Byla 1A-125-557/2020
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 4 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos L. G. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės K. G. ir jo gynėjui advokatui Donatui Lengvinui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. P. įgaliotojo atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 4 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos L. G. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

3Nuosprendžiu priteista iš civilinės atsakovės AB Ergo Insurance SE Lietuvos filialo J. P. 725 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš K. G. priteista J. P. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad K. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019-08-30, apie 10.52 val., Klaipėdos rajone, ( - ) k. K. G., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. ( - ), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas iš teritorijos į pagrindinį kelią – ( - ) g., nedavė kelio jam iš dešinės važiavusiam mopedui „Peugeot Speedfight 2“, valstybinis Nr. ( - ) , kurį vairavo J. P., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu mopedo vairuotojui J. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

8Šiais neatsargiais veiksmais K. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 102 punkto (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Aukščiau aptarta K. G. veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį

9II. Apeliacinio skundo argumentai

102.

11Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo J. P. įgaliotasis atstovas advokatas L. Strauka prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-26 nuosprendį pakeisti:

121) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

132) vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant K. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesių terminą, ir skirti K. G. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

143) priteisti civiliniam ieškovui J. P. solidariai iš K. G. ir draudimo bendrovės AB Ergo Insurance SE Lietuvos filialo papildomai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias nukentėjusysis patyrė dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

152.1.

16Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusysis nesutinka, mano, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turi būti pakeistas dėl toliau nurodomų motyvų.

172.2.

18Šioje baudžiamojoje byloje teismas suformavo praktiką, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo visiškai išvengia baudžiamosios atsakomybės, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nepasiekus jokio taikaus susitarimo, nes tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo yra akivaizdi nesantaika, kaltinamojo pozicija dėl neva tai kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems kaltinamojo rašytiniams paaiškinimams ir yra formali, baudžiamojoje byloje vyksta ginčas su civiline atsakove – draudimo bendrove dėl neturtinės žalos dydžio.

192.3.

20Bausmės skyrimas – tai procesas, kurio metu teismas parenka bausmės rūšį ir jos dydį asmeniui, pripažintam kaltu padarius konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmės skyrimo procesui priskirtinas ir lygtinis nuteisimas, atleidimas nuo bausmės, pataisymo ir saugumo priemonių skyrimas, o BK požiūriu tai apimtų atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tiek taikant baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, tiek jų netaikant, taip pat bausmės vykdymo atidėjimą. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turi būti paskirta proporcinga ir teisinga bausmė, todėl šis procesas, kurio metu reikia įvertinti labai daug įvairių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, yra vienas iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamosios teisės įgyvendinimo stadijų.

212.4.

22Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingumo principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Valstybės žinios, 1996, Nr. 9-228).

232.5.

24Apelianto nuomone, teismas be pagrindo atleido kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

252.6.

26Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

272.7.

28Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

292.8.

30Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis yra vertas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš baudžiamoje byloje esančių kaltinamojo rašytinių paaiškinimų darytina išvada, jog K. G. nuoširdžiai nesigaili, nuoširdžiai ir subjektyviai nepripažįsta esąs kaltas, o kaltina nukentėjusįjį, esą jis reikalauja didelių piniginių lėšų ir t.t. Apelianto nuomone, tokia situacija, kai kaltinamasis tik formaliai pripažįsta kaltę, konfliktuoja su nukentėjusiuoju, negali būti laikoma atitinkančia BK40 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

312.9.

32Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu.

332.10.

34Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

352.11.

36BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad tokios kategoriškos kaltės pripažinimo sąlygos nėra jokiuose kituose BK straipsniuose, reglamentuojančiuose prisipažinimą padarius nusikaltimą. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Klaipėdos apylinkės teismo išvada, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, gailisi, po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, yra nepagrįsta, nes prieštarauja bylos įrodymų turiniui.

372.12.

38K. G. teisminio posėdžio metu nurodė iš esmės kitas faktines aplinkybes, nei buvo konstatuota ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu jis dirbo, transporto priemonę vairavo dėl su darbu susijusio reikalo, dėl to baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo darbdavio įtraukimo į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nes, kaltinamojo nuomone, dėl atsiradusios žalos kaltę turi atlyginti jo darbdavys, t. y. kaltinamasis subjektyviai nurodė, kad jis nėra įsipareigojęs atlyginti žalą nukentėjusiajam.

392.13.

40Tokios K. G. nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, dėl to negalima daryti išvados, kad kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę.

412.14.

42BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

432.15.

44Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

452.16.

46Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog, esant apdraustai kaltinamojo civilinei atsakomybei, galima daryti išvadą, kad žala nukentėjusiajam yra atlyginta ar yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju, nes įstatymų leidėjas tokios sąlygos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte neįtvirtino. BK reguliavimas vyksta viešojoje sferoje, t. y. pagal BK yra leidžiama tik tai, kas yra nurodyta, t. y. baudžiamasis įstatymas gali būti interpretuojamas tik neperžengiant įstatymų leidėjo priimto įstatymo ribų.

472.17.

48Civilinės atsakomybės draudimo įstatymas yra skirtas reguliuoti žalos atlyginimo santykius tarp nukentėjusiojo ir draudimo bendrovės, t. y. šis įstatymas nereguliuoja nukentėjusiojo santykių su kaltinamuoju, dėl to civilinės atsakomybės draudimo egzistavimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos darytina išvada, kad šioje byloje kyla ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šis ginčas yra nesureguliuotas, t. y. nėra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nustatyta sąlyga.

492.18.

50Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

512.19.

52Apelianto teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog K. G. ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, t. y. kaltinamasis ir toliau lieka pavojingas visuomenei, nes dėl sveikatos būklės ir amžiaus jau nebegali saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės ir laiduotoja – kaltinamojo sutuoktinė – negalės padaryti jam jokios teigiamos įtakos. K. G. žmona negalėtų stebėti ir kontroliuoti kasdienio sutuoktinio elgesio, t. y. negalėtų jo elgesiui daryti teigiamos įtakos ar pabandyti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, nes būdama sutuoktinė ji neužkirto kelio, kad kaltinamasis nepadarytų nusikalstamos veikos, dėl to laiduotoja neturi jokios teigiamos įtakos kaltinamajam.

532.20.

54Klaipėdos apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes baudžiamojoje byloje nenustatytos visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos būtinos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nenustatytas ir pagrindas, leidžiantis taikyti šį baudžiamosios teisės institutą. Pažymėtina, kad net esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos numato teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

552.21.

56Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, šiuo atveju nėra nustatytos visos būtinosios K. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis dėl K. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti panaikinta ir K. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

572.22.

58Apelianto nuomone, K. G. dėl savo amžiaus ir / ar sveikatos būklės nebegali saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės, dėl to jam turi būti taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metų terminui turi būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių asmenų fondą.

592.23.

60Apelianto nuomone, specialiosios teisės atėmimas turėtų teigiamą prevencinę įtaką K. G., kadangi būtų užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų atlikimui ir kaltinamasis turėtų galimybę pakartotinai įsigilinti į KET reikalavimus.

612.24.

62K. G. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, šios aplinkybės rodo K. G. pavojingumą visuomenei, dėl to nėra teisinga visiškai be jokios atsakomybės ir poveikio priemonės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes net Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) norma, nustatanti atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl eismo įvykio, numato piniginę baudą nuo 150 Eur iki 300 Eur, t. y. ANK nenumato jokios galimybės pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės.

632.25.

64Apelianto nuomone, K. G. manipuliuoja aplinkybe, kad neva jis yra senyvo amžiaus ir socialiai remtinas, dėl to jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad KET neskirsto vairuotojų pagal amžių, lytį ir socialinę padėtį, dėl to kaltinamajam jokių nuolaidų nesuteikia.

652.26.

66Nukentėjusysis nesutinka su teismo jam priteistu neturtinės žalos dydžiu – 725 Eur, kadangi teismas nevertino nukentėjusiojo pateiktų papildomų įrodymų, patvirtinančių besitęsiantį gydymą, nes pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, ieškovas civiliniame ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – stuburo kaklinės dalies 2 slankstelių lūžiai, kurie iki šios dienos nėra sugiję, t. y. kaip vieną iš kriterijų didesnės neturtinės žalos dydžiui priteisti nukentėjusysis nurodė ilgą laiką gydymui.

672.27.

68Draudimo bendrovė neturtinės žalos dydį nustatė neturėdama visų nukentėjusiojo medicininių dokumentų, patvirtinančių komplikuotą gydymą, nes nukentėjusysis dėl sunkiai vykstančio gydymo buvo priverstas gulėti slaugos ligoninėje, sunkiai gyjantys kaklo slanksteliai sukelia daug nepatogumų nukentėjusiajam, kuris dėl nuolatinių skausmų yra sudirgęs, blogos nuotaikos.

692.28.

70Nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo ilgą laiką buvo hospitalizuotas, gydomas stacionare, ieškovui paskirta ilgalaikė reabilitacija, gydymas tęsiasi iki šiol, gydymo trukmė jau viršijo 6 mėnesius.

712.29.

72Pabrėžtina, jog nuo 2018-11-01 įsigaliojus atnaujintam reguliavimui buvo priimtos rekomendacijos draudikams „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ (toliau – ir Rekomendacijos), kurių pagrindu numatomi neturtinės žalos dydžio nustatymo orientaciniai dydžiai draudikams. Pabrėžtina, jog nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį mirties atveju atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi įvertinti nukentėjusio trečiojo asmens individualų ryšį su mirusiuoju iki jo mirties (emocinį artumą, rūpinimąsi, bendravimą ir kitokį ryšį) ir asmens mirties poveikį nukentėjusiam trečiajam asmeniui (emocinę įtampą, dvasinį sukrėtimą ir kitas piniginės išraiškos neturinčias pasekmes).

732.30.

74Vadovaujantis šių Rekomendacijų 4 dalimi, orientacinis neturtinės žalos dydis, esant sveikatos sutrikdymui, nustatomas taip:

75– esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA);

76– esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį:

77– iki 1 mėnesio – iki 4 MMA;

78– nuo 1 iki 3 mėnesių– iki 5 MMA;

79– nuo 3 iki 6 mėnesių– iki 6 MMA;

80– virš 6 mėnesių– iki 8 MMA;

81– esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 12 MMA.

822.31.

83Draudimo bendrovė ERGO Insurance atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą – 510 Eur ir iš dalies atlygino neturtinę žalą, sumokėdama nukentėjusiajam 2 775 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusysis yra priverstas dar gydytis, patirti sužalojimai gyja lėtai, sudaro nukentėjusiajam didelių nepatogumų, nukentėjusysis buvo priverstas nuo 2019-10-31 iki 2019-11-29 vėl praleisti laiką slaugos ligoninėje, nes pateikta 2019-11-20 Radiologijos centro išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuoti kaklinės dalies C1 priekinio ir užpakalinio lankų, C2 danties nesugiję lūžiai be dislokacijos požymių, 2019-10-25 pažymoje nurodyta, kad kaklo įtvarą nukentėjusysis nešiojo iki 2019-11-15, tačiau ir šiuo metu dar patiria kaklo skausmą.

842.32.

85Civilinis ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą, nes dėl sudėtingų sužalojimų patyrė didelį dvasinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, juos jaučia iki šios dienos, todėl iš civilinių atsakovų turi būti priteistas papildomos neturtinės žalos atlyginimas – 2 000 Eur. Toks reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir protingas, nes nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, dėl to nukentėjusiojo ir civilinio ieškinio reikalavimas atitiko Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“, kurios nustato, kad esant trunkamajam sveikatos sutrikdymui ilgiau nei 6 mėnesius, neturtinės žalos dydis siekia 8 MMA (nuo 2020-01-01 – 607 Eur), t. y. bendras neturtinės žalos dydis sudaro 4 856 Eur, o darant prielaidą, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys būtų patenkintas ir jam būtų priteista papildomai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bendras neturtinės žalos dydis sudarytų tik 4 775 Eur.

862.33.

87Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl eismo įvykio ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovui padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo K. G. kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.

882.34.

89Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis priskirtina prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-299/2012).

902.35.

91Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas išsamiai reglamentuoja KET. Jose išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė KET ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam. Svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) ir realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

922.36.

93Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010).

942.37.

95Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti papildoma 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir nepagrįsta.

962.38.

97CK 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato: „Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.“

982.39.

99Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).

1002.40.

101Remiantis anksčiau nurodytu reglamentavimu, papildomą neturtinės žalos atlyginimo sumą – 2 000 Eur – solidariai turi atlyginti abu atsakovai.

1022.41.

103Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 109 straipsniu, CK 6.250 straipsniu, civiliniam ieškovui J. P. solidariai iš K. G. ir draudimo bendrovės AB Ergo Insurance SE Lietuvos filialo turi būti priteista papildomai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir visos teismo ir bylinėjimosi išlaidos.

1042.

105Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės K. G., jo gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

106III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

1073.

108Apeliacinis skundas atmestinas.

1094.

110Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas iš esmės nesutinka su laidavimo instituto K. G. taikymu, teigdamas, kad jis neatitinka būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose, taip pat nesutinka su nukentėjusiajam J. P. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

111Dėl BK 40 straipsnio taikymo ir K. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

1125.

113Nukentėjusiojo J. P. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atleido K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes šiuo atveju nėra nustatytos viso būtinosios K. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Pirma, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. G. visiškai pripažįsta savo kaltę. Pasak apelianto, K. G. nuoširdžiai nesigaili, nuoširdžiai ir subjektyviai nepripažįsta esąs kaltas, o tik formaliai pripažįsta kaltę, konfliktuoja su nukentėjusiuoju, kaltina nukentėjusįjį, esą jis reikalauja didelių piniginių lėšų ir t. t., o tokia situacija negali būti laikoma atitinkančia BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Be to, apklausiamas teisme K. G. nurodė iš esmės kitas faktines aplinkybes, nei buvo konstatuota ikiteisminio tyrimo metu, t. y. teigė, kad įvykio metu jis vairavo automobilį dėl su darbu susijusio reikalo, todėl, K. G. nuomone, žalą turi atlyginti ne jis, o darbdavys. Tokios K. G. nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, dėl to, apelianto teigimu, negalima daryti išvados, kad K. G. visiškai pripažįsta savo kaltę. Antra, apelianto teigimu, teismas be pagrindo konstatavo, jog, esant apdraustai kaltinamojo civilinei atsakomybei, galima daryti išvadą, kad žala nukentėjusiajam yra atlyginta ar yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju, nes įstatymų leidėjas tokios sąlygos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte neįtvirtino. Trečia, pasak apelianto, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog K. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, t. y., pasak apelianto K. G. ir toliau lieka pavojingas visuomenei, nes dėl sveikatos būklės ir amžiaus jau nebegali saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės ir laiduotoja – K. G. sutuoktinė – negalės padaryti jam jokios teigiamos įtakosi, nes neužkirto kelio, kad sutuoktinis nepadarytų nusikalstamos veikos. Tokie apelianto teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti, todėl atmestini.

1146.

115Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kartu teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019).

1167.

117Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, jog jis padarė neatsargų nusikaltimą, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių atsakomybių nebuvimą, taip pat į tai, kad K. G. ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog K. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą nukentėjusiajam, valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Atsižvelgdamas į visų šių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad K. G. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys ir yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, atleido K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

1188.

119Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir šį savo sprendimą pakankamai motyvavo. Apelianto skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai taikė K. G. BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi byloje nėra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų sąlygų visumos, nepagrįsti.

1209.

121Nėra pagrindo sutikti apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

12210.

123Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). Tai reiškia, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

12411.

125Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016).

12612.

127Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

12813.

129Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, ir buvo pirmosios instancijos teismo padaryta. Pažymėtina, kad K. G. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir nesiekė suklaidinti teisėsaugos institucijų, tokia jo pozicija viso bylos proceso metu buvo nuosekli. Kitą dieną po eismo įvykio jis kartu su žmona nuvyko pas nukentėjusiojo žmoną ir sužinoję, kad nukentėjusysis gydomas ligoninėje Reanimacijos skyriuje, jį aplankė, atsiprašė ir siūlė pagalbą, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad dėl žalos kreipsis į draudimo bendrovę. Tai patvirtino ir pats nukentėjusysis J. P., 2019-09-10 liudytojo apklausos metu, be kita ko, nurodydamas: „Dėl žalos kreipiausi į draudimo bendrovę. Žala šiai dienai neatlyginta.<...> buvo atvykęs automobilio vairuotojas su žmona. K. manęs atsiprašė, aš jam atleidau ir pykčio ant jo nelaikau. Kai man bus atlyginta žala, norėsiu, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas man ir kaltininkui susitaikius.“ (t. 1, b. l. 47). Tik vėliau, 2019-11-11 papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusysis J. P. savo poziciją pakeitė, nurodydamas, kad draudimo bendrovės jam sumokėta išmoka žalos atlygimui jo netenkina, kad guli slaugos namuose dėl pablogėjusios sveikatos ir su įtariamuoju taikytis nebenori (t. 1, b. l. 48). Taigi, kaip matyti, ne K. G., o paties nukentėjusiojo J. P. pozicija keitėsi proceso metu. Tokios paties nukentėjusiojo J. P. pozicijos kontekste, kai jis iš pradžių susitaikė K. G. ir jam atleido bei prašė baudžiamąją bylą jam nutraukti, tačiau vėliau, gavęs jo netenkinančią draudimo išmoką, pareiškė, kad su eismo įvykio kaltininku taikytis nebenori ir, kaip pažymima nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde, tarp šių asmenų iki šiol yra akivaizdi nesantaika, neduoda pagrindo išvadai, kad K. G. tik formaliai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai nesigaili, todėl neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos. Kaip minėta, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti būtent paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Bylos duomenys neabejotinai rodo, jog K. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino ir tokia jo pozicija viso proceso metu išliko nepakitusi, atsiprašė nukentėjusiojo, išreiškė gailėjimąsi, lankė jį ligoninėje ir domėjosi jo sveikata, tai akivaizdžiai parodo, kad jis išgyveno dėl eismo įvykio metu nukentėjusiajam sukeltų padarinių ir pagal galimybes stengėsi pagelbėti nukentėjusiajam, ir kartu leidžia daryti išvadą, jog K. G. prisipažinimas buvo nuoširdus, o ne nulemtas ne surinktų byloje įrodymų visumos. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad nagrinėjamoje byloje K. G. prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.

13014.

131Vien tai, jog tarp K. G. ir nukentėjusiojo J. P., kaip pažymima apeliaciniame skunde, nėra pasiektas taikus susitarimas, nes tarp šių asmenų yra akivaizdi nesantaika, neduoda pagrindo išvadai, kad K. G. tik formaliai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai nesigaili, todėl neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos.

13215.

133Apelianto skunde akcentuojami K. G. parodymai, kad įvykio metu jis vairavo automobilį dėl darbo, todėl, jo nuomone, žalą turi atlyginti ne jis, o darbdavys, pažymint, kad tokios K. G. nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, priešingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia K. G. parodymų dėl visiško kaltės pripažinimo. Pažymėtina, kad proceso šalių, šiuo atveju darbdavio įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu klausimas, kuris, kaip matyti iš 2020-02-10 teisiamojo posėdžio protokolo, buvo išspręstas protokoline nutartimi, teismui priimant sprendimą netenkinti nukentėjusiojo atstovo prašymo įtraukti į bylą civiliniu atsakovu kaltinamojo darbdavį (t. 2, b. l. 28), niekaip nesusiję su kaltinamojo asmens parodymų patikimumu ir jo kaltės turtiniu.

13416.

135Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, esant apdraustai kaltinamojo civilinei atsakomybei, galima daryti išvadą, kad žala nukentėjusiajam yra atlyginta ar yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju, nes įstatymų leidėjas tokios sąlygos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte neįtvirtino. Apelianto teigimu, civilinės atsakomybės draudimo egzistavimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, taigi šioje byloje nėra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nustatyta sąlyga. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

13617.

137Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog K. G. vairuojamas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje AB Ergo Insurance SE Lietuvos filiale. 2019-08-30 K. G. neatsargiai vairuojant, buvo partrenktas ir nesunkiai sužalotas J. P., kuris kreipėsi į draudiką, ir ikiteisminio tyrimo metu draudimo kompanijos jam buvo išmokėta 510 Eur turtinės ir 2 775 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

13818.

139Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimosi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, CPK 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Tačiau sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012-06-11), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

14019.

141Draudimo bendrovė AB Ergo Insurance SE Lietuvos filialas prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti nukentėjusiajam J. P. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ. Kaip minėta, AB Ergo Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajam J. P. išmokėjo 510 Eur turtinės ir 2 775 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas papildomai priteisė nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės 725 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą ir byloje susiklosčiusią situaciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo J. P. patirtą neturtinę žalą, kurios suma neviršija TPVCAPDĮ nustatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos, papildomai priteisė iš draudimo bendrovės AB Ergo Insurance SE Lietuvos filialo.

14220.

143Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo (jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas), tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – draudimo bendrovė AB Ergo Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo nukentėjusiajam J. P. 510 Eur turtinės ir 2 775 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o teismas papildomai priteisė iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai 725 Eur neturtinei žalai atlyginti, – reikalauti žalos atlyginimo, kurios suma neviršija TPVCAPDĮ nustatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos ir kurios dalis – 2 775 Eur – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo draudimo kompanijos buvo išmokėta nukentėjusiajam, ir iš eismo įvykio kaltininko, šiuo atveju – K. G., priešingai apelianto tvirtinimui, nėra įstatyme numatyto pagrindo, todėl ir išvada, kad jis turi prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam, negalima. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti nukreiptas į K. G. tik tuo atveju, jei draudimo sumos neužtektų žalai atlyginti, tačiau tokia situacija nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog K. G., dėl kurio veiksmų neatsargiai vairuojant buvo partrenktas ir nesunkiai sužalotas J. P., negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir tuo pagrindu, kad jis neatlygino nei visos, nei dalies savo veiksmais padarytos žalos nukentėjusiajam ir tarp jų ir kartu draudimo bendrovės nebuvo pasiektas taikus susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14421.

145Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad K. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, šį nesutikimą grįsdamas tuo, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog K. G. ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, t. y., pasak apelianto, K. G. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir jis toliau lieka pavojingas visuomenei, nes dėl sveikatos būklės ir amžiaus jau nebegali saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės. Nesutikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad K. G. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas ir nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Vien tai, kad dėl K. G. veiksmų neatsargiai vairuojant automobilį buvo partrenktas ir nesunkiai sužalotas J. P., priešingai apelianto tvirtinimui, neduoda pagrindo išvadai, kad K. G. ir toliau lieka pavojingas visuomenei. Pažymėtina, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs, skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, kilusius padarinius, tiek pagal juos padariusius asmenis. Nagrinėjamoje byloje neginčijami nustatyta, kad eismo įvykio metu K. G. buvo blaivus, duodamas paaiškinimus dėl padarytų KET pažeidimų, kai jis, išvažiuodamas iš teritorijos į pagrindinį kelią, nedavė kelio jam iš dešinės važiavusiam mopedui, kurį vairavo J. P., ir su juo susidūrė, tokiais savo neatsargiais veiksmais nesunkiai sužalodamas nukentėjusįjį, K. G. nurodė, kad matomumą užstojo „Iš dešinės apžėlę krūmai ir nepastebėjau. Dabar ten viskas iškirsta.“ (t. 2, b. l. 27). Tai jokiu būdu nešalina K. G. atsakomybės, tačiau, kaip minėta, eismo įvykio jis buvo blaivus, iš karto po įvykio aplankė nukentėjusįjį ligoninėje ir jo atsiprašė bei vėliau domėjosi jo sveikata. Už tokio pobūdžio KET pažeidimus jis buvo baudžiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nebaustas administracine tvarka, tai rodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas ir kad padaryta nusikalstama veika, pažeidžiant KET reikalavimus, buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Kolegijos vertinimu, šį pažeidimą nulėmė kaltininko nepakankamas atidumas, neapsižiūrėjimas elementarioje eismo situacijoje, pažeidimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės, priešingai apelianto teiginiams, neduoda pakankamo pagrindo traktuoti šią kaltininko veiką kaip šiurkštų KET pažeidimą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad K. G. ir toliau lieka pavojingas visuomenei. Vien tai, kad K. G. yra senatvės pensininkas ir serga sunkia liga, priešingai apelianto tvirtinimui, savaime neduoda pagrindo išvadai, kad jis nebegali saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės K. G. negali vairuoti automobilio, byloje nėra. Pažymėtina, kad vairuotojams nuo 56 iki 69 metų (K. G. yra 69 metų, gim. 1951 m.) privaloma tikrintis sveikatą kartą per 5 metus, nuo 70 iki 79 metų – kartą per 2 metus, nuo 80 metų – kartą per metus (Sveikatos apsaugos ministro 2008-10-10 įsakymas Nr. V-973. „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“). Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, kurios yra taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones. Teisė vairuoti nesuteikiama asmenims, turintiems rimtų regos sutrikimų, aukštą nekoreguotą kraujo spaudimą, esant tam tikros ribos klausos susilpnėjimui, visiškam kurtumui (leidžiama vairuoti išimties tvarka vairuotojui mėgėjui), esant ryškiai neurologinei simptomatikai (dažni priepuoliai), sergantiesiems sunkiomis plaučių, širdies ligomis. Be to, prieš sveikatos patikrinimą vairuotojai pasirašo „Vairuotojo garbės deklaraciją“. Šios deklaracijos esmė – vairuotojas savo sveikatos būklę įvertina pats, o sveikatai pablogėjus privalo kreiptis į gydytoją. Taigi bet kokiu atveju K. G. galimybė vairuoti privalomai bus patikrinta medikų. Kita vertus, apeliantas, subjektyviai tvirtindamas, kad dėl amžiaus K. G. negali vairuoti automobilio, nutyli, kad pats nukentėjusysis J. P. taip pat vairuoja transporto priemones, nors yra kur kas vyresnio amžiaus – gimęs 1938 metais.

14622.

147Aptartų duomenų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, kad šioje byloje buvo visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: K. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo; nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs bei išgyvena dėl kilusių pasekmių, iš karto po eismo įvykio siūlė pagalbą nukentėjusiajam, jo atsiprašė ir lankė ligoninėje; jis pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, iš kurios priteista ir likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis. K. G. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nėra jokių duomenų apie jo padarytus teisės pažeidimus, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (t. 2, b. l. 7–10). Šios aplinkybės rodo, jog yra labai didelė tikimybė, kad K. G. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, yra visos būtinosios įstatyme numatytos sąlygos laidavimo instituto taikymui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iš apelianto ginčijamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, išdėstęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas jų taikymo bei aiškinimo nuostatas, vertino visas aplinkybes, reikšmingas K. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms nustatyti, teismo išvados tinkamai motyvuotos ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

14823.

149Apeliaciniame skunde kvestionuojamas teismo sprendimas atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir tuo pagrindu, kad, pasak apelianto, teismo paskirta laiduotoja – K. G. žmona L. G. – negalėtų stebėti ir kontroliuoti kasdienio sutuoktinio elgesio, t. y. negalės jo elgesiui daryti teigiamos įtakos ar pabandyti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, nes būdama sutuoktinė, ji neužkirto kelio, kad jos sutuoktinis nepadarytų nusikalstamos veikos. Nesutikdamas ir su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad K. G. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kuriam, kaip minėta, iš dalies turėjo įtakos prastas matomumas dėl išvažiavimo iš teritorijos į pagrindinį kelią dešinėje augančių krūmų. K. G. vairavo blaivus. Todėl apelianto skundo argumentai, kad šiuo atveju K. G. sutuoktinė kažkokiu būdu galėjo turėti įtakos tam, kad užkirstų kelią padarytam netyčiniam teisės pažeidimui, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. G. žmona L. G. yra tinkamas laiduoti už sutuoktinį K. G. asmuo – anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 193, 194), charakterizuojama išskirtinai teigiamai (t. 1, b. l. 196) – ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui.

15024.

151Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su K. G. amžiumi ir / ar sveikatos būkle, neva dėl to jis nebegali saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad jam vien dėl to turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metų terminui turi būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių asmenų fondą. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra privalomas, šis klausimas paliekamas teismo diskrecijai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad K. G. yra pensininkas ir sega sunkia liga (t. 2, b. l. 11–12), nusprendė jam baudžiamojo poveikio priemonių neskirti ir toks apylinkės teismo sprendimas, apygardos teismo vertinimu, yra teisingas ir negali būti prilyginamas nepagarbai įstatymui. Pažymėtina, jog K. G., taip pat ir jo sutuoktinė, yra senatvės pensininkai, jų gaunama pensija nėra didelė (t. 2, b. l. 4–5 t. 1, b. l. 190), todėl apelianto prašoma skirti K. G. 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių asmenų fondą, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų per sunki finansinė našta. K. G., sulaukusio 69 metų, galimybė vairuoti automobilį dėl sveikatos būklės, kaip minėta, privalomai periodiškai turės būti patikrinta medikų.

152Dėl neturtinės žalos dydžio

15325.

154Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

15526.

156Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

15727.

158Pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiamas, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos atlyginimas nuo 3 740 Lt iki 40 000 Lt: kasacinės bylos 2K-821/2007 (5 000 Lt – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (10000 Lt – žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (40 000 Lt – dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (4 000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (10 000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10 000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8 000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5 000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (11 726,40 Lt – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (7 000 Lt – galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 7 000 Lt – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (4 000 Lt – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (9 726,40 Lt – poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (4 000 Lt – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (20 000 Lt – muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3 740 Lt – galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (8 000 Lt – sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (10 000 Lt – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6 726,40 Lt – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5 820 Lt – dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (10 000 Lt – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (11 726 Lt – muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-97/2012 (3 000 Lt – padarytas krūtinės sumušimas su kairės pusės 9-ojo šonkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (9 165 Lt – šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7 000 Lt (2027,34 Eur) – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt (2 896,2 Eur) – plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse), 2K-372-942/2015 (7 000 Lt (2 027,34 Eur) – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai) 2K-252-677/2015 (12 000 Lt (3 475 Eur) galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai, iki šiol nukentėjusysis jaučia skausmą, nebegali aktyviai sportuoti), Nr. 2K-95-222/2017 (1 300 Eur – galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinėje ausyje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas; 1 600 Eur – krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (tokios atlygintinos neturtinės žalos sumos nustatytos, be kita ko, atsižvelgiant ir į vairuotojos didelį neatsargumą (KET 157 punkto reikalavimo pažeidimą), 2K-211-895/2018 (10 000 Lt (2 896,2 Eur) – paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontraktūros).

15928.

160Įvertinus pastaruoju metu besiformuojančią kasacinio teismo formuojama praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, matyti, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, Nr. 2K-211-895/2018 ir kt.).

16129.

162Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-10-21 specialisto išvados Nr. G 1913/2019(03) matyti, kad eismo įvykio metu J. P. buvo konstatuoti šie sužalojimai: kaklo pirmo slankstelio kūno ir antro slankstelio danties lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, dešinio peties ir žasto sumušimas bei dešinės blauzdos odos nubrozdinimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkus motociklininką. Pagrindiniai sužalojimai (kaklo slankstelių lūžiai) atsirado nukritus ant galvos. Kiti sužalojimai gavosi nuo dešinės blauzdos, dešinio peties ir žasto sumušimo, kliudžius automobiliui arba motociklininką nubloškus ant kelio dangos. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu, J. P. patirti sužalojimai (kaklo slankstelių lūžiai be nugaros smegenų arba nugaros nervų šaknelių pažeidimo, taip pat galvos smegenų sukrėtimas) vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 43–44).

16330.

164Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusysis J. P. dėl K. G. veikos, atitinkančios BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytus nusikalstamos veikos požymius, patyrė neturtinės žalos, tad ši žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas, nenustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino, jog draudimo bendrovė geranoriškai sumokėjo 2 775 Eur, pakankamai atsižvelgė į šioje byloje nustatytus individualizuotus jos nustatymo kriterijus ir LAT formuojamą teismų praktiką.

16531.

166Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius nepataisomus reiškinius (jų nebuvimą), įvertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą J. P. patirtos neturtinės žalos dydį – iš viso 3 500 Eur – ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam J. P. yra išmokėjusi 2 775 Eur dydžio išmoką neturtinės žalos atlyginimui, papildomai priteisė nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės 725 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam J. P. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, priešingai, nei teigia apeliantas, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose.

16732.

168Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam J. P. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nepatogumai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tęsiasi iki šiol, nukentėjusysis yra priverstas dar gydytis, patirti sužalojimai gyja lėtai, sudaro nukentėjusiajam didelių nepatogumų, nukentėjusysis buvo priverstas nuo 2019-10-31 iki 2019-11-29 vėl praleisti laiką slaugos ligoninėje, nes pateikta 2019-11-20 Radiologijos centro išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuoti kaklinės dalies C1 priekinio ir užpakalinio lankų, C2 danties nesugiję lūžiai be dislokacijos požymių, 2019-10-25 pažymoje nurodyta, kad kaklo įtvarą nukentėjusysis nešiojo iki 2019-11-15, tačiau ir šiuo metu dar patiria kaklo skausmą. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Klaipėdos apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam J. P., atsižvelgė į visas šias apelianto skunde nurodomas aplinkybes, įvertino tai, kad nukentėjusysis J. P. autoįvykio metu patyrė išgąstį, dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus. Papildomai pateiktuose nukentėjusio J. P. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, įvardijančių bendrą paciento sveikatos būklę, atitinkamai įvertinant, kurie asmens nusiskundimai yra susiję su eismo įvykio pasekmėmis, o kurie yra sąlygojami asmens amžiaus, gretutinių ir / ar kitų lėtinių ligų. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad K. G. padarė neatsargų nusikaltimą, kad šis įvykis buvo atsitiktinis jo gyvenime, jis vairavo blaivus, po įvykio aplankė nukentėjusįjį ligoninėje ir pasiūlė jam pagalbą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau yra išmokėjusi 2 775 Eur dydžio išmoką, padarė išvadą, kad yra pagrindas papildomai priteisti nukentėjusiajam J. P. 725 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir kad toks neturtinės žalos dydis (2 775 Eur + 725 Eur, iš viso 3 500 Eur) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir nustatytus dydžius.

16933.

170Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai, vadovaudamasis minėtomis neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Anksčiau paminėtoje teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos panašaus dydžio arba nežymiai didesnės, o tam tikrais atvejais ir daug mažesnės pinigų sumos, tačiau ne tokios, kaip šiuo atveju prašo apeliantas.

17134.

172Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajam J. P. apylinkės teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka padarytos veikos pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas), nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį (J. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), K. G., padariusio neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, elgesį po įvykio (aplankė nukentėjusįjį ligoninėje, geranoriškai siūlė pagalbą, tačiau nukentėjusysis su pasiūlytomis sąlygomis nesutiko) ir teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam J. P. atlyginimo priteisimo.

17335.

174Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl nukentėjusiojo J. P. civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies, t. y. priteisdamas jam papildomai 725 Eur iš draudimo bendrovės neturtinei žalai atlyginti, įvertino visas aplinkybes, ieškovo pateiktus įrodymus, teismų praktiką, pagrįstai atsižvelgta ne tik į tai, kad J. P. dėl eismo įvykio patirtų fizinių sužalojimų patyrė skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir kad dėl sužalotos kūno dalies jis iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes ir diskomfortą bei nerimauja dėl sveikatos ateityje, tačiau ir tai, jog jai nesukelta ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Nukentėjusiajam apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 3 500 Eur – yra adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir nustatytus dydžius, todėl toks teismo sprendimas niekaip negali pažeisti proporcingumo principo žalai atlyginti ir nusikalstamos veikos pasekmėms likviduoti principo.

17536.

176Dėl išvardytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nukentėjusiojo J. P. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

177Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17837.

179Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo J. P. įgaliotojo atstovo advokato L. Straukos apeliacinį skundą. Šia nutartimi apeliacinis skundas atmetamas, todėl priteisti iš K. G. nukentėjusiajam J. P. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą ir atstovaujant nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme apmokėti, nėra teisinio pagrindo.

180Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

181nukentėjusiojo J. P. įgaliotojo atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nuosprendžiu priteista iš civilinės atsakovės AB Ergo Insurance SE Lietuvos... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad K. G., vairuodamas kelių transporto... 8. Šiais neatsargiais veiksmais K. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 9. II. Apeliacinio skundo argumentai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo J. P. įgaliotasis atstovas advokatas L.... 12. 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. G. buvo atleistas nuo... 13. 2) vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą... 14. 3) priteisti civiliniam ieškovui J. P. solidariai iš K. G. ir draudimo... 15. 2.1.... 16. Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusysis nesutinka, mano, kad... 17. 2.2.... 18. Šioje baudžiamojoje byloje teismas suformavo praktiką, kai nusikalstamą... 19. 2.3.... 20. Bausmės skyrimas – tai procesas, kurio metu teismas parenka bausmės rūšį... 21. 2.4.... 22. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę... 23. 2.5.... 24. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo atleido kaltinamąjį nuo baudžiamosios... 25. 2.6.... 26. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 27. 2.7.... 28. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant... 29. 2.8.... 30. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą,... 31. 2.9.... 32. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas... 33. 2.10.... 34. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį... 35. 2.11.... 36. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad... 37. 2.12.... 38. K. G. teisminio posėdžio metu nurodė iš esmės kitas faktines aplinkybes,... 39. 2.13.... 40. Tokios K. G. nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo... 41. 2.14.... 42. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios... 43. 2.15.... 44. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo... 45. 2.16.... 46. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog,... 47. 2.17.... 48. Civilinės atsakomybės draudimo įstatymas yra skirtas reguliuoti žalos... 49. 2.18.... 50. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės... 51. 2.19.... 52. Apelianto teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris... 53. 2.20.... 54. Klaipėdos apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,... 55. 2.21.... 56. Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, šiuo atveju nėra nustatytos visos... 57. 2.22.... 58. Apelianto nuomone, K. G. dėl savo amžiaus ir / ar sveikatos būklės nebegali... 59. 2.23.... 60. Apelianto nuomone, specialiosios teisės atėmimas turėtų teigiamą... 61. 2.24.... 62. K. G. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, dėl to buvo nesunkiai... 63. 2.25.... 64. Apelianto nuomone, K. G. manipuliuoja aplinkybe, kad neva jis yra senyvo... 65. 2.26.... 66. Nukentėjusysis nesutinka su teismo jam priteistu neturtinės žalos dydžiu... 67. 2.27.... 68. Draudimo bendrovė neturtinės žalos dydį nustatė neturėdama visų... 69. 2.28.... 70. Nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo ilgą laiką buvo hospitalizuotas,... 71. 2.29.... 72. Pabrėžtina, jog nuo 2018-11-01 įsigaliojus atnaujintam reguliavimui buvo... 73. 2.30.... 74. Vadovaujantis šių Rekomendacijų 4 dalimi, orientacinis neturtinės žalos... 75. – esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1... 76. – esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo... 77. – iki 1 mėnesio – iki 4 MMA;... 78. – nuo 1 iki 3 mėnesių– iki 5 MMA;... 79. – nuo 3 iki 6 mėnesių– iki 6 MMA;... 80. – virš 6 mėnesių– iki 8 MMA;... 81. – esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 12 MMA.... 82. 2.31.... 83. Draudimo bendrovė ERGO Insurance atlygino nukentėjusiajam visą turtinę... 84. 2.32.... 85. Civilinis ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą, nes dėl sudėtingų... 86. 2.33.... 87. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl eismo... 88. 2.34.... 89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pažymėta, kad... 90. 2.35.... 91. Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo... 92. 2.36.... 93. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties... 94. 2.37.... 95. Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma... 96. 2.38.... 97. CK 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato: „Asmuo, kurio veikla susijusi su... 98. 2.39.... 99. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.... 100. 2.40.... 101. Remiantis anksčiau nurodytu reglamentavimu, papildomą neturtinės žalos... 102. 2.41.... 103. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 109... 104. 2.... 105. Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės K. G., jo gynėjas... 106. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 107. 3.... 108. Apeliacinis skundas atmestinas.... 109. 4.... 110. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas iš esmės nesutinka su... 111. Dėl BK 40 straipsnio taikymo ir K. G. atleidimo nuo baudžiamosios... 112. 5.... 113. Nukentėjusiojo J. P. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 114. 6.... 115. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 116. 7.... 117. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos... 118. 8.... 119. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 120. 9.... 121. Nėra pagrindo sutikti apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos... 122. 10.... 123. Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo... 124. 11.... 125. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką kaltininko... 126. 12.... 127. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės... 128. 13.... 129. Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną... 130. 14.... 131. Vien tai, jog tarp K. G. ir nukentėjusiojo J. P., kaip pažymima apeliaciniame... 132. 15.... 133. Apelianto skunde akcentuojami K. G. parodymai, kad įvykio metu jis vairavo... 134. 16.... 135. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios... 136. 17.... 137. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog K. G. vairuojamas... 138. 18.... 139. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, pagal Lietuvos... 140. 19.... 141. Draudimo bendrovė AB Ergo Insurance SE Lietuvos filialas prisiėmė... 142. 20.... 143. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, kad... 144. 21.... 145. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad K. G. laikysis įstatymų ir... 146. 22.... 147. Aptartų duomenų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, kad šioje byloje... 148. 23.... 149. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas teismo sprendimas atleisti K. G. nuo... 150. 24.... 151. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su K. G. amžiumi ir / ar... 152. Dėl neturtinės žalos dydžio... 153. 25.... 154. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad... 155. 26.... 156. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 157. 27.... 158. Pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi... 159. 28.... 160. Įvertinus pastaruoju metu besiformuojančią kasacinio teismo formuojama... 161. 29.... 162. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-10-21... 163. 30.... 164. Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusysis J. P. dėl K. G. veikos,... 165. 31.... 166. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti... 167. 32.... 168. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 169. 33.... 170. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika... 171. 34.... 172. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajam J. P. apylinkės teismo nustatyta... 173. 35.... 174. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 175. 36.... 176. Dėl išvardytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo... 177. Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 178. 37.... 179. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese,... 180. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu... 181. nukentėjusiojo J. P. įgaliotojo atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį...