Byla 1-91-744/2019
1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei, kaltinamajam M. J. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Šatui,
2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
3M. J., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:
41) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį 12 MGL (1500 litų) dydžio bauda, kurios vykdymas atidėtas 1 metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis);
52) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, 64 straipsnį (su pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį neatlikta bausme) 16 MGL (2000 litų) dydžio bauda;
63) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, 64 straipsnį (su pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendį neatlikta bausme) 24 MGL (3000 litų) dydžio bauda;
74) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 9 dalį (su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme) 40 MGL (5000 litų) dydžio bauda;
85) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, 63 straipsnio 9 dalį (su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme) 43 MGL (5375 litų) dydžio bauda;
96) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 9 dalis (su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme) 30 parų arešto ir 43 MGL (5375 litų) dydžio bauda;
107) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 64 straipsnį (su pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 43 MGL (5375 litų) dydžio bauda, 2006 m. lapkričio 29 d. pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį lygtinai paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų neatlikus 11 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis), 2007 m. lapkričio 6 d. išbrauktas iš įskaitos ( - ) miesto ir rajono pataisos inspekcijoje, bauda sumokėta 2008 m. kovo 20 d. (teistumas neišnykęs);
118) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, 641 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 13 d. ir nuo 2019 m. birželio 20 d. M. J. atlieka juo paskirtą laisvės atėmimo bausmę),
12kardomoji priemonė nepaskirta, nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
13kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje.
14Teismas
Nustatė
15I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
16Kaltinamasis M. J. 2007 m. gruodžio 4 d. apie 14.30 val. ( - ) mieste, prie lošimo namų, esančių ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su D. G., kuris už šią veiką nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, nurodė nukentėjusiajam M. G. sėsti į D. G. priklausantį automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris ( - ) po to, reikalaudami, kad nukentėjusysis per dvi savaites (iki 2007 m. gruodžio 18 d.) per surastą trečią asmenį perduotų jiems 2000 (du tūkstančius) eurų, neleido M. G. išlipti iš automobilio (jis laikė M. G. už pečių, o D. G. įkėlė bandančio išlipti nukentėjusiojo kojas į automobilį bei uždarė dureles), taip pat, jam ir D. G. reikalaujant perduoti pinigus, jis smogė M. G. ne mažiau kaip 3 kartus į krūtinę, nugarą ir kairį žastą, tuo padarant M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, jis ir D. G., neleisdami M. G. išlipti, vežiojo nukentėjusįjį automobilyje po ( - ) miestą iki 2007 m. gruodžio 4 d. 15.30 val., tokiu būdu jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudojant fizinį smurtą bei atimant M. G. laisvę, vertė M. G. perduoti turtą – 2000 (du tūkstančius) eurų.
17Be to, kaltinamasis M. J. nenustatytą laiką iki 2008 m. gruodžio 10 d. 18 val. automobilyje „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) priklausančiame E. B., kuriuo jis naudojosi ir tuo metu vairavo, po priekine keleivio sėdyne, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: 82,420 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių; 4051 vienetą raudonos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 55,564 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), bei 11,429 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol ( - ) rajone, kelio ( - ) 81-ame kilometre, policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį bei rado ir paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas.
18Be to, kaltinamasis M. J. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 8 d. 10.19 val. iki 2008 m. sausio 27 d. 19.45 val. 41 kartą: 2008 m. sausio 8 d. – 10.19 val.; 16.27 val.; 17 val.; 20.35 val.; 2008 m. sausio 9 d. – 10.49 val.; 2008 m. sausio 10 d. – 18.24 val.; 2008 m. sausio 11 d. – 10.15 val.; 16.39 val.; 17.12 val.; 18.08 val.; 18.20 val.; 2008 m. sausio 14 d. – 13.46 val.; 2008 m. sausio 15 d. – 10.12 val.; 10.18 val.; 2008 m. sausio 18 d. – 19.21 val.; 2008 m. sausio 19 d. – 12.09 val.; 12.56 val.; 14.27 val.; 21.02 val.; 2008 m. sausio 21 d. – 9.22 val.; 12.12 val.; 17.35 val.; 2008 m. sausio 22 d. – 10.20 val.; 23.16 val.; 2008 m. sausio 23 d. – 10.30 val.; 13.22 val.; 15.32 val.; 16.47 val.; 21.27 val.; 21.56 val.; 2008 m. sausio 24 d. – 9.29 val.; 11.32 val.; 12.48 val.; 16.25 val.; 2008 m. sausio 25 d. – 15.41 val.; 17.28 val.; 18.34 val.; 19.35 val.; 2008 m. sausio 26 d. – 15.19 val.; 16.55 val.; 2008 m. sausio 27 d. – 19.45 val., bendraudamas mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentų numeriai ( - ) ir ( - ), su R. S., kurio abonentų numeriai ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), nevykdė pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartimi šešiems mėnesiams jam skirtų įpareigojimų II dalies 1 punkto – nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitokiomis priemonėmis su R. S., gimusiu ( - ), gyvenančiu ( - );
19be to, jis laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 16 d. 16.48 val. iki 2008 m. sausio 17 d. 23.30 val. 8 kartus: 2008 m. sausio 16 d. – 16.48 val.; 16.49 val.; 16.50 val.; 16.55 val.; 16.57 val.; 16.59 val.; 2008 m. sausio 17 d. – 23.25 val.; 23.30 val., bendraudamas mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento numeris ( - ), su S. S., kurio abonento numeris ( - ), tai yra siųsdamas žinutes, nevykdė pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartimi šešiems mėnesiams jam skirtų įpareigojimų II dalies 8 punkto – nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitokiomis priemonėmis su S. S., gimusiu ( - ), gyvenančiu ( - );
20be to, jis 2008 m. sausio 8 d. 13.09 val., bendraudamas mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento numeris ( - ), su D. G., kurio abonento numeris ( - ), tai yra siųsdamas žinutę, nevykdė pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartimi šešiems mėnesiams jam skirtų įpareigojimų II dalies 13 punkto – nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitokiomis priemonėmis su D. G., gimusiu ( - ), gyvenančiu ( - ).
21II. Įrodymai ir jų vertinimas
22Kaltinamasis M. J. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad datos nepamena, tačiau galėjo būti ta, kuri nurodyta kaltinime, ( - ) susitiko su draugu G., kuris jam buvo skolingas apie 5000 eurų, ir už skolą atidavė kaltinime nurodytas medžiagas – apie 4000 vienetų ekstazio tablečių, apie 90 gramų kanapių ir apie 10 gramų kokaino. Suprato, kad tai narkotinės medžiagos. Visas šias narkotines medžiagas tuo metu vartojo, todėl planavo suvartoti pats ir pasidalinti su draugais. Todėl pripažįsta kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jas gabeno turėdamas tikslą platinti. Tos narkotinės medžiagos buvo supakuotos į maišelį, kuris buvo padėtas ant priekinės keleivio sėdynės, bet galėjo ir nukristi ant grindų. Grįžtant į ( - ) jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie, pamatę maišelį, kuriame buvo narkotinės medžiagos, jį pradėjo ardyti, todėl jis išsigando, sėdo į automobilį ir pasišalino. Pasišalino, nes suprato, kokia atsakomybė jam gresia dėl tų narkotinių medžiagų. Pripažįsta, kad tas narkotines medžiagas laikė automobilyje ir gabeno kaltinime nurodytu maršrutu.
23Datos nepamena, bet galėjo būti 2007 m. gruodžio 4 d., kaip nurodyta kaltinime, gavę informacijos apie tai, kad M. G. nori su jais (juo ir D. G.) susidoroti, nutarė jį „pamokyti“. Viskas taip ir įvyko, kaip surašyta. Susitiko su M. G. prie lošimo namų, esančių ( - ). M. išėjo iš kazino, įsėdo į D. vairuojamą automobilį „Audi A8“. M. įsėdus į automobilį, jis persėdo į galinę keleivio vietą šalia M. M. norėjo išlipti iš automobilio, bet jis jam to padaryti neleido. Automobilyje jis prieš M. G. vartojo smurtą, reikalavo pinigų. Įvardijo 2000 eurų sumą, bet tai buvo labiau gąsdinančio pobūdžio reikalavimas. M. automobiliu vežiojo apie valandą, buvo nuvežę iki bendro draugo R., iš kurio jie ir išgirdo tą informaciją, jog M. neva nori su jais susidoroti. Ten M. vežė, kad R. patvirtintų ar paneigtų tas kalbas. Nepamena, ar buvo nurodę terminą (pinigų sumokėjimo), bet pripažįsta, kad galėjo nurodyti dviejų savaičių terminą. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, jog neleido M. išlipti iš automobilio, reikalavo sumokėti 2000 eurų per dvi savaites, kad bandant M. išlipti iš automobilio D. G. įkėlė nukentėjusiojo kojas į automobilį, o jis smogė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į krūtinę, nugarą ir žastą. Su D. G. buvo iš anksto susitarę, kad taip elgsis. Juos M. G. kalbos įžeidė, todėl jie taip ir pasielgė. Jokio teisinio pagrindo reikalauti iš M. pinigų neturėjo, jis nebuvo jiems skolingas, tai buvo kaip keršto forma, kad jis „prisikalbėjo“.
24Dėl kaltinimo nevykdžius teismo sprendimo kaltę taip pat visiškai pripažįsta. Jis buvo įpareigotas teismo nutartimi nebendrauti su nutartyje nurodytais asmenimis, tačiau to nevykdė ir su jais bendravo. Buvo net kelis kartus už tą veiką teistas. Jis dalyvavo teismo posėdyje, kai teismas priėmė nutartį, kuria pagal Užkardymo įstatymą jam buvo paskirti įpareigojimai. Nutartį gavo, žinojo visus tuos asmenis. Tai buvo jo aplinkos žmonės ir su jais tuo laikotarpiu bendraudavo. Iš pradžių tų įpareigojimų laikėsi, tačiau tai tęsėsi labai ilgą laiką, policijos pareigūnai jį tiesiog persekiodavo. Visas faktines aplinkybes dėl tos veikos pripažįsta.
25Po 2008 m. gruodžio 10 d. veikos jis truputį pasislapstė Lietuvoje ir tada išvyko į ( - ). Šeima liko čia (Lietuvoje), bet atvažiuodavo pas jį į ( - ). Apsigyveno pas darbdavį, kuris jam leido pas jį dirbti ir gyventi ištisus metus. Ten dirbo iki 2017 metų, kol mirė jo darbdavys. Nors jam ir siūlė darbą kiti ūkininkai, tačiau jis nusprendė grįžti. Į Lietuvą grįžo 2017 metų pabaigoje. Buvo apsisprendęs ir susiplanavęs kreiptis į advokatus dėl susidariusios padėties, tačiau į policiją taip ir nenuėjo. Žinojo, kad paskelbta jo paieška. Neigiamai vertina savo padarytas veikas. Tikrai padarė išvadas. Labai gailisi, kad taip elgėsi. Jo išvykimo tikslas iš Lietuvos į ( - ) buvo pasislėpti nuo teisėsaugos, bet ten gyvendamas jis rūpinosi šeima, dalyvavo vaikų auklėjime. Visą tą laiką, kol gyveno ( - ), jokių nusikalstamų veikų nedarė.
26Po kaltinamojo M. J. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
27Kaltinamojo M. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik kaltinamojo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:
282008 m. gruodžio 10 d. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. K. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad tą dieną apie 18 val. ( - ) rajone, kelio ( - ) 81-ame kilometre, M. J., vairuodamas automobilį „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) po priekine keleivio sėdyne gabeno apie 500 g narkotinių medžiagų, kurios buvo supakuotos į polietileninį maišelį (1 t., b. l. 1);
292008 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – ( - ) rajone, kelio ( - ) 2,267 kilometre, stovėjusį automobilį „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) iš jo buvo paimta: džemperis, kepuraitė, administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas M. J., darbo sutartis tarp R. S. ir UAB „( - )“, „( - )“ kliento kortelė, „( - )“ kliento kortelė, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6230i“ su SIM kortele (1 t., b. l. 56-64);
302008 m. gruodžio 10 d. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniojo patrulio T. J. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad tą dieną apie 17.40 val., jam dirbant su vyresniuoju patruliu K. J., kelio ( - ) 81-ame kilometre, pastebėjo nuo ( - ) pusės atvažiuojantį automobilį, kurio greitis akivaizdžiai viršijo leistiną. Greičio matuokliu buvo užfiksuotas 137 km/h greitis. Jie įjungė specialų šviesos signalą ir sustabdė greitį viršijusį automobilį „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) Jis atpažino prie vairo sėdėjusį vaikiną, tai buvo M. J., kuris yra linkęs nusikalsti. Jis prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį ir pareikalavo M. J. pateikti dokumentus bei aprodyti automobilį. Apžiūrėdamas saloną, pro galines dešines dureles pastebėjo po priekine keleivio sėdyne baltos spalvos polietileninį maišelį su užrašu „IKI“, kuris buvo stipriai užrištas. Pasiteiravus, kas tame maišelyje, M. J. paaiškino, kad tai tik jo sportiniai marškinėliai ir, besėdėdamas vairuotojo sėdynėje, pagriebė už to maišelio bei mėgino iš jo jį atimti, tačiau, nepavykus to padaryti, užvedė variklį ir dideliu greičiu nuvažiavo ( - ) link. Rankose likusį maišelį jis padėjo tarnybiniame automobilyje ir vijosi pasišalinusį M. J.. M. J., pavažiavęs kelis kilometrus, staiga apsisuko ir nuvažiavo ( - ) link. Jis pastebėjo, kad persekiojamas automobilis pasuko į šalutinį kelią, todėl važiavo paskui. Tuomet pamatė, kaip posūkyje persekiojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, o iš vairuotojo sėdynės iššoko M. J. ir nubėgo į mišką. M. J. surasti nepavyko. Jie kurį laiką stabdė pro šalį važiuojančius automobilius ir apie 19.30 val. sustabdė automobilį, kurį vairavo M. D., kuris galimai galėjo atvažiuoti pasiimti pabėgusio M. J.. Atvykus operatyvinės grupės pareigūnams jis pateikė M. J. pateiktus dokumentus bei maišelį su užrašu „IKI“, kuriame buvo galimai narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 65-66);
312008 m. gruodžio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad vyresnysis patrulis T. J. vyresniajam tyrėjui R. K. pateikė maišelį su užrašu „IKI“, su jame buvusiu maišeliu ir, kaip įtariama, narkotine ar psichotropine medžiaga, bei vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), išduotą M. J. vardu (1 t., b. l. 67-69);
322009 m. kovo 17 d. specialisto išvada Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad: 1) žalsvos spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš paketo su užrašu „90“, rasta 2008 m. gruodžio 10 d. automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamo M. J., patikros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 82,420 g; 2) 915 vienetų raudonos spalvos tablečių su įspaustu užrašu „DG“ vienoje pusėje iš paketo su užrašu „930“, rastų 2008 m. gruodžio 10 d. automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamo M. J., patikros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio bendroji masė tabletėse yra 12,362 g; 3) 3136 vienetų raudonos spalvos tablečių su įspaustu užrašu „DG" vienoje pusėje iš trijų paketų su užrašais „1000“, rastų 2008 m. gruodžio 10 d. automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamo M. J., patikros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio bendroji masė tabletėse yra 43,202 g; 4) supresuotos į cilindrus šviesios medžiagos iš bespalvio plastikinio maišelio, rastos 2008 m. gruodžio 10 d. automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamo M. J., patikros metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė medžiagoje yra 11,429 g (1 t., b. l. 73-76);
332009 m. gegužės 18 d. specialisto išvada Nr. ( - ) ir 2019 m. gegužės 7 d. specialisto išvada Nr. ( - ), iš kurių matyti, kad trys rankų pėdsakai, išryškinti ant tyrimui pateikto plastikinio maišelio su užrašu „IKI“, rasto ir paimto 2008 m. gruodžio 10 d. automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) patikros metu, tinkami asmens indentifikavimui ir palikti liudytojo R. K. (1 t., b. l. 79-80, 96-100);
342011 m. liepos 21 d. specialisto išvada Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad tirti pateiktose kanapėse, kurių svoris 78,44 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,6 %, tirti pateiktos kanapės yra narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 112-113);
352008 m. gruodžio 15 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas pagal 2008 m. gruodžio 10 d. daiktų pateikimo protokolą iš liudytojo M. D. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5070“, IMEI ( - ) su SIM kortele „Labas“ Nr. ( - ), abonentinis numeris ( - ), ir šių daiktų apžiūros metu buvo nustatyta, kad M. D. 2008 m. gruodžio 10 d. 17.39 val. skambino abonentas Nr. ( - ), išsaugotas telefonų knygoje kaip „( - )“, o M. D. šiam abonentui skambino 2008 m. gruodžio 10 d. 17.13 val., 18.43 val., 18.59 val. (1 t., b. l. 127-133);
362008 m. gruodžio 18 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilyje „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6230i“, IMEI ( - ), su SIM „Tele2 Pildyk“ Nr. ( - ), abonentinis numeris ( - ). Apžiūrint telefone ir SIM kortelėje esančią informaciją nustatyta, kad adresų knygoje išsaugotas numeris ( - ), įvardintas „M, kuriuo tuo metu naudojosi M. D. (1 t., b. l. 136-140);
372008 m. gruodžio 29 d. prokuroro nutarimo, patvirtinto ( - ) miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, pagrindu išreikalauta informacija apie telefono abonentinių numerių ( - ) ir ( - ), kuriais naudojosi įtariamasis M. J., išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 22 d., iš kurios matyti, kad abu abonentai 2008 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 21 val. jungėsi prie mobiliojo ryšio paslaugų teikimo bokštelių, kurie yra tose pačiose vietovėse Lietuvos rajonuose, ir prie ( - ) rajone esančių bokštelių (1 t., b. l. 145-171);
38liudytojo T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2008 m. gruodžio 10 d. su kolega ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniuoju patruliu K. J. patruliavo kelyje ( - ). Apie 17.40 val. pastebėjo nuo ( - ) miesto link ( - ) miesto atvažiuojantį ir akivaizdžiai greitį viršijantį automobilį. Jis greičio matuokliu nustatė, kad šis automobilis važiuoja 137 km/h greičiu. Tada įjungė tarnybinio automobilio šviesos signalus ir minėtą greitį viršijusį automobilį sustabdė. Sustabdytas automobilis buvo „BMW“ markės, jo valstybinis numeris buvo ( - ) Priėjęs prie sustojusio automobilio ir prisistatęs pamatė, kad už šio automobilio vairo buvo M. J., kurį jis žinojo kaip asmenį, vykdantį nusikaltimus ir teisės pažeidimus. M. J. važiavo vienas. Jis paaiškino M. J., kad jis viršijo toje vietoje leistiną 90 km/h važiavimo greitį, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. M. J. neneigė, kad viršijo leistiną važiavimo greitį, padavė savo vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną. Tada jis paprašė M. J. išlipti iš automobilio ir atidaryti bagažinę, nes paprastai sustabdžius asmenis, kurie yra žinomi, kaip vykdantys nusikaltimus, tikrinami ne tik jų dokumentai, bet ir automobiliai. M. J. atidarė automobilio bagažinę, bet ten jokių įtartinų daiktų nebuvo. Tada jis M. J. paprašė, kad jis atidarytų dešinės pusės galines dureles, kad būtų galima apžiūrėti automobilio saloną. M. J. atidarė tas dureles ir jis pradėjo apžiūrinėti automobilio salone buvusius daiktus. Ten buvo įvairių daiktų, kurie buvo sudėti priekinės keleivio sėdynės atlošo kišenėje, ant galinės sėdynės, taip pat ant automobilio grindų. Jam ėmus apžiūrinėti ir klausti, kas yra maišeliuose, kuriuos pamatė ant grindų, išlindusius iš po priekinės keleivio sėdynės, M. J. pasakė, kad tai jo „maikės“. Tuo metu M. J., pasakęs, kad paieškos automobilio civilinės atsakomybės draudimo poliso, kurio iš karto su dokumentais nepateikė, grįžo į automobilį ir atsisėdo į vairuotojo vietą. M. J. pradėjo ieškoti poliso – apžiūrinėjo daiktų dėtuvę, atlenkė skydelį nuo saulės. Matėsi, kad M. J. buvo sunerimęs – ieškodamas poliso vis stebėjo, kaip jis apžiūrinėjo tuos ant grindų po priekine keleivio sėdyne buvusius plastikinius maišelius. Pašvietęs prožektoriumi, jis pamatė, kad viename tų maišelių, kuris buvo praviras, tikrai buvo kažkokie rūbai. O antrasis maišelis, kuris buvo labiau pakištas po sėdyne, tačiau pagal savo dydį netilpo po ja, buvo užrištas, todėl jis paėmė tą maišelį į rankas, norėdamas pasižiūrėti, kas jame yra. Jis norėjo tą maišelį atrišti, o M. J. tuo metu pabandė tą maišelį, kuris buvo su parduotuvės „IKI“ logotipais, išplėšti jam iš rankų bei įjungė automobilio variklį. Kai minėto maišelio M. J. nepavyko išplėšti iš rankų, jis dideliu greičiu pradėjo važiuoti ( - ) pusėn ir nuvažiavo atidarytomis automobilio dešinės pusės galinėmis durelėmis. Viso šio įvykio metu kolega K. J. buvo prie tarnybinio automobilio ir viską matė. Jis su kolega K. J. iš karto įsėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo vytis M. J. vairuojamą automobilį. Radijo ryšio pagalba apie šį įvykį informavo ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoją. M. J. keletą kilometrų pavažiavęs ( - ) link, staigiai apsisuko ir dideliu greičiu nuvažiavo ( - ) link. Jie taip pat apsisuko ir važiavo paskui M. J. automobilį. Pavažiavęs keletą kilometrų, M. J. pasuko į kairę ir išsuko iš pagrindinio į šalutinį kelią. Važiuodamas tuo šalutiniu keliu, už keleto šimtų metrų M. J. įvažiavo į griovį, tada iššoko iš automobilio ir nubėgo į mišką. Jie bandė vytis M. J., tačiau tamsoje miške jo surasti nepavyko. Jis miške girdėjo M. J. balsą. Jo manymu, M. J. su kažkuo kalbėjosi telefonu. Nepavykus sulaikyti M. J., jis su kolega grįžo prie automobilio „BMW“ laukti, kol atvyks iškviesta operatyvinė grupė. Kadangi pagal šio įvykio aplinkybes buvo galima tikėtis, kad kas nors gali atvykti parvežti M. J., jis su kolega stabdė ir tikrino pro šalį pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Apie 19.30 val. pro įvykio vietą lėtai pravažiavo automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris ( - ) kurį sustabdę ir patikrinę jį vairavusio asmens dokumentus, nustatė, kad tai M. D.. Atvykusiems pareigūnams perdavė M. J. pateiktus dokumentus bei tą minėtame automobilyje rastą maišelį su parduotuvės „IKI“ logotipais. Kas buvo tame maišelyje nežino, tik jautė, kad jame yra dar supakuoti keli paketai (1 t., b. l. 173-175);
39liudytojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra analogiški liudytojo T. J. duotiems parodymams (1 t., b. l. 176-178);
40liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2008 m. gruodžio 10 d. pasiskolino automobilį „Mercedes Benz“ iš pažįstamo P. M. bei apie 18.30 val. šiuo automobiliu važiavo keliu ( - ), kur, ties kavine „( - )“, pasuko į žvyrkelį, nes norėjo patekti į sodybą „( - )“, kur norėjo užsisakyti kambarius poilsiui. Tik pasukus į žvyrkelį jį sustabdė policijos pareigūnai. Tą pačią dieną jam į mobilų telefoną paskambino draugas M. J. iš savo telefono ( - ), kurį savo adresų knygoje yra įvardinęs kaip „( - )“. Su M. J. pakalbėjo bendromis temomis ir tiek (1 t., b. l. 179-180);
41liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) neturėjo ir neturi. Tokiu automobiliu anksčiau važinėdavo jos sūnus D. B., kuris apie trejus metus yra sulaikytas ( - ) (1 t., b. l. 183);
42liudytojos E. B. 2012 m. balandžio 30 d. prašymu, iš kurio matyti, kad automobilį „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) registruotą jos vardu, pirko jos sūnus D. B., kuris 2004 metais buvo nuteistas ( - ). Iš sūnaus sužinojo, kad automobilį jis pardavė, tačiau už jį nebuvo sumokėti visi pinigai, todėl sūnus patvirtino, kad automobilis jų (1 t., b. l. 192);
432012 m. gegužės 21 d. nutarimu dėl daiktų grąžinimo ir pakvitavimu, iš kurių matyti, kad automobilis „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) ir jo dokumentai buvo grąžinti savininkei E. B. (1 t., b. l. 193-194);
44liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2008 metais dirbo ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTB 3-ios grupės vyresniuoju tyrėju. Kiek pamena, 2008 m. gruodžio 10 d. budėjo operatyvinėje grupėje ir atliko įvykio vietos, kur buvo paliktas 7 klasės „BMW“ automobilis, apžiūrą. Kiek pamena, paketą su galimai narkotinėmis medžiagomis paėmė iš policijos patrulio, kuris buvo sustabdęs įtariamąjį asmenį (2 t., b. l. 3);
452007 m. gruodžio 6 d. M. G. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 4 d. apie 14.20 val. ( - ) mieste, prie lošimo namų, esančių ( - ), automobilyje „Audi A8“, valstybinis numeris ( - ) M. J., pravarde „( - )“, ir D. G., pravarde „( - )“, ir dar vienas vaikinas, pravarde „( - )“, panaudodami fizinį smurtą, reikalavo sumokėti 2000 eurų (2 t., b. l. 14);
462008 m. balandžio 8 d. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 4-ojo skyriaus tyrėjos D. D. tarnybiniu pranešimu, surašytu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ), iš kurio matyti, kad M. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį (2 t., b. l. 17);
47nukentėjusiojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2007 m. gruodžio 4 d. apie 14.30 val. jis užėjo į kazino, esantį ( - ). Ten jam į mobilųjį telefoną Nr. ( - ) paskambino pažįstamas D. G., ir pasakė, kad tuoj privažiuos, nes reikia pakalbėti. Netrukus D. G. telefonu davė signalą, kad jis išeitų į lauką. D. automobilis „Audi A8“, valstybinis numeris ( - ) stovėjo ( - ) gatvėje, stovėjimo aikštelėje, prie kazino. Jis atsisėdo į automobilio galinę keleivio vietą, esančią už priekinio keleivio vietos. Matė, kad automobilyje už vairo sėdėjo D., o šalia jo, priekyje, sėdėjo M. J., pravarde „( - )“. M. J. išlipo iš automobilio ir, pradaręs galines keleivio dureles, liepė jam pasislinkti ir atsisėdo šalia iš dešinės bei uždarė dureles. Tuomet M. paklausė „kas gero“ ir, nelaukdamas atsakymo, dešine ranka smūgiavo jam į veidą. Jis susiėmė veidą, nes iš nosies bėgo kraujas, ir pasakė, kad nesupranta kas vyksta, ir reikia išsiaiškinti. Po to M. sudavė dar apie keturis penkis smūgius jam į veidą ir šonus. D. sėdėjo prie vairo ir nieko nekalbėjo. Po to M. pradėjo sakyti, kad jis juos, tai yra M. su D., šmeižia, kad jie ramiai nebegali vaikščioti po ( - ), tai yra, kad jis giriasi, jog gali juos sumušti. Jis paneigė visus jam mestus kaltinimus. Tuomet M. pasakė, kad reikia važiuoti pas tą žmogų, kuris patvirtins, kad jie nemeluoja. Jie užsivedė automobilį ir ketino važiuoti. Jis tuo metu bandė išlipti, tačiau M. puolė laikyti, o kadangi kojos buvo lauke, D. išlipęs įkėlė jo koją į automobilio vidų ir uždarė dureles. Visą tą laiką M. J. laikė jį, kad jis nesipriešintų. Po to važiavo pro ( - ) link ( - ). Visos kelionės metu M. šnekėjo, kad jis yra prisišnekėjęs, o už šnekas reikia atsakyti ir pasiūlė du variantus: arba jam laužo vienos rankos visus pirštus, kaip „pamokai“, arba pinigais. M. užsiminė, kad jis varinėja automobilius ir dabar turi pinigų. Dar kalbėjo, kad jis yra „ant bangos“, gerai laikosi. Dar užsiminė, kad jis galėtų mokėti kiekvieną mėnesį ir tuomet galėtų kalbėti ką nori. Už ( - ) nuvažiavus apie kokį kilometrą automobilis pasuko į kairę, privažiavo kažkokią gyvenvietę. Ten, privažiavus raudonų plytų namą, iš jo išėjo vaikinas, pravarde „( - )“, lygtai „( - )“ (R. S.) sesers vyras. „( - )“ įlipo į automobilio priekį, atsisėdo į keleivio vietą ir pradėjo sakyti, kad jis prisišnekėjo, tai yra sakęs D. ir M. galintis „iškirsti“. Tai pasakęs, „( - )“ išlipo iš automobilio, o D. užsivedė automobilį ir visi grįžo į ( - ). Tuomet M. paklausė, ką darysim, ar laužom pirštus, ar mokam pinigus. Jis pasakė, kad nenori, jog laužytų pirštus, ir tuomet M. užsiminė, kad reikėtų kaip ir baudą susimokėti. Jam paklausus, kokia ta bauda, M. pasakė, kad „du eurų“. Jam paklausus, ar tai šimtai, ar tūkstančiai, M. nusijuokė ir pasakė, kad tūkstančiai. Jis pasakė, kad dabar pinigų neturi, bandys juos surinkti ir paprašė savaitės laiko, o M. pasakė, kad duoda dvi savaites laiko. Tada jį atvežė atgal prie to paties kazino. Dar M. pasakė, kad jis susirastų per ką perduoti pinigus. Jis suprato, kad tai yra turto prievartavimas ir jis turės jiems mokėti neva už kalbas. Po smūgių sudavimo jam liko mėlynės ant kūno, skaudėjo šonkauliai, buvo išsuktas pirštas – dešinės rankos nykštys. Dėl šių sužalojimų jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Jis suprato, kad jei pinigų nesumokės, prieš jį bus vėl naudojamas fizinis smurtas (2 t., b. l. 33-35, 49);
482007 m. gruodžio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis M. G. iš jam pateiktų šešių asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 5 – R. R., pas kurį jis buvo nuvežtas ir kuris patvirtino, jog jis yra „prisikalbėjęs“ (2 t., b. l. 37-38);
49specialisto išvada Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad M. G. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje nugaros pusėje ir kairiame žaste. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminių poveikių pasekmėje, kietais bukais paviršiais paveikus krūtinę, nugarą ir kairį žastą. M. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 43);
502008 m. vasario 25 d. nukentėjusiojo M. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis M. G.parodė vietą, esančią ( - ) gatvėje, kur įsėdo į automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris ( - ) degalinę, esančią pakeliui į ( - ), kur buvo sustoję, išvažiuodami iš ( - ); nurodė namą ( - ) kaime, ( - ) rajone, kur buvo atvažiavę pas vaikiną, pravarde „( - )“, bei nurodė vietą ( - ), kur po pareikalavimo sumokėti 2000 eurų, jį paleido prie namo, esančio ( - ) (2 t., b. l. 44-48);
51liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad M. G. yra jo pusbrolis. 2007 m. gruodžio 4 d. apie 17 val. jam paskambino M. G. ir papasakojo, kad ką tik iš jo buvo pareikalauta pinigų. M. G. minėjo ir tų asmenų vardus, bet jis jų neprisimena. Jis su M. buvo susitikę, kalbėjosi, ką reikėtų daryti šioje situacijoje ir nusprendė, kad reikia rašyti pareiškimą policijai. Vėliau sužinojo, kad M. parašė pareiškimą (2 t., b. l. 52);
522007 m. gruodžio 6 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis M. G. policijos tyrėjai pateikė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 7360“ sus „Tele2“ SIM kortele (2 t., b. l. 53);
532007 m. gruodžio 6 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint iš nukentėjusiojo M. G. paimtą telefoną ir SIM kortelę, nustatyta, kad adresų knygoje yra išsaugotas įrašas „( - )“ – tai galimai D. G. naudojamas telefono numeris. Taip pat nustatyta, kad tarp priimtų skambučių yra 2007 m. gruodžio 4 d. 14.15 val. fiksuotas adresato, vardu D., skambutis. Prie praleistų skambučių taip pat užfiksuotas D. skambutis 2007 m. gruodžio 4 d. 14.22 val. (2 t., b. l. 55-59);
54liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad M. J. pažįsta, nes kartu sportuodavo, o D. G. ir M. G. nepažįsta. 2007 metais gruodžio mėnesį pas jį į namus, esančius ( - ), niekas nebuvo atvažiavęs ir neprašė patvirtinti kažkokių kalbų (2 t., b. l. 84);
552008 m. spalio 15 d. akistatos tarp nukentėjusiojo M. G. ir liudytojo R. R. protokolo, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis M. G. akistatos metu patvirtino anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 86);
56liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad M. J. pažįsta, su juo bendrauja telefonu ir susitinka. Jis negali nurodyti savo telefono numerių, kuriais naudojosi 2008 metų sausio mėnesį. Ar tuo laikotarpiu bendravo su M. J. taip pat nurodyti negali ir nežino, kad M. J. yra uždrausta bendrauti su juo (2 t., b. l. 87);
572007 m. lapkričio 13 d. ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-ojo skyriaus tyrėjo R. Š. tarnybiniu pranešimu, tos pačios dienos nutarimu dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo ir oficialiu perspėjimu, iš kurių matyti, kad M. J. buvo paskirta Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyta prevencijos priemonė – oficialus perspėjimas (2 t., b. l. 89-92);
58Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartimi, iš kurios matyti, kad ja buvo nutarta ( - ) miesto vyriausiojo policijos komisariato teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo M. J. tenkinti ir paskirti M. J. įpareigojimus, tarp kurių yra ir įpareigojimas 6 mėnesius nepalaikyti ryšių tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitokiomis priemonėmis su nutartyje išvardintais asmenimis, tarp kurių yra nurodyti ir R. S., S. S. bei D. G. (2 t., b. l. 99-100);
592007 m. gruodžio 11 d. prokuroro nutarimu išreikalauti informaciją (dokumentus), patvirtintu Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, iš kurio matyti, kad šio nutarimo pagrindu buvo gautos nukentėjusiojo M. G., įtariamųjų M. J. ir D. G. naudojamų telefono abonentų skambučių išklotinės laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d. Išanalizavus gautas išklotines, nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 4 d. 14.16 val. D. G. iš telefono, kurio numeris ( - ), skambino nukentėjusiajam M. G. į jo abonentą, kurio numeris ( - ). Pokalbio trukmė 17 sekundžių. Pagal D. G. telefono abonento, kurio numeris ( - ), išklotinę nustatyta, kad D. G., skambindamas M. G. 2007 m. gruodžio 4 d. 14:16 val., buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio paslaugų teikimo bokštelio ( - ), registruoto ( - ), o laikotarpiu nuo 14:41 val. iki 14:57 val. buvo prisijungęs prie bokštelio ( - ), registruoto ( - ) (2 t., b. l. 101-111);
602007 m. gruodžio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 11 d. iki 2008 m. sausio 31 d. buvo leista klausytis įtariamojo M. J. naudojamų mobiliojo ryšio telefono abonentų, kurių numeriai ( - ), pokalbių ir kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (2 t., b. l. 114);
612008 m. kovo 31 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu ir jo priedu - suvestine Nr. ( - ), iš kurių matyti, kad šios procesinės prievartos priemonės metu buvo užfiksuoti M. J. pokalbiai su R. S., D. G. ir S. S., su kuriais pagal 2008 m. sausio 8 d. teismo nutartį jam buvo uždrausta bendrauti (2 t., b. l. 116-141);
622007 m. gruodžio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 11 d. iki 2008 m. sausio 31 d. buvo leista klausytis D. G. naudojamų mobiliojo ryšio telefono abonentų, kurių numeriai ( - ), pokalbių ir kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (2 t., b. l. 142);
632008 m. vasario 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu ir jo priedu - suvestine Nr. ( - ), iš kurių matyti, kad šios procesinės prievartos priemonės metu užfiksuotas 2007 m. gruodžio 14 d. 18:52 val. D. G. pokalbis fone, pildant telefono sąskaitą. Šio pokalbio metu D. G. pasako kitam šalia esančiam asmeniui, kad jis su M. (M. J.) sudaužė „( - )“ ( M. G.) už tai, kad jis jau buvo pradėjęs „banguot“ (2 t., b. l. 143-144);
642009 m. vasario 5 d. specialisto išvada Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad tikėtina, jog tiriamajame garso įraše, esančiame pateiktoje tyrimui kompaktinėje plokštelėje „ACME CD-R 700MB 52x“ yra užfiksuotas D. G. balsas (3 t., b. l. 37-39);
652008 m. sausio 23 d. ir 2008 m. lapkričio 19 d. pranešimais apie įtarimą, iš kurių matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) D. G. buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 154, 159);
662008 m. sausio 23 d., 2008 m. rugsėjo 23 d. ir 2008 m. lapkričio 21 d. įtariamojo apklausų protokolais, iš kurių matyti, kad D. G. šių apklausų metu parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 155, 157-158, 160);
672010 m. balandžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. ( - )), iš kurio matyti, kad juo D. G. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad D. G. 2007 m. gruodžio 4 d. apie 14.30 val. ( - ) mieste, prie ( - ) esančių lošimo namų, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, nurodė nukentėjusiajam M. G. sėsti į jam priklausantį automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris ( - ) automobilyje D. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, pareikalavo, kad D. G. perduotų jiems 2000 eurų (6905,60 litų), prievartaujant M. G. turtą asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, tyčia sudavė M. G. apie 3 smūgius į krūtinę, nugarą ir kairį žastą, tuo padarydamas M. G. poodines kraujosruvas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje nugaros pusėje ir kairiame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, D. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, neleido M. G. išlipti iš automobilio, tai yra asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, laikė automobilyje M. G. už pečių, o D. G. įkėlė bandančio išlipti nukentėjusiojo kojas į automobilį bei uždarė dureles, D. G. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, neleisdami M. G. išlipti, vežiojo M. G. automobiliu po ( - ) miestą iki 2007 m. gruodžio 4 d. 15.30 val.. Šiais veiksmais D. G., neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai atvirai, panaudojant fizinį smurtą bei atimant M. G. laisvę, vertė, kad D. G. jam perduotų 2000 eurų (3 t., b. l. 54-59);
682009 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo posėdžio protokolu (baudžiamosios bylos Nr. ( - )), iš kurio matyti, kokius parodymus šio teismo posėdžio metu davė liudytojai L. Š. ir M. D. (3 t., b. l. 64-66);
692010 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos teismo posėdžio protokolu (baudžiamosios bylos Nr. ( - )), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis M. G. šio teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 67-70), o liudytojas V. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildė, kad M. G. po įvykio skundėsi, jog jam skauda šoną, tačiau sumušimų nerodė (3 t., b. l. 70-71), liudytojas R. R. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 70-71);
702010 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teismo posėdžio protokolu (baudžiamosios bylos Nr. ( - )), iš kurio matyti, kad kaltinamasis D. G. parodė, jog nukentėjusį M. G. pažįsta. 2007 metų gruodžio mėnesį buvo siūlęs M. G. ąžuolinį staliuką. M. G. buvo nuvažiavęs į jo namus apžiūrėti. Po to, sekančią dieną, jis pamatė M. G. centre. Jis paskambino M. G. ir pasiūlė susitikti. M. G. sutikus, jis privažiavo prie kazino ir M. G. įsėdo į automobilį. Jis buvo kartu su M. J., kuris sėdėjo priekyje, o M. G. sėdėjo automobilio gale. Kartu visi važinėjo po miestą ir kalbėjosi bendromis temomis. Vienu metu jis buvo išlipęs iš automobilio parūkyti. Ką tuo metu kalbėjo M. G. ir M. J. nežino. Jokio konflikto tarp jų automobilyje nebuvo, joks smurtas nebuvo naudojamas, pinigų iš nieko niekas nereikalavo. Iš ( - ) taip pat nebuvo išvažiavę. M. G. paleido centre. Po kelių dienų jis sužinojo, kad M. G. parašė pareiškimą. Iš kur pas M. G. atsirado sužalojimai nežino. M. G. vadindavo „( - )“ (3 t., b. l. 72-82);
712010 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio protokolu (baudžiamoji byla Nr. ( - )), iš kurio matyti, kokias faktines aplinkybes šio teismo posėdžio metu nurodė nuteistasis D. G. (3 t., b. l. 83-86);
722011 m. sausio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio protokolu (baudžiamoji byla Nr. ( - )), iš kurio matyti, kad apklausiamas D. G., išklausęs pateikto garso įrašo, pripažino, kad tai jo balsas, ir jis kalbėjo su draugu T. R., o taip pat tai, kad jie M. G. vadino ( - ). Taip pat pripažino, kad pokalbyje girdisi jo balsas ir, kad jis pasakė „( - ) sudaužėm su M. Jis buvo pradėjęs labai banguoti“ (3 t., b. l. 87-91);
732011 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio protokolu (baudžiamoji byla Nr. ( - )), iš kurio matyti, kad šio teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. G. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą duotus savo parodymus (3 t., b. l. 92-104).
74Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
75Kaltinamojo M. J. parodymais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis) neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis M. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kadangi kaltinamojo M. J. parodymus patvirtina kiti duomenys, teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti. Todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.
76III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
77Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Pagal šio baudžiamojo įstatymo straipsnio prasmę atsakomybė už didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti; vien didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo nepakanka asmens veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
78Kaltinamasis M. J. neteisėtai (neturėdamas teisinio pagrindo) automobilyje laikė ir juo gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: 82,420 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių; 4051 vienetą raudonos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 55,564 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), bei 11,429 g narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą jas platinti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
79Narkotinės ir psichotropinės medžiagos – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamojo M. J. neteisėtai laikytos ir gabentos medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,6 % (1 t., b. l. 112-113); 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP) ir kokainas, į aukščiau nurodytus sąrašus įtrauktos. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ kaltinamojo M. J. neteisėtai laikytos ir gabentos psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) kiekis (55,564 g) viršija didelį kiekį (20 g), bet nesiekia labai didelio kiekio (100 g) (1971 metų Konvencijos I sąrašo 28 punktas), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Tai, kad jo neteisėtai laikytų ir gabentų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) (82,420 g) ir kokaino (11,429 g) kiekis nesiekia „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nurodyto didelio šių narkotinių medžiagų kiekio, veikos kvalifikacijai įtakos neturi.
80Atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, numatyta BK 260 straipsnyje, o be šio tikslo – BK 259 straipsnyje. Tai ir yra esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo – požymis, todėl jis turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas.
81BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007 ir kt.). Atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla taip pat tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Kitokiu platinimu taip pat pripažįstamas ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitiems asmenims pavartoti, pavaišinimas šiomis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-21-139/2015, 2K-405-507/2015). Tad jei asmuo įgyja, laiko ar gabena narkotines arba psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis, pripažintina, kad jis šias medžiagas įgyja, laiko ar gabena turėdamas tikslą jas platinti.
82Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kiekis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir taip toliau), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir panašiai), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.
83Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad gabenamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis planavo pasidalinti su draugais, tai yra, jis pripažino, kad šios medžiagos buvo laikomos ir gabenamos turint tikslą jas platinti. Kad kaltinamojo M. J. laikytos ir gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos ne tik savo reikmėms, bet ir platinimui, įrodo ir šių medžiagų kiekis. Akivaizdu, kad 4051 tabletė, kurioje buvo labai didelis kiekis – 55,564 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), buvo skirtos ne vien asmeniniam naudojimui. Net vartojant šių tablečių po penkias kiekvieną dieną be pertraukos, jų užtektų daugiau nei dviem metams. Be to, be šių tablečių su psichotropine medžiaga, kaltinamasis M. J. neteisėtai disponavo ir kitomis kaltinime nurodytomis narkotinėmis medžiagomis. Pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nepaneigia jo tikslo platinti psichotropines medžiagas ir nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-629/2011, 2K-361/2014, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-162-976/2018).
84Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Kaltinamasis M. J. suvokė, kad neturėdamas teisėto pagrindo disponuoja kaltinamajame akte nurodytomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, žinojo pakankamai tikslų laikomų ir gabenamų psichotropinių bei narkotinių medžiagų kiekį, ir norėjo laikyti bei gabenti aukščiau nurodytas psichotropines ir narkotines medžiagas turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis (platinti), tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
85Kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis M. J. kaltinamajame akte nurodytomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo turėdamas tikslą jas parduoti (pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šias medžiagas būtų vartojęs pats ir jomis pasidalinęs su draugais), ši aplinkybė (tikslas parduoti), iš kaltinimo M. J. šalintina kaip neįrodyta. Šios aplinkybės pašalinimas nekeičia veikos kvalifikacijos, kadangi kaltinamasis M. J. kaltinamajame akte nurodytomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo turėdamas tikslą jas platinti (pasidalinti su draugais).
86Tikslintinas kaltinime nurodytas kaltinamojo M. J. neteisėtai laikytos ir gabentos 55,564 g psichotropinės medžiagos pavadinimas, nurodant, kad ši psichotropinė medžiaga tai 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kadangi iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad šios psichotropinės medžiagos pavadinimas yra būtent toks. Toks kaltinimo pakeitimas teisme galimas, kadangi juo nekeičiama kaltinimo esmė, o tik ištaisoma aiški rašymo klaida (BPK 256 straipsnis).
87Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą; pagal BK 181 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą.
88Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad BK 181 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo turto prievartavimo objektas – nuosavybė ar turtinės kilmės teisės, taip pat turtiniai interesai – yra siejamas su ekonominiu jų turiniu. Nusikaltimo dalykas – turtinė nauda, nukentėjusiajam priklausantis ar jo žinioje esantis turtas, kurį siekia gauti kaltininkas ir kuris gali būti įvertinamas pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2010, 2K-215-895/2019). Nuosavybė ar turtinės kilmės teisės, turtiniai interesai taip pat yra ir kvalifikuoto turto prievartavimo (BK 181 straipsnio 2 dalis) pagrindinis tiesioginis objektas. Jeigu darant šį nusikaltimą prieš asmenį yra panaudojamas fizinis smurtas ar atimama laisvė, tai papildomais turto prievartavimo objektais pripažįstami tokio asmens sveikata ar laisvė. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (pvz., užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, šį nusikaltimą skiriančių nuo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis), – tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016, 2K-215-895/2019).
89Kaltinamasis M. J., veikdamas bendrininkų grupėje su D. G., kuris už šią veiką nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, neturėdami teisėto pagrindo (tai, kad kaltinamasis ir jo bendrininkas buvo gavę informacijos apie tai, kad nukentėjusysis tariamai nori su jais susidoroti, nesuteikia teisėto pagrindo reikalauti pinigų iš jo), atvirai (reikalavimas perduoti pinigus buvo išsakytas atvirai), savo naudai, atimdami nukentėjusiajam M. G. laisvę (įsodindami nukentėjusįjį į automobilį bei neleisdami iš jo išlipti, vežiodami jį automobilyje) ir naudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu (suduodant smūgius ranka nukentėjusiajam į krūtinę, nugarą ir kairį žastą, tuo padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą), vertė nukentėjusįjį M. G. perduoti jiems turtą – 2000 eurų, todėl kaltinamojo M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.
90Kaltinamasis M. J. suvokė, kad kartu su bendrininku D. G. verčia nukentėjusįjį M. G. vykdyti jų pareikštą neteisėtą turtinį reikalavimą (perduoti 2000 eurų), atimdami nukentėjusiojo laisvę ir panaudodami jo atžvilgiu fizinį smurtą, ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
91Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiame straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis). Teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai. Tokiu teismo sprendimu asmeniui gali būti nustatomi įpareigojimai (draudimai), kylantys įvairiais pagrindais, tačiau nesusiję su jo nubaudimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio, administracinio ir baudžiamojo proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą paminėtomis proceso priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36/2012, 2K-69/2014, 2K-196-693/2015, 2K-229-788/2016, 2K-249-895/2016, 2K-13-719/2019). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismų sprendimų (nutarčių), kuriais skiriami įpareigojimai ir draudimai pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 245 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–566/2011, 2K-636/2011).
92Kaltinamasis M. J. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, tai yra Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nutarties, kuria jam pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo paskirti įpareigojimai nepalaikyti ryšių su R. S., S. S. ir D. G., tai yra kaltinamajame akte nurodytais laikotarpiais telefonu bendravo su šiais asmenimis, šio teismo sprendimo užtikrinti kitokiomis priemonėmis, nei baudžiamoji atsakomybė, nėra galimybės, todėl kaltinamojo M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 245 straipsnį. Kaltinamasis M. J. suvokė, kad teismo nutartimi jis yra įpareigotas nepalaikyti ryšių su R. S., S. S. ir D. G., tačiau sąmoningai šių įpareigojimų nesilaikė ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
93Tikslintina kaltinime nurodyta Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties, kuria kaltinamajam M. J. pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo paskirti įpareigojimai, data, nurodant, kad ši nutartis buvo priimta 2008 m. sausio 8 d., o ne 2007 m. sausio 8 d., kaip per apsirikimą buvo nurodyta kaltinamajame akte, nes iš byloje esančios minėtos Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad ji priimta 2008 m. sausio 8 d. (2 t., b. l. 99-100). Toks kaltinimo pakeitimas teisme galimas, kadangi juo nekeičiama kaltinimo esmė, o tik ištaisomas aiškus rašymo apsirikimas (BPK 256 straipsnis).
94IV. Bausmės skyrimas
95Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.
96Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.
97Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų (BK 260 straipsnio 2 dalis).
98Tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 181 straipsnio 2 dalis).
99Tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu (BK 245 straipsnis).
100Kaltinamasis M. J. nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas, padarymo metu buvo teistas 7 kartus (5 t., b. l. 94-101, 183-190), teistumas išnykęs nebuvo (BK 97 straipsnis), jau po šių nusikalstamų veikų įvykdymo buvo nuteistas aštuntą kartą (5 t., b. l. 102-109), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (5 t., b. l. 78), anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (5 t., b. l. 69-71), įvykdė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi (numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje) – priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o viena (numatyta BK 245 straipsnyje) – priskiriama baudžiamųjų nusižengimų rūšiai (BK 12 straipsnis), iki sulaikymo Lietuvos Respublikoje nedirbo, yra susituokęs (6 t., b. l. 16), su žmona augina mažametę dukrą, gimusią ( - ) metais (6 t., b. l. 15).
101Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
102Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tai yra veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).
103Kaltinamasis M. J., teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikančiai prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą, nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir sutinka duoti parodymus. Apklausiamas tame pačiame posėdyje kaltinamasis M. J. išsamiai papasakojo visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nurodė, kad gailisi įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (5 t., b. l. 170-172). Kadangi po kaltinamojo M. J. apklausos neiškilo jokių abejonių dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, sutikus kaltinamajam, jo gynėjui bei prokurorei, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Nors kaltinamasis M. J. teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nurodė, kad gailisi jas padaręs, valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė baigiamosiose kalbose siūlė šios aplinkybės nepripažinti kaltinamojo atsakomybe lengvinančia, nes, prokurorės teigimu, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nors buvo apklaustas kelis kartus.
104Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. J. buvo apklaustas penkis kartus. 2008 m. sausio 28 d. M. J. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje (3 t., b. l. 111), tą pačią dieną apklausiamas įtariamuoju jis atsisakė duoti parodymus ir savo kaltės klausimo nekomentavo (3 t., b. l. 114). 2008 m. birželio 2 d. M. J. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje (3 t., b. l. 115), tą pačią dieną apklausiamas įtariamuoju jis atsisakė duoti parodymus ir savo kaltės klausimo nekomentavo (3 t., b. l. 116). 2008 m. lapkričio 24 d. M. J. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje (3 t., b. l. 117-118), tą pačią dieną apklausiamas įtariamuoju jis nurodė, kad kaltu neprisipažįsta visiškai, ir atsisakė duoti parodymus (3 t., b. l. 119). 2019 m. kovo 15 d. M. J. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje (4 t., b. l. 126), tą pačią dieną apklausiamas įtariamuoju jis atsisakė duoti parodymus ir savo kaltės klausimo nekomentavo (4 t., b. l. 130); apklausiamas dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą papildomai 2019 m. liepos 8 d., M. J. dar kartą atsisakė duoti parodymus ir savo kaltės klausimo nekomentavo, nurodė, kad parodymus duos teisme (4 t., b. l. 133).
105Sutiktina su prokurorės baigiamosiose kalbose išsakyta pozicija, kad kaltinamojo M. J. prisipažinimas teisme padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje, negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi, kaip jau buvo minėta, apklausiamas dėl šių nusikalstamų veikų įtariamuoju 2008 m. lapkričio 24 d., jis ne tik atsisakė duoti parodymus, tačiau ir nurodė, kad kaltu dėl pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų neprisipažįsta (3 t., b. l. 119), tai yra jis nurodė savo poziciją dėl kaltės, kurią vėliau teisme pakeitė. Be to, kaltinamojo M. J. kaltę padarius šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, neginčijamai patvirtino kiti byloje duomenys (tame tarpe, įsiteisėjęs nuosprendis bendrininko D. G. atžvilgiu), su kuriais kaltinamasis M. J. prieš teismo posėdį susipažino gavęs kaltinamąjį aktą, todėl kaltinamojo prisipažinimas teisme nebuvo toks reikšmingas siekiant tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo.
106Kitokia situacija yra dėl kaltinamojo M. J. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus – 2019 m. kovo 15 d. bei 2019 m. liepos 8 d., ir abu kartus atsisakė duoti parodymus bei kaltės klausimo nekomentavo (4 t., b. l. 130, 133). Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas (lotyniškai, nemo tenetur se ipsum accusare) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Šis principas išplaukia ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Vienokiu ar kitokiu būdu išreikštas įpareigojimas (vertimas) asmeniui atsakyti į klausimus apie aplinkybes, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas, yra nesuderinamas su jam garantuota konstitucine teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Todėl kaltinamojo teisinė padėtis negali būti bloginama vien dėl to, kad proceso metu jis pasinaudojo šia jam įstatymo garantuojama teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2019). Kadangi ikiteisminio tyrimo metu M. J. pasinaudojo savo konstitucine teise neduoti parodymų dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir kaltės klausimo dėl šios nusikalstamos veikos nekomentavo, o bylą nagrinėjant teisme visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus teisme, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo M. J. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Konstatuojant, kad kaltinamasis M. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, svarbu ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis pripažino veikos kvalifikacijai ypač reikšmingą aplinkybę, – tai, kad neteisėtai disponuojamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ketino pasidalinti su draugais, tai yra pripažino, kad šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė ir gabeno turėdamas tikslą jas platinti. Tokie kaltinamojo parodymai reikšmingai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kad M. J. kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas laikė ir gabeno turėdamas tikslą jas platinti (išskyrus šių medžiagų kiekį).
107Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir panašiai). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-372-697/2017). Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis M. J. gailisi dėl padarytų nusikaltimų veikų. Tai matyti ne tik iš kaltinamojo parodymų, duotų teisme, tačiau ir iš to, kaip kritiškai jis vertina savo tuometinį elgesį, pasirinktą gyvenimo būdą, kurį šiuo metu yra visiškai pakeitęs. Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus konstatuotina, kad kaltinamasis M. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, ir tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
108Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis M. J. aktyviai dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, būtent jis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu.
109Nors kaltinamasis M. J. jam inkriminuotus tyčinius nusikalstamus, numatytus 260 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, įvykdė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnamečiu, ir teistumui už šiuos nusikaltimus neišnykus (BK 97 straipsnis), tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybe sunkinančia, kadangi BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, numatantis atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad veiką padarė recidyvistas, įsigaliojo tik 2015 m. kovo 24 d, tai yra jau po kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, o, kaip žinoma, baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusios asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).
110Skiriant bausmę kaltinamajam M. J. atsižvelgtina ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia, į kaltinamojo M. J. elgesį po nusikalstamų veikų padarymo. Nors kaltinamasis po paskutinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo pasislėpė ir slapstėsi iki pat 2019 m. kovo 15 d., kada buvo sulaikytas, tačiau per šį laikotarpį (daugiau nei 10 metų) nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, kas ypač svarbu vertinant jo asmenybę. Iš kaltinamojo parodymų (kurie nepaneigti jokiais duomenimis) matyti, kad didžiąją šio laikotarpio dalį jis dirbo ( - ) pas ūkininką. Tai patvirtina ir kaltinamojo gynėjo teismui pateikti dokumentai (rašytiniai asmenų liudijimai). Skiriant kaltinamajam M. J. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgtina ne tik į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau ir į tai, kad jo gabentų 4051 vieneto raudonos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis 55,564 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), vienos tabletės šios psichotropinės medžiagos koncentracija yra labai nedidelė – vos 0,0137 g, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis M. J. iki tol, kol buvo aptiktos jo automobilyje neteisėtai gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, būtų neteisėtai disponavęs narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Skiriant bausmę kaltinamajam M. J. už nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių jo sveikatai (jam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat į tai, kad nukentėjusysis M. G. nereiškia jokių pretenzijų kaltinamajam (5 t., b. l. 142). Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje, atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje už analogiškas nusikalstamas veikas buvo teistas net keturis kartus.
111Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam M. J. už abu jo įvykdytus nusikaltimus (numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje) paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje, paskiriant griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmių rūšį – areštą (BK 49 straipsnis). Įvertinus tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Griežtesnės, prokurorės baigiamosiose kalbose pasiūlytos bausmės, paskyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo principui bei teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Už nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam M. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima šio straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Už turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą ir atimant nukentėjusiajam M. G. laisvę kaltinamajam M. J. skirtina šiek tiek didesnė laisvės atėmimo bausmė, nei jo bendrininkui D. G., kuriam už šį nusikaltimą buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė (t. 3, b. l. 54-59), kadangi būtent M. J. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, be to, skirtingai nei jo bendrininkas D. G., M. J. iki šio nusikaltimo padarymo jau buvo teistas. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje, kaltinamajam M. J. skirtina arešto bausmė, didesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis.
112Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Šiuo atveju nenustatyta jokių aukščiau paminėtų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad kaltinamajam M. J. BK 260 straipsnio 2 dalies ar 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas.
113Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam M. J. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, tai yra prie griežčiausios bausmės, paskirtos už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 2 dalis), iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą už turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą ir atimant nukentėjusiajam laisvę (BK 181 straipsnio 2 dalis), kadangi šios veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o taip pat griežčiausia laisvės atėmimo bausme, paskirta už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 2 dalis), apimant švelnesnę arešto bausmę, paskirtą už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą (BK 245 straipsnis), kadangi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 5 dalies 2 punktas, 6 dalis). Atsižvelgus į anksčiau nurodytas ir aptartas aplinkybes (kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, skyrė pakankamai ilgas laiko tarpas – daugiau nei vieneri metai, kad šios nusikalstamos veikos nėra tapačios (nusikalstama veika nuosavybei (BK XXVII skyrius) ir nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)), o taip pat į prokurorės baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją (pasiūlė prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti, pridėti dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą ir atimant nukentėjusiajam laisvę), kaltinamajam M. J. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 2 dalis), pridėtina švelnesnės bausmės, paskirtos už turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą ir atimant nukentėjusiajam laisvę (BK 181 straipsnio 2 dalis), dalis, artima BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui (BK 63 straipsnio 4 dalis).
114Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis M. J. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
115Kadangi kaltinamasis M. J. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, įvykdė iki Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams (pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas) (šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 13 d.), priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta ir už atskiras nusikalstamas veikas subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys). Nustatant pridedamos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės dalį atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu, ir nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, skyrė daugiau nei du metai, į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu, ir nusikalstama veika, už kurią buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, nėra tapačios, o taip pat į prokurorės baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją, kaltinamajam M. J. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėtina švelnesnės bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, dalis, artima BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimumui (BK 63 straipsnio 4 dalis).
116Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis M. J. įvykdė du sunkius nusikaltimus, o taip pat į jo asmenybę (anksčiau teistas, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę), bei į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis privalo atlikti pataisos namuose (5 t., b. l. 102-109), laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis). Bausmės pradžia nustatytina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. M. J. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 19 d. (4 t., b. l. 146, 161-163, 171-174), o taip pat bausmė, iš dalies atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį, – nuo 2019 m. birželio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 5, b. l. 182-193) (BK 63 straipsnio 9 dalis, 66 straipsnio 1 dalis). Nors kaltinamasis M. J. šioje byloje buvo suimtas iki 2019 m. rugsėjo 12 d. (t. 6, b. l. 1-3), laikotarpis nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. dar kartą į atliktos bausmės laiką neįskaitytinas, nes tuo metu kaltinamasis jau atliko laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir šis laikotarpis į atliktos bausmės laiką įskaitytinas BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai, tai yra konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant išvadą, kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2014, 2K-147-628/2019).
117Kadangi kaltinamasis M. J. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), jam skirtina didesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis), nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), numatė galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).
118Nors kaltinamasis M. J. nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje, padarė neatlikęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 43 MGL (5375 litų) dydžio baudos, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bauda nesubendrintini, kadangi M. J. minėtą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtą baudą yra sumokėjęs 2008 m. kovo 20 d. (t. 5, b. l. 182-190), o BK 64 straipsnis numato galimybę subendrinti bausmes tik tuo atveju, jei bausmė pagal ankstesnį nuosprendį yra neatlikta.
119Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė kaltinamajam M. J. neskirtina, kadangi jis, kaip jau buvo minėta, nuo 2019 m. birželio 20 d. atlieka 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl šio nuosprendžio įvykdymas yra užtikrintas (BPK 119 straipsnis).
120Nors šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję: dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas („a“ punktas), ir dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas („d“ punktas), ir šie terminai nuo M. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos yra suėję, tačiau kaltinamajam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis netaikytina, kadangi jis po 2008 m. gruodžio 10 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (dėl ko 2009 m. sausio 14 d. prokurorės nutarimu buvo paskelbta jo paieška, t. 3, b. l. 133) ir slapstėsi iki pat 2019 m. kovo 15 d., kai buvo sulaikytas (t. 5, b. l. 146), todėl šiuo laikotarpiu senaties eiga buvo sustojusi ir atsinaujino tik po to, kai kaltinamasis M. J. buvo sulaikytas (BK 95 straipsnio 3 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija)).
121V. Daiktai ir kiti klausimai
122Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).
123Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas, šioje byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas taip:
1241) tabletės, kuriose yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) (12,115 g ir 42,52 g), ir narkotinė medžiaga kokainas – 11,353 g, likusios po tyrimo, paimtos 2008 m. gruodžio 10 d. iš M. J. vairuoto automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) saugomos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro narkotinių ir psichotropinių medžiagų saugykloje (1 t., b. l. 77 ), o taip pat narkotinė medžiaga kanapės ir jų dalys – 78,44 g, likusi po tyrimo, paimta 2008 m. gruodžio 10 d. iš M. J. vairuoto automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (1 t., b. l. 117 ), pripažintinos nusikalstamos veikos rezultatu ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos, kadangi jų apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
1252) džemperis (striukė), kepuraitė, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6230i su SIM kortele, paimti 2008 m. gruodžio 10 d. automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) apžiūros metu, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (1 t., b. l. 116), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui M. J., iš kurio naudoto automobilio buvo paimti, tai pavedant padaryti atsakingiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams, o M. J. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai bei negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
1263) administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas M. J., „( - )“ kliento kortelė, „( - )“ kliento kortelė, paimti 2008 m. gruodžio 10 d. automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) apžiūros metu, saugomi prie bylos pakete Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai bei negali būti sunaudoti, kaltinamasis M. J. šiuos daiktus pasiimti atsisako (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
1274) vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ), išduotas M. J., paimtas 2008 m. gruodžio 10 d. automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) apžiūros metu, saugomas prie bylos pakete Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas M. J., o jam per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus teismo raštinei rašytinio prašymo dėl šio pažymėjimo atsiėmimo, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
1285) darbo sutartis, sudaryta tarp R. S. ir UAB „( - )“, paimta 2008 m. gruodžio 10 d. automobilio „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) apžiūros metu, saugoma prie bylos pakete Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina R. S. arba UAB „( - )“, o jiems per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus teismo raštinei rašytinio prašymo dėl šios sutarties atsiėmimo, sunaikintina, kadangi yra menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
1296) skaitmeninė laikmena su telefoninių skambučių išklotinėmis, dvi skaitmeninės laikmenos su telefoninių pokalbių garso įrašais ir skaitmeninė laikmena su AB „( - )“ sąskaitų duomenimis, saugomos prie bylos pakete Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos;
1307) automobilis „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) kuriuo 2008 m. gruodžio 10 d. važiavo kaltinamasis M. J., kuris Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos D. D. 2012 m. gegužės 21 d. nutarimu grąžintas savininkei E. B. (t. 1, b. l. 193), kuri buvo įpareigota šį automobilį saugoti iki byla bus baigta nagrinėti teisme (t. 1, b. l. 194), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai E. B. nuosavybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
131Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo, kadangi šiuos tyrimus atliko policijos ir kitų valstybės įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
132Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).
133Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
Nutarė
134M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje bei 245 straipsnyje, ir jį nubausti:
135pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;
136pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
137pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.
138Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 2 punkto, 6 dalies taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
139Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio taisyklėmis, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
140Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
141Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
142Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
143Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsnio 1 dalimi, M. J. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 19 d., o taip pat bausmę, iš dalies atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį, – nuo 2019 m. birželio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. spalio 24 d.).
144Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės M. J. neskirti.
145Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
1461) tabletes, kuriose yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) (12,115 g ir 42,52 g), ir narkotinę medžiagą kokainą – 11,353 g, likusias po tyrimo, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro narkotinių ir psichotropinių medžiagų saugykloje, bei narkotinę medžiagą kanapes ir jų dalis – 78,44 g, likusią po tyrimo, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
1472) džemperį (striukę), kepuraitę, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230i“ su SIM kortele, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui M. J., tai pavedant padaryti atsakingiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams, o M. J. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti;
1483) administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą M. J., „( - )“ kliento kortelę, „( - )“ kliento kortelę, saugomus prie bylos pakete Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
1494) vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), išduotą M. J., saugomą prie bylos pakete Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. J., o jam per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus teismo raštinei rašytinio prašymo dėl šio pažymėjimo atsiėmimo, jį perduoti Valstybės įmonei „Regitra“;
1505) darbo sutartį, sudarytą tarp R. S. ir UAB „( - )“, saugomą prie bylos pakete Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti R. S. arba UAB „( - )“, o jiems per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus teismo raštinei rašytinio prašymo dėl šios sutarties atsiėmimo, ją sunaikinti;
1516) skaitmeninę laikmeną su telefoninių skambučių išklotinėmis, dvi skaitmenines laikmenas su telefoninių pokalbių garso įrašais ir skaitmeninę laikmeną su AB „( - )“ sąskaitų duomenimis, saugomas prie bylos pakete Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos;
1527) automobilį „BMW 740“, valstybinis numeris ( - ) kuris Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos D. D. 2012 m. gegužės 21 d. nutarimu grąžintas savininkei E. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai E. B. nuosavybei.
153Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o M. J. nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
154Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.