesta.

11Nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:

12iš civilinio atsakovo ( - ) D. G. priteista 1 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

13Iš R. K. D. G. priteista 6 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

14Kita D. G. civilinio ieškinio dalis atmesta.

15Nukentėjusiojo D. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:

16iš civilinio atsakovo ( - ) D. N. priteista 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

17Iš R. K. D. N. priteista 4 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

18Kita D. N. civilinio ieškinio dalis atmesta.

19Nukentėjusiojo A. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. N., civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:

20iš civilinio atsakovo ( - ) A. N. priteista 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

21Iš R. K. A. N. priteista 4 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

22Kita nukentėjusiojo A. N. civilinio ieškinio dalis atmesta.

23Civilinio ieškovo ( - ) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

24Iš R. K. A. N. įstatyminei atstovei V. N. priteista 900 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

25Iš R. K. valstybei priteista 943,05 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiosioms O. N. ir D. G..

26Teisėjų kolegija

Nustatė

271.

28R. K. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2018 m. liepos 16 d. apie 11.47 val. kelyje ( - ) 10-ame kilometre, ( - ) kaimo ribose, vairuodamas S. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 128, 136.3, 136.4, 136.5 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, neatsižvelgė į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudomas priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kad baigdamas lenkti automobilį galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, važiuodamas ( - ) kryptimi, lenkdamas transporto priemonę – D. G. priklausantį automobilį „Toyota Celica“, valstybinio numerio ženklas ( - ) (toliau – „Toyota Celica“), kurią vairavo R. N., neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudomas priešpriešais atvažiuojantis A. D. priklausantis automobilis „BMW 530D“, valstybinis numerio ženklas ( - ) (toliau – „BMW 530D“), kurį vairavo R. Š., neįsitikino, kad baigdamas lenkti automobilį „Toyota Celica“, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, norėdamas grįžti į savo eismo juostą, atsitrenkė į šalia, ta pačia kryptimi važiuojantį, lenkiamą R. N. vairuojamą automobilį „Toyota Celica“, kuris nuo smūgio susidūrimo metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone – automobiliu „BMW 530D“, kurį vairavo R. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusysis R. N. patyrė stiprų kūno, ypač krūtinės ląstos, sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje, odos nubrozdinimais krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinės pusės III, IV, V, VI, VII, VIII šonkaulių lūžimus, krūtinkaulio rankenos apatinės dalies lūžimą, dešinio plaučio sumušimą, dešinį trauminį hemopneumotoraksą, kairės mentės lūžimą podyglinės daubos srityje, krūtininio VI stuburo slankstelio keterinės ir juosmeninio II stuburo slankstelio dešinėje skersinės ataugos lūžimus, kaklinio VI, krūtininių I ir IV stuburo slankstelių I? kompresinius lūžimus, kaklinio I stuburo slankstelio panirimą, dešinio žastikaulio medialinio krumplio lūžį, komplikuotą potrauminę dešinės pusės pneumoniją bei progresuojantį kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumą, dėl to 2018 m. rugpjūčio 26 d. 2.30 val. mirė.

292.

30Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. civiliniai ieškiniai buvo tenkinti iš dalies, ir jų civilinius ieškinius tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti iš R. K. V. N. naudai 300 eurų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo šioje byloje suruošimą.

312.1.

32Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas O. N. reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir atmesdamas D. N. ir A. N. reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kadangi tinkamai neištyrė ir neįvertino visų įrodymų - juos vertino šališkai, tik vienų nukentėjusiųjų naudai. Remdamasis tais pačiais įrodymais, apylinkės teismas padarė dvi skirtingas išvadas, t. y. nusprendė, kad žuvusysis R. N. teikė išlaikymą savo motinai O. N., tačiau neteikė jo savo sūnums. Nepilnamečiams vaikams ir vaikams iki 24 metų, kurie mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, teikiamo išlaikymo dydis ir laikotarpis yra aiškiai reglamentuoti teisės normomis, todėl aplinkybių, susijusių su mirusiojo galimybe, jei jis būtų gyvas , teikti nustatyto dydžio išlaikymą, nustatymas jų atžvilgiu neaktualus ir netaikytinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1921 straipsnio 1 dalį tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir pilnamečius vaikus, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose. Nukentėjusieji D. N. ir A. N. pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad žuvusysis R. N. vaikams teikė didesnį išlaikymą, negu jis priteistas teismo sprendimu, išlaikymą teikė ir jau pilnamečiui D. N., nes jis mokėsi, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Byloje apklausti nukentėjusieji D. N., V. N., O. N., D. G. patvirtino, kad žuvusysis savo vaikus labai mylėjo, su jais bendravo, rūpinosi jais ir pastoviai papildomai teikdavo pinigų jų išlaikymui, nes turėjo daug pajamų.

332.2.

34Be to, priteisdamas didesnę neturtinę žalą žuvusiojo motinai ir seseriai, nei vaikams, apylinkės teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė žuvusiojo vaikų interesus ir teisę gauti teisingą žalos atlyginimą už tai, kad būdami jauno amžiaus jie neteko artimiausio žmogaus – tėvo. Teismų praktikoje dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Paprastai didesnė neturinė žala priteisiama mirusiojo sutuoktiniams arba jauno amžiaus vaikams, kurie netenka tėvų ir galimybės augti pilnoje šeimoje, o ne suaugusiems ir savarankiškiems mirusiojo vaikams. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011 nukentėjusiajai, kuri eismo įvykio metu neteko savo sutuoktinio, kuris buvo ir jų dviejų mažamečių vaikų tėvas ir jų išlaikytojas, buvo priteista 17 377,20 eurų neturtinė žala, o byloje Nr. 2K-243-648/2015 sutuoktinio netekusiai nukentėjusiajai buvo priteista 19 000 eurų, tėvo netekusiam suaugusiam nukentėjusiajam – 16 000 eurų.

353.

36Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį – vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant S. K. ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Teismui nusprendus, jog nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnį, skundžiamą nuosprendį pakeisti - už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę bausmę, kurią, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu, bei, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taip pat skunde prašoma sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei iš naujo išspręsti civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems klausimą – nukentėjusiajai O. N. iš R. K. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 600 eurų, nukentėjusiajai D. G. iš R. K. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 750 eurų, nukentėjusiesiems D. N. ir A. N. iš R. K. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2 150 eurų, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo ( - ) priteista nukentėjusiajai O. N. po 175 eurų netekto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. vasario 20 d. iki gyvos galvos, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

373.1.

38Skunde nuteistasis visų pirma teigia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šiuo atveju neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, jog asmuo turi bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnį, dėl ko nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

393.1.1.

40Grįsdamas tokį teiginį, apeliantas nurodo, jog jo prašymu tėvas S. K. už jį dar iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios nukentėjusiesiems D. N. ir A. N. pervedė po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 159). Bylą nagrinėjant teisme šiems nukentėjusiesiems papildomai pinigai nebuvo pervesti, nes abu nukentėjusieji ir jų atstovai palaikė pareikštus civilinius ieškinius, kurie buvo nevisiškai pagrįsti. Jį gynęs advokatas bendravo su nukentėjusiųjų atstovu advokatu Vytautu Kucevičiumi, siūlė nukentėjusiesiems pervesti dar po 2 000 eurų, tačiau advokatas atsakė, jog jo klientus tenkintų neturtinės žalos atlyginimas, jeigu kiekvienas jų gautų po 20 000 eurų. Su tokiu pasiūlymu jis nesutiko, nes reikalaujama neturtinės žalos suma yra neprotingo dydžio. Nuosprendžiu nustatyta neturtinės žalos suma patvirtino šios pozicijos pagrįstumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstas advokato teiginys, jog nukentėjusiesiems žala atlyginta paskutiniu momentu, nesitarta dėl tolimesnio jos atlyginimo. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusiesiems atlyginta neturtinės žalos suma yra netgi didesnė, nei priteista apylinkės teismo. Jo prašymu, S. K. taip pat pervedė 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai O. N. bei 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. G. (t. 5, b. l. 83). Pinigų pervedimas atliktas teisminio proceso metu. Jis buvo vienas, kadangi pateikti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti buvo ne visiškai pagrįsti, o pasikeitęs nukentėjusiosios D. G. bendravimas su jo (nuteistojo) tėvu, juo pačiu ir gynėju leido suprasti, kad susitarimas nebus pasiektas. Nuvykus į R. N. šermenis, S. K. norėjo voke perduoti pinigų nukentėjusiajai D. G., taip prisidedant prie laidotuvių išlaidų padengimo, tačiau D. G. atsisakė priimti pinigus. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, jog ji netikrino gautų vokų, nežino, ar ten buvo pinigai, ar tik užuojautos atvirukai. Be to, 2020 m. kovo 6 d. jis D. N., A. N. ir O. N. pervedė dar po 100 eurų, o D. G. - 50 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ateityje bus pervedama ir daugiau pinigų nukentėjusiesiems. Tai, kad pirmieji pinigai buvo pervesti dar 2019 m. rugpjūčio mėnesį, o ne proceso pabaigoje, paneigia O. N. ir D. G. teiginius, jog jis dalį žalos atlygino tik siekiant išvengti atsakomybės. Anot nuteistojo, atsakomybės už savo veiksmus jis nevengė ir nevengia, visiškai pripažino kaltę, o nesutikti su pareikštu civiliniu ieškiniu yra jo procesinė teisė. Naudojimasis ja negali būti vertinamas kaip neigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė.

413.1.2.

42Nuteistojo nuomone, šiuo atveju nėra reikšminga ir svarbu kas konkrečiai atlygino nukentėjusiesiems neturtinę žalą. Pagrindu netaikyti laidavimo instituto negali būti ir S. K. teiginiai, kad jam bus sunku ir toliau padėti atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Prievolė atlyginti nukentėjusiesiems žalą tenka nuteistajam, todėl jis turi pareigą ieškoti būdų ir galimybių įvykdyti teismo įpareigojimą. Tėvo atsargūs pamąstymai dėl žalos atlyginimo, juo labiau vertinant pareikštus ieškinius, nes teismas tuo metu dar nebuvo išsakęs savo pozicijos civilinių ieškinių tenkinimo klausimu, nėra ir negali būti lemiantys sprendžiant laidavimo instituto taikymą. Nepagrįstais pripažintini ir teismo teiginiai, jog dabartinė jo (t. y. nuteistojo) finansinė padėtis nėra pakankama atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Anot apelianto, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems. Be to, teismas pripažino S. K. tinkamumą būti laiduotoju, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Taigi pripažintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metiniame pranešime „Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) taikymas kasacinio teismo praktikoje“, akcentuotos būtinos sąlygos laidavimo instituto taikymui yra realizuotos.

433.2.

44Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas taip pat neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, nesivadovavo teismų praktika, nukentėjusiesiems priteistos žalos dydžiai yra ženkliai per dideli.

453.2.1.

46Nesutikdamas su O. N. priteistos neturtinės žalos dydžiu, R. K. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu O. N. teigė, jog jos sūnus gyveno pas sugyventinę, tas pats nurodoma ir jos civiliniame ieškinyje. Parodymai dėl žuvusiojo gyvenamosios vietos, nurodant, jog jis gyveno pas motiną, pradėti keisti tik bylą nagrinėjant teisme. R. N. pastaruosius trejus metus siejo artimi ryšiai su sugyventine A. P., jis kartu su ja poilsiaudavo. 2018 m. rugpjūčio 16 d. į ( - ) jis taip pat važiavo iš A. P. buto. Be abejo, kaip sūnus, pagal galimybes jis rūpinosi savo motina, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, kad jis jai pirko vaistus, skyrė piniginių lėšų pragyvenimui, mokesčiams sumokėti. Šios aplinkybės nurodytos tik O. N. bei D. G. parodymuose. Pateiktos fotonuotraukos su baldais yra tik nuotraukos, iš kurių negalima nustatyti baldų buvimo vietos, kas juos pagamino ar nupirko, kokia jų vertė. Nuotraukos su grybais, sugauta žuvimi taip pat neįrodo, kad grybai, žuvis buvo skiriama motinai, kaip parama maistu. Juo labiau, kad dalis nuotraukų tikėtina darytos ne Lietuvoje. Nuteistasis nurodo neneigiantis, kad dėl sūnaus mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, kad dėl to galėjo pablogėti jos sveikatos būklė, tačiau pažymi, jog nukentėjusioji daug metų buvo neįgali, jai nustatytas invalidumas. Byloje esantys medicinos dokumentai patvirtina, jog O. N. buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 2018 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais bei 2019 metų sausio mėnesį, tačiau daugiau duomenų apie sveikatą byloje nėra. Nuteistasis mano, kad, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, O. N. turėjo būti priteista ne daugiau kaip 6 000 eurų neturtinės žalos.

473.2.2.

48Be to, apeliantas nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimu priteisti O. N. po 175 eurus netekto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. O. N. turėjo du vaikus - R. N. ir D. G., todėl pareiga išlaikyti motiną tenka jiem abiem. Nustačius periodinę išmoką po 175 eurų per mėnesį iš draudimo kompanijos, tokio paties dydžio paramą turėtų teikti ir dukra D. G., o šioje byloje nustatyta, kad D. G. savo motinos materialiai nerėmė. Akivaizdu ir tai, kad rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad R. N. negalėjo po 175 eurų skirti motinai, nes jo pajamos buvo nepastovios, o atsitiktinių pajamų dydžio iš viso nėra galimybės nustatyti. Jis už 2018 m. birželio mėnesį gavo mažesnes, nei minimalus darbo užmokestis, pajamas. Iš gaunamų pajamų jis turėjo pasirūpinti savo paties būtiniausiais poreikiais, sumokėti mokesčius. Byloje nėra duomenų, jog R. N. būtų turėjęs santaupų, iš kurių pragyveno pats, padėjo motinai, prisidėjo prie sugyventinės patiriamų namų ūkio išlaidų. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad išlaikymą sūnums mokėjo ne pats R. N., tai darė D. G.. Apie tai, kad vaikų išlaikymui pats R. N. pervedė pinigus D. G. yra duomenys tik už trumpą laiką – šešios perlaidos laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn.

493.2.3.

50R. K. teigimu, D. G. priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų būti ne daugiau kaip 4 000 eurų. Nors nukentėjusioji D. G. teigė, kad ją su broliu siejo labai artimas ryšys, kad jie vienas kitu rūpinosi, tačiau akivaizdu, jog kiekvienas turėjo savo šeimas. Abejoti labai artimais santykiais verčia ir D. N. parodymai, kad anksčiau tarp R. N. ir jo sesers D. G. buvo labai daug konfliktų dėl turto. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. N. buvo nustatytos pragulos, kurios atsiranda dėl nepakankamai efektyvios slaugos.

513.2.4.

52Nuteistojo manymu, nukentėjusiesiems D. N. ir A. N. turėjo būti priteista ne daugiau kaip po 8 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusieji kartu su tėvu negyveno, R. N. geranoriškai neteikė jiems išlaikymo, o į antstolės sąskaitą lėšas vaikų išlaikymui pervesdavo ne pats žuvusysis, o D. G.. Išlaikymas D. N. nebuvo teikiamas jam sulaukus pilnametystės. Nuteistasis pažymi ir tai, kad vaikai tėvo aplankyti ligoninėje atvyko tik primygtinai paraginus D. G.. Šis faktas svarbus, įvertinant jų ryšių artumą. R. N. taip pat savo sūnų niekada neaplankė jų gyvenamojoje vietoje ( - ). Be to, nustatant neturtinės žalos dydį vaikams, svarbu ir tai, kad jiems paskirta ir mokama našlaičių socialinė pašalpa.

533.3.

54Pasisakydamas dėl prašymo sušvelninti jam bausmę, R. K. nurodo, jog jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, turėjo būti mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla iš esmės buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taip pat, nuteistojo nuomone, turėtų būti sutrumpintas ir bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

553.4.

56Apeliantas taip pat teigia, jog per ilgas ir per griežtas yra ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Šiame kontekste nuteistasis nurodo, jog darbe dažnai pasitaiko situacijų, kai reikia vairuoti transporto priemones, už ką numatytas papildomas atlygis. Galėdamas atlikti papildomus pavedimus, jis turėtų geresnes galimybes atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiesiems.

574.

58Nukentėjusioji O. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – turtinės žalos atlyginimą priteisti visos žalos dydžio vienkartine išmoka ir padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 50 000 eurų.

594.1.

60Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti jai netektą išlaikymą periodinėmis išmokomis, o ne vienkartine suma, nepagrįstai grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019. Šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ir nelaikytinos panašiomis, kadangi joje, vadovaujantis CK 6.283 straipsniu, buvo pareikštas reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo vienkartine išmoka už 37 metų ir 7 mėnesių laikotarpį dėl susižalojimo darbe bei netekto darbingumo. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys pareikštas CK 6.284 straipsnio pagrindu, todėl taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią priteistina vienkartinė negautų pajamų išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-84-648/2019, e2A-208-580/2018, 3K-3-652-916/2015, 3K-3-405/2014, 3K-3-477/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2A-704-302/2015 ir kt.). Anot apeliantės, priteisdamas jai netektą išlaikymą periodinėmis išmokomis, apylinkės teismas pažeidė jos pasirinkimo teisę į žalos atlyginimo būdą. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos periodiniais mokėjimais arba vienkartine pinigų suma. Pagal šios normos turinį žalos atlyginimo apskaičiavimo tvarką ir atlyginimo būdą pasirenka nukentėjusysis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1170/2013). Be to, šiame kontekste apylinkės teismas nepagrįstai nevertino civilinio atsakovo, iš kurio priteisė turtinę žalą, mokumo ir jo turtinės padėties. Šiuo atveju civilinis atsakovas yra draudimo bendrovė, kurios finansinės padėties vienkartinės 28 749 eurų turtinės žalos atlyginimas neproporcingai neapsunkintų. Nukentėjusiosios teigimu, periodinių išmokų po 175 eurus mokėjimas pažeis jos interesus. Jos sveikata ypač pablogėjo po sūnaus mirties, ką patvirtina pateikti išrašai iš gydymo įstaigų, todėl, gavus turtinės žalos atlyginimą vienkartine išmoka, ji turėtų realią galimybę investuoti į savo sveikatos pagerinimą, pavyzdžiui nuvykti į sanatoriją pasisveikatinti, nusipirkti kokybiškesnių vitaminų ir kitų maisto papildų. Be to, įvertintinas ir pinigų nuvertėjimas, infliacija, nes indeksavimas tik iš dalies kompensuoja dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Taigi, priteisdamas netektą išlaikymą periodinėmis išmokomis, o ne vienkartine išmoka, žemesnės instancijos teismas ne tik pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

614.2.

62Ginčydama jai priteistos neturtinės žalos dydį, apeliantė nurodo, jog jis yra per mažas, nepakankamas atkurti jos pažeistų teisių pusiausvyros. Teismas nepakankamai atsižvelgė į jai padarytos žalos pobūdį, sunkumą, tęstinumą, kas sudaro pagrindą neapsiriboti netgi esamu teismų praktikoje nustatytu maksimaliu neturtinės žalos dydžiu tokio pobūdžio bylose. Anot apeliantės, ją su sūnumi siejo itin glaudūs tarpusavio ryšiai. Sūnus buvo sukūręs savo šeimą, tačiau po santuokos iširimo (2010 m.) grįžo gyventi pas ją, ja nuolatos rūpinosi. Ji turėjo pagrįstų ateities lūkesčių, tikėdama, kad turės paguodą senatvėje, kad sūnus visada ja rūpinsis, padėdamas buityje ir finansiškai, kadangi sūnaus pajamos buvo stabilios, didesnės už vidutines. Kad tarp jos ir žuvusio sūnaus ryšys buvo ypatingai glaudus ir artimas, įrodo ir tai, kad iš karto po autoįvykio, būdamas reanimacijoje, pirmiausia jis galvojo ne apie save, o apie ją, paprašydamas sesers nesakyti jai apie eismo įvykį, kol jo neperkels iš reanimacijos į palatą. Jai ypatingai skaudu, nes kai sužinojo apie autoįvykį, sūnus jau buvo be sąmonės. Nukentėjusiosios teigimu, dėl sūnaus žūties ji patyrė psichologinę traumą, susirgo depresija (ši liga jai konstatuota tik po sūnaus žūties), nuolat lankėsi pas psichiatrą, psichologą, jai skirtas medikamentinis gydymas. Ji patiria emocijų kaitą, depresiją, nerimą, baimę, pasimetimą, tuštumą, vienatvę, o tai lemia bendravimo su aplinkiniais sumažėjimą. Dėl dvasinių išgyvenimų dar labiau sutriko ir fizinė sveikata, o būtent, pradėjo dažniau trikti širdies veikla. Neišmatuojamos kančios faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad po sūnaus žūties (laidotuvių) ji pati atsidūrė ir buvo gydoma reanimacijoje. Nors ji turi dukrą, tačiau dukros šeimoje auga dvi mažametės dukros, todėl tiek, kiek tai darė kartu su ja gyvenantis sūnus, dukra ja pasirūpinti negali.

634.2.1.

64Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018 nukentėjusiajai motinai priteisė 15 000 eurų neturtinės žalos, kilusios dėl dukters sveikatos sutrikdymo. Šios bylos situacija labai panaši į nagrinėjamą bylą, nes kaltininkas taip pat buvo jauno amžiaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad asmens finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgė, kad kaltininkas yra jauno amžiaus, darbingas, nėra duomenų apie kokius nors jam nustatytus sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų dirbti. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju jos kančia buvo dar didesnė, nes ji patyrė dar didesnius dvasinius išgyvenimus, kiekvieną dieną meldėsi, pusantro mėnesio kasdien lankė sūnų ligoninėje, tikėjosi, kad jis pasveiks, pergyveno kaip padaryti sužalojimai paveiks sūnaus sveikatą ateityje. Jis buvo vežiojamas per keletą ligonių, jam darė įvairiausius tyrimus, gydytojai davė skirtingas prognozes. Teko kasdien matyti sūnų bejėgį, silpną, iškankintą skausmo.

654.2.2.

66Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo priteistinos neturtinės žalos dydis negali priklausyti vien tik nuo nukentėjusiųjų asmenų, padavusių civilinius ieškinius, skaičiaus, todėl jai priteistina neturtinė žala negali būti mažinama vien todėl, kad šioje byloje yra keturi nukentėjusieji.

675.

68Nukentėjusioji D. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį – padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 30 000 eurų.

695.1.

70Skunde apeliantė pažymi, jog teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai teismas priteisia panašų neturtinės žalos dydį, kaip ir šioje byloje, tačiau tik nustatęs, kad nukentėjusiojo bei žuvusiojo santykiai buvo neartimi. Kitais atvejais dėl brolio ar sesers žūties priteista 50 000 litų (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1-42-417, peržiūrėtas ir paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje Nr. 1A- 262/2009), 60 000 litų (Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis byloje Nr. 1-23-35/2009, peržiūrėtas ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 1A-397/2009), 70 000 litų (Kauno apygardos tesimo nuosprendis byloje Nr. 1-106-133/2008, peržiūrėtas ir paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje Nr. 1A-91/2009), 90 000 litų (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1-43-305/2009, peržiūrėtas ir paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje Nr. 1A-345/2009). Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, vertindamas nukentėjusiųjų išgyventą skausmą, nerimą, patirtus nepatogumus bei dvasines kančias netekus šeimos nario, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-3036/2018), visiems trims nukentėjusiesiems priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidino kiekvienam iki 25 000 eurų (baudžiamoji byla Nr. 1A-187-919/2020). Panevėžio apygardos teismas byloje Nr. 1A-29-581/2019, esant panašiai kaltinamojo charakteristikai (teisiamas pirmą kartą, duomenų apie anksčiau jo padarytus pažeidimus byloje nėra, transporto priemonę vairavo blaivus, dirba, išlaiko šeimą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį padarytos žalos, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių), keturiems nukentėjusiesiems priteisė po 17 341,66 eurų (galutiniai neturtinės žalos dydžiai yra didesni, nes teismas įvertino nukentėjusiesiems iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jau iš dalies atlygintą neturtinę žalą).

715.2.

72Anot D. G., jos ypatingai artimą, nuoširdų ir glaudų ryšį su žuvusiuoju broliu patvirtina tai, kad brolis, kuriuo ji visiškai pasitikėjo, naudojosi jai priklausančia transporto priemone. Kad ir brolis ja visiškai pasitikėjo rodo faktinis disponavimas jo pinigais - gyvendamas ir dirbdamas ( - ) jis pinigus pervesdavo į jos sąskaitą, būdamas Lietuvoje pinigus paduodavo į rankas. Be to, jai brolis padėjo prie gyvenamojo namo statybų, nuveždavo į kitus miestus darbo reikalais. Labai artimą ryšį su broliu patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji kiekvieną dieną lankė brolį ligoninėje, juo rūpinosi, pirko reikiamas priemones ir vaistus, nesvarbu kokioje ligoninėje jis buvo gydomas - Druskininkuose, Vilniuje ar Alytuje. Ji pasirūpino brolio laidotuvėmis, ketvirtynomis, metinėmis, kapavietės sutvarkymu, paminklo pastatymu, o dabar dar tenka našta pasirūpinti bejėge, ligota, vieniša, invalide mama. Iki šiol tik ji ir mama nuolat lanko ir prižiūri brolio kapavietę. Jai brolis buvo pats geriausias ir artimiausias draugas, jis atstojo ir tėtį, nes tėvai išsituokė, kai jai buvo vos 5 metai. Po brolio žūties gyvenimas pasikeitė kardinaliai ir negrįžtamai į blogąją pusę. Atsirado nepakeliami galvos skausmai, migrena, kurios lig tol nebuvo, taip pat nuo autoįvykio per tris mėnesius buvo nukritę 35 kg svorio, atsirado ir iki dabar kankina dideli mitybos sutrikimai. Todėl jai teismo priteista 10 000 eurų neturtinė žala nekompensuoja ne tik dvasinės skriaudos, bet ir visų fizinių sunkumų ir nepatogumų. Be to, teismas tinkamai neįvertino nuteistojo elgesio, t. y. jo požiūrio į nusikalstamą veiką, nenuoširdaus gailėjimosi, pagarbos ir užuojautos jai, kaip nukentėjusiajai, nebuvimo, nes baigiamosiose kalbose gynėjas įžeidinėjo ją, teigdamas, kad jai gaila prarasto darbininko, o ne brolio, o nuteistasis ciniškai ir įžūliai patvirtino, kad pritaria viskam, ką pasakė jo gynėjas.

735.3.

74Taigi, anot apeliantės, šioje byloje jai priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas ir neatitinka pažeistos vertybės. Apylinkės teismas, nustatydamas jai priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo veiksmų žuvo artimiausias ir brangiausias žmogus, akcentavo tik nusikaltimo padarymo aplinkybes - kad nuteistasis buvo blaivus, nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, iš įvykio vietos nebėgo, kaltę pripažino, dalyvavo žuvusiojo šermenyse. Taip pat teismas nepakankamai įvertino jos patirtus dvasinius išgyvenimus, tai, kad ji ir žuvusysis buvo itin artimi, nuolat rūpinosi vieni kitu, eismo įvykis įvyko vidurvasarį (liepos 16 d.), taigi ji savo mažametes dukras turėjo palikti rūpintis kitiems, nes teko kasdien rūpintis broliu. Nežinia dėl brolio ateities, ligos eigos ir gydytojų prognozių jai sukėlė nepakeliamas dvasines kančias, didelius išgyvenimus. Dėl patirto šoko pakriko sveikata, padidėjo kraujospūdis, teko gerti raminamuosius vaistus, kankino nemiga. Be to, visą likusį gyvenimą grauš sąžinė, kad ji nepasakė tiesos mamai apie eismo įvykį, dėl ko ši prarado galimybę pasikalbėti su broliu, kol jis dar buvo sąmoningas.

756.

76Atsiliepime į nuteistojo R. K. apeliacinį skundą nukentėjusioji O. N. prašo nuteistojo skundą atmesti.

776.1.

78Nukentėjusiosios nuomone, R. K. veiksmai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis baudžiamojo proceso metu būtų siekęs susitarti su nukentėjusiaisiais dėl nusikalstamais veiksmais jiems padarytos žalos atlyginimo ar savo noru ją atlyginti, todėl nėra ir pakankamo pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Be to, nors teismas pripažino tik BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto pagrindo (pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, nebuvimą, kaltininkas neatitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos – nuoširdaus gailėjimosi.

796.2.

80Taip pat atsiliepime nesutinkama su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, nustatytas neproporcingas skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – taikymo terminas. Nukentėjusiosios įsitikinimu, R. K. paskirta bausmė, vertinant jo santykį su nukentėjusiaisiais teismo proceso metu, pastangų atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą nebuvimą, netgi laikytina pernelyg švelnia. Pernelyg ilgu, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusias pasekmes, šiurkštų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, negali būti pripažintas ir laikotarpis, kuriam nuteistajam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

816.3.

82Nukentėjusiosios įsitikinimu, nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl negautų pajamų, apskritai turi būti paliktas nenagrinėtu, nes netektas išlaikymas (negautos pajamos) priteistas ne iš nuteistojo, o iš civilinio atsakovo ( - ), kuris nepateikė apeliacinio skundo. Teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad sūnus teikė jai materialinę ir nematerialinę paramą, priteisdamas jai turtinę žalą įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Taip pat O. N. nurodo nesutinkanti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad jai nustatytas 18 000 eurų patirtos neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas.

837.

84Atsiliepime į R. K. apeliacinį skundą nukentėjusioji D. G. prašo nuteistojo skundą atmesti. Ginčydama nuteistojo skundo argumentus dėl jam paskirtos bausmės bei jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nukentėjusioji D. G. atsiliepime išdėstė argumentus bei motyvus, analogiškus pateiktiesiems O. N. atsiliepime į nuteistojo R. K. apeliacinį skundą, todėl jie nekartojami. Tuo tarpu nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimu sumažinti jai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukentėjusioji nurodo, jog nuteistojo skundas yra visiškai nepagrįstas ir šioje dalyje. Anot D. G., teismas, nustatęs, kad jos santykiai su broliu buvo itin artimi, nuoširdūs, glaudūs, kokybiški ir nuolatinio pobūdžio, ir taip pernelyg žymiai sumažino jos prašytą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo sumą.

858.

86Atsiliepime į nuteistojo R. K., nukentėjusiųjų O. N., D. G., Deivydo ir A. N. apeliacinius skundus civilinio atsakovo ( - ) atstovė prašo juos atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo civilinio atsakovo atžvilgiu palikti nepakeistą.

878.1.

88Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad R. N. savo nepilnamečiui sūnui A. N. teikė 60 eurų dydžio išlaikymą, tuo tarpu sūnui D. N. tapus pilnamečiu išlaikymo teikimą nutraukė. Spręsti, kad jis be teikiamo išlaikymo pagal teismo sprendimą papildomai kas mėnesį vaikams teikė po 140 eurų išlaikymą, nėra pagrindo. Taip pat teismas teisingai ir pagrįstai nustatė ir apskaičiavo, kad mirusiojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 426,99 eurų, kas patvirtina, jog civiliniuose ieškiniuose prašomo 200 eurų išlaikymo vaikams jis net nebūtų galėjęs teikti, kadangi nukentėjusiųjų D. N., A. N. ir O. N. netektas išlaikymas sudarytų po 106,75 eurų kiekvienam. Be to, po R. N. mirties Valstybinio socialinio draudimo fondas jo vaikams paskyrė po 115,85 eurų našlaičių pensijas, todėl teismas nustatęs, kad gaunama našlaičių pensija yra didesnė nei mirusiojo vaikai galėjo gauti išlaikymą iš tėvo, pagrįstai atmetė D. N. ir A. N. civilinių ieškinių reikalavimus dėl neteikto išlaikymo.

898.2.

90Pasisakydama dėl nukentėjusiosios O. N. apeliacinio skundo, civilinio atsakovo atstovė nurodo, jog apylinkės teismas pagrįstai jos negautas pajamas nuo sūnaus žūties iki nuosprendžio priėmimo dienos priteisė konkrečia pinigų suma, o nuo nuosprendžio priėmimo dienos – periodinėmis išmokomis. Nuostolių turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjusysis prarado, o jų priteisimas į ateitį neatitiktų nuostolių atlyginimo principo. Tuo tarpu pasisakydama dėl nukentėjusiosios D. G. apeliacinio skundo, civilinio atsakovo atstovė nurodo tik tai, kad draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos sumos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, todėl nagrinėjamu atveju iš civilinio atsakovo gali būti priteista tik 5 000 Eur neturtinės žalos suma, nepriklausomai kiek yra nukentėjusiųjų, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo iš ( - ) pagrįstai tenkino įstatyminio reguliavimo ribose.

919.

92Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. K. prašė atmesti nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus bei nukentėjusiųjų O. N. ir D. G. apeliacinius skundus, o jo apeliacinį skundą tenkinti. Tokiai jo pozicijai pritarė ir gynėja advokatė Ona Klinavičienė. Nukentėjusioji D. G. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios O. N. atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė nurodė palaikanti savo atstovaujamosios apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius prašė tenkinti savo pareikštą apeliacinį skundą. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį keisti dalyje dėl civilinių ieškinių ar nuteistajam paskirtos bausmės, kaip ir pagrindo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra, todėl prašė visus apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

9310.

94Nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus, nukentėjusiosios O. N. bei nukentėjusiosios D. G. apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9511.

96Nukentėjusiųjų bei nuteistojo apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. K. kaltumo padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą nekvestionuojamos. Tačiau tiek nuteistasis, tiek nukentėjusieji nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręsti nukentėjusiosios O. N., nukentėjusiosios D. G., nukentėjusiojo D. N. ir nukentėjusiojo A. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. N., pareikšti civiliniai ieškiniai. Nukentėjusieji O. N., D. G., D. N. bei A. N. prašo padidinti jiems priteistus neturtinės žalos dydžius, o nuteistasis priešingai – juos sumažinti. Nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. civilinius ieškinius dalyje dėl turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo. Nukentėjusioji O. N. taipogi nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė jos pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo – apeliantė neginčija teismo nustatytos jai priteistinos netekto išlaikymo sumos dydžio, tačiau teigia, jog jos dėl sūnaus gyvybės atėmimo patirta turtinė žala – negautos pajamos (netektas išlaikymas) – nepagrįstai priteista ne vienkartine išmoka, o periodinėmis išmokomis. Nuteistojo skunde tvirtinama, jog O. N. turtinė žala, atsiradusi dėl netekto išlaikymo, apskritai buvo priteista nepagrįstai, kadangi byloje neįrodyta, kad jos žuvęs sūnus teikė nukentėjusiajai išlaikymą. Be to, R. K. apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas, o šio reikalavimo netenkinus – sumažinti jam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtą bausmę. Taip pat nuteistojo skunde prašoma sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

97Dėl civilinių ieškinių

9812.

99Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

10013.

101Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas visų pirma pažymi, jog Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas arba TPVCAPDĮ). Remiantis šiuo įstatymu nustatoma ir atlyginama eismo įvykio metu padaryta žala. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Biuras) ar Biuro atstovui. Atsakingas draudikas arba Biuras moka draudimo išmoką, neviršydamas Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos, ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Likusį neatlygintiną žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis R. K. eismo įvykio, dėl kurio mirė R. N., metu vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris ( - ) kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( - ) (t. 3, b. l. 2). Taigi, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje ( - ) yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga pagal įstatymus materialiai atsakanti už R. K., kuris padarė žalą naudodamas apdraustą transporto priemonę, nusikalstama veika padarytą žalą. Todėl visų pirma šiai bendrovei tenka pareiga materialiai atsakyti ir tik draudimo išmokai nepadengus padarytos žalos, likusią žalos dalį privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas R. K..

10214.

103Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė penki asmenys - mirusiojo R. N. vaikai D. N. ir A. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. N., mirusiojo motina O. N. bei sesuo D. G. ir ( - ) teritorinė ligonių kasa. Nukentėjusysis D. N. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo ( - ) 2 500 Eur neturtinės ir 16 200 Eur turtinės žalos atlyginimą bei iš R. K. 27 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 73-76). Nukentėjusysis A. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. N., civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo ( - ) 2 500 Eur neturtinės ir 11 500 Eur turtinės žalos atlyginimą bei iš R. K. 27 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 108-111). Nukentėjusioji O. N. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo ( - ) 1 250 Eur neturtinės ir 28 749 Eur turtinės žalos atlyginimą bei iš R. K. 48 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 4, b. l. 2-7). Nukentėjusioji D. G. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo ( - ) 1 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei iš R. K. 28 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 4, b. l. 19-22). Civilinis ieškovas ( - ) teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kalto asmens 28 487,11 Eur žalą dėl R. N. gydymo (t. 4, b. l. 41-42).

10415.

105Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios O. N. civilinį ieškinį tenkino iš dalies: iš civilinio atsakovo ( - ) O. N. priteisė 3 123,53 Eur turtinės žalos (netekto išlaikymo) atlyginimo, 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir netektą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 eurus nuo 2020 m. vasario 20 d. iki nukentėjusiosios gyvos galvos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o iš R. K. O. N. priteisė 12 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą O. N. civilinio ieškinio dalį atmetė. Nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys taip pat buvo tenkintas tik iš dalies. Jai iš civilinio atsakovo ( - ) priteista 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš R. K. 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita D. G. civilinio ieškinio dalis atmesta. Iš dalies tenkinti ir nukentėjusiojo D. N. bei A. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. N., pareikšti civiliniai ieškiniai. D. N. iš civilinio atsakovo ( - ) priteista 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš R. K. – 4 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmetant. A. N. iš civilinio atsakovo ( - ) priteista 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš R. K. – 4 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmetant. ( - ) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

10616.

107Kadangi apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo nuspręsta ( - ) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, nėra skundžiama, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako. Kaip jau minėta, nukentėjusiųjų bei nuteistojo apeliaciniais skundais nesutinkama su nukentėjusiosios O. N., nukentėjusiosios D. G., nukentėjusiojo D. N. ir nukentėjusiojo A. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. N., pareikštų civilinių ieškinių išsprendimu. Ginčijamas ne tik nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis, bet ir apylinkės teismo sprendimas atmesti nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. civilinius ieškinius dalyje dėl turtinės žalos (netekto išlaikymo) atlyginimo bei sprendimas O. N. iš civilinio atsakovo ( - ) už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. (R. N. mirties data) iki 2020 m. vasario 19 d. (nuosprendžio priėmimo dienos) priteisti 3 123,53 Eur turtinės žalos (netekto išlaikymo), o nuo 2020 m. vasario 20 d. netektą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur iki nukentėjusiosios gyvos galvos, netekto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

10817.

109Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius, be kita ko, prašo pilnai tenkinti D. N. ir A. N. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip matyti iš pateiktų civilinių ieškinių, mirusiojo R. N. vaikai prašė teismo priteisti iš civilinio atsakovo ( - ) negautas pajamas – netektą išlaikymą, mokant kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį iki A. N. pilnametystės bei iki D. N. sueis 24 metai, t. y. viso 16 200 Eur turtinę žalą (negautų pajamų) nukentėjusiojo D. N. naudai bei 11 500 Eur turtinę žalą (negautų pajamų) nukentėjusiojo A. N. naudai. Civiliniuose ieškiniuose nurodyta, kad R. N. kas mėnesį teikė sūnums po 200 Eur išlaikymą, kurio, žuvus tėvui, vaikai neteko. D. N. yra pilnametis, studijuoja ( - ) koledže, kurį baigęs ketina studijuoti universitete iki 24 metų, todėl netekto išlaikymo suma laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. sudaro 16 200 Eur (t. 1, b. l. 73-76). A. N. yra nepilnametis, jam netekto išlaikymo suma laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. (jo pilnametystės) sudaro 11 500 Eur (t. 1, b. l. 108-111).

11018.

111Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies (kaip ir pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies) nuostatą, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apima asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymėtina, jog negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos.

11219.

113Įvertinęs aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirusio R. N. vaikai D. N. ir A. N. (kaip ir motina O. N., kuri civiliniu ieškiniu taip pat prašė jai priteisti netektą išlaikymą) turėtų teisę į patirtos žalos atlyginimą (netekto išlaikymo kompensaciją) netekus maitintojo. Tačiau teismas taip pat pagrįstai nurodė ir tai, kad sprendžiant, ar mirusiojo vaikai (ir motina O. N.) įgijo tokią teisę bei kokia konkreti pinigų suma priklauso kiekvienam iš jų, būtina nustatyti, ar mirusysis teikė šiems asmenims išlaikymą ir kokio dydžio (CK 6.284 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės advokato skunde, apylinkės teismas, nustatydamas šias faktines aplinkybes įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismas vertino tiek į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tiek nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ir tinkamai įvertinęs šių duomenų visumą, taip pat tinkamai taikęs nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui aktualias materialinės teisės normas, padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog tenkinti D. N. ir A. N. civilinių ieškinių dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nėra teisinio pagrindo.

11420.

115Apylinkės teismas nustatė, kad mirusiojo R. N. ir jo sūnų motinos V. N. santuoka buvo nutraukta 2010 m. vasario 12 d., tuo metu abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, o R. N. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. N. ir A. N. po 57,92 Eur (200,00 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės (t. 4, b. l. 118-121). Taip pat teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. R. N. sesuo D. G. jo vardu kiekvieną mėnesį pervesdavo antstolei A. K. po 115,85 Eur už vaikų (Deivydo ir A. N.) išlaikymą, t. y. po 57,92 Eur kiekvienam vaikui (t. 4, b. l. 149-167). Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. D. G. brolio vardu kas mėnesį minėtai antstolei pervesdavo po 60 Eur už sūnaus A. N. išlaikymą (t. 4, b. l. 145-148), o duomenų, kad D. N. tapus pilnamečiu R. N. teikė jam išlaikymą, byloje nėra. Šių objektyvių rašytinių duomenų pagrindu apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. N. savo nepilnamečiam sūnui A. N. teikė 60 Eur dydžio išlaikymą, tuo tarpu, sūnui D. N. tapus pilnamečiu išlaikymo teikimą nutraukė.

11621.

117Nukentėjusiojo A. N. atstovė pagal įstatymą V. N. tvirtino, jog R. N. paskutinius tris metus iki savo mirties teikė vaikams didesnį išlaikymą, negu buvo nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir advokato Vytauto Kucevičiaus apeliaciniame skunde. Vis tik, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neįžvelgia pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, kad į bylą civiliniai ieškovai, kuriems tenka pareiga įrodyti pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą, nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių teiginius, jog R. N. savo vaikams teikė didesnį išlaikymą, nei buvo nustatyta 2010 m. vasario 12 d. teismo sprendimu - kas mėnesį papildomai po 140 Eur. Nors iš nukentėjusiųjų D. N., D. G. bei liudytojų V. N. ir G. G. parodymų matyti, kad R. N., vaikams atvykus pas jį į Lietuvą, duodavo jiems grynųjų pinigų, nupirkdavo jiems reikalingų daiktų, apmokėdavo jų pramogas, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks nenuolatinio pobūdžio, o vienkartinių piniginių sumų skyrimas vaikų poreikiams tenkinti jokiu būdu negali būti prilyginamas nuolatinio ir sistemingo išlaikymo teikimui.

11822.

119Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytą versiją, kad R. N. vaikams teikė didesnį išlaikymą, nei buvo nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu, neapsiribojo vien konstatavimu fakto, jog civiliniai ieškovai ir nukentėjusieji nepateikė jokių šiuos teiginius objektyviai pagrindžiančių įrodymų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, analizuodamas objektyvius rašytinius įrodymus apie iki mirties R. N. gautas mėnesines pajamas, taip pat vertino jo finansines galimybes teikti savo vaikams ne tik teismo sprendimu priteistą, bet ir papildomą 140 Eur išlaikymą. Išanalizavęs paskutinės R. N. darbovietės pažymas apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, teismas nustatė, kad 2018 m. vidutinis mėnesinis R. N. darbo užmokestis būtų 426,99 Eur. Įvertinusi apskaičiuotą R. N. vidutinio darbo užmokesčio dydį, teisėjų kolegija negali nesutikti su apylinkės teismu, jog teikti savo sūnums civiliniuose ieškiniuose nurodytą 200 Eur išlaikymą per mėnesį kiekvienam iš jų R. N. iš esmės net ir nebūtų galėjęs, kadangi jis teikė finansinę paramą motinai O. N. bei turėjo patenkinti ir savo būtiniausius poreikius. Šiame kontekste, teisėjų kolegija pritaria ir skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje padarytai išvadai, jog vien nukentėjusiųjų D. G., O. N. bei liudytojų G. G., A. P. parodymai, kad R. N. užsiėmė papildoma veikla – gamino baldus, už ką gaudavo papildomas pajamas grynaisiais pinigais, nesant jokių tai patvirtinančių oficialių duomenų, nesudaro pagrindo spręsti apie ženkliai didesnes mirusiojo gautas faktines mėnesines pajamas.

12023.

121D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus apeliaciniame skunde, ginčijant teismo sprendimą atmesti mirusiojo sūnų civilinius ieškinius dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai akcentuojama ir tai, kad pagal CK 1921 straipsnio 1 dalį tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti nukentėjusiesiems D. N. ir A. N. turtinės žalos, grindžiamos negautomis pajamomis (netektu išlaikymu), paminėtai teisės normai neprieštarauja, kadangi, kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog socialinio draudimo išmokos (tame tarpe ir našlaičių pensijos), mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o po R. N. mirties Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba jo abiem vaikams nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. paskyrė po 115,85 Eur našlaičių pensijas, kurios kiekvienais metais bus perskaičiuojamos pritaikius indeksą (t. 3, b. l. 145-146). Į bylą pateiktos pažymos apie D. N. ir A. N. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas patvirtina, kad 2018 m., 2019 m. kiekvieną mėnesį bei 2020 m. sausio mėn. R. N. vaikams buvo išmokėta ne mažiau kaip po 115,85 Eur. Kadangi abu vaikai (tarp jų ir aukštojoje mokykloje besimokantis D. N.) nuo mirusiojo mirties kas mėnesį gauna (ir gaus iki pilnametystės arba ir sulaukus pilnametystės, jei mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ar iki 24 metų, jei studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą) našlaičių pensiją, kuri yra didesnė nei jie gavo bei galėjo gauti kas mėnesį iš tėvo, sutinkamai su CK 6.290 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti D. N. ir A. N. papildomas pinigų sumas, kaip kompensaciją dėl netekto išlaikymo, iš civilinio atsakovo ( - ).

12224.

123Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta šios nutarties 18-23 punktuose, konstatuojama, kad apylinkės teismo sprendimas atmesti nukentėjusiųjų A. N. ir D. N. civilinius ieškinius dalyje dėl turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo iš civilinio atsakovo ( - ) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

12425.

125Struktūruotai analizuodama apeliaciniuose skunduose suformuotų reikalavimų pagrįstumą, toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl nukentėjusiosios O. N. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo. Kaip jau minėta, mirusiojo R. N. motina O. N. civiliniu ieškiniu, be kita ko, prašė jos naudai priteisti iš civilinio atsakovo ( - ) 28 749 Eur turtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje ji nurodė, kad mirus sūnui neteko jai išlaikymą teikusio asmens, kurio teikiamas išlaikymas, įvertinus pinigine išraiška, sudarytų 175 Eur per mėnesį. Pagal Statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis jos, kaip ( - ) apskrities gyventojos, tikėtina gyvenimo trukmė apytiksliai sudaro (gali tęstis) 13,69 metus, todėl netekta turtinė žala mirus išlaikymą teikusiam sūnui sudaro 28 749 Eur. Grįsdama šį ieškinio reikalavimą, O. N. taip pat nurodė, kad sūnus išlaikymą jai teikė tiek gerindamas jos gyvenamojo būsto būklę, pirkdamas vaistus, maisto produktus, tiek teikdamas finansinę paramą grynaisiais pinigais – kas mėnesį duodavo jai nuo 150 Eur iki 200 Eur.

12626.

127Atsižvelgęs į O. N. amžių (R. N. mirties metu jai buvo 67 metai), jos sveikatos būklę (nukentėjusioji turėjo neįgalumą, daug metų sirgo lėtiniu gastritu, jai kartojasi juosmens skausmai, nuo 2010 m. diagnozuota daugiamazgė striuma su sutrikusia funkcija, nuo 2013 m. randama arterinė hipertenzija, kartojasi prieširdžių virpėjimas), gaunamas pajamas (jai buvo mokama 233,23 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija), pajamas, reikalingas vaistams įsigyti (teismas nustatė, jog vieni iš O. N. nekompensuojamų vaistų kainuoja net 62 Eur), liudytojų bei nukentėjusiosios D. G. parodymus, kuriais nustatyta, kad R. N. gyveno su savo motina, jai padėdavo buityje, pirko maisto produktus, prigaudydavo žuvies, pririnkdavo grybų (pastarąsias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos), pirko vaistus, darė bute remontą, tvarkydavo gedimus, apylinkės teismas sprendė, jog O. N. buvo išlaikoma savo sūnaus R. N., kas sąlygoja, jog, vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, ji po sūnaus mirties įgijo teisę į žalos atlyginimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8, 9 ir 11 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbo laiko rėžimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo (toliau – Aprašas) 5.1, 5.4, 5.5, 5.7, 5.8 papunkčiais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. A1-629 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2018 metais patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), teismas apskaičiavo mirusiojo pajamų dalį, kurią galėjo gauti jo motina, ir konstatavo, jog O. N. netektas mėnesinis išlaikymas (jai tenkinti sūnaus pajamų dalis per mėnesį) sudarytų 183,50 Eur, kas leidžia spręsti, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti netekto išlaikymo suma – 175 Eur, yra pagrįsta. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad negautos pajamos negali būti kompensuojamos ilgiau, nei yra išlaikytinio gyvenimo trukmė, taip pat įvertinęs nukentėjusiosios O. N. amžių, jos sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismas nusprendė O. N. dėl sūnaus žūties negautas pajamas priteisti ne vienkartine išmoka, kaip to buvo prašoma civiliniu ieškiniu, o nuo R. N. mirties iki nuosprendžio priėmimo dienos - konkrečia pinigų suma, o nuo nuosprendžio priėmimo dienos - periodinėmis išmokomis. Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. N. priteista turtinė žala, tokį reikalavimą iš esmės grįsdamas dviem argumentais – nuteistasis teigia, jog R. N. turtinė padėtis neleido jam teikti savo motinai tokio dydžio išlaikymo, bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatyto turtinės žalos dydžio mėnesinę įmoką – 175 Eur, kaip finansinę paramą, savo motinai turėtų mokėti ir jos dukra, mirusiojo sesuo D. G., kuri savo motinos materialiai nerėmė. Tuo tarpu nukentėjusioji O. N. prašo turtinės žalos atlyginimą priteisti visos žalos vienkartine išmoka.

12827.

129Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusioji O. N. dėl nuteistojo R. K. veiksmų po eismo įvykio mirus jos sūnui R. N. turi teisę į negautas pajamas, yra teisinga ir tinkamai pagrįsta, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos O. N. priteisimo ir šioje dalyje atmetant nukentėjusiosios civilinį ieškinį, nėra pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad D. G. neteikė savo motinai išlaikymo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog mirusysis prisidėjo prie savo motinos išlaikymo, jos poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, jog ji nepatyrė turtinės žalos dėl sūnaus mirties. Aukštesnės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis tokio pobūdžio civiliniuose ginčuose aktualia teismų praktika bei teisės aktais (konkrečiai – Taisyklėmis, Aprašu, Įsakymu), taip pat oficialiais rašytiniais įrodymais apie R. N. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2018 m. birželio bei liepos mėn., teisingai apskaičiavo O. N. priteistiną netekto išlaikymo dydį. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad nuo savo gaunamų pajamų R. N. negalėjo motinai kas mėnesį skirti po 175 Eur, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad R. N. prisidėdavo prie savo draugės A. P. namų ūkio išlaidų, kaip teigiama apeliaciniu skundu. Priešingai, tokį nuteistojo niekuo neparemtą spėjimą paneigia pačios A. P. parodymai, kad R. N. jai buvo tik draugas, su kuriuo ji tik leisdavo laisvalaikį, kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, finansiškai jis jai taip pat nepadėjo. Kaip prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams, atmestinas ir skundo teiginys, kad mirusysis neturėjo pakankamai asmeninių lėšų netgi teikti išlaikymą savo vaikams, ką neva tai patvirtina tas faktas, jog antstolei pinigines lėšas už vaikų išlaikymą pervesdavo jo sesuo D. G., kadangi eismo posėdyje D. G. paaiškino, kad antstolei brolio vardu pinigines lėšas jo sūnų išlaikymui ji pervesdavo ne iš savo asmeninių lėšų, o iš pinigų, kuriuos jai duodavo brolis. Tokius D. G. parodymus patvirtino ir liudytojas G. G..

13028.

131Aukštesnės instancijos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajai O. N. nustatyto turtinės žalos atlyginimo būdo.

13229.

133Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šioje teisės normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog žala atlyginama tiek visos žalos dydžio vienkartine išmoka, tiek periodinėmis išmokomis, gali būti ne tik tuo atveju, kai civilinis ieškinys teikiamas CK 6.283 straipsnio (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) pagrindu, bet ir kai reikalaujama priteisti žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, t. y. civilinis ieškinys teikiamas CK 6.284 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

13430.

135Nors apeliantė yra teisi, kad teisė pasirinkti žalos atlyginimo mokėjimo būdą įprastai priklauso ieškovui, tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovas, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti. Todėl, nagrinėjant asmens ieškinį dėl gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms.

13631.

137Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar O. N. priteisti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis ar vienkartine išmoka, įvertinęs nukentėjusiosios amžių, jos sveikatos būklę, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis (nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki jos gyvos galvos), o ne vienkartine išmoka, labiau atitiks kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, geriau užtikrins visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimą bei užkirs kelią nepagrįstam nukentėjusiosios praturtėjimui. Apygardos teismas nekvestionuoja nukentėjusiosios O. N. apeliacinio skundo argumento, jog civilinio atsakovo - ( - ) – turtinė padėtis leistų nukentėjusiajai išmokėti visą vienkartine išmoka priteisto išlaikymo pinigų sumą, pernelyg neapsunkinant šios bendrovės padėties, tačiau vien ši aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu priteisti negautas pajamas (netektą išlaikymą) vienkartine išmoka, kadangi tokiu atveju būtų paneigtas civilinės atsakomybės kompensacinis tikslas, sukurta prielaida susidaryti tokiai situacijai, kai nukentėjusysis asmuo nepagrįstai praturtėtų kitų asmenų sąskaita. Pažymėtina, jog pati nukentėjusioji O. N. pripažįsta, kad jos sveikata po sūnaus mirties yra dar labiau pablogėjusi. Tai, kad motina yra nuolat gydoma stacionariai, nagrinėjant bylą apygardos teisme, nurodė ir jos dukra D. G.. Be to, O. N. dėl prastos sveikatos būklės netgi neatvyko į apeliacinės instancijos teismo posėdį. Todėl manytina, jog, atsižvelgus į Statistikos departamento nurodomą vidutinę tikėtiną jos, kaip ( - ) apskrities gyventojos, gyvenimo trukmę, kuri apytiksliai sudaro 13,96 metus, ir šiam laikotarpiui apskaičiavus jai turtinės žalos kompensacijos dydį ir jį išmokant vienkartine išmoka, gali susidaryti tokia situacija, kai priteistas žalos atlyginimas viršys tikruosius nuostolius.

13832.

139Taip pat nesutiktina, kad apylinkės teismo parinktas turtinės žalos atlyginimo būdas – periodinių išmokų, o ne vienkartinės išmokos mokėjimas, pažeis nukentėjusiosios interesus. Grįsdama tokį apeliacinio skundo argumentą O. N. nurodo, kad gavusi turtinės žalos atlyginimą vienkartine išmoka, ji galėtų leisti sau kokybiškesnes gydymo ir sveikatinimo paslaugas, vitaminus ir maisto papildus, nei kas mėnesį pervedant jai po 175 E

140ur. Atsakydama į tokį skundo argumentą teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog civilinė atsakomybė turi atlikti kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, t. y. nukentėjęs asmuo, priteisiant jam patirtą žalą, turi būti grąžinamas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs jei nebūtų buvę padaryta žala, o ne geresnę, kaip to pageidauja apeliantė. Skunde absoliučiai nepagrįstai teigiama ir tai, kad nustatant žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis lieka neįvertintas pinigų nuvertėjimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tokiu atveju, priešingai nei nurodo O. N., yra suteikiama apsauga nuo infliacijos, atsižvelgiant į tai, kad šios išmokos yra indeksuojamos (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), taip pat tai, kad žalos atlyginimo mokėjimu šiuo būdu yra tenkinami besitęsiantys ieškovo poreikiai, grindžiami realiuoju laikotarpiu egzistuojančiomis aktualiomis aplinkybėmis, kurios gali būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant periodinėmis išmokomis priteistų negautų pajamų padidinimo ar sumažinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

14133.

142Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nuteistojo bei nukentėjusiųjų apeliaciniais skundais taip pat keliamas klausimas dėl D. N., A. N., O. N. ir D. G. priteistos neturtinės žalos dydžių.

14334.

144BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, jos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nekyla abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirusiojo R. N. sūnus, motina bei sesuo, patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, todėl šiems asmenims buvo padaryta neturtinė žala ir jie turėjo teisę pareikšti civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14535.

146Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-119/2009). Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

14736.

148Nukentėjusysis D. N. ir A. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. N., civiliniais ieškiniais prašė priteisti kiekvienam viso po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (po 2 500 Eur iš draudimo bendrovės ir po 27 500 Eur iš R. K.). Nukentėjusioji O. N. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai iš civilinio atsakovo ( - ) 1 250 Eur, o iš nuteistojo R. K. – 48 7580 Eur neturtinės žalos atlyginimo. D. G. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai iš draudimo bendrovės 1 250 Eur , o iš R. K. – 28 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

14937.

150Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinus neturtinės žalos dydžius, pirmosios instancijos teismas vertino tarp nukentėjusiųjų ir mirusiojo buvusių santykių glaudumą (teismas nurodė, kad nukentėjusiąsias O. N. ir D. G. su R. N. siejo itin artimi, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai; sūnus su tėvu siejo emocinis ryšys; sprendė, kad didžiausią neturtinę žalą patyrė O. N., kadangi ją su sūnumi siejo didesnis biologinis ir emocinis ryšys, nei žuvusiojo sesers ar vaikų), R. N. žūties įtaką tolesniam nukentėjusiųjų gyvenimui, taip pat atsižvelgė į nuteistojo jauną amžių, tai, kad jis darbingas, neturi sveikatos problemų, dirba, tačiau neturi savo vardu registruotino turto. Be to, apylinkės teismas įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (tai, kad Kelių eismo taisykles nuteistasis pažeidė dėl neatsargumo, padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir grubūs, nulemti chuliganiško Kelių eismo taisyklių nesilaikymo) bei R. K. elgesį po nusikaltimo įvykdymo (tai, kad jis iš eismo įvykio vietos nebėgo, buvo šalia nukentėjusiojo, jo atsiprašė, vėliau buvo atvykęs į šermenis, atlygino nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos, atsiprašė jų teismo posėdyje, atsakomybės nevengė, dėl savo veiksmų gailisi). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis žuvusiojo motinai O. N. būtų 18 000 Eur, o sūnums D. N. ir A. N. bei seseriai D. G. – po 10 000 Eur. Kadangi iki nuosprendžio priėmimo nuteistasis buvo atlyginęs nukentėjusiesiems dalį žalos (O. N. – 3 000 Eur, D. N. ir A. N. po 5 000 Eur, D. G. – 2 000 Eur), neturtinės žalos atlyginimas buvo sumažintas atlyginta suma ir iš civilinio atsakovo ( - ) O. N. priteista 2 300 Eur neturtinės žalos, D. G. – 1 200 Eur neturtinės žalos, D. N. ir A. N. – po 750 Eur neturtinės žalos, o iš kaltinamojo R. K. O. N. priteista 12 700 Eur, D. G. – 6 800 Eur D. N. ir A. N. – po 4 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15138.

152Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė aplinkybes, kodėl nukentėjusiesiems D. N., A. N., O. N. ir D. G. priteistinas toks neturtinės žalos dydis, tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog vis tik, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį mirusiojo motinai O. N. ir seseriai D. G., šių aplinkybių jis tinkamai neįvertino. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju žemesnės instancijos teismas, pernelyg sureikšmino duomenis, apibūdinančius nukentėjusiųjų D. G. ir O. N. ryšį su mirusiuoju, ir nepakankamai atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jo elgesį po eismo įvykio, nuteistojo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų, kurie pareiškė civilinius ieškinius, skaičių, tai, kad dėl jo veiksmų buvo padaryta ir turtinė žala, kurios dalį R. K. privalės atlyginti.

15339.

154Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. K., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė Kelių eismo taisykles ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas R. N., kuris dėl patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, viena vertus, įgyja įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus - nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs nukentėjusiesiems būtų įvykio padariniai, kad ir kokios neigiamos pasekmės šiuos padarinius lydėtų, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėję asmenys realiai gautų jiems priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant protingos abiejų šalių (ir nukentėjusiųjų ir kaltininko) interesų pusiausvyros.

15540.

156Teisėjų kolegija nekvestionuoja apylinkės teismo nuosprendyje bei nukentėjusiųjų O. N. ir D. G. apeliaciniuose skunduose nurodomų teiginių, jog mirusįjį ir jo motiną bei seserį siejo glaudus biologinis ir emocinis ryšys. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. N. gyveno su savo sūnumi, šis jai padėjo, ja rūpinosi, teikė išlaikymą. Taip pat nustatyta, kad su mirusiuoju artimus santykius palaikė ir D. G., kadangi ji bendravo su broliu ir tuomet, kai šis dirbo užsienyje, būtent seserimi mirusysis pasitikėjo pervesdamas jai pinigines lėšas tinkamam savo pareigos teikti sūnums išlaikymą įvykdymui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. rūpinosi broliu, kai šis atsidūrė ligoninėje dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų. Ji rūpinosi ir brolio laidotuvėmis, ketvirtynomis, metinėmis, kapavietės sutvarkymu. Taip pat teisėjų kolegija neneigia, kad dėl sūnaus bei brolio mirties patyrus neigiamas emocijas, nukentėjusiosioms galėjo pablogėti ir fizinė sveikata. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad savo neatsargiais veiksmais R. K. nesiekė tokių sunkių ir neatstatomų padarinių – kito asmens mirties – ir su tuo susijusių tolimesnių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, jiems sukeltų nepatogumų, fizinio skausmo ir kita, po eismo įvykio neliko atsiradusioms pasekmėms abejingas - parodė nuoširdų gailėjimąsi, dėjo pastangas sumažinant dėl jo veiksmų atsiradusias neigiamas pasekmes – visų pirma, lankė sužalotą R. N. ligoninėje, domėjosi jo sveikata, atsiprašė, o jam mirus – dalyvavo šermenyse, ieškojo kontakto su mirusiojo artimaisiais, nukentėjusiųjų atsiprašė, be to, jo tėvas S. K. atlygino dalį padarytos žalos dar iki apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Nuteistasis automobilį vairavo blaivus, galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjo, apskritai praeityje už tokio pobūdžio pažeidimas baustas nebuvo.

15741.

158Svarbu paminėti ir tai, kad R. K. neturi jokio nekilnojamojo ar kito vertingo turto, kurį realizavęs galėtų greičiau atlyginti priteistą žalą. Be to, jis išlaiko niekur nedirbančią užsienietę žmoną. Nors nuteistasis ir yra jauno amžiaus, darbingas, t. y. nenustatyta jokių kliūčių, dėl kurių jis ateityje negalėtų dirbti ir iš gaunamo darbo užmokesčio dengti jam priteistus civilinius ieškinius, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, nustatant neturtinės žalos dydį, yra svarbu užtikrinti ir tai, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų ją sumokėti ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėję asmenys realiai gautų jiems priteistą sumą. Abiem šalims (tiek nuteistajam, tiek nukentėjusiesiems) yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Tokia situacija, kai R. K. turėtų itin ilgą laiko tarpą (galbūt net kelis dešimtmečius) mokėti priteistą neturtinę žalą, įvertinus tai, kad jis yra jauno amžiaus ir dar neturi susikūręs stabilaus materialinio pagrindo, negali būti laikoma teisinga. Neadekvačiai didelių sumų priteisimas gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti ar kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.

15942.

160Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą ir vertindama realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, siekdama protingos nukentėjusiųjų ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyros, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja objektyvus pagrindas pakeisti apylinkės teismo nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu (netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai) - iš dalies tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir nukentėjusiajai O. N. ir D. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti, bei atitinkamai, remiantis tais pačiais argumentais ir motyvais, atmesti nukentėjusiųjų O. N., D. G., D. N. ir A. N. apeliacinius skundus dalyje dėl jiems apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo padidinimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog advokato Vytauto Kucevičiaus bei nukentėjusiųjų D. G., O. N. apeliaciniuose skunduose nurodytos bylos, kuriose nukentėjusiesiems buvo priteisti didesni neturtinės žalos dydžiai, yra atrinktos selektyviai, be to, jose nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, civilinius ieškinius pateikusių asmenų skaičius, priteistos turtinės žalos dydis, nuteistuosius charakterizuojantys duomenys ir kitos aplinkybės, kurias teismui privalu įvertinti, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, nėra tapačios šiai baudžiamajai bylai. Todėl skunduose nurodoma teismų praktika šiuo atveju nesivadovaujama, ji negali būti pagrindu padidinti nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismo nustatytus neturtinės žalos dydžius. Be to, D. G. apeliaciniame skunde apskritai remiamasi tik apylinkės ir apygardos teismų priimtais procesiniais sprendimais, tuo tarpu vienodą teismų praktiką baudžiamosiose bylose (taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimais) formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

16143.

162Teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis žuvusiojo motinai O. N., kaip ir mirusiojo sūnums, būtų 10 000 Eur, o mirusiojo seseriai – 6 000 Eur.

16344.

164Nustatyti mažesnį mirusiojo vaikams priteistiną neturtinės žalos dydį, kaip to pageidaujama R. K. apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia. Nors nuteistasis pagrįstai teigia, kad D. N. ir A. N. su tėvu kartu negyveno, R. N. nebuvo jų aplankęs jų gyvenamojoje vietoje ( - ), tačiau tai savaime nepaneigia jų tarpusavio ryšių egzistavimo. Tiek rašytiniai bylos duomenys, tiek liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad, net ir 2011 m. išvykę į ( - ) gyventi su mama, mirusiojo vaikai toliau bendravo su savo tėvu ne tik elektroninio ryšio priemonėmis, bet ir sūnums keletą kartų per metus grįždavus į Lietuvą. Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sūnų ir tėvo ryšys prieš R. N. patenkant į eismo įvykį, dėl ko vėliau jis mirė, nebuvo nutrūkęs, nepaisant to, kad jie gyveno skirtingose valstybėse ir keletą metų po R. N. ir V. N. skyrybų apskritai nebendravo, nes tam prieštaravo vaikų motina. Pastebėtina ir tai, kad teisme apklausti liudytojai taip pat parodė, kad R. N. savo vaikus labai mylėjo, o, akivaizdu, kad ir jie mylėjo tėvą, kadangi grįžę į Lietuvą atostogoms leisdavo kartu su juo laiką pramogaudami ir pan. Be to, vertinant koks neturtinės žalos dydis turėtų būti priteistas mirusiojo vaikams, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, mirus tėvui, A. N. buvo vos 13 metų, D. N. – 18 metų. Toks jaunas, ypač A. N., amžius, leidžia spręsti, kad tėvo netektis tokiomis aplinkybėmis, galėjo turėti ir dar turės įtakos ir jų dvasiniam, intelektiniam ir socialiniam vystymuisi. Jaunesni asmenys įprastai jautriau reaguoja į stresines situacijas, praradimus ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Todėl yra pagrindas teigti, kad ši netektis D. N. ir A. N. turės neigiamos įtakos ir ateityje, ir laikyti, kad jiems atlygintinos neturtinės žalos dydis apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nustatytas teisingai. Taip pat nesutiktina su nuteistuoju, kad A. N. ir D. N. neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas įvertinus tą aplinkybę, kad po tėvo mirties jiems buvo paskirta ir yra mokama našlaičių pensija, kadangi socialinio draudimo išmokos (tame tarpe ir našlaičių pensijos), mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos tik į atlygintinos turtinės žalos dydį. Neabejotina, kad minima pensija valstybė sieka kompensuoti dėl gyvybės atėmimo atsiradusią turtinę žalą – negautas pajamas (netektą maitintojo išlaikymą), o ne dėl tėvo ar motinos mirties atsiradusius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir t. t.

16545.

166Kadangi, kaip jau minėta, iki apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo nuteistasis buvo atlyginęs nukentėjusiesiems dalį žalos (O. N. – 3 000 Eur, D. N. ir A. N. po 5 000 Eur, D. G. – 2 000 Eur), neturtinės žalos atlyginimas mažintinas šia suma ir laikytina, kad nukentėjusiesiems priteistina neturtinė žala sudaro šias pinigų sumas – O. N. - 7 000 Eur, D. N. ir A. N. po 5 000 Eur ir D. G. - 4 000 Eur. Atsižvelgiant į tokį apygardos teismo sprendimą, taip pat tai, kad neturtinę žalą, visų pirma, privaloma priteisti iš draudimo bendrovės, ir tik likusią nepadengtą žalos dalį iš nuteistojo, yra reikalinga iš naujo nustatyti kokios neturtinę žalą kompensuojančios pinigų sumos turi būti priteistos iš ( - ) ir kokios iš nuteistojo R. K.. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 7 dalis nustatyta, kad tais atvejais, kai yra keli nukentėję tretieji asmenys ir žalai atlyginti neužtenka draudimo sumos, atsakingas draudikas ar Biuras moka išmokas proporcingai kiekvieno nukentėjusio, trečiojo asmens patirtai žalai. Aukštesnės instancijos teismo sprendimu nukentėjusiesiems nustatyta priteistina neturtinė žala sudaro viso 21 000 Eur. O. N. priteistina 7 000 Eur, todėl jai tenkanti neturtinės žalos dalis sudaro 33 procentus visoje sumoje, D. N. ir A. N. priteistina po 5 000 Eur, todėl jiems priteistina suma sudaro po 24 procentus visoje sumoje, D. G. priteistina 4 000 Eur, todėl jai priteistina suma sudaro 19 procentų visoje sumoje.

16746.

168Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, bei tai, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 Eur dėl neturtinės žalos, įvertinus nukentėjusiesiems proporcingai jų daliai priteistiną neturtinę žalą, iš civilinio atsakovo ( - ) civilinei ieškovei O. N. priteistina 1 650 Eur neturtinės žalos, D. N. ir A. N. – po 1 200 Eur neturtinės žalos, o D. G. – 950 Eur neturtinės žalos, iš R. K. O. N. priteistina 5 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo, D. N. ir A. N. – po 3 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, D. G. – 3 050 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

169Dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

17047.

171R. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistasis nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

17248.

173BK 40 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu ar be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas, norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra būtinas. BK 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

17449.

175Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti prašymą atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo S. K. atsakomybėn, motyvavo tuo, jog nėra prielaidų pagrįstam manymui, kad nuteistasis pats asmeniškai sieks atlyginti neatlygintos žalos dalį nukentėjusiesiems. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė įvertinęs tai, kad: 1) R. K. atlyginimas, jo teigimu, yra 1 203 Eur bruto, kitų pajamų jis negauna, turto neturi, be to, jis turi išlaikyti nedirbančią žmoną; 2) iki nuosprendžio priėmimo neturtinė žala (jos dalis) nukentėjusiesiems buvo atlyginta ne paties apelianto, o jo tėvo lėšomis, nors nuo 2019 m. birželio 20 d. jis pats gavo pastovų darbo užmokestį; 3) pats nuteistasis su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo dydžio ir būdo ateityje nesitarė; 4) nors R. K. nurodė, kad nori nukentėjusiesiems atlyginti žalą ir tai padaryti prašys tėvo pagalbos, tačiau, kaip matyti iš S. K. paaiškinimų, jis yra linkęs žalą visų pirma atlyginti draudimo bendrovei (remiantis draudimo sutarties sąlygomis dėl sūnaus nusikalstamų veiksmų turi pareigą atlyginti draudimo įmonei iki 50 procentų draudimo išmokėtų išmokų, jam gresia sumokėti pusę sumos ( - ) teritorinei ligonių kasai bei kitų draudimo įmonei priteistų sumų), taip pat jis privalo padėti sūnui ir jo nedirbančiai užsienietei žmonai, be to, jis turi dar vieną sūnų, kuris mokosi, jam taip pat turi padėti finansiškai, todėl jam bus sunku padėti sūnui atlyginti žalą.

17650.

177Įvertinusi bylos medžiagą bei nuteistojo apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius ir pagrįstus motyvus, kodėl neįžvelgia pagrindo atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendyje išdėstytų argumentų ir motyvų nepaneigia ir nėra pakankami pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas.

17851.

179BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos trys sąlygos dėl žalos atlyginimo: 1) bent iš dalies ją atlygino: 2) pašalino padarytą žalą; 3) įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos nuteistojo R. K. tėvo S. K. lėšomis nukentėjusiesiems buvo atlyginta dalis jų patirtos neturtinės žalos – viso nukentėjusiesiems buvo pervesta 15 000 Eur. Ši atlygintos žalos suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra žymi, o ne simbolinė, todėl galima konstatuoti, kad dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo R. K. kaltais veiksmais padaryta žala buvo iš dalies atlyginta. Taip pat sutiktina, jog BK 40 straipsnio nuostatų taikymui aplinkybė kieno lėšomis nusikaltimu padaryta žala buvo atlyginta – paties kaltininko ar kitų asmenų – teisinės reikšmės neturi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte taip pat numatyta dar viena atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padaryta žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veiksmų. Taigi įstatymų leidėjo nustatyta, kad norint taikyti BK 40 straipsnio nuostatas vien fakto, jog asmuo iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą, konstatavimo neužtenka - jei asmuo tik iš dalies atlygina ar pašalina žalą (ar tik įsipareigoja ją pašalinti), privalu nustatyti ir tai, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje žala bus atlyginta visiškai. O šiuo atveju, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, jo poziciją, realias paties pastangas atlyginti nukentėjusiesiems žalą bei S. K. pirmosios instancijos teismui pateiktus paaiškinimus, tokios išvados daryti negalima.

18052.

181Nors nuteistasis dirba, tačiau jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis, kaip jis pats parodė, nesiekia 1 000 Eur neto. Iš gaunamų piniginių lėšų apeliantas turi išsilaikyti ne tik pats, bet ir išlaikyti žmoną. Taip pat nenustatyta, kad jis turėtų kokio nors realizuotino turto. Taigi, akivaizdu, jog jo galimybės sistemingai nukentėjusiesiems pervedinėti žymias pinigų sumas ir taip reikšmingai dengti jiems priteistus civilinius ieškinius, yra labai ribotos. Be to, nuteistojo elgesys iki nuosprendžio priėmimo, o būtent tai, kad jis nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. vasario 20 d. dirbo, tačiau nei kiek savo gaunamų piniginių lėšų padarytos žalos atlyginimui neskyrė, žalą dengė jo tėvas, leidžia spręsti, jog jis yra linkęs pirmiau tenkinti savo, o ne nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų interesus. Pažymėtina, jog ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, R. K. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai tikėtis, kad jis imsis visų įmanomų priemonių kuo greičiau pašalinti visą nukentėjusiesiems padarytą žalą, o tik išdėstė prašymus, susijusius su jo teisinės padėties švelninimu. Įvertinusi tai, ką S. K. nurodė apklausiamas pirmosios instancijos teisme (žiūrėti 49 punktą), teisėjų kolegija sprendžia, kad taip pat negalima pagrįstai tikėtis, jog nukentėjusiesiems žalą visiškai atlygins nuteistojo tėvas. Taigi, R. K. apeliacinis skundas dalyje dėl BK 40 straipsnio taikymo netenkinamas ir toliau pasisakoma dėl alternatyvių jo skunde nurodytų prašymų švelninti jam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtą bausmę ir sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą.

182Dėl bausmės

18353.

184Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

18554.

186BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas R. K. už šio nusikaltimo padarymą skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo 1 metams ir 6 mėnesiams.

18755.

188Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis bei nustatytas jos vykdymo atidėjimo terminas, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. K. bausmę paskyrė teisingai. Šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia.

18956.

190Nagrinėjamu atveju R. K. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, dėl kurio kilo itin sunkūs negrįžtami padariniai – vienas žmogus mirė. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. R. K. neteistas, administracine tvarka taip pat nebaustas, kas nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Duomenų apie naujų administracinių nusižengimų ar (ir) nusikaltimų padarymą po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo byloje taip pat nėra. Palankiai nuteistąjį apibūdina ir tai, kad jis neįrašytas į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu studijavo ( - ) universiteto ( - ) pirmos pakopos ( - ) studijų programos IV kurse bei dirbo UAB „( - )“ mechaniku, buvusios darbovietės yra charakterizuojamas kaip tvarkingas, draugiškas, atsakingai atliekantis pavestas užduotis, padedantis kolegoms, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Taip pat nustatyta, jog nuteistasis yra vedęs. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat jauną nuteistojo amžių ir tai, kad nusikalstama veika iš esmės buvo padaryta dėl vairavimo ir gyvenimiškos patirties stokos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog R. K. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas dvigubai mažesnis nei sankcijos vidurkis (už BK 281 straipsnio 5 dalies skirtinos bausmės vidurkis yra 4 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl ko apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, teisėjų kolegija nenustatė, jų nenurodė ir pats apeliantas.

19157.

192Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde R. K. nurodė tik tai, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, turėjo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu, kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tokiam apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegija pritarti negali.

19358.

194BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.

19559.

196Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 3) jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių; 4) jei su tokiu įrodymų tyrimu sutinka ir kitos proceso šalys – prokuroras ir gynėjas.

19760.

198Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, šioje byloje po kaltinamojo apklausos, konstatavęs tai, jog R. K. yra kaltinamas padaręs neatsargų nusikaltimą, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, nusikaltimo padarymo aplinkybės abejonių nekelia, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutinka, kad įrodymai įprasto proceso tvarka nebūtų tiriami, byloje yra iškilęs ginčas tik dėl civilinių ieškinių dydžio, teismas priėmė protokolinę nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir apklausti civilinius ieškovus tik dėl jų pareikštų civilinių ieškinių, nesiaiškinant R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (t. 4, b. l. 84). Nepaisant to, vėlesnėje proceso stadijoje – po to, kai teismas pranešė apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą (nuosprendis turėjo būti skelbiamas 2019 m. gruodžio 17 d.) buvo priimta nutartis atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, į teismo posėdį kviečiant ne tik kaltinamąjį, jo gynėją bei civilinius ieškovus ir jų atstovas, bet ir liudytojus (t. 5, b. l. 122-124). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad toliau tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji (taip pat ir civiliniai ieškovai) buvo apklausiami ne tik apie aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias pareikštų civilinių ieškinių pagrindą ir dydį, bet ir aplinkybes, susijusias su R. K. sukeltu eismo įvykiu, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. aplinkybes, susijusias su nagrinėjamos nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, nors po kaltinamojo apklausos įrodymų tyrimas pagal numatytą proceso teisme tvarką ir buvo nutrauktas, tačiau vėliau jis buvo atnaujintas, kelių teismo posėdžių metu apklausiant liudytojus ir nukentėjusiuosius, tiriant jų teikiamus duomenis, kas iš esmės paneigia sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso esmę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuspręsti, ar veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, tokio sprendimo pagrįstumas negali būti aukštesnės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme susiklosčiusi teisinė situacija neatitiko BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo BK 641 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima taikyti R. K. atžvilgiu šio straipsnio nuostatas ir tuo pagrindu trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmę. Taigi, netaikęs R. K. atžvilgiu BK 641 straipsnio nuostatų, apylinkės teismas teisės taikymo klaidos nepadarė.

19961.

200Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia jokio teisinio pagrindo sutrumpinti R. K. skundžiamu nuosprendžiu nustatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Kompetencija, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, motyvuotai apsispręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino, kuris nagrinėjamu atveju neturi viršyti trejų metų, paliekama teismui. Laiką, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, teismas paprastai parenka atsižvelgdamas į galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį, taip pat nuteistajam skiriamus įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

20162.

202Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. K. 2 metų laisvės atėmimo bausmę, nusprendė atidėti jos vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigodamas nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nors apylinkės teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, iš esmės nemotyvavo, kodėl atideda R. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą būtent tokiam terminui, tačiau to tiesiogiai daryti neįpareigoja ir įstatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo priteista atlyginti neturtinė žala, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė R. K. įpareigojimą tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi iš R. K. priteista nusikaltimu padaryta neturtinė žala viso sudaro 16 000 Eur, laikytina, kad ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminas, per kurį nuteistasis privalės tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nėra per ilgas, kadangi akivaizdu, jog per trumpesnį laikotarpį, nuteistajam ar asmenims, kurie yra suinteresuoti padėti jam atlyginti teismo priteistą žalą, nerealizuojant nekilnojamojo ar kito didelės vertės turto, atlyginti tokių nukentėjusiesiems priteistų piniginių sumų nebus įmanoma. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra netgi mažesnis negu galimas nustatyti vidurkis, taip pat jis trumpesnis ir už jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad R. K. nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra neadekvatus ir neproporcingas tiek jam paskirtos bausmės trukmės, tiek paskirto įpareigojimo atžvilgiu.

203Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – termino sutrumpinimo

20463.

205R. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo sutrumpinti jas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 1 metų ir 6 mėnesių aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu taip pat nėra objektyvaus pagrindo.

20664.

207Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skiriamos tais atvejais, kai asmuo naudodamasis specialia teise, padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu) teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

20865.

209Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą paskirti nuteistajam uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones – jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. lenkdamas transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudomas priešpriešais atvažiuojantis automobilis, jog baigdamas lenkti automobilį galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, norėdamas grįžti į savo eismo juostą, atsitrenkė į lenkiamą automobilį, kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekmės itin skaudžios – po daugiau nei mėnesio gydymo mirė žmogus. Taip pat apylinkės teismas nurodė, jog R. K. teisę vairuoti transporto priemones turi penkerius metus, per šį laikotarpį Kelių eismo taisyklių nebuvo pažeidęs, tačiau šis jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su visuomenės saugumu, kilę padariniai sunkūs ir nepataisomi. Šių aplinkybių visumos pagrindu, taip pat įvertinęs ir tai, kad R. K. automobilį vairavo blaivus, nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, įvykio vietoje stengėsi padėti nukentėjusiajam, aplankė nukentėjusįjį ligoninėje, jo atsiprašė, po eismo įvykio praėjus daugiu nei pusantrų metų, per kuriuos Kelių eismo taisyklių pažeidimų jis nepadarė, leistino greičio viršijimas nenustatytas, apylinkės teismas sprendė, kad R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

21066.

211Iš tokių skundžiamame nuosprendyje nurodytų argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą R. K. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones motyvavo ne šioje byloje jam inkriminuotų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų, lėmusių BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytų padarinių atsiradimą, šiurkštumu ar duomenimis, kurie charakterizuotų apeliantą kaip sistemingą Kelių eismo taisyklių pažeidėją. Iš esmės tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į tai, kad dėl R. K. padarytų Kelių eismo taisyklių kilo nepataisomi padariniai - žuvo žmogus. Nors apylinkės teismas ir nekonstatavo šiurkštaus eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio šioje byloje ar to, kad R. K. apskritai yra nedrausmingas vairuotojas, linkęs nesilaikyti saugaus eismo taisyklių, teisėjų kolegija sprendimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje vis tik laiko teisingu sprendimu. Pažymėtina, jog ir teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai kasacinės instancijos teismas pripažįsta, jog uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones buvo skirtas pagrįstai, net ir nenustačius sistemingo Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo ar to, kad BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas buvo padarytas šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisykles ar kaltininkui esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

21267.

213Teisėjų kolegijos nuomone, proporcingu ir teisingu laikytinas ir nustatytas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminas. Nors nuteistasis administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, jam inkriminuoti kelių eismo taisyklių pažeidimai padaryti dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vairuodamas transporto priemonę, jis viršijo leistiną greitį, tačiau vis tik atkreiptinas dėmesys, kad R. K. priėmė sprendimą lenkti R. N. vairuojamą transporto priemonę ne tik neatsižvelgęs į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, bet ir neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą - tiek paties nuteistojo, tiek liudytojo R. Š. parodymais nustatyta, kad kelio danga buvo slidi dėl stipriai lyjančio lietaus, R. Š. taip pat parodė, kad lenkimo manevrą R. K. pradėjo atlikti prieš kelio lanką, kas rodo didelį jo nerūpestingumą. Pažymėtina ir tai, kad nuo savo kelionės pradžios maršrutu ( - ) iki įvykio momento vairuotojas jau buvo įveikęs apie 8-10 kilometrų atstumą, taigi, galėjo įvertinti nepalankias važiavimo sąlygas, kurios reikalavo ypatingo jo atsargumo, siekiant išvengti eismo įvykio kilimo. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, termino nustatymas trumpesniam nei 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Taip pat pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui suteiks R. K. galimybę įvertinti specialios teisės turėjimo naudą ir motyvuos jį ateityje vairuoti padidinto pavojaus šaltinį daug atsakingiau. Dėl to keisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

21468.

215Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones jam būna reikalinga atliekant darbines funkcijas. Iš į bylą pateiktos darbo sutarties (t. 4, b. l. 173) matyti, kad R. K. UAB „( - )“ dirba šaltkalviu-remontininku. Tai, kad jo užimamos pareigos šioje bendrovėje būtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, byloje duomenų nėra. To nenurodo ir pats nuteistasis. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas dėl kažkokių aplinkybių galėtų įtakoti jo gaunamo atlyginimo dydį ir atitinkamai jo galimybę greičiau atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti ar/bei dėl šeimyninių priežasčių, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti.

216Dėl procesų išlaidų priteisimo

21769.

218Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius taip pat prašo priteisti iš R. K. V. N. naudai 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kartu su apeliaciniu skundu jis pateikė 2020 m. kovo 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija AVK Nr. 022/2020 300, išrašytą 300 Eur sumai už teisinės paslaugas baudžiamojoje byloje Nr. 1-289-70/2020 (už apeliacinio skundo suruošimą) bei mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog 2020 m. kovo 9 d. į Vytauto Kucevičiaus banko sąskaitą V. N. pervedė 300 Eur (t. 6, b. l. 1-72).

21970.

220Taip pat Kauno apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo gauta galutinė patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33) PT-3483. Pažymoje nurodoma, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. G. ir O. N., sudaro 343,24 Eur (t. 7, b. l. 5).

22171.

222Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015).

22372.

224Kadangi šiuo atveju D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus bei D. G. ir O. N. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. K. V. N. bei valstybės naudai nepriteistinos.

225Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

226nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus, nukentėjusiosios O. N., nukentėjusiosios D. G. apeliacinius skundus atmesti.

227Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį:

228Iš civilinio atsakovo ( - ) nukentėjusiajai O. N. priteistą 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1 650 Eur (tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų).

229Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai O. N. priteistą 12 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 5 350 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų).

230Iš civilinio atsakovo ( - ) nukentėjusiajai D. G. priteistą 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt eurų).

231Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai D. G. priteistą 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3 050 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt eurų).

232Iš civilinio atsakovo ( - ) nukentėjusiajam D. N. priteistą 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1 200 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų).

233Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajam D. N. priteistą 4 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3 800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų).

234Iš civilinio atsakovo ( - ) nukentėjusiajam A. N. priteistą 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1 200 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų).

235Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajam A. N. priteistą 4 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3 800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų).

236Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

237Nepriteisti iš R. K. valstybės naudai 343,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. (12.33)PT-3483.

238Nepriteisti iš R. K. V. N. išlaidų - 300 Eur - už teiktą advokato Vytauto Kucevičiaus teisinę pagalbą.

239Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo... 4. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio... 5. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirta... 6. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta... 7. Nukentėjusiosios O. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:... 8. iš civilinio atsakovo ( - ) O. N. priteista 3 123,53 eurų turtinės žalos... 9. Iš R. K. O. N. priteista 12 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.... 10. Kita O. N. civilinio ieškinio dalis atmesta.... 11. Nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:... 12. iš civilinio atsakovo ( - ) D. G. priteista 1 200 eurų neturtinės žalos... 13. Iš R. K. D. G. priteista 6 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo.... 14. Kita D. G. civilinio ieškinio dalis atmesta.... 15. Nukentėjusiojo D. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:... 16. iš civilinio atsakovo ( - ) D. N. priteista 750 eurų neturtinės žalos... 17. Iš R. K. D. N. priteista 4 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo.... 18. Kita D. N. civilinio ieškinio dalis atmesta.... 19. Nukentėjusiojo A. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. N., civilinis... 20. iš civilinio atsakovo ( - ) A. N. priteista 750 eurų neturtinės žalos... 21. Iš R. K. A. N. priteista 4 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo.... 22. Kita nukentėjusiojo A. N. civilinio ieškinio dalis atmesta.... 23. Civilinio ieškovo ( - ) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 24. Iš R. K. A. N. įstatyminei atstovei V. N. priteista 900 eurų išlaidų... 25. Iš R. K. valstybei priteista 943,05 eurų antrinės teisinės pagalbos... 26. Teisėjų kolegija... 27. 1.... 28. R. K. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę,... 29. 2.... 30. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės... 31. 2.1.... 32. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas O. N. reikalavimą... 33. 2.2.... 34. Be to, priteisdamas didesnę neturtinę žalą žuvusiojo motinai ir seseriai,... 35. 3.... 36. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės... 37. 3.1.... 38. Skunde nuteistasis visų pirma teigia, jog pirmosios instancijos teismas,... 39. 3.1.1.... 40. Grįsdamas tokį teiginį, apeliantas nurodo, jog jo prašymu tėvas S. K. už... 41. 3.1.2.... 42. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju nėra reikšminga ir svarbu kas konkrečiai... 43. 3.2.... 44. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas taip pat neteisingai išsprendė... 45. 3.2.1.... 46. Nesutikdamas su O. N. priteistos neturtinės žalos dydžiu, R. K. nurodo, kad... 47. 3.2.2.... 48. Be to, apeliantas nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimu priteisti O. N.... 49. 3.2.3.... 50. R. K. teigimu, D. G. priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų būti ne... 51. 3.2.4.... 52. Nuteistojo manymu, nukentėjusiesiems D. N. ir A. N. turėjo būti priteista ne... 53. 3.3.... 54. Pasisakydamas dėl prašymo sušvelninti jam bausmę, R. K. nurodo, jog jam... 55. 3.4.... 56. Apeliantas taip pat teigia, jog per ilgas ir per griežtas yra ir jam paskirtos... 57. 4.... 58. Nukentėjusioji O. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės... 59. 4.1.... 60. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti jai... 61. 4.2.... 62. Ginčydama jai priteistos neturtinės žalos dydį, apeliantė nurodo, jog jis... 63. 4.2.1.... 64. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 65. 4.2.2.... 66. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo... 67. 5.... 68. Nukentėjusioji D. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės... 69. 5.1.... 70. Skunde apeliantė pažymi, jog teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai teismas... 71. 5.2.... 72. Anot D. G., jos ypatingai artimą, nuoširdų ir glaudų ryšį su žuvusiuoju... 73. 5.3.... 74. Taigi, anot apeliantės, šioje byloje jai priteistos neturtinės žalos dydis... 75. 6.... 76. Atsiliepime į nuteistojo R. K. apeliacinį skundą nukentėjusioji O. N.... 77. 6.1.... 78. Nukentėjusiosios nuomone, R. K. veiksmai nesudaro pakankamo pagrindo manyti,... 79. 6.2.... 80. Taip pat atsiliepime nesutinkama su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad... 81. 6.3.... 82. Nukentėjusiosios įsitikinimu, nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl... 83. 7.... 84. Atsiliepime į R. K. apeliacinį skundą nukentėjusioji D. G. prašo... 85. 8.... 86. Atsiliepime į nuteistojo R. K., nukentėjusiųjų O. N., D. G., Deivydo ir A.... 87. 8.1.... 88. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo... 89. 8.2.... 90. Pasisakydama dėl nukentėjusiosios O. N. apeliacinio skundo, civilinio... 91. 9.... 92. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. K. prašė... 93. 10.... 94. Nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo advokato... 95. 11.... 96. Nukentėjusiųjų bei nuteistojo apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos... 97. Dėl civilinių ieškinių... 98. 12.... 99. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 100. 13.... 101. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas visų pirma pažymi, jog... 102. 14.... 103. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė... 104. 15.... 105. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios O. N.... 106. 16.... 107. Kadangi apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo nuspręsta ( - )... 108. 17.... 109. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V.... 110. 18.... 111. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies (kaip ir pagal Transporto priemonių... 112. 19.... 113. Įvertinęs aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, apylinkės... 114. 20.... 115. Apylinkės teismas nustatė, kad mirusiojo R. N. ir jo sūnų motinos V. N.... 116. 21.... 117. Nukentėjusiojo A. N. atstovė pagal įstatymą V. N. tvirtino, jog R. N.... 118. 22.... 119. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas,... 120. 23.... 121. D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo advokato Vytauto... 122. 24.... 123. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta šios nutarties 18-23 punktuose,... 124. 25.... 125. Struktūruotai analizuodama apeliaciniuose skunduose suformuotų reikalavimų... 126. 26.... 127. Atsižvelgęs į O. N. amžių (R. N. mirties metu jai buvo 67 metai), jos... 128. 27.... 129. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusioji... 130. 28.... 131. Aukštesnės instancijos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo keisti... 132. 29.... 133. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, CK 6.288 straipsnio... 134. 30.... 135. Nors apeliantė yra teisi, kad teisė pasirinkti žalos atlyginimo mokėjimo... 136. 31.... 137. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar... 138. 32.... 139. Taip pat nesutiktina, kad apylinkės teismo parinktas turtinės žalos... 140. ur. Atsakydama į tokį skundo argumentą teisėjų kolegija dar kartą... 141. 33.... 142. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nuteistojo bei nukentėjusiųjų... 143. 34.... 144. BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, jos apibrėžimas įtvirtintas... 145. 35.... 146. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 147. 36.... 148. Nukentėjusysis D. N. ir A. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. N.,... 149. 37.... 150. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nustatydamas... 151. 38.... 152. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė aplinkybes, kodėl... 153. 39.... 154. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. K., vairuodamas... 155. 40.... 156. Teisėjų kolegija nekvestionuoja apylinkės teismo nuosprendyje bei... 157. 41.... 158. Svarbu paminėti ir tai, kad R. K. neturi jokio nekilnojamojo ar kito vertingo... 159. 42.... 160. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į anksčiau paminėtų aplinkybių... 161. 43.... 162. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingas ir protingas neturtinės žalos... 163. 44.... 164. Nustatyti mažesnį mirusiojo vaikams priteistiną neturtinės žalos dydį,... 165. 45.... 166. Kadangi, kaip jau minėta, iki apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo... 167. 46.... 168. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, bei tai, kad pagal TPVCAPDĮ 11... 169. Dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ... 170. 47.... 171. R. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 172. 48.... 173. BK 40 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 174. 49.... 175. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 176. 50.... 177. Įvertinusi bylos medžiagą bei nuteistojo apeliacinio skundo ir skundžiamo... 178. 51.... 179. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos trys sąlygos dėl žalos... 180. 52.... 181. Nors nuteistasis dirba, tačiau jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis, kaip... 182. Dėl bausmės... 183. 53.... 184. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 185. 54.... 186. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės... 187. 55.... 188. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo apeliacinio skundo... 189. 56.... 190. Nagrinėjamu atveju R. K. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo... 191. 57.... 192. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde... 193. 58.... 194. BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus... 195. 59.... 196. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų... 197. 60.... 198. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo,... 199. 61.... 200. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia jokio teisinio pagrindo sutrumpinti R.... 201. 62.... 202. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. K. 2 metų laisvės atėmimo... 203. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti... 204. 63.... 205. R. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo sutrumpinti jas paskirtos baudžiamojo... 206. 64.... 207. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos... 208. 65.... 209. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą paskirti... 210. 66.... 211. Iš tokių skundžiamame nuosprendyje nurodytų argumentų matyti, kad... 212. 67.... 213. Teisėjų kolegijos nuomone, proporcingu ir teisingu laikytinas ir nustatytas... 214. 68.... 215. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad teisė... 216. Dėl procesų išlaidų priteisimo... 217. 69.... 218. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V.... 219. 70.... 220. Taip pat Kauno apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo gauta galutinė... 221. 71.... 222. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 223. 72.... 224. Kadangi šiuo atveju D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo... 225. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 226. nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. įstatyminės atstovės V. N. atstovo advokato... 227. Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Alytaus... 228. Iš civilinio atsakovo ( - ) nukentėjusiajai O. N. priteistą 2 300 Eur... 229. Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai O. N. priteistą 12 700 Eur neturtinės... 230. Iš civilinio atsakovo ( - ) nukentėjusiajai D. G. priteistą 1 200 Eur... 231. Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai D. G. priteistą 6 800 Eur neturtinės... 232. Iš civilinio atsakovo ( - ) nukentėjusiajam D. N. priteistą 750 Eur... 233. Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajam D. N. priteistą 4 250 Eur neturtinės... 234. Iš civilinio atsakovo ( - ) nukentėjusiajam A. N. priteistą 750 Eur... 235. Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajam A. N. priteistą 4 250 Eur neturtinės... 236. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 237. Nepriteisti iš R. K. valstybės naudai 343,24 Eur antrinės teisinės pagalbos... 238. Nepriteisti iš R. K. V. N. išlaidų - 300 Eur - už teiktą advokato Vytauto... 239. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....