Byla e2-384-545/2020
Dėl padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

2sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

3dalyvaujant ieškovei P. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui,

4atsakovui M. B., jo atstovui advokatui Rimantui Aliukoniui,

5atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei teisininkei Justynai Malevskai,

6teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal P. Š. ieškinį atsakovams M. B., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje dėl padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Nustatė

7ieškovė P. Š., a. k. ( - ) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 1-10), prašydama priteisti :

8- 492,29 Eur turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje;

9- 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą: a) 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo M. B., b) 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje;

10- 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų;

11- visas bylinėjimosi išlaidas-1185, 80 Eur (b.l. 140-142).

12Ieškovė patikslintame ieškinyje bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2016-01-08 d. apie 19.59 val., adresu ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta jos sveikata, konkrečiai, vairuotojas, atsakovas M. B., vairuodamas automobilį Renault Trafic, v.n ( - ) (toliau – automobilis Renault), partrenkė ir sužalojo pėsčiąją – ieškovę P. Š.

13Iki įvykstant partrenkimui, ieškovė po studijų ėjo iš Vilniaus universiteto. Tuo metu jau buvo tamsu, tačiau veikė gatvės apšvietimas ir Saulėtekio al. buvo gerai apšviesta. Eismas buvo vidutinio intensyvumo. Ieškovė buvo apsirengusi ryškiai žalios (elektrinės) spalvos striuke ir mėlynais džinsais, nedėvėjo jokio galvos apdangalo.

14Taigi, iki įvykstant ieškovės (t.y. pėsčiosios) partrenkimui, automobilio Renault vairuotojui (t.y. atsakovui), iš esmės, nebuvo jokių kliūčių nepastebėti pėsčiosios, imtis veiksmų, kad būtų išvengta pėsčiosios partrenkimo. Ieškovė buvo gerai matoma, tačiau išvengti susidūrimo atsakovui nepavyko.

15Atsakovas M. B. viršijo toje vietovėje leistiną greitį, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, nors turėjo objektyvią galimybę tai atlikti, dėl to kliudė ieškovę (pėsčiąją), o tai, ieškovės pagrįstu įsitikinimu, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti minėtam eismo įvykiui.

16Smūgis nuo automobilio ieškovei buvo netikėtas ir itin stiprus, ji iš įvykio vietos buvo pristatyta į gydimo įstaigą.

17Ieškovei 2016-01-08 d. eismo įvykio metu padaryti sveikatos sužalojimai buvo įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2016-02-12 d. Specialisto paaiškinime konstatuota, kad dėl eismo įvykio ieškovei buvo nustatyta: odos nubrozdinimai kaktoje ir kairiajame skruoste, poodinė kraujosruva kairiajame kelyje, kairio blauzdikaulio ir dešiniojo šlaunikaulio kūno lūžiai.

18VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė 2016-01-21 d. išduotas išrašas iš medicininių dokumentų Nr.( - )patvirtina, kad ieškovė buvo hospitalizuota 2016-01-08 d., jai diagnozuota: dešinio šlaunikaulio diafizės, kairės blauzdos kaulų lūžiai, veido nubrozdinimai, galvos sumušimas; komplikacijos – pohemoraginė anemija. Tome pačiame išraše iš medicininių dokumentų Nr.( - ) nurodyta, kad ieškovė negalėjo vaikščioti.

19Dėl 2016-01-08 d. įvykusio eismo įvykio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas tyrimas (administracinio tyrimo medžiaga Nr.( - )).

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-24 nutartimi byloje Nr. ( - ) panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros 3 skyriaus prokuroro 2016-07-14 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

212016-09-07 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 3 d.

222016-12-09 d. atsakovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 3 d., kuriame nurodyta, kad: atsakovas vairuodamas automobilį Renault, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 p., 128 p. reikalavimus (numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo įvykio dalyviams), dėl ko 2016-01-08 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata. 2016-12-09 d. pranešime apie įtarimą nurodyta, kad atsakovas viršydamas leistiną 50 km/val. greitį važiavo 55 km/val. greičiu, dėl ko jis prarado galimybę laiku sustabdyti transporto priemonę, kurią būtų turėjęs, jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu, ir dėl to partrenkė ieškovę.

23Vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Vilniaus apygardos teismas 2017-08-03 nutartimi ieškovės atstovo skundo netenkino ir nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr.( - ) nutraukimo paliko galioti.

24Ieškovė akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-17 d. buvo atlikta ekspertizė Nr. ( - ) tačiau ekspertas netyrė, būtent dėl kokios priežasties atsakovas laiku nestabdė automobilio. Be to, nutraukiant ikiteisminį tyrimą, galutinai taip ir nebuvo nustatyta, kurio eismo dalyvio (ar atsakovo, ar ieškovės) padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susiję būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

25Ikiteisminis tyrimas, iš esmės, buvo nutrauktas tuo pagrindu, jog tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl LR BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

26Atsakovas savo pirminiuose parodymuose nurodė, jog važiavo apie 55 km/val. greičiu, o ieškovė tariamai išbėgo į važiuojamąją kelio dalį jam iš kairės pusės, o pats partrenkimas ieškovės įvyko kažkur tai už pėsčiųjų perėjos 5 metru atstumu. Tačiau vėliau pradėto ikiteisminio metu atsakovas pakeitė savo parodymus ir jau laikėsi pozicijos nurodydamas, kad iki eismo įvykio galimai važiavo apie 50-51 km/val. greičiu, o ieškovė per kelią bėgo ne statmenai, o įstrižai, t.y. kažkur nuo šviesoforo, kuris atsakovui buvo iš kairės pusės, jau už nuvažiavimo link universiteto, link kitoje kelio pusėje buvusio visuomeninio transporto stotelės sustojimo, dėl to smūgis ieškovei teko į dešinį šoną.

27Toks atsakovo duotų paaiškinimų ir parodymų keitimas dėl įvykusio eismo įvykio kylimo aplinkybių tik patvirtina, kad atsakovas siekė išvengti atsakomybės. Ta aplinkybė, jog atsakovas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neatleidžia atsakovo M. B. nuo prievolės atlyginti padarytą ieškovei žalą.

28Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – LR TPVCAPDĮ) 3 str. 1 d., išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

29Pagal 11 str. 1 d. 3 p., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000 00,000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000,00 eurų dėl žalos turtui.

30Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-82-513/2016 nurodė, kad: draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2017-01-03 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-696/2017 taip pat kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, Nr. 2K-158/2009, Nr. 2K-127/2010 ne sykį išaiškinta: bylų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo specifika yra ta, kad galimi atvejai, kai KET pažeidžia vienas eismo dalyvis, kitais atvejais KET pažeidžia keli eismo dalyviai. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, teismų sprendimuose turi būti nurodyti kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai. Tai yra preliminari sąlyga spręsti priežastinio ryšio klausimams tarp eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių. Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio KET pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais.

32Kasacinis teismas 2017-02-07 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017, taip pat bylose Nr. 2K-655/2007, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-202/2009, Nr. 2K-195/2011, Nr. 2K-402/2012, Nr. 2K-31/2013 yra išaiškinęs, kad pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems.

33Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-02 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-52-458/2017 išaiškino: siekiant atsakyti į klausimą, ar vairuotojas padarė KET pažeidimus, pirmiausia būtina nustatyti, ar vairuotojas išties važiavo leistinu greičiu ir jo neviršijo, ar reikiamu laiku pradėjo stabdyti prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ar stabdymas nebuvo pernelyg staigus, t.y. ar vairuotojas išties ėmėsi visų būtinų priemonių kitų asmenų saugumui užtikrinti.

34Be to, teismų praktikoje nurodoma: partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje, ar jos zonoje, vairuotojo kaltės paprastai nepašalina teiginiai, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir pan. (Kasacinio teismo 2017-02-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017; Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2010).

35CK 6.263 str. 1 d. bei KET įpareigoja asmenis elgtis rūpestingai, apdairiai ir atsargiai. Ypač šios pareigos yra akcentuojamos padidinto pavojaus šaltinio valdytojams, nes įstatymų leidėjas atsižvelgė į šių šaltinių padidintą grėsmę aplinkiniams.

36CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (LAT 2011-11-18 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-446/2011 ir kt.).

37Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaip jau minėta, kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui M. B., eismo įvykio metu buvusio padidinto pavojaus šaltinio valdytojui.

38Ieškovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje transporto priemonės valdytojo atsakovo M. B. veiksmai, jo kaltė dėl atsiradusių pasekmių, buvo vertinti tik baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo elgesys civilinės teisės kontekste, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo spręstas ir atsakovo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybės klausimas.

39Be to, ieškovės P. Š. kaltė ikiteisminiame tyrime nebuvo tiriama, o buvo tiriama automobilį Renault vairavusio asmens – atsakovo M. B., kuris partrenkė ieškovę, kaltė. Ieškovė ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pripažinta nukentėjusiąja.

40Teismų praktikoje išaiškinta, kad Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-215/2008 ir kt.). Ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas yra svarbus, tačiau ne lemiamas, nesuvaržantis civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisės kitaip vertinti atsakovo veiksmus, nes įrodinėjimo dalykas civilinėje teisėje neteisėtų veiksmų vertinimo prasme yra platesnis. Tokia išvada darytina atsižvelgus į skirtingą baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtį bei teisinio reglamentavimo principus, kurie lemia ne tapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose (LAT 2015-11-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (LAT 2009-10-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-378/2009).

41Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-28 d. nutartyje civ.byloje Nr. 2A-82-513/2016 (kurioje irgi buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, kuomet ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatavus, jog jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., požymių) nurodė, kad transporto priemonės vairuotojas turėjo ir galėjo būti objektyviai atidesnis ir atsargesnis – įvertinti aplinkybes, jog yra tamsus žiemos vakaras. Manevravimas nėra pakanki vairuotojo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas savaime neeliminuoja vairuotojų civilinės atsakomybės LR CK 6.246 str. 1 d. normos prasme, inter alia, numatančios, jog civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl to teismas civilinėje byloje turi iš naujo savarankiškai vertinti aplinkybes, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

42Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (KET 135 p.). 2016-01-08 d. atsakovas M. B., vairuodamas automobilį Renault, KET 135 p., o taip pat KET 4 p., 9 p., 133-134 p.p. reikalavimus pažeidė.

43Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, būtinąja autoįvykio priežastimi yra tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, ar atsakovas M. B. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti ieškovės (pėsčiosios) partrenkimo laiku stabdydamas automobilį, jei jis būtų neviršijęs leistino greičio, t.y. ar didesnio pavojaus šaltinio padarytas imperatyvus KET 133 p. pažeidimas turėjo įtakos 2016-01-08 d. eismo įvykio kilimui.

44Ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė Nr. ( - ) patvirtina, kad važiuodamas 50 km/h greičiu atsakovas M. B. būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir išvengti ieškovės partrenkimo. Be to, civilinėje byloje sprendžiant didesnio pavojaus šaltinio atsakomybės klausimą, ekspertų skaičiavimai dėl techninių galimybių laiku sustoti transporto priemonei judant tam tikru greičiu, negali būti vertinami vairuotojo naudai, nes jo pareiga yra visada prireikus reaguoti į kliūtį.

45Ieškovės nuomone, darytina labiau tikėtina išvada, kad jeigu atsakovas (automobilio vairuotojas) šio įvykio atveju būtų važiavęs ne didesniu nei 50 km/h greičiu (arba atsižvelgiant į važiavimo sąlygas – netgi mažesniu nei leistina greičiu) ir laiku reagavęs stabdymui, toje pačioje vietoje kaip nurodyta eismo įvykio vietos plane, tai jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti ieškovės (pėsčiosios) partrenkimo, kadangi ieškovė, pilnai tikėtina, būtų turėjusi laiko įveikti likusį papildomą atstumą, eidama per Saulėtekio al., ir tokiu būdu būtų išvengta susidūrimo.

46Ieškovė nurodo, kad atsakovo ikiteisminio tyrimo metu pakeistais parodymais negalima remtis, nes jo nurodytos aplinkybės apie ieškovės partrenkimo vietą nesutampa su automobilio nuolaužų padėtimi eismo įvykio plane – schemoje. 2016-01-08 d. eismo įvykio vietos plane yra pažymėta automobilio dalis – „šukė“. „Šukės“ padėtis yra užfiksuota už atsakovo vairuoto automobilio Renault padėties (t.y. automobilio padėties po eismo įvykio).

47Ieškovė 2016-01-08 d. buvo 20 m. amžiaus, yra smulkaus sudėjimo, todėl akivaizdu, kad po smūgio buvo parblokšta. Įvertinus ieškovės kūno padėtį po avarijos, užfiksuotą eismo įvykio plane, darytina išvada, kad automobilis nutrenkė ir nubloškė pėsčiąją gan dideliu atstumu ant važiuojamosios dalies į priekį. Toks didelis atstumas taip pat leidžia daryti tikėtinas išvadas apie tai, kad atsakovas partrenkė pėsčiąją viršydamas leistiną greitį.

48Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu teigė ir nurodė, jog ieškovės partrenkimas įvyko toliau negu eismo įvykio vietos plane yra užfiksuoto minėta „šukė“. Remiantis tokiais atsakovo parodymais darytina išvada, kad automobilio “šukė” skrido priešinga kryptimi nei važiavo atsakovo vairuojamas automobilis. O tai yra tiek fiziškai, tiek techniniu požiūriu neįmanoma.

49Taigi, šio įvykio atveju atsakovas M. B. nesiėmė visų įmanomų būtinų atsargumo priemonių, kad išvengtų susidūrimo su ieškove, t.y. jis viršijo greitį, nepradėjo laiku stabdyti savo vairuojamos transporto priemonės. Be to, ieškovė buvo partrenkta dar važiuojančio automobilio, o tai irgi leidžia daryti išvadą, kad būtent leistino greičio viršijimas buvo pagrindinė priežastis, kuri sutrukdė atsakovui laiku reaguoti į kliūtį ir iš karto stabdyti transporto priemonę, kad būtų išvengta susidūrimo.

50Vadinasi, atsakovas nepajėgė laiku sustabdyti automobilio ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, o dėl padarytų KET pažeidimų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kilę padariniai buvo būtent atsakovo M. B. KET pažeidimų rezultatas ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

51Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tiesioginę žalą gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Nuostolių (negautų pajamų), kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją (LAT 2012-03-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-127/2012 ir kt.).

52Kartu su ieškiniu teismui teikiami ieškovės išsaugoti kvitai, patvirtina gydymo išlaidas. Ieškovė po patirto sužalojimo rūpinosi savo sveikata ir gydymo eiga, todėl neišsaugojo visų kvitų ir dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas vaistams, medikamentams, gydymo procedūroms, maisto papildams. Dėl to ieškovė reikalauja žalos atlyginimo pagal išlikusius įrodymus, o būtent: 1) išlaidos vaistams ir medikamentams, gydimas UAB „Draugystės sanatorija“ – 319,60 Eur, 2) kitos patirtos išlaidos – 172,69 Eur, viso 492,29 Eur. Be turtinės žalos, ieškovė patyrė ir neturtinę žalą.

53Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT 2012-02-13 nutartis civ.bylojeNr. 3K-3-13/2012).

54Šiuo konkrečiu atveju žala buvo padaryta nukentėjusiosios sveikatai, kuri yra viena labiausiai saugotinų asmens vertybių, todėl neturtinės žalos dydis dėl patirto skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų tokiais atvejais nustatomas didesnis nei pažeidus kitas vertybes.

55Dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieškovė ilgai gydėsi, vartojo vaistus ir medikamentus, jai buvo darytos operacijos. Ieškovė 2016 m. pavasarį vyko gydytis į sanatoriją Druskininkuose (UAB „Draugystės sanatorija“).

56Po patirtos avarijos ieškovė negalėjo vaikščioti net 4 mėnesius, naudojosi neįgaliųjų vėžimėliu.

57Vėliau ieškovė pradėjo vaikščioti, naudodamasi ramentais. Su ramentais ieškovė vaikščiojo 1 mėn. ir 2 savaites. Po to ieškovė, kęsdama skausmus vaikščiojo šlubuodama, kadangi siekė atstatyti savo mobilumą, atgaivinti ir sustiprinti kojų raumenis. Būtinumą imti ir mėginti vaikščioti, kenčiant skausmus – rekomendavo ir gydytojai.

58Dėl patirto sužalojimo ieškovė iš viso negalėjo sportuoti 6 mėnesius. Gydytojai ieškovei nurodė sekti ir riboti fizinį krūvį bei fizinį aktyvumą.

59Po avarijos ieškovės veidas buvo sužalotas, dėl to sumažėjo ieškovės bendravimo galimybės. Tol kol ieškovės veidas gijo, jai buvo nepatogu ir nemalonu rodytis viešumoje, jis vengė bendrauti su aplinkiniais ir artimaisiais, nes nenorėjo prisiminti įvykio, kurio metu buvo sužalota, nenorėjo apie tai aiškinti ir pasakoti.

60Prisiminimai apie įvykį kėlė ir iki šiol sukelia ieškovei nemalonius dvasinius išgyvenimus.

61Dėl pačio eismo įvykusio ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą ir šoką, buvo stipriai psichiškai sukrėsta, vėliau irgi jautė stiprius fizinius skausmus, diskomfortą. Ieškovė po eismo įvykio negalėjo nevaržomai vaikščioti, privalėjo dėvėti atitinkamus drabužius. Dėl sužalojimo ieškovę kankino nuolatinis fizinis skausmas ir nemiga, ji buvo sutrikusi ir nerami.

62Ieškovė pirko vaistus ir medikamentus, nuolatos lankėsi pas specialistus. Taikyto gydymo eigoje jai buvo darytos operacijos. Į ieškovės kūną buvo įdėti svetimkūniai – konstrukcijos ir medicininiai viniai.

63Ieškovei 2016-01-09 d. buvo atliktos dvi operacijos: 1) ( - ) ir 2) ( - ).

64Trečia operacija ieškovei buvo atlikta 2016-01-12 d.: ( - ).

65Po operacijų gijimas buvo gan sklandus, žaizdos gijo. Ieškovė buvo gydyta antibiotikais, analgetikais, antikoauguliantais, lašinėmis infuzijomis, perrišimais, tačiau dėl išsivysčiusios pohemoraginės anemijos taikyta hemotransfūzija (t.y. atliktas kraujo perpylimas).

66Dar kita operacija ieškovei buvo atlikta 2018-03-07 d. Šios operacijos metu ieškovei buvo atliktas konstrukcijų pašalinimas iš šlaunies bei pooperacinių randų ekscizija. Po šios operacijos ieškovei leista minti, tačiau skausmo ribose, paskirta vartoti analgetikus (Dolmen 25mg), nurodyta laikytis tausojančio rėžimo, ir tik sugijus žaizdoms pradėti daryti mankštą, naudoti elastinį bintą, minti stacionarinį dviratį, laikyti baseiną.

67Savaime suprantama, nereikia įrodinėti, kad prieš kiekvieną operaciją ieškovė labai jaudinosi ir išgyveno. Po operacijų ieškovei reikėjo perrišinėti žaizdas, šalinti siūles, ji negalėjo minti kojomis.

682016-09-12 d. išduota Vidaus ligų gydytojo konsultacija patvirtina, kad ieškovę kankino pilvo skausmai, pykinimas, subfebrilinis karščiavimas. Ieškovei buvo nustatytas nežymus skysčio kiekis prie gimdos, šlapimo takų infekcija. Gydytojai išvadose nurodė, kad ieškovei įtariamas dešinio inksto akmuo.

69Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ilgai turėjo gydytis, rūpintis sveikatos atstatymu iki patirto sužalojimo, be to, ateityje taip pat laukia kita operacija. .

70Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės gyvenimo kokybė po sužalojimo tapo žymiai blogesnė nei buvo iki sužalojimo, kurį sukėlė atsakovas. Patirtus sužalojimus ir neigiamas jų pasekmes ieškovė patiria ir jaučia iki šiol. Vadinasi, dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieškovė patyrė fizines bei dvasines kančias, išlaidas gydymuisi, buvo nedarbinga.

71Ieškovė po avarijos buvo nedarbinga ir tokioje būsenoje, kad negalėjo įsidarbinti ir dirbti darbų, kuriuos gali dirbti dauguma jaunų asmenų ir studentų, dar neįgijusių profesinio išsilavinimo (pvz. įsidarbinti padavėja, pašto siuntų išnešiotoja ir kt.). Eismo įvykio metu ieškovė studijavo antrame kurse.

72Be to, ieškovei liko liekamųjų padarinių sveikatai – dideli randai ant kūno. O tai įrodo, kad ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą. Ieškovė teikia fotolentelę su ant jos kūno likusiais randais. Ant kūno likę randai kelia ieškovei dvasines kančias, nuolat primena 2016-01-08 d. įvykusį susižalojimą.

73Dėl likusių didžiulių randų ieškovė jaučiasi itin nepatogiai, nemaloniai ir neužtikrinai, kadangi likę dideli randai ant kojų yra gerai matomoje vietoje. Šiltųjų sezonų metu ieškovė, dėl savaime suprantamų priežasčių, nenori dėvėti trumpų kelnių, šortų, vengia eiti į pliažą. Dėl likusių didelių randų ieškovė iš dalies prarado pasitikėjimą savimi, pablogėjo jos bendravimo galimybės. Ieškovė vengia dėvėti drabužius nedengiančius kojas, nes kai kojos yra neuždengtos visi asmenys, su kuriais ieškovė bendrauja, nuolatos klausia ir teiraujasi, kas jai buvo, iš kur tokie dideli rangai? O aiškinimas ir atsakymai - ieškovei vėl primena nemalonius išgyvenimus, skausmus ir dvasines kančias.

74Atsižvelgiant į visus patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, į sukeltą didžiulį pavojų gyvybei, sunkias traumas, visą gyvenimą išliksiančias autoavarijos pasekmes, vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 30 000,00 Eur suma.

75Draudiko maksimali mokėtina draudimo suma, skirta neturtinei žalai atlyginti yra ribota (5000,00 Eur), todėl iš atsakovo - draudiko AAS BTA Baltic Insurance Company Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company" filialą, ieškovė prašo priteisti 5000,00 Eur sumą. Šiuo atveju padaryta neturtinė žala, ieškovės vertinimu, yra didesnė.

76Likusią neturtinės žalos dalį, viršijančią draudimo 5000,00 Eur sumą, t.y. 25 000,00 Eur privalo atlyginti pats materialiai atsakingas asmuo – atsakovas M. B.

77Kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, paprastai priteisiama nuo 5792,00 Eur iki 35 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-50/2010, Nr. 2K-211/2011, Nr. 2K-453/2011, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-374/2012, 2K-95/2013, Nr. 2K-61-696/2016, Nr. 2K-225-895/2016). Kasacinio teismo 2018-11-13 nutartimi byloje Nr. 2K-331-976/2018 – priteista neturtinė žala dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – 29 500,00 Eur. Tokiu būdu, prašomos neturtinės žalos dydis, atitinka aktualią teismų praktiką, protingumo kriterijų, yra teisinga, dėl to priteistina.

78Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo M. B. turtinę padėtį. Tačiau šis kriterijus šiuo atveju nėra esminis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz. nutartis bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-371/2003).

79Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kodas 40103840140, atstovaujamas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, į. k. 300665654, pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame prašo ieškovės ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.

80Atsakovas AS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį (b. l. 13-15) bei atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2016-01-08 d.( - ) įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo pėsčioji ieškovė P. Š. ir transporto priemonės Renault Trafic (( - )) (toliau – Transporto priemonė) vairuotojas atsakovas M. B.

81Įvykio dieną Transporto priemonė buvo apdrausta draudėjo UAB „Kertušas“ įprastiniu privalomuoju automobilio draudimu „BTA Insurance Company“ SE, veikiančioje per „BTA Insurance Company“ SE filiala Lietuvoje (toliau – BTA) (Poliso Nr. ( - )).

822016-01-12 d. BTA užregistravo įvykio bylą Nr. ( - ) ir pradėjo nagrinėti įvykio aplinkybes.

832016-12-09 d. BTA gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos M. P. pažymą, kurioje numatyta, kad įvertinus eismo įvykio aplinkybes buvo priimtas sprendimas, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo ieškovės veiksmai.

842016-12-16 d. BTA pranešė ieškovei apie priimtą sprendimą BTA administruojamoje byloje Nr. ( - ). Savo pranešime BTA nurodė, kad neturint įrodymų, jog dėl eismo įvykio kaltu yra pripažintas Transporto priemonės valdytojas, draudimo išmokai mokėti BTA pagrindo neturi.

85Tiek prokurorai savo priimtuose nutarimuose, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėja ne kartą akcentavo, kad minimas eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota ieškovė, įvyko reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose ar kiek toliau nuo jos, važiuojamojoje dalyje. Tuo atveju, jei eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais (KET 176 p.). Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šviesoforas buvo veikiantis.

86Ieškovė įstrižai bėgo tamsios paros metu, žiemos laiku, kai kelio danga buvo apsnigta, o matomumas nepakankamas, degant raudonam šviesoforo signalui per kelią, kuris susideda iš keturių eismo juostų. Ieškovė, kaip eismo dalyvė, taip pat privalo vadovautis KET ir būti atidi bei esant tokioms eismo sąlygomis elgtis apdairiai bei protingai, t. y. pareiga elgtis atidžiai bei apdairiai galioja ne tik transporto priemonių vairuotojams, bet taip pat ir pėstiesiems, kurie privalo įvertinti eismo sąlygas. Tačiau, nepaisant blogų eismo sąlygų, net atmetus jų vertinimą, ieškovei degė draudžiamasis šviesoforo signalas, kurio metu ieškovė privalėjo neįžengti į važiuojamąją gatvės dalį ir laukti žaliojo šviesoforo signalo. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės didelį neatsargumą. Ieškovė pažeidė KET 42 ir 44 punktuose numatytus reikalavimus. Transporto priemonių vairuotojai turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams ir negali artėjant prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet jiems dega žalias signalas, mažinti greitį ir tikrinti, kad galbūt pėsčias įžengs į važiuojamąją kelio dalį.

87Ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinama, kurio eismo dalyvio taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir padaryta išvada, kad jei ieškovė nebūtų išbėgusį į važiuojamąją dalį, nepaisant transporto priemonės važiavimo greičio, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

88Civilinėje teisėje, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (LAT 2007-11-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7- 345/2007). Ieškovė nepateikia įrodymų, kad atsakovas elgėsi neapdairiai ar nerūpestingai. Taip pat ikiteisminio tyrimo dokumentuose nėra jokių užuominų apie atsakovo neatsargumą bei galimybę numatyti žalos atsiradimą. Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už veiksmus, kurie nebūtų sukėlė jokių pasekmių ir kurie patys savaime, veikiantys savarankiškai, nepadidina rizikos tokiems padariniams kilti, jei ieškovė nebūtų pažeidusi KET bei paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių.

89Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (LAT 2004-03-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010-06-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-545-520/2010). Ieškovės didelis neatsargumas ir neapdairumas buvo tiesiogine pasekmių kilimo priežastimi, o ieškovės veiksmai lėmė kilusią žalą.

90Atsakovės atstovės nuomone, ieškovės atstovas ieškinio teisinius argumentus grindžia teismų praktika, kuri yra suformuluota dėl eismo dalyvių elgesio/ veiksmų nereguliuojamose perėjose, todėl neatitinka šioje byloje esančių faktų ir tokia praktika nėra tikslinga vadovautis.

91Vertinant neturtinės žalos reikalavimą, pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas privalo atsižvelgti, kad patirti sužalojimai buvo mažiau gyvybiškai svarbiose kūno vietose ir yra pašalinti. Taip pat vertintina yra tai, kad ieškovė gali gyventi visavertį gyvenimą.

92BTA vertindamas įvykio bylos aplinkybes neturi jokio pagrindo išmokėti turtinę ir neturtinę žalą. BTA atžvilgiu ieškovės reikalavimai yra atmestini.

93BTA prašo teismo vadovaujasi CK 1.125 str. 7 d. taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą. Draudiko ir nukentėjusio asmens santykių pagrindas yra TPVCAPD sutarties, sudarytos trečiojo asmens – nukentėjusiojo – naudai, vykdymas, todėl draudiko civilinė atsakomybė gali atsirasti tik dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo (neišmokama, išmokėta pažeidžiant įstatyme ir (ar) sutartyje nustatytus terminus, ar išmokėta ne visa pagal sutartį priklausanti draudimo išmoka ir pan.) (2010-12-29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga). 2016-12-16 BTA pranešė ieškovei apie priimtą sprendimą, kurio ieškovė neskundė. Ieškinio senaties terminas suėjo 2017-12-16, t. y. daugiau nei prieš metus, todėl ieškinys atmestinas taikant ieškinio senatį.

94Atsakovas M. B., a. k. ( - ) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti ir priteisti atsakovo M. B. naudai visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą-400 Eur advokato išlaidų (b.l. 26-30, 134).

95A. M. B. atsiliepime į ieškinį (b. l. 26-30) bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2016-01-08 d. apie 19.59 val., adresu ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu jis, vairuodamas automobilį „Renault Trafic“, v.n ( - ), partrenkė ir sužalojo pėsčiąją – ieškovę P. Š.

96Atsakovas nurodė faktines bylos aplinkybes: jis važiavo Saulėtekio alėjos antra eismo juosta iš dviejų link Nemenčinės plento pusės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, kelio danga buvo slidi. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Važiuodamas minėta kryptimi priartėjo prie reguliuojamos Saulėtekio alėjos sankryžos su nuvažiavimu, jungiančiu alėją su Vilniaus universiteto teritorija. Sankryžoje jo atžvilgiu degė žalias šviesoforo signalas. Tuo metu greta jo automobilio, tos pačios krypties pirma juosta važiavo troleibusas. Kadangi degė eismą leidžiantis žalias šviesoforo signalas, jis minėtu apie 50 km/h greičiu įvažiavo į sankryžą ir per ją važiavo tiesiai. Kai jau buvo pravažiavęs Saulėtekio alėjos ir minėto nuvažiavimo link universiteto važiuojamųjų dalių sankirtą ir jau buvo ties šviesoforu, kuris jam buvo iš kairės pusės, Saulėtekio alėjos priešingos pusės eismo nuo Nemenčinės plento pusės pravažiavo automobilis. Šio automobilio žibintų šviesos pablogino matomumą. Tik prasilenkus su šiuo automobiliu, atsakovas staiga pamatė kelio važiuojamąja dalimi bėgančią pėsčiąją. Kai pamatė pėsčiąją, pastaroji jau buvo ties vairuojamojo automobilio priekiniu kairiuoju kampu, tarp jos ir transporto priemonės buvo likęs apie 2-3 metrai. Iš karto staigiai nuspaudė stabdžio pedalą, tačiau dėl slidžios kelio dangos stabdomas automobilis pačiuožė keletą metrų ir partrenkė pėsčiąją. Norėdamas išvengti pėsčiosios partrenkimo jis vairuojamojo automobilio sukti į dešine negalėjo, nes pirma juosta greta važiavo troleibusas. Todėl prieš pėsčiosios partrenkimą vairuojamą automobilį dar buvo pasukęs į kairę pusę. Dėl minėtos priežasties iškart po įvykio atsakovo sustabdytas automobilis kairės pusės ratais stovėjo priešingos krypties eismo pusėje. Pėsčiąją partrenkė automobilio priekine dalimi, dešiniau jos vidurio. Iki buvo partrenkta, pėsčioji kraštine jo važiavimo krypties antra eismo juosta nuo dvigubos ištisinės linijos, skiriančios priešingos krypties eismo pusės, spėjo žengti du žingsnius. Kadangi pėsčioji per kelią bėgo ne statmenai, o įstrižai, t.y. kažkur nuo šviesoforo, kuris buvo iš kairės pusės, jau nuvažiuojant link universiteto, link kitoje kelio pusėje buvusio visuomeninio transporto sustojimo, todėl jai smūgis teko į dešinį šoną. Pėsčioji smūgio buvo nublokšta į priekį, ant automobilio kėbulo užvirtusi nebuvo. Išlipęs iš sustabdyto automobilio, atsakovas nuskubėjo link pėsčiosios, iškart telefonu apie įvykį pranešė policijai ir greitajai medicinos pagalbai. Tuo metu prie važiuojamosios dalies pėsčiosios sustojo priešinga kryptimi važiavęs automobilis. Netrukus įvykio vietoje susirinko daugiau žmonių. Atsakovą pakvietė įvykio metu greta jo automobilio važiavusio ir po įvykio sustojime sustojusio troleibuso vairuotoja. Ji nurodė mačiusį įvykį ir paliko savo duomenis. Po įvykio pėsčioji buvo sąmoninga. Ji kalbėjo telefonu, manytina, su mama. Netrukus į eismo įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie sužalotą pėsčiąją išgabeno į ligoninę.

97Minėto eismo įvykio aplinkybes patvirtina eismo įvykį matę liudytojai, kurių parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo Nr.( - ) medžiagoje.

98Liudytoja L. S. K. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad 2016-01-08 d. apie 19.58 val. Vilniuje, vairuodama 2 maršruto troleibusą „Soliaris“ valst. Nr. ( - ) važiavo Saulėtekio alėjos pirma eismo juosta nuo Šatrijos Raganos gatvės pusės link Nemenčinės plento. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta. Kritulių nebuvo, tačiau asfaltuota kelio danga šlapia. Važiuodama artėjo prie „Universiteto“ visuomeninio transporto sustojimo. Tuo pačiu priartėjo prie reguliuojamos sankryžos, kurioje jos atžvilgiu degė žalias šviesoforo signalas. Dar prieš šią sankryžą matė, kad jai iš kairės pusės, tos pačios krypties antra eismo juosta važiuoja mikroautobusas „Renault . Tuo metu automobilis važiavo kiek atsilikęs nuo jos vairuojamo troleibuso priekinės dalies. Kelio ilgio atžvilgiu, mikroautobuso priekinė dalis šiek tiek už troleibuso vairuotojo lango. Kadangi jos atžvilgiu reguliuojamoje sankryžoje degė žalias šviesoforo signalas ir sankryžoje esančioje perėjoje nebuvo pėsčiųjų, ji tęsdama judėjimą apie 30 km/h greičiu privažiavo pėsčiųjų perėją ir toliau važiavo per sankryžą. Kadangi jai iš kairės pusės antra eismo juosta važiavęs mikroautobusas „Renault“ važiavo didesniu greičiu nei 30 km/h , todėl važiuojant per sankryžą jo priekinė dalis susilygino su jos troleibuso priekine dalimi. Kai ji vairuojamu troleibusu jau praktiškai pravažiavo sankryžą ir troleibuso priekinė dalis jau buvo už jai iš dešinės pusės esančio šviesoforo, t.y. jau išvažiuojant iš sankryžos, ji pamatė iš kairės pusės Saulėtekio alėjos važiuojamąją dalį išbėgusią pėsčiąją. Gali tvirtinti, kad pėsčioji nuo šaligatvio į važiuojamąją dalį išbėgo jau už sankryžos, ties priešingos krypties eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Nemenčinės plento, esančia „STOP“ linija. Pėsčioji išbėgo labai staigiai ir nesidairydama bėgo per kelią greitu tempu. Kirsdama kelią įstrižai, ji bėgo nuo minėtos „STOP“ linijos link „Universiteto“ sustojimo. Mano, kad pamačiusi jos troleibusą, mergina skubėjo į sustojimą, todėl ir bėgo. Mergina nesidairydama sėkmingai greitu tempu perbėgo Saulėtekio alėjos eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Nemenčinės plento. Prieš įbėgdama į priešingos krypties eismo pusę, ji nė trupučio nesulėtino bėgimo tempo ir nestabtelėjo. Kelio ilgio atžvilgiu, pėsčiosios įbėgimo į važiuojamąją dalį momentu jos vairuojamojo troleibuso vairuotojo kabinos langas buvo ties pėsčiosios išbėgimo į kelią vieta. Tuo pačiu pėsčioji išbėgo ir ties jai iš kairės pusės antra eismo juosta važiavusio mikroautobuso „Renault“, kuris dar buvo šiek tiek atsilikęs nuo troleibuso , priekine dalimi. Kadangi pėsčioji bėgdama greitu tempu kelio važiuojamąją dalį kirto įstrižai, link „Universiteto" sustojimo, todėl išbėgusi į jų su mikroautobusu važiavimo krypties eismo pusę, iškart atsidūrė prieš pat mikroautobuso priekinę dalį. Pėsčioji, tik žengusi žingsnį į Saulėtekio alėjos eismo pusę, skirta važiuoti link Nemenčinės plento, antra eismo juosta, buvo partrenkta šia juosta važiavusio mikroautobuso. Nematė, kuria mikroautobuso dalimi buvo partrenkta pėsčioji. Viskas įvyko labai greitai. Pėsčiosios partrenkimas įvyko jau už reguliuojamos sankryžos ribų, o mikroautobusas buvo pilnai sustabdytas apie pora metrų atstumu už šios vietos. Mikroautobuso vairuotojas stabdė automobilį, tačiau dėl šlapios kelio dangos po pėsčiosios partrenkimo iki pilno sustojimo dar pravažiavo apie pora metrų atstumą. Mano, jei pėsčiosios nebūtų partrenkęs arčiau jos buvęs antra eismo juosta važiavęs mikroautobusas, tai pėsčioji būtų buvusi partrenkta jos vairuojamu troleibusu, nebent būtų sustojusi. Po įvykio „Renault“ vairuotojas nubėgo prie sąmoningos pėsčiosios.

99Liudytoja S. A. parodė, kad 2016-01-08 d. apie 20.00 vai. Vilniuje, Saulėtekio alėjos kairiuoju šaligatviu, žiūrint Nemenčinės plento kryptimi, ėjo į „Vilniaus Universiteto" visuomeninio transporto sustojimą. Šis sustojimas buvo kitoje alėjos važiuojamosios dalies pusėje. Nuspaudus šviesoforo mygtuką, po kiek laiko pėstiesiems užsidegė žalias šviesoforo signalas. Ji įžengė į važiuojamąją dalį ir normaliu tempu pėsčiųjų perėja ėjo į kitą Saulėtekio alėjos pusę. Prieš tai ji buvo apsidairiusi tikslu įsitikinti, kad įžengti į važiuojamąją dalį saugu. Tuo metu nebuvo nei iš dešinės, nei iš kairės pusės važiuojančių automobilių. Pėsčiųjų perėja ėjo viena, kitų pėsčiųjų važiojamoje dalyje nebuvo. Jai pačiai einant pėsčiųjų perėja į kitą pusę, daugiau jokių žmonių važiuojamoje dalyje nebuvo. Pėsčiųjų, kurie būtų ėję perėja iš paskos, nebuvo. Ji būtų pastebėjusi, jeigu pėstieji pėsčiųjų perėją būtų ėję ir degant raudonam šviesoforo signalui, ji būtų pastebėjusi.

100Liudytojas P. B. parodė, kad 2016-01-08 d. apie 19.55 val. Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. Nr.( - ) važiavo Saulėtekio alėjos antra eismo juosta Plytinės gatvės kryptimi. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta. Dar neprivažiavus reguliuojamos sankryžos, kai iki prieš sankryžą esančio „Stop“ linijos buvo 10 metrų atstumas, o iki pėsčiųjų perėjos apie 30 metrų atstumas. Jis išgirdo trenksmo garsą. Pažiūrėjęs į priekį, pamate, kad priešais Saulėtekio alėjos antra eismo juosta nuo Plytinės gatvės pusės važiavęs „Renault“ mikroautobusas yra stabdomas ir sukamas į kairę link priešingos eismo pusės. Nors pėsčiosios partrenkimas įvyko tuo metu, kai jo vairuojamas automobilis buvo apie 30 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, žiūrint jo važiavimo kryptimi buvo už sankryžos, tačiau prieš tai jis per Saulėtekio alėjos važiojamąją dalį einančių pėsčiųjų nematė, nors į šią perėją ir žiūrėjo iki išgirdo trenksmo garsą. Kadangi artėdamas prie reguliuojamos sankryžos nestabdė vairuojamojo automobilio, todėl mano, kad minėto trenksmo išgirdimo momentu Saulėtekio alėja važiuojantiems automobiliams degė žalias šviesoforo signalas.

101Įvykusio eismo įvykio metu atsakovas mikroautobusu „Renault“ kirto pėsčiųjų perėją degant reguliuojamos sankryžos šviesoforo žaliam signalui. Eismo įvykis įvyko už Saulėtekio perėjos, kuomet pėsčioji nesilaikydama kelių eismo taisyklių, sudarydama kliūtį atsakovui vairuoti automobilį pati sukėlė eismo įvykį ir dėl to nukentėjo.

102Aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko už perėjos patvirtina eismo įvykio planas. Ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apygardos teismo 2017-08-03 d. nutartis atmesti nukentėjusiosios P. Š. atstovo advokato D. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-23 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiosios atstovo skundas dėl 2017-05-02 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. nutarimo palikti galioti 2017-02-14 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

103Prokuroro nutarime nurodoma, kad „nustatytų duomenų pagrindu galima neginčijamai tvirtinti, kad M. B. partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę kelio važiojamąją dalį kirtusią pėsčiąją P. S., kuri patyrė sužalojimų. Remiantis ne tik įtariamojo M. B. parodymais, bet ir juos patvirtinančiais liudytojos L.S. K. parodymais galima tvirtinti, kad pėsčioji, kaip ir nurodyta M. B. pareikštame įtarime, važiuojamąją dalį kirto pakankamai dideliame atstume už perėjos ribų: apie 20 metrų atstumu už perėjos. Taip pat galima tvirtinti, kad prieš pėsčiosios partrenkimą M. B., kaip ir ta pačia kryptimi pirma eismo juosta vairuojamu troleibusu važiavusi L.S. K., pėsčiųjų perėją kirto degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui. Išvadą dėl šių eismo įvykio aplinkybių patvirtina ir liudytojų S. A. bei P. B. parodymai.“

104Ieškovė atsakovo duotais paaiškinimais bando įrodyti, kad atsakovas pažeidė KET 4 p., 9 p., 106 p., 133 p., 134 p., 135 p. nuostatas, tačiau nieko nepasisako apie savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie skiriasi nuo atsakovo ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų.

105Ieškovės pateiktame ieškinio priede, ikiteisminio tyrimo apklausos protokole užfiksuoti prieštaringi parodymai. Neaišku, ar ji pradėjo eiti per perėją, ar visą važiuojamąją kelio dalį bėgo skersai. Pati nukentėjusioji nurodo, kad kelią pradėjo kirsti pėsčiųjų perėjoje, taip pat paaiškino, kad buvo pradėjęs mirksėti žalias šviesoforo signalas, tačiau neatsimena, kuriuo momentu. Tą faktą pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

106Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „išanalizavus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, darytina išvada, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagrįstai procesinis prokuroro sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.( - ) paliktas nepakeistas. Priešingai skundo teiginiams, tokia ikiteisminio tyrimo teisėjo bei prokurorų išvada buvo padaryta išsamiai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes ir išnaudojus visus įmanomus ikiteisminiam tyrimui turinčių reikšmę duomenų rinkimo būdus, nesivadovaujant išimtinai tik vieno iš proceso dalyvių parodymais, o vertinant juos tiek kiekvieną atskirai, tik ir visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų kontekste“. Teismas nurodė, jog „bylos medžiaga nustatyta, kad sankryžoje vairuotojams, važiuojantiems Saulėtekio alėja Nemenčinės plento link, degė eismą leidžiantis, t.y. žalias šviesoforo signalas. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Ginčo, beje, kaip akcentavo prokuroras E. M. bei ikiteisminio tyrimo teisėja, nėra ir dėl to, kad važiuojamąją kelio dalį ar bent dalį jo P. Š. kirto jau užsidegus raudonam šviesoforo signalui, t.y. tuomet, kada to daryti pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus ji jau neturėjo teisės, t.y. privalėjo sustoti ant priešpriešines eismo juostas skiriančios ištisinės linijos (Kelių eismo taisyklių 45 punkte numatyta, jog pėstieji, nespėję pereiti važiuojamosios dalies, turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms).“

107Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad, „pėsčioji P. Š. elgesį itin neapdairiai ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 ir 44 punktuose numatytus reikalavimus, t.y. ji, tamsiu paros metu, degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, kirto važiuojamąją kelio dalį įstrižai, neįsitikinusi, kad tokie jos veiksmai nesukels grėsmės eismo saugumui.“

108Akivaizdu, kad atsakovas iškarto po eismo įvykio, duodamas paaiškinimus dėl greičio nurodė, kad važiavo apie 55 km/h. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad buvo šoko būsenoje ir tokį greitį pasakė nesąmoningai. Iš tikrųjų, važiavo apie 50 km/h. Ikiteisminio tyrimo metu taip ir nebuvo konstatuota, kokiu greičiu važiavo atsakovas. Remiantis L. K. parodymais, kad troleibuso greitis buvo apie 30 km/h, akivaizdu, jog pervažiuoti reguliuojamą sankryžą lygiagrečiai abi transporto priemonės negalėjo kartu, jeigu atsakovas būtų važiavęs 55 km/h greičiu.

109Lietuvos teismo ekspertizės centro akto Nr. ( - ) išvadose nurodoma, kad ,.apskaičiuoti automobilio „Renault“ važiavimo greičio eismo įvykio metu negalima. Automobilio „Renault“ vairuotojo M. B. nurodytas 55 km/h važiavimo greitis eismo įvykio metu yra tikėtinas .

110Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2- 00451-16 (lapas 8, 9) nurodoma, kad „nors, atsižvelgiant į įvykio padarinius, nustatinėtina ar eismo įvykio kilimą sąlygojusius KET pažeidimus galėjo padaryti tik šio nusikaltimo subjektu galintis būti M. B., sprendžiant šį klausimą neišvengiamai turi būti vertinamas ir įvykio metu sužalojamus patyrusios P. Š. veiksmų atitikimas KET reikalavimams bei galima jų įtaka eismo įvykiui kilti. Minėto eismo įvykio mechanizmo aplinkybių kontekste vertinant įvykio dalyvių veiksmų atitikimą KE reikalavimams bei jų įtaką eismo įvykio kilimui ir jo padarinių atsiradimui, pirmiausiai įvardintini akivaizdūs pėsčiosios P. S. KET pažeidimai. Pažymėtina, kad pėsčioji važiojamąją dali kirto ne tik. kad pėsčiųjų perėjos ribose, bet ir ne ties ja, o pakankamai dideliame atstume už jos ribų. Atsižvelgiant į tai, tyrimo nustatytų duomenų pagrindu galima tvirtinti kad P. Š. pažeidė KET 42 punkto reikalavimus. Be to pėsčiai priėmus sprendimą kirsti kelią ne pėsčiųjų perėjoje ji tokiu atveju turėjo laikytis ir KET 44 punkto reikalavimų, numatančių, kad įžengti/važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį tuo pačiu įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Pats faktas, kad minėtomis įvykio aplinkybėmis pėsčioji buvo partrenkta M. B. vairuojamos transporto priemonės leidžia tvirtinti, kad pastaroji pažeidė ir KET 44 punkto reikalavimui. Darytina išvada, kad būtent minėti KET 42 ir 44 punktų reikalavimus pažeidžiantys pėsčiosios P. Š. veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įvykio kilimu ir buvo būtina jo kilimo sąlyga, kadangi akivaizdu, kad jei pėsčiosios veiksmai butų atitikę minėtus reikalavimus (arba tikėtino-bent dalį jų), eismo įvykio būtų išvengta.“

111Ieškovė ieškinio 2.9 p. pažymėjo, kad „ikiteisminio tyrimo medžiagoje transporto priemones valdytojo atsakovo M. B. veiksmai, jo kaltė dėl atsiradusių pasekmių, buvo vertinti baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo elgesys civilinės teisės kontekste, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo spręstas ir atsakovo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybės klausimas“. Tokie ieškovės teiginiai yra tiesiog melagingi. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras nurodo, kad „vertinant transporto priemonę vairavusio M. B. veiksmų atitikimą KET reikalavimams, paminėtina, kad nors grėsmė eismo saugumui kilo dėl pėsčiosios veiksnių, susidariusioje situacijoje eismo situacijoje KET transporto priemones, kuri laikoma padidinto pavojaus šaltiniu, vairuotojui kelia konkrečius reikalavimus. Prokuroras nutarime išsamiai analizuoja atsakovo vairuojamojo automobilio tikėtiną greitį, specialisto išvadas ir nurodo, kad „specialisto pateikta išvada dėl M. B. objektyviosios galimybės išvengti eismo įvykio yra sąlygine ir nevienareikšmė, grindžiama teorine galimybe. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad „tyrimo metu išnaudojus visas galimas procesines priemones, kuriomis butų reali galimybė nustatyti tyrimui reikšmingas įvykio aplinkybes, nebuvo gauta pakankama duomenų visuma, kuri leistu be didesnių abejonių tvirtinti, kad įvykio priežastimi be nukentėjusiosios P. Š. neatsargių veiksmų buvo ir M. B. KET 128 ar kitame punkte numatytų reikalavimų pažeidimas“.

112Ieškinio 2.2., 2.3. , 2.4 punktuose pateikiama LAT nutartys, kurios netinka eismo įvykiui dėl kurio pareikštas ieškinys. Vilniaus apygardos teismo 2017-08-03 nutartyje, kuria ieškovės skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmestas, nurodė: „Pastebėtina, jog Advokatas skunde cituoja Kasacinio teismo praktiką, kuri susijusi su eismo įvykiais, kurių metu sužaloti pėstieji ėję per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ar jos ribose. Tuo tarpu, nagrinėjama situacija savo aplinkybėmis yra visiškai kitokia, todėl vadovautis cituojamais Kasacinio teismo išaiškinamais nėra tikslinga.“.

113Nagrinėjamu atveju pėsčioji P. Š. elgėsi itin neapdairiai ir neatsargiai, nes pažeidė KET 42 ir 44 p.p. numatytus reikalavimus, t.y. ji, tamsiu paros metu, degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, kirto važiuojamąją kelio dalį neįsitikinusi, kad tokie jos veiksmai nesukels grėsmės eismo saugumui. Visos šios aplinkybes, nukentėjusiosios elgesys šios situacijos kontekste ir jos veiksmų atitikimas KET reikalavimams buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įvykio kilimu ir buvo būtina jo kilimo sąlyga nes akivaizdu kad jei pėsčiosios veiksmai būtų atitikę minėtus reikalavimus (arba tikėtino-bent dalį jų), eismo įvykio butų išvengta.

114Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už veiksmus, kurie nebūtų sukėlė jokių pasekmių ir kurie patys savaime, veikiantys savarankiškai, nepadidina rizikos tokiems padariniams kilti, jei ieškovė nebūtų pažeidusi KET bei paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių.

115Ieškinys atmestinas

116Nustatytos bylos aplinkybės

117Bylos duomenimis, 2016-01-08 d. apie 19.59 val.( - ), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo pėsčioji ieškovė P. Š. ir transporto priemonės Renault Trafic (( - )) (toliau – Transporto priemonė) vairuotojas atsakovas M. B.. Eismo įvykio metu pėsčioji P. Š. buvo partrenkta M. B. vairuojamos transporto priemonės Renault Trafic (( - )) ir išvežta greitosios medicinos pagalbos automobilio į ligoninę su sunkiomis traumomis.

1182016-02-12 d. specialistė J. M.-Č., Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, pateikė išvadą, kad ieškovės P. Š. sveikata yra sunkiai sutrikdyta, jai nustatyta odos nubrozdinimas kaktoje ir kairiame skruoste, poodinio kraujosruva kairiame kelyje, kairio blauzdikaulio kūno ir dešinio šlaunikaulio kūno lūžiai (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b.l. 22).

119Atsakovo M. B. vairuojama transporto priemonė Renault Trafic (( - )) buvo apdrausta draudėjo UAB „Kertušas“ įprastiniu privalomuoju automobilio draudimu „BTA Insurance Company“ SE, veikiančioje per „BTA Insurance Company“ SE filiala Lietuvoje (poliso Nr. ( - )).

1202016-01-12 d. atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filiala Lietuvoje, užregistravo įvykio bylą Nr. ( - ). 2016-12-16 d. BTA pranešė ieškovei apie priimtą sprendimą administruojamoje byloje Nr. ( - ), nurodant, kad neturi įrodymų, jog dėl eismo įvykio Transporto priemonės valdytojui kiltų civilinė atsakomybė, draudimo išmokai mokėti BTA pagrindo neturi.

1212016-06-16 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d., pradėjimo ir ieškovės pripažinimo nukentėjusiąja (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b. l. .8-10).

122Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro L. G. 2017-02-17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-02-00451-16 buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. B. kaltę dėl LR BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b. l. .124-129).

1232017-03-08 d. nukentėjusiosios P. Š. atstovas pateikė skundą vyriausiajam prokurorui dėl prokuroro L. G. priimto 2017-02-17 d. nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 02-02-00451-16 dėl M. B. buvo nutrauktas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b. l. .135-137).

124Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. 2017-05-02 d. nutarimu buvo atsisakyta patenkinti nukentėjusiosios P. Š. atstovaujančio advokato D. S. skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2017-02-14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr.( - ) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b. l. .141-146).

1252017-05-24 d. nukentėjusiosios P. Š. atstovas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl skyriaus vyr.prokuroro E. M. 2017-05-02 nutarimo, kuriuo P. Š. skundas nebuvo patenkintas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b. l. .150-153).

126Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos R. G. 2017-06-23 d. nutartimi nukentėjusiosios P. Š. advokato D. S. skundas dėl 2017-05-02 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyr. prokuroro E. M. nutarimo, kuriuo atmestas skundas dėl 2017-02-14 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro L. G. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo atmestas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b. l. 157-159).

127Nukentėjusiosios P. Š. advokato D. S. apskundus šį Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos R. G. 2017-06-23 d. nutartį Vilniaus apygardos teismui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos V. L. 2017-08-03 d. nutartimi nukentėjusiosios P. Š. advokato D. S. skundas buvo atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-23 d. nutartis (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b. l. .161-163).

128Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.( - ) nukentėjusioji išnaudojo visas galimybes, kad M. B. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 281 str. 3 d.

129Nurodytuose procesiniuose sprendimuose tiek ikiteisminio tyrimo prokurorų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjų buvo konstatuota, kad prokuroro sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.( - ) yra pagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo duomenys buvo vertinami tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visų ikiteisminio tyrimo metų surinktų duomenų kontekste. Be to, eismo įvykis, kuriuo metu buvo sunkiai sužalota P. Š., įvyko reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose ar kiek toliau nuo jos, važiuojamojoje kelio dalyje, todėl nukentėjusiosios atstovo nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju dėl kitų eismo įvykių aplinkybių netaikoma. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu vairuotojui M. B., vairuojant transporto priemonę Renault Trafic (( - )) sankryžoje Saulėtekio al. Vilniuje, degė žalia šviesoforo signalas, o pėsčioji P. Š. važiuojamąją kelio dalį ar bent dalį jo kirto jau užsidegus raudonam šviesoforo signalui, t.y. tuomet, kai to daryti pagal KET reikalavimus ji jau neturėjo teisės ir privalėjo sustoti ant priešpriešinės eismo juostas skiriančios ištisinės linijos (KET 45 p.) ir ginčo dėl šių aplinkybių nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad pėsčioji P. Š. elgėsi itin neapdairiai ir pažeidė KET 42, 44 p.p. reikalavimus, o būtent, tamsiu paros metu, degant eismą draudžiamajam šviesoforo signalui. Kirto važiuojamąją kelio dalį įstrižai, neįsitikinusi, kad tokie jos veiksmai nesukels grėsmės eismo saugumui.

130Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad kelias eismo įvykio vietoje yra sudarytas iš keturių eismo juostų. Nukentėjusioji parodė, kad kelią pradėjo kirsti per perėją, kai buvo pradėjęs mirksėti žalias šviesoforo signalas. Žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas (KET 73.3 p.). Taigi, nukentėjusioji turėjo suvokti, kad visų keturių eismo juostų ji neįveiks, jei yra šviesoforo mirksintis žalias signalas. Tuomet tęsdama judėjimą ir užsidegus draudžiamajam šviesoforo signalui, ji privalėjo sustoti ant priešpriešinės eismo juostas skiriančios juostos ir baigti eiti per važiuojamąją kelio dalį tik įsitikinus, kad tai daryti bus saugu.

131Ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad tiek įtariamasis M. B., liudytojai L. K. ir kt. davė iš esmės nuoseklius parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių; nebuvo nustatyta, kad M. B. veiksmai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir neturėjo priežastinio ryšio su kilusiais padariniais.

132Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

133Ieškovė patikslintame ieškinyje akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti faktai prejudicinės galios civ. byloje neturi. Atsakovas M. B. pažeidė KET 4 p., 9 p.,106 p., 133 p., 134 p., 135 p. reikalavimus, viršijo leistiną greitį, keitė parodymus dėl leistino greičio ir bylos aplinkybių, todėl privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą, o atsakovo M. B. draudikas –tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

134Taigi, ieškovė kildina žalos atlyginimo pagrindą iš deliktinės atsakomybės. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

135Vadovaujantis CK 6.245 str. 4 d., deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (LAT 2004-02-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004-04-05 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009).

136Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (LAT 2019-06-06 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (LAT 2010-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019-06-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

137Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (LAT 2016-11-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (LAT 2009-07-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (LAT 2017-03-02 nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

138Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas ar atsakovas M. B. ėmėsi visų veiksmų, kad būtų išvengta pėsčiosios P. Š. partrenkimo, ar pėsčiosios P. Š. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga, susijusi su priežastiniu ryšiu dėl eismo įvykio. Taigi, byloje kilo ginčas, kieno veiksmai (M. B. ar P. Š. ar jų abiejų) buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

139Nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-02-00451-16 Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko paskirtą Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos 2016-02-18 d. nutarimu eismo įvykio ekspertizę ir surašė 2016-05-17 d. ekspertizės aktą Nr. 11-424 (16) ( ikiteisminio medžiagos Nr. 02-02-00451-16 b.l. 100-108), teismas patenkino ieškovės P. Š. bei jos atstovo prašymą skirti civ.byloje eismo įvykio ekspertizę, pavedus ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (b.l. 74-80).

140Lietuvos teismo ekspertizės centras paskirtą teismo nutartimi teismo ekspertizę atliko ir pateikė teismui 2019-10-24 d. ekspertizės aktą Nr. ( - ), kurio išvadoje nurodė, kad:

1411. šioje eismo situacijoje automobilio „Renault Trafic“ vairuotojas M. B., artėdamas prie reguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, kai keitėsi šviesoforo signalas, turėjo įsitikinti, kad važiuoti per perėja yra saugu ir duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Jeigu pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį degant žaliam šviesoforo signalui, automobilio vairuotojas M. B., važiuodamas 50:51:55 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo.

142Jeigu pėsčiajai P. Š. įžengiant į kelio važiuojamąją dalį, jos judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, tai automobilio vairuotojas M. B., važiuodamas 50:51:55 km/h greičiu ir reaguodamas stabdymui, kai pėsčioji įžengė į jo važiavimo krypties važiuojamąją dalį neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo.

1432. Automobilio „Renault Trafic“ ir pėsčiosios susidūrimas įvyko ne toliau negu šukė, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos plane (iki 20 m atstumu už pėsčiųjų perėjos), žiūrint Nemenčinės plento kryptimi, antroje eismo juostoje. Automobilio „Renault Trafic“ vairuotojo nurodyta pėsčiosios partrenkimo vieta - apie 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, yra tikėtina.

1447. Jeigu tuo metu, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį nuo kairiojo jos krašto, jos judėjimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas, - tai automobilio „Renault Trafic“ vairuotojo M. B. veiksmai, artėdamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai keitėsi šviesoforo signalai, tęsė judėjimą, kai tuo momentu pėsčiųjų perėja judėjo nespėjusi pereiti važiuojamosios dalies pėsčioji, - techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą.

1458. Pėsčiosios P. S. veiksmai,- nespėjusi pereiti važiuojamosios dalies nesustojo ant linijos skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, o tęsė judėjimą, kada automobilio „Renault Trafic“ vairuotojas jau neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio - techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą (b. l. 92-93).

146Taigi, remiantis šiuo ekspertizės aktu, teismo vertintina, kad nagrinėjamoje byloje neturi įtakos palankiam sprendimo priėmimui ieškovės nurodytą aplinkybę dėl atsakovo M. B. greičio viršijimo 5 km/val., t.y. pastarojo neteisėtų veiksmų, nes teismo ekspertas nurodė, kad atsakovas važiuodamas 50, 51, 55 km/val. greičiu turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo tik tuo atveju, jei .P. Š. įžengė į važiuojamąją dalį degant žaliam šviesoforo signalui ir negalėjo išvengti pėsčiosios partrenkimo, jei jai įžengiant į kelio važiuojamąją dalį, jos judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas.

147Tokiu būdu, vieno ar kito procesinio sprendimo priėmimas byloje siejamas su teisingų faktinių bylos aplinkybių nustatymu.

148Teismo ekspertas ekspertizės akto tiriamoje dalyje nurodė, kad bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti, kur buvo eismo dalyviai, kai keitėsi šviesoforo signalas, kokiu greičiu judėjo transporto priemonė „Renault Trafik“ ir kokiu greičiu judėjo pėsčioji P. Š., nėra galimybės nustatyti, kurioje tiksliai vietoje įvyko eismo dalyvių susidūrimas, todėl negalima kategoriškai teigti, kuriuo iš eismo dalyvių veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (b.l. 92) .

149Nagrinėjamoje byloje taip pat svarbu nustatyti ar M. B. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo ir ar tai buvo tiesiogine pasekmių kilimo priežastimi. Šių aplinkybių nustatymas priklauso nuo teisingų faktinių bylos aplinkybių.

150Kaip seka iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.( - ) esančios eismo įvykio schemos, kuri panaudota ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-05-17 d. ekspertizės akte Nr. 11-424 (16) ( ikiteisminio medžiagos Nr. 02-02-00451-16 b.l. 28, 103), bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-10-24 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) bei pagal bylos medžiagą bei palydovinę įvykio nuotrauką sudarytą eismo įvykio planą masteliu (b.l. 87), pėsčioji P. Š. buvo partrenkta trečios eismo juostos važiuojamojoje dalyje. Nuo pėsčiųjų perėjos iki atsakovo transporto priemonės „Renault Trafic“, v.n. Nr. ( - ) šukės yra 20,2 m., atsakovo transporto priemonė (sustojusi II ir III eismo juostoje) nuo šukės yra nutolusi 11,7 m., o nuo šios transporto priemonės iki Universiteto stotelės yra 10,2 m. , iki STOP ženklo - 3,2 m.

151Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė P. Š. teismui schemoje parodė, kad buvo partrenkta III eismo juostoje, 5 m. už perėjos (b.l. 87), o atsakovas M. B. toje pačioje eismo įvykio schemoje parodė, kad P. Š. buvo partrenkta už pėsčiųjų perėjos III eismo juostoje, 20 m. už perėjos prie jo automobilio šukės( b.l. 87). Tokiu būdu, ieškovės bei atsakovo parodymai dėl tikslios nukentėjusiosios partrenkimo vietos skiriasi 15 m., teismo konstatuotina, kad ieškovės partrenkimo vieta yra III eismo juostoje, važiuojamojoje kelio dalyje, už pėsčiųjų perėjos nuo 5 m. iki 20 m. (iki automobilio šukės). Kaip jau minėta, šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-10-24 d. ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadų 2 p., kuriame nurodyta, kad automobilio „Renault Trafic“ ir pėsčiosios susidūrimas įvyko ne toliau negu šukė (t.y. šukė yra 20,2 m. nuo pėsčiųjų perėjos).

152Taigi, eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos. Bylos duomenimis, P. Š. skubėjo pasiekti Universiteto stotelę (apie 40 m. nuo pėsčiųjų perėjos).

153Iš policijos pareigūno V. M. paaiškinimo seka, kad įvykio diena maždaug 5-10 metrų nuo automobilio „Renault“ gulėjo mergina, kurią tvarstė medikai (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b.l. 37). Jei pasižiūrėti į eismo įvykio schemą, tai būtų apytiksliai 20 m. nuo perėjos ir 11 m. nuo atsakovo sustojusio automobilio (prie šukės)

154Ieškovė P. Š. pirminiame paaiškinime policijai, datuotame 2016-02-05 d., teigė, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėja degant mirksiančiam žaliam šviesoforo signalui, tačiau kai tik įžengė į kitą pėsčiųjų perėjos dalį (t.y. III eismo juostą) , jau degė raudonas šviesoforo signalas, bet ji galvojo, kad spės pabaigti judėjimą, norėjo važiuoti namo troleibusu Nr. 2, bet suprato, kas į šį troleibusą nespės (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b.l. 63).

155Apklausta 2016-10-04 d. liudytoja P. Š. parodė, kad ėjo skersai važiuojamosios dalies greitu tempu, jai degė žalias šviesoforo signalas, o mirksėti pradėjo, kai ji ėjo skersai važiuojamosios dalies pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, nebepamena ar jai einant per kelią užsidegė raudonas šviesoforo signalas., to nei patvirtinti nei paneigti negali (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b.l. 66).

156Ieškovės parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu paneigti atsakovo M. B., liudytojų L. S. K., S. A., P. B. parodymais.

157Taip, atsakovas M. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio diena (2016-01-08 d.)( - ), važiavo transporto priemone „Renault Trafic“, v.n. Nr. ( - ), galimai 50-55 km/val. Apie 20.00 val. adresu ( - ), važiavo antra eismo juosta (III iš viso), degant žaliam šviesoforo signalui, o pėsčiųjų perėjoje nieko nebuvo. Šalia pirma eismo juosta (IV iš viso) važiavo troleibusas Nr. 2 maršruto, su kuriuo kartu kirto pėsčiųjų perėją esant leidžiamam šviesoforo signalui. Kirtus pėsčiųjų perėją, iš priekio važiavusio automobilio žibintai jam pablogino matomumą. Nukentėjusiąją pamatė tik tuomet, kai ji staiga išbėgo likus apie 2-3 metrus prieš automobilį. Automobilis buvo staiga stabdomas, tačiau eismo įvykio išvengti jis neturėjo jokių techninių galimybių ( ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b. .l. 111 , 145-146).

158L. L.-S. K. ikiteisminio tyrimo metu pasiaiškino, buvo apklausta liudytoja ir parodė, kad įvykio dieną P. Š. greitai bėgo per gatvę ne nuo pėsčiųjų perėjos zonos, įstrižai gatvės link Universiteto stotelės, ties Stop ženklu, o į gatvę išbėgo degant raudonam šviesoforo signalui. Troleibusas ir atsakovo automobilis pėsčiųjų perėją pravažiavo kartu ir jų atžvilgiu, jau prieš kertant pėsčiųjų perėją, degė žalias šviesoforo ženklas, jokių mirksinčių šviesoforo signalų nebuvo. Pėsčioji buvo partrenkta pakankamai dideliu atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, ji bėgo nesidairydama įstrižai, o mikroautobuso vairuotojas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Jei pėsčiosios nepartrenktų atsakovas, ji būtų partrenkta liudytojos vairuojamo troleibuso. Troleibuso greitis buvo apie 30 km./val., o atsakovo vairuojamas mikroautobusas važiavo kiek greičiau (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b.l. 68-72).

159Savo parodymus liudytoja L. S. K. patvirtino apklausta liudytoja ir teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 136, 137).

160L. S. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paaiškino bei buvo apklausta liudytoja ir parodė, kad 2016-01-08 d. apie 20.00 vai. Vilniuje, Saulėtekio alėjos kairiuoju šaligatviu, ėjo į „Vilniaus Universiteto" stotelę kitoje gatvės pusėje. Nuspaudus šviesoforo mygtuką, po kiek laiko pėstiesiems užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ji saugiai perėjo gatvę. Važiuojančių transporto priemonių bei kitų pėsčiųjų ji nematė. Kai liudytoja perėjo gatvę ir kitoje gatvės pusėje įveikė maždaug 4 m. atstumą artinosi prie Universiteto stotelės pamatė, kad mikroautobusas „Renault“ antroje eismo juostoje (III iš viso) partrenkė merginą, kurį , tikėtina, ėjo per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Mergino nukrito ties viduriu važiuojamosios dalies ir praktiškai prieš Universiteto sustojimą. Liudytoja nurodė, kad tuo metu transporto priemonėms, tame skaičiuje „Renault“ bei troleibusui 2 maršruto, degė žalias šviesoforo signalas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b.l. 72-82).

161Savo parodymus liudytoja S. A. patvirtino apklausta liudytoja ir teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 136, 137).

162L. P. B. ikiteisminio tyrimo metu pasiaiškino, buvo apklaustas liudytoju ir parodė, kad 2016-01-08 d. apie 19.55 val. Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Volvo V70“, v.n.. Nr.( - ) važiavo Saulėtekio alėjos antra eismo juosta Plytinės gatvės kryptimi. Dar neprivažiavus reguliuojamos sankryžos, kai iki prieš sankryžą esančio „Stop“ linijos buvo 10 metrų atstumas, o iki pėsčiųjų perėjos apie 30 metrų atstumas, jis išgirdo trenksmą ir pamatė, kad priešais Saulėtekio alėjos antra eismo juosta nuo Plytinės gatvės pusės važiavęs „Renault“ mikroautobusas yra stabdomas ir sukamas į kairę link priešingos eismo pusės. Susidūrimo bei jokių pėsčiųjų nematė. Manė, kad nukentėjusioji išbėgo iš kitos pusės, t.y. iš troleibuso ir atsakovo juostos važiuojamosios dalies. Jam degė žalias šviesoforo signalas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.( - ) b.l. 83-86).

163Savo parodymus liudytojas P. B. patvirtino apklaustas liudytoju ir teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 136, 137).

164Taigi, teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminiame tyrime nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės civilinės bylos išsprendimui.

165Byloje įrodymų visuma bei atsakovo, liudytojų S. L. K., S. A., P. B. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos, P. Š. buvo partrenkta apie 20 m. nuo pėsčiųjų perėjos važiuojamosios dalies kelio III eismo juostoje (kur užfiksuota šukė), jai galėjo degti tik draudžiamasis raudonas šviesoforo signalas, tuo tarpu eismo įvykio metu eismo dalyviams kertant pėsčiųjų perėją degė žalias šviesoforo signalas.

166Byloje nesurinkta duomenų, kurie patvirtintų ieškovės parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių, kad jai pradedant eiti per pėsčiųjų perėją mirksėjo žalias šviesoforo signalas, ji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjos ribose, atsakovas kirto pėsčiųjų perėja esant raudonam šviesoforo signalui (CPK 178 str.).

167Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad tuo atveju, jeigu pėsčiajai P. Š. įžengiant į kelio važiuojamąją dalį, jos judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, tai automobilio vairuotojas M. B., važiuodamas 50:51:55 km/h greičiu ir reaguodamas stabdymui, kai pėsčioji įžengė į jo važiavimo krypties važiuojamąją dalį neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo, t.y. teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes. sutinka su paskirtos teismo ekspertizės akto išvada. Tokiu būdu, pėsčiosios P. Š. veiksmai, - nespėjus pereiti važiuojamosios dalies nesustojant linijos skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, o tęsus judėjimą, kada automobilio „Renault Trafic“ vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio- techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Taigi, atsakovo M. B. neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nekonstatuoja.

168Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (LAT 2002-12-18 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (LAT 2010-03-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-53/2010).

169Ikiteisminio tyrimo mete tyrusių eismo įvykį pareigūnų bei ikiteisminio tyrimo teisėjų išvada, kad būtent pėsčioji P. Š. elgėsi itin neapdairiai ir pažeidė KET 42, 44 p.p. reikalavimus, nėra paneigta. KET reikalavimų nevykdymas vertinamas kaip didelis neatsargumas, taigi turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai kilo dėl pastarosios veiksmų, nesilaikant KET reikalavimų, todėl priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje įrodytas. Už šiuos veiksmus atsakovas M. B. bei jo draudikas nėra atsakingi.

170CK 6.270 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausio atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas.

171Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių ieškovei neigiamų pasekmių sveikatai. Tokiu būdu, civilinė atsakomybė atsakovui M. B. negali kilti, ji nėra įrodyta (CPK 178 str.).

172Pagal TPVCAPD 16 str. 1 d. atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės valdytojui, t.y. atsakovui M. B. civilinė atsakomybė nekyla, todėl ir atsakovo draudikui nėra pagrindo atlyginti ieškovei tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

173Ieškinys atmestinas sprendime išdėstytais motyvais.

174Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 str. 4 d.) (LAT 2009-11-24 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012-04-19 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (LAT 2012-03-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-124/2012).

175Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

176Dėl kitų atsakovo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja sprendimo priėmimo byloje ir nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių bei argumentų Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civ,byloje Nr. 3K-3-107/2010).

177Dėl bylinėjimosi išlaidų

178CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokatą ir advokato padėjėją.

179Bylos duomenimis atsakovas M. B. patyrė 400 Eur advokato išlaidų (b.l. 134).

180Svarstant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinys yra atmestas, todėl atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

181CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo advokato išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

182Byla yra elektroninė, sudėtinga, joje yra daug procesinių dokumentų, buvo paskirta daug posėdžių, ekspertizė, advokato išlaidų dydis yra minimalus, neviršija Rekomendacijų, todėl atmetus ieškinį, teismas atsakovo M. B. naudai iš ieškovės priteisia 400 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

183Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

184Ieškinį atmetus, ieškovei patirtos 1158,80 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

185Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 d. nutartį už eismo įvykio ekspertizės paskyrimą ieškovė buvo įpareigota sumokėti 501 Eur užstato į teismo depozitinę sąskaitą (b.l. 78-79). Ieškovė vietinio mokėjimo nurodymu 2019-05-24 sumokėjo 501 Eur užstato (b.l. 82).

1862019-10-29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė teismui PVM sąskaitą faktūrą Nr. LTEC 0001582 dėl 477,71 Eur už ekspertizės atlikimą, kuri buvo teismo pervesta ekspertinei įstaigai, sumokant 0,31 Eur banko mokestį. Tokiu būdu, gražintina ieškovei P. Š. suma sudaro 22,98 Eur (501 Eur-477,71 Eur-0,31 Eur).

187Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,16 Eur ir priteistinos iš ieškovės į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

188Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

Nutarė

189ieškinį atmesti.

190Priteisti iš ieškovės P. Š. a.k. ( - ) 400 Eur (keturis šimtus Eur) advokato išlaidų atsakovo M. B. a.k. ( - ) naudai.

191Sprendimui įsiteisėjus grąžinti P. Š. ( - ) 22,98 Eur (dvidešimt du Eur 98 ct) užstato, esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo į.k. 302942160, specialiojoje sąskaitoje.

192Priteisti iš ieškovės P. Š. a.k. ( - ) 19,16 Eur (devyniolika Eur 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

193Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė... 2. sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui... 3. dalyvaujant ieškovei P. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Simonui... 4. atsakovui M. B., jo atstovui advokatui Rimantui Aliukoniui,... 5. atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei... 6. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal P. Š. ieškinį... 7. ieškovė P. Š., a. k. ( - ) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą... 8. - 492,29 Eur turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo AAS „BTA Baltic... 9. - 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą: a) 25 000,00 Eur neturtinės... 10. - 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų;... 11. - visas bylinėjimosi išlaidas-1185, 80 Eur (b.l. 140-142).... 12. Ieškovė patikslintame ieškinyje bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad... 13. Iki įvykstant partrenkimui, ieškovė po studijų ėjo iš Vilniaus... 14. Taigi, iki įvykstant ieškovės (t.y. pėsčiosios) partrenkimui, automobilio... 15. Atsakovas M. B. viršijo toje vietovėje leistiną greitį, laiku nesustabdė... 16. Smūgis nuo automobilio ieškovei buvo netikėtas ir itin stiprus, ji iš... 17. Ieškovei 2016-01-08 d. eismo įvykio metu padaryti sveikatos sužalojimai buvo... 18. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė 2016-01-21 d. išduotas... 19. Dėl 2016-01-08 d. įvykusio eismo įvykio Vilniaus apskrities VPK Kelių... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-24 nutartimi byloje Nr. ( - )... 21. 2016-09-07 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje... 22. 2016-12-09 d. atsakovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl įtarimo... 23. Vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Vilniaus apygardos... 24. Ieškovė akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-17 d. buvo atlikta... 25. Ikiteisminis tyrimas, iš esmės, buvo nutrauktas tuo pagrindu, jog tyrimo metu... 26. Atsakovas savo pirminiuose parodymuose nurodė, jog važiavo apie 55 km/val.... 27. Toks atsakovo duotų paaiškinimų ir parodymų keitimas dėl įvykusio eismo... 28. Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 29. Pagal 11 str. 1 d. 3 p., transporto priemonių valdytojų civilinės... 30. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2017-01-03 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.... 32. Kasacinis teismas 2017-02-07 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.... 33. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-02 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.... 34. Be to, teismų praktikoje nurodoma: partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje,... 35. CK 6.263 str. 1 d. bei KET įpareigoja asmenis elgtis rūpestingai, apdairiai... 36. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu... 37. Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti... 38. Ieškovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje transporto priemonės... 39. Be to, ieškovės P. Š. kaltė ikiteisminiame tyrime nebuvo tiriama, o buvo... 40. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti... 41. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-28 d. nutartyje civ.byloje Nr.... 42. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu... 43. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, būtinąja autoįvykio... 44. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė Nr. ( - ) patvirtina, kad... 45. Ieškovės nuomone, darytina labiau tikėtina išvada, kad jeigu atsakovas... 46. Ieškovė nurodo, kad atsakovo ikiteisminio tyrimo metu pakeistais parodymais... 47. Ieškovė 2016-01-08 d. buvo 20 m. amžiaus, yra smulkaus sudėjimo, todėl... 48. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu teigė ir nurodė, jog ieškovės... 49. Taigi, šio įvykio atveju atsakovas M. B. nesiėmė visų įmanomų būtinų... 50. Vadinasi, atsakovas nepajėgė laiku sustabdyti automobilio ne dėl... 51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tiesioginę žalą gali sudaryti:... 52. Kartu su ieškiniu teismui teikiami ieškovės išsaugoti kvitai, patvirtina... 53. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 54. Šiuo konkrečiu atveju žala buvo padaryta nukentėjusiosios sveikatai, kuri... 55. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieškovė ilgai gydėsi, vartojo vaistus ir... 56. Po patirtos avarijos ieškovė negalėjo vaikščioti net 4 mėnesius,... 57. Vėliau ieškovė pradėjo vaikščioti, naudodamasi ramentais. Su ramentais... 58. Dėl patirto sužalojimo ieškovė iš viso negalėjo sportuoti 6 mėnesius.... 59. Po avarijos ieškovės veidas buvo sužalotas, dėl to sumažėjo ieškovės... 60. Prisiminimai apie įvykį kėlė ir iki šiol sukelia ieškovei nemalonius... 61. Dėl pačio eismo įvykusio ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą ir... 62. Ieškovė pirko vaistus ir medikamentus, nuolatos lankėsi pas specialistus.... 63. Ieškovei 2016-01-09 d. buvo atliktos dvi operacijos: 1) ( - ) ir 2) ( - ).... 64. Trečia operacija ieškovei buvo atlikta 2016-01-12 d.: ( - ).... 65. Po operacijų gijimas buvo gan sklandus, žaizdos gijo. Ieškovė buvo gydyta... 66. Dar kita operacija ieškovei buvo atlikta 2018-03-07 d. Šios operacijos metu... 67. Savaime suprantama, nereikia įrodinėti, kad prieš kiekvieną operaciją... 68. 2016-09-12 d. išduota Vidaus ligų gydytojo konsultacija patvirtina, kad... 69. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ilgai turėjo gydytis,... 70. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės gyvenimo kokybė po... 71. Ieškovė po avarijos buvo nedarbinga ir tokioje būsenoje, kad negalėjo... 72. Be to, ieškovei liko liekamųjų padarinių sveikatai – dideli randai ant... 73. Dėl likusių didžiulių randų ieškovė jaučiasi itin nepatogiai,... 74. Atsižvelgiant į visus patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, į... 75. Draudiko maksimali mokėtina draudimo suma, skirta neturtinei žalai atlyginti... 76. Likusią neturtinės žalos dalį, viršijančią draudimo 5000,00 Eur sumą,... 77. Kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos... 78. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo M. B. turtinę padėtį. Tačiau šis... 79. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kodas 40103840140,... 80. Atsakovas AS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per filialą Lietuvoje,... 81. Įvykio dieną Transporto priemonė buvo apdrausta draudėjo UAB... 82. 2016-01-12 d. BTA užregistravo įvykio bylą Nr. ( - ) ir pradėjo nagrinėti... 83. 2016-12-09 d. BTA gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 84. 2016-12-16 d. BTA pranešė ieškovei apie priimtą sprendimą BTA... 85. Tiek prokurorai savo priimtuose nutarimuose, tiek ir ikiteisminio tyrimo... 86. Ieškovė įstrižai bėgo tamsios paros metu, žiemos laiku, kai kelio danga... 87. Ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinama, kurio eismo dalyvio taisyklių... 88. Civilinėje teisėje, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti... 89. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo... 90. Atsakovės atstovės nuomone, ieškovės atstovas ieškinio teisinius... 91. Vertinant neturtinės žalos reikalavimą, pažymėtina, kad vadovaujantis CK... 92. BTA vertindamas įvykio bylos aplinkybes neturi jokio pagrindo išmokėti... 93. BTA prašo teismo vadovaujasi CK 1.125 str. 7 d. taikyti sutrumpintą vienerių... 94. Atsakovas M. B., a. k. ( - ) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės... 95. A. M. B. atsiliepime į ieškinį (b. l. 26-30) bei teisminio nagrinėjimo metu... 96. Atsakovas nurodė faktines bylos aplinkybes: jis važiavo Saulėtekio alėjos... 97. Minėto eismo įvykio aplinkybes patvirtina eismo įvykį matę liudytojai,... 98. Liudytoja L. S. K. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad 2016-01-08 d. apie... 99. Liudytoja S. A. parodė, kad 2016-01-08 d. apie 20.00 vai. Vilniuje,... 100. Liudytojas P. B. parodė, kad 2016-01-08 d. apie 19.55 val. Vilniuje,... 101. Įvykusio eismo įvykio metu atsakovas mikroautobusu „Renault“ kirto... 102. Aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko už perėjos patvirtina eismo įvykio... 103. Prokuroro nutarime nurodoma, kad „nustatytų duomenų pagrindu galima... 104. Ieškovė atsakovo duotais paaiškinimais bando įrodyti, kad atsakovas... 105. Ieškovės pateiktame ieškinio priede, ikiteisminio tyrimo apklausos protokole... 106. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „išanalizavus teismui pateiktą... 107. Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad, „pėsčioji P. Š.... 108. Akivaizdu, kad atsakovas iškarto po eismo įvykio, duodamas paaiškinimus dėl... 109. Lietuvos teismo ekspertizės centro akto Nr. ( - ) išvadose nurodoma, kad... 110. Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2- 00451-16 (lapas 8,... 111. Ieškovė ieškinio 2.9 p. pažymėjo, kad „ikiteisminio tyrimo medžiagoje... 112. Ieškinio 2.2., 2.3. , 2.4 punktuose pateikiama LAT nutartys, kurios netinka... 113. Nagrinėjamu atveju pėsčioji P. Š. elgėsi itin neapdairiai ir neatsargiai,... 114. Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už veiksmus, kurie nebūtų... 115. Ieškinys atmestinas... 116. Nustatytos bylos aplinkybės ... 117. Bylos duomenimis, 2016-01-08 d. apie 19.59 val.( - ), įvyko eismo įvykis,... 118. 2016-02-12 d. specialistė J. M.-Č., Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 119. Atsakovo M. B. vairuojama transporto priemonė Renault Trafic (( - )) buvo... 120. 2016-01-12 d. atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA... 121. 2016-06-16 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą su... 122. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo... 123. 2017-03-08 d. nukentėjusiosios P. Š. atstovas pateikė skundą vyriausiajam... 124. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo... 125. 2017-05-24 d. nukentėjusiosios P. Š. atstovas pateikė skundą Vilniaus... 126. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos R. G.... 127. Nukentėjusiosios P. Š. advokato D. S. apskundus šį Vilniaus miesto... 128. Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.( - ) nukentėjusioji... 129. Nurodytuose procesiniuose sprendimuose tiek ikiteisminio tyrimo prokurorų,... 130. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad kelias eismo įvykio... 131. Ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad tiek įtariamasis M. B.,... 132. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ... 133. Ieškovė patikslintame ieškinyje akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo... 134. Taigi, ieškovė kildina žalos atlyginimo pagrindą iš deliktinės... 135. Vadovaujantis CK 6.245 str. 4 d., deliktinė atsakomybė yra turtinė... 136. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės... 137. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga.... 138. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas ar atsakovas M. B. ėmėsi visų... 139. Nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-02-00451-16 Lietuvos teismo... 140. Lietuvos teismo ekspertizės centras paskirtą teismo nutartimi teismo... 141. 1. šioje eismo situacijoje automobilio „Renault Trafic“ vairuotojas M. B.,... 142. Jeigu pėsčiajai P. Š. įžengiant į kelio važiuojamąją dalį, jos... 143. 2. Automobilio „Renault Trafic“ ir pėsčiosios susidūrimas įvyko ne... 144. 7. Jeigu tuo metu, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį nuo... 145. 8. Pėsčiosios P. S. veiksmai,- nespėjusi pereiti važiuojamosios dalies... 146. Taigi, remiantis šiuo ekspertizės aktu, teismo vertintina, kad nagrinėjamoje... 147. Tokiu būdu, vieno ar kito procesinio sprendimo priėmimas byloje siejamas su... 148. Teismo ekspertas ekspertizės akto tiriamoje dalyje nurodė, kad bylos... 149. Nagrinėjamoje byloje taip pat svarbu nustatyti ar M. B. turėjo techninę... 150. Kaip seka iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.( - ) esančios eismo įvykio... 151. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė P. Š. teismui schemoje parodė, kad buvo... 152. Taigi, eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos. Bylos duomenimis, P. Š.... 153. Iš policijos pareigūno V. M. paaiškinimo seka, kad įvykio diena maždaug... 154. Ieškovė P. Š. pirminiame paaiškinime policijai, datuotame 2016-02-05 d.,... 155. Apklausta 2016-10-04 d. liudytoja P. Š. parodė, kad ėjo skersai... 156. Ieškovės parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu... 157. Taip, atsakovas M. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo... 158. L. L.-S. K. ikiteisminio tyrimo metu pasiaiškino, buvo apklausta liudytoja ir... 159. Savo parodymus liudytoja L. S. K. patvirtino apklausta liudytoja ir teisminio... 160. L. S. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paaiškino bei buvo apklausta liudytoja... 161. Savo parodymus liudytoja S. A. patvirtino apklausta liudytoja ir teisminio... 162. L. P. B. ikiteisminio tyrimo metu pasiaiškino, buvo apklaustas liudytoju ir... 163. Savo parodymus liudytojas P. B. patvirtino apklaustas liudytoju ir teisminio... 164. Taigi, teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje... 165. Byloje įrodymų visuma bei atsakovo, liudytojų S. L. K., S. A., P. B.... 166. Byloje nesurinkta duomenų, kurie patvirtintų ieškovės parodymus dėl eismo... 167. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad tuo atveju, jeigu pėsčiajai P. Š.... 168. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir... 169. Ikiteisminio tyrimo mete tyrusių eismo įvykį pareigūnų bei ikiteisminio... 170. CK 6.270 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu... 171. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės... 172. Pagal TPVCAPD 16 str. 1 d. atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto... 173. Ieškinys atmestinas sprendime išdėstytais motyvais.... 174. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje... 175. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada,... 176. Dėl kitų atsakovo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja sprendimo... 177. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 178. CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 179. Bylos duomenimis atsakovas M. B. patyrė 400 Eur advokato išlaidų (b.l. 134).... 180. Svarstant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgia... 181. CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba,... 182. Byla yra elektroninė, sudėtinga, joje yra daug procesinių dokumentų, buvo... 183. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo... 184. Ieškinį atmetus, ieškovei patirtos 1158,80 Eur bylinėjimosi išlaidos... 185. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 d. nutartį už eismo... 186. 2019-10-29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė teismui PVM... 187. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,16 Eur ir... 188. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-... 189. ieškinį atmesti.... 190. Priteisti iš ieškovės P. Š. a.k. ( - ) 400 Eur (keturis šimtus Eur)... 191. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti P. Š. ( - ) 22,98 Eur (dvidešimt du Eur... 192. Priteisti iš ieškovės P. Š. a.k. ( - ) 19,16 Eur (devyniolika Eur 16 ct)... 193. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...