Byla 2-1393/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria buvo nustatytas procesinis terminas ieškovo ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-4542-302/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjoms L. L. ir R. V.-J. dėl kriminalinės Lietuvos teismų ir prokuratūros institucijų organizuoto primityvaus ir apgailėtino sukčiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose bei dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl termino ieškinio trūkumams šalinti nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl nutartį priėmusio pirmosios instancijos teismo šališkumo.

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 756 112,56 Lt teisingą atlyginimą prieš ieškovą vykdytą primityvų organizuotą sukčiavimą šantažo ir politinio persekiojimo tikslu. Ieškinyje atsakovais nurodyti ir Vilniaus apygardos teismas, šio teismo teisėjos L. L. ir R. V.-J.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. 10 (dešimties) dienų procesinį terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

7Teismas nustatė, kad ieškovas nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, nes iš ieškovo ieškinio negalima suprasti, kokiais teismų (teisėjų) veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės. Teismas konstatavo, kad ieškovas taip pat nenurodė, kaip jo patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju, nenurodė, kas konkrečiai sudaro jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė turtinę žalą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas turi nurodyti priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, kad ieškovo patirta žala yra kokių tai neteisėtų veiksmų pasekmė, bei nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškė neturtinė žala. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašomos priteisti žalos sumos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ir jų nenurodė ieškinyje.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš esmės kitos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nutartimi pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 21 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109, 117 straipsniai, nes nutartį priėmė Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėja R. J., t. y. patys prieš save (Vilniaus apygardos teismą ir jo teisėjas L. L. ir R. V.-J.). Niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Net ir tuo atveju, kai civilinė byla nagrinėjama kitų to paties teismo teisėjų, o ne teisėjų, kurių priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus pareiškėjas laiko sukėlusiais žalą, civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas vertina savo kolegų darbą, o tai padaryti objektyviai jam trukdo ta aplinkybė, kad tame pačiame teisme dirbantys teisėjai yra pažįstami, nuolat bendrauja. Taigi sprendimo turiniui įtakos gali turėti subjektyvaus pobūdžio nuostatos ir kriterijai. Procesas bus tinkamas, kai bylą išnagrinės teisėtos sudėties nešališkas ir nepriklausomas teismas, todėl nutartis naikintina dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 115, 135 straipsnius ir pažeidė CPK 5, 6, 7, 17 straipsnius ir 115 straipsnio 4 dalį bei Konstitucijos 30 straipsnį, kadangi ieškinys yra tokio pat turinio, kaip jau priimtas nagrinėti ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013, kuris paliktas nenagrinėtas ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį. Nurodytą civilinę bylą buvo prašoma pridėti prie nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio kaip rašytinį įrodymą su visais priedais, kurie taip pat buvo pripažinti tinkamais CPK nustatyta tvarka, todėl nutartyje nepagrįstai reikalaujama antrą kartą tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir taip pažeidžiama ieškovo teisė kreiptis į teismą.
  3. Skundžiamoje nutartyje netinkamai taikoma CPK 114 straipsnio 1 dalis ir pažeidžiama CPK 115 straipsnio 4 dalis, nes įrodymų nepateikimas ar nenurodymas ir kiti neesminiai trūkumai nėra kliūtis ieškinio priėmimo stadijoje atsisakyti priimti ieškinį.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

13Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėjo neteisėtos sudėties, šališkas teismas, nes bylą išnagrinėjo to paties teismo, kurio teisėjų veiksmus ieškovas taip pat skundžia, teisėja, todėl nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, su šiuo ieškovo argumentu nesutinka.

14Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

15Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00,arr?t du 28 Novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky- Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028).

16Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teisėja, priėmusi atskiruoju skundu apskųstą nutartį, turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. yra šališka subjektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir / ar prielaidomis. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovas abejoja teisėjos nešališkumu vien dėl to, kad teisėja bei teismas turės vertinti kolegų, su kuriais ji yra pažįstama ir bendrauja darbo vietoje (ieškinyje atsakovais nurodytos Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. L. ir R. V.-J.), veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo nurodomos abejonės nesuponuoja teisėjos, priėmusios nutartį, šališkumo. Ieškovo nurodyta aplinkybė dėl teisėjos šališkumo tuo aspektu, kad teisėja yra pažįstama su minėtomis teisėjomis ir bendrauja darbo vietoje, vertintina tik kaip apelianto (proceso dalyvio) subjektyvus teisėjos galimo šališkumo suvokimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, daug kartų nagrinėdami ieškovo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013), ne kartą yra išaiškinę, kad konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galbūt padarytą žalą prašoma atlyginti. Ieškovas neabejotinai žino Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti visų šio teismo teisėjų šališkumą.

17Apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte (CPK 338 straipsnis).

18Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepripažįsta pagrįstais ieškovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje neteisėtai reikalaujama antrą kartą tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir taip pažeidžiama ieškovo teisė kreiptis į teismą.

19Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti principai. Konstitucijos 28 straipsnyje reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta CPK, kurio 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ieškinio formai ir turiniui. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t. y. išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus. Ieškovas, negalėdamas pateikti įrodymų, pateikia teismui prašymą juos išreikalauti, nurodydamas negalėjimo pateikti priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.)

20CPK 297 straipsnio 2 dalis nustato, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Kaip matyti iš šios normos turinio, suinteresuotas asmuo, iš naujo kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nėra atleidžiamas nuo pareigos tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, įgyvendinti savo teisę pateikti ieškinį. Taigi ieškovas, iš naujo teismui teikdamas ieškinį, kuris buvo paliktas nenagrinėtu dėl tos priežasties, kad ieškovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti ieškinį, atitinkantį visus ieškinio turiniui ir formai bei jo priedams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135, 111 bei 114 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino paduoto ieškinio formos ir turinio atitikimą CPK 135, 111 bei 114 straipsnių nuostatoms ir, nustatęs trūkumus, skyrė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Be to, ieškovo nurodomos aplinkybės ieškinyje bei atskirajame skunde leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje paduotas ieškinys negali būti tapatus paduotam civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013, nes ieškovas ieškinyje nurodė naujus atsakovus, t. y. Vilniaus apygardos teismą ir šio teismo teisėjas L. L. ir R. V.-J., kurios yra priėmusios procesinius sprendimus vėliau nei buvo paduotas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013. Ieškinyje nurodoma, kad teisėja L. L. 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, o ieškovui 2014 m. balandžio 22 d. padavus ieškinį, teisėja R. V.-J. atsisakė priimti ieškinį bei atsisakė priimti atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nenurodo, kokia turtinė ir / ar neturtinė žala ieškovui buvo padaryta šių teisėjų priimtais procesiniais sprendimais, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis yra grindžiami šių teisėjų neteisėti veiksmai. Be to, ieškinyje yra nurodomi ir teisėjai L. G. bei H. J. bei jų priimti procesiniai sprendimai.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota pozicija, kad subjektinės teisės įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, kito asmens teises arba nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu teise. Asmuo, įgyvendindamas savo teisę ne pagal jos socialinę paskirtį, daro žalą kitiems asmenims. CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Veikdamas priešingai, asmuo piktnaudžiauja procesu, t. y. teisę kreiptis į teismą panaudoja priešingai jos paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pažymėtina, kad ir Europos ?mogaus Teisiø Teismo jurisprudencijoje pabr??iama, kad teis? ? teism? n?ra absoliuti – galimi tam tikri ?ios teis?s apribojimai, nes teis?s kreiptis ? teism? pob?dis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreik? (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. Jungtin? Karalyst?; 1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin v. Pranc?zija).

22Tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.). Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).

23Vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis bei teismų praktiką ir atsižvelgdamas į ieškovo ieškinio turinį, apeliacin?s instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išsakyta pozicija, kad ieškovo ie?kinio faktinis pagrindas n?ra tinkamai suformuluotas, ie?kinys yra paremtas apibendrintais sakiniais apie teismø ir ?vairiø valstyb?s tarnautojø, pareig?nø suk?iavimus, turto prievartavimus ir pan., aiškiai nenurodant konkre?iø teis?jø ir / ar kitų pareigūnų veiksmø, nul?musiø konkre?i? ie?kovo ?al?, taip u?kertant keli? atsakovams tinkamai atsikirsti ? ie?kovo reikalavimus, o teismui vykdyti teisingum?. Ie?kovas nekonkretizavo visø jo pra?omos turtin?s ?alos sumø dyd?io bei nenurod?, kaip konkre?iai pasirei?kia jo patirta neturtin? ?ala, o taip pat nenurod? ir nepateik? konkre?iø ?rodymø, susijusiø su pra?oma priteisti turtin? ?ala.

24Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje netinkamai taikoma CPK 114 straipsnio 1 dalis ir pažeidžiama CPK 115 straipsnio 4 dalis.

25CPK 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Kaip jau minėta, nuo CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ieškovas nėra atleistas, o tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių pats negali pateikti teismui įrodymų, jis privalo ieškinyje nurodyti prašymą dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodydamas priežastis, kodėl negali pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovas privalo ieškinyje nurodyti konkrečius įrodymus, kurie patvirtina jo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pareikštą reikalavimą, ir pateikti šiuos įrodymus, o jei pateikti negali ir prašo juos išreikalauti iš kitų asmenų, – tai turi nurodyti priežastis, dėl kurių jis negali pateikti šių įrodymų.

26Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-508/2014, pasisakyta dėl nepagrįstai nustatyto termino ieškinio trūkumams šalinti pateikus nepatvirtintas nutarties ir įgaliojimo kopijas, bet ne dėl įrodymų nepateikimo apskritai. Nurodyta nutartis negali būti besąlygiškai taikoma nagrinėjamu atveju ir todėl, kad iš jos turinio negalima tiksliai pasakyti, ar jos faktinės aplinkybės sutampa su nagrinėjamu atveju esančiomis aplinkybėmis, t. y. įvertinti tos bylos ieškinio dalyko, pagrindo suformulavimą. Ieškovo nurodomos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10600-910/2014 apskritai neegzistuoja. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, yra tik 2014 m. gegužės 26 d. nutartys, bet nei vienoje iš jų nepasisakyta dėl CPK 114 straipsnio.

27Pažymėtina ir tai, kad ieškovo skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma paminėta ne siekiant paneigti ieškovo pateiktų sprendimo ir nutarčių tinkamumą būti įrodymais, o siekiant papildomai atkreipti ieškovo dėmesį, kad jam nurodžius ieškinyje įrodymus, kuriais yra grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo bei pateikus teismo nurodytus įrodymus, t. y. įrodymus, patvirtinančius patirtos turtinės žalos faktą ir dydį; kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ieškovas turi pateikti tuos įrodymus, atsižvelgdamas į CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

28Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, iškraipo ir neteisingai aiškina minėtos normos turinį. CPK 115 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį, t. y. nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti. Paminėtoje normoje, skirtingai nei teigia ieškovas atskirajame skunde, nėra minimas įrodymų nepateikimas ar nenurodymas ir iš šios normos turinio bei CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nustatančio, kad ieškinyje privalo būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškinyje išdėstytas aplinkybes, analizė neleidžia teismui daryti išvadą, kad įrodymų nepateikimas ir nenurodymas laikytinas netikslumu, nesudarančiu kliūčių tolesnei proceso eigai, ypač atsižvelgus į tai, kad terminas ieškinio trūkumams pašalinti skirtas ne tik dėl įrodymų nenurodymo, bet ir dėl netinkamai suformuluoto ieškinio pagrindo, kuris yra privaloma ieškinio sudedamoji dalis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir svarbi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl kelių priežasčių: nustatant bylos nagrinėjimo ribas; užtikrinant galimybę atsakovui tinkamai atsikirsti į pareikštus reikalavimus; tikrinant, ar nėra pagrindų atsisakyti priimti ieškinį bei ar nereikia į bylą įtraukti kitų asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesant bent vieno iš elementų (ieškinio dalyko ar pagrindo), negalimas teisminis nagrinėjimas, nes gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Iš skundo turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu yra reiškiamas reikalavimas konkrečiam asmeniui.

29Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis ir teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta ir todėl paliekama nepakeista. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus yra pasibaigęs, tai nustatytinas naujas terminas pašalinti ieškinio trūkumus.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2014 m. rugsėjo 24 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl termino ieškinio trūkumams šalinti nustatymo... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė ieškovui... 7. Teismas nustatė, kad ieškovas nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, nes... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 11. Atskirasis skundas netenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėjo neteisėtos... 14. Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų... 15. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia... 17. Apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad šiuo atveju... 18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepripažįsta pagrįstais ieškovo... 19. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Konvencijos 6... 20. CPK 297 straipsnio 2 dalis nustato, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota pozicija, kad... 22. Tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo... 23. Vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis bei teismų praktiką ir... 24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, kad... 25. CPK 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014... 27. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo skundžiamoje pirmosios instancijos teismo... 28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas,... 29. Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 31. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.... 32. Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2014 m. rugsėjo 24 d. (įskaitytinai)...