Byla 1A-218-870/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, nuteistajam V. D., gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui, nukentėjusiajam D. Ž., jo atstovei advokatei V. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

31)

4pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

52)

6pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios V. T. atžvilgiu ) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

73)

8pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

94)

10pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

115)

12pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios V. C. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

136)

14pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios J. A. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

157)

16pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios O. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

17V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. J.) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

18Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir V. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

20Nukentėjusiųjų D. Ž., V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš V. D. priteista: D. Ž. ‑ 2 638,96 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt aštuoni eurai 96 ct) turtinei ir 3 480 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, V. T. – 1 892,19 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt du eurai 19 ct) turtinei žalai atlyginti, V. K. – 1 737,72 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt septyni eurai 72 ct) turtinei žalai atlyginti, R. K. – 5 498,91 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 91 ct) turtinei žalai atlyginti, J. A. – 5 295,50 Eur (penki tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt penki eurai 50 ct) turtinei žalai atlyginti, O. B. – 965 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti.

21Nukentėjusiųjų E. Ž. ir V. C. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš V. D. E. Ž. priteista 2 714,15 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai keturiolika eurų 15 ct) turtinei ir 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai V. C. priteista 6 986,03 Eur turtinei žalai atlyginti.

22Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys atmestas.

23Iš nuteistojo V. D. valstybei priteista 2 753,88 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt trys eurai 88 ct) proceso išlaidų.

24Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu V. D. paskirta laisvės atėmimo šešeriems metams bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dešimčiai mėnesių ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš V. D. priteista: V. C. – 6 986,03 Eur turtinei žalai atlyginti; V. T. – 1 892,19 Eur turtinei žalai atlyginti, V. K.– 1 737,72 Eur turtinei žalai atlyginti, R. K. – 5 498,91 Eur turtinei žalai atlyginti, J. A. – 5 295,50 Eur turtinei žalai atlyginti, O. B. – 965 Eur turtinei žalai atlyginti.

25Palikta teisė nukentėjusiesiems V. C., V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. pareikšti civilinius ieškinius dėl V. D. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

26Iš nuteistojo V. D. valstybei priteista 2 753,88 Eur proceso išlaidų suma sumažinta iki 2 035,41 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartis dalyje, kuria buvo atmestas nuteistojo V. D. apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį panaikinta ir byla dėl V. D. nuteisimo pagal šį straipsnį perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

28Teisėjų kolegija

Nustatė

29I.

30Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

311.

32V. D. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad prekiavo žmogumi, t. y. jis, turėdamas tikslą išnaudoti žmogų priverstiniam darbui, 2016 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, interneto svetainėje ( - ) radęs skelbimą apie ieškomą vairuotojo darbą, skelbime nurodytu telefonu ( - ) susisiekė su D. Ž. bei pasiūlė dirbti vairuotojo darbą. 2016 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikęs su D. Ž. ir panaudojęs apgaulę, kuri pasireiškė žadėtu vairuotojo darbu suderinant su mokslo studijų grafiku, tinkamu ir sutartu 400 Eur atlyginimu per mėnesį, surašė fiktyvią darbo sutartį ir taip sudaręs patikimo darbdavio įvaizdį užverbavo D. Ž. dirbti jo asmeniniu vairuotoju, pasinaudojęs jo (D. Ž.) pažeidžiamumu dėl to, kad šiam būtina gauti darbą ir pragyvenimo šaltinį, jo charakterio savybėmis, kad pastarasis yra nuolaidus, patiklus, ramus jaunuolis, o D. Ž. tuo metu neturint kito priimtino pasirinkimo ir sutikus nuo 2016 m. lapkričio 18 d. dirbti asmeniniu V. D. vairuotoju, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d. V. D. sistemingai naudojant prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą, pasireiškusią nuolatiniu bauginimu ir grasinimu susidoroti su juo ir jo artimaisiais, bei sistemingu fizinio skausmo sukėlimu, pasireiškusiu ne mažiau kaip keturis kartus naudojamu stipriu smurtu prieš D. Ž. dėl menkaverčių priežasčių, t. y. 2016 m. lapkričio 18 d. be priežasties ( - ) esančioje automobilių aikštelėje, sudavė D. Ž. nuo 5 iki 10 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą; 2016 m. gruodžio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, ( - ) esančiame bute, tikslus adresas nenustatytas, dėl menkavertės priežasties sudavė D. Ž. iki 5 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą; 2016 m. gruodžio pabaigoje kelionės metu į ( - ) dėl menkavertės priežasties sudavė D. Ž. iki 10 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą, kurių metu pastarajam sulaužė 100 Eur vertės akinius; 2017 m. vasario mėnesį, nenustatytą dieną, ( - ) esančiame bute, tikslus adresas nenustatytas, dėl menkavertės priežasties sudavė D. Ž. iki 5 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą, t. y. tokiais savo veiksmais siekdamas palaužti jo valią ir pasipriešinimą sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veido sritį ir į kitas kūno vietas ir, taip padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlęs fizinį skausmą, įbauginęs D. Ž. paklusti jo reikalavimams, atėmė galimybę priešintis bei faktiškai kontroliavo jį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d., atimdamas galimybę D. Ž. bendrauti su artimaisiais, bendrakursiais, draugais, neišleisdamas D. Ž. į paskaitas ( - ) (toliau – ( - )), nuolat reikalaudamas neva dirbti ir vežioti jį po įvairius miestus ( - ) ir ( - ) vietoves, nuolat reikalavo ir sudarydavo sąlygas nakvoti kartu su juo automobilyje ( - ), apgaule žadėdamas jo (D. Ž.) pinigus investuoti į verslą ir gautą pelną pasidalyti su D. Ž., įkalbėjo jį 2016 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, parduoti jam (D. Ž.) priklausantį automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) 500 Eur vertės, ir jo motinai E. Ž. priklausantį automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) 400 Eur vertės, taip pat parduoti D. Ž. akordeoną ( - ), kurio vertė 500 Eur, bei gautus pinigus perduoti V. D., kuriuos jis pasisavino ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams.

33Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2016 m. gruodžio 21 d., toliau naudodamas nurodytą psichinį ir fizinį smurtą bei apgaulę prieš D. Ž., įkalbėjo jį kreiptis į mobiliojo ryšio operatorę UAB „Omnitel“ (tiriamuoju laikotarpiu) ir įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S6“, IMEI ( - ), 399 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ 399 Eur vertės, priedėlį „Huawei E5573 4G Mobile Router“ 79 Eur vertės, kuriuos įbaugintas D. Ž. paėmęs išsiperkamosios nuomos būdu perdavė V. D., kuris juos pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir gautus pinigus pasisavino.

34Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. ir toliau naudojo prieš nukentėjusįjį D. Ž. nurodytą psichinį bei fizinį smurtą, apgaule žadėdamas jo (D. Ž.) pinigus investuoti į verslą ir gautą pelną pasidalyti su nukentėjusiuoju D. Ž., 2017 m. sausio 14 d. įtikino jį kreiptis į mobiliojo ryšio operatorę UAB „TELE2“ ir išsiperkamosios nuomos būdu paimti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G920FA Galaxy S6“, IMEI ( - ), 399 Eur vertės, kurį D. Ž. perdavė V. D., kuris telefoną pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir gautus pinigus pasisavino.

35Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D., toliau naudodamas pirmiau nurodytą psichinį ir fizinį smurtą bei apgaulę prieš D. Ž., išreikalavo jam perduoti E. Ž. jam (D. Ž.) 2017 m. sausio 2 d. persiųstą 260 Eur sumą, 2017 m. sausio 20 d. persiųstą 300 Eur sumą, šiuos pinigus įbaugintas D. Ž. paklusęs reikalavimams perdavė V. D., kuris pinigus pasisavino.

36Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. ir toliau naudojo prieš nukentėjusįjį D. Ž. psichinį bei fizinį smurtą, apgaule žadėdamas jo (D. Ž.) pinigus investuoti į verslą ir gautą pelną pasidalyti su nukentėjusiuoju D. Ž.. 2017 m. sausio 26 d. įtikino D. Ž. kreiptis į draugą T. K., kuris išperkamosios nuomos būdu paimtų iš mobiliojo ryšio operatorės UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“ 819 Eur vertės, kaip neva D. Ž. reikalingą daiktą, už kurį nukentėjusysis pats mokės įmokas. Kai T. K. nurodytą telefoną paėmė ir perdavė D. Ž., pastarasis perdavė jį V. D., kuris pardavė telefoną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir gautus pinigus pasisavino.

37Tokiais savo veiksmais V. D. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d. panaudojęs apgaulę užverbavo nukentėjusįjį D. Ž. dirbti vairuotoju, įbaugino pastarąjį naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, pasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu, patiklumu, paklusnumu, privertė jį vergiškomis sąlygomis neatlygintinai dirbti priverstinį darbą vairuotoju, taip jį išnaudodamas, apgaulės ir sistemingo bauginimo būdu išviliojo nurodytą D. Ž. ir E. Ž. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 4 505 Eur.

382.

39V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis 2013 m. rugsėjo 7 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, susipažinęs su V. T. ir esant draugiškiems santykiams, nuslėpdamas savo tikslą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, pažadėdamas mokėti kredito įmokas ir taip įgaudamas pasitikėjimą, tačiau iš anksto neketindamas pinigų grąžinti dėl turimų įsiskolinimų už ankstesnius teistumus antstoliams, nes neturėjo finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus vykdyti, tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją V. T. ir garantuodamas, jog gavęs iš verslo pelną grąžins gautas paskolas, įtikino ją (V. T.) sudaryti paskolos sutartis, o gautus pinigus perduoti jam (V. D.). V. T. sutiko, 2013 m. rugsėjo 7 d. su kredito bendrove „Vivus.lt“ sudarė kredito sutartį ir gavo 868 Eur paskolą; 2013 m. rugsėjo 7 d. su kredito bendrove „MCB Finance“ sudarė paskolos sutartį ir gavo 202,73 Eur paskolą; 2013 m. rugsėjo 7 d. su kredito bendrove „SMS Credit“ sudarė paskolos sutartį ir gavo 86,88 Eur paskolą, o visus gautus pinigus pagal susitarimą perdavė V. D., juos šis panaudojo savo reikmėms ir taipsavo naudai įgijo svetimą V. T. priklausantį turtą – 1 157,61 Eur.

403.

41V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis 2013 m. rugsėjo 9 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, susipažinęs su V. T. ir esant draugiškiems santykiams, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, pažadėdamas grąžinti skolą ir taip įgaudamas pasitikėjimą, tačiau iš anksto neketindamas pinigų grąžinti dėl turimų įsiskolinimų antstoliams už ankstesnius teistumus, nes neturėjo finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus vykdyti, tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją V. T. įtikino ją kreiptis į sesers vyrą V. K. ir pasiskolinti pinigų. V. T., veikiama V. D. apgaulės, 2013 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į V. K. ir nurodė, jog V. D. reikia paskolinti 6 000 Lt verslui plėtoti, o V. K. pabendravus su V. D. ir pastarajam pateikus išgalvotą verslo planą plėtojant parfumerijos industrijos produktų prekybą, įtikino V. K. patikėti jo pateiktu planu ir taip įgijo V. K. pasitikėjimą, nulėmusį apsisprendžiant paskolinti pinigus. Taigi V. K. paskolino 6 000 Lt (1 737,72 Eur) V. T., kuri turėjo perduoti ir perdavė pinigus V. D., o šis juos panaudojo savo reikmėms ir taip savo naudai įgijo svetimą V. K. priklausantį turtą – 1 737,72 Eur.

424.

43V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. vasario 24 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikslą, susipažinęs su R. K. ir esant draugiškiems kaip poros santykiams, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi už advokato paslaugas sumokėti ir verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, pažadėdamas mokėti kredito įmokas, tačiau iš anksto neketindamas pinigų grąžinti dėl turimų įsiskolinimų antstoliams, taip tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją R. K. ir garantuodamas, jog gavęs pelną iš prekybos kvepalais grąžins gautas paskolas, įtikino ją (R. K.) sudaryti paskolos sutartis, o gautus pinigus perduoti jam (V. D.). Pastarajai sutikus, jis kartu su nukentėjusiąja 2015 m. lapkričio 30 d. nuvyko į paviljoną „Pay Post“, esantį adresu: ( - ), kur nukentėjusioji sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) su kredito bendrove „Credit24“ ir gavo 400 Eur paskolą; sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) su kredito bendrove „Vivus.lt“ ir gavo 750 Eur paskolą; 2016 m. sausio 20 d. sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) su kredito bendrove „Provident Finansai“ ir gavo 600 Eur paskolą. Visus gautus pinigus perdavė V. D.. Paskui, paveikta tolesnės V. D. tapačios apgaulės, ji 2016 m. vasario 22 d. sudarė sutartį Nr. ( - ) su UAB „mogo LT“ ir už 3 450 Eur įsigijo automobilį „( - )“ bei perdavė jį V. D. naudotis, o vėliau, negalėdama mokėti įnašų už automobilį, jį grąžino bendrovei bei pasirašė 1 898,01 Eur vekselį kaip skolą už automobilį; 2017 m. vasario 24 d. sudarė sutartį Nr. ( - ) su UAB „Mokilizingas“ ir už 250 Eur įsigijo mobilųjį telefoną „Samsung G903“; 2016 m. vasario 24 d. sudarė sutartį Nr. ( - ) su UAB „Omnitel“ (tiriamuoju laikotarpiu) ir už 699 Eur įsigijo mobilųjį telefoną „Samsung S6 Edge“. Įsigytus mobiliuosius telefonus perdavė V. D., o šis mobiliuosius telefonus pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims ir gautus pinigus pasisavino, taip V. D. įgijo svetimą R. K. priklausantį turtą, kurio vertė 4 597,01 Eur.

445.

45V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2016 metų pavasario, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikslą, susipažinęs su V. C. ir esant draugiškiems santykiams, piktnaudžiaudamas turimu pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi už advokato paslaugas sumokėti bei verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, pažadėdamas mokėti kredito įmokas, tačiau iš anksto neketindamas pinigų grąžinti dėl turimų įsiskolinimų iš ankstesnių teistumų antstoliams, taip tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją V. C. ir garantuodamas, jog gavęs pelną iš prekybos kvepalais grąžins gautas paskolas, įtikino nukentėjusiąją V. C. sudaryti paskolos sutartis, o gautus pinigus perduoti jam (V. D.). V. C. sutiko su jo prašymu, 2016 m. gegužės 25 d. su AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) ir gavo 1 000 Eur paskolą, iš kurios 900 Eur perdavė V. D.; 2016 m. birželio 3 d. su kredito bendrove UAB „SB lizingas“ sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) ir gavo 1 200 Eur paskolą; 2016 m. birželio 5 d. su kredito bendrove UAB „Nordecum“ sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) ir gavo 1600 Eur paskolą. Gautus pinigus, savo asmenines 400 Eur santaupas ir 2016 m. liepos 8 d. skolintus iš sesers 500 Eur perdavė V. D., o juos šis panaudojo savo reikmėms ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą V. C. priklausantį turtą – 4 600 Eur.

466.

47V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. V. D. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. vasario 20 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikslą, piktnaudžiaudamas turimu pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, pažadėdamas grąžinti skolą, tačiau iš anksto neketindamas pinigų grąžinti dėl turimų įsiskolinimų iš ankstesnių teistumų antstoliams, 2017 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pasiskolino iš J. A. (buvusi pavardė P.) 500 Eur bei panaudojo juos savo reikmėms, 2017 m. vasario 20 d. pažadėdamas mokėti kredito įmokas ir taip įgaudamas pasitikėjimą, tačiau neketindamas pinigų grąžinti, nes neturėjo finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus vykdyti, tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją J. A. ir garantuodamas, jog gavęs iš verslo pelną grąžins gautą paskolą, įtikino ją (J. A.) sudaryti paskolos sutartį, o gautus pinigus perduoti jam (V. D.). J. A. sutiko, 2017 m. vasario 20 d. su kredito bendrove „General Financing“ sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) ir gavo 3 000 Eur paskolą. Visus gautus pinigus perdavė V. D., o šis juos panaudojo savo reikmėms ir taip savo naudai įgijo svetimą J. A. priklausantį turtą 3 500 Eur.

487.

49V. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis 2017 m. gegužės 5 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas įgytu O. B. pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, o ji (O. B.), prisidėjusi savo lėšomis prie verslo, galės užsidirbti papildomų pinigų, taip įgaudamas pasitikėjimą ir tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją O. B., kuri, paveikta V. D. apgaulės, 2017 m. gegužės 5 d. su UAB „Tele2“sudarė sutartį Nr. ( - ) ir už 965 Eur įsigijo mobilųjį telefoną „Apple iPhone 7 Plus“, jį perdavė V. D., o šis mobilųjį telefoną pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims ir gautus pinigus pasisavino savo reikmėms, taip V. D. įgijo svetimą O. B. priklausantį turtą, kurio vertė 965 Eur.

508.

51Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas nuteistojo V. D. apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą dėl nuteisimo pagal šį BK straipsnį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuosprendžio dalį dėl V. D. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šešių nusikalstamų veikų padarymo) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą.

52II.

53Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

549.

55Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo vasario 7 d. nuosprendį panaikinti jį išteisinti. Netenkinus pastarojo prašymo nuteistasis V. D. prašo skirti jam švelnesnę bausmę, atmesti ir (ar) sumažinti ieškinius, panaikinti nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas dėl BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bei su ja susijusių klausimų grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

569.1.

57Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jais grįsdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė skunde cituojamus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir nesilaikė teismų praktikos, todėl nuosprendis iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai taikant nekaltumo prezumpciją ir įrodymų vertinimą.

589.2.

59Teismas šioje byloje neteisėtai ir nepagrįstai taikė kaltumo prezumpciją, tai yra, laikė, kad apeliantas privalėjo įrodyti savo nekaltumą. Nuteistasis nepateikė pakankamai įrodymų, kad nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, dėl to teismas pripažino jį kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.

609.3.

61Nuosprendyje yra daug rašybos, stiliaus klaidų, kai kurie teiginiai nuosprendyje nėra suprantami, minimi svetimi asmenys, visiškai nesusiję su baudžiamąja byla. Vertindamas įvykio dalyvių parodymus patikimumo prasme, teismas nepagrįstai nevertino kokie santykiai buvo susiklostę tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų, kiek laiko jie truko, nevertino, kad apeliantas davė parodymus apie kaltinime nurodytas aplinkybes, kad dalis nukentėjusiųjų (sukčiavimo epizoduose) pasijuto apgauti tik tyrėjai pakvietus juos į apklausas, praėjus labai ilgam laiko tarpui, kad nėra jų pareiškimų pradėti ikiteisminius tyrimus, kad jų parodymuose tarpusavyje ir tarp nuteistojo parodymų yra ir liko nepašalintų prieštaravimų, kurių teismas visiškai nevertino. Teismas nuosprendį gali grįsti tik patikimais bylos duomenimis, o skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų, teismas neįvertino visos byloje esančių įrodymų visumos, todėl apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

629.4.

63Teismas motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais visa apimtimi, nėra jokio pagrindo. Šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje teismas neanalizavo prieštaravimų tarp paties nukentėjusiojo D. Ž. parodymų dėl galimo smurto panaudojimo jo atžvilgiu, dėl įvykio laikų, dėl tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susiklosčiusių santykių, darbo sutarties sudarymo aplinkybių ir jos sąlygų, galimybės nedirbti su nuteistuoju ir t.t. Apeliantas nurodo, kad toks nukentėjusiojo parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas pripažintinas esminiu, neleidžiančiu jais vadovautis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas taip pat neįvardijo kokiais nukentėjusiojo parodymais rėmėsi, ir kokie konkrečiai kiti byloje surinkti įrodymai dėl kurių teismui nekilo abejonių jų patikimumu, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Apelianto teigimu teismas visiškai nevertino jo parodymų.

649.5.

65Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. Ž. parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų R. K. bei J. A. parodymai, taip pat liudytojų A. S., iš dalies T. P. parodymai. Tačiau, teismas aptarė tik liudytojos T. P., nukentėjusiosios A. S. ir liudytojos J. P. parodymus. Taip pat, kitaip nei teigiama nuosprendyje, nukentėjusysis ne iš karto kreipėsi į policijos pareigūnus ‑ nukentėjusysis D. Ž. buvo apklaustas 2017 m. kovo 10 d. Byloje esančios specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad D. Ž. paaiškino, kad darbe buvo sumuštas 2017 m. kovo 7 d.

669.6.

67Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. kovo 10 d. rašytame protokole ‑ pareiškime nėra rezoliucijos. Iš dokumento matyti, kad tai yra kopija, taigi darytina išvada, kad yra pažeista dokumentų kopijų tvirtinimo tvarka, todėl šis dokumentas neatitinka įrodymų sampratos. Be to, taip ir lieka neatsakyta, kodėl byloje yra kopija, o ne originalas. Anot nuteistojo, byloje yra nemažai dokumentų, įskaitant ir apklausų kopijas, kurie yra nepatvirtinti arba jų patvirtinimas neatitinka kopijų patvirtinimo reikalavimų.

689.7.

69Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konkrečiai nevertino kiekvieno byloje esančio duomens bei visos byloje esančių įrodymų visumos. Skundžiamame nuosprendyje teismas, motyvuodamas nuteistojo kaltę dėl padaryto nusikaltimo D. Ž. atžvilgiu visiškai nevertino jo duotų parodymų, nurodė tik dalį nukentėjusiųjų parodymų ir formaliai nurodė, kad pagrindo apkalbėti nuteistąjį D. Ž. neturi. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tarp jo bei nukentėjusiojo D. Ž. parodymų yra esminiai prieštaravimai apie kuriuos teismas nutylėjo, tuo pažeisdamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. senato nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkte pateikiamą išaiškinimą.

709.8.

71Apeliantas nurodo, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, o taip pat neatitinka baudžiamosios teisės principų, pagal kuriuos kaltinamojo kaltė ir kitos svarbios bylos aplinkybės turi būti įrodytos neginčijamai, o visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

729.9.

73Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai vertino ir kitus byloje esančius įrodymus. Iš motyvuojamojoje dalyje aptartų trijų asmenų parodymų nėra galimybės neginčijamai patvirtinti kaltinime nurodytų aplinkybių, išdėstyti parodymai yra subjektyvūs, nes asmenys išsakė savo subjektyvias nuomones, jokios grėsmės jų matytoje situacijoje jie neįžvelgė.

749.10.

75Teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl nuteistojo veiksmus laiko atitinkančiais nuosprendyje cituojamą tiek BK 147 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Nuosprendyje neanalizuojami įrodymai, kurie teismui leido daryti išvadą, kad nuteistasis pasinaudojo nukentėjusiojo D. Ž. pažeidžiamumu. Be to, teismas nurodė kitokias negu kaltinime nukentėjusiojo pažeidžiamumo aplinkybes. Apeliantas nurodo neturintis specialių žinių, išsilavinimo ir iš anksto žinoti tokių charakterio bruožų, kurie tik paminėti kaltinime ar skundžiamame nuosprendyje objektyviai negalėjo.

769.11.

77Teismo išvada, kad „byloje surinkti įrodymai ‑ nukentėjusiojo D. Ž., nukentėjusiųjų R. K., J. A., liudytojų A. S., iš dalies ir paties V. D. parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad prieš nukentėjusįjį D. Ž. buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas“ negali būti pripažinta pakankamai motyvuota.

789.12.

79Teismas apelianto kaltę grindė byloje esančia valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 2006/2017(01), kurioje nurodyta, kad D. Ž. padarytos kraujosrūvos apie akis, prieš 3‑10 parų iki apžiūros 2017 m. kovo 11 d., paveikus kietu buku daiktu. D. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tokio pobūdžio sužalojimai sugyja per 10 dienų. Tačiau kaip matyti iš šio dokumento tiriamosios dalies, medicininė kortelė pradėta 2017 m. kovo 11 d., 2017 m. kovo 7 d. D. Ž. sumuštas darbo metu; objektyviai: nosis nežymiai skausminga, apie akiduobes senos besiobsorbuojančios kraujosrūvos. Kaltinime ir nuosprendyje tokių aplinkybių, kad galimai D. Ž. buvo sumuštas darbe 2017 m. kovo 7 d. nenurodyta. Be to, išvadoje, nustatant sužalojimų laiką, yra įvardijamas 3‑10 parų laikotarpis. Taigi, liko neatsakyta, kokias nuosprendyje nustatytas apelianto nusikalstamos veikos pagal BK 147 straipsnio 1 dalį aplinkybes patvirtina specialisto išvada.

809.13.

81Apeliantas nurodo sutinkantis su nuosprendyje išdėstyta teorine dalimi, tačiau nurodo, kad byloje apsiribota tik bendromis frazėmis nepateikiant neginčijamų, argumentuotų atskirų įrodymų ir jų visumos įvertinimo, patvirtinant nuteistojo kaltę pagal BK 147 straipsnio 1 dalį.

829.14.

83Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino D. Ž., E. Ž. civilinius ieškinius. Teismas ieškinių klausimo išsprendimo dalyje mini kaltinamąjį L. N., atsižvelgdamas į jo materialinę padėtį. Apelianto nuomone, teismas visiškai nevertino jo galimybių atlyginti prašomus civilinius ieškinius. Be to, sulaužyti akiniai buvo prašomi prijungti prie bylos tik jam duodant teisme parodymus ir visiškai neįvertinus to, kad jis kategoriškai nurodė, kad tai ne tie akiniai, ir iš viso D. Ž. akiniai nebuvo sudaužyti. Teismas neatsižvelgė į tai, kokios darbo sutarties sąlygos buvo aptartos su nukentėjusiuoju, o prioritetą šioje dalyje suteikė jo parodymams. Apeliantas nurodo manantis, kad turtinės žalos dydis teismo nustatytas nepagrįstai, o neturtinė žala priteista, neatsižvelgiant ir į D. Ž. argumentus dėl jo nuomone jam padarytos neturtinės žalos. E. Ž. civilinis ieškinys yra tenkintas nepagrįstai, nes nuteistojo nuomone, atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes, ji nepatyrė turtinių nuostolių. Neturtinė žala jai neturėjo būti priteista. Teismas apelianto manymu nesivadovavo Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei pažeidė teisingumo ir protingumo principus.

849.15.

85Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuosprendyje ne kartą nurodė, kad jo parodymai patvirtina tam tikras aplinkybes (neanalizuojant jų pagrįsta apimtimi), tačiau bausmės skyrimo dalyje teismas konstatavo, kad nuteistojo prisipažinimas tėra formalus, šios išvados nepagrįstai nemotyvuodamas. Liko neaišku kodėl teismas jo parodymus ir išsakytą poziciją laikė formalia. Nuteistasis tvirtina davęs nuoseklius parodymus, nurodo neturintis teisinio išsilavinimo taigi mano, kad jo parodymai turėjo būti vertinami visos nagrinėtos bylos kontekste. Skirdamas jam bausmę teismas nutylėjo reikšmingas aplinkybes apie jo sveikatos būklę. Taip pat, apelianto nuomone teismas prie paskirtos bausmės pridėjo aiškiai per didelę laisvės atėmimo bausmės dalį pagal 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį. Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienai buvo atlikęs aštuonis mėnesius ir trylika dienų pagal ankstesnį nuosprendį, todėl teismas nepagrįstai pridėjo beveik visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apelianto manymu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes jam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė.

869.16.

87Teismas nepagrįstai priteisė 2 753,88 Eur proceso išlaidų. Nuteistasis nurodo, kad buvo suimtas, todėl jam buvo teikiama nemokama teisinė pagalba. Esant tokiai situacijai ir vien dėl šios priežasties, apelianto nuomone, teismas negalėjo iš jo priteisti proceso išlaidų už nemokamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam D. Ž.. Be to, apeliantas nesutinka su priteista proceso išlaidų suma, nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi jokių pajamų.

8810.

89Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo V. D. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 147 str. 1d. į BK 1471 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant nuteistajam už BK 1471 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti apėmimo būdu bei patenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti iš nuteistojo valstybės naudai proceso išlaidas už advokatės atstovavimą nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo D. Ž. atstovė advokatė V. P. prašė perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 147 str.1d. į BK 1471 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 3 480 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam D. Ž. priteisimo iš nuteistojo. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistąjį V. D. išteisinti.

90III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

91Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9211.

93Pakartotinai išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. D. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nuteistojo padaryta veika atitinka ne prekybos žmonėmis, bet kituose BK straipsniuose įtvirtintų nusikaltimo sudėčių požymius.

9412.

95Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016).

9613.

97Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinime nuteistajam V. D. išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Prašyme nurodoma, kad nuteistojo V. D. padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 1471 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį. Pakartotinai išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistojo V. D. padaryta veika iš tiesų atitinka BK 1471 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimo sudėčių požymius, nuteistasis teisiamojo posėdžio metu buvo informuotas apie galimą jam inkriminuotos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą, todėl nepažeidžiant jo teisės į gynybą, bei, neperžengiant apeliacinio skundo bei bylos nagrinėjimo teisme ribų, jo padaryta veika šiuo nuosprendžiu yra perkvalifikuojama ir iš naujo paskiriama bausmė.

98Dėl BK 1471 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo

9914.

100Kaip jau buvo paminėta, pirmosios instancijos teismas V. D. veikas susijusias su D. Ž. (įdarbinimas, įvairaus jam ir jo artimiesiems ar pažįstamiems priklausiusio turto užvaldymas) kvalifikavo pagal BK 147 str. 1d. kaip prekybą žmonėmis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Prekiaujant žmonėmis, jais neteisėtai disponuojama, elgiamasi kaip su preke ar daiktu. Pažymėtina, jog aptariama BK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nusikaltimo sudėtis yra formali, apima tik pačią veiką ir neapima asmens išnaudojimo (nusikalstama veika siejama ne su padariniais, o su sandoriu, sudarančiu prielaidas išnaudojimui). Vėlesnis asmens išnaudojimas prekyba žmonėmis nelaikomas, bet gali sudaryti kitus nusikaltimus.

10115.

102Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistojo V. D. veika pasireiškė nukentėjusiojo D. Ž. verbavimu. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis verbavo nukentėjusįjį ir panaudojo šiuos valios palenkimo būdus ‑ apgaulę, fizinį ir psichinį smurtą bei pasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu.

10316.

104Nuteistasis V. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad praradęs vairuotojo pažymėjimą nusprendė susirasti vairuotoją (t. 7, b. l. 185-192). Aplinkybę, kad nuteistasis ieškojo vairuotojo, patvirtino ir nukentėjusioji R. K. Ji parodė, kad nuteistasis gana aktyviai ieškojo vairuotojo, tačiau daug kas dirbti atsisakė (t. 7, b. l. 51-56). Nukentėjusysis parodė, kad nuteistasis atsiliepė į jo skelbimą svetainėje ( - ) ir pasiūlė nukentėjusįjį tenkinusias darbo sąlygas (t. 7, b. l. 160-166). Pastarosios nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam V. D. iš tiesų buvo reikalingas vairuotojas ir tai nebuvo pretekstas (nuteistojo naudota apgaulė) užverbuoti asmenį siekiant jį vėliau išnaudoti.

10517.

106Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog nuteistasis, neslėpdamas savo tapatybės, pasiūlė nedidelį, 400 Eur, atlyginimą, darbo laiką, suderinamą su nukentėjusiojo studijomis. Nuteistojo nukentėjusiajam pasiūlytos darbo sąlygos nebuvo išskirtinai geros ir negalėjo garantuoti didelio susidomėjimo darbo pasiūlymu. Nukentėjusysis neparodė, kad nuteistasis būtų jį kaip nors kitaip įtikinėjęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje nustatyta, kad atlyginimo nuteistasis nukentėjusiajam taip ir nesumokėjo, taip pat neišleido nukentėjusiojo į paskaitas ir egzaminus, tačiau vertinant nuteistojo veiksmų visumą toks jo panaudotas melas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis ėmėsi aktyvių veiksmų palenkti nukentėjusįjį D. Ž. dirbti jo asmeniniu vairuotoju, tai yra, verbavo jį.

10718.

108Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikiamo nuteistojo padarytos veikos aprašymo galima spręsti, jog teismas taip pat laikė, kad nuteistasis verbavo nukentėjusįjį D. Ž. pasinaudodamas jo pažeidžiamumu. Pasinaudojimas nukentėjusiojo pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės, socialinės situacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-173-693/2018, 2K-288-648/2018).

10919.

110Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis V. D. pasinaudojo nukentėjusiojo D. Ž. pažeidžiamumu dėl jo ramaus būdo, nuolankumo, nesugebėjimo priešintis, įvertinti pasekmes, jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos. Remiantis nukentėjusiųjų D. Ž., E. Ž. (t. 7, b. l. 47-51, 160-166, t. 1, b. l. 39-42, 81-84), liudytojų J. P., M. B., T. K. (t. 7, b. l. 106-107, 111-113, 120-123) parodymais, nukentėjusysis D. Ž. studijavo universitete, dalyvavo ansamblio veikloje, pinigų pragyvenimui gaudavo iš mamos, nuolat su ja bendraudavo, turėjo automobilį. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis ieškojosi darbo siekdamas užsidirbti papildomai, o ne dėl to, kad neturėjo kitos išeities. Skelbime nurodė ieškantis ne bet kokio, o vairuotojo darbo, norėjo, kad darbas būtų suderinamas su jo studijomis universitete.

11120.

112Aukščiau įvardyti liudytojai parodė, kad nukentėjusysis D. Ž. buvo patiklus, ramaus būdo, naivus, tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis suvokė, jog nukentėjusysis yra pažeidžiamas ir siekė tuo pasinaudoti. Nuteistasis atsiliepė į nukentėjusiojo D. Ž. skelbimą, darbo sutartį jie pasirašė dar tą pačią dieną kai susitiko, taigi nuteistasis nieko nežinojo apie nukentėjusiojo finansinę ar socialinę padėtį, jo būdo savybes, byloje nėra šią išvadą paneigiančių duomenų. Nukentėjusysis neparodė, kad nuteistasis būtų jį įtikinėjęs, siūlęs darbo sąlygas, kurios padėtų jam išspręsti kokias nors problemas. Nustačius šias aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis susitarimo su nukentėjusiuoju sudarymo metu nepasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu.

11321.

114Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad byloje pasitvirtino aplinkybė, jog D. Ž. dėl fizinio smurto naudojimo prieš jį bei grasinimų panaudoti smurtą prieš jį ir jo šeimą buvo pažeidžiamas, o kaltinamasis tuo pasinaudojo. Tačiau, teismas neatskleidė kokiu būdu šiuo atveju pasinaudojimas nukentėjusiojo pažeidžiamumu padėjo nuteistajam užverbuoti nukentėjusįjį, pažymėtina, jog teismas konstatavo, kad nuteistojo veika pasireiškė būtent verbavimu. Nuosprendyje neatskleista kokiu būdu užverbuoti nukentėjusįjį padėjo ir kiti nuteistojo panaudoti valios palenkimo būdai – fizinio bei psichinio smurto panaudojimas, kurie, kaip matyti iš bylos aplinkybių, buvo panaudoti jau tuo metu kai nukentėjusysis dirbo. Teismas apibūdino kiekvieną iš jų, tačiau tiek iš išdėstytų motyvų, tiek ir nuteistojo veikos aprašymo galima spręsti, kad jam inkriminuotus valios palenkimo būdus nuteistasis panaudojo ne siekdamas užverbuoti nukentėjusįjį asmeninio vairuotojo darbui, bet siekdamas priversti jį dirbti.

11522.

116Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veika pasireiškė ne verbavimu siekiant, kad nukentėjusysis būtų išnaudotas priverstiniam darbui, bet neteisėtu vertimu dirbti vairuotojo darbą. Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistojo veiksmai labiau atitinka ne prekybos žmonėmis, bet BK 1471 straipsnyje įtvirtintą – išnaudojimo priverstiniam darbui, nusikaltimo sudėtį.

11723.

118Pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus, apgaulę arba kitus BK 147 straipsnyje nurodytus būdus, neteisėtai vertė žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą, o pagal šio straipsnio 2 dalį – tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė versdamas žmogų dirbti ar teikti paslaugas vergijos ar kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis.

11924.

120BK 1471 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai: 1) neteisėtas vertimas žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą; 2) fizinio smurto, grasinimų, apgaulės ar kitų BK 147 straipsnyje nurodytų būdų panaudojimas. BK 1471 straipsniu ginama vertybė – asmens laisvė pasirinkti veiklą (dirbti darbą ar teikti paslaugas) nepriklausomai nuo kitų valios. Kaltininko nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti neteisėtą asmens vertimą užsiimti viena iš veiklos formų.

12125.

122Aiškinant tokį neteisėtą vertimą, svarbi Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. birželio 28 d. konvencijos Nr. 29 „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo“ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad priverstinis ar privalomasis darbas reiškia bet kokį darbą ar tarnybą, kurių buvo išreikalauta prievarta, grasinant nuobauda ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia. Taigi, neteisėtas vertimas žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas sietinas su jo laisvės pasirinkimo užsiimti tam tikra veikla varžymu.

12326.

124Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad sudarydamas darbo sutartį su nukentėjusiuoju D. Ž. nuteistasis V. D. būtų sudaręs prekybos žmonėmis nusikaltimo esmę sudarantį sandorį, elgęsis su nukentėjusiuoju kaip su preke. Nuteistojo veiksmai, vertinant juos taip pat ir jo padarytų nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnį, kontekste, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis buvo linkęs siekti savo turtinių ir neturtinių tikslų panaudodamas apgaulę. Aptariamu atveju, apgaulė nuteistajam padėjo palenkti nukentėjusįjį sudaryti darbo sutartį ir pradėti darbą, tačiau būtent nuolatinis nukentėjusiojo darbas nuteistajam, už tai nemokant atlyginimo, buvo pagrindinis nuteistojo tikslas.

12527.

126Apgaulė suprantama kaip tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis prieš nukentėjusįjį panaudojo apgaulę, kuri buvo esminė, tačiau šis požymis vertintinas BK 1471 straipsnyje įtvirtintų nusikaltimo sudėčių kontekste.

12728.

128Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis V. D. melavo nukentėjusiajam D. Ž. dėl jam ketinamo mokėti atlyginimo bei, suderinamo su studijomis darbo grafiko ir tai darė siekdamas palenkti nukentėjusįjį jam dirbti. Remiantis nukentėjusiojo D. Ž. parodymais, nuteistasis jų susitikimo dieną parengė vieną darbo sutarties egzempliorių, kurį surašė ranka ir pasiliko sau, nukentėjusysis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, darbą pradėjo dar tą pačią dieną, nepranešant apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 39-42, 81-84, t. 7, b. l. 160-166). Net ir duodamas parodymus teisme, nuteistasis neneigė, jog nemokėjo atlyginimo nukentėjusiajam, jis parodė, kad atlyginimą jis žadėjo mokėti po bandomojo trijų mėnesių laikotarpio. Tiek pastarieji jo parodymai, tiek ir jo veiksmai sudarant darbo sutartį bei vėliau (nuteistasis vertė nukentėjusįjį jaustis nepatogiai kai šis paklausdavo apie atlyginimą; įkalbėjo parduoti nukentėjusiajam, jo mamai priklausantį turtą, nupirkti išsimokėtinai įvairius daiktus žadėdamas, kad investuos už juos gautus pinigus į verslą ir sumokės atlyginimą), patvirtina, jog nuteistasis neketino legaliai įdarbinti nukentėjusiojo D. Ž. bei mokėti jam darbo sutartyje sulygtą atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teisme paklausus nuteistojo dėl kokių priežasčių jis neatlygino kitoje byloje iš jo priteistų sumų pagal civilinius ieškinius, nuteistasis į klausimą atsakyti negalėjo, o tai taip pat sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis neturėjo pakankamai pinigų mokėti vairuotojui.

12929.

130Nuteistasis V. D., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pažymėjo, kad nukentėjusysis visuomet buvo pavalgęs, valgydavo už jo pinigus ir nukentėjusysis šių aplinkybių neneigė. Vis dėlto, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis nebūtų sutikęs su nuteistojo pasiūlymu dirbti neribotas darbo valandas nemokant už tai jokio atlyginimo. Nukentėjusysis parodė turėjęs tikslą užsidirbti, darbą siekė derinti su studijų grafiku, nurodė tikėjęsis, kad bus įdarbintas legaliai ir jam bus mokamas atlyginimas, taigi nuteistasis, garantuodamas atlyginimą bei nukentėjusįjį tenkinusį darbo grafiką iš esmės suklaidino nukentėjusįjį ir tai lėmė, kad nukentėjusysis priėmė nuteistojo darbo pasiūlymą. Visgi tokiu būdu sudarant susitarimą dėl darbo nebuvo atimta, palaužta ar suvaržyta nukentėjusiojo laisvė pasirinkti kitą darbą, o šio elemento nebuvimas neleidžia veikos vertinti kaip prekybos žmonėmis.

13130.

132Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje didelė dalis faktinių nuteistojo padarytos veikos aplinkybių buvo nustatyta remiantis nukentėjusiojo parodymais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Nors jo parodymuose yra prieštaravimų, pavyzdžiui, dėl įvykių vietos, laiko, suduotų smūgių skaičiaus ir panašiai, vis dėlto, pastebėtina, kad nukentėjusiojo parodymai labai detalūs, pasakodamas svarbiausias aplinkybes, įvykių eigą, nukentėjusysis nesipainiojo, jo parodymai logiški. Be to, nukentėjusysis su nuteistuoju per visą nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį aplankė daug skirtingų vietų, susipažino su įvairiais žmonėmis, nuo nagrinėjamo įvykio buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, taigi natūralu, kad nukentėjusysis negalėjo atsiminti ir kaskart vienodai atpasakoti visų bylai reikšmingų aplinkybių. Duomenų, kad nukentėjusysis siektų apkalbėti nuteistąjį, išsigalvotų nebūtas aplinkybes, nėra. Priešingai, jo parodymus patvirtina byloje apklaustų kitų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojai pateikė savo subjektyvią nuomonę, jokios grėsmės nuteistojo elgesyje su nukentėjusiuoju neįžvelgė, visgi su tuo negalima sutikti. Iš nukentėjusiųjų R. K., J. A., liudytojos A. S. parodymų matyti, kad jos papasakojo savo, o ne perpasakojo kitų asmenų patirtį, jų papasakotos aplinkybės visiškai atitiko nukentėjusiojo parodymus ir jos manė, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju elgėsi negražiai.

13331.

134Tuo tarpu nuteistasis, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme tvirtino kaltę pripažįstantis, byloje reikšmingas aplinkybes pasakojo sau palankiu būdu – teigė, kad atlyginimą turėjo mokėti tik praėjus bandomajam laikotarpiui, kad nukentėjusiajam suduodavo nestipriai, kad buvo siūlęs jam palikti darbą, taip pat, kad nukentėjusysis pats pasiūlė parduoti savo ir mamos automobilius, pasiliko pinigus sau ir kt. Nuteistojo parodymų kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina arba juos paneigia (nukentėjusiųjų R. K., J. A., liudytojos A. S. parodymai apie nuteistojo elgesį su nukentėjusiuoju), dėl šios priežasties juos įvertinęs atmetė ir pirmosios instancijos teismas.

13532.

136Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad siekdamas palenkti nukentėjusiojo valią, nuteistasis prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Fizinis smurtas – tai tyčinis, priešingas teisei poveikis į nukentėjusiojo ar kito asmens neliečiamumą. BK 1471 straipsnyje įtvirtintų nusikaltimo sudėčių prasme fizinis smurtas kaltininko turi būti naudojamas siekiant palaužti nukentėjusiojo valią ir taip versti jį dirbti.

13733.

138Nuteistasis V. D. tvirtino fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojęs. Jis teigė, kad nukentėjusysis prastai vairavo, taigi yra jam sudavęs per petį, nestipriai smūgiavęs, tačiau žmogaus su akiniais nebūtų mušęs (t. 7, b. l. 185-192, t. 9, b. l. 219-221, 222). Nukentėjusysis D. Ž. tuo tarpu, parodė, kad nuteistasis jau pirmąją jo darbo dieną prieš jį naudojo fizinį smurtą – apkaltino pavogus pinigus ir sumušė, ne mažiau penkis kartus sudavė į dešinę veido pusę. Vėliau sumušė 2016 m. gruodį už tai, kad nukentėjusysis nepriminė nuteistajam pasiimti telefono ir telefonas buvo pusvalandžiui likęs bute ( - ). Nukentėjusiojo parodymai dalyje dėl tikslių akinių sulaužymo aplinkybių nebuvo visiškai vienodi ‑ ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad akinius nuteistasis sulaužė bute ( - ), kai nukentėjusysis jo nepažadino, tuo tarpu teisme tvirtino, kad akiniai buvo sulaužyti kelionės į ( - ) su dar dviem merginomis metu, visgi nukentėjusysis teisme parodė, kad nuteistasis V. D. ne kartą sulaužė jo akinius, mušdavo beveik kasdien. Jis patvirtino visus kaltinime nuteistajam nurodytus fizinio smurto prieš jį atvejus, kaip minėta, teigė, kad fizinį smurtą nuteistasis naudojo nuolat (t. 1, b. l. 39-42, 81-84, t. 7, b. l. 160-166, t. 9, b. l. 221-223).

13934.

140Nukentėjusiojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. K. parodymai, jog nuteistasis su nukentėjusiuoju elgėsi labai nepagarbiai, stumdydavo, žnaibydavo (t. 7, b. l. 51-56), nukentėjusiosios E. Ž. parodymai, kad sūnus D. Ž. grįžo į namus sumuštas (t. 7, b. l. 47-51), nukentėjusiosios J. A. parodymai, jog V. D. nuolat rėkdavo ant nukentėjusiojo D. Ž., suduodavo su ranka (t. 7, b. l. 65-66).

14135.

142Nukentėjusiosios R. K., J. A., liudytojai J. P., T. P., A. S. parodė, kad smurto žymių ant nukentėjusiojo nepastebėjo (t. 7, b. l. 51-56, 65-66, 108, 109-110, 121-123), tačiau pastebėtina, jog nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta žiemos laikotarpiu kai nukentėjusysis savo kūną dengė keliais drabužių sluoksniais ir buvo tamsu, o iš aukščiau cituojamų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad nuteistojo naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo labai stiprus, savo veiksmais nukentėjusiajam jis sukeldavo skausmą, likdavo mėlynės, nedidelės žaizdos, taigi sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno buvo galima nepastebėti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2006/2017(01) nurodoma, kad D. Ž. padarytos kraujosruvos apie akis, prieš 3-10 parų iki apžiūros 2017 m. kovo 11 d., paveikus kietu buku daiktu. D. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 132-135).

14336.

144Nors apelianto nuomone, Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 2006/2017(01) nepatvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas darbo nuteistajam metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo tuo abejoti. Iš byloje esančio protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis D. Ž. apie galimai padarytą nusikaltimą pranešė policijos pareigūnams 2017 m. kovo 10 d. naktį, prieš pat vidurnaktį (t. 1, b. l. 1-2), į medikus kreipėsi 2017 m. kovo 11 d., nurodė, kad buvo sumuštas darbdavio 2017 m. kovo 7 d. (t. 1, b. l. 132-135). Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2006/2017(01) specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-10 parų iki apžiūros, vadinasi, galėjo būti padaryti 2017 m. kovo 7 d. kaip nurodė nukentėjusysis. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad tik pabėgęs nuo nuteistojo nukentėjusysis sugrįžo namo ir dar tos pačios dienos vakarą kreipėsi į policijos pareigūnus, taigi nėra pagrindo įtarti, kad jis galėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis.

14537.

146Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ne mažiau kaip keturis skundžiamame nuosprendyje nurodytus kartus ir, kad tai darė siekdamas palenkti nukentėjusiojo valią jam dirbti. Remiantis byloje surinktais įrodymais, fizinį smurtą nuteistasis panaudojo prieš nukentėjusįjį dėl įvairiausių menkaverčių priežasčių, anot nukentėjusiojo – dėl netinkamo jo vairavimo, kad nepažadino laiku, nepriminė apie paliktą telefoną. Nukentėjusysis parodė jautęs baimę dėl tokio nuteistojo elgesio, apeliacinės instancijos teisme nurodė tęsęs darbą pas V. D., nes bijojo, kad pasakius apie išėjimą jis vėl naudos fizinį smurtą (t. 9, b. l. 221-223). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad toks dažnas fizinio smurto naudojimas prieš nukentėjusįjį dėl menkaverčių priežasčių buvo nuteistojo kontrolės prieš nukentėjusįjį išraiška, tokiu būdu jis siekė įbauginti nukentėjusįjį ir palenkti jo valią toliau jam dirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis suvokė naudojantis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį būtent šiuo tikslu, pažymėtina, jog nuteistasis neturėjo galimybės mokėti atlyginimo, taigi jam buvo reikalinga rasti kitų būdų užtikrinti, kad nukentėjusysis jam dirbtų, taip pat, nukentėjusiajai R. K. nuteistasis buvo minėjęs, kad nukentėjusiajam bus geriau su juo, teigė, kad jį paglobos (t. 7, b. l. 51-56), o tai patvirtina, kad nuteistasis suvokė turintis nukentėjusiojo kontrolę ir, kad siekė ją išlaikyti.

14738.

148Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis palenkė nukentėjusiojo valią taip pat panaudodamas prieš jį psichinį smurtą. Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad nuteistasis jį nuolat gąsdino, gyrėsi, kad turi draugų policijoje ir kad jis, D. Ž., niekur nuo jo nepasislėps, nurodė nebandyti bėgti ar kitaip skųstis, yra sakęs, kad susiras jį su draugais ir sumuš. Grasino susidoroti su juo ir su jo artimaisiais, jei nukentėjusysis ko nors nedarys. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad po V. D. išleidimo iš areštinės, jis paėmė nukentėjusiojo telefoną ir nuo to laiko nukentėjusysis visai neturėjo galimybių bendrauti su artimaisiais. V. D. tiesiog pradėjo naudotis juo kaip savu, o nukentėjusysis bijojo jo prašyti grąžinti telefoną. Nuteistasis vieną kartą buvo uždaręs jį kambaryje, neišleido į paskaitas, neleido laikyti egzamino, sakė, kad nukentėjusysis turi su juo dirbti, telefoninių pokalbių metu nurodydavo ką jis turintis sakyti, taigi tai rodo, kad nuteistasis savo veiksmais kūrė nuolatinę įtampą, siekė parodyti, kad kontroliuoja nukentėjusįjį. Be to, nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad visus keturis mėnesius gyveno baimėje, bijojo kam nors skųstis dėl V. D. įvardytų pažinčių policijoje ir kalėjime, nuteistasis ne kartą naudojo fizinį smurtą, žinojo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresą. Paskutinį kartą ryžosi pabėgti nuo V. D. todėl, kad savaitę iki pabėgimo V. D. jį ne kartą mušė, sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos ir veido sritį. Pabėgimo dieną nukentėjusysis teigė supratęs, kad V. D. jį sumuš, nes tą dieną buvo girtas ir nukentėjusysis žinojo, kad nubudęs vėl apkaltins nebūtais dalykais ir sumuš. Kai pagaliau ištrūko, nukentėjusysis parodė bijojęs kreiptis į policiją, manė, kad V. D. jo ieškos (t. 1, b. l. 39-42, 81-84, t. 7, b. l. 160-166, t. 9, b. l. 221-223). Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, nuteistasis nuolat gyrėsi turimomis pažintimis, grasino susidorojimu jei nukentėjusysis nepaklus jo nurodymams, taigi galima daryti išvadą, kad nuteistasis nuolat baugino nukentėjusįjį, kad šis bijotų nuo jo pabėgti ir toliau jam dirbtų.

14939.

150Nukentėjusiojo parodymus dėl prieš jį panaudoto psichinio smurto patvirtina ir jau minėti nukentėjusiosios R. K. parodymai. Ji parodė, kad nukentėjusysis D. Ž. būdavo kartu su ja ir nuteistuoju V. D., vairuodavo automobilį. Jeigu reikėdavo nueiti į parduotuvę, siųsdavo jį, atimdavo iš jo telefonus, nukentėjusysis visą laiką buvo kartu. V. D. nukentėjusiajai sakė, kad D. Ž. neturi namų, gyvena ( - ), geriau, kad bus kartu, V. D. jį paglobos. Nuteistasis sakė, kad D. Ž. vargšas, neįgalus, dėl elgesio su juo liepė nesikišti, todėl nukentėjusioji parodė nesikišusi. Ji teigė, kad V. D. neleido D. Ž. su niekuo bendrauti (t. 7, b. l. 51-56). Liudytoja A. S. parodė, kad kai greitoji išsivežė nukentėjusįjį, pastarasis po keleto valandų grįžo į degalinę kartu su nuteistuoju , nuteistasis liepė atsiprašyti ir nukentėjusysis atsiprašė. Liudytojai pasirodė, kad nuteistasis manipuliuoja vaikinu, kad nukentėjusysis jo bijojo (t. 1, b. l. 191-192, t. 7, b. l. 109-111). Nukentėjusioji J. A. teisme parodė, kad nuteistasis V. D. rėkdavo ant berniuko, pastarasis atrodė užguitas (t. 7, b. l. 65-67). Nukentėjusioji E. Ž. teigė iš sūnaus žinanti, kad V. D. jį mušė, terorizavo, grasino, kad susidoros su šeimos nariais, o sūnus tikėjo, kad jis tikrai gali kažką jiems padaryti (t. 7, b. l. 47-51).

15140.

152Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. Ž. parodymų, jis jautėsi įbaugintas, bijojo, kad nuteistasis jam pabėgus galėtų jį surasti, nukentėjusioji J. A., liudytoja A. S. parodė, kad nukentėjusysis iš tiesų atrodė užguitas, išsigandęs. Iš išdėstytų parodymų matyti, kad nuteistasis grasino nukentėjusiajam susidorojimu tuo atveju, jei pastarasis atsisakys dirbti, nukentėjusiajai R. K. taip pat nurodė, kad D. Ž. bus geriau būti su juo, o tai patvirtina, jog nuteistasis suvokė, kad jo neteisėtas poveikis – psichinis smurtas prieš nukentėjusįjį, palenks nukentėjusiojo valią ir dėl to jis bus priverstas toliau jam dirbti. Kaip minėta, nukentėjusysis tikėjo nuteistojo grasinimais, laikė juos realiais, taigi nuteistajam pavyko pasiekti savo tikslą, priversti nukentėjusįjį dirbti.

15341.

154Kaip jau minėta, pasinaudojimas nukentėjusiojo pažeidžiamumu – tai situacija, kai kaltininkas specialiai, siekdamas priversti nukentėjusįjį dirbti, naudojasi dėl įvairių priežasčių susiklosčiusia jo pažeidžiama būkle. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad darbo sutarties su nukentėjusiuoju sudarymo metu nuteistasis nepasinaudojo jo pažeidžiamumu, kadangi jo nepažinojo, neturėjo žinių apie nukentėjusiojo gyvenimo sąlygas, finansinę padėtį ir būdo bruožus. Tačiau, nekyla abejonių, kad nuteistasis jau pirmosiomis darbo dienomis suprato, kad nukentėjusysis yra ramaus, nuolankaus, nekonfliktiško būdo (pirmą darbo dieną panaudojus prieš jį fizinį smurtą, nukentėjusysis tęsė darbą, taikstėsi su nuteistojo reikalavimu miegoti automobilyje, vėliau ir su tuo, kad nuteistasis neišleido į paskaitas, nemokėjo atlyginimo) ir tuo naudojosi siekdamas palenkti nukentėjusįjį toliau jam dirbti.

15542.

156Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis taip pat pasinaudojo nukentėjusiojo priklausomumu. Priklausomumas BK 1471 straipsnio prasme suprantamas kaip pasinaudojimas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo esančiu ryšiu, kuriam esant nuo kaltininko priklauso esminių nukentėjusiojo poreikių ar interesų tenkinimas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis manė legaliai įsidarbinęs asmeniniu nuteistojo V. D. vairuotoju, tikėjosi gauti atlyginimą. Nuteistasis, nors ir neketino mokėti nukentėjusiajam atlyginimo, suprato nukentėjusiojo siekį susirasti legalų, apmokamą darbą ir tuo naudojosi – remiantis nukentėjusiojo parodymais, nuteistasis žadėjo sumokėti atlyginimą, įkalbėjo nukentėjusįjį parduoti jam, jo mamai priklausantį turtą teigdamas, kad pinigus investuos ir vėliau grąžins, sumokės atlyginimą. Nukentėjusysis parodė, kad turėjo ne vieną galimybę pabėgti nuo nuteistojo, tačiau jautėsi nuo jo priklausomas. Bijojo paprieštarauti ir kai nuteistasis neišleido jo į vadybos egzaminą, taip pat, kai pardavė įvairius daiktus, nes buvo investavęs pinigus, bijojo juos prarasti ir vis dar tikėjosi juos atgauti. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam tai buvo pirmasis darbas, jis neturėjo ankstesnės darbo santykių patirties (t. 1, b. l. 39-42, 81-84, t. 7 , b. l. 160-166, t. 9, b. l. 221-223). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis pasinaudojo nukentėjusiojo priklausomumu, susiklosčiusiu dėl darbo santykių.

15743.

158Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad nuteistasis vertė nukentėjusįjį D. Ž. dirbti vergijos sąlygomis. Atsakomybė už vertimą žmogų dirbti ar teikti paslaugas vergijos ar kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis numatyta BK 1471 straipsnio 2 dalyje. Vergovė pagal 1926 m. rugsėjo 25 d. Konvenciją dėl vergovės yra padėtis ar būklė asmens, su kuriuo elgiamasi iš dalies arba visiškai taip, kaip su nuosavybe. Kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis turėtų būti pripažįstamos tokios darbo sąlygos, kurios nukentėjusiajam sukelia dideles fizines ar dvasines kančias.

15944.

160Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis nemokėjo nukentėjusiajam D. Ž. atlyginimo, neužtikrino normalių gyvenimo sąlygų, socialinių garantijų, laisvalaikio, ribojo nukentėjusiojo galimybę lankyti paskaitas, aplankyti artimuosius, su jais bendrauti, grįžti namo ir ateiti į darbą sutartu laiku. Nukentėjusiojo darbo valandos buvo neįprastai ilgos, jis didžiąją dalį laiko praleido su nuteistuoju, kentėjo nuteistojo naudotą fizinį bei psichinį smurtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pastarosios aplinkybės nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad nuteistasis iš dalies ar visiškai elgėsi su nukentėjusiuoju taip, kaip su nuosavybe, jos neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis dirbo nežmoniškomis sąlygomis, kurios jam sukėlė fizines ir dvasines kančias. Šią aplinkybę patvirtina ne tik byloje nustatytos aplinkybės apie nuteistojo elgesį su nukentėjusiuoju ir nukentėjusiojo būseną darbo nuteistajam metu, bet ir nukentėjusiojo patyrimai po įvykio – jis teigė kurį laiką po įvykio bijojęs išeiti iš namų, lankėsi pas psichologę, dėl baimės nelankė paskaitų, prastai miegojo (t. 7, b. l. 160-166). Pažymėtina, jog nuteistojo V. D. gynėjas baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad tomis pačiomis kaltinime nurodytomis sąlygomis gyveno ir nuteistasis (miegojo automobilyje, prausėsi degalinėje ir kt.), tokiu būdu bandydamas paneigti nežmoniškų sąlygų požymio buvimą nuteistojo veikoje. Visgi svarbu paminėti, jog nuteistasis tokį gyvenimo būdą pasirinko laisva valia, tuo tarpu nukentėjusysis dirbti šiomis sąlygomis buvo priverstas, dirbo neatlygintinai. Ta aplinkybė, kad vienu metu prie jų prisijungė ir nukentėjusiojo draugas bei giminaitis T. K. aukščiau išdėstytų aplinkybių taipogi nepaneigia, kadangi nuteistasis buvo įbauginęs nukentėjusįjį ir pasinaudodamas jo patiklumu melavo, kad sumokės už atliktą darbą. Taigi nuteistojo gynėjo argumentai nepaneigia išvados, jog nukentėjusysis buvo priverstas dirbti nežmoniškomis sąlygomis. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, jog nuteistojo V. D. padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 1471 straipsnio 2 dalį.

16145.

162BK 1471 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra padaroma tiesiogine tyčia, ji yra formali, todėl laikoma baigta nuo vertimo dirbti panaudojant straipsnyje įvardytus valios palenkimo būdus momento. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nuteistasis V. D. ne tik vertė nukentėjusįjį dirbti, bet ir pasiekė šį savo tikslą – privertė nukentėjusįjį dirbti nežmoniškomis sąlygomis, todėl laikoma, kad jo nusikalstama veika buvo baigta. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – suvokdamas, kad panaudodamas apgaulę, fizinį ir psichinį smurtą, pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu ir priklausomumu neteisėtai verčia nukentėjusįjį D. Ž. dirbti nežmoniškomis sąlygomis ir siekia tai daryti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo V. D. veikoje nustatyti visi būtinieji BK 1471 straipsnio 2 dalies požymiai.

163Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo

16446.

165Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis, panaudodamas apgaulę, fizinį ir psichinį smurtą, paveikė nukentėjusįjį parduoti jam ir jo mamai priklausantį nuosprendyje įvardytą turtą, išperkamosios nuomos būdu iš mobiliojo ryšio operatorių įsigyti įvairius daiktus (įkalbėti tai padaryti liudytoją T. K.), perduoti šiuos daiktus V. D., perduoti nukentėjusiajam jo mamos pervestus pinigus ir pasisavino už parduotą turtą gautus bei nukentėjusiojo jam perduotus pinigus. Apygardos teismo vertinimu pastarieji nuteistojo veiksmai atitinka BK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius. Visgi ir šiuo atveju teismas nuosprendyje neatskleidė kokius aptariamos nusikaltimo sudėties požymius atitinka pastarieji nuteistojo veiksmai, kokią iš BK 147 straipsnio 1 dalyje įvardytų veikų nuteistasis padarė. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistojo veiksmai šioje dalyje atitinka ne prekybos žmonėmis, bet BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sukčiavimo nusikaltimo sudėtį.

16647.

167Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).

16848.

169Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodyti padariniai, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

17049.

171Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

17250.

173Skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes dėl įvairių daiktų įgijimo ir pardavimo, tai, kad nuteistasis V. D. visais atvejais pasisavino nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. turtą bei iš nukentėjusiojo gautus pinigus, patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti ir nuosprendyje išdėstyti nukentėjusiųjų D. Ž., E. Ž., liudytojų T. K., J. P. parodymai, 2017 m. gegužės 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, su mobiliojo ryšio operatoriais, automobilio Nissan ( - ) pirkėju sudarytos sutartys, AB Šiaulių bankas, „Swedbank“, AB nukentėjusiojo D. Ž. sąskaitų išrašai (t. 1, b. l. 39-42, 81-84, 148-150, 65-72, 73-75, 98-111, 145, 157, 167, 186-187, 188, t. 7, b. l. 47-51, 111-113, 117-118, 121-123, 160-166). Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir nuteistojo V. D. parodymai ‑ nuteistasis neneigė žinojęs apie daiktų pardavimo, pirkimo sandorius, tačiau tvirtino, kad parduoti automobilius, akordeoną buvo paties nukentėjusiojo sprendimas, kad telefoną nukentėjusysis pirko, nes sulaužė nuteistojo telefono aparatą, kompiuterį su priedėliu pirko savo reikmėms, tačiau sugadinus kompiuterį nukentėjusysis pasiūlė jį parduoti, už mamos nukentėjusiajam pervestus pinigus jai pirko įvairių kosmetinių priemonių, pinigų iš nukentėjusiojo neėmė (t. 7, b. l. 185-192, t. 9, b. l. 219-221).

17451.

175Išanalizavus nukentėjusiojo D. Ž. parodymus matyti, kad pasakodamas aplinkybes apie daiktų pirkimą ir pardavimą bei nuteistojo V. D. įtaką nukentėjusiajam priimant šiuos sprendimus, nukentėjusysis vartojo sąvoką „privertė“. Vis dėlto, iš jo parodymų taip pat matyti, kad nuteistasis žadėjo už šiuos daiktus gautus pinigus investuoti į verslą ir gavęs pelną juos grąžinti. Melavo, kad atiduos vėliau ir nukentėjusysis šiuo nuteistojo melu patikėjo – parodė tikėjęsis, kad nuteistasis V. D. grąžins jam pinigus (t. 1, b. l. 39-42, 81-84, t. 7, b. l. 160-166, t. 9, b. l. 221-223). Taigi, darytina išvada, kad nuteistasis prieš nukentėjusįjį panaudojo apgaulę – neketindamas sumokėti nukentėjusiajam atlyginimo bei grąžinti pinigus, siekdamas suklaidinti nukentėjusįjį D. Ž. nurodė jam, kad jo mamos pervestus, už įvairių daiktų pardavimą gautus pinigus investuos į verslą ir gautą pelną pasidalys su nukentėjusiuoju D. Ž., tačiau iš tikrųjų gautus pinigus pasisavino. Prieš nukentėjusįjį panaudota apgaulė pripažintina esmine, lėmusia nukentėjusiojo apsisprendimą, kadangi nukentėjusysis parodė, kad būtent nuteistojo V. D. įkalbėtas pardavė automobilius, akordeoną, perdavė mamos pinigus, nupirko ir perdavė V. D. kitus nuosprendyje įvardytus daiktus, įkalbėjo išperkamosios nuomos būdu telefoną įsigyti ir liudytoją T. K. Nuteistasis nemokėjo nukentėjusiajam atlyginimo, todėl jis tikėjosi, kad investavus jo pinigus į nuteistojo verslą, galėtų gauti jam priklausantį atlyginimą ir dar iš to uždirbti.

17652.

177Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo V. D. parodymais, kad skundžiamame nuosprendyje išvardytus daiktus nukentėjusysis D. Ž. nutarė įsigyti ar (ir) parduoti pats, kad gautus pinigus pasiliko sau. Pažymėtina, jog naudodamasis tuo pačiu veikos padarymo modeliu, tai yra, įtikindamas, jog jam reikalingi pinigai verslo plėtrai, kitoms išlaidoms, nuteistasis padarė ir šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotus sukčiavimus kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu, už kuriuos jis buvo nuteistas. Be to, nukentėjusiojo parodymai, kad parduoti, įsigyti daiktus, perduoti pinigus įkalbėjo V. D. buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti aukščiau įvardyti įrodymai, tuo tarpu nuteistojo versija prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, jos nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, jog nuteistasis V. D. per visą nukentėjusiojo darbo laikotarpį iki jo pabėgimo taip ir nesumokėjo nukentėjusiajam atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas šiuo nuosprendžiu nuteisia V. D. dėl nukentėjusiojo išnaudojimo priverstiniam darbui. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis V. D. suvokė, kad įkalbėdamas parduoti automobilius, akordeoną, išperkamosios nuomos būdu įsigyti telefono aparatus (įkalbėti tai padaryti liudytoją T. K.), modemą, kompiuterį, perduoti mamos nukentėjusiajam pervestus pinigus ir žadėdamas nukentėjusiajam investuoti jo pinigus į verslą, pasidalyti gautą pelną tokiu būdu klaidina nukentėjusįjį, siekdamas gauti turtinę naudą. Kaip minėta, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad visus už nukentėjusiojo parduotus daiktus, už išperkamosios nuomos būdu įgytus ir vėliau V. D. parduotus daiktus gautus pinigus, nukentėjusiojo perduotus jo mamos pervestus pinigus V. D. pasisavino, nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž. dėl to buvo padaryta turtinė žala. Taigi, nuteistojo V. D. veikoje yra visi būtinieji BK 182 straipsnio 1 dalies požymiai, todėl jo veika šioje dalyje perkvalifikuojama iš BK 147 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį.

17853.

179Teisėjų kolegija pastebi, kad skaičiuodamas sukčiavimu padarytą žalą pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą ir, vietoje 4 055 Eur, veikos aprašyme nurodė, kad nuteistasis V. D. padarė 4 505 Eur turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos aprašyme teismo įvardytos sumos, kurias nuteistasis pasisavino, sudaro būtent 4 055 Eur sumą, todėl ši teismo klaida ištaisytina.

18054.

181Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismas nustatė šias BK 1471 straipsnio 2 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes:

18254.1.

183V. D. išnaudojo žmogų priverstiniam darbui kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis, t. y. jis, turėdamas tikslą išnaudoti žmogų priverstiniam darbui, 2016 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, interneto svetainėje ( - ) radęs skelbimą apie ieškomą vairuotojo darbą, skelbime nurodytu telefonu ( - ) susisiekė su D. Ž. bei pasiūlė dirbti vairuotojo darbą. 2016 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ( - ) mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikęs su D. Ž. ir panaudojęs apgaulę, kuri pasireiškė žadėtu vairuotojo darbu suderinant su mokslo studijų grafiku, tinkamu ir sutartu 400 Eur atlyginimu per mėnesį, ir D. Ž. sutikus nuo 2016 m. lapkričio 18 d. dirbti asmeniniu V. D. vairuotoju, surašė fiktyvią darbo sutartį ir taip sudaręs patikimo darbdavio įvaizdį įtikino D. Ž. dirbti jo asmeniniu vairuotoju ir jam sutikus, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d. V. D. sistemingai naudojant prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą, pasireiškusią nuolatiniu bauginimu ir grasinimu susidoroti su juo ir jo artimaisiais, bei sistemingai sukeliant fizinį skausmą, pasireiškusį ne mažiau kaip keturis kartus naudojamu smurtu prieš D. Ž. dėl menkaverčių priežasčių, t. y. 2016 m. lapkričio 18 d. be priežasties ( - ) esančioje automobilių aikštelėje, sudavė D. Ž. nuo 5 iki 10 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą; 2016 m. gruodžio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, ( - ) esančiame bute, tikslus adresas nenustatytas, dėl menkavertės priežasties sudavė D. Ž. iki 5 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą; 2016 m. gruodžio pabaigoje kelionės metu į ( - ) dėl menkavertės priežasties sudavė D. Ž. iki 10 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą, jų metu šiam sulaužė 100 Eur vertės akinius; 2017 m. vasario mėnesį, nenustatytą dieną, ( - ) esančiame bute, tikslus adresas nenustatytas, dėl menkavertės priežasties sudavė D. Ž. iki 5 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą, t. y. tokiais savo veiksmais siekdamas palaužti jo valią ir pasipriešinimą sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veido sritį ir į kitas kūno vietas ir, taip padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlęs fizinį skausmą, įbauginęs D. Ž. paklusti jo reikalavimams, atėmė galimybę priešintis bei faktiškai kontroliavo jį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d., atimdamas galimybę D. Ž. bendrauti su artimaisiais, bendrakursiais, draugais, neišleisdamas D. Ž. į paskaitas ( - ), pasinaudojęs jo (D. Ž.) pažeidžiamumu dėl jo charakterio savybių, tai yra, kad pastarasis yra nuolaidus, patiklus, ramus jaunuolis vertė D. Ž. vežioti jį po įvairius miestus ( - ) ir ( - ) vietoves nežmoniškomis sąlygomis, t. y. reikalaudamas nakvoti kartu su juo automobilyje „( - )“, neužtikrindamas D. Ž. teisės į tinkamą poilsį ir asmeninį bei socialinį gyvenimą.

184Tokiais savo veiksmais V. D. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d. vertė nukentėjusįjį D. Ž. dirbti vairuotoju, įbaugino šį naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, pasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu ir jo paties sukurtu priklausomumu dėl darbo santykių, privertė jį nežmoniškomis sąlygomis neatlygintinai dirbti priverstinį darbą vairuotoju.

185Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 1471 straipsnio 2 dalyje.

18654.2.

187Taip pat V. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule žadėdamas D. Ž. pinigus investuoti į verslą ir gautą pelną pasidalyti su D. Ž., įkalbėjo jį 2016 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, parduoti jam (D. Ž.) priklausantį automobilį „( - )“ (valst. Nr. ( - ) 500 Eur vertės, ir jo motinai E. Ž. priklausantį automobilį „( - )“ (valst. Nr. ( - ) 400 Eur vertės, taip pat parduoti D. Ž. akordeoną „( - )“, kurio vertė 500 Eur, bei gautus pinigus perduoti V. D., kuriuos jis užvaldė ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams.

188Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2016 m. gruodžio 21 d., apgaule įkalbėjo D. Ž. kreiptis į mobiliojo ryšio operatorę UAB „Omnitel“ (tiriamuoju laikotarpiu) ir įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S6“, IMEI Nr. ( - ), 399 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, 399 Eur vertės, priedėlį „Huawei E5573 4G Mobile Router“, 79 Eur vertės, kuriuos D. Ž. paėmęs išperkamosios nuomos būdu perdavė V. D., o šis juos pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir gautus pinigus užvaldė.

189Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. apgaule žadėdamas jo (D. Ž.) pinigus investuoti į verslą ir gautą pelną pasidalyti su nukentėjusiuoju D. Ž., 2017 m. sausio 14 d. įtikino jį kreiptis į mobiliojo ryšio operatorę UAB „Tele2“ ir išperkamosios nuomos būdu paimti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G920FA Galaxy S6“, IMEI Nr. ( - ), 399 Eur vertės, kurį D. Ž. perdavė V. D., o šis telefoną pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir gautus pinigus užvaldė.

190Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D., apgaule išreikalavo jam perduoti E. Ž. jam (D. Ž.) 2017 m. sausio 2 d. persiųstą 260 Eur sumą, 2017 m. sausio 20 d. persiųstą 300 Eur sumą, šiuos pinigus D. Ž., paklusęs reikalavimams, perdavė V. D., o šis pinigus užvaldė.

191Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. apgaule žadėdamas jo (D. Ž.) pinigus investuoti į verslą ir gautą pelną pasidalyti su nukentėjusiuoju D. Ž., 2017 m. sausio 26 d. įtikino D. Ž. kreiptis į draugą T. K., kuris išperkamosios nuomos būdu paimtų iš mobiliojo ryšio operatorės UAB „Tele2“ mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, 819 Eur vertės, kaip neva D. Ž. reikalingą daiktą, už kurį nukentėjusysis pats mokės įmokas. Kai T. K. nurodytą telefoną paėmė ir perdavė D. Ž., pastarasis perdavė jį V. D., o šis pardavė telefoną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir gautus pinigus užvaldė.

192Tokiais savo veiksmais V. D. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 m. sausio 26 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą D. Ž. ir E. Ž. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 4 055 Eur.

193Dėl BPK pažeidimų

19455.

195Apeliantas skunde nurodo, kad ant D. Ž. 2017 m. kovo 10 d. protokolo – pareiškimo nėra rezoliucijos, pateikta tik šio dokumento kopija ir tai reiškia, jog buvo pažeista dokumento kopijos tvirtinimo tvarka. Apelianto nuomone, toks dokumentas neatitinka įrodymų sampratos. Iš nuteistojo minimo 2017 m. kovo 10 d. – 2017 m. kovo 11 d. protokolo – pranešimo matyti, kad tai yra elektroninio dokumento, parengto integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS), nuorašas. Šis dokumentas buvo patvirtintas elektroniniu parašu, nuorašo tikrumas papildomai patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno parašu, taigi nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad buvo pažeista šio dokumento tvirtinimo tvarka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad naudojant IBPS sistemą buvo rengiami ir vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūno patvirtinami ir kiti bylos dokumentai, tačiau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo abejoti jų patikimumu bei atitikimu leistinumo reikalavimams.

19656.

197Atkreiptinas dėmesys, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais dokumentų nuorašais, BPK nuostatų nepažeidė, apeliantas skunde taip pat neįvardijo kokiu būdu ši aplinkybė būtų sutrukdžius teismui priimti byloje teisėtą ir teisingą sprendimą, todėl šis nuteistojo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

198Dėl bausmės

19957.

200Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistojo V. D. padaryta veika perkvalifikuojama iš BK 147 straipsnio 1 dalies į BK 1471 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam paskirta bausmė pagal BK 147 straipsnio 1 dalį naikinama ir bausmės skiriamos bei bendrinamos iš naujo.

20158.

202Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009 ir kt.). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

20359.

204V. D. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs vieną sunkų ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus. Nuteistojo padarytas BK 1471 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas – aukšto pavojingumo laipsnio, nuteistasis savo veiksmais kėsinosi į žmogaus laisvę pasirinkti darbą, prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį ir psichinį smurtą, vertė jį dirbti nežmoniškomis sąlygomis. Nuteistojo padaryti nusikaltimai baigti, nustatytos veikų padarymo aplinkybės, baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, į kurias kėsinosi nuteistasis suteikia pagrindą teigti, kad nuteistojo asmens pavojingumas taip pat didelis. Be to, nuteistasis V. D. anksčiau teistas, daugeliu atvejų už nusikaltimus siekiant turtinės naudos, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka. Iš nuteistąjį charakterizuojančių bylos duomenų taip pat matyti, kad jis turi individualios veiklos pažymą, tačiau įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už jį buvo mokamos tik tuo metu kai jis dirbo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, būdamas nuteistasis, duomenų apie kada nors turėtą kitą darbą byloje nėra. Šios aplinkybės suteikia pagrindą teigti, kad pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu nuteistajam buvo lėšos, gautos darant nusikalstamas veikas. Nuteistasis yra išsituokęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, duomenų, kad nuteistojo sveikatos būklė būtų tokia, dėl kurios jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra (t. 5, b. l. 5-6, 22-84, 157-164, t. 6, b. l. 31-33, 71-96, t. 8, b. l. 55-66).

20560.

206Apeliantas tvirtina pripažinęs kaltę, todėl jo manymu turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2018).

20761.

208Visgi iš nuteistojo parodymų matyti, kad kaltę jis pripažino tik formaliai, parodymus pirmą kartą davė tik bylą nagrinėjant teisme ir byloje reikšmingas aplinkybes pasakojo sau palankiu būdu. Taip pat, sakydamas baigiamąjį žodį pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gailisi, tačiau teigė jaučiantis, kad nėra kaltas, nurodė, kad vieno kalto žmogaus nebūna, tvirtino norintis „prieš vadinamus nukentėjusiuosius nuoširdžiai atsiprašyti“. Nuteistojo parodymų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis nepripažino kaltės, jo gailėjimasis nebuvo nuoširdus, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

20962.

210Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso trukmė nesudaro pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę – ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2017 m. kovo 17 d., byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2018 m. sausio 10 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis byloje buvo priimtas 2019 m. vasario 7 d. (po beveik dvejų metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios). Vėliau byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos Aukščiausiame Teisme ir buvo perduota pakartotinai nagrinėti apeliacinei instancijai, dėl to, procesas užtruko dar daugiau kaip vienerius metus, tačiau pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos teismų formuojamoje praktikoje galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su pačia proceso trukme, bet tik su nepagrįstai ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu procesas šioje byloje nebuvo vilkinamas, teismo posėdžiai vyko reguliariai, bendra proceso trukmė, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, nėra nepagrįstai ilga, taigi nuteistajam skirti švelnesnę bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė sąlygų ir aplinkybių visumos, reikalingos skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.

21163.

212Įvertinusi išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistasis nedaro išvadų dėl daromų nusikalstamų veikų ir nesiekia gyventi laikydamasis visuomenėje nustatytų taisyklių, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus skiriant laisvės atėmimo bausmes. Nuteistajam skiriamos bausmės, artimos sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.

21364.

214Nuteistojo V. D. padaryta veika, įtvirtinta BK 1471 straipsnio 2 dalyje, taip pat nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. atžvilgiu bei šešios nusikalstamos veikos, dėl kurių V. D. nuteistas šioje dalyje įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) labai skiriasi pagal pavojingumą – BK 1471 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nusikalstama veika buvo nukreipta į asmens teisę pasirinkti darbą, ją padarydamas nuteistasis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį bei psichinį smurtą bei savo veiksmais padarė jam turtinę ir neturtinę žalą. Tuo tarpu BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis veikomis buvo kėsintasi į nuosavybę, jomis buvo padaryta menkesnė žala. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos taip pat yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Dėl išdėstytų priežasčių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 1471 straipsnio 2 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už šešių nusikalstamų veikų padarymą) paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

21565.

216Sutiktina su nuteistojo V. D. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino nuosprendžiu paskirtas bausmes su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu nuteistasis V. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už trijų nesunkių, BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų, padarymą. Taigi, vadovaudamasis 63 straipsnio 9 dalimi bei 5 dalies 2 punkte nustatyta taisykle, teismas turėjo nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo, o ne sudėjimo būdu, nes veikos, už kurių padarymą skirtingais nuosprendžiais nuteistas V. D., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 9 dalis).

21766.

218Nuteistojo V. D. padaryta veika šiuo nuosprendžiu perkvalifikuojama iš BK 147 straipsnio 1 dalies į BK 1471 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau ir šiuo atveju, veikos, už kurių padarymą skirtingais nuosprendžiais nuteistas V. D., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bendrinamos apėmimo būdu. Į bausmės laiką nuteistajam įskaitytinas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. bei nuo 2020 m. kovo 24 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, o taip pat, bausmė, visiškai atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį.

219Dėl civilinių ieškinių

22067.

221Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš nuteistojo nukentėjusiajam D. Ž. turtinei žalai atlyginti priteista 2 638,96 Eur, neturtinei žalai – 3 480 Eur, taip pat, nukentėjusiajai E. Ž. turtinei žalai atlyginti priteista 2714,15 Eur, neturtinei žalai – 1 500 Eur (t. 6, b. l. 189-193, 197-200).

22268.

223Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą teismas rėmėsi visais jos dydį patvirtinančiais įrodymais bei reikšmingomis aplinkybėmis. Tačiau, teisėjų kolegija nustatė, kad nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydžius, teismas rėmėsi neteisingomis kai kurių daiktų vertėmis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo galimybės nustatyti tikslios kai kurių parduotų daiktų vertės, pagrįstai rėmėsi jų pardavimo kaina, tačiau neteisingai nustatė, kad automobilis ( - ) buvo parduotas už 550 Eur. Pažymėtina, jog iš teismo nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių (nusikalstamos veikos aprašymo) matyti, jog teismas nustatė, kad automobilis ( - ) buvo parduotas už 500 Eur, todėl priteisdamas iš nuteistojo V. D. 550 Eur teismas nepagrįstai pablogino nuteistojo teisinę padėtį. Dėl šios priežasties iš nuteistojo V. D. priteista suma turtinei žalai atlyginti mažinama 50 Eur. Remiantis nukentėjusiojo D. Ž. parodymais, akordeonas buvo parduotas už 500 Eur, todėl nesant galimybės nustatyti jo vertės, ši iš nuteistojo priteistina suma buvo nustatyta teisingai. Teismas taip pat iki 100 Eur sumažino nukentėjusiojo D. Ž. prašomą priteisti sumą už sulaužytus akinius, pagrįstai nurodydamas, kad akiniai buvo įgyti prieš dvejus metus, jų vertė dėl natūralaus nusidėvėjimo turėjo sumažėti. Nors apeliantas skunde tvirtina, jog akiniai nukentėjusiajam nebuvo sulaužyti, šį nuteistojo argumentą paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo D. Ž. parodymai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai iš nuteistojo priteisė jo nukentėjusiajam nesumokėtą atlyginimą – viso 1 488,96 Eur, kadangi byloje buvo nustatyta, jog nuteistasis jo nemokėjo. Apeliantas skunde tvirtina, jog teismas nevertino darbo sutarties sąlygų, tačiau pažymėtina, jog darbo sutartis, sudaryta tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo D. Ž., taip ir nebuvo rasta, be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos nenumato galimybės išbandymo laikotarpiu nemokėti atlyginimo už atliktą darbą (BK 34, 36 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš nuteistojo nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai atlyginti priteista suma sumažinama iki 2 588,96 Eur.

22469.

225Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė taip pat ir nukentėjusiosios E. Ž. patirtos turtinės žalos dydį – priteisė iš nuteistojo trijų nukentėjusiosios E. Ž. nukentėjusiajam D. Ž. atliktų pavedimų sumą, viso – 720 Eur, tuo tarpu nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nusikalstamos veikos aprašyme) konstatavo, kad nuteistasis pasisavino nukentėjusiosios pervestas sumas tik pagal du pavedimus – 2017 m. sausio 2 d. pervestus 260 Eur ir 2017 m. sausio 20 d. pervestus 300 Eur (viso 560 Eur). Dėl šios priežasties iš nuteistojo priteista suma mažinama 160 Eur. Nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą kitoje dalyje teismas nustatė tinkamai ‑ nesant galimybės nustatyti tikslios automobilio ( - ) vertės, teismas pagrįstai rėmėsi automobilio pardavimo kaina – 400 Eur. Teismas taip pat pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiosios E. Ž. naudai priteisė 1 594,15 Eur jos patirtų nuostolių dėl išperkamosios nuomos būdu iš AB „Tele2“ ir AB “Telia Lietuva“ įgytų daiktų, kuriuos nuteistasis pardavė ir gautus pinigus pasisavino. Taigi, iš nuteistojo nukentėjusiosios E. Ž. patirtai turtinei žalai atlyginti priteista suma sumažinama iki 2 554,15 Eur.

22670.

227Nukentėjusieji civiliniuose ieškiniuose taip pat prašė priteisti nuteistojo neteisėtais veiksmais jiems padarytą neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo D. Ž. prašymą tenkino pilnai, nukentėjusiosios E. Ž. prašomą priteisti 3 000 Eur sumą sumažino iki 1 500 Eur.

22871.

229Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23072.

231Teisėjų kolegija, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, nukentėjusiųjų D. Ž., E. Ž. parodymais, civiliniuose ieškiniuose nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo D. Ž. charakteristika (t. 7, b. l. 42) neabejoja, kad nukentėjusiesiems dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam D. Ž. padarytos neturtinės žalos dydžio įvertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis dėl nuteistojo tyčinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, nesaugumo jausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus. Apygardos teismas, pripažindamas, jog nukentėjusysis D. Ž. patyrė neturtinę žalą, kuri vertinama 5 000 Eur, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, teismas taip pat pagrįstai sumažino nuosprendžiu priteisiamos neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į tai, kad dalis žalos – 1 520 Eur jam buvo kompensuota avansu (t. 7, b. l. 180-181). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad neturtinė žala dėl nuteistojo padarytos veikos taip pat buvo padaryta nukentėjusiajai E. Ž., kadangi ji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nežinomybę dėl sūnaus likimo, išgyvenimus dėl sūnaus patirto fizinio smurto, galinčių atsirasti pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, jog remdamasis teismų praktika panašiose bylose, nukentėjusiajai priteisiamos sumos dydį neturtinei žalai atlyginti teismas sumažino iki 1 500 Eur. Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai nesuteikia pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nukentėjusiesiems žemesnės instancijos teismo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti neatitinka teismų formuojamos praktikos, teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Be to, nepaisant to, kad teismas nuosprendyje nurodė ne nuteistojo V. D. pavardę, nėra pagrindo abejoti, kad įvertino būtent jo finansines galimybes atlyginti padarytą žalą (t. 5, b. l. 5-6, 22-84, t. 6, b. l. 31-33, 71-96). Pažymėtina, jog nuteistojo turtinė padėtis nėra vienintelis ir lemiamas kriterijus nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, šiuo atveju teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti dydžiai neturtinei žalai atlyginti yra teisingi, mažinti teismo priteistų sumų nėra pagrindo.

232Dėl proceso išlaidų

23373.

234Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta valstybės naudai iš jo priteisti 2 753,88 Eur proceso išlaidų. Nuteistojo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jam pačiam proceso metu buvo reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas negalėjo iš jo priteisti taip pat ir išlaidų, už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam D. Ž. Apeliantas taip pat pažymi, kad priteistų proceso išlaidų suma labai didelė, o jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi jokių pajamų.

23574.

236BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, jog sprendimas nepriteisti proceso išlaidų ar jas sumažinti, remiantis cituota nuostata, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Taigi, bendriausia prasme, priteisdamas proceso išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teismas BPK nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog nuteistajam buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, taipogi nepaneigia teismo teisės priteisti iš nuteistojo valstybės patirtas proceso išlaidas.

23775.

238Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas iš nuteistojo priteisė atstovavimo išlaidas, susidariusias Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-659-6270 ir 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2147-21484 pagrindu, t. y. nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. atstovavimo išlaidas, viso 2 753,88 Eur (t. 8, b. l. 41). Tačiau, iš teismui pateiktos 2018 m. gruodžio 10 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7494 matyti, kad teisinės pagalbos išlaidas sudaro – 2 035, 41 Eur advokato ir advokato padėjėjo užmokesčiui bei 718,47 Eur kitoms antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms. Remiantis bylos medžiaga, advokatė V. P. nukentėjusiesiems atstovavo nuo 2017 m. kovo 27 d. (t. 1, b. l. 77-78, t. 6, b. l. 192-193). Atsižvelgiant į praėjusį laiką iki bylos išnagrinėjimo (teismo nuosprendis byloje priimtas 2019 m. vasario 7 d.), į advokatės aktyvumą proceso metu, teisiamųjų posėdžių skaičių, darytina išvada, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. pažymoje Nr. NTP-7-7494 nurodyta 2 035,41 Eur suma pagrįsta, jos mažinti nėra objektyvaus pagrindo. Vis dėlto, šioje pažymoje nurodytos sumos – 718,47 Eur, įvardytos kaip kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, pagrįstumo patikrinti nėra galimybės, pažymoje nenurodyta iš ko susideda nurodyta suma, taigi neaišku, ar minėta suma gali būti pripažinta proceso išlaidomis BK 106 straipsnio prasme. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pastaroji suma pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo buvo priteista nepagrįstai, todėl iš nuteistojo priteistų proceso išlaidų suma mažinama iki 2 035,41 Eur.

23976.

240Pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. (12.34) PT-2049, kurioje nurodoma, kad išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. Ž. sudaro 344 Eur, o kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro – 118,62 Eur, bei detalizuota, kad tai kelionės išlaidos. Nukentėjusiojo atstovė pakankamai aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose baudžiamąją bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pasisakė dėl byloje sprendžiamų klausimų, nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdžio metu papildomų argumentų, dėl kurių turėtų būti netenkinamas prašymas priteisti minėtas proceso išlaidas nepateikė. Taigi, valstybės naudai iš nuteistojo V. D. priteistina ir minėtoje pažymoje nurodyta 462,62 Eur suma.

241Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Nutarė

242Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti.

243V. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti pagal BK 1471 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:

244

245pagal BK 1471 straipsnio 2 dalį – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.

246

247pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

248Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. D. šiuo nuosprendžiu pagal BK 1471 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos) paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. D. paskirti subendriną bausmę – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.

249Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių ir galutinę bausmę V. D. paskirti 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

250Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką V. D. įskaityti jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. bei nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. birželio 22 d., o taip pat bausmę, visiškai atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį.

251Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. birželio 22 d.

252Pakeisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž. iš nuteistojo V. D. priteisto turtinės žalos dydžio ir iš nuteistojo V. D. nukentėjusiojo D. Ž. naudai priteistą 2 638,96 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 96 ct) sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2 588,96 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 96 ct), nukentėjusiosios E. Ž. naudai priteistą 2 714,15 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiolikos eurų 15 ct) sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2 554,15 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 15 ct).

253Iš nuteistojo V. D. valstybei priteistą 2 753,88 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 88 ct) proceso išlaidų sumą už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiesiems sumažinti iki 2 035,41 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt penkių eurų 41 ct).

254Išieškoti iš V. D. 462,62 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 62 ct) proceso išlaidų valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam D. Ž. apeliacinės instancijos teisme.

255Kitą nuosprendžio dalį, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, palikti galioti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. 1)... 4. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio... 5. 2)... 6. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios V. T.... 7. 3)... 8. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiojo V. K.... 9. 4)... 10. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios R. K.... 11. 5)... 12. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios V. C.... 13. 6)... 14. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios J. A.... 15. 7)... 16. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios O. B.... 17. V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. J.) išteisintas, nes... 18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė... 20. Nukentėjusiųjų D. Ž., V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. civiliniai... 21. Nukentėjusiųjų E. Ž. ir V. C. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir... 22. Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys atmestas.... 23. Iš nuteistojo V. D. valstybei priteista 2 753,88 Eur (du tūkstančiai septyni... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 25. Palikta teisė nukentėjusiesiems V. C., V. T., V. K., R. K., J. A., O. B.... 26. Iš nuteistojo V. D. valstybei priteista 2 753,88 Eur proceso išlaidų suma... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi Lietuvos... 28. Teisėjų kolegija... 29. I.... 30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 31. 1.... 32. V. D. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai,... 33. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2016 m. gruodžio 21 d., toliau... 34. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. ir toliau naudojo prieš nukentėjusįjį... 35. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D., toliau naudodamas pirmiau nurodytą... 36. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. ir toliau naudojo prieš nukentėjusįjį... 37. Tokiais savo veiksmais V. D. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017... 38. 2.... 39. V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai,... 40. 3.... 41. V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai,... 42. 4.... 43. V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai,... 44. 5.... 45. V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai,... 46. 6.... 47. V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai,... 48. 7.... 49. V. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad apgaule savo... 50. 8.... 51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino... 52. II.... 53. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 54. 9.... 55. Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo vasario... 56. 9.1.... 57. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jais... 58. 9.2.... 59. Teismas šioje byloje neteisėtai ir nepagrįstai taikė kaltumo prezumpciją,... 60. 9.3.... 61. Nuosprendyje yra daug rašybos, stiliaus klaidų, kai kurie teiginiai... 62. 9.4.... 63. Teismas motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad netikėti... 64. 9.5.... 65. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. Ž. parodymus patvirtina ir... 66. 9.6.... 67. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. kovo 10 d. rašytame protokole... 68. 9.7.... 69. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konkrečiai nevertino kiekvieno... 70. 9.8.... 71. Apeliantas nurodo, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka... 72. 9.9.... 73. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai vertino ir kitus byloje... 74. 9.10.... 75. Teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl nuteistojo veiksmus laiko... 76. 9.11.... 77. Teismo išvada, kad „byloje surinkti įrodymai ‑ nukentėjusiojo D.... 78. 9.12.... 79. Teismas apelianto kaltę grindė byloje esančia valstybinės teismo medicinos... 80. 9.13.... 81. Apeliantas nurodo sutinkantis su nuosprendyje išdėstyta teorine dalimi,... 82. 9.14.... 83. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino D. Ž., E. Ž.... 84. 9.15.... 85. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis prisipažino... 86. 9.16.... 87. Teismas nepagrįstai priteisė 2 753,88 Eur proceso išlaidų. Nuteistasis... 88. 10.... 89. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdžio metu... 90. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 91. Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 92. 11.... 93. Pakartotinai išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų... 94. 12.... 95. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad kaltinime nurodytos veikos... 96. 13.... 97. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė apeliacinės... 98. Dėl BK 1471 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo... 99. 14.... 100. Kaip jau buvo paminėta, pirmosios instancijos teismas V. D. veikas susijusias... 101. 15.... 102. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistojo V. D.... 103. 16.... 104. Nuteistasis V. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad praradęs... 105. 17.... 106. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog nuteistasis, neslėpdamas savo... 107. 18.... 108. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikiamo nuteistojo padarytos... 109. 19.... 110. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis V. D.... 111. 20.... 112. Aukščiau įvardyti liudytojai parodė, kad nukentėjusysis D. Ž. buvo... 113. 21.... 114. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad byloje pasitvirtino... 115. 22.... 116. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veika pasireiškė ne... 117. 23.... 118. Pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą,... 119. 24.... 120. BK 1471 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji... 121. 25.... 122. Aiškinant tokį neteisėtą vertimą, svarbi Tarptautinės darbo organizacijos... 123. 26.... 124. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo... 125. 27.... 126. Apgaulė suprantama kaip tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis... 127. 28.... 128. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis V. D. melavo... 129. 29.... 130. Nuteistasis V. D., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pažymėjo,... 131. 30.... 132. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje didelė dalis faktinių nuteistojo... 133. 31.... 134. Tuo tarpu nuteistasis, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme tvirtino... 135. 32.... 136. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad siekdamas palenkti... 137. 33.... 138. Nuteistasis V. D. tvirtino fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojęs.... 139. 34.... 140. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. K. parodymai, jog... 141. 35.... 142. Nukentėjusiosios R. K., J. A., liudytojai J. P., T. P., A. S. parodė, kad... 143. 36.... 144. Nors apelianto nuomone, Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 2006/2017(01)... 145. 37.... 146. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis panaudojo prieš... 147. 38.... 148. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis palenkė... 149. 39.... 150. Nukentėjusiojo parodymus dėl prieš jį panaudoto psichinio smurto patvirtina... 151. 40.... 152. Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. Ž. parodymų, jis jautėsi įbaugintas,... 153. 41.... 154. Kaip jau minėta, pasinaudojimas nukentėjusiojo pažeidžiamumu – tai... 155. 42.... 156. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis taip pat pasinaudojo nukentėjusiojo... 157. 43.... 158. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad... 159. 44.... 160. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis nemokėjo nukentėjusiajam D.... 161. 45.... 162. BK 1471 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra padaroma... 163. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo... 164. 46.... 165. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis, panaudodamas apgaulę,... 166. 47.... 167. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria... 168. 48.... 169. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos... 170. 49.... 171. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tyčia sukčiavimo... 172. 50.... 173. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes dėl įvairių daiktų įgijimo... 174. 51.... 175. Išanalizavus nukentėjusiojo D. Ž. parodymus matyti, kad pasakodamas... 176. 52.... 177. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo V. D. parodymais, kad... 178. 53.... 179. Teisėjų kolegija pastebi, kad skaičiuodamas sukčiavimu padarytą žalą... 180. 54.... 181. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismas nustatė šias... 182. 54.1.... 183. V. D. išnaudojo žmogų priverstiniam darbui kitokiomis nežmoniškomis... 184. Tokiais savo veiksmais V. D. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017... 185. Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 1471 straipsnio... 186. 54.2.... 187. Taip pat V. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis,... 188. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2016 m. gruodžio 21 d., apgaule... 189. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. apgaule žadėdamas jo (D. Ž.) pinigus... 190. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D., apgaule išreikalavo jam perduoti... 191. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. apgaule žadėdamas jo (D. Ž.) pinigus... 192. Tokiais savo veiksmais V. D. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn, tiksliai... 193. Dėl BPK pažeidimų... 194. 55.... 195. Apeliantas skunde nurodo, kad ant D. Ž. 2017 m. kovo 10 d. protokolo –... 196. 56.... 197. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie... 198. Dėl bausmės... 199. 57.... 200. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistojo V. D. padaryta veika... 201. 58.... 202. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 203. 59.... 204. V. D. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs vieną sunkų ir... 205. 60.... 206. Apeliantas tvirtina pripažinęs kaltę, todėl jo manymu turėtų būti... 207. 61.... 208. Visgi iš nuteistojo parodymų matyti, kad kaltę jis pripažino tik formaliai,... 209. 62.... 210. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso trukmė nesudaro pagrindo... 211. 63.... 212. Įvertinusi išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teisėjų... 213. 64.... 214. Nuteistojo V. D. padaryta veika, įtvirtinta BK 1471 straipsnio 2 dalyje, taip... 215. 65.... 216. Sutiktina su nuteistojo V. D. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 217. 66.... 218. Nuteistojo V. D. padaryta veika šiuo nuosprendžiu perkvalifikuojama iš BK... 219. Dėl civilinių ieškinių... 220. 67.... 221. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi,... 222. 68.... 223. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas... 224. 69.... 225. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė taip pat ir... 226. 70.... 227. Nukentėjusieji civiliniuose ieškiniuose taip pat prašė priteisti nuteistojo... 228. 71.... 229. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu... 230. 72.... 231. Teisėjų kolegija, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis veikos padarymo... 232. Dėl proceso išlaidų... 233. 73.... 234. Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos... 235. 74.... 236. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 237. 75.... 238. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas iš... 239. 76.... 240. Pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta... 241. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 242. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti.... 243. V. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 147 straipsnio 1 dalį,... 244. –... 245. pagal BK 1471 straipsnio 2 dalį – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.... 246. –... 247. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.... 248. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. D.... 249. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo... 250. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės... 251. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos –... 252. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž. iš... 253. Iš nuteistojo V. D. valstybei priteistą 2 753,88 Eur (dviejų tūkstančių... 254. Išieškoti iš V. D. 462,62 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 62... 255. Kitą nuosprendžio dalį, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m....