Byla 1A-3-309/2015
Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei - Strumilaitei, nukentėjusiesiems G. G., P. S., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Violetai Savickienei, nuteistajam J. V. jo gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Pužaitienės ir nuteistojo J. V. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

2J. V. pripažintas kaltu:

3padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir mokytis arba įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

4nesunkiai sužalojus du žmones, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

5nesunkiai sužalojus žmogų dėl chuliganiškų paskatų, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;

6Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmės subendrintos jas apimant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, ir įpareigotas nuteistasis per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį arba mokytis, arba dirbti, arba būti užsiregistravus darbo biržoje, ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

7Iš dalies tenkinti civiliniai ieškiniai, ir iš J. V. priteista:

82000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos ir 1500 Lt (tūkstantis penki šimtai litų) išlaidų už advokato pagalbą P. S.;

91500 Lt (tūkstantis penki šimtai litų) neturtinės žalos ir 1500 Lt išlaidų už advokato pagalbą G. G..

10Visiškai tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, ir iš J. V. priteista 773,79 Lt (septyni šimtai septyniasdešimt trys litai 79 ct) turtinės žalos už P. S. suteiktas gydymo paslaugas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (LT – 03505 Vilnius, Gerosios Vilties g. 1A, į. k. 9135167, a.s. LT21730010002484333).

11Visiškai tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, ir iš J. V. priteista 454,43 Lt (keturi šimtai penkiasdešimt keturi litai 43 ct) turtinės žalos už G. G. suteiktas gydymo paslaugas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (LT – 03505 Vilnius, Gerosios Vilties g. 1A, į. k. 9135167, a.s. LT21730010002484333).

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

13J. V. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje – ( - ), ( - ) gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme, tyčia, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, įsikabinęs rankomis nukentėjusiajam P. S. į rankas, stumdė jį, kai tuo metu G. G. bandant užkirsti kelią chuliganiškiems veiksmams – atitraukti jį nuo nukentėjusiojo P. S., jis, sugriebė rankomis G. G. už drabužių krūtinės srityje ir kumščiu sudavė vieną smūgį G. G. į smilkinį, dėl ko G. G. pargriuvo ant žemės, bei spyrė gulinčiam G. G. į kairę koją, tuo nukentėjusiajam G. G. dėl kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio, kraujo susikaupimo kairio kelio sąnaryje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje viešoje vietoje P. S. bandant užkirsti kelią chuliganiškiems veiksmams – sugriebus jam už rankų ir jas laikant prie šonų, bei neleidžiant eiti prie G. G., jis, galva trenkė vieną smūgį nukentėjusiajam P. S. į veidą, tuo nukentėjusiajam P. S. dėl nosies kaulų lūžio, sukėlusio nosies deformaciją padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, šiais veiksmais nukentėjusiajam P. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei dėl chuliganiškų paskatų dviem žmonėms padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 8 punkte.

14Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Pužaitienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį dėl J. V. pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnį taip:

15pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą J. V. skirti laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams.

16Kitą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

17Skunde nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo J. V. nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą, 284 straipsnio l dalį, parinko bausmės rūšį, atitinkančią bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tačiau skirdamas bausmę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą, nepagrįstai už vieną nusikalstamą veiką paskyrė bausmes kaip už dvi atskiras nusikalstamas veikas. BK 138 straipsnyje numatyta bendroji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą, o 2 dalyje išvardinti nesunkaus sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantys požymiai. Jeigu nusikaltimas turi požymių, nurodytų dviejuose ar daugiau BK 138 straipsnio 2 dalies punktuose, veika kvalifikuojama pagal visus tuos punktus, tačiau bausmė tokiais atvejais skiriama ne pagal kiekvieną punktą, o bendra. Todėl nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą keistinas.

18Nuteistasis J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat atmesti civilinius ieškinius.

19Skunde nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu nesutinka, nes mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą nuosprendį.

20BK 284 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog viešosios tvarkos pažeidimu yra laikomas įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir kuriais sutrikdoma visuomeninė rimtis ar tvarka. Privalomas šios nusikalstamos veikos objektyvus požymis - viešoji vieta. Pasak apelianto, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio teismas konstatavo, kad jo padaryti nusikaltimai buvo padaryti 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje - ( - ), ( - ) gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme. Apelianto nuomone, ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, nes teismas nuosprendyje nenurodė ir nemotyvavo, kodėl privatus gyvenamojo namo kiemas yra laikomas vieša vieta. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis bet kurie kiti asmenys. Šiuo atveju, neginčijamai nustatyta, kad įvykio vieta yra ( - ), ( - ), gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kiemas, nuosavybės teise priklauso Astai ir J. J.. Tai yra privati namo valda, kurioje be savininko leidimo neturi teisės lankytis jokie kiti asmenys. Vien jau vertinant tai, kad jo ir G. P. pasirodymas šiame kieme buvo suprantamas kaip be teisėto pagrindo patekimas į privačią valdą, kurioje buvo nepageidaujami, leidžia daryti išvadą, kad teismo nuosprendžiu nustatyta nusikaltimo vieta yra privati valda, kurioje be teisėto pagrindo negalėjo lankytis joks kitas asmuo. Pažymi ir tai, kad bylą nagrinėjęs teismas nuosprendyje pripažino, kad J. V. tyčia atėjo į svetimą kiemą. Taigi svetimas kiemas, nėra vieša ir visiems prieinama vieta, todėl nesant nustatyto objektyvaus požymio - viešoji vieta, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pripažinti, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas neteisingai jo atžvilgiu pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepgrįstai nuteisė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

21Apeliantas nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes nukentėjusiojo G. G. nesužalojo, jam nepadarė kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio, kraujo susikaupimo kairio kelio sąnaryje, t. y. nepadarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šiuos sužalojimus nukentėjusysis G. G. pasidarė pats sau, tuo momentu kai pašokęs į orą bandė įspirti G. P., tačiau nepataikęs nukrito ant žemės ir susižalojo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šis G. G. sužalojimo epizodas, grindžiamas liudytojų ir nukentėjusiųjų: P. S., G. G., D. R. ir D. B. parodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, kad visi šie liudytojai nusiteikę prieš kaltinamąjį, tačiau atsižvelgiama, kad jie vienodai nurodė visas įvykio aplinkybes, jų parodymus patvirtina ir vėliau, tame pačiame name buvę, įvykio nematę, tačiau tuojau po įvykio atėję liudytojai B. B., I. D. ir I. J.. Taip pat didelę reikšmę turi tai, kad visi šie liudytojai buvo apklausti praėjus vos kelioms savaitėms po įvykio, ir kiekvienas jų labai detaliai nurodė tas pačias aplinkybes, pakartodami tas pačias smulkmenas (1 t., 12-14, 16-17 b. l. (P. S.), 28-29 b. l. (I. J.), 30-32 b. l., 2 t., 39-41, 43-44 b. l. (G. G.), 36-38 b. l. (D. R.), 39-40 b. l. (D. B.), 41-43 b. l. (B. B.), 44-46 b. l. (I. D.); antroje, atskirai tirtoje byloje, 2 tomas: 78-80 b. l. (D. R.), 81-82 b. l. (I. J.), 83-84 b. l. (D. B.), 88-90 b. l. (B. B.), 91-93 b. l. (I. D.), 94-96 b. l. (P. S.).

22Pažymi ir tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas liudytojų G. P. ir M. N. parodymus nepagrįstai įvertino kaip šališkus, o liudytojų: R. T., L. A., N. V., A. Š., P. Š. parodymus atsisakė vertinti, nes buvo ištirti atskiroje baudžiamojoje byloje, kurioje yra priimtas ir įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Radviliškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai pripažinęs liudytojų G. P. ir M. N. parodymus šališkais, taip pat neištyręs ir neįvertinęs R. T., L. A., N. V., A. Š., P. Š. parodymų, jų nesugretinęs su kitais byloje esančiais duomenimis, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, dėl ko priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

23BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas privalėjo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas aplinkybes ir jas visas įvertinti. Iš to daro išvadą, kad teismas neturi teisės atsisakyti įvertinti tam tikrų aplinkybių, ypač tų kurios kelia pagrjstų abejonių dėl asmens kaltumo. Šioje vietoje pažymi ir tai, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik išsamiai atskleisti nusikastamas veikas, bet ir užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis). Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėdamas aiškių ir neginčijamų argumentų paneigti kaltinamąjį teisinančius liudytojų parodymus, ir pripažindamas šiuos liudytojų parodymus šališkais, bei atsisakydamas nagrinėti ir vertinti kitų liudytojų parodymus tuo pagrindu, jog tie parodymai įvertinti atskiroje baudžiamojoje byloje (ir netgi ne teismo), pažeidė jo kaip žmogaus kostitucinę teisę į nešališką ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis).

24Pasak apelianto, nukentėjusiojo G. G. sužalojimo epizodas yra grindžiamas iš esmės vien tik nukentėjusiųjų asmenų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tai yra suinteresuoti jį nubausti ir jam atkeršyti. Net teismas nuosprendyje konstatavo, kad visi minėti liudytojai nusiteikę prieš jį. Iš to daro išvadą, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek jiems lojalių liudytojų parodymai gali būti šališki, siekiant vieningo rezultato. Niekas nepaneigė aplinkybės, jog nukentėjusieji ir liudytojai būdami pažįstami ir draugai, būdami lojalūs vieni kitiems, turėdami tikslą atkeršyti jam, iš anksto tyčia susitarė laikytis vieningios pozicijos ir nepagrįstai jį kaltinti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į policiją nukentėjusieji kreipėsi ne iš karto, o praėjus net 2 dienom po įvykio. Šis terminas yra pakankamas visiems susitarti ir veikti kryptingai.

25Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjj nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Teismas nuosprendyje nurodė, kad: „protokolu pareiškimu įrodoma, kad 2012 m. sausio 2 d. 14 val. G. G. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val. ( - ), ( - ) J. V. jam sudavė kumščiu ir gulinčiam užlipo ant kojos, sulaužydamas blauzdikaulį (2 t., 28 b. l.). Su tokia teismo išvada sutinka, nes iš tiesų minėtas protokolas-pareiškimas įrodo tik faktą, jog G. G. kreipėsi į policiją, kur nurodė, jog 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val. ( - ), ( - ) J. V. jam sudavė kumščiu ir gulinčiam užlipo ant kojos, sulaužydamas blauzdikaulį. Tačiau šis G. G. pareiškimas-protokolas, neginčijamai neįrodo, veikos už kurią yra nuteistas, tai yra, jog jis sudavė G. G. vieną smūgį į smilkinį bei gulinčiam G. G. įspyrė į kairę koją, tuo padarydamas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžį.

26Pasak apelianto, nukentėjusysis P. S. tvirtino, kad G. G. J. V. smūgiavo į skruostą ir jam nugriuvus užšoko ant G. G. kojos. Tuo tarpu nukentėjusysis G. G. apklausiamas pas ikiteismminio tyrimo teisėją šią aplinkybę dėl kojos sužalojimo pakeitė, tai yra nurodė, kad J. V. gulinčiam spyrė į koją. Todėl visiškai nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiųjų asmenų parodymu nuoseklumo, kai šie asmenys apklausose nurodo skirtingas faktines ir jos nėra suderinamos tarpusavyje. Teismas matydamas šiuos prieštaravimus, konstatavo, kad teisingesni parodymai yra G. G., tačiau tokios išvados nemotyvavo. Apelianto vertinimu, šių faktinių aplinkybių neatitikimai paneigia teismo išvadą, jog nukentėjusiojo G. G. parodymai visą laiką buvo nuoseklūs ir abejoti jais nėra pagrindo. Priešingai, nei manė Radviliškio rajono apylinkės teismas, visi šie netikslumai, nusistatymai prieš jį, leidžia abejoti šių įrodymų patikimumu.

27Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad 2012 m. vasario 15 d. specialisto išvada įrodo, kad 2011 m. gruodžio 31 d. G. G. suduodant kietu buku daiktu ar į jį atsitrenkiant vienu ar keliais trauminiais poveikiais padarytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, kraujo susikaupimas kairio kelio sąnaryje, ir tai kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., 55 b. l.). Papildoma 2012 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvada patvirtintos tos pačios aplinkybės (2 t., 60 b. l.). Tačiau teismas nuosprendyje nemotyvavo ir nepasisakė dėl 2012 m. vasario 15 d. specialisto išvados 4 punkte duotos išvados, jog „sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą“. Teismo posėdyje apklaustas medicinos specialistas Gregoire Abi Chaker parodė, kad jis surašė specialisto išvadas dėl G. G. sužalojimo Nr. ( - ) (2 t, 55 b. l.) ir Nr. ( - ) (2 t., 60 b. l.), jas visiškai tvirtina. Nurodė, kad kaulo lūžis yra žemiau kelio, koks padarytas G. G., galimas dėl sudavimo kietu buku daiktu arba atsitrenkus, arba jei yra koja pilnai ištiesta lenkiant kelio sąnariui iš išorės vidų. Tirtu atveju buvo tiesioginis kontaktas suduodant arba atsitrenkiant. Koja arba batas skiriami prie bukų daiktų ir turi trauminį poveikį. Šis kaulas turi laisvą kraštą ir jis gali lūžti ir nuo nelabai didelio svorio. Apelianto teigimu, tokie specialisto parodymai ir išvados reiškia, kad G. G. sužalojimai galėjo atsirasti ne tik G. G. nurodytomis aplinkybėmis, bet ir jo bei liudytojo M. N. nurodytomis aplinkybėmis, tai yra, jog G. G. pašokęs į orą bandė įspirti G. P., tačiau nepataikęs nukrito ant žemės ir susižalojo (atsitrenkęs į kietą paviršių turintį daiktą, o jeigu dar ant tos žemės gulėjo koks akmuo ar kitas daiktas). Šios abejonės nėra paneigtos, todėl visos abejonės privalėjo būti vertinamos jo naudai.

28Kadangi vien nukentėjusiojo parodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, kiti liudytojai nematė G. G. sužalojimo aplinkybių, o nukentėjusiojo P. S. nurodytos G. G. sužalojimo aplinkybės prieštarauja, paties nukentėjusiojo G. G. nurodytoms aplinkybėms, todėl nėra paneigta abejonė, jog G. G. susižalojo pats, ir todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

29Apeliantas nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. nesunkiai sužalojus žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Mano, jog yra nuteistas nepagrįstai, neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymi, kad pagal teismų praktiką šio BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojamos (kasacinės nutartys Nr. 2K-314/2012, 2K-454/2011). Šioje byloje fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. S. panaudojo būtinosios ginties sąlygomis, todėl teismo išvada, jog jo elgesio paskatos buvo chuliganiškos, yra nepagrįstos. Teismų praktikoje pažymima, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas - chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-136/2008; 2K-144/2008). Pasak apelianto, šiuo atveju smurto panaudojimas P. S. atžvilgiu buvo nulemtas ne chuliganiškų paskatų, o savigynos.

30Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad tiek nukentėjusysis G. G., tiek nukentėjusysis P. S. buvo sužaloti ( - ), ( - ) gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme. Kaip jau minėjo G. G. jis nesužalojo. Nukentėjusysis G. G. žodinio konflikto metu susižalojo pats, P. S. nesužalojo taip pat, jokių smūgiu jam nesudavė.

31Pripažįsta faktą, jog nukentėjusįjį P. S. sužalojo, tačiau ne nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Pažymi, kad kakta sudavė jam vieną smūgį į nosį ne ( - ), ( - ), gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme, o visai kitoje vietoje, t. y. prie krepšinio aikštelės, esančios netoli parduotuvės „( - )“. P. S. sužalojo vėliau, jau išėjus iš ( - ) namo kiemo, kai buvo užpultas ir mušamas paties P. S., D. B., D. R. ir kitų su jais buvusių asmenų. Smūgį kakta P. S. į nosį sudavė siekdamas išvengti realaus ir pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ir gyvybę, todėl tokie jo veiksmai teismo turėjo būti pripažinti ne chuliganiškais, o kaip būtinoji gintis. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, padaryta veika. Šiuo atveju, pasak apelianto, jis buvo mušamas kelių asmenų, pabėgti iš įvykio vietos nebeturėjo jėgų, todėl smūgį kakta sudavė sąmyšio ir išgąsčio įtakoje, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis į jo sveikatą ir gyvybę. Esant tokioms aplinkybėms teismas privalėjo taikyti BK 28 straipsnį ir jo veiksmus pripažinti būtinąja gintimi.

32Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai nustatė, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam P. S. buvo padarytas ( - ), ( - ) gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme. Ši išvada prieštarauja objektyviems bylos duomenims, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas. Iš 2012 m. sausio 5 d. įvykio apžiūros protokolo matyti, kad iš įvykio vietos, esančios ( - ), ( - ), gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme, apžiūros metu pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta ir niekas nepaimta. Kyla klausimas ar apžiūrėta įvykio vieta ištiesų buvo vieta, kur buvo sužalotas P. S., nes nebuvo rasti jokie P. S. kraujo pėdsakai, jei jis buvo sumuštas būtent šiame kieme. Tai, kad P. S. konflikto metu minėtame kieme sudavė smūgį nurodo tik jis pats, o tai, kad būnant kieme bėgo kraujas matė kiti liudytojai, tačiau kas sudavė nematė. Jeigu ir buvo suduotas smūgis arba jei ir grumtynių metu buvo užgauta jo nosis, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas neįrodo, kad tuo metu jam buvo sulaužyti nosies kaulai ir nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas šiomis aplinkybėmis ir būtent ( - ) namo kieme. Iš 2012 m. balandžio 16 d. specialisto išvados Nr. ( - ), atliktos P. S., iš jos tiriamosios dalies matyti, kad „priimant į ligoninę skundžiasi, kad 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val. gatvėje muštynių metu patyrė nosies traumą. Bėgo kraujas, sutino, iškrypo nosis“. Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad nosies kaulų lūžis buvo padarytas ne kieme, o gatvėje.

33Pasak apelianto, iš priimto teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiojo P. S. sveikatos sutrikdymo faktas iš esmės grindžiamas vien tik jo paties parodymais, nors pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Teismas visiškai nevertino, kas vyko po to, kai jis su G. P. išėjo iš minėto kiemo. Teismas atsisakė vertinti liudytojų R. T., L. A., N. V., A. Š., P. Š. parodymų, jų nesugretino su kitais byloje esančiais duomenimis, su kitų liudytojų parodymais apie tai, kas vyko išėjus iš ( - ) namo kiemo. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas vertinti minėtų liudytojų parodymus, jų nesugretinęs su kitais byloje esančiais duomenimis, dalyje dėl P. S. sužalojimo aplinkybių, padarė esminę klaidą ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį. Teismui pateikia Šiaulių apygardos prokuratūros Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. liepos 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 81-1-001-12 (apie kurį kalbama nuosprendyje), iš kurio matyti, įvykių seka po to, kai jis ir G. P. išėjo iš ( - ) namo kiemo.

34Bylos duomenys: jo prisipažinimas, jog prie krepšinio aikštelės, esančios netoli parduotuvės „( - )“, sudavė kakta smūgį P. S. į nosį, duomenys užfiksuoti 2012 m. balandžio 16 d. specialisto išvados Nr. ( - ) tiriamojoje dalyje, taip pat liudytojų R. T., L. A., N. V., A. Š., P. Š. parodymai, ir duomenys užfiksuoti Šiaulių apygardos prokuratūros Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. liepos 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 81-1-001-12, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog P. S. nesunkiai sveikata sutrikdyta ne Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl minėtas nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas.

35Kadangi nusikalstamų veikų, nurodytų, skundžiamame nuosprendyje nepadarė, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai jį patraukė civilinėn atsakomybėn, ir nepagrįstai bei neteisėtai tenkino ieškinius, todėl priėmus išteisinamąjį nuosprendį ieškovų ieškiniai turi būti atmesti.

36Mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą padarė ne tik materialinės teisės taikymo klaidų, bet ir grubiai pažeidė procesines teisė normas, kurios turėjo lemiamą įtaką neteisėto nuosprendžio priėmimui. BPK 1 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti jstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, nes vertino tik vienų liudytojų parodymus, tačiau kitų parodymus pripažino šališkais ar atsisakė vertinti, motyvuojant tuo, kad jų parodymai jau yra įvertinti kitoje baudžiamojoje byloje. Teismas neatkreipė dėmesio ir neanalizavo ryšio tarp dviejų įvykių, t.y. vykusių 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje nuo 23.30 val. iki 24.00 val. ( - ), ( - ) namo kieme ir gatvėje. Pažymi, kad to vakaro įvykiai tiek namo kieme, tiek gatvėje yra susiję, nes įvykis ( - ) namo kieme turėjo tęsinį gatvėje. Prašo atkreipti dėmesį į jo ir D. B. akistatos protokolą, kuriame užfiksuota, jog D. B. (liudytojas iš nukentėjusiųjų pusės) pripažino, jog muštynės tęsėsi prie krepšinio aikštelės. Pažymi, kad svarbu yra nustatyti, kurio įvykio metu nesunkiai sutrikdyta P. S. sveikata: ar įvykio metu namo kieme, ar vis tik gatvėje. Šios aplinkybės nustatymas turi tiesioginę reikšmę jo veikų kvalifikavimui, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai ištirti šių įvykių aplinkybes, ištirti ir sugretinti tarpusavyje visų liudytojų parodymus ir teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

37Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.

38Prokurorės ir nuteistojo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

39Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo

40Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.

41Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

42Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta).

43Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 1A-507-300/2011).

44Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. nurodo, kad nuosprendį priėmęs teisėjas buvo šališkas, nes nuosprendis priimtas netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą ir padarius esminių BPK pažeidimų.

45Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimu aspektu, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyviai ar subjektyviai šališkas. Teismas nagrinėdamas šią bylą neišreiškė jokio palankumo ar priešiškumo vienai iš šalių, priimamus sprendimus motyvavo, tenkino tiek prokuroro, tiek kaltinamojo ir jo gynėjo prašymus dėl liudytojų apklausimo ir specialisto apklausos, bei kitus prašymus. Vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti kitaip nei pageidavo nuteistasis, nesudaro pagrindo daryti išvados apie pirmosios instancijos teismo šališkumą.

46Dėl įrodymų vertinimo

47Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

48Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

49Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).

50Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo surinktus įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį netinkamai juos įvertino, nesugretino iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų, neįvertino jų kitų bylos aplinkybių kontekste ir tai, kolegijos vertinimu, turėjo esminės įtakos teismo išvadoms, kurios prieštarauja byloje nustatytms aplinkybėms, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

51Teisėjų kolegija, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais, nes BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama apkaltinamąjį nuosprendį grįsti tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, o šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-43-489/2015 išaiškino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas: 1) vien nukentėjusiųjų, kuriems netaikytas anonimiškumas, ar 2) vien tik liudytojų, kuriems netaikytas anonimiškumas, parodymais.

52Dėl J. V. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

53Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog J. V. tyčia atėjo į svetimą kiemą, suprato, kad lauke konfliktuodamas ir mušdamasis pažeis viešąją tvarką, konflikto metu sužalojo P. S. bei dar vieną nukentėjusįjį – G. G., padarydamas jiems sveikatos sužalojimus, kurie kvalifikuojami kaip nesunkūs, tokiu savo įžūliu elgesiu parodė nepagarbą švęsti susirinkusiems žmonėms ir kitiems aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį, ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį.

54Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas.

55BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K–303/2014).

56Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

57Nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

58Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K–303/2014). Sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.

59Apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai ne kartą savo nutartyse yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas užtikrinamas teismui vykdant BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

60Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs kiekvieną jų atskirai ir siedamas į visumą, daro išvadą, kad nuteistojo J. V. veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumos. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad J. V. Naujuosius metus šventė su motina, jos seserimi ir jos draugu, savo seserimi ir jos draugu G. P., savo drauge, artėjant vidurnakčiui ėjo link miestelio centre esančios eglutės sutikti Naujųjų metų, einant pakeliui suprato, kad namuose paliko fotoaparatą, todėl su G. P. apsisuko ir grįžinėjo atgal link namų, o likusi kompanijos dalis toliau ėjo link eglutės, einant namų link, praeinant ( - ) gyvenamąjį namą, tyrimo metu nenustatytas, J. V. pažįstamas, asmuo, jiems pasakė, kad kai eis atgal užeitų ir kartu eis prie eglutės, J. V. ir G. P. grįždami įėjo į ( - ) gyvenamojo namo kiemą, siekdamas sodyboje švenčiančius pakviesti kartu eiti prie eglutės užėjo į namo vidų, tuo metu prie jo priėjo nukentėjusysis P. S., sakydamas, kad niekas jo čia nekvietė ir vijo jį lauk, taip pat klausė, kas toks yra toliau stovintis G. P., tuo metu P. S. ir J. V. išėjo į lauką, tuo metu iš namo taip pat išeidinėjo ir kiti name šventę asmenys, kurie taip pat pradėjo konfliktuoti su J. V. ir G. P.. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad J. V. į ( - ) gyvenamojo namo kiemą atėjo neturėdamas tikslo konfliktuoti su name švenčiančiais asmenimis ar prisijungti kartu švęsti, bei neturėjo tikslo sutrikdyti viešosios tvarkos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. V. turėjo kur ir su kuo švęsti Naujųjų metų, byloje apklausti liudytojai nenurodė, kad kuris nors anksčiau būtų konfliktavę su J. V. ir J. V. būtų turėjęs motyvą kuriam nors atkeršyti ar pan. Nukentėjusiojo P. S. parodymų, kad J. V. veržėsi į namą norėdamas prisijungti kartu švęsti, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl tokiais parodymais teismas nesiremia. Taigi, šių aplinkybių visuma rodo, kad konfliktas tarp J. V., P. S., G. G. ir kitų asmenų kilo be aiškios priežasties. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad konfliktą išprovokavo būtent nuteistasis J. V..

61Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad toliau vyko konfliktas tarp J. V. ir P. S., kad į konfliktą taip pat įsitraukė nukentėjusysis G. G., liudytojai D. R., D. B., Ž. J., G. P., toliau vykstančio konflikto metu J. V. sudavė smūgį galva P. S. į veidą, dėl kurio P. S. lūžo nosis, taip pat sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam G. G. į smilkinį, dėl ko G. G. pargriuvo ant žemės, tuo metu stengdamasis apsiginti nuo kitų asmenų G. P. išsitraukė turimą dujinį ginklą ir nukreipė jį į Ž. J. ir pasitraukė iš ( - ) gyvenamojo namo kiemo, J. V. vejamas D. R. ir kitų lauke buvusių vaikinų taip pat pabėgo iš kiemo, jį pasiviję D. R., D. B., P. S. suduoda nenustatytą kiekį smūgių į įvairias J. V. kūno vietas ir J. V. nueina link eglutės. Praėjus tyrimo metu nenustatytam laikui, nukentėjusiajam P. S., liudytojams D. B., D. R. ir kitiems kartu šventusiems einant link eglutės, tarp P. S. ir J. V. vėl kilo konfliktas, kurio metu J. V. sudavė vieną smūgį į veidą P. S.. Taigi iš šių aplinkybių visumos matyti, kad tarp J. V. ir P. S. kilo muštynės, kuriose taip pat dalyvavo ir kiti asmenys, kad konfliktas tarp J. V. vyko ne tik ( - ) gyvenamojo namo kieme, tačiau buvo persikėlęs į gatvę, o vėliau tęsėsi ir netoli prekybos centro esančioje krepšinio aikštelėje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ( - ) gyvenamojo namo kiemas nėra aptvertas, yra miestelyje, netoli gatvės, daro išvadą, kad ( - ) gyvenamojo namo kiemas ir šalia esanti gatvė yra viešoji vieta, kadangi į ją bet kuriuo momentu gali patekti pašaliniai asmenys.

62Nukentėjusieji P. S. ir G. G., bei liudytojai D. R., Ž. J., I. J., B. B., I. D. nurodė, kad šventė jiems buvo sugadinta, tačiau tai pat parodė, kad po šioje byloje nagrinėjamo konflikto tarp P. S., G. G. ir J. V. jie ėjo švęsti Naujųjų metų prie miestelyje esančios eglutės, vėliau ėjo į šokius, į policijos pareigūnus nesikreipė, tuo tarpu nuteistasis J. V. ir liudytoja N. V. parodė, kad jie kreipėsi į policijos pareigūnus dėl įvykusio konflikto. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad konfliktas tarp J. V. ir P. S. kilo be aiškios priežasties, kad nėra duomenų leidžiančių neabejotinai teigti, jog konfliktą ir muštynes inicijavo J. V., daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina to, kad dėl J. V. veiksmų buvo sutrikdyta viešioji tvarka, bei kad J. V. smūgius nukentėjusiesiems P. S. ir G. G. sudavė iš chuliganiškų paskatų.

63Pirmiau išdėstytas aplinkybes patvirtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu bei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo P. S., liudytojų D. B., N. V. ir paties nuteistojo J. V. duoti parodymai, pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo G. G., liudytojų D. R., Ž. J., G. P., I. J., B. B., I. D., M. N. duoti parodymai. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad muštynėse dalyvavo nukentėjusieji P. S., G. G., liudytojai D. B., D. R., Ž. J., G. P. ir nuteistasis J. V., vėlesniame konflikte taip pat dalyvavo N. V., ir dėl to šie asmenys gali būti suinteresuoti bylos baigtimi siekdami išvengti atsakomybės už atliktus veiksmus, minėtų asmenų parodymais remiasi tik tiek kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys (liudytojų parodymai, specialisto išvados, įvykio vietų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir kt.). Teisėjų kolegija liudytojų I. J., B. B., I. D., M. N., R. T., L. A., A. Š., P. A. Š. duotais parodymais taip pat remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, kadangi šie liudytojai tiesiogiai paties konflikto tarp P. S., G. G. ir J. V., bei kilusių muštynių nematė. Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis J. V. neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiesiems P. S. ir G. G., tik ginčija smūgių sudavimo aplinkybes.

64Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai J. V. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nesurinkta įrodymų leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad J. V. įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, kad J. V. siekė demonstuoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, konstatuoja, kad nuteistojo J. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl dėl šio kaltinimo jis išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), o aplinkybės dėl viešosios tvarkos pažeidimo šalintinos iš kaltinimo.

65Dėl nukentėjusiųjų P. S. ir G. G. sužalojimo

66Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis J. V. nuteistas už tai, kad padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus nukentėjusiesiems P. S. ir G. G., veikdamas iš chuliganiškų paskatų ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė sveikatą dviems asmenims, t. y. pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas.

67Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių buvimas asmens veikoje nesudaro pagrindo asmens veikos kvalifikuoti kaip visiškai atskirų nusikalstamų veikų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo J. V. pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir atskirų bausmių paskyrimas už šias veikas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

68Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog konfliktas tarp J. V. ir P. S., bei G. G. kilo be aiškios priežasties, kad nėra duomenų leidžiančių neabejotinai teigti, kad konfliktą ir muštynes inicijavo J. V., kad J. V. smūgius nukentėjusiesiems P. S. ir G. G. sudavė iš chuliganiškų paskatų, konstatuoja, kad J. V. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą ir todėl išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

69Nuteistasis J. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. G. sveikatą, t. y. G. G. pargriuvus ant žemės, J. V. spyrė gulinčiam G. G. į kairę koją ir tuo jam padarė kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžį, kraujo susikaupimą kairio kelio sąnaryje.

70Pirmosios instancijos teismas pripažindamas J. V. kaltu padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą G. G. rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadomis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Iš šių išvadų matyti, kad specialistas pateikė išvadą, jog G. G. nustatytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, kraujo susikaupimas kairio kelio sąnaryje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, užduotyje nurodytu laiku, dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių į kairio kelio sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą.

71Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, specialistas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad kaulo lūžis yra žemiau kelio, koks padarytas G. G., galimas dėl sudavimo kietu buku daiktu arba atsitrenkus, arba jei yra koja pilnai ištiesta lenkiant kelio sąnariui iš išorės vidų. Tirtu atveju buvo tiesioginis kontaktas suduodant arba atsitrenkiant. Koja arba batas skiriami prie bukų daiktų ir turi trauminį poveikį. Šis kaulas turi laisvą kraštą ir jis gali lūžti ir nuo nelabai didelio svorio.

72Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu specialistas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad nukentėjusiojo G. G. konkretų sužalojimo mechanizmą galima nustatyti įvertinus G. G. rentgenogramas ir kitus medicininius dokumentus, kad rentgeno nuotrauka buvo atlikta ( - ) ligoninėje, tačiau jos jis nematė. Susipažinęs su nuotrauka galės pasakyti koks buvo mechanizmas, bei lūžis. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę užduodant ekspertui klausimus: Ar G. G. sužalojimas (kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis) galėjo būti padarytas G. G. nugriuvus ir atsitrenkus į kietą daiktą ? Ar G. G. sužalojimas (kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis) galėjo būti padarytas ant G. G. kairės kojos užšokus kitam asmeniui ? Ar G. G. sužalojimas (kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis) galėjo būti padarytas kitam asmeniui spyrus į G. G. kairę koją ? Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad ekspertas įvertinęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje Nr. RD-287/14(01) nurodytas aplinkybes, kad kairio kelio sąnario dviejų krypčių rentgenogramose Nr. 419-20 (atliktos 2012 m. sausio 5 d.) kaulų lūžių rentgenologinių požymių nematyti, atsakydamas į pateiktus klausimus padarė išvadą, kad kraujo susikaupimas kairio kelio sąnaryje (hemartrozė) nepatvirtintas specialiais tyrimais, ir dėl šių priežasčių galima teigti, kad duomenų apie G. G. objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra.

73Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje neįrodyta, jog G. G. buvo padaryti kokie nors sužalojimai, konstatuoja, kad nuteistasis J. V. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą G. G. ir dėl to padaręs nusikaltimą numatytą, BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kadangi nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tik vienam asmeniui, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje įrodyta, jog nuteistasis J. V. sudavė nukentėjusiajam G. G. vieną smūgį į smilkinį, po kurio G. G. nugriuvo ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą G. G., taip pat atsižvelgdama į tai, kad BK 138 straipsnyje nurodyti padariniai apima BK 140 straipsnyje numatytus padarinius, atsižvelgdama į tai, kad yra nukentėjusiojo G. G. reikalavimas įstatymo nustatyta tvarka nubausti J. V. (protokolas-pareiškimas – 2 t., 28 b. l.), kad nukentėjusysis neišreiškė noro susitaikyti su J. V., nuteistojo J. V. veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto dėl nukentėjusiojo G. G. sužalojimo, perkvalifikuoja į BK 140 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25)).

74Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Taigi apibendrinus teismų praktiką galima daryti išvadą, kad chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį.

75Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis galva smūgį į P. S. veidą sudavė konflikto metu prie krepšinio aikštelės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų P. S. ir G. G., bei liudytojų D. R., Ž. J., I. J., B. B., I. D., M. N. duotus parodymus, kurie vieningai nurodė, kad po konflikto su J. V., P. S. nosis buvo kruvina, kad P. S. šluostėsi kraują, kad pats nukentėjusysis P. S. nurodė, kad būtent po J. V. jam suduoto smūgio į nosį pajuto skausmą ir nubėgo ieškoti ledo, daro išvadą, jog nuteistasis J. V. smūgį galva nukentėjusiajam P. S. į veidą, dėl kurio šiam lūžo nosis, sudavė namo kieme, esančiame ( - ), ( - ). Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiojo P. S., liudytojos N. V., nuteistojo J. V. duotus parodymus, daro išvadą, kad dėl J. V. suduoto smūgio P. S. į veidą, prie prekybos centro esančioje krepšinio aikštelėje, pradėjo bėgti kraujas iš nosies, tačiau įvertinęs tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas P. S. buvo padarytas vieno smūgio poveikiu, ir remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nuteistojo J. V. argumentai dėl P. S. sveikatos sutrikdymo padarymo vietos prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas įvertinęs tai, kad įvykio vieta, esanti ( - ), ( - ) namo kieme buvo apžiūrėta tik praėjus 5 dienoms po įvykio, atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog įvykio apžiūros vietos protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis P. S. buvo sužalotas ne šioje vietoje.

76Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje esanti specialisto išvada, nukentėjusiojo P. S. ir paties nuteistojo J. V. duoti parodymai įrodo, kad dėl J. V. suduoto smūgio P. S. į veidą, nukentėjusiajam P. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir nėra įrodyta, jog dėl dėl J. V. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dviems ar daugiau asmenų, šią J. V. veiką perkvalifikuoja iš BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį.

77Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jis smūgį kakta P. S. sudavė gindamasis, t. y. veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

78BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-7-326/2013, 2K-92/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013, 2K-92/2014). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinė nutartys Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013).

79Nagrinėjamu atveju, iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad tarp J. V. ir P. S. bei G. G. kilo konfliktas, kurio metu vieni kitų atžvilgiu naudojo smurtą, kad J. V. nesistengė išvengti konflikto ir aktyviai, suduodamas smūgius, jame dalyvavo, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad J. V. buvo užpultas P. S. ar G. G., todėl daroma išvada, kad tarp J. V. ir P. S. bei kitų asmenų kilo muštynės. Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis aplinkybėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad muštynėse nėra besiginančiųjų ir muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla, konstatuoja, kad šiuo atveju taikyti BK 28 straipsnio nuostatų nėra pagrindo.

80Dėl bausmės skyrimo

81Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

82Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

83Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje neįrodyta, jog konfliktas ir muštynės tarp J. V. ir P. S., bei G. G. kilo dėl J. V. chuliganiškų paskatų, kad nėra duomenų leidžiančių neabejotinai teigti, jog konfliktą ir muštynes inicijavo J. V., atsižvelgdamas į tai, kad J. V. nenurodė, jog įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs, kad byloje nustatyta, jog J. V. nustatytas lengvas (0,87 promilių) neblaivumo laipsnis, ir įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad J. V. apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl nuteistojo J. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) naikintina.

84Teisėjų kolegija, skirdama bausmes nuteistajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis praeityje nebuvo teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (nuobauda negalioja), padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje bus pasiekti nuteistajam J. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmes mažesnes už šios bausmės vidurkį, veikas įpareigojant jį per visą bausmės terminą mokytis, dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. V. nusikaltamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarė vienoje vietoje, jas skyrė labai trumpas laiko tarpas, daro išvada, kad šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu nuteistajam J. V. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei iš paskirtų bausmių apimant švelnesnę.

85Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad nuteistasis išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 284 staipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, jo veika iš BK 138 straipnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, iš kaltinimo pašalina aplinkybes dėl kurių J. V. išteisintas ir jo veika perkvalifikuota ir kaltimimą išdėsto taip: J. V. 2011 m. gruodžio 31 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje – ( - ), ( - ), gyvenamojo namo, priklausančio A. ir J. J. kieme, tarpusavio konflikto metu tyčia, sugriebė rankomis G. G. už drabužių krūtinės srityje ir kumščiu sudavė vieną smūgį G. G. į smilkinį, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje viešoje vietoje J. V. galva trenkė vieną smūgį nukentėjusiajam P. S. į veidą, tuo nukentėjusiajam P. S. dėl nosies kaulų lūžio, sukėlusio nosies deformaciją padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, šiais veiksmais nukentėjusiajam P. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25)).

86Dėl civilinių ieškinių

87BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

88Iš baudžiamojoje byloje esančių nukentėjususiųjų P. S. ir G. G. civilinių ieškinių matyti, kad jie prašo priteisti po 3000 Lt neturtinės žalos iš nuteistojo J. V..

89Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir iš nuteistojo J. V. priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo P. S. ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. G.. Iš dalies tenkindamas civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos įvertino tai, kad nukentėjusieji nukentėjo nusikaltimo metu, jiems nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jie patyrė daug fizinio skausmo, buvo sužaloti visuotinės šventės metu, patyrė nemalonumus ir nepatogumų dėl slaugos, negalėjo normaliai mokytis, kad jautė pasekmes ir vėliau: P. S. teko nešioti įtvarą ant veido, G. G. gipsą ant kojos, jie abu lankėsi pas medikus, vartojo vaistus nuo skausmo. Kaltinamasis tyčia siekė fiziniu smurtu sužaloti, pažeminti nukentėjusiuosius, pažeisdamas vieną iš labiausiai teisės ginamą vertybę – sveikatą.

90Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 773,79 Lt turtinės žalos už P. S. suteiktas gydymo paslaugas ir dėl 454,43 Lt turtinės žalos už G. G. suteiktas gydymo paslaugas, kurias patyrė dėl nusikalstamų J. V. veiksmų.

91Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

92Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgamas į tai, kad byloje nustatyta, jog konfliktas tarp J. V., P. S. ir G. G. kilo be aiškios priežasties, nukentėjusieji taip pat aktyviai dalyvavo kilusiame konflikte ir vėliau kilusiose muštynėse, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. G. būtų buvęs padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos sumos yra neproporcingos ir dėl to mažintinos.

93Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nukentėjusysis P. S. aktyviai dalyvavo konflikte su J. V., šiam sudavė nenustatytą kiekį smūgių, kad P. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sulaužyta nosis, dėl to patyrė skausmą, nepatogumų, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad 300 Eur (1035,84 Lt) suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam P. S. bus proporcinga jo patirtiems nepatogumams, skausmui, jo vaidmeniui konflikte, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

94Kolegija įvertinusi tai, kad G. G. aktyviai dalyvavo konflikte su J. V., kad konflikto metu J. V. jam sudavė vieną smūgį į smilkinį ir dėl to jis patyrė fizinį skausmą, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad kitus patirtus nepatogumus jis patyrė dėl nuteistojo J. V. tyčinių veiksmų, kad dėl J. V. jam suduoto smūgio jis patyrė fizinį skausmą, tačiau jam nekilo jokių liekamųjų padarinių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad 100 Eur (345,28 Lt) suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam G. G. bus proporcinga jo patirtam fiziniam skausmui, jo vaidmeniui konflikte, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

95BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

96Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys gali būti priteistas tik iš kalto asmens ir tai, kad nustatyta, jog J. V. nepadarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo G. G., Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 454,43 Lt turtinės žalos atlyginimo patirtos dėl G. G. gydymo (2 t., 71-72 b. l.) paliekamas nenagrinėtu.

97Dėl proceso išlaidų

98Nukentėjusieji P. S. ir G. G. byloje pateikė prašymus iš nuteistojo J. V. priteisti po 1500 Lt išlaidoms advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.

99Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiųjų prašymus, patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, pagalbai apmokėti pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė nuteistojo J. V..

100BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

101BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

102Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteistos tik iš asmens, pripažinto kaltu, kad nuteistojo J. V. veikos buvo perkvalifikuotos, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiųjų P. S. ir G. G. vaidmens konflikte ir muštynėse, nukentėjusiųjų G. G. ir P. S. prašymus jų patirtas išlaidas dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų vaidmenį konflikte ir muštynėse, į tai, kad nuteistojo J. V. veikos perkvalifikuotos, kad nenustatyta, jog J. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą G. G., jas sumažina ir iš nuteistojo J. V. priteisia po 217,22 Eur (750 Lt) nukentėjusiesiems P. S. ir G. G. jų patirtoms išlaidoms, patirtoms atstovo pagalbai apmokėti.

103Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

104panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį dėl J. V. pripažinimo kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

105J. V. išteisinti dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

106pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendį:

107J. V. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiajam P. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais įpareigoti J. V. per visą bausmės terminą mokytis, dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą;

108J. V. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25)), dėl nukentėjusiajam G. G. sukelto fizinio skausmo ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais įpareigoti J. V. per visą bausmės terminą mokytis, dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą;

109Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu nuteistajam J. V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei iš paskirtų bausmių apimant švelnesnę ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. V. per visą bausmės terminą mokytis, dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą;

110Nukentėjusiojo P. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo J. V. nukentėjusiajam P. S. priteisti 300 Eur (1035,84 Lt) neturtinei žalai atlyginti;

111Nukentėjusiojo G. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo J. V. nukentėjusiajam G. G. priteisti 100 Eur (345,28 Lt) neturtinei žalai atlyginti;

112Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 454,43 Lt turtinės žalos atlyginimo patirtos dėl G. G. gydymo palikti nenagrinėtu;

113Nukentėjusiojo P. S. prašymą dėl proceso išlaidų, atstovo paslaugoms apmokėti, priteisimo tenkinti iš dalies ir iš J. V. priteisti 217,22 Eur (750 Lt) P. S. naudai;

114Nukentėjusiojo G. G. prašymą dėl proceso išlaidų, atstovo paslaugoms apmokėti, priteisimo tenkinti iš dalies ir iš J. V. priteisti 217,22 Eur (750 Lt) G. G. naudai.

115Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. J. V. pripažintas kaltu:... 3. padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 4. nesunkiai sužalojus du žmones, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138... 5. nesunkiai sužalojus žmogų dėl chuliganiškų paskatų, t. y. padaręs... 6. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmės subendrintos jas apimant, ir... 7. Iš dalies tenkinti civiliniai ieškiniai, ir iš J. V. priteista:... 8. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos ir 1500 Lt (tūkstantis... 9. 1500 Lt (tūkstantis penki šimtai litų) neturtinės žalos ir 1500 Lt... 10. Visiškai tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys,... 11. Visiškai tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys,... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 13. J. V. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis –... 14. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė... 15. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą J. V. skirti laisvės... 16. Kitą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d.... 17. Skunde nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo J. V. nusikalstamas veikas... 18. Nuteistasis J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono... 19. Skunde nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu nesutinka, nes mano, kad pirmosios... 20. BK 284 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog viešosios tvarkos pažeidimu yra... 21. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo pripažinimo... 22. Pažymi ir tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas liudytojų G. P. ir... 23. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo... 24. Pasak apelianto, nukentėjusiojo G. G. sužalojimo epizodas yra grindžiamas... 25. Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti... 26. Pasak apelianto, nukentėjusysis P. S. tvirtino, kad G. G. J. V. smūgiavo į... 27. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad 2012 m. vasario 15 d.... 28. Kadangi vien nukentėjusiojo parodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio... 29. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo pripažinimo... 30. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad tiek nukentėjusysis G. G., tiek... 31. Pripažįsta faktą, jog nukentėjusįjį P. S. sužalojo, tačiau ne... 32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai... 33. Pasak apelianto, iš priimto teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiojo... 34. Bylos duomenys: jo prisipažinimas, jog prie krepšinio aikštelės, esančios... 35. Kadangi nusikalstamų veikų, nurodytų, skundžiamame nuosprendyje nepadarė,... 36. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją... 37. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas... 38. Prokurorės ir nuteistojo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. ... 39. Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo... 40. Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos... 41. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors... 42. Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu... 43. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi... 44. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. nurodo, kad nuosprendį priėmęs... 45. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis,... 46. Dėl įrodymų vertinimo... 47. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 48. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais... 49. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties... 50. Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija... 51. Teisėjų kolegija, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pagal BPK 301... 52. Dėl J. V. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 53. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos... 54. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284... 55. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar... 56. Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine... 57. Nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos... 58. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal... 59. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Apkaltinamasis... 60. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs... 61. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad toliau vyko konfliktas tarp... 62. Nukentėjusieji P. S. ir G. G., bei liudytojai D. R., Ž. J., I. J., B. B., I.... 63. Pirmiau išdėstytas aplinkybes patvirtina pirmosios ir apeliacinės... 64. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių... 65. Dėl nukentėjusiųjų P. S. ir G. G. sužalojimo... 66. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis J. V. nuteistas už tai,... 67. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką kvalifikuojančių... 68. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog konfliktas... 69. Nuteistasis J. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G.... 70. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas J. V. kaltu padarius nesunkų... 71. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, specialistas Gregoire Abi Chaker... 72. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu specialistas Gregoire Abi... 73. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje neįrodyta, jog G.... 74. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant... 75. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis galva smūgį į P. S. veidą... 76. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje esanti specialisto... 77. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jis smūgį kakta P. S.... 78. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą,... 79. Nagrinėjamu atveju, iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad tarp... 80. Dėl bausmės skyrimo... 81. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis... 82. Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo J. V. atsakomybę sunkinančia... 83. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje neįrodyta, jog... 84. Teisėjų kolegija, skirdama bausmes nuteistajam už BK 138 straipsnio 1... 85. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad nuteistasis išteisintas dėl kaltinimų... 86. Dėl civilinių ieškinių... 87. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 88. Iš baudžiamojoje byloje esančių nukentėjususiųjų P. S. ir G. G.... 89. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš... 90. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 773,79... 91. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį... 92. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgamas į tai, kad byloje nustatyta,... 93. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nukentėjusysis P. S. aktyviai dalyvavo... 94. Kolegija įvertinusi tai, kad G. G. aktyviai dalyvavo konflikte su J. V., kad... 95. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas... 96. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys gali būti priteistas tik iš... 97. Dėl proceso išlaidų... 98. Nukentėjusieji P. S. ir G. G. byloje pateikė prašymus iš nuteistojo J. V.... 99. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiųjų prašymus, patirtas... 100. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo... 101. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 102. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos... 103. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 104. panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d.... 105. J. V. išteisinti dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 106. pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d.... 107. J. V. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 108. J. V. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 109. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 110. Nukentėjusiojo P. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš... 111. Nukentėjusiojo G. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš... 112. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 454,43 Lt... 113. Nukentėjusiojo P. S. prašymą dėl proceso išlaidų, atstovo paslaugoms... 114. Nukentėjusiojo G. G. prašymą dėl proceso išlaidų, atstovo paslaugoms... 115. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....