Byla e2A-1336-480/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, S. B. įmonė Uslugi transportowe, E. L

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ ir ieškovės E. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-488-454/2019 pagal ieškovės E. T. patikslintą ieškinį atsakovei draudimo kompanijai Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, S. B. įmonė Uslugi transportowe, E. L..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė E. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti E. T. iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad Lenkijos Respublikos pilietis E. L., dirbantis Lenkijos Respublikos S. B. transporto įmonėje „Uslugi transportowe“, 2013 m. rugsėjo 2 d. apie 14 val. 6 min., Kauno rajone, kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz“, registruotą Lenkijos Respublikoje, valstybinis Nr. ( - ), su puspriekabe Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - ), važiuodamas nuo Sitkūnų Kėdainių link, 81-ame kilometre, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į eismo sąlygas, dėl ko, įvykus vilkiko su puspriekabe gedimui, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kurioje susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) dėl ko, po susidūrimo, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė automobilio vairuotojas R. T. bei automobilio keleivė R. Ž., o ieškovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Specialistai nustatė, kad eismo įvykis įvyko išsinėrus vilkiko stabdžių sistemos magistralinio vamzdelio greitajai jungčiai, ko pasekmėje, išsihermetino stovėjimo stabdžio kontūras ir suveikus energoakumuliatoriams buvo užstabdyti užpakaliniai vilkiko ratai. Dėl šio įvykio, nestabdoma puspriekabė stumdama vilkiką, ėmė sukti jo užpakalinę dalį prieš laikrodžio rodyklės kryptį ir suklostė vilkiką kairiuoju šonu prie puspriekabės kairiojo šono, dėl to visas transporto priemonių junginys pakeitė judėjimo kryptį į kairę pusę. Vilkikui slystant šonu, o puspriekabei judant tiesiai iš dešinės į kairę važiuojamosios kelio dalies pločio atžvilgiu, kairėje važiuojamosios dalies pusėje į puspriekabės priekinę dalį, ties viduriu ir persukto vilkiko užpakalinį dešinį ratą, priekine dalimi trenkėsi priešinga kryptimi važiavęs automobilis. Automobilį vairavo R. T., automobilyje buvo ieškovė ir ieškovės motina R. Ž.. Eismo įvykio metu, automobilis palindo po puspriekabės priekine dalimi, priekiniu kairiuoju statramsčiu, priekiniu stiklu kontaktuodamas su puspriekabės rėmo priekyje esančia atsikišusia aikštele, tuo pat metu automobilio priekinė dalis, daugiau kairė pusė, trenkėsi į vilkiko užpakalinės dalies dešinę pusę (ratą). Po susidūrimo automobilis buvo atblokštas atgal, prieš buvusią jo judėjimo kryptį ir nublokštas vilkiko ir puspriekabės judėjimo kryptimi į kairę šalikėlę. Iš ikiteisminio tyrimo metu specialistų ir ekspertų atliktų tyrimų ir pateiktų išvadų matyti, kad avarija įvyko dėl to, kad buvo netinkamai atlikti vilkiko techninės priežiūros darbai, įdedant neoriginalią stabdžių sistemos detalę, įstatant ją netaisyklingai ir išleidžiant vilkiką dalyvauti eisme. Kita aplinkybė, kuri galimai įtakojo šį eismo įvykį buvo ta, kad kelio ruožas, kuriuo važiavo vilkikas su puspriekabe buvo šlapias, meteorologinės sąlygos buvo prastos, kelio danga šlapia, o leistinas greitis minėtame kelio ruože buvo 80 km/h. Ne pagrindinė, bet iš esmės prie eismo įvykio prisidėjusi sąlyga buvo ta, kad esant blogoms sąlygoms, vilkiko vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir važiuodamas 87 km/h greičiu viršijo leistiną greitį, todėl slystantis vilkikas su puspriekabe negalėjo sustoti ankščiau arba padaryti mažiau žalos automobiliui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kurie pagrindžia, kad vilkikas negalėjo dalyvauti kasdieniame eisme, o tuo labiau vežti sunkiasvorius krovinius, kadangi vilkiko stabdžių sistema neatitiko tokio tipo vilkikui keliamų reikalavimų. Anot ekspertų, tokio tipo vamzdeliai stabdžių sistemoje gali būti naudojami tik taikant specialias sąlygas, tokias kaip avariniu rėžimu nuvykti į remonto vietą. Ikiteisminiame tyrime UAB „( - )“ pateikė išvadą, kad vamzdeliai jungiantys oro vožtuvus ir stabdžių cilindrus ratuose, gali būti remontuojami jungtimis ne daugiau vieno sujungimo. Sujungimų negalima montuoti vamzdelių lenkimo vietose bei vietose, atvirai matomose iš išorės. UAB „( - )“ išvadai paantrino ir UAB „( - )“ nurodydamas, kad „<...> Jų [magistralinių stabdžių vamzdelių greitųjų jungčių] statymo vietos priklauso nuo automobilio puspriekabės pneumatinių stabdžių sistemos specifikacijos bei jos turi būti apsaugotos nuo išorinio pažeidimo. Magistralinio stabdžių vamzdelio greitosios jungties konstrukcija priklauso nuo gamintojo specifikacijos, kurios yra įvairios.“. UAB „( - )“ ikiteisminiame tyrime teikdama informaciją dėl šių stabdžių vamzdelių jungimo taip pat nurodė, kad „<...> įrengiant jungtis būtinai turi būti įvertinta jų paskirtis ir naudojimo apribojimai, pavyzdžiui „greito jungimo jungtis“ galimai nėra numatyta naudoti stabdžių sistemos vamzdelių (žarnelių) sujungimui arba ji gali būti naudojama tik taikant specialias sąlygas, tokias kaip avariniu rėžimu nuvykti iki remonto įmonės. <...> Vamzdelių (žarnelių) lenkimo vietose jungtys galėtų būti statomos, jei tai numatyta transporto priemonės ir (ar) jungties gamintojo.“. Vilkikas, registruotas Lenkijos Respublikoje, valstybinis Nr. ( - ), bei yra apdraustas Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos Towarzystwo ubespiecen wzajemnych „TUW“, puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - ), apdrausta Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos PZU. Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ). Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovė ilgą laiką buvo be sąmonės, ilgai negalėjo vaikščioti, bendravimo su kitais žmonėmis galimybės buvo smarkiai apribotos, nuolat jaučiamas fizinis skausmas. Dėl R. T. ir R. Ž. žūties išgyveno dvasinį sukrėtimą, kadangi pastarieji buvo vieninteliai ieškovės turėti artimi giminaičiai. Dėl visų patirtų sužalojimų ir išgyvenimų ieškovė gydėsi pas šeimos gydytoją, masažuotoją, lankėsi pas psichologą. Atsakovės veiksmuose yra visi būtinosios civilinės atsakomybės kylimo sąlygos. Ieškovė padarytą neturtinę žalą dėl sutuoktinio žūties vertina 60 000,00 Eur, dėl motinos žūties – 60 000,00 Eur, dėl pačios ieškovės patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo – 30 000,00 Eur. Iš viso neturtinė žala sudaro 150 000,00 Eur. Nepaisant to, kad dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos, kaltės požymio įrodinėti nereikia, tačiau šiuo atveju akivaizdi ir trečiųjų asmenų kaltė. Trečiasis asmuo S. B. įmonė Uslugi transportowe, būdamas visiškai atsakingas už visų jam priklausančių vilkikų techninę būklę ir techninės būklės priežiūrą yra kaltas dėl įvykusio gedimo, kadangi tyčia įstatė arba paliko įstatytą neoriginalią magistralinių stabdžių vamzdelių greitąją jungtį. Šiuo atveju taikytinos Lenkijos Respublikos 2003 m. gegužės 22 d. įstatymo „Dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro” 25 straipsnio 2 dalies ir 36 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos dėl žalos, atsiradusios įvykus draudiminiam įvykiui Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlyginimo dydžio ribojimo garantine draudimo išmokos suma, bet ne mažesne kaip draudimo polise nurodyta garantinė suma. Prievolė atlyginti dėl asmens mirties padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus nukentėjusiųjų asmenų patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų (garantinės sumos arba draudimo sutartyje nustatytos draudimo išmokų sumos) dydis.

93.

10Atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė: 1) atmesti ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės patikslintą ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo; 3) priteisti atsakovės naudai su bylos nagrinėjimu teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad nesutinka, jog civilinėje byloje turėtų būti taikomas Lenkijos Respublikos 2003 m. gegužės 22 d. įstatymas „Dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro”. Ieškovė nepagrįstai patikslintame ieškinyje remiasi Lenkijos Respublikos 2003 m. gegužės 22 d. įstatymu „Dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro” ir jo nuostatomis. Kaip nurodo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas arba TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.44 straipsnio, 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 straipsnio bei 8 straipsnio nuostatos, civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimui, t. y. tiek civilinės atsakomybės taikymui, tiek ir draudimo teisiniams santykiams, turėtų būti taikoma išimtinai Lietuvos Respublikos materialinė teisė. Ieškovei neturtinė žala TPVCAPDĮ leistinose ribose jau yra atlyginta, o atlygintos neturtinės žalos dydį viršijanti ir ieškiniu prašoma priteisti 150 000,00 Eur suma prieštarauja imperatyvioms minėto įstatymo nuostatoms. Įvertinus minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto teisinį reguliavimą ir imperatyvų apribojimą dėl maksimalaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio – ne daugiau kaip 5 000,00 Eur, darytina išvada, jog patikslintu ieškiniu ieškovė iš atsakovės, kaip draudiko, gali reikalauti maksimaliai bendros 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovė, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi vilkiko valdytojo, t. y. trečiojo asmens S. B. įmonės Uslugi transportowe civilinę atsakomybę, už eismo įvykio metu sukeltą neturtinę žalą ieškovei privalėtų atlyginti ne didesnę nei 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Tuo tarpu minimą įstatyminę ribą viršijančią neturtinę žalą ieškovei privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio kaltininkas, tačiau ne draudikas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, veikdamas atsakovės interesais, atlygino ieškovės dėl 2013 m. rugsėjo 2 d. įvykusios eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą, laikydamasis TPVCAPDĮ ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Biuras, veikdamas atsakovės interesais, ne tik pervedė į ieškovės banko sąskaitą 9 066,24 Eur žalos atlyginimą, apimantį ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos sumą, tačiau vėliau, tai yra, 2015 m. kovo 23 d. reikalavimu biuras pareikalavo iš atsakovės, kaip atsakingo draudiko, regreso tvarka grąžinti biuro ieškovei sumokėtas žalos atlyginimo sumas. Atsakovė šią regresinę prievolę biurui įvykdė ir pilnai atsiskaitė su biuru. 2014 m. spalio 7 d. reikalavimu biuras taip pat pareikalavo, jog atsakovė, kaip atsakingas draudikas, pervestų biurui 3 359,64 Lt sumą už Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos biuro sumokėtas ieškovės gydymo išlaidas. Atsakovė per biurą yra atlyginusi bei sumokėjusi ieškovei visą TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą galimą maksimalią neturtinės žalos sumą – 5 000,00 Eur, kas reiškia, jog ieškovė patikslintu ieškiniu nebeturi teisės reikalauti iš atsakovės, kaip draudiko, neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą jos nedetalizuoja ir niekaip neįrodinėja, kodėl prašoma būtent nurodytų sumų priteisimo. Kadangi eismo įvykis įvyko 2013 m. rugsėjo 2 d., ieškovė visus savo reikalavimus atsakovei turėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 3 d., tačiau tai padarė tik 2015 m. rugsėjo 1 d. 2015 m. kovo 4 d. bankinio mokėjimo pavedimu iš biuro gavusi 9 066,24 Eur turtinės ir neturtinės žalos dydžio draudimo kompensaciją, ieškovė šios sumos neginčijo, o pradinį ieškinį pareiškė tik praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo draudimo išmokos gavimo, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė, pareikšdama pradinį ieškinį, beveik 2 (dvejais) metais praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams. Kadangi ieškovė nėra nei juridinis asmuo, nei verslininkė, jai negali būti priteisiamos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, kas reiškia, jog ieškovė, teismui tenkinus patikslintą ieškinį, teisiškai gali reikalauti tik 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės.

114.

12Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad kadangi ginčo eismo įvykis įvyko Lietuvoje, todėl šiuo atveju taikytinas TPVCAPDĮ. Kadangi ginčo įvykio metu puspriekabė (kurios Lenkijos valstybinis Nr. ( - )) buvo sukabinta su vilkiku (ir dėl to ginčo nėra), todėl draudimo išmoka turėtų būti mokama ne pagal puspriekabės, o pagal velkančios transporto priemonės (vilkiko) valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 256,35 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovės valstybei 1 050 Eur žyminį mokestį, 66,05 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

166.

17Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui S. B. įmonei Uslugi transportowe iš ieškovė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

187.

19Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo E. L. vairavo transporto priemonę, kuri buvo drausta Lenkijos Respublikos draudimo kompanijoje „TUW“. Ikiteismininis tyrimas nutrauktas, kadangi nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo butų pažeidęs kelių eismo taisykles, o transporto priemonės savininkas butų pažeidęs transporto priemonės eksploatavimo taisykles.

208.

21Teismas konstatavo, kad pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį iš draudimo sutarties atsiradusiems teisiniams santykiams taikytina valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Taigi nustatant draudimo išmokos dėl neturtinės žalos dydį, turi būti taikomos Lenkijos Respublikos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos

229.

23Teismas padarė išvadą, kad Lenkijos Respublikos draudimo bendrovė „TUW“, kuri buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl eismo įvykyje dalyvavusios motorinės transporto priemonės yra atsakinga dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ieškovei: neturtinės žalos, neviršijančios 5 000 000,00 Eur sumos.

2410.

25Teismas sprendė, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra, žalos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinės žalos atlyginimas, prašomas ieškinyje, mažintinas ir nustatytinas 60 000,00 Eur. Dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo, bet nenustačius netekto darbingumo, atsižvelgiant ir į tai, kad jau yra išmokėta 5 000,00 Eur suma, mažintinas ir nustatytinas 15 000,00 Eur.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2711.

28Apeliaciniu skundu atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ prašo: 1) panaikinti 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteistas 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taip pat priteisti 5 proc. procesinių palūkanų; 2) panaikinus 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, priimti naują teismo sprendimą šioje dalyje ir visiškai atmesti ieškovės pareikštą patikslintą ieškinį dėl 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti atsakovės naudai pirmosios instancijos teisme patirtas 2 512,70 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti atsakovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 3 165 Eur bylinėjimosi išlaidas.

29Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3011.1.

31Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė Lenkijos Respublikos materialinę teisę. Eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio vairuotojas ir keleivė, įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas yra teisiškai esminė aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos materialinės teisės. Remiantis 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 ir 8 straipsnių nuostatomis, byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos materialine teise, įskaitant, bet neapsiribojant, taikant ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas specialiąsias taisykles, susijusias su žalos atlyginimo dydžių ribojimais, įskaitant TPVCAPDĮ. Priešingai, nei nurodo pirmos instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai suformavęs praktiką, pagal kurią draudiką ir nukentėjusįjį trečiąjį asmenį sieja deliktinė prievolė, todėl, eismo įvykiui įvykus Lietuvoje, civilinėje byloje kilusiems ginčo teisiniams santykiams turi būti taikoma Lietuvos Respublikos materialinė teisė, įskaitant TPVCAPDĮ.

3211.2.

33Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas sprendime aiškiai taiko Lietuvos Respublikos materialinę teisę, kartu, dėl Atsakovui nesuprantamų priežasčių, taikydamas ir Lenkijos draudimo įstatymo nuostatas, todėl byloje susidarė paradoksali situacija, jog teismas vienu metu taikė ir Lenkijos Respublikos materialinę teisę, ir Lietuvos Respublikos materialinę teisę, selektyviai išrinkdamas ieškovei palankias Lenkijos teisės bei Lenkijos draudimo įstatymo nuostatas.

3411.3.

35Teismas peržengė TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą 5 000 Eur neturtinės žalos kompensacijos ribojimą ir priteisė ieškovei iš atsakovės net 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant imperatyvių TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto apribojimų, neteisėtai išplėtė atsakovės, kaip draudiko, atsakomybę už Lietuvoje įvykusį eismo įvykį, ir peržengė 5 000 Eur Lietuvos įstatymo leidėjo nustatytą neturtinės žalos ribojimą. Atsakovė, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi trečiojo asmens S. B. įmonės Uslugi transportowe civilinę atsakomybę, už Lietuvoje įvykusio eismo įvykio metu sukeltą neturtinę žalą privalo atlyginti ne didesnę nei 5 000 Eur neturtinę žalą, o įstatyminę ribą viršijančią neturtinę žalą privalo tiesiogiai atlyginti už eismo įvykį atsakingas subjektas – S. B. įmonė Uslugi transportowe, tačiau ne atsakovė.

3611.4.

37Teismas faktiškai netyrė ieškovės ir žuvusių asmenų tarpusavio ryšio, nesirėmė byloje surinktais įrodymais bei nustatytais faktais, o, priimdamas sprendimą, teorinėmis prielaidomis preziumavo artimą ieškovės ir žuvusiųjų asmenų ryšį, dėl ko nepagrįstai, nukrypstant nuo teismų praktikoje nustatytų dydžių, priteisė ieškovei net 60 000 Eur neturtinės žalos sumą.

3811.5.

39Nesant jokių išskirtinių aplinkybių, taip pat netgi nesant ieškovės pateiktų įrodymų apie galimą netektą darbingumą, teismas nukrypo nuo teismų praktikoje nurodomų neturtinės žalos dydžių panašiais atvejais ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai net 15 000 Eur neturtinės žalos sumą.

4011.6.

41Teismas, remdamasis byloje nenustatytomis aplinkybėmis bei nesant ieškovės pateikto prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nesant ieškovės prašymų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ryšium su ikiteisminiu tyrimu, priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius motyvus, kas reiškia, jog šioje apimtyje sprendimas yra be motyvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir tai lemia absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Tokiais veiksmais teismas, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, taip pat grubiai pažeidė dispozityvumo bei rungimosi principus (CPK 12 ir 13 straipsniai). Ieškovė, po kreipimosi su pretenzija į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl 9 066,24 Eur draudimo išmokos gavimo, pareikšdama ieškinį, daugiau kaip pusantrų metų praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams.

4212.

43Apeliaciniu skundu ieškovė E. T. prašo pakeisti 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

44Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

451.1.

46Nustatant neturinės žalos dydį, pirmos instancijos teismo argumentai apsiribojo tik vieno CK straipsnio citavimu ir bendrųjų teisės principų paminėjimu, nevertinant kaip konkrečios svarbios neturtinės žalos nustatymo aplinkybės pasireiškė šiuo konkrečiu atveju.

471.2.

48Nors teismas teisingai nusprendė, jog ieškovei neturtinė žala turi būti priteisiama, tačiau spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neįsigilino į ieškovės patirtus išgyvenimus ir emocijų intensyvumo lygį ir rėmėsi tik CK 6.250 straipsnyje paminėtais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais.

492.

50Trečiasis asmuo S. B. įmonė Uslugi transportowe pateikė atsiliepimą į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, kuriuo prašo ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Nurodo šiuos argumentus:

522.1.

53Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijus, bet aiškinosi ir individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes (kad ieškovės motina R. Ž. buvo vienintelis šeimos narys Lietuvoje, ieškovė neturi nei brolių, nei seserų, o tėvas nuo mažų dienų gyvena atskirai, ryšys nepalaikomas; dviejų artimiausių žmonių netekimas yra didelis sukrėtimas; buvęs itin artimas, labai glaudus žuvusiojo ryšys su artimaisiais ir kt.). Trečiasis asmuo S. B. įmonė Uslugi transportowe mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir nustatė teisinės interesų pusiausvyros atitinkanti neturtinės žalos dydį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės nurodytais motyvais nėra pagrindo.

542.2.

55Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014 yra nurodęs, kad remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje, visų pirma yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik jei ištyrus šios teisės turinį paaiškėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, galėtų būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonė buvo apdrausta Lenkijoje, eismo įvykis įvyko Lietuvoje. Lenkijos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, todėl ir pagal kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014 suformuotą praktiką ir pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją nagrinėjamoje byloje teismas teisėtai ir pagrįstai taikė Lenkijos Respublikos materialinę teisę.

563.

57Ieškovė E. T. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi.

58Nurodo šiuos argumentus:

593.1.

60Pažymėtina, kad kaip buvo minėta ieškovės patikslintame ieškinyje, ieškovę ir atsakovę sieja civiliniai sutartiniai santykiai, o 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės yra taikoma teisiniams santykiams, kylantiems iš delikto, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ginče remtis Hagos konvencijos nuostatomis, įrodinėjant taikytiną teisę.

613.2.

62Atsakovė kaip aktualų sprendimą pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014. Šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp dviejų draudikų, kurių vienas buvo apdraudęs vilkiką, o kitas – vilkiko priekabą. Pirmasis draudikas prašė teismo iš antrojo draudiko priteisti pusę nukentėjusiajam išmokėtos sumos. Taigi vien iš šios aplinkybės matyti, kad bylų faktinės situacijos nėra vienodos. Be to, ieškovė savo argumentus dėl šiam ginčui taikytinos teisės grindė 2014 m. birželio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2K-280/2014, kuri buvo priimta vėliau nei ta, kuria remiasi atsakovė, todėl akivaizdu, kad ieškovė remiasi naujesne praktika.

633.3.

64Atsakovė teigia klaidinančius argumentus, kuriais atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės santuoka truko kiek daugiau nei metus, taip ignoruodama šešerius ieškovės ir sutuoktinio artimų santykių metus. Ieškovė su mama bendravo ne tik paštu, bet ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, dažnai skambindavosi, tačiau jokių pokalbių įrašų išsaugojusi neturi (kas yra įprasta kalbant apie asmeninius privačių asmenų santykius), tačiau tai savaime nepaneigia ir negali paneigti, artimo ryšio buvimo fakto.

653.4.

66Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis yra nustatomas individualiai, tačiau įvertinus tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2019 nusprendė abiem tėvams dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų mirus jų vaikui priteisti 78 958,14 Eur ir 58 958,14 Eur dydžio kompensacijas, akivaizdu, kad ieškovės prašymas jai priteisti 150 000 Eur dėl dviejų ir vienintelių artimųjų netekties bei jos pačios sunkaus sveikatos sutrikdymo, laikytinas atitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

673.5.

68Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. ikiteisminį tyrimą vykdžiusiai institucijai pateikė civilinį ieškinį, dėl ko pagrįstai tikėjosi, kad šis ieškinys bus nagrinėjamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. 2016 m. balandžio 20 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovei buvo išaiškinta, kad dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ji gali kreiptis civilinio proceso tvarka, ieškovė šia teise pasinaudojo.

694.

70Atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) ieškovės apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi; 2) pilna apimtimi tenkinti atsakovės pateiktą apeliacinį skundą ir jame nurodytus reikalavimus; 3) priteisti atsakovės naudai su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu susijusias papildomas bylinėjimosi išlaidas.

71Nurodo šiuos argumentus:

724.1.

73Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, CPK 178 straipsniu bei cituojamos teismų praktikos pozicijomis, tokias aplinkybes kaip visų artimųjų asmenų žūtį eismo įvykio metu, brolių ir seserų neturėjimą, taip pat santykių su tėvu nepalaikymą, su kuriomis ieškovė sieja savo patirtą 150 000 Eur neturtinę žalą, byloje privalo įrodyti būtent pati ieškovė, tačiau ieškovė jokių įrodymų, jog ji neturi brolių ir seserų, taip pat neteikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nepalaiko artimų santykių su tėvu. Akivaizdu, jog, remdamasi tokiomis aplinkybėmis dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, neabejotinai dar bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu privalėjo pateikti bent jau įrodymus apie brolių ir seserų neturėjimą (pavyzdžiui, paveldėjimo dokumentus, patvirtinančius, jog ji yra vienintelė eismo įvykio metu žuvusios mamos įpėdinė), taip pat įrodymus, jog nepalaiko jokių santykių su tėvu (pavyzdžiui, šias aplinkybes ieškovė galėjo grįsti, prašydama iškviesti ir byloje liudytoju apklausti ieškovės tėvą).

744.2.

75Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ir žuvusio sutuoktinio R. T. artimą ryšį. Ieškovė neįrodinėjo tokių aplinkybių kaip tai, jog ieškovės ir R. T. santuoka buvo tvari, tarp sutuoktinių buvo artimus ir stiprus ryšys. Kadangi šios aplinkybės – artimo ryšio – buvimas, remiantis galiojančia teismų praktika, yra viena iš esminių sąlygų, kurią privalu įrodyti siekiant prisiteisti dėl mirusio asmens patirtą neturtinės žalos atlyginimą, akivaizdu, jog ieškovė privalėjo teismui pateikti bent jau minimalius įrodymus (pavyzdžiui, bendros gyvenamosios patalpos su buvusiu sutuoktiniu nuomos ar įsigijimo sutartį, bendro turto įsigijimo sutartis, kitus įrodymus), kuriais būtu įrodomas ieškovės ir jos sutuoktinio R. T. artimas ryšys. Pastebėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su žuvusiuoju R. T. iki santuokos sudarymo gyveno šešerius metus, tačiau, jokių įrodymų dėl šių aplinkybių byloje nepateikia.

764.3.

77Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji būtų patyrusi išskirtinę ir (ar) neatitaisomą žalą, komplikacijas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad išmokėta 5 000 Eur neturtinės žalos suma yra pakankama ieškovės patirtiems skausmams bei gydymo sukeltiems nepatogumams kompensuoti, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir priteisti didesnę neturtinės žalos sumą. Išmokėta 5 000 Eur neturinės žalos suma atitinka ir teismų praktikoje nurodytus priteistinų žalų dydžių vidurkius dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, nesant neatitaisomos žalos sveikatai ir (ar) didelių komplikacijų.

784.4.

79Atsižvelgiant į atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri yra iš esmės analogiška šiai civilinei bylai, akivaizdu, kad teismų priteistinų neturtinės žalos dydžių vidurkiai yra visiškai kitokie ir ženkliai mažesni nei ieškovė bando nurodyti apeliaciniame skunde, cituodama faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis visiškai nesusijusią 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį.

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

82ir išvados

8316.

84Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8517.

86Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8718.

88Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. 14.06 val. Kauno rajone, kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, Lenkijos pilietis E. L., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, Lenkijos Respublikos valstybinis Nr. ( - ), su puspriekabe Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - ), išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur automobilis „Mercedes Benz“ susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) dėl ko, po susidūrimo, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė automobilio vairuotojas, ieškovės sutuoktinis R. T. bei automobilio keleivė, ieškovės motina R. Ž. , o ieškovė E. T. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Automobilis „Mercedes Benz“, Lenkijos Respublikos valstybinis Nr. ( - ), su puspriekabe Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - ) priklauso S. B. įmonei „Uslugi Transportowe“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vilkiko skersinio stabilumo ir valdomumo praradimą, jo išslydimą į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrimą su priešinga kryptimi atvažiuojančiu automobiliu sąlygojo staigus vilkiko užpakalinių ratų blokavimas, kai, suirus magistralinio stabdžių vamzdelio greitajai jungčiai, įvyko staigus oro slėgio kritimas dalyje vilkiko stabdžių sistemos, sąlygojęs energoakumuliatorių avarinį suveikimą. S. B. įmonei „Uslugi Transportowe“ eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones vilkiką „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ), ir puspriekabę Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. ( - ), buvo apdraudusi Lenkijos Respublikoje privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu nuo bet kokios žalos, sukeltos važiuojant šiomis transporto priemonėmis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškovei E. T. yra sumokėjęs 9 066,24 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą už 2013 m. rugsėjo 2 d. eismo įvykį.

8919.

90Ieškovė E. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ prašė priteisti 150 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė 75 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.

9120.

92Byloje kilo ginčas dėl taikytinos teisės sprendžiant šalių ginčą, ieškinio senaties, neturtinės žalos dydžio.

9321.

94Atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ (toliau – atsakovė arba draudimo kompanija „TUW“) apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė Lenkijos Respublikos materialinę teisę; kad nesant ieškovės pateikto prašymo, neteisėtai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą; kad nepagrįstai ieškovei priteisė 75 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė E. T. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nors teisingai nusprendė, jog ieškovei neturtinė žala turi būti priteisiama, tačiau spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neįsigilino į ieškovės patirtus išgyvenimus bei emocijų intensyvumo lygį ir neteisingai sumažino jos prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti.

9522.

96Draudimo kompanija „TUW“ nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (teikiant atsiliepimą į ieškinį, atstovui pasisakant posėdžių metu) prašė ieškovei taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovės atstovas byloje laikėsi pozicijos, kad turi būti taikomas ne vienerių, bet trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą ir terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, atnaujino šį terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

9723.

98Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminai nustatyti CK ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.). Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

9924.

100CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

10125.

102Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykis, kuriame žuvo ieškovės sutuoktinis ir motina, o pati ieškovė buvo sunkiai sužalota, įvyko 2013 m. rugsėjo 2 d., tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį. 2015 m. vasario 10 d. ieškovė pateikė (išsiųstas paštu) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui prašymą išmokėti išmoką ir Biuras 2015 m. kovo 4 d. išmokėjo ieškovei bendrą 9 066,24 Eur žalos atlyginimą, iš kurio – 5 000,00 Eur skirta neturtinei žalai atlyginti. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2016 m. balandžio 20 d., Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, padarius išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Minėtame nutarime konstatuota, kad 2013 m. spalio 23 d. Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūroje gautas eismo įvykio metu nekentėjusios E. T. prašymas, kuris registruotas Nr. P-8772, dėl pripažinimo civiliniu ieškovu, laikino nuosavybės teisių apribojimo skyrimo ir įtraukimo civiliniu atsakovu, kuriuo E. T. prašo pripažinti civiline ieškove 500 000,00 litų sumai. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiesiems išaiškinta, kad dėl įvykio metu patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo jie turi teisę kreiptis į draudimo bendroves, o esant ginčui dėl žalos atlyginimo – į teismą civilinio proceso tvarka („Liteko“ duomenys, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1486-986/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė pareiškė 2016 m. rugsėjo 2 d.

10326.

104Taigi, byloje esantys duomenys patvirtinta, kad ieškovė ikiteisminį tyrimą vykdžiusiai institucijai nepraėjus nei dviem mėnesiams po eismo įvykio buvo pateikusi civilinį ieškinį, dėl ko pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos ieškinys bus nagrinėjamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o nutraukus ikiteisminį tyrimą ir išaiškinus ieškovei teisę, kad dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, ieškovė šia teise ir pasinaudojo kreipdamasi į teismą su ieškiniu laike 5 mėnesių nutraukus ikiteisminį tyrimą. Toks ieškovės elgesys laikytinas protingu bei apdairiu ir sudarančiu pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių, dėl neturtinės žalos priteisimo pareikšti. Nepaisant to, kad ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuojant pagrindui teismui ex officio (liet. savo iniciatyva) atnaujinti senaties terminą reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

10527.

106Kitas atsakovės skundo argumentas, dėl ko skundžiamą sprendimą ji laiko neteisingu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė Lenkijos Respublikos materialinę teisę. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiko (atsakovės draudimo kompanijos „TUW“) prievolės (jos masto) atlyginant draudėjo padarytą žalą trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės draudimo sutartis sudaroma vienoje ES valstybėje, o žala trečiajam asmeniui draudėjo turima apdrausta transporto priemone padaroma kitoje ES valstybėje. Ieškovės ir trečiojo asmens S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ bei atsakovės draudimo kompanijos „TUW“ pozicijos byloje išsiskyrė; ieškovė ir trečiasis asmuo teigė, kad atlyginant padarytą neturtinę žalą turi būti taikomos Lenkijos Respublikoje galiojančios materialinės teisės normos, kurios numatė didesnę materialinę nukentėjusiojo asmens apsaugą, turi būti vadovaujamasi draudimo kompanijos „TUW“ ir S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ sudarytos transporto priemonės vilkiko „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ), draudimo sutarties nuostatomis, kuri numatė tokį draudiko atsakomybės dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos atlyginimo mastą: atlyginama neturtinė žala, neviršijanti 5 000 000,00 Eur sumą ir turtinė žala, neviršijanti 1 000 000,00 Eur sumą. Atsakovė draudimo kompanija „TUW“ byloje manė, kad turi būti taikomos Lietuvoje galiojančių įstatymų nuostatos, tame tarpe vadovaujamasi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, jog už žalą, padarytą kitoje E. S. valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės TPVCAPDĮ nustatytas draudimo sumas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad žalos atsiradimo metu (nuo 2012 iki 2018 metų) galiojo TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri ribojo draudiko neturtinę atsakomybę 5 000,00 Eur suma.

10728.

108Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta kitoje nei buvo apdrausta transporto priemonė valstybėje, turi būti sprendžiamas taikytinos teisės klausimas. CK įtvirtintos skirtingos teisės nustatymo taisyklės sutartinėms prievolėms ir deliktinėms prievolėms taikytinai teisei nustatyti, todėl sprendžiant šį klausimą visų pirma reikia įvertinti kilusių ginčo teisinių santykių pobūdį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu tarp draudiko bei trečiojo asmens, kuriam buvo padaryta žala, susiklostantys civiliniai teisiniai santykiai yra deliktinio pobūdžio. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir draudikas nėra siejami sutartiniais santykiais. CK 1.44 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šios konvencijos dalyvėmis yra ir Lietuvos, ir Lenkijos Respublikos. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad yra taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindą ir mastą, žalos pobūdį ir dydį, ieškinio senaties terminą ir kt. (Hagos konvencijos 8 straipsnis). Panašios nuostatos, nukreipiančios į eismo įvykio vietos valstybės teisę, įtvirtintos ir Lietuvoje galiojančios TPVCAPDĮ (pavyzdžiui, TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) nuostatos.

10929.

110Iš bylos duomenų, o taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1486-986/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ transporto priemonės vairuotojas E. L. vairavo transporto priemonę – vilkiką Lietuvos Respublikoje, autoįvykis įvyko Lietuvoje, žala dėl autoįvykio atsirado Lietuvoje, todėl žalos atlyginimo santykiams, kilusiems deliktinės atsakomybės pagrindu, taikytinos CK 6.246-250 straipsnio nuostatos, numatančios deliktinės civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus. Ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti būtinas civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, o pastaruosius įrodžius, sprendžiamas atsakovės draudimo kompanijos „TUW“ atsakomybės klausimas pagal CK 6.246-250 straipsnių nuostatas, atsakomybės mastą ribojant draudimo kompanijos ir S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ sudarytos transporto priemonės vilkiko „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ), draudimo sutarties nuostatomis, kuri numatė tokį draudiko atsakomybės dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos atlyginimo mastą: atlyginama neturtinė žala, neviršijanti 5 000 000,00 Eur sumą, ir turtinė žala, neviršijanti 1 000 000,00 Eur sumą. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog jos atsakomybę riboja Lietuvoje galiojančio TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, jog neturtinė žala atlyginama iki 5 000,00 Eur ribos. Nagrinėjamu atveju nukentėjęs trečiasis asmuo (t. y. ieškovė) ir draudikas nėra siejami sutartiniais santykiais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ vilkikas yra apdraustas Lenkijoje pagal tokias įmonės ir draudimo kompanijos sutartas draudimo sutarties nuostatomis, kuri numato draudiko atsakomybės dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos atlyginimo mastą – atlyginama neturtinė žala, neviršijanti 5 000 000,00 Eur sumą, ir turtinė žala, neviršijanti 1 000 000,00 Eur sumą. Atsakovės komentuojamos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtino Lietuvos Respublikoje draustų transporto priemonių atsakomybės apimtį, kuri žalos atsiradimo metu buvo ribojama 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atveju ir 1 000 000,00 Eur žalos turtui atveju. Šio straipsnio 3 dalis numatė, jog tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje (ne Lietuvoje), visų pirma yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik jei ištyrus šios teisės turinį paaiškėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, galėtų būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė.

11130.

112Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl draudimo kompanijos „TUW“ civilinės teisinės atsakomybės ribų ir apimties, pagrįstai pripažino, jog galiojantis teisinis reglamentavimas ir trečiojo asmens S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ bei atsakovės draudimo kompanijos „TUW“ transporto priemonės draudimo sutartis patvirtina, kad draudimo kompanija yra atsakinga dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos atlyginimo ieškovei – neturtinės žalos, neviršijančios 5 000 000,00 Eur sumos. Kadangi draudimo sutartyje numatyti išmokų apribojimai neviršijo teismo nustatytos ieškovei neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei padaryta neturtinė žala priteistina iš draudimo kompanijos „TUW“.

11331.

114Draudimo kompanija „TUW“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 75 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia priešingai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti. Šalių apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos individualizavimo tinkamumo, t. y. jai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo.

11532.

116Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

11733.

118Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

11934.

120Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-470/2006).

12135.

122Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000,00 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298,00 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065,00 Eur (tėvui/motinai), dėl sveikatos sužalojimo asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3 500,00 Eur iki 28 962,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2010, 3K-3-560/2010, 3K-3-171/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

12336.

124Kaip jau minėta, kad dėl eismo įvykio, kuriame žuvo ieškovės sutuoktinis ir motina, o pati ieškovė buvo sunkiai sužalota, pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, padarius išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Faktinės bylos aplinkybės ir pati nagrinėjama situacija leidžia teigti, kad netikėta motinos bei sutuoktinio mirtis (žūtis) ir patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas, ieškovei sukėlė sunkių dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, skaudžiai paveikė jos gyvenimą. Tačiau priteistinų neturtinių žalų dydžių sumavimas pagal netektis, dvasinius išgyvenimus, neatitinka bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis).

12537.

126Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjant motinos ir dukters santykių pobūdį, turėtų būti laikomasi nuostatos, jog vaikų ir tėvų santykiai dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris tvirtina priešingai, privalo įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovei byloje teigiant, kad ieškovės pateikti įrodymai (atvirutės, laiškai) apie ryšį su mama nėra pakankami tam, kad būtų konstatuotas itin artimas ryšys, šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka atsakovei (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių aplinkybių atsakovė neįrodė. Pats gyvenimo skirtingose šalyse faktas savaime nepaneigia aplinkybės, jog ieškovės ir jos motinos santykiai buvo artimi. Kita vertus, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtinai į tai, kad eismo įvykio metu ieškovė buvo pilnametė, gyveno atskirai nuo motinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeista ir kita vertybė – asmens teisė į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Žuvus sutuoktiniui buvo pažeisti ieškovės lūkesčiai, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teisė turėti visavertę šeima. Natūralu, kad, netikėtai ir tragiškai žuvus motinai, sutuoktiniui, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, kančių, skausmą, kurie šiuo atveju yra neišvengiama būsena.

12738.

128Taikydamas neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu nustatymo kriterijus, teismas atsižvelgia ir į tai, kokie yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008; kt.).

12939.

130Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 3 d. išvadoje ieškovei buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato, į bylą yra pateikusi Profesinės sveikatos departamento Šiaurės Rytų Dublino sveikatos apsaugos paslaugų administracijos Market Street Ardi, Lauto grafystės 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. liepos 15 d. ir 2017 m. spalio 9 d. „Cornerstone“ medicinos praktika raštus, tačiau šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą nėra patvirtintas vertėjo parašu ir todėl jie, kaip teisingai nurodo atsakovė savo apeliaciniame skunde, neatitinka CPK 198 straipsnio 2 d. įtvirtintų rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Visgi nepaisant to, kad minėti raštai pateikti ne valstybine kalba ir jų vertimas nepatvirtintas vertėjo parašu, šių raštų turinys liudija apie tai, kad Lietuvoje ieškovę gydę gydytojai jai leido grįžti į Airiją ir tęsti reabilitaciją prižiūrint gydytojui 2014 m. vasario 15 d., o 2017 m. spalio mėnesį klinikiniu vertinimu ieškovė vis dar sirgo depresija. Vėlesnių ir tikslesnių duomenų, kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų dėl patirtų sužalojimų kilusius turtinius ir neturtinius padarinius, taip pat tokių padarinių įtaką ieškovės ateičiai (pvz. netektą darbingumą, ribotas galimybes dirbti norimą darbą, fizinio krūvio ribojimą ir kt.), byloje nėra.

13140.

132Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, kuria remiasi ieškovė, priimta byloje, kurios aplinkybės, susijusios su žalos padarymo pobūdžiu, žalos padariusio asmens elgesiu ir veiksmais, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, o teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose (Teismų įstatymo 23 straipsnis).

13341.

134Atsižvelgdama į visa tai (nutarties 32 – 40 pastraipos), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovei jau yra išmokėta 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmokos, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 30 000,00 Eur.

13542.

136Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes jie yra išvestiniai iš pirmiau aptartų ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

13743.

138Apeliacinės instancijos teismui sumažinus priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 75 000,00 Eur iki 30 000,00 Eur, proporcingai apeliacinio teismo priteistai kompensacijai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos advokato pagalbai didintinos nuo 1 256,35 Eur iki 2 010,16 Eur. Valstybei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis mažintinas nuo 1 050,00 Eur iki 675,00 Eur; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų vertimu – nuo 66,05 Eur iki 26,42 Eur, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – nuo 10,22 Eur iki 4,08 Eur. Trečiajam asmeniui S. B. įmonei Uslugi transportowe, kuris byloje dalyvavo atsakovės pusėje, priteistą 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 1 200,00 Eur.

13944.

140Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 815,00 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 847,00 Eur – už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą (60:40), iš ieškovės jai priteisiama 1 089,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, grąžinama 675,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, o atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 847,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš viso iš ieškovės atsakovei priteisiama 1 936,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.9 ir 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Trečiasis asmuo S. B. įmonė Uslugi transportowe pateikė prašymą priteisti 400,00 Eur už atsiliepimo į šalių apeliacinius skundus parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovės, kurios pusėje dalyvauja trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų, tenkinamas iš dalies, priteisia iš ieškovės trečiajam asmeniui 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnio 2 dalis).

141Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

142Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir 2019 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

143Priteisti iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“, juridinio asmens kodas KRS0000033284, adresas ( - ), ieškovei E. T., asmens kodas ( - ) 30 000,00 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

144Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

145Priteisti iš ieškovės E. T., asmens kodas ( - ) atsakovei draudimo kompanijai Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“, juridinio asmens kodas KRS0000033284, adresas ( - ), 2 010,16 Eur (du tūkstančius dešimt eurų 16 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

146Priteisti iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“, juridinio asmens kodas KRS0000033284, adresas ( - ), valstybei 675,00 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 26,42 Eur (dvidešimt šešių eurų 42 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų vertimu, 4,08 Eur (keturių eurų 08 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

147Priteisti trečiajam asmeniui S. B. įmonei Uslugi transportowe, juridinio asmens kodas 750374501, iš ieškovės E. T., asmens kodas ( - ) 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

148Priteisti iš ieškovės E. T., asmens kodas ( - ) atsakovei draudimo kompanijai Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“, juridinio asmens kodas KRS0000033284, adresas ( - ), 1 936,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

149Priteisti iš ieškovės E. T., asmens kodas ( - ) trečiajam asmeniui S. B. įmonei Uslugi transportowe, juridinio asmens kodas 750374501, 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

150Grąžinti atsakovei draudimo kompanijai Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“, juridinio asmens kodas KRS0000033284, adresas ( - ), 675,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

151Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė E. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti E.... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad Lenkijos Respublikos pilietis E. L., dirbantis Lenkijos... 9. 3.... 10. Atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ su... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pateikė... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu patikslintą... 16. 6.... 17. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu priteisė... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo E. L. vairavo transporto priemonę, kuri... 20. 8.... 21. Teismas konstatavo, kad pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį iš draudimo sutarties... 22. 9.... 23. Teismas padarė išvadą, kad Lenkijos Respublikos draudimo bendrovė... 24. 10.... 25. Teismas sprendė, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 27. 11.... 28. Apeliaciniu skundu atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen... 29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 30. 11.1.... 31. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė Lenkijos Respublikos materialinę... 32. 11.2.... 33. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas sprendime aiškiai taiko Lietuvos... 34. 11.3.... 35. Teismas peržengė TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą 5 000... 36. 11.4.... 37. Teismas faktiškai netyrė ieškovės ir žuvusių asmenų tarpusavio ryšio,... 38. 11.5.... 39. Nesant jokių išskirtinių aplinkybių, taip pat netgi nesant ieškovės... 40. 11.6.... 41. Teismas, remdamasis byloje nenustatytomis aplinkybėmis bei nesant ieškovės... 42. 12.... 43. Apeliaciniu skundu ieškovė E. T. prašo pakeisti 2019 m. balandžio 9 d.... 44. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 45. 1.1.... 46. Nustatant neturinės žalos dydį, pirmos instancijos teismo argumentai... 47. 1.2.... 48. Nors teismas teisingai nusprendė, jog ieškovei neturtinė žala turi būti... 49. 2.... 50. Trečiasis asmuo S. B. įmonė Uslugi transportowe pateikė atsiliepimą į... 51. Nurodo šiuos argumentus:... 52. 2.1.... 53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik įstatyme... 54. 2.2.... 55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.... 56. 3.... 57. Ieškovė E. T. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo... 58. Nurodo šiuos argumentus:... 59. 3.1.... 60. Pažymėtina, kad kaip buvo minėta ieškovės patikslintame ieškinyje,... 61. 3.2.... 62. Atsakovė kaip aktualų sprendimą pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 63. 3.3.... 64. Atsakovė teigia klaidinančius argumentus, kuriais atkreipė dėmesį į tai,... 65. 3.4.... 66. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis yra nustatomas... 67. 3.5.... 68. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė ikiteisminio tyrimo metu 2013 m.... 69. 4.... 70. Atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“... 71. Nurodo šiuos argumentus:... 72. 4.1.... 73. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, CPK 178 straipsniu bei cituojamos... 74. 4.2.... 75. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė bylą nagrinėjusiam pirmosios... 76. 4.3.... 77. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl eismo įvykio metu patirtų... 78. 4.4.... 79. Atsižvelgiant į atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą... 80. Teisėjų kolegija... 81. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 82. ir išvados... 83. 16.... 84. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 85. 17.... 86. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus,... 87. 18.... 88. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. 14.06 val. Kauno rajone,... 89. 19.... 90. Ieškovė E. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo iš atsakovės... 91. 20.... 92. Byloje kilo ginčas dėl taikytinos teisės sprendžiant šalių ginčą,... 93. 21.... 94. Atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“... 95. 22.... 96. Draudimo kompanija „TUW“ nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme... 97. 23.... 98. Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas... 99. 24.... 100. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties... 101. 25.... 102. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykis, kuriame žuvo ieškovės... 103. 26.... 104. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtinta, kad ieškovė ikiteisminį tyrimą... 105. 27.... 106. Kitas atsakovės skundo argumentas, dėl ko skundžiamą sprendimą ji laiko... 107. 28.... 108. Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta... 109. 29.... 110. Iš bylos duomenų, o taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“... 111. 30.... 112. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 113. 31.... 114. Draudimo kompanija „TUW“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios... 115. 32.... 116. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos... 117. 33.... 118. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė... 119. 34.... 120. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį... 121. 35.... 122. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių... 123. 36.... 124. Kaip jau minėta, kad dėl eismo įvykio, kuriame žuvo ieškovės sutuoktinis... 125. 37.... 126. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjant motinos ir dukters santykių... 127. 38.... 128. Taikydamas neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu... 129. 39.... 130. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Kauno... 131. 40.... 132. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje... 133. 41.... 134. Atsižvelgdama į visa tai (nutarties 32 – 40 pastraipos), teisėjų kolegija... 135. 42.... 136. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes... 137. 43.... 138. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus priteistinos neturtinės žalos... 139. 44.... 140. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 815,00 Eur išlaidų... 141. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 142. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir 2019 m.... 143. Priteisti iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych... 144. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.... 145. Priteisti iš ieškovės E. T., asmens kodas ( - ) atsakovei draudimo... 146. Priteisti iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych... 147. Priteisti trečiajam asmeniui S. B. įmonei Uslugi transportowe, juridinio... 148. Priteisti iš ieškovės E. T., asmens kodas ( - ) atsakovei draudimo... 149. Priteisti iš ieškovės E. T., asmens kodas ( - ) trečiajam asmeniui S. B.... 150. Grąžinti atsakovei draudimo kompanijai Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych... 151. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....