Byla 1A-6-487/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorams Gintarui Eidukevičiui, Regimantui Žukauskui, nuteistajam V. P., jo gynėjams advokatams Simonui Slapšinskui, Reginai Majauskienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 44 463,53 eurų vertės turto pasisavinimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

4- pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 20 779,78 eurų vertės turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

5- pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl turto perdavimo-priėmimo akto Nr. ( - ) suklastojimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

6- pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 14 068,87 eurų vertės turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

7- pagal 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „( - )“ 6 191,21 eurų ir E. K. 8 370,02 eurų turtą) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

8- pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl sąskaitų-faktūrų Nr. 001 ir Nr. 002 suklastojimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

9- pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos apskaitos) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

10- pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl 110 628,81 eurų pasisavinimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trim) mėnesiams;

11- pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl kasos pajamų orderio, pinigų perdavimo akto, akcijų pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 20 779,78 eurų vertės turto pasisavinimo) ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl turto perdavimo-priėmimo akto Nr. ( - ) suklastojimo), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „( - )“ 6191,21 eurų ir E. K. 8370,02 eurų turtą) ir BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl sąskaitų-faktūrų Nr. 001 ir Nr. 002 suklastojimo), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl 110 628,81 eurų pasisavinimo) ir BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl kasos pajamų orderio, pinigų perdavimo akto, akcijų pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trim) mėnesiams.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 44 463,53 eurų vertės turto pasisavinimo), BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 14 068,87 eurų vertės turto pasisavinimo), BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingos apskaitos) ir anksčiau nurodytos subendrintos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

16Taip pat V. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

17Šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 300 straipsnio 3 dalį (3 veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nuteistas D. A., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

18Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

19I. Bylos esmė

201.

21V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

221.1.

23jis sukurstė, veikdamas kaip organizatorius ir vykdytojas, bendrai grupėje su D. A. pasisavino jo žinioje buvusį, D. A. patikėtą didelės vertės svetimą turtą:

241.1.1.

25laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su D. A., V. P., nors ir neužimdamas bendrovėje jokių pareigų, tačiau faktiškai valdydamas ir kontroliuodamas UAB „( - )“ turtą, pasisavino V. P., kaip UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), įgaliotam asmeniui patikėtą bei D. A., kaip UAB ,,( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), direktoriaus, žinioje buvusį svetimą – BUAB ,, ( - ), juridinio asmens kodas ( - ), priklausantį didelės vertės turtą, kuris 2009-03-02 Pasaugos sutartimi, sudaryta tarp UAB ,,( - ), atstovaujamos administratoriaus UAB ,,Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ įgalioto asmens E. J., ir UAB ,,( - )“, atstovaujamos buvusios direktorės R. S., kuria bendrovė ,,( - )“ buvo įpareigota jai priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), neatlygintinai saugoti bendrovei ,,( - ) priklausantį turtą, kuris 2009 m. kovo 2 d. Pasaugos sutarties priedu Nr. 1 pagal sąrašą buvo perduotas UAB „( - )“ įgaliotam asmeniui V. P. ir kuris pagal suklastotą fiktyvų perdavimo-priėmimo aktą Nr. ( - ) tariamai buvo perduotas V. J. – konvekcinę krosnį – 34285,56 Lt (9929,78 eurų) vertės, dujinį lavos akmenų grilį – 5590,41 Lt (1619,09 eurų) vertės, dviejų dalių dujinę gruzdintuvę – 6402,10 Lt (1854,18 eurų) vertės, dujinę kepimo plokštumą – 4572,93 Lt (1324,41 eurų) vertės, dujinę šešių kaitviečių viryklę – 5167,41 Lt (1496,58 eurų) vertės, 2 vnt. nerūdijančio plieno garų surinkėjų – bendros 9808,04 Lt (2840,60 eurų) vertės, 2 vnt. šaldymo spintų GN2/1. SM7 – bendros 9831,80 Lt (2847,49 eurų) vertės, automatinę indų plovimo mašiną – 8825,76 Lt (2556,12 eurų) vertės, profesionalų dujinį picos pečių – 8802,89 Lt (2549,49 eurų) vertės, šaldomą picos stalą – 10117,61 Lt (2930,26 eurų) vertės, tešlos kočiojimo mašiną – 3006,70 Lt (870,80 eurų) vertės, šaldymo kamerą – 15090,68 Lt (4370,56 eurų) vertės, 2 vnt. profesionalių mikrobangų krosnelių – bendros 1555,46 Lt (450,49 eurų) vertės, šaldomą vitrinėlę su stiklu ¼ - 2229,31 Lt (645,65 eurų) vertės, marmitą su stovu, talpa G/N – 3109,59 Lt (900,60 eurų) vertės, daržovių pjaustyklą – 3794,39 Lt (1098,93 eurų) vertės, profesionalią šakniavaisių daržovių valymo mašiną – 4207,10 Lt (1218,46 eurų) vertės, gastronominę pjaustyklą HM – 1314,72 Lt (380,77 eurų) vertės, mėsmalę – 1726,28 Lt (499,96 eurų) vertės, plaktuvą-maišyklę HL11007A – 2778,06 Lt (804,58 eurų) vertės, dvigubą mikserį pienui plakti – 1086,07 Lt (314,55 eurų) vertės, šaldomą stalą n/p TSM3 – 7293, 83 Lt (2112,44 eurų) vertės, profesionalų plaktuvą F1 – 800,26 Lt (231,77 eurų) vertės, automatinę citrusinių vaisių spaudimo mašiną – 971,75 Lt (281,44 eurų) vertės, nerūdijančio plieno garų surinkėją – 1154,67 Lt (334,41 eurų) vertės, viso turto už 153 523,38 Lt (44463,44 eurus), kuris buvo ( - ). Minėtą svetimą turtą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2010-11-19, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, V. P. melagingai nurodant, kad turtas priklauso jam, V. P. pardavė E. J. - naują šešių kaitviečių dujinę viryklę – 5167,41 Lt (1496,58 eurų) vertės, naują pramoninę indų plovimo mašiną ,,Silver“ – 8825,76 Lt (2556,12 eurų) vertės, 2 vnt. šaldymo spintų GN2/1 – 9831,80 Lt (2847,49 eurų) vertės, šaldymo kamerą – 15090,68 Lt (4370,56 eurų) vertės, šaldomą picos stalą – 10117,61 Lt (2930,26 eurų) vertės, šaldomą stalą TSM3 – 7293, 83 Lt 2112,44 eurų) vertės, marmitą su stovu, talpa G/N – 3109,59 Lt (900,60 eurų) vertės, viso 59 436,68 Lt (17214,05 eurų) vertės UAB ,,( - )“ priklausantį didelės vertės turtą, kitą minėtą UAB ,,( - )“ turtą veikiant bendrai su D. A. pasisavinę perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tuo V. P., veikdamas bendrai su D. A., BUAB ,,( - ) padarė 153 523,68 Lt (44463,53 eurų) turtinę žalą (BK 24 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 183 straipsnio 2 dalis).

261.2.

27Taip pat V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukurstė, veikdamas kaip organizatorius ir vykdytojas, bendrai su D. A. suklastojo dokumentą ir šį žinomai suklastotą - fiktyvų dokumentą panaudojo, padarant didelės žalos, po ko pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą:

281.2.1.

29V. P., neužimdamas bendrovėje jokių pareigų, tačiau faktiškai valdydamas ir kontroliuodamas UAB „( - )“ veiklą ir turtą laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, D. A. dirbant UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), reg. ( - ), direktoriaus pareigose ir turint teisę veikti bendrovės vardu, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su D. A., sudarius turto pasisavinimo planą, siekiant paslėpti nusikaltimo požymius, 2010 m. rugsėjo 30 d. formaliai paskirtam UAB „( - )“ direktoriui V. J. pasirašant fiktyvų turto perdavimo – priėmimo aktą, 2010 m. rugsėjo 29 d. surašė suklastotą minėtą dokumentą Nr. ( - ), kad D. A. perduoda, o V. J. priima UAB „( - )“ turtą, faktiškai turto neperdavus ir nepriėmus, pasisavino jo žinioje buvusį UAB ,,( - )“ priklausantį didelės vertės turtą – restorano baldus, tai yra 214 vnt. medinių kėdžių bei 52 vnt. medinių stalų – bendros 68638,12 Lt (19878,97 eurų) vertės, erelio iškamšą – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, stirnos galvos iškamšą – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, pelėdos iškamšą – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, didžiojo vištvanagio iškamšą – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, kiaunės iškamšą – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, šerno galvos iškamšą – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, MS Offise – 8,47 Lt ( 2,45 eurų) vertės, kompiuterį C 2.4 – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, monitorių SyncMaster 172T – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, faksą-kopijavimo aparatą Canon – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, statybinį vagonėlį – 330,51 Lt (95,72 eurų) vertės, betono maišyklę MK-260 – 237,29 Lt (68,72 eurų) vertės, nešiojamą kompiuterį LG – 360,17 Lt (104,31 eurų) vertės, procesorių Athlon64 – 127,12 Lt (36,82 eurų) vertės, priekabą-namelį – 508,47 Lt (147,26 eurų) vertės, programinę įrangą MS Offise Basic – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, programinę įrangą MS Windows – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, vejapjovę Viking MB448T – 211,86 Lt (61,36 eurų) vertės, kompiuterį Anthlonl su programa – 275,42 Lt (79,77 eurų) vertės, serverį 350T03 – 677,97 Lt (196,35 eurų) vertės, kompiuterį Intel su antivirusine programa – 254,24 Lt (73,63 eurų) vertės, stiprintuvą SONY – 25,42 Lt (7,36 eurų) vertės, viso turto už 71748,41 Lt (20779,78 eurų), buvusio adresu ( - ) bei ( - ). Po to V. P. melagingai nurodant, kad turtas priklauso jam, V. P. pardavė E. J. – restorano baldus, tai yra 214 vnt. medinių kėdžių bei 52 vnt. medinių stalų, erelio iškamšą stirnos galvos iškamšą, pelėdos iškamšą, didžiojo vištvanagio iškamšą, kiaunės iškamšą, šerno galvos iškamšą, viso 68688,94 Lt (19893,69 eurų) UAB ,,( - )“ priklausantį didelės vertės turtą, vejapjovę Viking MB448T – 211,86 Lt (61,36 eurų) vertės pasisavino V. P., kitą UAB „( - )“ priklausantį turtą, veikiant kartu su D. A., perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tuo V. P., veikdamas bendrai su D. A., UAB ,,( - )“ padarė 71748,41 Lt (20779,78 eurų) turtinę žalą (BK 24 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 300 straipsnio 3 dalis, 183 straipsnio 2 dalis).

301.3.

31Taip pat V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukurstė, veikdamas kaip organizatorius ir vykdytojas, bendrai susitarus su D. A., pasisavino didelės vertės svetimą turtą:

321.3.1.

33laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d., V. P., kuris nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. buvo UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), valdybos nariu, pagal Sodros duomenis šioje bendrovėje dirbo nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. birželio 23 d., kuris faktiškai vadovavo bendrovei, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su D. A., kuris nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. liepos 7 d. dirbo UAB ,,( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), reg. ( - ), direktoriumi, sukurstė D. A. pasisavinti užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turimą UAB ,,( - )“ priklausantį didelės vertės turtą, suorganizavo ir bendrai veikiant su D. A., pasisavino – 5 vnt. metalinių vienos dalies kalvio kabyklų – bendros 100 Lt (28,96 eurų) vertės, 1 vnt. metalinių keturių dalių kalvio kabyklų – 50 Lt (14,48 eurų) vertės, 2 vnt. metalinių trijų dalių kalvio kabyklų – bendros 80 Lt (23,17 eurų) vertės, 11 vnt. metalinių kalvio sieninių šviestuvų – bendros 550 Lt (159,29 eurų) vertės, 8 vnt. klinijamos pintos tvoros – bendros 800 Lt (231,70 eurų) vertės, 3 vnt. neklinijamos pintos tvoros – bendros 300 Lt (86,89 eurų) vertės, 75 vnt. lėkštučių – bendros 75 Lt (21,72 eurų) vertės, 53 vnt. puodelių – bendros 106 Lt (30,70 eurų) vertės, įvairių molinių indų – bendros 1431 Lt (414,45 eurų) vertės, 11 vnt. medinių didelių lėkščių ,,žuvis“ – bendros 30 Lt (8,69 eurų) vertės, 20 vnt. metalinių puodų – bendros 500 Lt (144,81 eurų) vertės, 6 vnt. metalinių skardų – bendros 30 Lt (8,69 eurų) vertės, 26 vnt. metalinių lėkščių-puodelių – bendros 26 Lt (7,53 eurų) vertės, vieną didelį kiaurasamtį – 20 Lt (5,79 eurų) vertės, mikserį ,,Scarlet“ – 20 Lt (5,79 eurų) vertės, rankinę trintuvę – 30 Lt (8,69 eurų) vertės, 5 vnt. pjaustymo lentelių-peiliukų – bendros 40 Lt (11,58 eurų) vertės, 28 vnt. plastmasinių dubenėlių – bendros 56 Lt (16,22 eurų) vertės, 9 vnt. pakabinamų virtuvinių peilių – bendros 90 Lt (26,06 eurų) vertės, 25 vnt. pakabinamų įvairių virtuvinių įrankių – bendros 100 Lt (28,96 eurų) vertės, 1 vnt. gėrimų sandėliavimo lentynų – 50 Lt (14,48 eurų) vertės, 3 vnt. sieninių veidrodžių – bendros 30 Lt (8,69 eurų) vertės, vieną lyginimo lentą – 20 Lt (5,79 eurų) vertės, vieną lygintuvą – 30 Lt (8,69 eurų) vertės, 2 vnt. pasidabruotų žvakidžių – bendros 50 Lt (14,48 eurų) vertės, 12 vnt. įdėklų įrankiams – bendros 30 Lt (8,69 eurų) vertės, 4 vnt. įdėklų įrankiams – bendros 40 Lt (11,58 eurų) vertės, vieną dekoratyvinį šviečiantį butelį – 50 Lt (14,48 eurų) vertės, vieną dekoratyvinį šviečiantį butelį ,,Finlandia“ – 25 Lt (7,24 eurų) vertės, ąsotį – 40 Lt (11,58 eurų) vertės, 3 vnt. paveikslų – bendros 900 Lt (260,66 eurų) vertės, 2 vnt. dėklų gėlėms – bendros 20 Lt (5,79 eurų) vertės, vieną dekoratyvinę gėlių puokštę su vazonu – 30 Lt (8,69 eurų) vertės, vieną didelį dekoratyvinį medį – 100 Lt (28,96 eurų) vertės, 4 vnt. pakabinamų krepšelių su gėlėmis - bendros 28 Lt (8,11 eurų) vertės, elektrinę konvekcinę krosnį ,,Lainox“ – 7000 Lt (2027,34 eurų) vertės, profesionalią elektrinę keturių kaitviečių viryklę su stovu ,,ELECTROLUX“ – 1200 Lt (347,54 eurų) vertės, elektrinį marmitą su stovu ,,ELECTROLUX“ – 1100 Lt (318,58 eurų) vertės, nerūdijančio plieno intarpą – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, elektrinį lavos akmenų grilį su stovu ,,ELECTROLUX“ – 1300 Lt (376,51 eurų) vertės, profesionalią gruzdintuvę ,,APEXA“ – 600 Lt (173,77 eurų) vertės, įvairius nerūdijančio plieno stalus, stalus praustuves – bendros 4100 Lt 1187,44 eurų) vertės, 4 vnt. cinkuoto plieno stelažų-lentynų – bendros 1100 Lt (289,62 eurų) vertės, 5 vnt. nerūdijančio plieno dvigubų lentynų – bendros 1000 Lt (289,62 eurų) vertės, vieną nerūdijančio plieno ventiliacijos gaubtą - 1400 Lt (405,47 eurų) vertės, kavos malūną – 400 Lt (115,85 eurų) vertės, vandens minkštintoją – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, vieną sulčiaspaudę – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, penkių lentynų šaldytuvą – 800 Lt (231,70 eurų) vertės, 6 vnt. įvairių šaldytuvų-šaldiklių – bendros 2700 Lt (781,97 eurų) vertės, sieninį ekraną – 400 Lt (115,85 eurų) vertės, kompaktinių diskų grotuvą – 400 Lt (115,85 eurų) vertės, vaizdo grotuvą su tiuneriu – 300 Lt (86,89 eurų) vertės, 2 vnt. garso stiprintuvų – bendros 600 Lt (173,77 eurų) vertės, vieną projektorių – 2000 Lt (579,24 eurų) vertės, 5 vnt. medinių stalų – bendros 1000 Lt (289,62 eurų) vertės, vieną medinį baro stalą – 800 Lt (231,70 eurų) vertės, 3 vnt. medinių baro kėdžių – bendros 600 Lt (173,77 eurų) vertės, 6 vnt. įvairių baro medinių lentynų – bendros 800 Lt (231,70 eurų) vertės, 10 vnt. medžio masyvo stalų – bendros 3000 Lt (868,86 eurų) vertės, 2 vnt. medinių spintelių – bendros 200 Lt (57,92 eurų) vertės, 2 vnt. medinių drabužių spintų su antresolėmis – bendros 400 Lt (115,85 eurų) vertės, vieną medinę spintą inventoriui – 100 Lt (28,96 eurų) vertės, vieną medinę kampinę lentyną – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, svarstykles – 500 Lt (144,81 eurų) vertės, vieną dujinį katilą „Hermann“ – 1500 Lt (434,43 eurų) vertės, vieną oro kondicionierių „AlpicAir“ – 1200 Lt (347,54 eurų) vertės, 2 vnt. oro rekuperatorių – bendros 4000 Lt (1158,48 eurų) vertės, voverės iškamšą – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, anties iškamšą – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, putpelės iškamšą – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, kėkšto iškamšą – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, sakalo iškamšą – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, apuoko iškamšą – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, dvi ginklo kopijas – bendros 200 Lt (57,92 eurų) vertės, viso turto už 48 577 Lt (14068,87 eurų), buvusio adresu ( - ). Dalį minėto svetimo turto nuo 2010 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2010 m. lapkričio 19 d. V. P., vykdydamas iš anksto parengtą veikos planą, melagingai nurodant, kad turtas priklauso jam, pardavė E. J.: 5 vnt. metalinių vienos dalies kalvio kabyklų, 1 vnt. metalinių keturių dalių kalvio kabyklų, 11 vnt. metalinių kalvio sieninių šviestuvų, elektrinę konvekcinę krosnį ,,Lainox“, profesionalią elektrinę keturių kaitviečių viryklę su stovu ,,ELECTROLUX“, sieninį ekraną, 3 vnt. medinių baro kėdžių – bendros, voverės iškamšą, anties iškamšą, putpelės iškamšą, kėkšto iškamšą, sakalo iškamšą, apuoko iškamšą, dvi ginklo kopijas, įvairius nerūdijančio plieno stalus, stalus praustuves, elektrinį marmitą su stovu ,,ELECTROLUX“, elektrinį lavos akmenų grilį su stovu ,,ELECTROLUX“, penkių lentynų šaldytuvą, 75 vnt. lėkštučių, 53 vnt. puodelių, įvairių molinių indų, viso 20 212 Lt (5853,80 eurų) UAB ,,( - )“ priklausantį didelės vertės turtą, kitą minėtą UAB „( - )“ turtą, veikiant kartu su D. A., perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tuo V. P., veikdamas bendrai su D. A., UAB ,,( - )“ padarė 48 577 Lt (14068,87 eurų) turtinę žalą (BK 24 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 183 straipsnio 2 dalis).

341.4.

35Taip pat V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukurstė ir veikiant bendrai grupėje su D. A. suklastojo tikrus dokumentus bei disponavo jais, padarant didelę žalą, pasikėsino apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą ir turtinę teisę į svetimą turtą:

361.4.1.

37laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 7 d. iki 2011 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D. A. prieš tai jį sukursčius klastoti dokumentus ir užvaldyti turtą, turėdamas tikslą UAB ,,( - )“ naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad E. J. turi iš jo ( V. P.), kaip fizinio asmens, įsigytą svetimą turtą, kurį D. A. ir V. P. buvo pasisavinę ir pardavę E. J., žinodamas, kad E. J. jam už šį turtą sumokėjusi ir išrašiusi vekselius, nurodydamas, kad turtas priklauso jam – marmitą ,,Zanussi“, naudotą grilį ,,Zanussi“ plieniniu paviršiumi, 34 vnt. lėkščių užkandžiams, 15 vnt. mažų lėkščių užkandžiams, 4 vnt. dubenėlių salotoms, 12 vnt. gilių lėkščių karštiems patiekalams, 10 vnt. lėkščių desertui, 24 vnt. gilių lėkščių karštiems patiekalams, 17 vnt. lėkščių karštiems patiekalams, 5 vnt. didelių dubenėlių, 4 vnt. pailgų salotinių, 1 vnt. mini padažinių, 1 vnt. vidutinio dydžio padažinių, 1 vnt. didelių padažinių, 4 vnt. arbatinių su dangteliais, 1 vnt. vidutinio dydžio arbatinių su dangteliu, 6 vnt. sultinio indelių, 39 vnt. puodelių su lėkštutėmis, 32 vnt. puodelių, 3 vnt. trikampių didelių dubenėlių salotoms, 9 vnt. trikampių mažų dubenėlių salotoms, 43 vnt. bokalų, 21 vnt. žvakidžių, 16 vnt. kompotinių, 16 vnt. puodelių arbatai, 12 vnt. žvėrių ir paukščių iškamšų – šerno galvos, kiaunės, stirnos galvos, voverės, sakalo, apuoko, putpelės, jūrinio erelio, didžiojo vištvanagio, ginklo kopiją, 11 vnt. rankų darbo kaltinių metalo šviestuvų, 1 vnt. penkių kablių kaltinę metalo kabyklą, 4 vnt. kaltinių vieno kablio metalo kabyklų, naudotus šaldytuvus ,,Helkama“, ,,Hauknecht“, ,,BBC“, viengubą nerūdijančio plieno praustuvę, vieną dvigubą nerūdijančio plieno praustuvę, vieną trigubą nerūdijančio plieno praustuvę, 3 vnt. medinių baro kėdžių, naudotą konvekcinę krosnį ,,Lainox“, nerūdijančio plieno stovą konvekcinei krosniai, 20 vnt. pintų medinių šviestuvų, keturių kaitviečių naudotą elektrinę viryklę, vieną naudotą sieninį projektoriaus ekraną, suklastojo tikrus UAB ,,( - )“ dokumentus – 2011 m. sausio 7 d. sąskaitą faktūrą ( - ) Nr. 001, įrašant joje tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB ,,( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), reg. ( - ), pardavė, o UAB ,,( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), reg. ( - ), nusipirko 5 vnt. metalinių vienos dalies kalvio kabyklų, 1 vnt. metalinių keturių dalių kalvio kabyklų, 2 vnt. metalinių trijų dalių kalvio kabyklų, 11 vnt. metalinių kalvio sieninių šviestuvų, 8 vnt. klinijamos pintos tvoros, 3 vnt. neklinijamos pintos tvoros, 75 vnt. lėkštučių, 53 vnt. puodelių, įvairių molinių indų, 11 vnt. medinių didelių lėkščių ,,žuvis“, 20 vnt. metalinių puodų, 6 vnt. metalinių skardų, 26 vnt. metalinių lėkščių-puodelių, vieną didelį kiaurasamtį, mikserį ,,Scarlet“, rankinę trintuvę, 5 vnt. pjaustymo lentelių-peiliukų, 28 vnt. plastmasinių dubenėlių, 9 vnt. pakabinamų virtuvinių peilių , 25 vnt. pakabinamų įvairių virtuvinių įrankių, 1 vnt. gėrimų sandėliavimo lentynų, 3 vnt. sieninių veidrodžių, vieną lyginimo lentą, vieną lygintuvą, 2 vnt. pasidabruotų žvakidžių, 12 vnt. įdėklų įrankiams, 4 vnt. įdėklų įrankiams, vieną dekoratyvinį šviečiantį butelį, vieną dekoratyvinį šviečiantį butelį ,,Finland, ąsotį, 3 vnt. paveikslų, 2 vnt. dėklų gėlėms, vieną dekoratyvinę gėlių puokštę su vazonu, vieną didelį dekoratyvinį medį, 4 vnt. pakabinamų krepšelių su gėlėmis, elektrinę konvekcinę krosnį ,,Lainox“, profesionalią elektrinę keturių kaitviečių viryklę su stovu ,,ELECTROLUX, elektrinį marmitą su stovu ,,ELECTROLUX“, nerūdijančio plieno intarpą, elektrinį lavos akmenų grilį su stovu ,,ELECTROLUX“, profesionalią gruzdintuvę ,,APEXA“ , įvairius nerūdijančio plieno stalus, stalus praustuves, bei sąskaitą faktūrą ( - ) Nr. 002, įrašant joje tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), pardavė, o E. K. nusipirko 4 vnt. cinkuoto plieno stelažų-lentynų, 5 vnt. nerūdijančio plieno dvigubų lentynų, vieną nerūdijančio plieno ventiliacijos gaubtą, kavos malūną, vandens minkštintoją, vieną sulčiaspaudę, penkių lentynų šaldytuvą, 6 vnt. įvairių šaldytuvų-šaldiklių, sieninį ekraną, kompaktinių diskų grotuvą, vaizdo grotuvą su tiuneriu, 2 vnt. garso stiprintuvų, vieną projektorių, 5 vnt. medinių stalų – bendros, vieną medinį baro stalą, 3 vnt. medinių baro kėdžių, 6 vnt. įvairių baro medinių lentynų , 10 vnt. medžio masyvo stalų, 2 vnt. medinių spintelių, 2 vnt. medinių drabužių spintų su antresolėmis, vieną medinę spintą inventoriui, vieną medinę kampinę lentyną, svarstykles, vieną dujinį katilą „Hermann“, vieną oro kondicionierių „AlpicAir“, 2 vnt. oro rekuperatorių, trylika gyvūnų iškamšų, dvi ginklo kopijas. Tokiu būdu suklastojus tikrus dokumentus – sąskaitą faktūrą ( - ) Nr. 001 ir sąskaitą faktūrą ( - ) Nr. 002 bei iš anksto susitarus ir veikiant bendrai su D. A., turėdami tikslą ,,( - )“ naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2011-01-07 iki 2011-06-01, D. A., kaip UAB „( - )“ direktorius, V. P. nurodymu pateikė Kėdainių rajono apylinkės teismui sąskaitos faktūros ( - ) Nr. 001 kopiją bei Kauno rajono apylinkės teismui pateikė sąskaitos faktūros ( - ) Nr. 002 kopiją, prašydamas teismo priteisti už tariamai parduotas prekes iš UAB „( - )“ 22124,12 Lt (6407,59 eurų) sumą, kaip ieškinį pagal neapmokėtą sąskaitą faktūrą IR-11 Nr.001 bei iš E. K. priteisti 30045,82 Lt (8701,87 eurų) sumą, kaip ieškinį pagal neapmokėtą sąskaitą faktūrą IR-11 Nr.002, tokiu būdu pasikėsino UAB ,,( - )“ naudai įgyti svetimą turtą, tai yra UAB „( - )“ priklausančią 22124,12 Lt (6407,59 eurų) sumą bei E. K. priklausančią 30045,82 Lt (8701,87 eurų) sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012-07-16 galutiniu sprendimu netenkino UAB ,,( - )“ ieškinio UAB „( - )“ dėl 22124,12 Lt skolos priteisimo, bei 2012-05-03 Kauno apygardos teismas netenkino UAB ,,( - )“ ieškinio E. K. dėl 30045,82 Lt dydžio skolos priteisimo (BK 24 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 300 straipsnio 3 dalis ir BK 22 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 182 straipsnio 2 dalis).

381.5.

39Taip pat V. P., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog būdamas faktiniu bendrovės valdytoju, sukurstė, organizavo, veikdamas bendrininkų grupėje su D. A., kuris buvo bendrovės vadovas, nurodė apgaulingai tvarkyti UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d., D. A. dirbant UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), reg. ( - ), direktoriaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. XI-574) 19 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 4 d. (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija), kurioje nurodyta ,,Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, ir pagal 21 straipsnio ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kurioje nurodyta ,,Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, nurodė naujai paskirtam UAB ,,( - )“ direktoriui V. J. neperduoti visų UAB ,,( - )“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d., taipogi neperduoti tariamam bendrovės vadovui UAB „( - )“ priklausančio turto, po ko surašė fiktyvų turto perdavimo – priėmimo aktą Nr. ( - ), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku paslėpė UAB „( - )“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansines ataskaitas už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d., dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovės ,,( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d. (BK 24 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 222 straipsnio 1 dalis).

401.6.

41Taip pat V. P. (pagal prijungtos baudžiamosios bylos duomenis) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d., būdamas UAB „( - )“, įregistruotos 2008 m. lapkričio 11 d. Juridinių asmenų registre, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), komercijos direktoriumi, taip pat laikotarpiu iki 2010 m. lapkričio 8 d. neužimdamas jokių pareigų, tačiau faktiškai valdydamas bei kontroliuodamas įmonę, bendrininkaudamas su D. A., kuris V. P. iniciatyva ir pasiūlymu laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d. buvo UAB „( - )“ direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą sukurstyti, padėti bei organizuoti didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, sukurstė, organizavo bei padėjo - duodamas nurodymus, teikdamas priemones bei iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, D. A. pasisavinti didelės – 110 628,81 Eur (381 979,16 litų) vertės svetimą UAB „( - )“ turtą, o būtent, 2009 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Marijampolėje pasiūlė jokios vadovavimo bei įmonių valdymo patirties neturinčiam D. A. tapti UAB „( - )“ direktoriumi, D. A. sutikus bei būnant UAB „( - )“ direktoriumi, V. P., žinodamas apie iš draudimo bendrovių UAB „( - )“ vardu gautas draudimines išmokas, pažadėjęs organizuoti nusikalstamą veiką bei padėti ją įvykdyti – duodant nurodymus, teikiant reikiamas priemones nusikalstamai veikai vykdyti bei jos pėdsakams paslėpti, sukurstė bei palenkė D. A. daryti nusikalstamą veiką - pasisavinti jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės 110 628,81 Eur (381 979,16 litų) vertės svetimą UAB „( - )“ turtą (grynuosius pinigus); D. A. sutikus bendrininkauti ir vykdyti bendrininko (V. P.) nurodymus, V. P. parengė nusikalstamos veiką ir jai vadovavo, jis (V. P.) organizavo draudiminių išmokų gautų iš UADB „( - )“ ir „( - )“ filialo išgryninimą – 2010 m. rugpjūčio 9 d. kartu su D. A. nuvyko į Lietuvos Kredito Uniją KU „( - )“, esančią ( - ), bei nurodė D. A. iš UAB „( - )“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios šioje kredito unijoje, išimti 100 857,28 Eur (348 240 litų) grynaisiais pinigais, D. A. pagal grynųjų pinigų išėmimo kvitą Nr. ( - ) gautus 100 857,28 Eur (348 240 litų) grynuosius pinigus perdavė saugoti bendrininkui, įmonės komercijos direktoriui V. P., kuriuos pastarasis (V. P.) laikė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje. Tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamos veikos planą, V. P. nurodė D. A. surasti asmenį, kuris sutiktų vietoj bendrininko D. A. formaliai tapti UAB „( - )“ direktoriumi bei pasirašinėti visuose bendrininkų pateikiamuose dokumentuose, tačiau realiai negauti tuose dokumentuose nurodytų piniginių sumų, vykdydamas bendrininko V. P. nurodymą, 2010 m. rugpjūčio 29 d. D. A., piktnaudžiaudamas V. J. pasitikėjimu ir priklausomumu nuo jo (D. A.) tėvo M. A., kadangi V. J. neturėjo kur gyventi, todėl laikinai glaudėsi pas M. A. namuose, esančiuose ( - ), ir dėl to buvo priklausomas nuo D. A. tėvo, taip pat pasinaudojęs V. J. psichine būkle (V. J. nustatyti kliedesiniai sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, vartojo raminamuosius vaistus), sunkia materialine padėtimi (buvo beturtis, benamis) bei socialine padėtimi (degradavęs, priklausomas, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nepalaikė ryšių su artimaisiais, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, pastovaus pragyvenimo šaltinio), įkalbėjo V. J. pasirašinėti visuose bendrininkų (D. A. ir V. P.) pateikiamuose UAB „( - )“ dokumentuose, realiai negaunat tuose dokumentuose nurodytų piniginių sumų, bei formaliai tapti UAB „( - )“ direktoriumi; bendrininkams UAB „( - )“ komercijos direktoriui V. P. ir direktoriui D. A. užimamų pareigų pagrindu turint jam (D. A.) patikėtą svetimą UAB „( - )“ didelės vertės turtą - 106 698,08 Eur (368 407,14 Lt) grynųjų pinigų, bei žinant, kad 104 737,68 Eur (361 638,28 litų) nepanaudoto avanso įmonei negrąžina ir negrąžins, V. P. pateikė priemones, reikalingas nusikalstamai veikai vykdyti, dokumento blanką dėl tariamo D. A. patikėtų pinigų perdavimo naujajam direktoriui bei nurodė jame pasirašyti, D. A., vykdydamas bendrininko nurodymus, pats pasirašė bei pateikė nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam ir dėl ko pasirašo nesuvokiančiam, V. J. pasirašyti UAB „( - )“ 2010 m. rugsėjo 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. ( - ) dėl nepanaudoto avanso grąžinimo, tačiau tikrovėje V. J. 104 737,68 Eur (361 638,28 litų) grynųjų pinigų nebuvo perduota ir į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžinta, o D. A. juos pasisavino, be to D. A. iš bendrovės kasos paėmė 1 960,40 Eur (6 768,86 Lt) kurių UAB „( - )“ veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negražino, o juos pasisavino. Siekiant pridengti (nuslėpti) didelės - 106 698,08 Eur (368 407,14 Lt) vertės svetimo UAB „( - )“ turto – grynųjų pinigų pasisavinimą, žinodamas, kad tokio dydžio (106 698,08 Eur (368 407,14 Lt)) grynųjų pinigų likučio įmonės kasoje nėra, V. P. pateikė priemones, reikalingas nusikalstamai veikai vykdyti, dokumento blanką dėl piniginių lėšų patikrinimo ir jų buvimo įmonės kasoje bei nurodė jame pasirašyti, D. A., vykdydamas bendrininko nurodymus, pats pasirašė bei pateikė nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam ir dėl ko pasirašo nesuvokiančiam V. J. pasirašyti UAB „( - )“ 2010 m. rugsėjo 29 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje ir perdavimo priėmimo akte Nr. ( - ), tačiau tikrovėje 106 698,08 Eur (368 407,14 Lt) įmonės kasoje nebuvo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P., formaliai jau nebūdamas UAB „( - )“ komercijos direktoriumi, taip pat D. A. jau nesant įmonės direktoriumi, tačiau su bendrininku D. A. disponuodamas įmonės antspaudu, įregistravimo pažymėjimu, visu įmonės turtu bei apskaitos dokumentais, t.y. tikrovėje faktiškai ir toliau valdydamas įmonę, 2010 m. rugsėjo 30 d. bendrininkui D. A. turint 3 930,73 Eur (13572,02 litų), kuriuos privalėjo grąžinti UAB „( - )“, kaip UAB „( - )“ atstovas, tačiau jų UAB „( - )“ veikloje nepanaudojus bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžinus, siekiant pridengti (nuslėpti) pinigų pasisavinimą, V. P. pateikė priemones, reikalingas nusikalstamai veikai vykdyti, dokumento blanką dėl tariamo D. A. piniginių lėšų sumokėjimo bei nurodė jame pasirašyti, D. A., vykdydamas bendrininko nurodymus, pats pasirašė bei pateikė nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam ir dėl ko pasirašo nesuvokiančiam V. J. pasirašyti kasos pajamų orderyje Nr. ( - ) dėl šių piniginių lėšų sumokėjimo, tačiau 3 930,73 Eur (13572,02 litų) grynųjų pinigų V. J. nebuvo perduota ir į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžinta, o D. A. juos pasisavino;

42Siekdamas dar labiau (antros eilės pridengimas ir paslėpimas) paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus bei pridengti (nuslėpti) didelės vertės svetimo UAB „( - )“ turto – jau visos grynųjų pinigų sumos pasisavinimą bei apsunkinti įvykdytos nusikalstamos veikos atskleidimą, V. P. organizavo žinomai suklastotų dokumentų, imituojančių sandorį dėl ( - ) inžinerinės statybų bendrovės „( - )“ 382 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pirkimo UAB „( - )“ vardu bei 110 634,85 Eur (382 000 Lt) perdavimo asmeniui, įvardintam „J. D.“, surašymą bei pasirašymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius už J. D. 2010-11-07 įgaliojime Nr. ( - ), 2010-11-08 ( - ) inžinerinės – statybų bendrovės „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. ( - ), 2010-11-08 kasos pajamų orderyje Nr. ( - ), V. P. perdavė šią sutartį bendrininkui D. A., o pastarasis (D. A.) pateikė šią sutartį pasirašyti nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam ir dėl ko pasirašo nesuvokiančiam V. J.; V. J. pasirašius 2010-11-08 ( - ) inžinerinės – statybų bendrovės „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. ( - ), V. P. kartu su bendrininku D. A. organizavo šių žinomai suklastotų dokumentų įtraukimą bei panaudojimą UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje, taip pridengiant (paslepiant) svetimo didelės vertės turto pasisavinimą, tokiu būdu V. P. sukurstė, organizavo bei padėjo D. A. pasisavinti jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės 110 628,81 Eur (381 979,16 litų) vertės svetimą UAB „( - )“ turtą (grynuosius pinigus), tuo UAB „( - )“ padarant 110 628,81 Eur (381 979,16 litų) turtinę žalą (BK 24 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 183 straipsnio 2 dalis).

431.7.

44Be to, V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d., bendrininkaudamas su D. A., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą sukurstyti, padėti bei organizuoti dokumentų klastojimą, žinomai suklastotų dokumentus panaudojimą ir dėl to padaryti didelės žalos, sukurstė, padėjo bei organizavo kasos pajamų orderių, grynųjų pinigų patikrinimo kasoje ir perdavimo priėmimo akto, įgaliojimo, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimą bei organizavo šių žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą, dėl ko UAB „( - )“ buvo padaryta didelės 110 628,81 Eur (381 979,16 litų) turtinės žalos:

451.7.1.

46D. A. būnant UAB „( - )“ direktoriumi, V. P., žinodamas apie iš draudimo bendrovių UAB „( - )“ vardu gautas draudimines išmokas, pažadėjo organizuoti nusikalstamą veiką bei padėti ją įvykdyti – duodant nurodymus, teikiant reikiamas priemones nusikalstamai veikai vykdyti bei jos pėdsakams paslėpti, sukurstė bei palenkė D. A. daryti nusikalstamą veiką – suklastoti dokumentus bei žinomai suklastotus dokumentus panaudoti, pasisavinant jam (D. A.) užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės 110 628,81 Eur (381 979,16 litų) vertės svetimą UAB „( - )“ turtą (grynuosius pinigus), D. A. sutikus bendrininkauti ir vykdyti bendrininko (V. P.) nurodymus, 2010 m. rugsėjo 29 d. bendrininkams UAB „( - )“ komercijos direktoriui V. P. ir direktoriui D. A. užimamų pareigų pagrindu turint jam (D. A.) patikėtą svetimą UAB „( - )“ didelės vertės turtą - 106 698,08 Eur (368 407,14 Lt) grynųjų pinigų, bei žinant, kad 104 737,68 Eur (361 638,28 litų) nepanaudoto avanso bendrininkai įmonei negrąžina ir negrąžins, V. P. pateikė priemones, reikalingas nusikalstamai veikai vykdyti, dokumento blanką dėl tariamo D. A. patikėtų pinigų perdavimo naujajam įmonės direktoriui bei nurodė jame pasirašyti, D. A., vykdydamas bendrininko nurodymus pats pasirašė, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, bei pateikė nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam ir dėl ko pasirašo nesuvokiančiam V. J. pasirašyti UAB „( - )“ 2010 m. rugsėjo 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. ( - ) dėl nepanaudoto avanso grąžinimo, tačiau tikrovėje V. J. 104 737,68 Eur (361 638,28 litų) grynųjų pinigų suma nebuvo perduota ir į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negražinta, o D. A. juos pasisavino, be to D. A. iš bendrovės kasos paėmė 1 960,40 Eur (6 768,86 Lt), kurių UAB „( - )“ veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negražino, o juos pasisavino; siekiant pridengti (nuslėpti) didelės - 106 698,08 Eur (368 407,14 Lt) vertės svetimo UAB „( - )“ turto – grynųjų pinigų pasisavinimą, žinodamas, kad tokio dydžio grynųjų pinigų likučio įmonės kasoje nėra, V. P. pateikė priemones, reikalingas nusikalstamai veikai vykdyti, dokumento blanką dėl tariamo piniginių lėšų patikrinimo ir jų buvimo įmonės kasoje bei nurodė jame pasirašyti, D. A., vykdydamas bendrininko nurodymus, pats pasirašė, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, bei pateikė nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam ir dėl ko pasirašo nesuvokiančiam V. J. pasirašyti UAB „( - )“ 2010 m. rugsėjo 29 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje ir perdavimo priėmimo akte Nr. ( - ), tačiau tikrovėje įmonės kasoje 106 698,08 Eur (368 407,14 Lt) nebuvo, V. P. kartu su bendrininku D. A., organizavo šių žinomai suklastotų dokumentų įtraukimą bei panaudojimą UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 30 d. bendrininkui D. A., turint 3 930,73 Eur (13572,02 litų), kuriuos privalėjo grąžinti UAB „( - )“, kaip UAB „( - )“ atstovas, tačiau jų UAB „( - )“ veikloje nepanaudojus bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžinus, siekiant pridengti (nuslėpti) pinigų pasisavinimą, V. P. pateikė priemones, reikalingas nusikalstamai veikai vykdyti, dokumento blanką dėl tariamo D. A. piniginių lėšų sumokėjimo UAB „( - )“ bei nurodė jame pasirašyti, D. A., vykdydamas bendrininko nurodymus, pats pasirašė, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, bei pateikė nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam ir dėl ko pasirašo nesuvokiančiam V. J. pasirašyti kasos pajamų orderyje Nr. M229 dėl šių piniginių lėšų sumokėjimo, tačiau tikrovėje V. J. 3 930,73 Eur (13 572,02 litų) grynųjų pinigų suma nebuvo perduota ir į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negražinta, o D. A. juos pasisavino, V. P. kartu su bendrininku D. A., organizavo šių žinomai suklastotų dokumentų įtraukimą bei panaudojimą UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje; siekdamas dar labiau (antros eilės pridengimas ir paslėpimas) paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus bei pridengti (nuslėpti) didelės vertės svetimo UAB „( - )“ turto – jau visos grynųjų pinigų sumos pasisavinimą bei apsunkinti įvykdytos nusikalstamos veikos atskleidimą, V. P. organizavo žinomai suklastotų dokumentų, imituojančių sandorį dėl ( - ) inžinerinės statybų bendrovės „( - )“ 382 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pirkimo UAB „( - )“ vardu bei 110 634,85 Eur (382 000 Lt) perdavimo asmeniui, įvardintam „J. D.“, surašymą bei pasirašymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius už J. D. 2010 m. lapkričio 7 d. įgaliojime Nr. ( - ), 2010 m. lapkričio 8 d. ( - ) inžinerinės – statybų bendrovės „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. ( - ), 2010-11-08 kasos pajamų orderyje Nr. ( - ), V. P. perdavė šią sutartį bendrininkui D. A., o pastarasis (D. A.) pateikė šią sutartį pasirašyti nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam ir dėl ko pasirašo nesuvokiančiam V. J., V. J. pasirašius 2010 m. lapkričio 8 d. ( - ) inžinerinės – statybų bendrovės „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. ( - ), V. P. kartu su bendrininku D. A., organizavo šių žinomai suklastotų dokumentų įtraukimą bei panaudojimą UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje, taip pridengdamas (paslėpdamas) nusikalstamos veikos pėdsakus - svetimo didelės vertės turto pasisavinimą, tokiu būdu V. P. sukurstė, organizavo ir padėjo D. A. suklastoti tikrus dokumentus bei organizavo žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimą UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje, dėl ko UAB „( - )“ buvo padaryta didelės 110 628,81 Eur (381 979,16 litų) turtinės žalos (BK 24 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, 300 straipsnio 3 dalis).

472.

48V. P. taip pat buvo kaltinamas ir išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, o būtent dėl to, kad:

492.1.

50apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir turtinę teisę į svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB ,,( - )“ priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – E. J. priklausančius 150 000 Lt (43443 eurus), E. J. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduodamo turto priklausomybę, nurodydamas, kad turtas, kurį ketina parduoti, priklauso jam, nors žinojo, jog turtas – nauja šešių kaitviečių dujinė viryklė – 5167,41 Lt (1496,58 eurų) vertės, nauja pramoninė indų plovimo mašina ,,Silver“ – 8825,76 Lt (2556,12 eurų) vertės, 2 vnt. šaldymo spintų GN2/1 – 9831,80 Lt (2847,49 eurų), šaldymo kamera – 15090,68 Lt (4370,56 eurų) vertės, šaldomas picos stalas – 10117,61 Lt (2930,26 eurų) vertės, šaldomas stalas TSM3 – 7293, 83 Lt (2112,44 eurų) vertės, marmitas su stovu – 3109,59 Lt (900,60 eurų) vertės, viso 59 436,68 Lt (17214,05 eurų) vertės turtas, laikomas UAB ,,( - )“ priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), nuosavybės teise priklauso bankrutuojančiai UAB ,,( - ), bei turtas – 52 vnt. medinių stalų, 110 vnt. medinių kėdžių, 104 vnt. medinių gobelenu aptrauktų kėdžių – bendros 68638,12 Lt (19878,97 eurų) vertės, erelio iškamša – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, stirnos galvos iškamša – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, pelėdos iškamša – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, didžiojo vištvanagio iškamša – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, kiaunės iškamša – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, šerno galvos iškamša – 8,47 Lt (2,45 eurų) vertės, viso 68688,94 Lt (19893,69 eurų) vertės turtas, laikomas UAB ,,( - )“ priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), nuosavybės teise priklauso UAB ,,( - )“, bei turtas – 5 vnt. metalinių vienos dalies kalvio kabyklų – bendros 100 Lt (28,96 eurų) vertės, 1 vnt. metalinių keturių dalių kalvio kabyklų – 50 Lt (14,48 eurų) vertės, 11 vnt. metalinių kalvio sieninių šviestuvų – bendros 550 Lt (159,29 eurų) vertės, elektrinė konvekcinė krosnis ,,Lainox“ – 7000 Lt (2027,34 eurų) vertės, profesionali elektrinė keturių kaitviečių viryklė su stovu ,,ELECTROLUX“ – 1200 Lt (347,54 eurų) vertės, sieninis ekranas – 400 Lt (115,85 eurų) vertės, 3 vnt. medinių baro kėdžių – bendros 600 Lt (173,77 eurų) vertės, voverės iškamša – 200 Lt 57,92 eurų) vertės, anties iškamša – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, putpelės iškamša – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, kėkšto iškamša – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, sakalo iškamša – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, apuoko iškamša – 200 Lt (57,92 eurų) vertės, dvi ginklo kopijos – bendros 200 Lt (57,92 eurų) vertės, įvairūs nerūdijančio plieno stalai, stalai-praustuvės – bendros 4100 Lt 1187,44 eurų) vertės, elektrinis marmitas su stovu ,,ELECTROLUX“ – 1100 Lt (318,58 eurų) vertės, elektrinis lavos akmenų grilis su stovu ,,ELECTROLUX“ – 1300 Lt (376,51 eurų) vertės, penkių lentynų šaldytuvas – 800 Lt (231,70 eurų) vertės, 75 vnt. lėkštučių – bendros 75 Lt (21,72 eurų) vertės, 53 vnt. puodelių – bendros 106 Lt (30,70 eurų) vertės, įvairių molinių indų – bendros 1431 Lt (414,45 eurų) vertės, viso 20 212 Lt (5853,80 eurų) vertės turtas, nuosavybės teise priklauso UAB ,,( - )“, įtikino E. J. įsigyti iš jo, kaip fizinio asmens, bei kaip jam priklausantį šį turtą už 150 000 Lt (43443 eurų) sumą, ir laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. pabaigos iki 2011 m. vasario 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje ,, ( - )“, esančioje ( - ), iš E. J. gavęs 50 000 Lt (14481 eurų) grynais pinigais bei gavęs jos pasirašytus 20 000 Lt (5792,40 eurų) vertės vekselį Nr. 1, 20 000 Lt (5792,40 eurų) vertės vekselį Nr. 2, taip pat, UAB ,,( - )“ priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), gavęs iš jos 2010-11-07 pasirašytus 10 000 Lt (2896,20 eurų) vertės vekselį Nr. 1, 15 000 Lt (4344,30 eurų) vertės vekselį Nr. 2, 15 000 Lt (4344,30 eurų) vertės vekselį Nr. 3, taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2011-02-10 gavęs jos pasirašytą 20 000 Lt (5792,40eurų) vertės vekselį, pagal kuriuos E. J. besąlygiškai įsipareigojo jam sumokėti iš viso 100 000 Lt (28962 eurus), E. J. sumokėjus jam 40 000 Lt (11584,80) pagal jos pasirašytus 20 000 Lt vertės vekselius Nr. 1 ir Nr. 2, sumokėjus 10 000 Lt (2896,20 eurų) pagal 2010-11-07 jos pasirašytą 10 000 Lt vertės vekselį Nr. 1, sumokėjus 6000 Lt (1737,72 eurus) pagal jos pasirašytą 2010-11-07 15 000 Lt vertės vekselį Nr. 3, tokiu būdu jis apgaule, tai yra nuslėpdamas tikruosius parduodamo turto savininkus, E. J. pardavė jam nepriklausantį didelės vertės turtą už 150 000 Lt (43443 eurus) ir iš E. J. apgaule įgijo 50 000 Lt (14481 eurą) grynais pinigais, 56 000 Lt (16218,72 eurus) pagal jos išrašytus vekselius, bei 44 000 Lt (12743,28 eurų) dydžio reikalavimo teisę pagal jos išrašytus (neapmokėtus) vekselius, iš kurių 2012-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš E. J. jo naudai buvo priteista 15 000 Lt, taip apgaulės būdu užvaldė E. J. priklausančius 150 000 Lt (43443 eurus).

512.2.

52Taip pat, kad legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. vasario 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB ,,( - )“ priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – E. J. priklausančius 150 000 Lt, E. J. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduodamo turto priklausomybę, nurodydamas, kad turtas, kurį ketina parduoti, priklauso jam, nors žinojo, jog 59 436,68 Lt vertės turtas, laikomas UAB ,,( - )“ priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), nuosavybės teise priklauso bankrutuojančiai UAB ,,( - ), kurį pagal 2009 m. kovo 2 d. Pasaugos sutartį, pasirašytą tarp UAB ,,( - ) ir UAB ,,( - )“, bendrovė ,,( - )“ prisiėmė neatlygintinai saugoti iki bus pareikalauta šį turtą grąžinti, bei 70 338,12 Lt vertės turtas, laikomas UAB ,,( - )“ priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), nuosavybės teise priklauso UAB ,,( - )“, bei 20 212 Lt vertės turtas nuosavybės teise priklauso UAB ,,( - )“, įtikino E. J. įsigyti iš jo, kaip fizinio asmens, melagingai nurodydamas, kad šis turtas priklauso jam, jai pardavė šį turtą už 150 000 Lt sumą, ir laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. pabaigos iki 2011 m. vasario 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje ,, ( - )“, esančioje ( - ), iš E. J. gavęs 50 000 Lt grynais pinigais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje gavęs iš jos 40 000 Lt pagal ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos jos pasirašytus du vekselius, taip pat, UAB ,,( - )“ priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), gavęs iš jos 2010-11-07 pasirašytus 10 000 Lt vertės vekselį Nr. 1, 15 000 Lt vertės vekselį Nr. 2, 15 000 Lt vertės vekselį Nr. 3, taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2011-02-10 gavęs iš jos pasirašytą 20 000 Lt vertės vekselį, pagal kuriuos E. J. besąlygiškai įsipareigojo jam sumokėti iš viso 100 000 Lt, E. J. jam sumokėjus 40 000 Lt pagal pasirašytus nenustatytos datos 20 000 Lt vertės vekselį Nr. 1, 20 000 Lt vertės vekselį Nr. 2, sumokėjus 10 000 Lt pagal 2010 m. lapkričio 7 d. pasirašytą 10 000 Lt vertės vekselį Nr. 1, sumokėjus 6000 Lt pagal pasirašytą 2010 m. lapkričio 7 d. 15 000 Lt vertės vekselį Nr. 3, sumokėjus 20 000 Lt pagal 2011 m. vasario 10 d. jos pasirašytą 20 000 Lt vertės vekselį, o dėl neapmokėto 2010 m. lapkričio 7 d. jos pasirašyto 15 000 Lt vertės vekselio Nr. 2 V. P. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir pagal šį vekselį 2012 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš E. J. jo naudai buvo priteista 15 000 Lt, tokiu būdu siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą, atliko su šiuo turtu finansines operacijas, sudarė sandorius, melagingai nurodydamas, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip įteisino nusikalstamu būdu gautus 150 000 Lt , 106 000 Lt gautų iš E. J. bei reikalavimo teisę į jos 44 000 Lt pagal jos pasirašytus vekselius. Nustatyta, kad tokiais veiksmais V. P. padarė kitus jam virš inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtu turto pasisavinimu ir sukčiavimu (aptartus nustatomojoje dalyje) ir tai nesusiję su BK 216 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėtimi, nes nėra duomenų, kad šias lėšas V. P. naudojo pinigų plovimui.

53II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

543.

55Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinant jį nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti socialinio tyrimo išvadą tam, kad apeliacinės instancijos teismas, net ir spręsdamas, kad asmuo kaltas, turėtų galimybę, atsižvelgęs į socialinio tyrimo rekomendacijas, spręsti dėl skirtinos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo, skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų.

563.1.

57Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis dalyje dėl apelianto išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį nėra ginčijamas, nesutinkama tik su nuosprendžio dalimi, kuria pagal pakeistą kaltinimą V. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 24 straipsnio 3, 4, 5 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3, 4, 5 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3, 4, 5 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3, 4, 5 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

583.2.

59Apelianto manymu, užtikrinant efektyvią kaltinamojo teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos. Teigiama, kad nemotyvuotai pakeistu (2017 m. rugsėjo 15 d.) galutiniu kaltinimu, jam deklaratyviai inkriminavus nusikaltimų padarymo kurstymą, organizavimą ir padėjimą jas padaryti, taip pat nusikaltimų padarymą veikiant organizuotoje grupėje, organizuojant – parengiant turto pasisavinimo planus ir t. t., kaltinamojo akto surašymui keliami reikalavimai buvo akivaizdžiai ir grubiai pažeisti. Tokiu būdu buvo pažeista ir jo (apelianto) teisė žinoti, kuo konkrečiai jis kaltinamas, teisė gauti aiškiai ir suprantamai surašyto kaltinamojo akto kopiją, bei žinoti, kuo konkrečiai yra grindžiamas kiekvienas jam pareikštas kaltinimas ir kodėl.

603.2.1.

61Pažymima, kad pirminis kaltinamasis aktas (2014 m. liepos 22 d.), kuriuo apeliantui kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, buvo surašytas, laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir jo paties pozicija dėl šių kaltinimų taip pat buvo nurodyta. Tuo tarpu nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. vykę daugkartiniai kaltinamojo akto keitimai ir galutinis jo keitimas 2017 m. rugsėjo 15 d. iš viso nebuvo motyvuotai grindžiami. Apelianto tvirtinimu, jam iki šiol nėra žinomi nei konkretūs duomenys, nei motyvai, grindžiantys jam pareikštus galutinius kaltinimus, t. y. jis nuteistas už nusikaltimus, nežinant kokie konkretūs faktiniai duomenys neabejotinai įrodo jo kaltę. Tokiu būdu, nežinojimas, kuo konkrečiai jo kaip vykdytojo, organizatoriaus ir kurstytojo veiksmai inkriminuotų nusikaltimų padaryme yra pasireiškę, kokie faktiniai duomenys šias aplinkybes patvirtina, taip pat teismo nevertinimas ir ignoravimas kito šioje byloje nuteisto asmens, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, duotų iki 2017 m. ir pan., patvirtina, jog yra visos sąlygos (pagrindas) bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti. Anot apelianto, galutiniame (pakeistame) kaltinime gausu nepašalintų prieštaravimų, neatitikimų, spėlionių bei prielaidų, nėra nurodyti jį grindžiantys duomenys, taip pat jo (V. P.) pozicija, o tokių trūkumų pašalinimas, ištaisymas teisme nėra galimas. Teigiama, jog dėl tendencingai, nevisapusiškai ir neobjektyviai atlikto ikiteisminio tyrimo, neatlikus papildomo tyrimo, nėra galimybės nustatyti, koks konkretus turtas ir kuriai konkrečiai bendrovei priklausantis, buvo laikomas ( - ), kada, kokiu būdu, kokį turtą ir kur laikytą jis neva pirmą kartą pasisavino 2009 m. rugsėjo 8 d., ir kokie duomenys tai patvirtina, taip pat kokiomis konkrečiomis datomis, būdu ir kokį turtą jis neva kaskart savinosi nuo 2009 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. lapkričio mėnesio, ir kokie duomenys šias aplinkybes patvirtina, taip pat koks turtas, kur ir kuriai bendrovei priklausantis buvo likęs 2010 m. lapkričio 1-19 d. ir pan. Apelianto nuomone, nustatyti trūkumai patvirtina, jog be papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo padarytų pažeidimų pašalinti neįmanoma, kas akivaizdžiai trukdė ir trukdo šią bylą nagrinėti teisme.

623.3.

63Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodinėjimo normų taisyklių reikalavimų, ignoruodamas jo naudai liudijančius faktinius duomenis, todėl grubiai pažeidė įstatymus ir buvo šališkas. Šią išvadą apeliantas grindžia šiomis aplinkybėmis : pirma, dirbdamas komercijos direktoriumi arba iš viso bendrovėje nedirbdamas, jose jis sau pavaldžių asmenų neturėjo, todėl ir jokių nurodymų duoti niekam negalėjo ir teisėtame valdyme, nei jam patikėto, nei jo žinioje esančio tų bendrovių turto neturėjo; antra, 2009 m. kovo 2 d. pasaugos sutarties UAB „( - )“ vardu sudarymo ir saugotino turto sąrašo davimo jam (apeliantui) metu Kaune laikytos UAB „( - )“ įrangos neperdavė, o ir perduoti jam negalėjo, kadangi jis buvo tik įgaliotas pasirašyti įrangos pasaugos sutartį, prie kurios gavo ir perduotino saugojimui turto sąrašą, paaiškinant, kad perduodamas turtas yra ( - ). Šią sutartį jis atidavė tuometinei UAB „( - )“ direktorei R. S., ir tuo jo veiksmai buvo baigti. Nei turto perėmėju, nei jo saugotoju jis paskirtas nebuvo ir realiai turto niekada nebuvo perėmęs. Pats E. J., nei jam (apeliantui), nei R. S. natūroje šio turto taip pat nebuvo perdavęs. Tokiu būdu, jis nėra ir šio nusikaltimo subjektas; trečia, tiek teismas, tiek valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras suinteresuotai ignoravo akivaizdų faktą, jog nukentėjusiosios E. J. tendencingai pateikta ir liudytojų E. J., A. D. melagingai atpažinta, kaip neva iš jo (V. P.) E. J. įgyta UAB „( - )“ priklausiusi įranga pagal užfiksuotus techninius duomenis skiriasi nuo UAB „( - )“ įsigytos įrangos – yra ne ta; ketvirta, bylos duomenys – 2010 m. lapkričio 19 d. įgalioto administratoriaus E. J., UAB „( - )“, tuometinio direktoriaus V. J. ir nukentėjusiosios E. J. prašymas leisti neatlygintinai naudotis pagal jau minėta sutartį bendrovės saugoma virtuvės įranga – rodo, kad UAB „( - )“ įranga 2010 m. lapkričio 19 d. tikrai nebuvo dingusi, o jos pasigesta buvo tik 2011 m. vasario mėnesį. Taigi, jeigu ši įranga tikrai pradingo, tai pradingti ji galėjo tik laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. vasario mėnesio pabaigos, tačiau ne kaltinime inkriminuotu laiku; penkta, ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas faktiškai dėl UAB „( - )“ 2010 m. balandžio 14 d. kilusio gaisro, tačiau duomenų, jog šis tyrimas būtų atliktas, iš viso nėra, t. y. nebuvo atliktas. Nepaisant to, jis (apeliantas), tendencingai ir deklaratyviai yra kaltinamas, neišsaugojus bendrovės finansinių dokumentų už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. spalio 29 d. nors jis bendrovės direktoriumi ir nebuvo, joje dirbo tik komercijos direktoriaus pareigose, tuo tarpu, gaisro bendrovėje jis nesukėlė ir pareigos saugoti nežinia kokius konkrečiai šios bendrovės dokumentus neturėjo.

643.3.1.

65Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, kad kitas šioje byloje nuteistas asmuo D. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikęs net kelis maišus kažkur pas pastarojo tėvą slėptų minėtos bendrovės dokumentų, tačiau nepaneigta, jog jis atidavė ne tikrus bendrovės dokumentus, o tyčia ir tendencingai surašytas jų klastotes. Juolab, kad būtent po šių dokumentų pateikimo tyrėjams D. A. pakeitė parodymus nukentėjusiųjų naudai ir ėmė jį (V. P.) kaltinti nebūtais dalykais.

663.3.2.

67Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad, civilinėse bylose nukentėjusiųjų E. J. ir E. K. atstovui advokatui R. U. paprašius, kad vienintelis UAB „( - )“ akcininkas A. B. pateiktų UAB „( - )“ sąskaitų – faktūrų ( - ) Nr. 001 bei ( - ) Nr. 002 originalus, šis atstovui 2012 m. balandžio 23 d. registruotu laišku per ( - ) paštą juos atsiuntė. Iš 2012 m. birželio 28 d. apklausos protokolo turinio akivaizdu, kad R. U. šių aplinkybių neneigė, tačiau nurodė, kad, gavęs registruotą laišką, jo net neatplėšė ir 2012 m. gegužės 3 d. registruotu laišku grąžino A. B. atgal. Gi, A. B. nurodė, kad šių sąskaitų atgal jis nėra gavęs.

683.3.3.

69Be šių aplinkybių nurodoma ir tai, kad be jokių įrodymų nepagrįstai ir besąlygiškai yra tikima ir nukentėjusios E. J. parodymais apie neva jam (apeliantui) sumokėtus 50 000 Lt grynaisiais ir mokėtas sumas pagal vekselius. Apelianto teigimu, nukentėjusioji E. J., o tuo pačiu ir nukentėjusioji E. K., turėdamos patirties versle, kasmet turėdamos po tris bendroves, negalėjo nežinoti, kokiai pinigų sumai yra privaloma rašytinė, o kokiai – notarinė sutarties forma ir kokias pasekmes sukelia tokių sutarčių sudarymo formos nesilaikymas, juo labiau, kad tokių sandorių fiksavimas bendrovėse yra privalomas. Apelianto nuomone, šiuo atveju nėra paneigta, kad abi nukentėjusiosios, būdamos bendrovių savininkėmis ar valdytojomis, savo vardu supirkdamos turtą už grynus pinigus, darė tai joms abiems žinomai neteisėtai, tokiu būdu galimai išvengiant mokesčių ir nuslepiant savo tikrąsias pajamas bei išlaidas.

703.3.4.

71Apeliantas pasisakė ir dėl V. J. konstatuotų sutrikimų, t. y. 2014 m. kovo 20 d. balandžio 7 d. teismo psichiatrijos – teismo psichologijos aktu konstatuoti kliedesiniai sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį ir priklausomybės sindromas, kurie nustatyti tik 2011 m. vasario 7 d., t. y. tik po to, kai pastarasis iš ( - ) banko darbuotojų patyrė gąsdinimus, prievartą, o abu A. užvaldė jo 10 000 Lt ir negrąžino. Gi, iki šių įvykio, šio asmens psichinė būklė nei problemų, nei abejonių nekėlė ir nepakaltinamu jis tapo tik prieš mirtį, ką patvirtina ir bylos duomenys. Todėl anot apelianto, išvados, jog V. J. UAB „( - )“ direktoriumi tapo, būdamas nepakaltinamu, prasigėrusiu ir nieko neturinčiu valkata, yra deklaratyvios.

723.3.5.

73Apelianto vertinimu, visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina tyčinį valstybinio kaltintojo ir teismo šališkumą, kartu pažymint ir tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, yra neobjektyvus, priimtas akivaizdžiai deklaratyviai, tendencingai, šališkai, nepašalinant prieštaravimų, ignoruojant nuteistajam naudingus faktus, juos tendencingai nutylint arba iškraipant nukentėjusiųjų naudai, todėl toks nuosprendis turi būti naikintinas.

743.4.

75Dėl apgaulingos UAB „( - )“ apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis), apeliantas skunde nurodo, kad kaltinime privalo būti nurodyti faktai, kurie būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo, taikant baudžiamąjį įstatymą. Iš šios jam inkriminuotos veikos aprašymo akivaizdu, kad pats kaltinimas suformuluotas, pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Apelianto manymu, situacija, kuomet organizatoriaus, kurstytojo ir padėjėjo funkcijas vienoje veikoje atliko vienas ir tas pats subjektas, negalima. Apelianto pastebima ir tai, kad nuosprendyje teismas, perkėlęs iš kaltinamųjų aktų duomenis, motyvams teskyrė ypač mažai dėmesio (motyvuojamoji dalis prašyta nuo 68 psl. iki 71 psl. ketvirtos pastraipos), o, pasisakydamas dėl šio kaltinimo, pats sau prieštaravo. Konstatavęs, jog jis (V. P.) nurodė naujai paskirtam įmonės direktoriui V. J. neperduoti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, motyvuojamoje nuosprendžio dalyje jau teigė, kad V. J. buvo tik fiktyvus bendrovės vadovas. Tokiu būdu, jei daroma išvada dėl įmonės vadovo fiktyvaus vaidmens, tegalimas teisinis vertinimas, kad tiek fiktyvaus direktoriaus paskyrimas, tiek dokumentų perdavimas tokiam direktoriui tėra priemonė ir būdas piniginių lėšų pasisavinimui. Be to, išvadas, reikalaujančias specialių žinių, jog negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d., teismas konstatavo, remdamasis prielaidomis, t. y. nors ir pažymi, kad tai buvo nustatyta specialisto išvadoje, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje remiasi 2016 m. kovo 7 d. išvada Nr. 5-2/36, kurioje laikotarpis yra 2010 m. liepos 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d., ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausta specialistė. Be nurodytų aplinkybių apelianto pažymima ir tai, kad šioje kaltinimo dalyje teismas nutyli, jog 2016 m. sausio 21 d. prokuroras, nutarimu panaikinęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, jį atnaujino, remdamasis tuo, kad D. A. 2015 m. lapkričio 25 d. savanoriškai pateikė UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus; 2011 m. balandžio 14 d. kratos pas D. A. namuose metu rastas UAB „( - )“ antspaudas, septyni raktai, 2010 m. rugsėjo 29 d. turto perdavimo – priėmimo aktas Nr. ( - ) (originalas), įmonės dokumentacijos perdavimo aktas (originalas), grynųjų pinigų patikrinimo ir perdavimo aktas (originalas), antspaudų perdavimo aktas (originalas); prokurorei kreipusis dėl šių dokumentų pateikto specialisto vertinimo, gautas atsakymas, jog buvo pateikti 2008 m. IV ketvirčio iki 2010 IV ketvirčio dokumentai. Taigi, teismo nuosprendžio tiriamojoje dalyje išvados, padarytos specialisto atlikto UAB „( - )“ veiklos, finansinių atsiskaitymų, bendrovės direktoriui esant D. A., tyrimo pagrindu (69 psl.) prieštarauja ne tik kaltinimui, bet ir rezoliucijai dėl apelianto kaltės apgaulingame apskaitos tvarkyme.

763.4.1.

77Apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo, kad teismas, neturėdamas galimybės bylos nagrinėjimo metu ištaisyti šiurkščių valstybinio kaltintojo klaidų, surašant kaltinamąjį aktą, priėmė nepagrįstą ir prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms nuosprendį, dėl to jis (V. P.) iš šios veikos turi būti išteisintas.

783.5.

79Pasisakydamas dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo, suklastojant buhalterinės apskaitos dokumentus (BK 24 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis. 183 straipsnio 2 dalis 300 straipsnio 3 dalis), apeliantas, vertindamas turto pasisavinimo laikotarpį, akcentuoja kaltinamojo akto trūkumą, t. y. kad iš kaltinimo nebuvo aišku, kokias nusikalstamas veikas, kada ir kokiu būdu padarė kiekvienas kaltinamasis. Šiuo atveju, apelianto manymu, jie už tą pačią veiką – UAB „( - )“ turto pasisavinimą laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. buvo nuteisti du kartus (pirmasis ir paskutinis kaltinimai). Be to, šioje kaltinimo dalyje inkriminuoti buhalterinės apskaitos dokumentų suklastojimo faktai, buvo aprašyti kaltinimo dalyje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, gi, remdamasis kasacinės instancijos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2006, teismas, nustatęs normų konkurenciją, turėjo taikyti tą normą, kuri išsamiau apibūdina veikos turinį. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimo dalyje nurodyta, jog D. A. pagal 2010 m. rugsėjo 9 d. grynųjų pinigų išėmimo kvitą Nr. 83271 gautus 100 857,28 Eur grynuosius pinigus perdavė saugoti jam (V. P.), kuriuos jis neva laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tačiau bendra inkriminuota suma – 110 628,81 Eur patvirtina teismo nustatytą faktą, kad D. A. nebuvo formalus vadovas, bet ir faktiškai vykdė savo pareigas. Buhalterinės apskaitos duomenimis, D. A. 2010 m. rugsėjo 29 d. turėjo 361 720,72 Lt nepanaudoto avanso. Pagal grynųjų pinigų patikrinimo kasoje ir perdavimo – priėmimo aktą ( - ) D. A. pinigus sumoje 368 407,14 Lt 2010 m. rugsėjo 29 d. perdavė V. J.. Kaip fiksuota 2010 m. rugsėjo 30 d. pajamų orderyje Nr. ( - ) iš D. A., kaip bendrovės UAB „( - )“ atstovo, V. J. kaip bendrovės „( - )“ vadovas, gavo 13 572,02 Lt. Taigi sudėjus šias sumas, gaunama 381 979,16 Lt suma, kuria remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais disponavo ir kurią V. J. perdavė D. A.. Šie pasak apelianto objektyvūs duomenys, kurių iki 2016 m. gegužės 23 d. laikėsi ir pats D. A. ir tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, pastarasis pakeitė parodymus, pareiškęs, kad jis (V. P.) sukčiavo, parduodant namą, prieš jo krikšto tėvus, kurie parašė pareiškimą policijos įstaigai. Šių pakeistų bendrakaltinamojo D. A. parodymų, nukreiptų prieš apeliantą, pagrindu netgi buvo keičiamas kaltinimas. Visgi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti D. A. parodymai, duoti iki 2016 m. gegužės 23 d., iš esmės sutampa su objektyviais specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. D. A., apkalbėdamas jį (V. P.) dėl akivaizdžiai priešiškai susiklosčiusių santykių, susijusių su namo, esančio ( - ), pardavimo aplinkybėmis (dėl ko vyksta civiliniai ginčai, taip pat buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas), davė ne tik neteisingus, bet ir prieštaraujančius byloje nustatytiems objektyviems faktams parodymus.

803.5.1.

81Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad:

82- D. A. parodymų, jog jis (apeliantas) 2010 m. rugpjūčio 9 d. kartu su D. A. nuvyko į ( - ) Kredito uniją KU „( - )“, kur nurodė išgryninti 100 857,28 Eur grynų pinigų ir perduoti saugoti jam, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Byloje nebuvo apklausta ir pinigus išmokėjusi unijos darbuotoja;

83- neaišku, kokių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad minėti pinigai jam buvo perduoti, o jis juos priėmė saugoti, išskyrus abejotinus D. A. parodymus;

84- išvada, kad būtent jis (V. P.) pateikė priemones, reikalingas nusikalstamai veikai vykdyti (dokumento blanką ir kt.), apelianto manymu, paneigta duomenimis apie tai, kad 2011 m. kovo 14 bendrovės antspaudai ir raktai kratos metu rasti pas D. A.. Iš savanoriško dokumentų perdavimo protokolo, akivaizdu, kad net ir įmonės dokumentais disponavo būtent D. A.;

85- A. N. B. 2013 m. kovo 18 parodė, kad V. J. nepažįsta ir jo neskyrė;

86- D. A., 2011 m. balandžio 89 d. apklausiamas specialiuoju liudytoju, parodė, kad 2011 m. sausio mėn. akcininko A. B. atstovas jam pasiūlė vėl būti įmonės direktoriumi ir jis sutiko, nes įmonės, kurioje dirbo, veikla buvo sustabdyta;

87- Iš 2011 m. kovo 22 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad V. J. nurodė, jog jokių bendrovės dokumentų D. A. jam neperdavė;

88- 2015 m. rugsėjo 7 d. V. J. parodė, kad pasirašyti sutartį su ( - ) įmone ( - ) dėl akcijų pirkimo jam pateikė D. A..

893.5.2.

90Taigi, jokių kitų naujų aplinkybių ar duomenų, kurie galėtų patvirtinti jo (V. P.) kaltę, atmetus suinteresuoto bendrakaltinamojo subjektyvius parodymus, kurių pagrindu grindžiamas ir kaltinimas, nėra. Tokiu būdu, apelianto tvirtinimu, yra akivaizdu, kad D. A., siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, pakeitė parodymus, kurie prieštarauja jo (V. P.) nuosekliems viso proceso metu duotiems parodymams, todėl prašo jo (apelianto) atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

913.6.

92Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, už nesmurtinio pobūdžio veikas, padarytas 2008 m. gruodžio 12 d. – 2011 m. birželio 1 d. laikotarpiu, skyrė laisvės atėmimo bausmes, neatsižvelgęs nei į nusikaltimų sunkumą, nei į po nusikalstamų veikų praėjusį laikotarpį. Be to, nepaisęs teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo ir gynybos kelto klausimo dėl bylos perdavimo prokurorui BPK 219 straipsnio pagrindu, bei prijungęs dar vieną bylą ir priėmęs 2017 m. rugsėjo 15 d. prokuroro pateiktą prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, teismas bylą išnagrinėjo, nors, apelianto manymu, iš kaltinimo ir nebuvo aišku, kokias nusikalstamas veikas ir kada bei kokiu būdu padarė kiekvienas kaltinamasis. Šiuo atveju teismo padarytą klaidą akivaizdžiai parodo ir nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuomet asmuo už tą pačią veiką, t. y. turto pasisavinimą iš UAB „( - )“ laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. buvo nuteistas du kartus.

933.6.1.

94Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas sprendimo skirti laisvės atėmimo bausmes pirmą kartą teisiamam asmeniui tinkamai nemotyvavo, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į laikotarpį, kuris praėjęs nuo nusikalstamų veikų padarymo, tik akcentavo, kad veika buvo padaryta didelė žala, kuri nėra atlyginta, dėl to sprendė apie didesnį apelianto padarytų veiksmų pavojingumą. Tokiu būdu, apeliantui, kuris anksčiau neteistas ir buvo teisiamas pirmą kartą, dirbantis ir saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Be to, teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, visiškai nepasisakė dėl galimybės atidėti jam (V. P.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu.

953.7.

96Aukščiau aptarti, apeliaciniame skunde nurodyti BPK pažeidimai, apelianto teigimu, vertintini kaip esminiai pažeidimai, dėl kurių buvo apribotos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį. Dėl padarytų pažeidimų Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis jo (V. P.) atžvilgiu turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

974.

98Teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

99I. A. instancijos teismo argumentai ir išvados

100Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

1015.

102Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas dėl V. P. pripažinimo kaltu – sukursčius, veikiant kaip organizatoriui ir vykdytojui, bendrininkų grupe, pasisavinus jo žinioje ir kitam nusikalstamos veikos bendrininkui patikėtą didelės vertės UAB „( - )“ turtą; <...> suklastojus dokumentą ir šį panaudojus, padarant didelės žalos ir pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ turtą; veikiant bendrininkų grupe, pasisavinus didelės vertės UAB „( - )“ turtą; sukurstant ir veikiant bendrininkų grupe, suklastojus tikrus dokumentus ir jais disponuojant, pasikėsinant apgaule įgyti UAB „( - )“ naudai didelės vertės svetimą turtą ir turtinę teisę į svetimą UAB „( - )“ bei E. K. priklausantį turtą; sukursčius, organizavus, veikiant bendrininkų grupe su nusikalstamos veikos bendrininku, nurodant apgaulingai tvarkyti UAB „( - )“ apskaitą; sukursčius, organizavus ir padėjus nusikalstamos veikos bendrininkui pasisavinti didelės vertės UAB „( - )“ svetimą turtą ir padarant žalos bendrovei; sukursčius, organizavus ir padėjus nusikalstamos veikos bendrininkui suklastoti dokumentus bei juos panaudoti, įtraukiant į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, tuo pridengiant (paslepiant) svetimo didelės vertės UAB „( - )“ turto pasisavinimą. Taip pat keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės teisingumo.

1036.

104Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis, kritikuoja kaltinimo aplinkybių keitimą procese bei byloje atliktą įrodymų vertinimą, mano, kad netinkamas, neišsamus, šališkas įrodymų tyrimas ir vertinimas, kilusių prieštaravimų nešalinimas nulėmė neteisingų faktinių aplinkybių nustatymą, o tuo pačiu ir netinkamą baudžiamojo įstatymų normų taikymą. Teigia, kad buvo pažeistos BPK 219 straipsnio, 255, 256 straipsnių, 20 straipsnio, 305 straipsnio nuostatos. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, ignoravo apeliantui naudingus faktus, juos tendencingai nutylint arba iškraipant, suteikiant prioritetą suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymams, nevertino ar netinkamai vertino kitas, jo nuomone, svarbias aplinkybes.

1057.

106Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinę byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizę, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai pagrįsti iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tačiau byloje nebuvo laikomasi bylos nagrinėjimo ir kaltinimo keitimo pirmosios instancijos teisme ribų, V. P. pakeistu kaltinimu inkriminavus naują nusikalstamą veiką, dėl kurios nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kuri jam nebuvo įkaltinta bylos perdavimo į teismą metu. Dėl nurodomų BPK pažeidimų, susijusių su kaltinimo keitimu

1078.

108Apeliaciniame skunde ginčijant nuosprendžio išvadas, teigiama, kad buvo pažeistos BPK 219, 256 straipsnių, reglamentuojančių kaltinamojo akto turinį ir kaltinimo pakeitimą teisme, nuostatos. Anot apelianto, nebuvo tinkamai suformuluotas pranešimas kaltinamajam apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus, taip pat, keičiant kaltinimą, nepagrįstai apeliantui buvo papildomai kvalifikuota veika dėl apgaulingos UAB „( - )“ apskaitos tvarkymo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 5 dalį, 222 straipsnį.

1099.

110BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, jei su byla susipažinęs teisėjas nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme (BPK 233 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia prokuroro surašytas kaltinamasis aktas, kuriame be kitų aplinkybių nurodoma, kokie asmenys, kokiomis nusikalstamomis veikomis yra kaltinami, ir teisėjo priimta nutartis bylą pagal surašytą kaltinamąjį aktą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis gali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jei apie tokią galimybę prieš tai jam iš anksto pranešta teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu tvarka reglamentuota BPK 256 straipsnyje, pagal kurią pradinis kaltinimas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos gali būti keičiamas, jeigu: 1) iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; 2) faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota.

11110.

112Taigi, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės ar pakeistas veikos kvalifikavimas. Tokiu būdu matyti, kad prašyme dėl kaltinimo keitimo, įstatymo leidėjo nėra numatytas reikalavimas kartu nurodyti analogiškus duomenis kaip ir kaltinamajame akte, kaip antai bylos duomenis (įrodymus), jeigu jie iš esmės nesikeičia grindžiant prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Todėl, vien toks prašymo pakeisti kaltinimą pakeitimas, nurodant (patikslinant) tik keičiamas dalis, pažeidimu nelaikomas. Šiuo aspektu nepagrįstu kolegija pripažįsta ir skundo argumentą, kad, keičiant kaltinimą šioje byloje, buvo padaryti pažeidimai, tinkamai apie tai nepranešus kaltinamajam. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad keičiant kaltinimą proceso šalys apie tai būdavo informuotos tinkamai, kartu suteikiant ir galimybę (laiko) joms pilnai pasiruošti gynybai, t. y. susipažinti su pakeistu kaltinimu ir papildomu veikų kvalifikavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus tiek į kaltinamajame akte, tiek ir į pakeistame kaltinime nuteistajam įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, negalima spręsti, kad pagal esamus bylos duomenis nebuvo galima suprasti V. P. reiškiamo kaltinimo esmės. Esminės aplinkybės, kuo V. P. kaltinamas, buvo aiškios. Be to, paties V. P. duotų parodymų turinys apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to, gynyba būtų buvusi kitokia nei buvo. Kaip matyti, jis išdėstė poziciją, kuri iš esmės nesiskyrė nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, t. y. jokių naujų esminių aplinkybių, nei buvo išdėstęs, išskyrus tam tikrų aplinkybių detalesnį paaiškinimą, daugiau nenurodė. Jis kartu su gynėju pasiruošė procesui ir veiksmingai jame dalyvavo, gindamasis nuo jam pareikštų kaltinimų ir pateikdamas teismui savo poziciją.

11311.

114Kita vertus, nors BPK numato galimybę teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, tačiau nenumatytos galimybės bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, nors kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau kaltinimo keitimo galimybėms procese įstatymas nustato tam tikrus ribojimus. Teismų praktikoje pateikiamas aiškinimas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014). Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Apie tai, kaip svarbu atriboti kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimą nuo kaltinimo dėl naujos nusikalstamos veikos pareiškimo pasisakyta ir kitose kasacinės instancijos teismo nutartyse. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018 išaiškinta, kad apie tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016). Toks įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu, tačiau turi būti išlaikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tą asmenį nebuvo atliktas, nes tokios galimybės BPK nenustato. Toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-66-648/2018 išaiškinta, kad toks prašymas negali būti vertinamas kaip kaltinimo keitimas, atitinkantis BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę ir kaltinimo keitimo ribas. Iš esmės toks kaltinimo keitimas reiškia ne prašymą keisti kaltinimą, bet prašymą reikšti naują kaltinimą dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, o tai neatitinka BPK nuostatos, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, esantis byloje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

11512.

116Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo posėdyje prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, kuriuo be kitų aplinkybių, prašė V. P. papildomai inkriminuoti veiką pagal BK 24 straipsnio 4, 5 dalis ir 222 straipsnio 1 dalį. Papildomos veikos inkriminavimas iš esmės argumentuojamas tuo, kad šis kaltinimas susijęs su pirmiau pareikštu kaltinimu dėl svetimo UAB „( - )“ turto pasisavinimo, buhalterinės apskaitos ir dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo, slepiant turto pasisavinimą. Pirmosios instancijos teismas pakeistą kaltinimą priėmė bei, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamu nuosprendžiu pripažino V. P. kaltu ir pagal jam pakeistu kaltinimu pareikštą papildomą kaltinimą, t. y. inkriminavo naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas naują (papildomą) kaltinimą dėl V. P. nusikalstamos veikos ir pripažindamas jį dėl šios veikos kaltu, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nes nesilaikė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų. Nors byloje prokurorė pateikė prašymą keisti kaltinimą BPK 256 straipsnio pagrindu, tačiau jos prašymo turinys iš esmės buvo susijęs ir su naujos nusikalstamos veikos kaltinamajam V. P. inkriminavimu, t. y. kaltinimo keitimas buvo susijęs su naujų faktinių aplinkybių ir papildomos veikos kvalifikavimu. Gi dėl tokios veikos V. P. atžvilgiu nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla nebuvo perduota į teismą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tokį prokurorės prašymą vertinti kaip kaltinimo keitimą, atitinkantį BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę ir kaltinimo keitimo ribas. Kolegija pažymi, kad po to, kai byla dėl konkrečių kaltinamųjų ir nusikalstamų veikų yra perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos nagrinėjimo metu teisme kaltinimas nustatyta tvarka gali būti keičiamas tik pagal nagrinėjamos bylos ribas. Jeigu byloje pareiškiamas prašymas keisti kaltinimą, kuriame nurodomos visiškai kitos veikos faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, tai reiškia ne kaltinimo keitimą, o naujo kaltinimo dėl naujos veikos pareiškimą. Tokia situacija pirmosios instancijos teisme yra negalima, kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia byloje surašytas kaltinamasis aktas.

11713.

118Šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas pripažintinas esminiu, tačiau, atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribas (byla nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras skundo nėra pateikęs), bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ar jos perdavimas prokurorui, yra negalimas. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. P. pripažinimo kaltu padarius BK 24 straipsnio 3, 4, 5 dalyse ir 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką naikinama ir V. P. pagal BK 24 straipsnio 3, 4, 5 dalis ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgusi į nurodytą V. P. išteisinimo pagrindą, kolegija nepasisako detaliau dėl apeliacinio skundo šioje dalyje argumentų. Dėl nuosprendžio surašymo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir teismo šališkumo

11914.

120Apeliantas taip pat kritikuoja skundžiamo nuosprendžio surašymo formą, nurodydamas, jog teismo procesinis sprendimas surašytas, pažeidus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas nuosprendžio surašymo taisykles, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, pateikta motyvacija, jos turiniu ir apimtimi. Teigia, kad nurodyti pažeidimai patvirtina, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

12115.

122Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principo įgyvendinimas suteikia proceso dalyviams garantiją, kad baudžiamoji byla bus išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu. Teismo nešališkumo reikalavimas pasireiškia dviem aspektais. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nei vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Neturi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi būti pateikiamos pakankamos garantijos, pašalinančios bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvusis nešališkumas, kuris dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu, reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Pastebėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonių. Svarbią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-333-511/2015, Nr. 2K-548-699/2015, Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-162-697/2016, Nr. 2K-118-222/2017, Nr. 2K-12-511/2017 ir kt.). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas nėra siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo procesinio sprendimo surašymo trūkumais. Juolab, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pats apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą.

12316.

124Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apelianto nurodomas teismo šališkumo argumentavimas nuosprendžio surašymu, įrodymų rezultatų ir nuosprendyje pateiktos motyvacijos vertinimu, negali būti siejamas su pagrindu teismą pripažinti šališku BPK 58 straipsnio prasme.

12517.

126Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas nuosprendis iš esmės atitinka jam keliamus reikalavimus (BPK 305 straipsnis). Apelianto skundo argumentai dėl teismo procesinio sprendimo surašymo pažeidimų nelakytini pagrįstais. Esminių pažeidimų, kurie būtų sutrukdę išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą ar kurie būtų paveikę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, tiek išdėstant įrodytas pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek tiriant ir vertinant įrodymus – nenustatyta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė teismo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, išdėstė įrodymus, bet ir aptarė nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų įrodytumą byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme patikrintų įrodymų kontekste. Nėra pagrindo teigti, jog teismo procesinis sprendimas surašytas, nesilaikant jam keliamų reikalavimų, ar kad nuteistojo kaltė buvo grindžiama netinkamais įrodymais, neatlikus jų analizės ir (ar) nepakankamais motyvais. Akcentuotina, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, bei tiek, kiek jos (aplinkybės) buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos ištyręs teismas daro išvadą dėl jų įrodomosios reikšmės nusikalstamos veikos sudėties požymių konstatavimui. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktinių aplinkybių išdėstymas nėra ydingas. Jame atliktas įrodymų vertinimas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Pažymėtina, kad taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuojamas pats įrodymų vertinimo procesas, nėra nustatyta. Tai – subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų nustatytų ribų. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo bei kitų byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir darant apibendrinančias išvadas. Tuo tarpu proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

12718.

128Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, net ir nustačius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, jie gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi jurisdikciją ir BPK normų suteiktas galimybes ištaisyti žemesnės instancijos teismo padarytus teismo procesinio sprendimo surašymo trūkumus (aplinkybių remiantis teismų išnagrinėtais įrodymais nustatymą, patikslinimą, pakeitimą, trūkstamų motyvų išdėstymą), kas nereiškia nuteistojo teisių suvaržymo, nes apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal jo skundą, laikantis teisingo proceso garantijų, teismo posėdyje galint patikrinti įrodytomis nustatytas aplinkybes, bendrininkavimo faktus ir apeliacinės instancijos teismui turint pareigą pateikti motyvuotus atsakymus į apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus. Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo V. P. pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas

12919.

130V. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas faktiniu UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vadovu ir veikdamas bendrai su D. A., kuris nuosprendyje nurodytu laiku buvo šių bendrovių direktorius, pasisavino bendrovių turtą, tuo UAB „( - )“ padarant 131 408,59 Eur, UAB „( - )“ – 44 463,53 Eur ir UAB „( - )“ 14068,87 Eur turtinės žalos. Taip pat jis pripažintas kaltu dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo bei pasikėsinimo apgaulę įgyti svetimą turtą ir turtinę teisę. Dėl kaltinimo pasisavinus bendrovių turtą

13120.

132Nuteistasis V. P. visų pirma ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jo, kaip faktinio bendrovių „( - )“, „( - )“ ir „( - )“ vadovo, o tuo pačiu ir kaip pripažinimo tinkamu BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu teisingumo. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad, dirbdamas UAB „( - )“ komercijos direktoriumi, taip pat neužimdamas jokių pareigų UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, sau pavaldžių asmenų neturėjo, jokių nurodymų duoti negalėjo, teisėtame valdyme nei jam patikėto, nei jo žinioje esančio šių bendrovių turto neturėjo ir juo nedisponavo, o šių bendrovių vadovas byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo D. A. ar jo surastas asmuo V. J.. Tačiau, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, priešingai apelianto aiškinimui, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo išvada dėl V. P. pripažinimo faktiniu minėtų bendrovių vadovu nusikalstamų veikų aprašyme nurodytu laikotarpiu, pagrįsta įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

13321.

134Iš V. J. parodymų bylos proceso metu nustatyta, kad jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, gyveno atsitiktinėse vietose. Po pažinties su M. A. (nuteistojo D. A. tėvu), gyveno pas pastarąjį namuose. D. A. siūlymu jis tapo įmonės direktoriumi. Jam, būnant direktoriumi, nieko daryti nereikėjo, o tik savo vardu pasirašyti dokumentus. Jam buvo pažadėtas 500 Lt atlygis. Nuo kada buvo įformintas įmonės direktoriumi – nežino. Kokiuose dokumentuose nurodydavo, tokiuose, jų neskaitydamas, jis ir pasirašydavo kaip UAB „( - )“ direktorius. Apie įmonės veiklą, turtą, jo perleidimą ir įsigijimą nieko nežinojo, jos akcininkų, buvusių ir esamų vadovų nepažinojo. Nors buvo oficialus įmonės direktorius, realiai joje nedirbo (t. 12, b. l. 148–151; t. 13, b. l. 3–5; t. 41, b. l. 102–103). 2011 m. sausio 11 d. prašymu V. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriaus prašė nutraukti valstybinį socialinį draudimą iš UAB ,,( - )“, kadangi šioje įmonėje niekada nedirbo, šios įmonės jokių dokumentų nematė ir neturi (t. 12, b. l. 41).

13521.1.

136Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. buvo be pastovios gyvenamosios vietos, pajamų šaltinio, valkataujantis, alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Ekspertizės aktu pastarajam konstatuoti kliedesiniai sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Taip pat nustatyta, kad pastarasis vartojo psichiką veikiančius (raminamuosius) vaistus. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl V. J. gebėjimo ir galėjimo būti UAB „( - )“ direktoriumi, ginčydamas teismo nustatytą aplinkybę dėl V. J. nustatytų psichikos sveikatos sutrikimų, socialinės būklės, šie apeliacinio skundo argumentai paneigti šioje byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini, kaip nepagrįsti. Išvada, jog V. J. buvo tik fiktyvus vadovas, kitų nurodymu pasirašinėjęs jam patektus dokumentus, padaryta, įvertinus ne tik paties V. J. parodytas aplinkybes, bet ir liudytojų K. S., L. M., V. B. bei M. A. parodymus. Šių liudytojų parodymais nustatyta, kad V. J. buvo asocialus, turintis psichinės sveikatos sutrikimų, piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo, neturėjęs sugebėjimų ir negalėjęs vadovauti bendrovės veiklai (t. 41, b. l. 103; t. 43, b. l. 7, 8–10, 85–86). Todėl teismo išvada dėl V. J. vertinimo, kaip fiktyvaus vadovo, pagrįsta.

13722.

138Nuteistojo D. A. parodymais nustatyta, kad bendrovių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ direktoriumi jį įdarbino V. P., kuriam minėtos bendrovės ne tik priklausė, bet jis buvo ir jų realus vadovas, t. y. valdė šias bendroves, jų turtą, priiminėjo sprendimus, tvarkydavo ir duodavo pasirašyti dokumentus. V. P. paliepimu, jis surado ir asmenį (V. J.), kuris buvo laikinai paskirtas UAB „( - )“ direktoriumi. V. P. nurodymu, tai turėjo būti žmogus, kuris būtų sunkiai surandamas, neturėtų registracijos vietos. Kaip suprato D. A., V. J. buvo surastas ir įdarbintas tam, kad jam būtų perkelta atsakomybė, tačiau jis realiai nei įmonės turtu, nei dokumentas nedisponavo.

13922.1.

140Nors apeliantas kritikuoja šiuos nuteistojo D. A. parodymus, teigdamas, kad taip D. A. siekia sumenkinti savo atsakomybę, jo parodymai nebuvo nuoseklūs bylos proceso metu, su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje D. A. buvo pripažintas kaltu, veikęs bendrai su V. P., todėl akivaizdus jo procesinis suinteresuotumas byloje. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu neigęs V. P. kaltę, D. A. parodymus apie pastarojo įtaką davė tik bylos teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau vien šios aplinkybės nesudaro besąlygiško pagrindo abejoti jo duotų parodymų turiniu. Pirmosios instancijos teismas tikrino nuteistojo D. A. parodymų turinį ir rėmėsi ta nuteistojo parodymų dalimi, kuri patvirtinta ir kitais bylos duomenimis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo D. A. duotų parodymų turinį viso bylos proceso metu, įvertino aplinkybes, lėmusias jų davimą, ir lygindamas juos su kitais duomenimis, rėmėsi šio nuteistojo parodymu ta dalimi, kiek ji buvo patvirtinta bylos duomenų visuma. Todėl pagrindo netikėti ir nesiremti pastarojo duotų parodymų dalimi dėl V. P., kaip faktinio bendrovių vadovo, pirmosios instancijos teismui nebuvo. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, atlikto įrodymų tyrimo metu pakartotinai apklausęs nuteistąjį D. A.. Be to, nuteistojo D. A. parodymai nebuvo vienintelis įrodymų šaltinis, kuriais remiantis padaryta atitinkama išvada.

14123.

142Byloje liudytojo A. L. parodymais nustatyta, jog būtent V. P. kontroliavo ir organizavo UAB „( - )“ veiklą, akcijų pardavimą jam, o vėliau jų nupirkimą iš jo. V. P. reikėjo lėšų užbaigti UAB „( - )“ patalpų įrengimą, todėl pastarojo iniciatyva jis (A. L.) tapo UAB „( - )“ akcininku, o bendrovės direktoriumi buvo paskirtas D. A.. Kadangi pats tokioje veikloje nieko nenusimanė, V. P. žadėjo surasti patikimą, nusimanantį asmenį, kuris galės būti direktoriumi ir tai padarė. Įgijus įmonės akcijas, jis (A. L.) įmonės dokumentais nedisponavo, į įmonės veiklą nesikišo, kadangi apie tai nieko nenusimanė. Paprašius perpirkti akcijas, viskuo, t. y. naujo akcininko suradimu, dokumentų forminimu, pinigų jam sumokėjimu pasirūpino pats V. P.. Liudytojas taip pat parodė, jog darbuotojams buvo žinoma, kad V. P. buvo pagrindinis viršininkas. Taigi, iš šio liudytojo nurodytų aplinkybių matyti, kad būtent nuteistojo V. P. iniciatyva jis tapo bendrovės akcininku. Kad pastarasis rūpinosi bendrovės akcijų pardavimu, perpirkimu iš A. L. ir kitais su bendrovės valdymu susijusiais klausimais, t. y. kontroliavo ir organizavo UAB „( - )“ veiklą, akcijų perleidimą, vadovo paskyrimą ir pan., iš ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie nuteistojo V. P. faktinį vadovavimą bendrovei. Liudytojos R. S. parodymais taip pat nustatyta, kad V. P. rūpinosi visais projektais, pasirašinėjo dokumentus, tvarkė didelę dalį darbų, t. y. iš esmės turėjo tokius pačius įgaliojimus kaip ir ji, būdama įdarbinta bendrovės direktore, ir nors V. P. buvo įdarbintas komercijos direktoriumi, jis turėjo savo žinioje viską, tuo pačiu ir turtą. Liudytoja parodė, kad ji kurį laiką buvo įdarbinta UAB „( - )“, kurios akcininkė E. P. (V. P. sutuoktinė), direktore. Vėliau buvo paskirta UAB „( - )“ direktore. Šiose bendrovėse jai einant direktorės pareigas, V. P. dirbo komercijos direktoriumi. Būdama UAB „( - )“ direktore, ji rūpinosi tik restorano atidarymu, t. y. tik tuo kas buvo sutarta su V. P.. Kokį turtą įgyti, parduoti, nesprendė. Bendrovės pinigais realiai nedisponavo ir juos valdyti galimybės neturėjo. Išėjus iš darbo, vietoj jos, V. P. iniciatyva, į direktoriaus pareigas buvo paskirtas D. A.. Tai, kad R. S. UAB „( - )“ esančiose patalpose būdavo retai, iš esmės rūpinosi kavinės reikalais, nustatyta ir liudytojos R. B. parodymais, kuri taip pat parodė, kad tiek UAB „( - )“, tiek UAB „( - )“ savininkas buvo ir veiklą organizavo komercijos direktoriaus pareigas ėjęs V. P.. Iš liudytojos A. S. parodymų matyti, kad V. P. su žmona E. P. kreipėsi dėl UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jai taip pat buvo žinoma ir UAB „( - )“, kadangi šios įmonės ataskaitas pagal sudarytą sutartį ji, kaip UAB „( - )“ direktorė, pateikdavo mokesčių inspekcijai, Sodrai. Dėl duomenų perdavimo į ją kreipdavosi arba V. P., arba E. P., nors direktorius buvo kitas asmuo, kuris, jos nuomone, realiai sprendimų nepriiminėjo. Sutarties sąlygos buvo derintos su V. P. arba E. P.. Nors V. P. faktiškai nebuvo UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vadovu, jis realiai valdė šias įmones ir jose priiminėjo visus sprendimus. Teisėjų kolegija reikšmingais nagrinėjamu aspektu laiko ir liudytojų A. Š., A. S., K. R., M. M., E. J. parodymus. Atitinkamai liudytoja A. Š. parodė, kad, nors įvykus draudiminiam įvykiui, D. A. pasirašė kaip UAB „( - )“ direktorius, tačiau draudiminio įvykio procedūroje dalyvavo V. P., kuris prisistatė bendrovės savininku, su juo buvo suderinta draudiminė išmoka. Liudytojo A. S. teigimu, viskam vadovavo V. P., jis vedė derybas dėl išmokos, o D. A. dalyvavimas buvo formalus, tik pasirašant susitarimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats V. P. neneigė aplinkybės apie jo paties vaidmenį klausimų dėl įvykusio draudiminio įvykio, išmokų sprendime. Jis aktyviai sprendė klausimus, stengėsi daryti visus įmanomus veiksmus draudiminėms išmokoms gauti bei objektui atstatyti, juolab, kad jis su E. P. buvo laidavę savo turtu už UAB „( - )“ paskolas. Byloje liudytojų K. R. ir M. M. parodymais nustatyta, jog sutarties dėl UAB „( - )“ patalpų apsaugos sudarymu ir vykdymu rūpinosi V. P., su juo buvo derinami visi kilę klausimai, taip pat jam buvo pranešama apie signalizacijos suveikimus. Liudytojo E. J. parodymais, V. P. faktiškai buvo bendrovės valdytojas, faktiškai turėjo bendrovės turtą savo žinioje. Kiek jam teko bendrauti su UAB „( - )“ atsakingais asmenimis, pastarasis buvo išskirtinis asmuo įmonėje, su kuriuo buvo derinami visi reikalai, visi patekimai į UAB „( - )“ patalpas, tvarkomi visi įmonės reikalai (t. 12, b. l. 115–118, 119, 131–132; t.19, b. l. 74–75; t. 20 b. l. 4–5, 5–6, 50–51, 84–85; t. 41, b. l. 99; t. 43, b. l. 3–4, 5–6, 10–11, 44–43, 84–85).

14324.

144Taigi, aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad V. P. tiek priiminėjo bendrovės veiklos strateginius sprendimus, tiek faktiškai įtakojo ir D. A. veiksmus, t. y. iš esmės realiai atliko juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti šių liudytojų parodymais, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Liudytojų parodymai dėl bylos aplinkybių bylos proceso metu buvo nuoseklūs, nenustatyta duomenų, kad jie turėtų tikslą apkalbėti V. P.. Tokių apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir pats apeliantas. Esminių prieštaravimų jų parodymuose taip pat nėra.

14525.

146Be jau aptartų liudytojų parodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje reikšmingi esantys rašytiniai įrodymai – 2008 gruodžio 8 d. UAB „( - )“ vienintelio akcininko – E. P. sprendimas dėl R. S. įgaliojimų nutraukimo nuo 2008 m. gruodžio 8 d. ir D. A. paskyrimo bendrovės direktoriumi; 2008 m. gruodžio 8 d. UAB „( - )“ akcininkų – E. P. ir V. P. sprendimas dėl V. P. kaip bendrovės direktoriaus įgaliojimų nutraukimo ir R. S. paskyrimo direktore; 2008 m. gruodžio 9 d. generalinis įgaliojimas Nr. 7, kuriuo UAB „( - )“ komercijos direktoriui V. P. suteikti įgaliojimai veikti bendrovės interesais visuose civilinėse bylose ir visuose teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis; 2008 m. spalio 9 d. UAB „( - )“ valdybos posėdžio protokolas, kuriame pažymima apie V. P. išrinkimą valdybos pirmininku; Sodros duomenis apie V. P. – taip pat sudaro svarų teismo vidinį įsitikinimą formuojantį veiksnį nagrinėjamos situacijos kontekste. Šiais duomenimis nustatyti tarpiniai faktai, kurie, analizuojant juos kartu su jau aptartais įrodymais (nuteistojo, liudytojų parodymais) taip pat leidžia padaryti atitinkamą vertinimą nagrinėjamos situacijos kontekste.

14726.

148Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti nuteistojo D. A., minėtų liudytojų parodymai ir rašytiniai bylos įrodymai įrodo, jog būtent V. P. realiai vadovavo minėtoms bendrovėms, t. y. jis priimdavo svarbiausius sprendimus, susijusius su bendrovių veikla, jog per jį buvo sprendžiami visi iškilę klausimai. Tokie V. P. veiksmai negali būti laikomi tik kaip veiksmai dirbant komercijos direktoriumi pagal jam suteiktus įgaliojimus. Būtent V. P. surado D. A., t. y. asmenį, kuris jam buvo parankus dėl asmeninių priežasčių (artimo bendravimo su nuteistojo dukra, nepatyrimo tvarkant verslo reikalus, tačiau norint tokios patirties įgauti, ką visą laiką jam žadėjo V. P.), per kurį ir su kuriuo jis netrukdomai galėjo vadovauti bendrovėms. Taigi, nors byloje nagrinėjamu laikotarpiu V. P. bendrovėse UAB „ ( - )“, UAB „( - )“ oficialių pareigų neužėmė, o UAB „( - )“ ėjo komercijos direktoriaus pareigas, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis faktiškai vadovavo minėtoms bendrovėms, tvarkė ir valdė jų turtą, pasinaudodamas jo paties iniciatyva paskirtu direktoriumi D. A., vėliau jo nurodymu surastu ir V. J., pagrįsta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti, jog V. P. galėjo disponuoti ir disponavo bendrovių turtu, tai darė per jam parankų asmenį, per kurį galėjo veikti, dalyvauti bendrovių valdyme, spręsti visus su bendrovių veikla, jų turtu susijusius klausimus. Byloje minėtų įrodymų visumos pakanka daryti išvadą, kad V. P. buvo faktinis minėtų bendrovių vadovas.

14927.

150Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, V. P. pagrįstai buvo pripažintas tinkamu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnyje, subjektu.

15128.

152Pagal BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Taigi, pasisavinimo atveju kaltininkas savinasi jam patikėtą turtą, kurį jis turi teisę naudoti ir valdyti tik savininko interesais ir neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kaltininko tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori. Tokiu būdu, turto pasisavinimo esmė, jog kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Apie tyčios kryptingumą sprendžiama, atsižvelgiant į kaltininko atliktų veiksmų turinį, ar dėl to buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Darant išvadą dėl kaltininko veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti jam patikėtu svetimu turtu tokio turto savininko interesais (naudai), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos.

15329.

154Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Taigi, šios nusikalstamos veikos subjektas svetimam turtui turi tam tikrus įgalinimus, t. y. asmuo, kuriam tas turtas patikėtas einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių pagrindu, ar kai asmuo šį turi savo žinioje ir dėl savo užimamų pareigų turi teisę duoti nurodymus dėl turto panaudojimo ir pan. Pagal suformuotą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė dėl BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kyla ir asmenims, kurie pagrįstai ir motyvuotai pripažįstami „faktiniais vadovais“, nes vadovu pagal civilinę teisę pripažįstamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje tiesiogiai įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2012, Nr. 2K-298-222/2015 ir civilinėse bylose Nr. e3K-3-265-611/2017, Nr. 3K-3-427/2013). Tokiu būdu, bet kokiu atveju reikšminga tai, kad kaltininkas neteisėtai iššvaisto svetimą, jam nepriklausantį turtą, pasinaudodamas situacija, kai teisėto savininko turtas yra patikėtas kitam asmeniui ar yra kito asmens žinioje. Jei turtas iššvaistomas bendrininkaujant keliems asmenims, taikomos BK 24 straipsnio nuostatos. Taigi, nustačius bendrininkavimą, nusikalstamos veikos bendrininkai atsako už bendromis pastangomis padarytą turto iššvaistymą ir baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bent vienas iš bendrininkų svetimam turtui turi atitinkamus įgaliojimus.

15530.

156Pirmiau aptartų įrodymų duomenų visuma patvirtinta, kad V. P. byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo faktinis bendrovių vadovas, kuris veikė per nusikalstamų veikų bendrininką D. A., ir per jo, V. P. nurodymu, surastą kitą asmenį, kurių žinioje ir kuriems buvo patikėtas bendrovių turtas.

15731.

158Byloje dėl bendrovių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ didelės vertės turto pasisavinimo objektyviai nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu bendrovei UAB „( - )“ pasaugos sutartimi neatlygintinai saugoti buvo perduotas UAB „( - )“ didelės vertės turtas – 44 463,53 Eur vertės virtuvinė įranga, taip pat UAB „( - )“ didelės vertės – 20 779,78 Eur ir UAB „( - )“ didelės vertės – 14 068,87 Eur – turtas (baldai, indai, iškamšos, kiti daiktai) neteisėtai jį pasisavinant, buvo perleistas tretiesiems asmenims, tuo padarant minėtoms bendrovėms didelę turtinę žalą. Taip pat nustatyta, jog, panaudojus suklastotus dokumentus, buvo pasisavintas UAB „( - )“ turtas – piniginės lėšos, t. y. 110 628,81 Eur. Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis konstatuota, kad nuosprendyje nurodytą bendrovių turtą pasisavino ir pardavė tretiesiems asmenims, taip pat paėmė iš bendrovės kasos pinigus ir jų negrąžino, jų panaudojimą pagrindžiant suklastotais dokumentais, t. y. neteisėtus veiksmus, veikdamas bendrai su kitu byloje nustatytu ir pripažintu kaltu asmeniu – D. A., būdamas faktiniu vadovu ir per D. A. ar per šio surastą kitą asmenį turėdamas priėjimą prie bendrovių turto, padarė V. P..

15932.

160Apeliantas V. P. neigia savo veiksmais kaip nors prisidėjęs prie bendrovėms atsiradusios žalos padarymo, argumentuojant, kad nei pasaugai, nei naudojimui baldų, virtuvės įrangos ir kito bendrovių turto nebuvo perėmęs, pardavinėjęs, iš esmės kaltę versdamas D. A.. Byloje esančių duomenų vertinimo metu teismas išvadą dėl V. P. parodymų daro, atsižvelgęs ne tik į jų nuoseklumą, logiškumą ir pan., bet ir sulyginęs juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. Taigi, kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamo asmens parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Galutinę išvadą teismas daro iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia asmens kaltę, visumos. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu, priešingai nei nurodo V. P., jo parodymai, ginčijant kaltę, paneigti baudžiamojoje byloje surinktų vienas kitą papildančių įrodymų visuma. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl V. P. kaltės, pasisavinus bendrovių turtą, o nuteistojo poziciją leidžia vertinti kaip pasirinktą gynybinę versiją.

16133.

162Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl bendrovių turto (daiktų) pasisavinimo ir jų perleidimo tretiesiems asmenims leido spręsti ne tik dėl disponuotų daiktų bendrovėse realumo, bet ir V. P. pareikšto kaltinimo šioje dalyje pagrįstumo.

16334.

164Iš liudytojo E. J. parodymų seka, kad UAB „( - )“ vardu, atstovaujant komercijos direktoriui V. P., pagal 2008 m. sausio 23 d. kredito sutartį buvo paimtas kreditas, įkeičiant bendrovės nuosavybės teisę priklausantį turtą, esantį ( - ), t. y. žemės sklypą ir pastatą. 2008 m. lapkričio 21 d. su kreditoriaus žinia šis turtas buvo parduotas UAB „( - )“, kurį atstovavo V. P.. Parduodant pastatą, jis buvo pilnai įrengtas (sumontuota santechnika, elektros prietaisai, atvežti baldai ir pan.). Tačiau pastatas buvo parduotas be įrenginių. Pradėjus UAB „( - )“ bankroto procedūrą, nuvykus į sodybą, sudarytas UAB „( - )“ priklausančio turto, esančio pastate, sąrašas. Naujam savininkui planuojant vykdyti visuomeninio maitinimo veiklą, įmonei priklausantį turtą pagal aprašą, tai suderinus su kreditoriumi, sudaryta pasaugos sutartimi su UAB „( - )“, perdavė jį saugoti UAB „( - )“ įgaliotam atstovui V. P.. Perduotas turtas buvo visiškai naujas ir neišpakuotas. Įvykus draudiminiam įvykiui, V. P. jį informavo, kad turtas nenukentėjo. 2010 m. vasarą, nuvykęs prie sodybos, pro langą (kadangi į pasato vidų patekti negalėjo) matė stovinčias dėžes su įrenginiais bei baldais. Po kurio laiko, maždaug 2010 m. gruodžio pabaigoje, UAB „( - )“ paskelbus bankrotą, susisiekus su bankroto administratoriumi E. K., buvo informuotas, kad UAB „( - )“ saugojimui perduotas turtas iš sodybos yra dingęs. V. P. su juo nebendravo, neteikė jam jokių duomenų apie šį turtą. V. P. buvo tas asmuo, su kuriuo buvo derinami vis klausimai, patekimai į UAB „( - )“ patalpas, tvarkomi įmonės reikalai. UAB „( - )“ visą profesionalią virtuvės įrangą buvo įgijusi iš UAB „( - )“ (t. 20 b. l. 84–85). Liudytojo parodytos aplinkybės byloje patvirtintos ir rašytiniais įrodymais:

16534.1.

1662008 m. vasario 12 d. sutartimi tarp UBA „( - )“ atstovo ir UAB „( - )“ atstovaujamo komercijos direktoriaus V. P. ir priedu prie sutarties, patvirtinta, kad UAB „( - )“ pateikė UAB „( - )“ įrengimus, nurodytus priede prie sutarties, įsipareigojant juos sumontuoti adresu ( - ). 2008 m. vasario 14 d. mokėjimu nurodymu Nr. 76 nustatyta, kad UAB „( - )“ pervedė avansinę įmoką pagal sudarytą sutartį į UAB „( - )“ sąskaitą. Įrangos priėmimo-perdavimo aktu pagal sudaryta sutartį, nustatyta, kad 2009 m. vasario 27 d. UAB „( - )“ perdavė, o UAB „( - )“ priėmė akte nurodytus įrengimus (t. 2, b. l. 19–21, 22–27, 29, 30–33). Tai, kad UAB „( - )“ iš UAB „( - )“ įsigijo virtuvinę įrangą, teisme parodė ir liudytoju apklaustas A. D., buvęs UAB „( - )“ vadybininkas (t. 19 b. l. 75).

16734.2.

1682009 m. kovo 2 d. sudarytos pasaugos sutarties tarp UAB „( - )“, atstovaujamos administratoriaus UAB „( - )“ įgalioto asmens E. J. ir UAB „( - )“ atstovaujamos tuometinės direktorės R. S., nustatyta, kad UAB „( - )“ įpareigota jai priklausančiose patalpose, esančios ( - ), neatlygintinai saugoti UAB „( - )“ priklausantį turtą (virtuvės įrangą – 153 524,28 Lt (44 463,53 Eur) vertės), kuris 2009 kovo 2 d. pasaugos sutarties priedu Nr. 1, pagal sąrašą buvo perduotas UAB „( - )“ įgaliotam asmeniui V. P. (t. 7, b. l. 7–8; t. 12, b. l. 16–17).

16934.3.

1702011 m. kovo 2 d. BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus UAB „( - )“ įgalioto asmens R. J. rašte nurodoma, kad visas administruojamos UAB „( - )“ turtas buvo perduotas administratoriui, o 2009 m. kovo 2 d. pasaugos sutarties su UAB „( - )“ pagrindu, 28 įrengimai – 153 524,28 Lt (44 463,53 Eur) vertės – įgaliotam UAB „( - )“ asmeniui V. P.. Įrenginiai perduoti UAB „( - )“ priklausančioje kaimo turizmo sodyboje, adresu ( - ). Iškėlus bankroto bylą UAB „( - )“, kreiptasi į bendrovės bankroto administratorių E. K. dėl įrenginių grąžinimo, pažymint, kad dėl to ne kartą buvo kreiptasi ir į V. P., tačiau šis atsisakė įrenginius grąžinti. 2011 m. sausio 21 d. UAB „( - )“ bankroto administratoriaus atsakyme nurodyta, kad įrengimų kaimo turizmo sodyboje, nerasta. Šis faktas patvirtintas ir antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 2, b. l. 15; t. 12, b. l. 87–95).

17134.4.

1722011 m. sausio 21 d. UAB „( - )“ rašte nurodoma, kad 2011 m. sausio 4 d. nuvykus į ( - ) esantį pastatą, priklausantį UAB „( - )“ ir jį apžiūrėjus, jokios virtuvinės įrangos nebuvo rasta. Nurodytas aplinkybės užfiksuotos antstolės R. S. kontoros atstovų (t. 12, b. l. 19).

17335.

174Liudytoja R. S. parodė, kad UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), buvo laikoma UAB „( - )“ priklausanti virtuvės įranga. Visa įranga buvo nauja ir nenaudota. UAB „( - )“ ateity planavo perpirkti šią įrangą, todėl jos niekas iš patalpų neišvežė. Kiek ji pamena, UAB „( - )“ šią virtuvės įrangą pagal avansinius įgijo iš UAB „( - )“. Jai pasitraukus iš UAB „( - )“ direktorės pareigų, visas turtas, kuris buvo įgytas iš UAB „( - )“, bei virtuvės įranga, taip ir liko UAB „( - )“ patalpose (t. 12, b. l. 105–106; t. 43, b. l. 41–43). Tai, kad minėtose patalpose buvo baldų, virtuvės įrangos bei kito turt, matyti ir iš liudytojų E. J., S. S., G. K. parodymų (t. 20, b. l. 6–7, 7–8, 82–83).

17536.

176Liudytojos R. B. parodymais nustatyta, kad įranga buvo perkama įvairiai. Jei buvo nupirkta UAB „( - )“ vardu, tai paskui tas turtas buvo perparduodamas UAB „( - )“. Būdavo surašomi dokumentai dėl turto perdavimo iš vienos bendrovės kitai. UAB „( - )“ buvo visa įranga, baldai, virtuvės įrenginiai, indai, iškamšos. Viskas, kas buvo tinkama naudojimui, buvo parduoti iš vienos įmonės kitai (t. 20, b. l. 50–51).

17737.

178Dėl baldų ir kito bendrovių turto buvo nustatyta:

17937.1.

1802012 m. spalio 15 d. UAB „( - )“ pranešimu fiksuota, kad 2008 m. balandžio mėn. UAB „( - )“ kaimo turizmo sodyboje, esančioje ( - ), sumontavo „Viessmann“ katilų grupę Vitodens 300, WB3A080, sudaryta iš 4 kondensacinių katilų; „Amalva“ rotacinį rekuperatorių, du plokštelinius rekuperatorių (t. 2, b. l. 4, 6–9).

18137.2.

182Iš 2008 m. gruodžio 10 d. sąskaitos faktūros Nr. ( - ) matyti, kad UAB „( - )“ išrašė sąskaitą UAB „( - )“ apmokėti už įgytus restorano baldus (kėdės 110 ir 104, stalai 52) už 68 638,12 Lt (t. 6, b. l. 157). Priede prie 2008 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad UAB ,,( - )“ perdavė, o UAB ,,( - )“ priėmė: 110 vnt. kėdžių ,,Trys“ mediniu dugnu, 52 vnt. stalų 110x100, 104 vnt. kėdžių ,,Trys: minkšta nugarėle (t. 6, b. l. 159).

18337.3.

184Iš 2008 m. gruodžio 10 d. sąskaitos faktūros Nr. ( - ) matyti, kad UAB „( - ) išrašė sąskaitą UAB ,,( - )“ apmokėti už įsigytus: gyvūnų ir paukščių iškamšas, kompiuterinę techniką, programinę įrangą, vejapjovę, faksą-kopijavimo aparatą už 3670 Lt (t. 6, b. l. 158).

18537.4.

1862010 m. gegužės 15 d. V. P. pažymoje ,,Dėl dalies turto pagal pasaugos sutartį vertės“ UAB ,,( - )“ buvo nurodyta, kad pagal 2008 m. gruodžio 10 d. pasaugos sutartį perduoto (dalies) turto pasaugai bendra vertė (minkšto komplekto-kampo, biuro kėdės, aptrauktos gobelenu, 7 vnt., biuro kėdės su dirbtine oda, 5 vnt., žurnalinis staliukas, 2 vnt., spintos su antresoliais, odinės sofos) yra 5030 Lt (t. 6, b. l. 160).

18737.5.

188Iš 2010 m. spalio 22 d. sąskaitos faktūros Nr. ( - ) matyti, kad UAB „( - )“ UAB „( - )“ pardavė daiktus: baldus, iškamšas, stelažus, virtuvės įrankius, indus ir kitus šioje sąskaitoje faktūroje nurodytus bendrovės daiktus (t. 8, b. l. 132–135).

18938.

190Liudytojos G. K. parodymais, jokio trumpalaikio turto nurašymo, jai dirbant UAB „( - )“ buhalterės pareigose, nebuvo (t. 20, b. l. 82–83).

19139.

192Iš liudytojo E. K. parodymų matyti, kad jis, kaip UAB „( - )“ bankroto administratorius, nuvykęs apžiūrėti ( - ) esančio bendrovės turto, matė, jog nėra baldų, santechninės ir virtuvės įrangos. 2011 m. sausio 4 d. faktinių aplinkybių aktu fiksuotas likęs ir tuo metu realiai esantis UAB „( - )“ pastate esantis turtas ir jo būklė. Keletą kartų raštu buvo kreipęsis į bendrovės direktorių V. J. dėl bendrovės dokumentų pateikimo, tačiau pastarojo surasti nepavyko, o iš Sodros tapo aišku, kad šis buvo fiktyvus įmonės direktorius, kuris niekada realiai įmonėje nedirbo (t. 19, b. l. 58–61; t. 43, b. l. 8–10).

19339.1.

1942011 m. vasario 3 d. BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus UAB „( - )“ įgalioto asmens E. K. raštu informuota, kad iš kaimo sodybos, esančios ( - ), buvo pagrobtas turtas: restorano baldai (kėdės ir stalai), kurių vertė 68638,12 litų. Šį turtą 2008 m. gruodžio 10 d. įmonė įsigijo iš UAB „( - )“, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ( - )); dingęs visas turtas, kurio vertė 3670 litų, įsigytas 2008 m. gruodžio 10 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ( - ) iš UAB „( - )“; pagrobtas turtas, kuris buvo saugomas pagal pasaugos sutartį. Turto vertė 5030 Lt. (t. 6, b. l. 156).

19539.2.

196Iš 2013 m. gegužės 29 d. rašto matyti, kad UAB „( - )“ vadovas E. K. buvo informuotas apie surastus BUAB „( - )“ priklausančius daiktus: 41 vienetų medinių stalų, 129 vienetus medinių kėdžių, du šildymo katilus „Viessmann“, vaizdo įrašymo įrenginį „Pasa“ bei šešis vienetus vaizdo stebėjimo kamerų, kurių trys yra be objektyvų. Informuota, kad dalis surastų daiktų yra Kėdainiuose, dalis – ( - ) (t. 7, b. l. 81). Surasti daiktai palikti saugoti pas nukentėjusiąją E. J. pagal pakvitavimą. (t. 7, b. l. 82).

19740.

198Iš nukentėjusiosios E. J. parodymų seka, kad per A. S. 2010 m. spalį ar lapkritį ji susipažino su V. P.. Su D. A. jokių reikalų neturėjo, pastarąjį matė tik epizodiškai, pasiimant įgytus daiktus. Dėl daiktų pirkimo ji buvo atvykusi į „( - )“, kur buvo naudota įranga, taip pat sandėliuota nauja virtuvinė įranga, kaip tapo žinoma iš UAB „( - )“. Taip pat vyko į UAB „( - )“ patalpas, nes buvo pasiūlyta įgyti baldus ir kitus daiktus. V. P. aiškinimu, visi šie daiktai priklausė jam asmeniškai. Su pastaruoju derino šių daiktų kainas, mokėjo už juos jam pinigus. Ji įgijo visus iš V. P. visus daiktus, kurie buvo nurodyti jai pateiktame sąraše (t. 8, b. l. 21). Visi šie daiktai laikomi pas ją, ( - ). Daiktų krovimą priūrėjo jos vyras ir V. P.. Buvo susitarta imti viską, kas lieka. Su V. P. sutarė, kad už visą įrangą mokės 130 000 Lt. Grynais jam davė 50 000 Lt, o visa kita suma išdalinta paskolos vekseliais. Du vekseliai po 20 000 Lt apmokėti, iki pasiimant turtą. Paskutinis 20 000 Lt sumai vekselis surašytas V. P. pasiūlius nupirkti dujinius pečius, kuriuos ji buvo paėmusi pasaugoti. Vekseliai pasirašyti todėl, kad visa suma nebuvo iš karto sumokėta. Apie tai, kad jos nupirkti daiktai V. P. nepriklausė, sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Su V. P. dėl daiktų buvo susitarta žodžiu, daiktų aprašas nebuvo daromas. Kiek pamena, iš ( - ) „( - )“ jai buvo atvežti daiktai, susiję su virtuve. Iš UAB „( - )“ – baldai, dujiniai katilai (t. 19, b. l. 97–102; t. 20, b. l. 163–164; t. 45, b. l. 143–146). E. J. parodytos aplinkybės dėl įgytų daiktų byloje patvirtintos rašytiniais įrodymais:

19940.1.

200Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad buvo apžiūrėti daiktai, buvę ( - ), t. y. du šildymo katilai „Viessmann“ su serijiniais Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), šaldymo spinta, indaplovė, du šaldymo stalai (t. 7, b. l. 28-31, 34–43).

20140.2.

202Iš 2013 m. gegužės 29 d. rašto matyti, kad UAB „( - )“ įgaliotas asmuo E. J. buvo informuotas apie surastus BUAB „( - )“ priklausančius daiktus: šaldymo spintą „Desmon Silver line“, dviejų durų šaldymo stalą su granitiniu paviršiumi, trijų durų šaldymo stalą „Desmon Silver line“, indaplovę „Silver“ su pakeliamu kupolu bei šešių kaitviečių dujinė viryklė „Bertos“. Nurodant, kad dujinė viryklė yra ( - ), kiti daiktai – ( - ). Surasti daiktai palikti saugoti pas nukentėjusiąją E. J. pagal pakvitavimą (t. 7, b. l. 80).

20340.3.

204Iš 2014 m. vasario 7 d. apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėtos elektroninėje laikmenoje pateiktos E. J. fotonuotraukos, kuriose užfiksuota virtuvės dalis, salėje esantys baldai (t. 7, b. l. 72–74; t. 8, b. l. 89).

20540.4.

206Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad E. J. pateikė dvi kompaktines plokšteles su garso įrašais, kuriuose įrašyti pokalbiai tarp jos ir V. P. (t. 8, b. l. 88). Garso įrašo stenograma užfiksuotas vykęs pokalbis tarp E. J. ir V. P., kurio metu buvo kalbama apie skolą dėl įgytų daiktų, jos grąžinimą ir to užfiksavimą (t. 7, b. l. 85–87).

20741.

208Nukentėjusioji E. K. parodė, kad ji pati iš V. P. nieko pirkusi nebuvo. Jai priklausė UAB „( - )“, kurios direktorė buvo dukra E. J.. Pastaroji iš V. P. pirko įvairią įrangą. Šiai įrangai įsigyti dukrai buvo davusi apie 106 000 Lt. Nesant pakankamai lėšų už įgyjamus daiktus iš V. P. apmokėti, su pastaruoju dukra pasirašė vekselius (t. 19, b. l. 75–77).

20942.

210Liudytojo V. J. parodymais nustatyta, kad jo sutuoktinė E. J. per A. S. susipažino su asmeniu, kuris pardavinėjo pramoninę įrangą. 2010 m. rudenį su sutuoktine nuvykęs į „( - )“, esančią ( - ), susipažino su V. P., kuris parodė kavinės patalpose esančią įrangą. Jose buvo sudėta nauja įranga, taip pat apžiūrėjo seną virtuvėje esančią įrangą, baro stalus, kėdes, kitus daiktus. V. P. aiškino, kad parduoda visus šiuos daiktus, pažymėdamas, kad jie jo asmeniniai. Taip pat V. P. buvo užsiminta ir apie kitus jo turimus asmeninius, mažiau naudotus daiktus bei įrangą. Šiuos vyko apžiūrėti į ( - ) esančias patalpas. Atvykę matė, kad pastatas buvo po gaisro. V. P. vedžiojo po patalpas, rodė turimus daiktus. Matė sudėtus stalus, kėdes, nesumontuotą virtuvės įrangą, apdengtą gamykline plėvele. Sutarus dėl daiktų įgijimo, buvo suderintas transportas. 2010 m. lapkričio mėnesį, iš pradžių nuvyko į „( - )“, ( - ). Dar iki pasiimant daiktus, V. P. buvo sumokėta 50 000 Lt. Iš kavinės patalpų, per kelis kartus išsivežė įgytus daiktus – indaplovę, viryklę, tris naudotus šaldytuvus, naudotą virtuvinę įrangą, iškamšas (žvėrių ir paukščių), baldus. Viską nuvežė į ( - ). Liudytojas pažymėjo, jog, kraunant daiktus, matė ir kitus asmenis, kurie taip pat rinkosi daiktus. Taip pat tuo metu jiems V. P. buvo pristatytas D. A., kuris taip pat į savo automobilį nešėsi daiktų. V. P. prašymu, jo prašomus nuvežti daiktus, nuvežė jam į namus. Iš patalpų, esančių ( - ), per kelis kartus išsivežė virtuvės įrangą, baldus – stalus, kėdes, kuriuos vežė į kavinės, esančios Kėdainiuose patalpas, taip pat šviestuvus, žvėrelių iškamšas. Vieno iš šių daiktų vežimo metu taip pat matė D. A., kuris ir iš šių patalpų taip pat kažką išsivežė. V. P. prašymu, išmontavo katilus, kuriuos saugojo pas save. Vėliau, 2011 m. pradžioje, V. P. pasiūlė katilus įsigyti, nurodžius, kad jie jam nebereikalingi, todėl juos nusipirko. V. P. visų pokalbių metu pabrėždavo, kad visi daiktai yra jo asmeniniai (t. 20. b. l. 144–147).

21143.

212Iš esmės tokius pačius parodymus dėl daiktų pakrovimo iš „( - )“ ( - ), ir pastato, esančio ( - ), kitų asmenų buvimo, daiktų nuvežimo V. P., parodė ir liudytojų apklaustas R. Š. (t. 19, b. l. 188–189). Iš parodymų patikrinimo vietos protokolo matyti, kad liudytojas parodė ir vietą, į kurią V. P. prašymu buvo nuvežtos keramikinės plytelės (t. 12, b. l. 140–143).

21344.

214Liudytoja A. S. patvirtino E. J. susipažinimo su V. P. aplinkybes, t. y. jog ji buvo davusi V. P. E. J. kontaktinius duomenis, žinant, kad V. P. norėjo paraduoti kažkokia virtuvės įrangą, o E. J. ieškojo ir norėjo įgyti tokią įrangą. Apie tai, kad iš V. P. virtuvės įranga buvo įgyta skolon pagal vekselius, jai buvo nurodžiusi pati E. J. (t. 19, b. l. 93–95; t. 43, b. l. 10–11).

21545.

216Teisėjų kolegija visus minėtus duomenis pripažįsta reikšmingais, kadangi jais buvo nustatyti tarpiniai faktai, kurie kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais sudaro nuoseklią ir logišką grandinę pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis patvirtinti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad V. P., nors ir neužimdamas oficialių pareigų, būdamas UAB „( - )“ komercijos direktoriumi, pasitelkiant bendrininką, elgėsi savavališkai. Nuteistojo nurodoma versija, kad bendrovės turto – baldų, virtuvės įrangos ir kito turto – nebuvo perėmęs ir pardavinėjęs, t. y. neigimas dėl dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, laikytina nepasitvirtinusia. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame buvo išdėstyti įrodymai, t. y. ne tik E. J. parodymai, bet ir kiti įrodymai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtino ir šios nurodytų aplinkybių teisingumą. Išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas, negalima. Priešingai nuteistojo pozicijai, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje V. P. pareikšto kaltinimo dalyje teismas savo išvadas pagrindė vienas kitą papildančiais įrodymais, kurių visuma patvirtina baudžiamojo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo tinkamai nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais.

21746.

218Nagrinėjamu atveju nepagrįstu taip pat pripažįstamas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nebuvo įvertintas faktas, jog nukentėjusiosios E. J. pateikta ir liudytojų E. J. bei A. D. atpažinta kaip neva iš V. P. E. J. įgyta įranga pagal techninius duomenis skiriasi nuo UAB „( - )“ įgytos, t. y. yra ne ta pati. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad liudytojai E. J. ir A. D. atpažino jiems pateiktus atpažinti daiktus, atitinkamai kaip priklausiusius UAB „( - )“ (t. 8, b. l. 22–23, 25–31, 52–56; t. 9, b. l. 48–51). Tiek vienas, tiek kitas atpažinimo metu ne tik nurodė, bet ir logiškai pagrindė, iš ko ir kaip atpažino jiems pateiktus atpažinti daiktus. Įvertintina ir tai, kad liudytojas A. D. atpažinimo metu parodė, jog dalį įrangos gali atpažinti iš to, kad ji yra vienetinė ir dėl savo techninės specifikacijos Lietuvoje jos galėjo būti tik keletas vienetų. Motyvas jiems nurodyti melagingą informaciją, apkalbėti V. P. nebuvo nustatytas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, įrodinėjant nuteistojo V. P. kaltę. Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo argumentus, kaip nepasitvirtinusius, dėl virtuvės įrangos dingimo nurodomo laikotarpio vertinimo. Anot apelianto, pagal bylos duomenis bendrovės virtuvės įrangos, laikomos UAB „( - ) patalpose“ buvo pasigesta tik 2011 m. vasario mėnesį, tokiu būdu teigiant, kad ji galėjo pradingti tik nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. vasario mėnesio. Vis tik šioje byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti apelianto aiškinimui priešingą išvadą. Byloje esančiu apžiūros protokolu nustatyta, kad, apžiūrėjus E. J. laikmenoje pateiktas fotonuotraukas, darytas 2010 m. lapkričio 19 d., jose buvo fiksuota UAB „( - )“ priklausanti įranga, kuri kaltinime nurodytu laiku buvo parduota E. J. ir sumontuota ( - ) esančiose kavinės patalpose (t. 7, b. l. 72–74; t. 8, b. l. 89). Šios aplinkybės byloje buvo patvirtintos ir liudytojų parodymais. Liudytoja V. L. parodė, kad UAB „( - )“ ji pradėjo dirbti nuo 2010 m. lapkričio 19 d., t. y. nuo kavinės atidarymo. Prieš atidarant kavinę, maždaug savaitę laiko kavinės patalpoje buvo organizuojamos būsimų darbuotojų talkos. Į kavinę buvo atvežta nauja dujinė viryklė, baldai – kėdės, stalai. Liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad nors baldai buvo nauji, tačiau gavę drėgmės. Taip pat buvo atvežti indai, naudotas marmitas (t. 19, b. l. 187–188). Liudytoja I. V., kaip ir liudytoja V. L., taip pat parodė, kad visa būtina kavinės veiklai įranga ir baldai buvo atvežti dar prieš kavinės atidarymą, pažymint, jog dujinė viryklė buvo nauja, o baldai sulieti (t. 20, b. l. 144).

21947.

220Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistasis, elgdamasis su bendrovės turtu kaip nuosavu, padarė žalą turto savininkui (bendrovėms UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“). V. P. veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi pasisavinto bendrovių turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagrindas tenkinti nuteistojo skundą ir jį iš šių nusikalstamų veikų išteisinti nenustatytas.

22148.

222Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad, V. P. veikiant kartu su nusikalstamos veikos bendrininku, siekiant paslėpti nusikalstamos veikos požymius, formaliai paskirtam UAB „( - )“ direktoriui V. J. buvo pateiktas pasirašyti fiktyvus bendrovės turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. ( - ), kuriuo neva D. A. perdavė, o V. J. priėmė bendrovės turtą, nors faktiškai toks turtas nebuvo V. J. perduotas ir jo priimtas. Taigi, pasinaudojus minėtu dokumentu buvo siekiama ne tik nuslėpti UAB „( - )“ turto pasisavinimo faktą, bet ir prireikus perkelti atsakomybę kitam, apie nusikalstamą veiką nieko nenutuokiančiam asmeniui, kuris pagal dokumentus nors ir buvo paskirtas į bendrovės direktoriaus pareigas, kaip nustatyta, realiai juo nedirbo, bendrovės valdyme nedalyvavo ir jos turtu nedisponavo. Tokiu būdu, minėtame dokumente buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės turto perdavimą ir priėmimą, taip tyčia siekiant suklaidinti ir neteisėtai įgyti bendrovės UAB „( - )“ priklausantį turtą. Toks tikro dokumento – bendrovės turto perdavimo-priėmimo akto Nr. ( - ) suklastojimas ir panaudojimas kartu su V. P. padaryta BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Darytina išvada, kad tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymas minėtame dokumente ne tik pažeidė juridinio asmens teises, bet ir sukėlė reikšmingus padarinius, padarė didelę žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad šie V. P. veiksmai, kuriais jis, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku, siekė, kad kiltų atitinkami padariniai, atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal baudžiamojoje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes V. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

22349.

224Pasisakant dėl UAB „( - )“ lėšų pasisavinimo, apeliantas teisingai nurodo, kad UAB „( - )“ piniginės lėšos buvo patikėtos bendrovės direktoriui, tačiau nepagrįstai teigia, kad šios nusikalstamos veikos – bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo subjektu galėjo būti tik D. A., bet ne kartu ir V. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. P. kaltės šioje dalyje – dėl UAB „( - )“ turto – piniginių lėšų (110 628,81 Eur) pasisavinimo, veikiant kartu su nusikalstamos veikos bendrininku, taip pat pagrįstos ištirtų įrodymų duomenų visuma.

22550.

226Byloje nustatyta, kad, įvykus UAB „( - )“ patalpose draudiminiam įvykiui, bendrovei buvo išmokėta draudiminė išmoka. Pagal jau minėtų liudytojų A. Š. ir A. S. parodymus, draudiminio įvykio įvertinimo procedūroje, derybose dėl draudimo išmokos aktyviai dalyvavo pats V. P., o D. A. tik formaliai pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. 2010 m. rugpjūčio 4 d. sudarius trišalį susitarimą (dalyvaujant UAB ,, ( - )“, ,, ( - )“ ir UAB „( - )“ atstovams), susitarta dėl 350 000 Lt draudimo išmokos (t. 43, b. l. 3–4, 84–85). Šių liudytojų nurodytų aplinkybių neginčijo ir pats V. P., patvirtindamas, kad stengėsi ir darė visus įmanomus žygius, jog gautų draudimines išmokas tam, kad būtų atstatytas ir veiktų draudiminį įvykį patyręs objektas, t. y. aktyviai dalyvavo, sprendžiant draudiminių išmokų klausimą. Be to, bylos duomenimis, netrukus po susitarimo dėl draudiminės išmokos dydžio 2010 m. rugpjūčio 4 d. D. A. raštišku prašymu buvo kreiptasi į kredito uniją, prašant padidinti elektroninių paslaugų atliekamos vienos operacijos ir dienos operacijos limitą iki 500 000 Lt (t. 35, b. l. 25). ( - ) Kredito Unijos KU „( - )“ išrašu nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. UAB ,, ( - )“ ir ,, ( - )“ į UAB „( - )“ sąskaitą, esančią kredito unijoje, atitinkamai pervedė po 175 000 Lt, bendrai 350 000 Lt draudiminės išmokos, remiantis tarp šalių sudarytu 2010 m. rugpjūčio 4 d. susitarimu (t. 35, b. l. 26), o 2010 m. rugpjūčio 8 d. pagal grynųjų pinigų išėmimo kvitą Nr. ( - ) iš bendrovės sąskaitos buvo išimta 100 857,28 Eur (348 240 Lt) grynaisiais pinigais (t. 35, b. l. 28).

22751.

228Pagal nuteistojo D. A. parodymus, į kredito uniją jis vyko kartu su V. P., kur, išėmęs pinigus, juos perdavė pastarajam. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis D. A. parodymais, nustatant faktines aplinkybes ir grindžiant kaltinimą dėl UAB „( - )“ lėšų pasisavinimo, nes jokių kitų objektyvių duomenų, išskyrus pastarojo parodymus dėl jų vykimo į kredito uniją ir pinigų perdavimo jam (V. P.), nėra surinkta. Pasisakant dėl šių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau jau buvo pasisakyta dėl nuteistojo D. A. parodymų vertinimo byloje, o būtent jų vertinimo kitų bylos įrodymų visumos kontekste. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad svarbiausius sprendimus dėl bendrovės priimdavo ne kas kitas, o būtent V. P.. Nors jis nurodomu veikos padarymo laikotarpiu bendrovėje UAB „( - )“ neužėmė bendrovės direktoriaus pareigų, tačiau buvo šios bendrovės faktinis vadovas, veikęs per paskirtą bendrovės vadovą D. A. ir kartu su juo kaip bendrininku, o taip pat per V. P. nurodymu D. A. surastą ir paskirtą fiktyvų vadovą V. J.. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, V. P., veikdamas per jam parankų asmenį, faktiškai disponavo bendrovės turtu, t. y. sprendė su bendrovės turtu susijusius klausimus. Pastarąją išvadą, kolegijos vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir paties nuteistojo V. P. aktyvūs veiksmai, dalyvaujant UAB „( - )“ įvykusio draudiminio įvykio vertinimo procedūroje ir derybose dėl išmokos dydžio. Tiek paties apelianto, tiek pirmiau aptartų liudytojų A. Š. ir A. S. parodymais nustatyta, kad V. P. aktyviai dalyvavo derybose dėl išmokos dydžio, diktuojant sąlygas ir kt., t. y. gindamas bendrovės interesus. Tuo tarpu D. A. dalyvavimas, kaip nurodė liudytojai, buvo formalus, susijęs su susitarimo pasirašymu. Svariu veiksniu formuojant teismo įsitikinimą, teisėjų kolegija pripažįsta ir nustatytą faktinę aplinkybę, kad V. P. kartu su sutuoktine savo turtu buvo laidavę už bendrovei išduotas paskolas. Dėl to tolesni V. P. veiksmai, kai jis, suderėjus dėl draudiminės išmokos, dedant pastangas, kad išmokos bendrovei būtų sumokėtos, kaip aiškina, nebesirūpino tolesniu gautos draudiminės išmokos panaudojimu, neturėjo jokio suinteresuotumo dėl pelningos bendrovės veiklos, atrodo nelogiški, juolab įvertinant faktą, kai jis pats buvo laiduotojas. Tokie nuteistojo parodymai yra negyvenimiški ir neįtikinantys. Priešingai, protingas situacijos vertinimas leidžia spręsti, kad aktyvus V. P. dalyvavimas draudimo išmokos derinimo ir jos gavimo procedūroje nebuvo paremtas vien tik gerais norais veikti bendrovės interesais, tačiau ir siekiu pasisavinti svetimą bendrovei priklausantį turtą, o tuo pačiu ir draudiminę išmoką. Taigi, nors teigiama, kad byloje iš bendrovės sąskaitos paimtų pinigų perdavimo V. P. faktas buvo grindžiamas tik nuteistojo D. A. parodymais, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tokia veiksmų seka yra logiškas ir tikslingas visų V. P. veiksmų rezultatas. V. P. buvo pakankamai aktyvus veikdamas per ir kartu su D. A. disponuojant bendrovės turtu ir dėl jo priimant sprendimus. Todėl įrodinėjant V. P. kaltę, pagrįstai remtasi nuteistojo D. A. parodymų dalimi, kiek ji atitiko ištirtų bylos duomenų visumą.

22952.

230Objektyviai nustatyta ir tai, kad, siekiant pagrįsti piniginių lėšų išėmimą iš bendrovės kasos, t. y. paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, buvo naudojamasi V. J. – asmeniu, kuris, kaip nustatyta aukščiau aptartų įrodymų visuma, kuri nekartojama, dėl savo socialinės ir psichinės sveikatos būklės tapo formaliu UAB „( - )“ direktoriumi, neturėdamas nei kompetencijos, nei žinių apie juridinį asmenį ir nesuprato bendrovės veiklos principų. Taigi, organizuojant UAB „( - )“ lėšų pasisavinimą, pasinaudojus tiek D. A. bendrovėje užimamomis pareigomis, tiek veikiant ir per V. J., pastarajam nieko nesuvokiant apie daromą nusikalstamą veiką, buvo pateiktas pasirašyti 2010 m. rugsėjo 29 d. kasos pajamų orderis Nr. ( - ), kuriuo pažymėta apie nepanaudoto avanso – 104 737,68 Eur (361 638,28 Lt) grąžinimą (t. 26, b. l. 61), nors ši grynųjų pinigų suma į UAB „( - )“ kasą ar banko sąskaitą nebuvo grąžinta, kaip ir 1 960,40 Eur (6 768,86 Lt), tuo pridengiant piniginių lėšų 106 698,08 Eur (368 407,14 Lt) bendrovės kasoje nebuvimą. Taip pat V. J. buvo pateiktas pasirašyti UAB „( - )“ 2010 m. rugsėjo 29 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje ir perdavimo – priėmimo aktas Nr. ( - ), neva pagrindžiantis 106 698,08 Eur (368 407,14 Lt) kasoje buvimą, tačiau, kaip nustatyta, šių pinigų bendrovės kasoje nebuvo (t. 26, b. l. 69). Be kita ko, V. J. taip pat buvo pasirašytas kasos pajamų orderis Nr. ( - ), pagrindžiantis bendrovės UAB „( - )“ atstovo D. A. perdavimas UAB „( - )“ 3 930,73 Eur (13 572,02 Eur) (t. 26, b. l. 63), tačiau realiai ir šie pinigai į bendrovės kasą ar banko sąskaitą nebuvo perduoti. Be šių aplinkybių, byloje ištirtais įrodymais buvo paneigtas sandorio, neva įvykusio tarp UAB „( - )“ ir inžinerinės-statybų bendrovės „( - )“, realumas. Pagal bylos medžiagą, 2010 m. lapkričio 8 d. sutartimi tarp UAB „( - )“ ir inžinerinės-statybų bendrovės „( - )“, pasirašytos tarp V. J. ir ( - ) įmonės įgalioto asmens J. D. (J. D.), UAB „( - )“ lėšos (382 000 Lt) neva panaudotos, įgyjant ( - ) įmonės RAB „( - )“ akcijas (t. 26, b. l. 70–74). Sandoriui pagrįsti pateiktas 2010 m. lapkričio 7 d. J. D. vardu išduotas įgaliojimas Nr. ( - ), 2010 m. lapkričio 8 d. kasos pajamų orderis Nr. ( - ) (t. 26, b. l. 75–78). Liudytojų J. D. (J. D.), V. O. (V. O.), O. P. (O. P.), I. R. (I. R.) parodymais RAB „( - )“ akcijų pardavimas nebuvo patvirtintas. Antai liudytoju apklaustas J. D. paneigė buvęs RAB „( - )“ atstovu, juo labiau turėjęs kokių nors ryšių su šia įmone; teigė nepasirašęs sutartyje ir kasos pajamų orderyje. Iš liudytojo pateiktos paso kopijos nustatyta, kad jame nėra žymų, patvirtinančių apie jo vykimą į užsienio valstybę (t. 12, b. l. 134–140, 144–149). Liudytojas V. O. parodė, kad, jam einant RAB „( - )“ direktoriaus pareigas, jokių derybų su UAB „( - )“ nebuvo vykdoma ir sandorių nesudaryta; apie šią įmonę nebuvo girdėjęs; jis nėra pasirašęs 2010 m. lapkričio 8 d. įmonės 382 vnt. vardinių akcijų pardavimo sertifikato. Asmens J. D. nepažinojo, pastarasis, jam einant RAB „( - )“ direktoriaus pareigas, įmonėje nedirbo ir joks šio asmens vardu įgaliojimas, suteikiantis teisę sudaryti sutartį su UAB „( - )“, nebuvo išduotas; įmonė niekuomet nevykdė akcijų emisijos (t. 13, b. l. 6–10; b. l. 53–59). O. P. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir liudytojas V. O., pažymėdamas, kad J. D. jam nėra žinomas, bendrovė sutarties su UAB „( - )“ dėl akcijų pardavimo nebuvo sudariusi ir jokių pinigų dėl to negavusi. Liudytojo aiškinimu, dokumentai, kurių kopijos jam buvo pateiktos, nebuvo surašyti įmonėje, jie yra netikri (t. 13, b. l. 21–25, 70–75). Liudytojo I. R. parodymais nustatyta, kad jis nieko nežino apie sandorį dėl akcijų pirkimo, sudarytą tarp UAB „( - )“ ir RAB „( - )“, atsiskaitymus už įgytas akcijas (t. 13, b. l. 36–39, 86–91). Tiek iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 5-2/36, tiek iš specialistės A. B. paaiškinimų taip pat seka, kad UAB „( - )“ apskaitoje buvo atvaizduotos neįvykusios akcijų įgijimo ir apmokėjimo už jas operacijos, dėl ko bendrovei buvo padaryta žala (t. 26, b. l. 15–27; t. 45, b. l. 168–169).

23153.

232Remiantis išdėstytu, nustatyta, jog, siekiant pagrįsti tiek tariamą piniginių lėšų bendrovės kasoje buvimą, tiek tariamą jų panaudojimą, įgyjant ( - ) įmonės akcijas, buvo klastojami dokumentai (juose įtvirtinat objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, tuo pačiu teikiant juos pasirašyti formaliai bendrovės pareigas einančiam V. J.), organizuotas jų įtraukimas ir panaudojimas UAB „( - )“ apskaitoje. Taigi, šiais dokumentais fiksuojant realiai neįvykusias operacijas, tarp jų ir sandorį, leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu tyčia siekta suklaidinti slepiant iš bendrovės kasos pinigų paėmimą ir jų negrąžinimą. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad buvo sugalvota nusikalstama schema, kaip pasisavinti UAB „( - )“ lėšas. Tam pasinaudota V. J., (asmeniu, kuris iš esmės buvo tik formalus bendrovės driektus, tačiau pagal užimamas pareigas jam patikėtos ir jo žinioje buvo bendrovės lėšos), pastarajam pateikiant pasirašyti dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys tiek dėl piniginių lėšų perdavimo ir jų buvimo bendrovės kasoje, nors realiai jis jomis nedisponavo, tiek dėl tariamo (fiktyvaus) sandorio buvimo. Kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ne tik D. A., kaip teigiama, bet ir V. P. veiksmai buvo būtini nusikalstamam sumanymui įgyvendinti ir realizuoti šio nusikaltimo – UAB „( - )“ priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo sudėtį. Pritartina pirmosios instancijos teismo bylos proceso metu išnagrinėtais įrodymais pagrįstai išvadai, kad V. P., veikdamas su D. A., t. y. V. P. sukursčius D. A. veikti bendrai, šiam sutikus, taip pat V. P. organizavus ir teikus priemones įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, buvo pasisavintos UAB „( - )“ priklausančios piniginės lėšos – 110 628,81 Eur. Nusikalstamos veikos mechanizmas, kai veikiama kartu su nusikalstamos veikos bendrininku, į nusikalstamos veikos darymą įtraukiamas pašalinis asmuo, klastojami dokumentai siekiant imituoti lėšų buvimą bendrovės kasoje ar jų panaudojimą neva atsiskaitant už įgyjamas kitos bendrovės akcijas, rodo, kad tokiems nusikalstamiems veiksmams atlikti buvo reikalingas funkcijų pasidalijimas organizuojant ir vykdant nusikalstamos veikos planą. Tai, kad buvo veikiama apgalvotai, matyti iš to, kad V. P. veikiant per D. A. ir kartu su juo, taip pat per V. J., buvo užtikrinta galimybė veikti priedangoje, nekontroliuojamai disponuoti bendrovės lėšomis ir kartu išvengti sąsajų su UAB „( - )“ piniginių lėšų pasisavinimu. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad D. A. turėjo bendrovės dokumentus ir juos pateikė bylos tyrimo metu, kratos metu pas pastarąjį buvo rastas bendrovės antspaudas, dėl liudytojo V. J. parodymų, kad sutartį dėl akcijų įgijimo iš ( - ) įmonės pasirašyti jam pateikė D. A., nepaneigia byloje ištirtais įrodymais nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jų pagrindu padarytų išvadų ir nešalina nuteistojo V. P. baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad buvo pasisavintos bendrovės UAB „( - )“ piniginės lėšos, dėl ko bendrovė patyrė žalą. Savo ruožtu, byloje esanti medžiaga duoda pagrindą išvadai, kad nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti veiksmai V. P. buvo inkriminuoti pagrįstai, juolab, kad aptartų įrodymų visuma įrodyta ne tik tai, kad būtent V. P. buvo faktinis bendrovės vadovas, bet ir kad jis buvo šios nusikalstamos veikos dalyvis, be kurio vaidmens (įtakos) tokia veika nebūtų buvusi padaryta.

23354.

234Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantas nepagrįstai už UAB „( - )“ turto pasisavinimą buvo nuteistas du kartus. Priešingai nuteistojo pozicijai matyti, kad baudžiamojoje byloje V. P. buvo pripažintas kaltu dėl UAB „( - )“ turto – baldų, įrangos ir kitų bendrovės daiktų, bendros 20 779,78 Eur vertės pasisavinimo, kitu atveju – dėl UAB „( - )“ piniginių lėšų – 110 628,81 Eur pasisavinimo. Šios nusikalstamos veikos skiriasi tiek pagal turto pasisavinimo būdus, mechanizmą, tiek ir jų slėpimo būdą, klastojant skirtingus dokumentus, reikalingus nusikalstamų veikų pėdsakams pridengti. Be to, nėra pagrindo pripažinti ir to, kad šios dvi veikos buvo padarytos viena tęstine veika.

23555.

236Teisėjų kolegijos vertinimu, visų išdėstytų bylos įrodymais nustatytų duomenų visuma pagrįsta pirmosios instancijos išvada dėl V. P. kaltės, veikiant bendrai su kitu nusikalstamos veikos bendrininku, pasisavinant didelės vertės svetimą bendrovių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ turtą. Visi pirmiau išdėstyti bylos duomenys, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, sudaro tarpusavyje vieningą įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ir leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl V. P. tyčios, padarius šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 44 463,53 Eur vertės turto pasisavinimo), BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „( - )“ 20 779,78 Eur vertės turto ir turto perdavimo-priėmimo akto Nr. ( - ) suklastojimo), BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 14068,87 Eur vertės turto pasisavinimo) ir BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl 110 628,81 Eur pasisavinimo suklastojus pajamų orderį, pinigų perdavimo aktą, akcijų pirkimų pardavimo sutartį). Teismo išvada, kad V. P., bendrininkaudamas su D. A., disponavo bendrovių turtu ir piniginėmis lėšomis savo nuožiūra kaip bendravykdytojas, pagrįsta, nes kartu su pastaruoju pasisavino ir perleido tretiesiems asmenims nuosprendyje nurodytą bendrovių turtą, taip pat jis sukurstė ir organizavo pinigų iš bendrovės kasos paėmimą, jų negrąžino, jų panaudojimą pagrindžiant suklastotais dokumentais. Nusikalstamų veikų įrodinėtinos aplinkybės tinkamai nustatytos vienas kita papildančiais pakankamais įrodymais. Abejonių dėl V. P. veiksmų, tyčios teisėjų kolegijai nekyla. Apelianto pozicija, kad jis jokio bendrovių turto nesisavino, jo neperleido, iš bendrovės kasos pinigų nepaėmė, atmestina, kaip paneigta byloje ištirtais įrodymais nustatytais duomenimis. V. P., kuris, veikų padarymo laikotarpiu neužėmęs oficialių pareigų, o UAB „( - )“ ėjęs tik komercijos direktoriaus pareigas, veikdamas per ir kartu su nusikalstamos veikos bendrininku D. A., ir per jo surastą kitą asmenį, t. y. asmenis, kurių žinioje ir kuriems buvo patikėtas bendrovių turtas, suvokė, kad neteisėtai pasisavina bendrovių turtą, nesilaikant nustatytos disponavimo patikėtu turtu tvarkos ir ją pažeidžiant, jį perleisdamas (parduodamas) tretiesiems asmenims, taip pat paėmus iš bendrovės kasos pinigus, jų negrąžinant ir jų panaudojimą pagrindžiant suklastotais dokumentais, tuo padarant bendrovėms didelės žalos ir norint taip veikti. V. P. veiksmai rodo, kad jis suvokė daromų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti nuo pat nusikalstamos veikos sumanymo pradžios, sąmoningai ir daugkartiniais veiksmais nukreipdamas savo pastangas tam, kad atsirastų nusikalstami padariniai, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji aptariamų veikų požymiai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. P., kaip nusikalstamos veikos bendrininko, veiksmai buvo reikšmingi, t. y. sukurstydamas asmenį, kuris skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas šių nusikalstamų veikų bendrininku, veikdamas per jį ir kartu su juo, sudarė sąlygas siekiamam nusikalstamam tikslui (rezultatui) pasiekti. Dėl kaltinimo disponuojant suklastotais dokumentais pasikėsinus apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą ir turtinę teisę

23756.

238Skundžiamu nuosprendžiu V. P. taip pat buvo nuteistas ir dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „( - )“ ir E. K. turtą (BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 300 straipsnio 3 dalį). Apeliantas prašydamas jį išteisinti iš šios jam inkriminuotos veikos, nurodo, kad teismas byloje neteisingai nustatė faktines aplinkybes, besąlygiškai patikėjęs nukentėjusiosios E. J. parodymais dėl 50 000 Lt grynaisiais jam sumokėjimo ir mokėtų sumų pagal vekselius. Todėl jo nuomone, nesant jokių įrodymų, jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

23957.

240Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

24158.

242Nuteistasis V. P., neigdamas savo kaltę, parodė, kad jis jokių pinigų iš E. J. dėl UAB „( - )“ turto pardavimo, buvusio „( - )“ patalpose nėra gavęs. Nuteistojo teigimu, dėl bendrovės turto pardavimo derybas su E. J. vedė D. A., o, perdavus įrangą ir kitą turtą, jai buvo išrašytos sandorį pagrindžiančios sąskaitos. Jis pats E. J. buvo skolinęs tik pinigų ir už suteiktas paskolas buvo išrašomi vekseliai, tačiau išskyrus juos, jokių kitų sandorių su pastarąja nebuvo turėjęs (t. 41, b. l. 105–107). Nuteistasis D. A. taip pat parodė, kad jis, kaip UAB „( - )“ direktorius, pardavė seną įrangą E. J., kaip UAB „( - )“ atstovei, ir pastarosios motinai E. K.. Sandoriui pagrįsti buvo išrašytos dvi sąskaitos, viena UAB „( - )“, kita E. K.. Sąskaitos originalai, anot nuteistojo, buvo pateikti prie bendrovės dokumentacijos. Apie V. P. suteiktas paskolas E. J. buvo žinoma tik tiek, kad buvo skolinti pinigai ir dėl to pasirašyti vekseliai, aiškinant, jog tai nebuvo susiję su bendrovės turto pardavimu (t. 41, b. l. 104–105). Taigi, pagal nuteistųjų parodymus, įvairūs daiktai buvo parduodami įmonės UAB „( - )“ vardu, o sąskaitos išrašytos UAB „( - )“ ir E. K.. Tačiau be šių nuteistųjų parodymų, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais buvo nustatytos ir kitos reikšmingos, vieną kitą papildančios faktinės aplinkybės, leidusios padaryti atitinkamas išvadas dėl tokių jų parodymų patikimumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pagrįstai nebuvo vadovautasi tokiais nuteistųjų parodymais, kadangi jie buvo paneigti kitais bylos įrodymais nustatytais duomenimis.

24359.

244Remiantis bylos medžiaga, viena iš 2011 m. lapkričio 7 d. sąskaitų faktūrų serijos ( - ) Nr. 001 buvo išrašyta UAB „( - )“, fiksuojant, kad ji buvo pasirašyta UAB „( - )“ direktorės E. J., kita, serijos ( - ) Nr. 002 – E. K. vardu, pasirašant pačiai E. K. (t. 10, b. l. 101–102, 144–145).

24560.

246Bylos proceso metu E. J. kategoriškai paneigė UAB „( - )“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 001 pasirašymą, nurodydama, kad apie minėtų sąskaitų egzistavimą nieko nežinojo, iki kol nebuvo pradėtas civilinis procesas dėl neva skolos pagal šias sąskaitas priteisimo bendrovei UAB „( - )“. Nukentėjusiosios parodymais, ji jokių sandorių su D. A. dėl daiktų įgijimo iš UAB „( - )“ nebuvo sudariusi. Dėl įvairių daiktų (įrangos, baldų, indų ir kt.) pirkimo kaip fizinio asmens ji visus klausimus derino tik su V. P., kuris daiktus pardavinėjo, kaip savo asmeninius. Su pastaruoju suderėjo galutinę kainą (130 000 Lt), davė 50 000 Lt grynais pinigais, o likusią įsiskolinimą už įgytus daiktus įformino vekseliais. Du vekseliai po 20 000 Lt buvo apmokėti iki pasiimant turtą, tris buvo išrašyti 10 000 Lt sumai, du po 15 000 Lt, paskutinis 20 000 Lt atsirado V. P. pasiūlius papildomai įsigyti dujinius katilus. Tarpusavio nesutarimai prasidėjo, kai V. P. atsisakė vekselyje pažymėti 6 000 Lt sumokėjimą. Po ko, UAB „( - )“ ir E. K. atžvilgiu buvo pradėtas civilinis procesas dėl skolos pagal tariamas sąskaitas priteisimo (t. 19, b. l. 97–102; t. 20, b. l. 163–164; t. 45, b. l. 143–146). Pažymėtina, kad šių savo parodymų E. J. laikėsi ir akistatų su D. A. ir V. P. metu (t. 14, b. l. 88; t. 15, b. l. 102–104).

24761.

248Tokių E. J. parodymų teisingumą patvirtino ir byloje nukentėjusiąja pripažinta E. K.. Atitinkamai ji taip pat parodė, kad jokių daiktų iš UAB „( - )“ nebuvo pirkusi ir sąskaitos faktūros Nr. 002 savo vardu nepasirašiusi. UAB „( - )“, kurios direktorė dirbo jos dukra E. J., priklausė jai. Jai buvo žinima, kad E. J., kaip fizinis asmuo, iš V. P. pirko įvairią įrangą ir kitus daiktus, už tai pastarajam davė dalį pinigų, likusią skolos dalį įformino vekseliais (t. 19, b. l. 75–77; t. 41, b. l. 99–100; t. 45, b. l. 141–143). Šias aplinkybes nukentėjusioji E. K. taip pat patvirtino ir akistatų su D. A. bei V. P. metu (t. 14, b. l. 87; t. 15, b. l. 99–101).

24962.

250Taigi, tiek E. J., tiek E. K. ne tik paneigė pačios pasirašiusios minėtose sąskaitose faktūrose, bet ir apskritai sandorio dėl daiktų įgijimo iš UAB „( - )“ buvimą. Jų parodymais nustatyta, kad daiktai (įranga, baldai ir kt.) buvo perkami iš V. P., kaip jo asmeniniai, E. J., kaip fizinio asmens, tačiau ne UAB „( - )“ ar E. K. vardu. Pažymėtina, kad apie tai, jog E. J. daiktai buvo įgyjami iš V. P., kaip jo asmeniniai, dalies pinigų sumokėjimą, byloje parodė ir liudytoju apklaustas V. J.. Nors, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis šių nukentėjusiųjų, kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, parodymais, akcentuoti jų pačių galimus neteisėti veiksmai, įgyjant turtą ir atsiskaitant už jį, tačiau vien aplinkybė, kad nukentėjusiosios yra susiję su nagrinėtinais įvykiais šioje byloje, neduoda besąlygiško pagrindo jų parodymus pripažinti nepatikimais. Šių nukentėjusiųjų parodymai dėl bylos aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, atskirose dalyse buvo patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Tuo tarpų duomenų, kad pastarosios buvo suinteresuotos iškraipyti nurodamas faktines aplinkybes, nenustatyta. Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji byla yra nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis) dėl to, nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai dėl neva galimo pačių nukentėjusiųjų priešingo teisei elgesio, perkant turtą grynais pinigais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25163.

252Baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija reikšmingais laiko liudytojos A. S. parodymus apie V. P. norą parduoti virtuvės įrangą ir dėl to jo supažindinimą su E. J.. Liudytoja taip pat parodė, kad E. J. įrangą iš V. P. įgijo skolon pagal vekselius. Tai, kad, jai vedant UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, jokios sąskaitos faktūros, kurią UAB „( - )“ būtų išrašiusi UAB „( - )“, nebuvo mačiusi. Jai nebuvo žinoma, kad UAB „( - )“ ką nors būtų pirkusi iš UAB „( - )“ (t. 19, b. l. 93–95; t. 43, b. l. 10–11). Ne ką mažiau reikšmingas, vertinant V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįstumą, kaltę, taip pat yra byloje pateiktas fiksuotas E. J. pokalbis su V. P. (t. 7, b. l. 85–87; t. 8, b. l. 88). Iš pokalbio matyti, kad jo metu buvo kalbama apie pasirašytus vekselius, skolos grąžinimą, išreiškiama nukentėjusiosios nuostaba ir nesutikimas dėl V. P. teiginių apie daiktų įgijimą iš įmonės. Taip pat iš jo akivaizdu, kad pokalbio dalyviai vienas kitą suprato. Abejonių įrašyto telefoninio pokalbio garso įrašu ir surašytos pokalbio stenogramos turiniu teisėjų kolegijai nekyla, juo labiau, kad pats nuteistasis neginčijo, jog užfiksuotas buvo būtent jo pokalbis su E. J.. Todėl, nustatant bylai reikšmingas aplinkybės, jis vertintinas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta ir civilinio proceso metu, nagrinėjant UAB „( - )“ pareikštus ieškininius dėl skolos priteisimo iš UAB „( - )“ ir E. K. pagal sąskaitas faktūras ( - ) Nr. 001 ir ( - ) Nr. 002, nustatytus faktus. Antai, byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad, nesant galimybės patvirtinti dokumentų, sąskaitų faktūrų ( - ) Nr. 001 ir ( - ) Nr. 002 autentiškumą (į bylą buvo pateiktos tik jų kopijos), teismai tiek V. P., tiek D. A. parodymus dėl atsiradusios UAB „( - )“ ir E. K. skolos bendrovei „( - )“, grindžiant išrašytomis sąskaitomis faktūromis, atmetė, iškėlę abejones ir dėl ieškovės sąžiningumo, vengiant pateikti teismui šių sąskaitų faktūrų originalus (t. 10, b. l. 133–135, 191–192). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šių sąskaitų originalų nebuvo pateikta ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Bylos proceso metu išnagrinėtais įrodymais nustatytos aplinkybės dėl turto perdavimo priėmimo akto, pinigų perdavimo aktų, akcijų pirkimo pardavimo sutarties klastojimo, šių ryšys su V. P. ir nusikalstamų veikų bendrininko atliktais neteisėtais veiksmais, savinantis svetimą turtą, taip pat leidžia daryti išvadas dėl šioje dalyje apelianto kaltės nustatymo pagrįstumo ir teismo padarytų išvadų teisingumo.

25364.

254Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje šių ištirtų įrodymų visetu pagrįsta V. P. kaltė, padarius šią jam inkriminuotą veiką. Šie ir kiti skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog V. P., sutaręs ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku D. A., žinodamas, kad E. J. yra įgijusi ir turi iš jo, V. P., kaip fizinio asmens įgytą turtą, kurį jis, veikdamas kartu su D. A., buvo pasisavinęs ir pardavęs pastarajai, jai už šį turtą sumokant grynais pinigais ir išrašant vekselius, organizuodamas tikrų dokumentų – sąskaitų faktūrų ( - ) Nr. 001 ir ( - ) Nr. 002, suklastojimą, jose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, jų panaudojimą, nusikalstamos veikos bendrininkui pateikiant teismams prašant už tariamai UAB „( - )“ ir E. K. parduotas prekes (daiktus) priteisti skolas pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes galutiniais sprendimais civiliniai ieškiniai nebuvo tenkinti, pasikėsino apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą. V. P. dalyvavimas nusikaltime atskleistas byloje ištirtų įrodymų pagrindu surinktų duomenų visuma, įvertinus paties nuteistojo veiksmus, jo santykį su kitu nusikalstamos veikos dalyviu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad, priešingai V. P. aiškinimams, jis savo veiksmais, veikdamas kartu su D. A., pasinaudojant jo užimamomis pareigomis bendrovėje, pasikėsino sukčiauti. Taigi, ir šioje dalyje pagrindas naikinti nuosprendį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat nėra nustatytas.

25565.

256Skundžiamu nuosprendžiu šioje dalyje V. P., nuteistas dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „( - )“ ir E. K. turtą (BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 300 straipsnio 3 dalį), buvo pripažintas kaltu ir už pasikėsinimą įgyti didelės vertės turtinę teisę. Ši nuoroda laikytina technine klaida, kadangi iš išdėstytų nustatytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių šioje dalyje neseka, kokiais veiksmais nuteistieji įvykdė šią nusikalstamą veiką. Todėl ši nuoroda iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šalintina. Dėl nuorodų į atitinkamą BK 24 straipsnio dalį kvalifikuojant V. P. padarytas veikas

25766.

258Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad situacija, kuomet organizatoriaus, kurstytojo ir padėjėjo funkcijas vienoje veikoje atliko vienas ir tas pats subjektas, procesiškai negalima. Priešingai, visais atvejais asmens, atlikusio kelis vaidmenis, veika turi išsamiai atsispindėti tiek jam reiškiamo kaltinimo, tiek nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio. Vis dėlto pastebėtina, kad, jei asmuo dalyvauja nusikalstamoje veikoje, kaip organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas, t. y. be organizatoriaus veiksmų atliko kurstytojo ir (ar) padėjėjo funkcijas, jo veiksmai esant sudėtinei bendrininkavimo formai, papildomai kvalifikuojami tik pagal BK 24 straipsnio 4 dalį. Taip pat, jeigu bent dalis kaltininko atliktų veiksmų buvo susijusi su vykdytojo funkcijomis, jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo, o atsižvelgus į BK 26 straipsnio turinį, konstatavus bendrininkų grupės požymį, nusikaltimo vykdytojo veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį.

25967.

260Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ turto pasisavinimo faktines aplinkybes, konstatuota, jog nusikaltimus V. P. padarė, veikdamas bendrininkų grupe, kurioje pagal nustatytas aplinkybes, jis buvo ne tik šioje dalyje aptariamų nusikaltimų kurstytojas, organizatorius, bet ir vykdytojas. Tokiu būdu jo veiksmai net ir esant sudėtinei bendrininko formai, kvalifikuojami tik kaip vykdytojo be nuorodos į BK 24 straipsnio 3 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuorodos į BK 24 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis kvalifikuojant V. P. padarytas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 44 463,53 Eur vertės turto pasisavinimo), 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (UAB „( - )“ 20 779,78 Eur vertės turto pasisavinimo, turto perdavimo-priėmimo akto Nr. ( - ) suklastojimo), 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 14 068,87 Eur vertės turto pasisavinimo), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „( - )“ ir E. K. turtą, sąskaitų-faktūrų Nr. 001 ir Nr. 002 suklastojimo) laikytinos perteklinėmis.

26168.

262Taip pat, pasisakydama dalyje dėl UAB „( - )“ piniginių lėšų – 110 628,81 Eur pasisavinimo bei atitinkamų dokumentų klastojimo, padarant tokio dydžio bendrovei turtinę žalą (BK 183 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija pažymi, jog visų pirma ši V. P. inkriminuota veika buvo kvalifikuojama tik su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 ir 5 dalis. Kaltinimas šioje dalyje keistas nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje veikos kvalifikavimas papildytas nuoroda ir į BK 24 straipsnio 3 dalį. Todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinių dalių nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį šioje dalyje šalintina. Be to, atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį, kvalifikuojant V. P. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, šalintina kaip perteklinė, paliekant tik nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį.

26369.

264Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių perteklines nuorodas į BK 24 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, taip pat iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą į BK 24 straipsnio 3 dalį, kvalifikuojant V. P. veiksmus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl 110 628,81 Eur pasisavinimo bei atitinkamų dokumentų klastojimo) (BPK 328 straipsnio 1 dalis). Papildomų nuorodų į BK bendrosios dalies straipsnius pašalinimas, kvalifikuojant nuteistojo V. P. veiksmus dėl bendrovių turto pasisavinimo, pasikėsinimo apgaulę įgyti kitų naudai svetimą turtą, atitinkamų dokumentų klastojimo, teisinės padėties nesunkina, kadangi jis buvo nuteistas už veikas, kurias atitinkamai padarė kaip vykdytojas ir kaip organizatorius. Dėl bausmės

26570.

266Apeliaciniame skunde keliamas ir V. P. paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas už nesmurtinio pobūdžio veikas padarytas skyrė laisvės atėmimo bausmes, neatsižvelgęs nei nusikaltimų sunkumą, nei į po nusikalstamos veikos praėjusį laikotarpį, nurodydamas tik tai, kad veika buvo padaryta didelė žala ir apelianto padarytų veiksmų didesnį pavojingumą. Tokiu būdu apeliantas argumentuoja, kad nebuvo įvertintos visos bausmės individualizavimo reikšmingos aplinkybės, dėl ko jam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Taip pat, nurodo, kad nebuvo vertinta galimybė V. P. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

26771.

268Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia tai, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

26972.

270Baudžiamojoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog išvada, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam V. P. bausmes, būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, negalima. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta. Teisinio pagrindo keisti nuteistajam paskirtas bausmes, švelninat jų rūšį ar mažinant jų trukmę, nėra. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, paskyrė įstatymo sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, sankcijose alternatyvių kitų bausmės rūšių nenumatyta. Nustatant tokios bausmės trukmę, teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą (padaryti penki sunkus ir trys apysunkiai nusikaltimai), spręsdamas apie jų didesnį pavojingumą visuomenei ir įstatymo saugomoms vertybėms; tyčinį jų pobūdį; padarytą žalą, kuri vertinama kaip didelė ir, kuri nėra atlyginta; apelianto vaidmenį ir indėlį darant nusikalstamas veikas, darant išvadą apie šio didesnį pavojingumą visuomenei. Byloje taip pat nebuvo nustatyta V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi, įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendė, jog už atskiras nusikalstamas veikas V. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo trukme yra žymiai mažesnės, nei sankcijose nustatyti jų vidurkiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ir tokio dydžio paskirtoms bausmėms, darytina išvada, kad V. P. paskirtos bausmės nei savo rūšimi nei dydžiu nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam, taikant nuteistajam palankesnius bausmių bendrinimo būdus – apėmimą (griežtesnei apimant švelnesnę bausmę) ir dalinį sudėjimą (prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas bausmes yra teisingos, atitinkančios BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tačiau, panaikinus nuosprendžio dalį dėl V. P. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 3, 4, 5 dalis ir 222 straipsnio 1 dalį, naikinama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu pagal BK 24 straipsnio 3, 4, 5 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis už kitas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė mažintina.

27173.

272Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam galimybės, pažymėtina, kad šios įstatymo normos taikymas yra teismo teisė. Nagrinėjamu atveju matyti, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos trumpai argumentavo sprendimą netaikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.

27374.

274Dalis V. P. padarytų nusikaltimų yra priskiriamos sunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Nusikalstamų veikų padarymo metu bausmės vykdymo atidėjimas už sunkius nusikaltimus nebuvo galimas. Bausmės vykdymo atidėjimas už sunkius nusikaltimus buvo numatytas tik laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. Dabartiniu metu bausmės vykdymo atidėjimas galimas, tik padarius nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi ir dabar galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, t. y. tarpinė šio straipsnio redakcija numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Šis įstatymas laikytinas lengvinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Remiantis grįžtamosios baudžiamojo įstatymo galios principu, šioje baudžiamojoje byloje turi būti taikoma tarpinė baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnio) redakcija, pagal kurią bausmės vykdymą galima atidėti asmeniui, nuteistam ir už sunkius nusikaltimus.

27575.

276Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizavimo bei jos ekonomiškumo principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. BK 75 straipsnis apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą tokiomis formaliai būtinomis sąlygomis – nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis. Be to, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Įvertinama, ar atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar asmuo supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota tai, kad, svarstant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

27776.

278Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. P. nusikalto pirmą kartą (duomenų apie pastarojo kitus teistumus teismui nebuvo pateikta). V. P. padarytos nusikalstamos veikos, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės ir galutinė bausmė, nuteistojo asmenybė atitinka būtinas BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant V. P. bausmės klausimą, taip pat vertintinas ir pakankamai ilgas šios baudžiamosios bylos procesas. Nusikalstamas veikas V. P. padarė 2009 – 2010 metais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę, neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-27-746/2015). Jau aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, kad V. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio keisti nėra teisinio pagrindo. Tačiau pernelyg ilgas šios baudžiamosios bylos procesas laikytinas viena iš priežasčių švelninti nuteistojo teisinę padėtį, o būtent, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog situacija, kai po nusikalstamų veikų padarymo praėjus dešimčiai metų, V. P., nusikaltusiam pirmą kartą, po nusikaltimų padarymų per ilgą laiko tarpą naujų nusikaltimų nepadariusiam, būtų skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnyje, neprieštarauja. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taipogi pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. realios laisvės atėmimo bausmės nepaskyrimas V. P. nepažeistų ir civilinių ieškovų interesų, nes užtikrintų realias V. P. galimybes atlyginti savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, V. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

279Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu,

Nutarė

280Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

281Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį dėl V. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – V. P. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos.

282Pašalinti iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo – pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „( - )“ ir E. K. turtą (BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 300 straipsnio 3 dalį), aplinkybių nuorodą, kad jis pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę.

283Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, V. P. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 44 463,53 eurų vertės turto pasisavinimo), BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 14 068,87 eurų vertės turto pasisavinimo), BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „( - )“ 20 779,78 eurų vertės turto pasisavinimo ir turto perdavimo-priėmimo akto Nr. ( - ) suklastojimo), BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „( - )“ ir E. K. turtą ir sąskaitų-faktūrų Nr. 001 ir Nr. 002 suklastojimo), BK 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl 110 628,81 eurų pasisavinimo ir kasos pajamų orderio, pinigų perdavimo akto, akcijų pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo) ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

284V. P. iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių pašalinti perteklines nuorodas į BK 24 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, kvalifikuojant jo nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 44 463,53 eurų vertės turto pasisavinimo), 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 14 068,87 eurų vertės turto pasisavinimo), subendrinti su bausmėmis paskirtomis Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu subendrinus bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „( - )“ 20 779,78 eurų vertės turto pasisavinimo ir turto perdavimo-priėmimo akto Nr. ( - ) suklastojimo), BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „( - )“ ir E. K. turtą ir sąskaitų-faktūrų Nr. 001 ir Nr. 002 suklastojimo).

285V. P. iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių pašalinti perteklinę nuorodą į BK 24 straipsnio 5 dalį kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl 110 628,81 eurų pasisavinimo ir kasos pajamų orderio, pinigų perdavimo akto, akcijų pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo).

286Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį pakeisti.

287Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 44 463,53 eurų vertės turto pasisavinimo), 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ 14 068,87 eurų vertės turto pasisavinimo), subendrinti su bausmėmis paskirtomis Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu subendrinus bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „( - )“ 20 779,78 eurų vertės turto pasisavinimo ir turto perdavimo-priėmimo akto Nr. ( - ) suklastojimo), BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „( - )“ ir E. K. turtą ir sąskaitų-faktūrų Nr. 001 ir Nr. 002 suklastojimo), BK 24 straipsnio 4 dalį 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl 110 628,81 eurų pasisavinimo ir kasos pajamų orderio, pinigų perdavimo akto, akcijų pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo), iš dalies jas sudedant ir V. P. skirti galutinę subendrinta bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

288Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, V. P. paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

289Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

290Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. - pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl... 5. - pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl... 6. - pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl... 7. - pagal 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 182... 8. - pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl... 9. - pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl... 10. - pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl... 11. - pagal 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dėl... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK... 15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 24... 16. Taip pat V. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 216... 17. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 300 straipsnio... 18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 19. I. Bylos esmė... 20. 1.... 21. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:... 22. 1.1.... 23. jis sukurstė, veikdamas kaip organizatorius ir vykdytojas, bendrai grupėje su... 24. 1.1.1.... 25. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d.,... 26. 1.2.... 27. Taip pat V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukurstė,... 28. 1.2.1.... 29. V. P., neužimdamas bendrovėje jokių pareigų, tačiau faktiškai valdydamas... 30. 1.3.... 31. Taip pat V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukurstė,... 32. 1.3.1.... 33. laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d., V. P.,... 34. 1.4.... 35. Taip pat V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukurstė ir... 36. 1.4.1.... 37. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 7 d. iki 2011 m. birželio 1 d., ikiteisminio... 38. 1.5.... 39. Taip pat V. P., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog būdamas faktiniu... 40. 1.6.... 41. Taip pat V. P. (pagal prijungtos baudžiamosios bylos duomenis) pripažintas... 42. Siekdamas dar labiau (antros eilės pridengimas ir paslėpimas) paslėpti... 43. 1.7.... 44. Be to, V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010... 45. 1.7.1.... 46. D. A. būnant UAB „( - )“ direktoriumi, V. P., žinodamas apie iš draudimo... 47. 2.... 48. V. P. taip pat buvo kaltinamas ir išteisintas Lietuvos Respublikos... 49. 2.1.... 50. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir turtinę teisę... 51. 2.2.... 52. Taip pat, kad legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, laikotarpiu nuo... 53. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 54. 3.... 55. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m.... 56. 3.1.... 57. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis dalyje dėl apelianto... 58. 3.2.... 59. Apelianto manymu, užtikrinant efektyvią kaltinamojo teisę į gynybą, bylos... 60. 3.2.1.... 61. Pažymima, kad pirminis kaltinamasis aktas (2014 m. liepos 22 d.), kuriuo... 62. 3.3.... 63. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 64. 3.3.1.... 65. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, kad kitas šioje byloje nuteistas... 66. 3.3.2.... 67. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad, civilinėse bylose nukentėjusiųjų E.... 68. 3.3.3.... 69. Be šių aplinkybių nurodoma ir tai, kad be jokių įrodymų nepagrįstai ir... 70. 3.3.4.... 71. Apeliantas pasisakė ir dėl V. J. konstatuotų sutrikimų, t. y. 2014 m. kovo... 72. 3.3.5.... 73. Apelianto vertinimu, visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina tyčinį... 74. 3.4.... 75. Dėl apgaulingos UAB „( - )“ apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1... 76. 3.4.1.... 77. Apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo, kad teismas, neturėdamas galimybės... 78. 3.5.... 79. Pasisakydamas dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo, suklastojant... 80. 3.5.1.... 81. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad:... 82. - D. A. parodymų, jog jis (apeliantas) 2010 m. rugpjūčio 9 d. kartu su D. A.... 83. - neaišku, kokių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad minėti pinigai jam... 84. - išvada, kad būtent jis (V. P.) pateikė priemones, reikalingas... 85. - A. N. B. 2013 m. kovo 18 parodė, kad V. J. nepažįsta ir jo neskyrė;... 86. - D. A., 2011 m. balandžio 89 d. apklausiamas specialiuoju liudytoju, parodė,... 87. - Iš 2011 m. kovo 22 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad V. J.... 88. - 2015 m. rugsėjo 7 d. V. J. parodė, kad pasirašyti sutartį su ( - ) įmone... 89. 3.5.2.... 90. Taigi, jokių kitų naujų aplinkybių ar duomenų, kurie galėtų patvirtinti... 91. 3.6.... 92. Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam... 93. 3.6.1.... 94. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas sprendimo skirti laisvės... 95. 3.7.... 96. Aukščiau aptarti, apeliaciniame skunde nurodyti BPK pažeidimai, apelianto... 97. 4.... 98. Teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą... 99. I. A. instancijos teismo argumentai ir išvados... 100. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 101. 5.... 102. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 103. 6.... 104. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 105. 7.... 106. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinę... 107. 8.... 108. Apeliaciniame skunde ginčijant nuosprendžio išvadas, teigiama, kad buvo... 109. 9.... 110. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl... 111. 10.... 112. Taigi, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, prokuroras turi... 113. 11.... 114. Kita vertus, nors BPK numato galimybę teisme pakeisti kaltinime nurodytos... 115. 12.... 116. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo posėdyje prokurorė... 117. 13.... 118. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas pripažintinas esminiu,... 119. 14.... 120. Apeliantas taip pat kritikuoja skundžiamo nuosprendžio surašymo formą,... 121. 15.... 122. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principo įgyvendinimas suteikia... 123. 16.... 124. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apelianto nurodomas teismo šališkumo... 125. 17.... 126. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas nuosprendis iš esmės... 127. 18.... 128. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, net ir nustačius baudžiamojo proceso... 129. 19.... 130. V. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas faktiniu UAB „( - )“, UAB „( -... 131. 20.... 132. Nuteistasis V. P. visų pirma ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą... 133. 21.... 134. Iš V. J. parodymų bylos proceso metu nustatyta, kad jis neturėjo nuolatinės... 135. 21.1.... 136. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. buvo be pastovios gyvenamosios... 137. 22.... 138. Nuteistojo D. A. parodymais nustatyta, kad bendrovių UAB „( - )“, UAB „(... 139. 22.1.... 140. Nors apeliantas kritikuoja šiuos nuteistojo D. A. parodymus, teigdamas, kad... 141. 23.... 142. Byloje liudytojo A. L. parodymais nustatyta, jog būtent V. P. kontroliavo ir... 143. 24.... 144. Taigi, aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad V. P. tiek priiminėjo... 145. 25.... 146. Be jau aptartų liudytojų parodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje... 147. 26.... 148. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti nuteistojo D. A., minėtų... 149. 27.... 150. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, V. P. pagrįstai buvo pripažintas... 151. 28.... 152. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo... 153. 29.... 154. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183... 155. 30.... 156. Pirmiau aptartų įrodymų duomenų visuma patvirtinta, kad V. P. byloje... 157. 31.... 158. Byloje dėl bendrovių UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“... 159. 32.... 160. Apeliantas V. P. neigia savo veiksmais kaip nors prisidėjęs prie bendrovėms... 161. 33.... 162. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl bendrovių turto (daiktų)... 163. 34.... 164. Iš liudytojo E. J. parodymų seka, kad UAB „( - )“ vardu, atstovaujant... 165. 34.1.... 166. 2008 m. vasario 12 d. sutartimi tarp UBA „( - )“ atstovo ir UAB „( - )“... 167. 34.2.... 168. 2009 m. kovo 2 d. sudarytos pasaugos sutarties tarp UAB „( - )“,... 169. 34.3.... 170. 2011 m. kovo 2 d. BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus UAB „( - )“... 171. 34.4.... 172. 2011 m. sausio 21 d. UAB „( - )“ rašte nurodoma, kad 2011 m. sausio 4 d.... 173. 35.... 174. Liudytoja R. S. parodė, kad UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), buvo... 175. 36.... 176. Liudytojos R. B. parodymais nustatyta, kad įranga buvo perkama įvairiai. Jei... 177. 37.... 178. Dėl baldų ir kito bendrovių turto buvo nustatyta:... 179. 37.1.... 180. 2012 m. spalio 15 d. UAB „( - )“ pranešimu fiksuota, kad 2008 m.... 181. 37.2.... 182. Iš 2008 m. gruodžio 10 d. sąskaitos faktūros Nr. ( - ) matyti, kad UAB „(... 183. 37.3.... 184. Iš 2008 m. gruodžio 10 d. sąskaitos faktūros Nr. ( - ) matyti, kad UAB „(... 185. 37.4.... 186. 2010 m. gegužės 15 d. V. P. pažymoje ,,Dėl dalies turto pagal pasaugos... 187. 37.5.... 188. Iš 2010 m. spalio 22 d. sąskaitos faktūros Nr. ( - ) matyti, kad UAB „( -... 189. 38.... 190. Liudytojos G. K. parodymais, jokio trumpalaikio turto nurašymo, jai dirbant... 191. 39.... 192. Iš liudytojo E. K. parodymų matyti, kad jis, kaip UAB „( - )“ bankroto... 193. 39.1.... 194. 2011 m. vasario 3 d. BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus UAB „( -... 195. 39.2.... 196. Iš 2013 m. gegužės 29 d. rašto matyti, kad UAB „( - )“ vadovas E. K.... 197. 40.... 198. Iš nukentėjusiosios E. J. parodymų seka, kad per A. S. 2010 m. spalį ar... 199. 40.1.... 200. Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad buvo apžiūrėti daiktai, buvę... 201. 40.2.... 202. Iš 2013 m. gegužės 29 d. rašto matyti, kad UAB „( - )“ įgaliotas asmuo... 203. 40.3.... 204. Iš 2014 m. vasario 7 d. apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėtos... 205. 40.4.... 206. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad E. J. pateikė dvi... 207. 41.... 208. Nukentėjusioji E. K. parodė, kad ji pati iš V. P. nieko pirkusi nebuvo. Jai... 209. 42.... 210. Liudytojo V. J. parodymais nustatyta, kad jo sutuoktinė E. J. per A. S.... 211. 43.... 212. Iš esmės tokius pačius parodymus dėl daiktų pakrovimo iš „( - )“ ( -... 213. 44.... 214. Liudytoja A. S. patvirtino E. J. susipažinimo su V. P. aplinkybes, t. y. jog... 215. 45.... 216. Teisėjų kolegija visus minėtus duomenis pripažįsta reikšmingais, kadangi... 217. 46.... 218. Nagrinėjamu atveju nepagrįstu taip pat pripažįstamas apeliacinio skundo... 219. 47.... 220. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistasis, elgdamasis su... 221. 48.... 222. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad, V. P. veikiant kartu su... 223. 49.... 224. Pasisakant dėl UAB „( - )“ lėšų pasisavinimo, apeliantas teisingai... 225. 50.... 226. Byloje nustatyta, kad, įvykus UAB „( - )“ patalpose draudiminiam įvykiui,... 227. 51.... 228. Pagal nuteistojo D. A. parodymus, į kredito uniją jis vyko kartu su V. P.,... 229. 52.... 230. Objektyviai nustatyta ir tai, kad, siekiant pagrįsti piniginių lėšų... 231. 53.... 232. Remiantis išdėstytu, nustatyta, jog, siekiant pagrįsti tiek tariamą... 233. 54.... 234. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad... 235. 55.... 236. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų išdėstytų bylos įrodymais nustatytų... 237. 56.... 238. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. taip pat buvo nuteistas ir dėl pasikėsinimo... 239. 57.... 240. Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 241. 58.... 242. Nuteistasis V. P., neigdamas savo kaltę, parodė, kad jis jokių pinigų iš... 243. 59.... 244. Remiantis bylos medžiaga, viena iš 2011 m. lapkričio 7 d. sąskaitų... 245. 60.... 246. Bylos proceso metu E. J. kategoriškai paneigė UAB „( - )“ vardu... 247. 61.... 248. Tokių E. J. parodymų teisingumą patvirtino ir byloje nukentėjusiąja... 249. 62.... 250. Taigi, tiek E. J., tiek E. K. ne tik paneigė pačios pasirašiusios minėtose... 251. 63.... 252. Baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija reikšmingais laiko liudytojos A. S.... 253. 64.... 254. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje šių ištirtų įrodymų visetu... 255. 65.... 256. Skundžiamu nuosprendžiu šioje dalyje V. P., nuteistas dėl pasikėsinimo... 257. 66.... 258. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad situacija,... 259. 67.... 260. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje... 261. 68.... 262. Taip pat, pasisakydama dalyje dėl UAB „( - )“ piniginių lėšų – 110... 263. 69.... 264. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas... 265. 70.... 266. Apeliaciniame skunde keliamas ir V. P. paskirtos bausmės individualizavimo... 267. 71.... 268. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais... 269. 72.... 270. Baudžiamojoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta.... 271. 73.... 272. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam galimybės,... 273. 74.... 274. Dalis V. P. padarytų nusikaltimų yra priskiriamos sunkių nusikalstamų... 275. 75.... 276. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizavimo... 277. 76.... 278. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. P. nusikalto pirmą kartą (duomenų... 279. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 280. Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 281. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį dėl... 282. Pašalinti iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo – pasikėsinimo... 283. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį,... 284. V. P. iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių pašalinti... 285. V. P. iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių pašalinti... 286. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį pakeisti.... 287. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtas pagal BK 183... 288. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.... 289. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 290. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....