Byla 2-420-516/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4900-661/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl ieškinio pripažinimo nepaduotu ir grąžinimo ieškovui teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl nutartį priėmusio pirmosios instancijos teismo šališkumo.

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 615 514 Lt žalos atlyginimą.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimų atsakovui Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams D. R. ir O. G. bei nustatė dešimties dienų nuo nutarties įteikimo ieškovui dienos terminą nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, o taip pat nepagrindė prašomos atlyginti žalos sumos jokiais rašytiniais įrodymais bei jų nenurodė ieškinyje.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį paliko nepakeistą, nustatydamas ieškovui 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartyje, pašalinti.

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. gavo ieškovo patikslintą ieškinį.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi A. B. patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

10Teismas, susipažinęs su ieškovo patikslintu ieškiniu, padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai ištaisyti nebuvo – ieškovas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jam padaryta turtinė žala, nepateikė duomenų, iš kur jis kildina atsiradusią turtinę žalą, kaip apskaičiuoja reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, neįvardina, kokius būtent turtinius padarinius (nuostolius) reikalauja kompensuoti, koks priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių, turinčių materialią išraišką. Teismas taip pat pažymėjo, kad su patikslintu ieškiniu ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtinius ir neturtinius praradimus – gautas ir prarastas pajamas, patirtus dvasinius išgyvenimus, skausmą, pablogėjusią sveikatą ir kt. Teismas padarė išvadą, kad negalima laikyti, jog yra atskleistas ieškinio faktinis pagrindas.

11Teismas taip pat pažymėjo, kad patikslintas ieškinys nėra suformuluotas pakankamai tiksliai, aiškiai, todėl teismas negalėtų tinkamai apginti ieškovo teisių, jeigu jos iš tiesų yra pažeidžiamos. Atsakovas, teismo nuomone, taip pat neturėtų galimybės tinkamai suformuluoti savo poziciją ir atsikirtimus į ieškinį. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas, teikdamas tiek pirminį, tiek patikslintą ieškinį, jokių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, jog objektyviai negali gauti dokumentų, kuriais grindžiamas reikalavimas.

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti kitos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nutartimi pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 21 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 ir 114 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTPLAK) 6 straipsnis, nukrypta nuo privalomo precedento taikymo praktikos. Vilniaus apygardos teismas negali pats prieš save nagrinėti ieškinio. Klausimas perduotinas nagrinėti kitos apygardos teismui. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, tačiau teismas tyčia nesivadovauja nei Konstitucija, nei EŽTPLAK, ir tyčia neduoda eigos ieškiniui. Tame pačiame teisme dirbantys teisėjai negali nagrinėti ieškinio prieš teismą ir savo kolegas.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 115, 135 ir 138 straipsnius, pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį. Ieškinio reikalavimas aiškus ir konkretus. Neesminiai neaiškumai ir netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo ir teisminio nagrinėjimo stadijose. Įrodymų nepateikimas ir nenurodymas taip pat nėra esminis trūkumas bei nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ar taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį. Be to, pagal teismų suformuluotą precedentą, CPK 114 straipsnio taikymas ieškinio priėmimo stadijoje yra pernelyg formalus reikalavimas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

16Apelianto įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis neteisėta ir todėl naikintina, nes ieškinio priėmimo klausimą išnagrinėjo šališkas teismas. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio priėmimą bei trūkumų ištaisymą reglamentuojančias teisės normas.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad asmeninis teisėjo nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, taip pat yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).

18Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartyse, nagrinėjant ieškovo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013; Nr. 2KT-18/2014), taip pat buvo ne kartą išaiškinta ieškovui, kad konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tik tas teisėjas, kurio veiksmais galbūt padarytą žalą prašoma atlyginti. Ieškovui, be abejonės, yra žinoma ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti laikomas pagrindu konstatuoti visų šio teismo teisėjų šališkumą. Taigi apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. B. ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimą, nukrypo nuo privalomo precedento taikymo.

19Nagrinėjamame atskirajame skunde ieškovas, išskyrus tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas turės vertinti kolegų, su kuriais jis dirba ir bendrauja, veiksmų (neveikimo) teisėtumą ir pagrįstumą, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti teisėjo, priėmusio 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį, nešališkumu. Pažymėtina, kad visais atvejais bet kokios abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne teoriniais samprotavimais ir / ar prielaidomis. Savo ruožtu tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu (civilinės bylos Nr. 2KT-78/2014).

20Apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte (CPK 338 straipsnis).

21Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieškovo argumentus dėl netinkamo CPK 114, 115, 135 ir 138 straipsnių aiškinimo bei taikymo.

22Kaip jau buvo išaiškinta apeliantui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1393/2014) CPK 115 straipsnio 4 dalies ir CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įrodymų nepateikimas ir, tuo labiau, net jų nenurodymas procesiniame dokumente negali būti laikomas tik neesminiu netikslumu, nesudarančiu pagrindo takyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, ieškovo patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui ne tik dėl įrodymų nenurodymo jame, bet, visų pirma, dėl ieškinio faktinio pagrindo, kuris yra privaloma ieškinio sudedamoji dalis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neatskleidimo (nesuformulavimo). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo pirminio ir patikslinto ieškinio turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Patikslintame ieškinyje kiekvienas pirminio ieškinio paragrafas tiesiog yra papildytas bendro pobūdžio sakiniais, kuriuose ieškovas išdėsto savo asmeninį įsitikinimą, kad Lietuvos Respublikos teismai, teisėjai bei kitos ieškinyje įvardijamos valstybės institucijos nesivadovauja įstatymais, yra šališki ir pan. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad žodžių „pseudoteisėjai“, „pseudoteisingumo manufaktūros vykdymas“, „kriminalinė Lietuva“ kiekio ieškinyje padidinimas nėra ieškinio trūkumų ištaisymas ir savaime neparodo, kokiais konkrečiai veiksmais ieškovui padaryta turtinė žala, iš kur jis kildina atsiradusią turtinę žalą, kaip apskaičiuoja žalos dydį, koks priežastinis ryšys tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos ir pan. Kitaip tariant, ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstyti papildomi sakiniai, iš esmės išreiškiantys tik ieškovo negatyvią poziciją teismų bei kitų institucijų atžvilgiu, negali būti laikomi ieškinio trūkumų ištaisymu.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesant bent vieno iš ieškinio elementų (ieškinio dalyko ar pagrindo), negalimas teisminis nagrinėjimas, nes gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).

24Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką / pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Taigi asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai galbūt pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).

25Remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, atsižvelgdamas į šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą bei pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl ieškinio pripažinimo nepaduotu ir grąžinimo... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti ieškovui iš... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. gavo ieškovo patikslintą... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi A. B. patikslintą... 10. Teismas, susipažinęs su ieškovo patikslintu ieškiniu, padarė išvadą, kad... 11. Teismas taip pat pažymėjo, kad patikslintas ieškinys nėra suformuluotas... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Apelianto įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d.... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad... 18. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko... 19. Nagrinėjamame atskirajame skunde ieškovas, išskyrus tai, kad Vilniaus... 20. Apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieškovo argumentus dėl... 22. Kaip jau buvo išaiškinta apeliantui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesant bent vieno iš... 24. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad... 25. Remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika,... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 27. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą....