Byla 1-89-962/2016

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

2sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,

3dalyvaujant prokurorams Linai Eviltienei, Gitanai Kaupei,

4kaltinamajam A. Ž., jo gynėjui advokato padėjėjui A. M.,

5nukentėjusiajam A. M., nukentėjusiųjų A. M. ir V. Z. M. atstovui advokatui G. M.,

6nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui,

7viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

8A. Ž., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, gyvenantis ( - ), neteistas,

9kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

10Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

11A. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2015-11-05, apie 17 val. 35 min., Prienų mieste, Vytauto gatvėje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „AUDI 80 AVANT“, valstybinis numeris ( - ) su priekaba „MAZ/8114“, valstybinis numeris ( - ), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, bei, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neatsižvelgė į paros metą ir matomumą, nesulėtino greičio, laiku nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismui skirtą juostą iš kairės pusės per kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusią O. M., dėl ko įvyko eismo įvykis – partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią O. M., kuri nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ( - ) mirė.

12Kaltinamasis A. Ž. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė (b.l. 5-6, III tomas), kad avarijos dieną 2015-11-05 į priekabą susikrovė kubą malkų ir išvažiavo iš Alytaus. Nusileido Prienuose nuo kalno. Privažiavo šviesoforą, jis neveikė, mirksėjo geltona šviesa. Buvo tamsu. Viena mašina pradėjo važiuoti, jis sustojo praleisti ir pradėjo pirmu bėgiu važiuoti, darė posūkį. Pervažiavo perėją, nuo tilto atvažiavo kita mašina. Mašina, sukdama per tiltą, jį apakino, tuo metu jis jau buvo už perėjos. Nuėmė koją nuo aksceleratoriaus, ruošėsi spausti stabdį. Prieš dešinį žibintą pasirodė žmogaus siluetas. Išgirdo švelnų atsitrenkimą ir išgirdo nukritusio žmogaus garsą. Jis susijaudino, išlipo iš mašinos neužtraukęs rankinio stabdžio. Senyvo amžiaus moteris buvo ant kairio šono atsirėmusi ant rankos, sėdėjo. Ji sakė, kad jai nieko neskauda, kad nori namo. Ji ėjo iš kairės į dešinę. Nebuvo sustojusių ją praleisti automobilių. Atėjo du jauni žmonės. Mergina priėjo prie jų. Prie moters gulėjo dešinys batas. Apavė ją batu. Prie priekabos užpakalinio kampo gulėjo kairys batas. Ji kai gavo smūgį dubenį, nes ėjo įstrižai, prieš slystant ji kairį batą nuspyrė į šoną. Mergina atnešė batą, moterį apavė ir pasodino ant galinės sėdynės. Jo mašina buvo pradėjusi riedėti. Jis užtraukė rankinį stabdį. Po smūgio nukentėjusioji buvo šone automobilio ir riedėdamas automobilis jos nesužalojo. Atstumas nuo mašinos iki perėjos buvo 12,40 metrų. Mašina galėjo pariedėti 20 cm. Smūgis buvo pravažiavus perėją už 12 metrų. Perėja buvo apšviesta. Kai moterį pasisodino, ji sakė, kad ėjo per perėją. Nuo moters iki šaligatvio buvo pusantro metro atstumas. Paklausė, ar moteriai skauda, sakė, kad ne. Atvažiavo greitoji ir ji, gerai besijaučianti, buvo išvežta į ligoninę. Nematė jis moters, važiavo savo juosta, kelio danga buvo sausa, oras buvo geras. Greičio nebuvo, nečiuožė ratai. Važiavo 30 km. greičiu. Moteris atšvaitų neturėjo.

13Nukentėjusysis A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 6-7, III tomas), paaiškino, kad jo mama O. M. iki įvykio buvo sveika. 2015-11-05 vakare, apie pusė 17.30 val. jam paskambino Prienų ligoninės medikai, perdavė mamai ragelį, ji sakė ligoninėje, prastai jaučiasi. Pasakė, kad pateko į avariją. Medikai pasakė, jog mamą išleidžia namo. Mama jam sakė, kad ėjo iš ligoninės, per tiltą perėjo ir einant per perėją numušė mašina. Sakė, kad ją nuvežė į ligoninę, peršvietė ir paleido namo. Policininkai ją parvežė namo. Jai prie namų pasidarė bloga. Policininkai ją įvedė į kambarį, vėl iškvietė greitąją. Jai nukrito spaudimas, ją nuvežė į Prienų ligoninę. Jam paskambino greitosios gydytoja iš namų, sakė įtaria, kad yra vidinis kraujavimas. Ją išvežė į Prienų ligoninę ir iš ten į Kauną. Ji ten gulėjo apie 2 savaites. Per tą laiką 4-5 kartus buvo reanimacijoje. Nustatyti gaktos kaulų lūžiai, stuburo lūžiai, daugybiniai lūžiai, sumuštos rankos, kojos. Apgydė ją, sakė į slaugą pasiguldyti. Susitarė paguldyti į Vilkpėdės ligoninę ir ten ji antrą dieną mirė. Jam pasakė, kad yra trombas ir motina mirė. Motina pati jam pasakė, kad ėjo per perėją. Motina nešėsi krepšelį, ant kurio buvo atšvaitas. Kaltinamasis neatsiprašė nei jo, nei motinos. Prašo priteisti 2530,81 Eur turtinės ir 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo.

14Liudytojas Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareigūnas G. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 7-8, III tomas), parodė, kad įvykio metu buvo prieblanda. Nuvykus į įvykio vietą, už perėjos stovėjo automobilis su priekaba, kurioje buvo malkos, buvo įjungtas avarinis žibintas ir žmogus prie automobilio. Nebuvo partrenktos moters. Įvykio vietoje dar buvo vaikinas su mergina. Jie pasakė, kad buvo praėję perėją prieš tiltą ir išgirdo trenksmą. Jam padėjėjas pranešė, kad nukentėjusioji pristatyta į ligoninės priėmimą ir išleidžiama. Nuvažiavo į ligoninės priėmimą. Moteris sėdėjo vežimėlyje. Paklausė, ar yra sužalojimai, sakė, kad ją išleidžia. Sakė, kad gal kelį skauda ir prašė parvežti namo. Parvežė moterį namo. Moteris negalėjo paeiti, iškvietė greitąją. Kai atvažiavo greitoji, nuvedė į kambarį ir medikai ją pradėjo žiūrėti. Ji niekuo nesiskundė. Jis išvažiavo ir moterį paliko su medikais. Moteris pasakė, kad buvo draugės aplankyti ir iš ligoninės ėjo namo. Moteris sakė, kad ėjo per perėją. Įvykio vietoje jokių pėdsakų nebuvo. Stabdymo kelio nesimatė. Vieta buvo apšviesta. Kur buvo rastas automobilis, vairuotojas sakė, kad toje vietoje įvyko susidūrimas. Nebuvo kada bendrauti su vairuotoju. Automobilis nuo perėjos galėjo būti 2-4 metrai. Aiškių automobilio apgadinimų nebuvo. Liudytojai pasakė, kad praėjo perėją ir girdėjo trenksmą, atsisukę matė nukritusį moters batą ar rankinę. Liudytojai minėjo, kad atsisukę matė ridenantis moterį.

15Liudytojas Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareigūnas V. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 37, III tomas), parodė, kad atvykus į įvykio vietą prie tilto, už perėjos buvo vairuotojas, o nukentėjusiąją buvo spėjusi išvežti greitoji. Buvo automobilis su priekaba. Atvykus į įvykio vietą žmogaus nebuvo, stabdymo žymių nebuvo. Įvykio vietoje buvo tamsu, už perėjos degė lempa, ar perėja buvo apšviesta, nepamena. Su kolega tvarkė įvykio vietą, matavo, braižė įvykio schemą Matuojant dalyvavo vairuotojas.

16Liudytojas Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareigūnas D. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 37-38, III tomas), parodė, kad buvo 2015-11-05. Vakare, sutemus, vyko į Vytauto gatvę netoli tilto. Nuvykę rado automobilį ir vairuotoją. Nukentėjusiojo žmogaus nebuvo. Braižė įvykio schemą, darė nuotraukas ir užfiksavo įvykio vietą. Automobilis stovėjo už perėjos, arčiau tilto, susidūrimo vietos nesimatė. Automobilio priekiu buvo parblokštas žmogus. Priekyje automobilio buvo įlinkimas. Įlinkimas galėjo būti nuo žmogaus, ant kapoto.

17Liudytoja V. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu (b.l. 38, III tomas), parodė, kad ji su draugu ėjo namo. Perėjus per perėję ir paėjus 30 metrų draugas atsisuko ir pasakė, kad automobilis partrenkė moterį. Nematė einančios moters. Liepė iškviesti greitąją. Surinko moters daiktus, įsodino į automobilį. Atvažiavo greitoji, po to policija. Partrenkta moteris buvo už perėjos ir automobilis buvo už perėjos. Jos krepšys buvo prie pagrindinio ženklo. Kepurė, batas buvo prie perėjos. Gal kepurė buvo ant perėjos. Surinko daiktus – batą, kepurę ir maišelį. Maišelis buvo prie ženklo. Ant maišelio rankenos buvo atšvaitas – ratukas. Vairuotojas sakė, kad moters nepastebėjo, iš priekio atvažiuojanti mašina apakino. Moteris sakė, kad jai viskas gerai. Gal moteris nuo smūgio nusirideno. Per perėją moteriai būtų patogiau eiti. Ten kaip sankryža, yra praplatėjimas, ten sunku praeiti po darbo, nes važiuoja daug mašinų. Mano, kad perėjoje buvo moteris partrenkta. Stabdymo garsų negirdėjo.

18Liudytojas Ž. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 38-39, III tomas), paaiškino, kad ėjo su drauge Vytauto gatve. Perėjo per perėją, išgirdo garsą ir pamatė, kaip patrenkė moterį. Moteris nukrito ir pasirideno kelis kartus. Moteris ridenosi toldama nuo perėjos, į priekį. Smūgis buvo mašinos kampu ir šonu. Ji buvo baiginėjusi pereiti per perėją. Prieš tiltą yra perėja ir ji ėjo per perėją. Iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji. Buvo tašė nusiritusi, batas, kepurė. Automobilis buvo už perėjos, vairuotojas išlipo ir dar mašina šiek tiek pariedėjo į priekį, tada nuėjo vairuotojas ir sustabdė. Kai buvo pasisukęs, moteris buvo beveik perėjus perėją. Automobilis tuo momentu sustojo, moteris gulėjo. Stabdymo garso negirdėjo, tik bumbtelėjimą. Vairuotojas sakė, kad jį apakino kito automobilio šviesos. Stabdymo žymių nepastebėjo. Ant tašės buvo atšvaitas. Nepastebėjo automobilio įjungtomis ilgomis šviesomis.

19Specialistas O. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 39-40, III tomas), paaiškino, kad patvirtina pateiktą išvadą. Buvo atliktas mirusios kūno tyrimas ir buvo atlikta medicinos dokumentų analizė ir tuo remiantis buvo parašytos dvi išvados. Mirties priežastis buvo dubens sumušimas su dešinės pusės kryžkaulio klubo galinio sąnaudo lūžiu, abiejų viršutinių gaktikaulių lūžiais, masyve poodine kraujosruva dešinio klubo, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos srityje, minkštųjų audinių kraujosruvomis, stuburo 4 ir 5 juosmeninio slenkstelio lūžiai. Komplikavosi kojų giliųjų venų tromboze ir plaučių arterijų trombombolija. Daugybiniai lūžiai buvo avarijos pasekoje. Trombozė yra kaip sužalojimo komplikacija. Pacientė nuo traumos iki mirties buvo gulimoje padėtyje, nejudėjo, buvo kraujotakos sutrikimai, kurie lėmė trombų susiformavimą kojų giliosiose venose. Trombai susiformuoja, atitrūksta, nukeliauja venine kraujotaka į dešinę širdies pusę, iš ten į plaučių giliąją veną, ją užkemša ir įvyksta mirtis. Trombozė buvo šių lūžių pasekoje. Yra priežastinis ryšys tarp traumos ir mirties. Trauma yra viena iš priežasčių kojų giliųjų venų tombozei išsivystyti. Šiuo atveju tikėtinas priežastinis ryšys yra trauma. Trombas susidarė ne traumos metu, o gulint ligoninėje, nes nejudėjo, buvo sužalota dešinė koja, sutriko kraujotaka kojose, susidarė trombas per laiką. Pagrindinis sužalojimas yra dubens sumušimas. Trombas atkeliavo iš kojų giliųjų venų. Negalėjo korsetas įtakoti trombo susidarymui.

20Be kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų bei sprecialisto parodymų, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais baudžiamosios bylos duomenimis:

21BPK 276 str. nustatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiosios O. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 90-93, I tomas), nustatyta, kad 2015-11-11 apklausta O. M. parodė, kad 2015-11-05 iš Prienų ligoninės pėsčia ėjo į namus. Su savimi turėjo medžiaginį maišelį, ant kurio rankenos buvo uždėtas žalsvos spalvos atšvaitas. Vilkėjo tamsios spalvos ilgą sijoną, ant galvos dėvėjo pilkos spalvos beretę. Perėjusi tiltą per Nemuno upę, ėjo Vytauto gatve. Vytauto gatvėje priėjus pėsčiųjų perėją, esančią prie „Verslininkų“ parduotuvės, prie jos sustojo, ketino eiti į kitą gatvės pusę. Sustojus prie perėjos apsidairė į abi kelio puses, atvažiuojančių automobilių nesimatė, todėl per pėsčiųjų perėją ėjo į kitą gatvės pusę, t. y. iš dešinės į kairę, žiūrint nuo miesto pusės. Ji visą laiką eina tik per pėsčiųjų perėją. Ji yra pensininkė, per pėsčiųjų perėją ėjo lėtu žingsniu, kas įvyko toliau – neprisimena. Kaip per miglą prisimena, kad buvo Prienų ligoninėje, paskui ją nuvežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose jai nustatė dubens kaulų ir gaktos daugybinius lūžius, vidinį kraujavimą. Dėl vidinio kraujavimo jai buvo atlikta operacija. Važiuojant greitąja, felčerė pasakė, kad ji pateko į avariją. Bet pačios avarijos ji visiškai neprisimena. Prisimena tik tai, kad per pėsčiųjų perėją ėjo į kitą gatvės pusę.

22Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 193-200, I tomas) nustatyta, kad liudytoja V. M. Prienų mieste Vytauto gatvėje parodė kryptį, kuria ėjo su draugu Ž. A., parodė pėsčiųjų perėją, per kurią ji kartu su draugu ėjo į kitą gatvės pusę bei kryptį, kuria ėjo perėjusi pėsčiųjų perėją – Vytauto gatve link Dariaus ir Girėno gatvės. Vytauto gatvėje prie namo, pažymėto Nr. ( - ) parodė vietą, kurioje buvo, kai išgirdo stiprų automobilio garsą, parodė kryptį, kur atsisukusi pamatė važiuojamojoje kelio dalyje sustojusį automobilį, važiuojamojoje kelio dalyje parodė, kur stovėjo automobilis „Audi 80 Avant“, parodė vietą kur buvo moters krepšelis, parodė vietą, kur važiuojamojoje kelio dalyje buvo moters batas ir kepurė.

23Akistatos protokolu (b.l. 2-5, II tomas) nustatyta, kad akistatos metu liudytoja V. M. pasiliko prie savo parodymų, o įtariamasis A. Ž. pasiliko prie savo parodymų bei dalinai sutiko su liudytojos V. M. parodymais.

24Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 11-19, II tomas) nustatyta, kad liudytojas Ž. A. V. gatvėje parodė kryptį, iš kur jis ėjo su drauge V. M., Vytauto gatvėje parodė pėsčiųjų perėją, per kurią jie kartu ėjo į kitą gatvės pusę, parodė kryptį, kur ėjo Vytauto gatve link Dariaus ir Girėno gatvės. Vytauto gatvėje prie namo, pažymėto Nr. ( - ) parodė vietą, kurioje jis buvo, kai išgirdo stiprų automobilio garsą, parodė kryptį, kur atsisukęs pamatė kaip moteris važiuojamojoje kelio dalyje, dešinėje kelio pusėje ridenosi ant kelio, parodė vietą, kur matė, kaip moteris ant kelio ridenosi, važiuojamojoje kelio dalyje parodė vietą, kur buvo sustojęs automobilis „Audi 80 Avant“ su priekaba, netoli dešinio šaligatvio parodė vietą, kur ant važiuojamosios kelio dalies gulėjo moteris, parodė vietą, kur buvo moters krepšys, parodė vietą, kur važiuojamojoje kelio dalyje buvo moters batas ir kepurė.

25Akistatos protokolu (b.l. 21-25, II tomas) nustatyta, kad akistatos metu liudytojas Ž. A. pasiliko prie savo parodymų, o A. Ž. pasiliko prie savo parodymų ir dalinai sutiko su liudytojo Ž. A. parodymais.

26Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 13-22, I tomas) nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Prienų m., Vytauto g., ties namu Nr. ( - ). Automobilis „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), stovi važiuojamojoje kelio dalyje. Prie automobilio prikabinta priekaba „MAZ 8114“, valst. Nr. ( - ). Įvykio vietoje yra pėsčiųjų perėja. Nuo galinės automobilio ašies iki pėsčiųjų perėjos yra 12,4 m. atstumas.

27Iš asmens blaivumo testo Nr. 1338 (b.l. 37, I tomas) matyti, kad 2015-11-05 22.30 val. A. Ž. buvo blaivus (0,00 promilių).

28Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 45-46, I tomas) nustatyta, kad A. M. pateikė motinos O. M. krepšį – rankinę.

29Apžiūros protokolu (b.l. 45-51, I tomas) nustatyta, kad rankinė – krepšys yra vyšninės spalvos, ant jo rankenos apsuktas žalsvos spalvos atšvaitas.

30Specialisto išvada Nr. ( - ) (b.l. 123-131, I tomas) nustatyta, kad O. M., gim. ( - ) m., mirė nuo dubens sumušimo su dubens ir stuburo kaulų lūžiais. Į tai nurodo medicinos dokumentų duomenimis nustatyti kryžkaulio dešinės pusės ir abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai, autopsijos metu nustatyta masyvi poodinė kraujosruva apimanti juosmens dešinės pusės, dešinio klubo, dešinės kirkšnies, dešinės kojos sritis, juosmeninių 4 ir 5 slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dubens lūžiai ties dešiniuoju klubakaulio kryžkauliniu sąnariu, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai, tamsiai raudonu krauju persisunkę stuburo juosmeninės dalies ir dubens minkštieji audiniai, masyvūs trombembolai abiejų plaučių skiltinėse plautinėse arterijose, susiformavę trombai dešinės kojos pakinklio giliose venose, skystas tamsus kraujas širdies ertmėse, vidaus organų veninė pilnakraujystė. Tai komplikavosi kojų giliųjų venų tromboze su abiejų plaučių arterijų trombembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu. VšĮ Vilkpėdės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. ( - ) duomenimis O. M. mirtis konstatuota ( - ), 15:30 val. O. M. lavono tyrimo metu nustatytas dubens sumušimas, pasireiškęs masyvia poodine kraujosruva, apimančia juosmens dešinės pusės, dešinio klubo, dešinės kirkšnies ir dešinės kojos sritis, juosmeninių 4 ir 5 slankstelių skersinių ataugų lūžiais, dubens lūžiais ties dešiniuoju klubakaulio kryžkauliniu sąnariu bei abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų srityse, kraujo išsiliejimu į juosmens ir dubens minkštuosius audinius, padarytas dubens dešiniąja puse kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), prieš patenkant į VšĮ Prienų ligoninės priėmimo skyrių, tai yra iki 2015-11-05 20:55 val., kuris vėliau komplikavosi giliųjų venų tromboze su abiejų plaučių trombembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu.

31Papildoma specialisto išvada Nr. ( - ) (b.l. 132-134, I tomas) nustatyta, kad remiantis O. M. lavono teismo medicinos tyrimu, specialisto išvada Nr. M. ( - ) bei pateiktais medicinos duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada: 1. O. M. lavono tyrimo metu nustatytas dubens sumušimas, pasireiškęs masyvia poodine kraujosruva apimančia juosmens dešinės pusės, dešinio klubo, dešinės kirkšnies ir dešinės kojos sritis, juosmeninių 4 ir 5 slankstelių skersinių ataugų lūžiais, dubens lūžiais ties dešiniuoju klubakaulio kryžkauliniu sąnariu bei abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų srityse, kraujo išsiliejimu į juosmens ir dubens mikštuosius audinius, padarytas dubens dešiniąja puse kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), prieš patenkant į VšĮ prienų ligoninės priėmimo skyrių, tai yra, iki 2015-11-05 20:55 val., kuris vėliau komplikavosi giliųjų venų tromboze su abiejų plaučių arterijų trombembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu. Šis sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14. ir 6.6.15. punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatytas O. M. kūno sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. Nustatytas ir išvados 1-me punkte nurodytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. 4. O. M. mirtis įvyko dėl dubens sumušimo, pasireiškusio masyvia poodine kraujosruva apimančia juosmens dešinės pusės, dešinio klubo, dešinės kirkšnies ir dešinės kojos sritis, juosmeninių 4 ir 5 slankstelių skersinių ataugų lūžiais, dubens lūžiais ties dešiniuoju klubakaulio kryžkauliniu sąnariu bei abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų srityse, kraujo išsiliejimu į juosmens ir dubens minkštuosius audinius, kas komplikavosi komplikavosi giliųjų venų tromboze su abiejų plaučių arterijų trombembolija, ūminiu kvėpavimo fukcijos ir širdies veiklos sutrikimu. 5. Tikėtina, kad užduotyje minimo eismo įvykio metu O. M. galėjo būti stovimoje padėtyje ir kūno dešiniąja puse pasisukusi į transporto priemonę. Nustatytas sužalojimas neatspindi O. M. kūno dinaminės padėties sužalojimo jai padarymo metu. 6. Tikėtina, kad pirminis judančios transporto priemonės smūgis O. M. galėjo būti suduotas į dubens dešinės pusės ir dešinės šlaunies išorinį paviršių. 7. 2015-11-05 dienos eismo įvykio metu patirtas dubens sumušimas turėjo įtakos O. M. mirčiai.

32Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

33Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra blanketinė, t. y. kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę, yra įtvirtintos kituose teisės aktuose taip pat ir Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau - ir KET). Siekiant tinkamai atskleisti šios nusikalstamos veikos požymius, turi būti įvertintos ir Kelių eismo taisyklėse numatytos teisės normos.

34Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Taigi šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

35Baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti pripažįstama nusikaltimu tik jei ji turi visus atitinkamos Lietuvos Respublikos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę.

36Vienas objektyviosios pusės požymių – priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Išvada dėl priežastinio ryšio daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomi ir įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas KET pažeidimas, bet ir kiti faktoriai, taip pat galėję turėti reikšmės eismo įvykiui. Baudžiamosios teisės teorija priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių įvardija kaip asmens įtaką padarinių atsiradimui. Tačiau tokia padaryta veika turi būti būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Tuo atveju veiką reikia išskirti iš kitų aplinkybių ir, jei įvykiai toliau vystosi kaip ir vystęsi, ji negali būti pripažinta būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Kitaip tariant asmens veikos teisiniam vertinimui, t.y. ar padaryta veika laikytina nusikalstama ar ne, reikšmės turi tik būtinasis priežastinis ryšys, kuriam yra būdingas dėsningas vidinis reiškinių ryšys – kai tam tikromis sąlygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai (daugeliu atveju) sukelia tam tikrus pavojingus padarinius.

37BK 14 straipsnis numato, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik padarius nusikalstamą veiką tyčia ar dėl neatsargumo. Sutinkamai su BK 281 straipsnio 7 dalimi, BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik dėl neatsargumo. BK 16 straipsnis nustato, kad nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Taigi, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas).

38Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Ž. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, bei, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Kaltinamasis A. Ž. kaltės nepripažino, paaiškino, kad autoįvykis įvyko dėl to, kad jį apakino priešais atvažiavęs automobilis, pėsčiąją jis kliudė jau už perėjos 12 metrų, susidūrimas įvyko jo eismo juostoje, pėsčiajai jau esant perėjus daugiau, nei pusę gatvės. Tačiau tokie kaltinamojo bei jo gynėjo argumentai atmestini remiantis bylos medžiaga, liudytojų parodymais, o taip pat ir paties kaltinamojo parodymais. Nors A. Ž. teigė, jog nukentėjusioji ėjo ne per perėją, tačiau tokius jo parodymus paneigia teisiamajame posėdyje liudytoju apklausto tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo Ž. A. parodymai, kuris patvirtino, kad O. M. ėjo per pėsčiųjų perėją ir joje buvo partrenkta. Minėtas liudytojas nurodė, kad smūgio metu moteris ėjo per perėją ir buvo ją beveik perėjusi, o jis atsisukęs aiškiai matė, kaip automobilis O. M. partrenkė pėsčiųjų perėjos gale. Tai, jog O. M. ėjo per perėją, patvirtina ir po įvykio rastų daiktų išsidėstymas: liudytoja apklausta, taip pat įvykį mačiusi V. M. patvirtino, kad partrenktos O. M. kepurė ir batas po susidūrimo su automobiliu, buvo prie perėjos, o kepurė buvo ant perėjos. Abu liudytojai nurodė, kad susidūrimą matė ties pėsčiųjų perėja. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareigūnas G. B. nurodė, kad po įvykio apklausiant O. M., ši nurodė, jog buvo partenkta eidama per pėsčiųjų perėją. Pats kaltinamasis A. Ž. parodė, kad iškarto po įvykio, automobilyje pasodinta O. M. jam pasakė „aš ėjau per perėją“ ir jis jai tai patvirtino, pasakydamas: „taip, jūs ėjote per perėją“. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas A. Ž. nurodė tai patvirtinęs tik dėl to, kad nukentėjusiajai tuo metu būtų ramiau, tačiau toks kaltinamojo paaiškinimas nėra logiškas ir laikytinas jo gynybine versija. Be to, po įvykio apklausta partrenktoji O. M., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė, kad 2015-11-05 Vytauto gatvėje, Prienuose priėjo perėją prie „Verslininkų“ parduotuvės ir apsidairiusi, kad nėra atvažiuojančių automobilių ėjo į kitą gatvės pusę. Parodymų patikrinimo vietoje metu įvykį matę liudytojai V. M. ir Ž. A. parodė, kad V. M. 1,9 m. atstumu nuo perėjos rado batą ir kepurę, o 20,4 m. atstumu – rankinę. Kaltinamasis teigė, kad patrenktoji O. M. nukrito iškart po ratais partrenkimo vietoje, tačiau byloje nustatyta, kad pėsčiąją kaltinamasis pamatė tik ją partrenkęs, automobilio iki susidūrimo su pėsčiąja nestabdė, nenustatyta jokių stabdymo žymių, jokio stabdymo garso negirdėjo (ir teigia, jog to garso nebuvo) įvykio liudytojai – V. M. ir Ž. A.. Iš to seka loginė išvada, kad partrenkęs pėsčiąją, automobilis, kuris tuo metu buvo dar ir su priekaba, tam tikrą atstumą iš inercijos pajudėjo į priekį, nublokšdamas ir partrenktąją. Nors kaltinamasis teigė, kad automobilis po partrenkimo stovėjo už perėjos, kas turėtų reikšti, kad ir pėsčioji ėjo ne per perėją, tačiau pats pripažino, kad po įvykio neužtraukė rankinio stabdžio ir automobilis dar kažkiek pariedėjo į priekį, toldamas nuo pėsčiųjų perėjos. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas Ž. A.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodė nukentėjusysis A. M., liudytoja V. M., O. M. eiti ne per perėją būtų buvę labai nepatogu – tam tikrą atstumą ji būtų turėjusi eiti per žolę.

39Tai, jog pėsčioji buvo partrenkta kaltinamojo važiuojamojoje pusėje, eidama iš kairės gatvės pusės į dešinę, patvirtina, kad pėsčioji jau beveik buvo baigianti pereiti gatvę ir kaltinamasis jos visiškai nematė. Tai, jog kaltinamasis nurodė buvęs apakintas priešais atvažiuojančio autopmobilio, jo kaltės nepaneigia ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi Kelių eismo taisyklės (KET 30 punktas) reikalauja, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas sulėtintų greitį arba sustotų prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį; be to transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Pats kaltinamasis nurodė, kad eismo sąlygos nebuvo geros, buvo tamsu, buvo akinamas priešais važiuojančių transporto priemonių ir negalėjo gerai matyti, o akivaizdu, kad ir nematė, tačiau nesiėmė jokių atsargumo priemonių ir važiavo toliau. Tai patirtina, kad kaltinamais nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju ir važiuodamas tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, įvažiuodamas į pėsčiųjų perėjos zoną, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu.

40Teismas neturi jokio pagrindo netikėti įvykį mačiusių liudytojų V. M. ir Ž. A. parodymais.

41Be to, kaltinamasis bei jo gynėjas teigė, kad O. M. mirė ne dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų, o dėl netinkamos jos priežiūros gydymo įstaigose, nes Prienų ligoninės išvadoje, kuri surašyta iškart po įvykio, nurodyta, kad sužalojimai nesunkūs ir ši išvada yra galiojanti, nepanaikinta, o specialistas mirties priežastį įvardijo tik kaip tikimybinę. Tačiau tokie teiginiai yra visiškai paneigiami specialisto išvadų ir specialisto duotų parodymų teismo posėdžio metu, kuriose aiškiai nurodoma, kad O. M. mirtis įvyko dėl dubens sumušimo, pasireiškusio masyvia poodine kraujosruva apimančia juosmens dešinės pusės, dešinio klubo, dešinės kirkšnies ir dešinės kojos sritis, juosmeninių 4 ir 5 slankstelių skersinių ataugų lūžiais, dubens lūžiais ties dešiniuoju klubakaulio kryžkauliniu sąnariu bei abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų srityse, kraujo išsiliejimu į juosmens ir dubens minkštuosius audinius, kas komplikavosi komplikavosi giliųjų venų tromboze su abiejų plaučių arterijų trombembolija, ūminiu kvėpavimo fukcijos ir širdies veiklos sutrikimu. 2015-11-05 dienos eismo įvykio metu patirtas dubens sumušimas turėjo įtakos O. M. mirčiai. Todėl akivaizdu, kad 2015-11-05 įvykis buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios mirė O. M. ir tarp jos mirties ir kaltinamojo A. Ž. veiksmų yra priežastinis ryšys. Tai, jog atskiru dokumentu nebuvo panaikinta Prienų ligoninės gydytojų išvada dėl O. M. sužalojimų, nedaro negaliojančia specialisto išvados, kurią teisiamojo posėdžio metu visiškai patvirtino specialistu apklaustas O. P..

42Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko byloje nustatyta, kad A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas sulėtintų greitį arba sustotų prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. 2015-11-05, apie 17 val. 35 min., Prienų mieste, Vytauto gatvėje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „AUDI 80 AVANT“, valstybinis numeris ( - ) su priekaba „MAZ/8114“, valstybinis numeris ( - ), dėl nusikalstamo nerūpestingumo, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neatsižvelgė į paros metą ir matomumą, nesulėtino greičio, laiku nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismui skirtą juostą iš kairės pusės per kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusią O. M., dėl ko įvyko eismo įvykis – partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią O. M., kuri nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ( - ) mirė.

43Šios aplinkybės yra nustatytos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Būtent kaltinamojo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, dėl kurio metu patirtų sužalojimų žuvo žmogus, kilimo priežastis. Kaltinamasis A. Ž. veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

44Kaltinamojo A. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

45Civilinio ieškinio išsprendimas

46Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

47Civilinis ieškovas Kauno Teritorinė Ligonių kasa baudžiamojoje byloje civiliniam atsakovui draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo A. Ž. pripažinus kaltu, priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ 1850,51 Eur turtinės žalos atlyginimo už už O. M. gydymą dėl 2015-11-05 patirto sužalojimo (b.l. 67-68, I tomas).

48Nukentėjusysis A. M. baudžiamojoje byloje A. Ž. ir civilinam atsakovui draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 149-151, I tomas), kuriuo prašo iš A. Ž. ir draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2922,81 Eur turtinės žalos. Nurodo, kad turtinės žalos patyrė: 49,65 Eur išlaidų vaistams, 182,22 Eur transporto išlaidų, 1823,23 Eur laidotuvėms ir su tuo susijusoms išlaidoms, 90,71 Eur motinos pervežimui tarp gydymo įstaigų, 175,00 Eur mirusiojo paminėjimui, 392,00 Eur kapo sutvarkymo išlaidų ir 200,00 Eur advokato išlaidų (b.l. 152-163, I tomas).

49Nukentėjusioji V. Z. M. baudžiamojoje byloje A. Ž. ir civilinam atsakovui draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 172-174, I tomas), kuriuo prašo iš A. Ž. ir draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1668,00 Eur turtinės žalos. Nurodo, kad turtinės žalos patyrė: 1468,00 Eur už lėktuvo bilietus grįžimui iš JAV ir 200,00 Eur advokato išlaidų (b.l. 175-183, I tomas).

50Civilinis atsakovas draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog pripažinus A. Ž. kaltu dėl ginčo įvykio, draudimo bendrovė yra pasiruošusi neginčo tvarka išmokėti: turtinės žalos atlyginimo – nukentėjusiajam A. M. 1130,68 Eur dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, išskaičiavus laidojimo pašalpas, 39,48 Eur gydymo išlaidų susidariusių iki O. M. mirties, nukentėjusiajai V. Z. M. 1664,20 Eur skrydžių išlaidų. Neturtinės žalos abiems nukentėjusiesiems po 2500,00 Eur (b.l. 170-173, II tomas).

51Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Tai reiškia, kad A. Ž. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi, nurodyta draudimo įmonė yra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus.

52A. M. prašo iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2922,81 Eur turtinę žalą. Nurodo, kad turtinę žalą patyrė: 49,65 Eur išlaidų vaistams, 182,22 Eur transporto išlaidų, 1823,23 Eur laidotuvėms ir su tuo susijusoms išlaidoms, 90,71 Eur motinos pervežimui tarp gydymo įstaigų, 175,00 Eur mirusiojo paminėjimui, 392,00 Eur kapo sutvarkymo išlaidų, 200,00 Eur advokato išlaidų. Teismas pažymi, kad tik dalis nukentėjusiojo A. M. patirtos turtinės žalos yra pagrįsta dokumentais, todėl priteistina iš draudimo bendrovės, t.y.: fotonuotraukos 10,00 Eur, gėlės 150,00 Eur, gedulingi pietūs 420,00 Eur; stendas 11,90 Eur (b.l. 157, I tomas); pervežimas 80,71 (b.l. 159, I tomas); portretas, laidojimo paslaugos 710,60 Eur (b.l. 155-156, I tomas); laidojimo paslaugos – 177,00 Eur; duobės kasimas – 150,00 Eur (b.l. 163, I tomas); kuro išlaidos (dujos) už 119,44 Eur (b.l. 152, I tomas) bei 18,07 Eur (b.l. 153, I tomas); vaistai 49,65 Eur (b.l. 154, I tomas). Viso už 1897,37 Eur. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo A. M. turėtas laidojimo išlaidas sumažina iš valstybės gautos išmokos, t.y. Valstybės išmokėta laidojimo pašalpa 304,00 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėta laidojimo pašalpa mirus pensininkui 225,71 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos laidojimo pašalpa mirus pensininkui 49,82 Eur, viso - 579,53 Eur, todėl šia suma yra mažinama iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina turtinės žalos suma (1897,37 Eur - 579,53 Eur) ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam A. M. priteistina 1317,84 Eur turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nuknetėjusiojo A. M. pateiktos išlaidos nėra pagrįstos abjektyviais duomenimis, neįrodyta, jog jos yra susijusios O. M. 2015-11-05 patirtu eismo įvyku, dėl kurio ji ( - ) mirė, be to nėra būtinosios išlaidos. Teismas nesutinka su A. M. teiginiais, jog 2015-12-19 sąskaita yra susijusi su 2015-11-19 eismo įvykiu, kaip ir 2016-09 sutartis dėl kapinių sutvarkymo, prie kurios nėra pridėtas pinigų sumokėjimą patvirtiniantis dokumentas (b.l. 161-162, I tomas). Sumokėjęs už kapinių sutvarkymą A. M. gali kreiptis į draudimo bendrovę, dėl atskiro šių išlaidų atlyginimo. Be to teismas nelaiko pagrįstomis ir susijusiomis su 2015-11-05 eismo įvykiu išlaidų už skelbimą (b.l. 159, I tomas), išlaidų už maisto prekes, pavadintų „Ged. pietūs – 50,27 Eur“ (b.l. 158, I tomas), nes nukentėjusysis už gedulingus pietus pateikė atskirą apmokėjimą, taip pat išlaidų už mėsos gaminius, sausainius, duoną, maisto prekes ir alkoholinius gėrimus (b.l. 157, I tomas), kadangi gedulingi pietūs kompensuoti. Be to nelaikytina pagrįstomis ir dalis išlaidų už kurą (b.l. 153, I tomas), t.y. 2015-11-23 čekis, kuris sumokėtas jau po O. M. laidotuvių ir čekis be matomos datos už 24,23 Eur, be kurios negalima nustatyti, kada jis buvo apmokėtas. 200,00 Eur už nukentėjusiojo A. M. patirtas advokato išlaidas laikytina proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. Ž..

53V. Z. M. prašo iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti turtinę žalą. Nurodo, kad turtinės žalos patyrė: 1468,00 Eur už lėktuvo bilietus grįžimui iš JAV ir 200,00 Eur advokato išlaidų. 1468,00 Eur už lėktuvo bilietus grįžimui iš JAV (b.l. 175-182, I tomas) priteistina iš draudimo bendrovės, o 200,00 Eur už nukentėjusiosios V. Z. M. patirtas advokato išlaidas laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. Ž..

54Kauno Teritorinės Ligonių kasos civilinys ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 1850,51 Eur turtinės žalos, patirtos gydant O. M. dėl 2015-11-05 patirto sužalojimo, civilinio ieškovo Kauno Teritorinės Ligonių kasos naudai.

55Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/2011, 2K-280/2014). Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012). Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015). Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.). Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344,00 Eur iki 72405,00 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-196/2009, 2K-358/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-431/2013, 2K-445/2014, 2K-177/2015, 2K-243/2015, 2K-541/2015 ir kt.).

56Šiuo atveju nuteistasis pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – jos kaltais veiksmais buvo atimta gyvybė žmogui, nukentėjusiųjų motinai. Žmogaus gyvybės įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei jų kančių. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Tačiau, kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

57Teismui nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiųjų teiginių, kad jie dėl netikėtos mamos, žūties patyrė didžiulį sukrėtimą, dvasinį skausmą ir emocinius išgyvenimus. Nors žuvusioji ir buvo senyvo amžiaus, tačiau jos sveikata buvo pakankami gera, ji pati galėjo nueiti į poliklininką ir vaikščioti po miestą niekieno nelydima. Akivaizdu, kad staigi ir tragiška mirtis sukėlė jos vaikams šoką ir didelę netektį. Nukentėjusieji nurodė, kad jų santykiai su mama buvo artimi, šilti, jie gražiai bendravo, mama jiems visaip kaip padėjo gyvenime, patarė, parėmė, buvo jų ramstis ir jungiamoji grandis seseriai gyvenant JAV.

58Nagrinėjamu atveju teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis A. Ž. yra senyvo amžiaus, pensininkas, jo nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Šiuo atveju pažymėtina, jog už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturtinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusieji patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, kurie neigiamai paveikė jų gyvenimą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, į pačios žuvusiosios amžių, į jos ryšį su vaikais – sūnus gyveno Vilniuje, o dukra ieškinyje nurodė jau ilgą laiką gyvenanti JAV, teismas žuvusiosios vaikų nukentėjusiųjų A. M. ir V. Z. M., patirtą neturtinę žalą vertina po 10000,00 eurų dydžio suma kiekvienam.

59Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Draudimo bendrovė AB „Lietuvos Draudimas“ šiuo metu nėra išmokėjusi neturtinės žalos atlyginimo, todėl iš draudimo bendrovės A. M. ir V. Z. M. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas po 2500,00 Eur kiekvienam, o likusi neturtinės žalos dalis priteistina iš kaltinamojo A. Ž..

60Bausmės skyrimas

61Skiriant bausmę kaltinamajam už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, taip pat kitas teismo nustatytas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str.).

62Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str., 60 str.).

63Kaltinamasis A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 2 d., 16 str.), anksčiau neteistas (b.l. 38, II tomas), baustas administracine tvarka (b.l. 39-41, II tomas), į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b.l. 35, II tomas), turi teisę vairuoti transporto priemones (b.l. 42, II tomas), nedirba, yra pensininkas (b.l. 43, II tomas). Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo veiksmus po įvykio – pagalbą nukentėjusiajai, kuri laikytina aktyvia atgaila. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų.Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis A. Ž. po eismo įvykio aktyviais veiksmais padėjo nukentėjusiajai ir tai laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

64Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcija numato, kad už minėto straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, remiantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, A. Ž. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

65Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis anksčiau buvo neteistas ir pastaruoju metu nebaustas administracine tvarka, padarė ne tyčinį, o neatsargų nusikaltimą, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam A. Ž. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

66Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 74-77, II tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

67Laikinas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, taikytas 2016-10-18 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, paliktinas galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.

68Daiktai, turintys reikšmę nusiklastamai veikai tirti ir nagrinėti – Krepšys – rankinė, ant kurios rankenos yra atšvaitas, saugojama Alytaus apskrities VPK, kvito Nr. 000577 (b.l. 53, I tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintina nukentėjusiesiems A. M., V. Z. M..

69Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

70LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas bet kurioje BK 281 str. dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

71Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ko pasekoje žuvo žmogus, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, tačiau dėl nepakankamo atidumo sukėlė eismo įvykį, padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus, nors ir sukėlė sunkias pasekmes, tačiau teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo A. Ž. vertinti kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą kaltinamajai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

72Išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 450 Eur (b.l. 177, II tomas), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. Ž. nukentėjusiųjų naudai – 250 Eur A. M. naudai bei 200 Eur nukentėjusiosios V. Z. M. naudai.

73Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 307 str.,

Nutarė

74A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

75Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, A. Ž. paskirtos 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

76Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

77Priteisti iš kaltinamojo A. Ž., asmens kodas ( - ) 7500,00 (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 250,00 Eur (du šitmus penkiasdešimt eurų) teisminio proceso išlaidų nukentėjusiojo A. M., a.k. ( - ) naudai.

78Priteisti iš kaltinamojo A. Ž., asmens kodas ( - ) 7500,00 (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) teisminio proceso išlaidų nukentėjusiosios V. Z. M., a.k. ( - ) naudai.

79Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos Draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1317,84 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika eurų 84 ct) turtinės žalos ir 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. M., a.k. ( - ) naudai.

80Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos Draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1468,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos ir 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. Z. M., a.k. ( - ) naudai.

81Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos Draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1850,51 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 51 ct) turtinės žalos, patirtos gydant O. M., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, naudai. Žalos gavėjas: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, 03505 Vilnius, a.s. Nr. ( - ).

82Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

83Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

84Laikiną dalinį nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą 2016-10-18 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. M., V. Z. M. ir Teritorinei ligonių kasai, atlyginimo. Žalą visiškai atlyginus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

85Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Krepšį – rankinę, ant kurios rankenos yra atšvaitas, saugojama Alytaus apskrities VPK, kvito Nr. 000577 (b.l. 53, I tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti nukentėjusiesiems A. M., V. Z. M..

86Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,... 2. sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,... 3. dalyvaujant prokurorams Linai Eviltienei, Gitanai Kaupei,... 4. kaltinamajam A. Ž., jo gynėjui advokato padėjėjui A. M.,... 5. nukentėjusiajam A. M., nukentėjusiųjų A. M. ir V. Z. M. atstovui advokatui... 6. nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,... 7. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 8. A. Ž., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 9. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 10. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 11. A. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo... 12. Kaltinamasis A. Ž. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką... 13. Nukentėjusysis A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 6-7, III... 14. Liudytojas Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareigūnas G. B., apklaustas... 15. Liudytojas Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareigūnas V. M., apklaustas... 16. Liudytojas Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareigūnas D. B., apklaustas... 17. Liudytoja V. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu (b.l. 38, III tomas),... 18. Liudytojas Ž. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 38-39, III... 19. Specialistas O. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 39-40, III... 20. Be kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų bei sprecialisto parodymų,... 21. BPK 276 str. nustatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiosios O. M. parodymus... 22. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 193-200, I tomas) nustatyta, kad... 23. Akistatos protokolu (b.l. 2-5, II tomas) nustatyta, kad akistatos metu... 24. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 11-19, II tomas) nustatyta, kad... 25. Akistatos protokolu (b.l. 21-25, II tomas) nustatyta, kad akistatos metu... 26. Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 13-22, I tomas) nustatyta, kad eismo... 27. Iš asmens blaivumo testo Nr. 1338 (b.l. 37, I tomas) matyti, kad 2015-11-05... 28. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 45-46, I tomas)... 29. Apžiūros protokolu (b.l. 45-51, I tomas) nustatyta, kad rankinė – krepšys... 30. Specialisto išvada Nr. ( - ) (b.l. 123-131, I tomas) nustatyta, kad O. M.,... 31. Papildoma specialisto išvada Nr. ( - ) (b.l. 132-134, I tomas) nustatyta, kad... 32. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas... 33. Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas... 34. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant... 35. Baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti... 36. Vienas objektyviosios pusės požymių – priežastinis ryšys tarp padarytos... 37. BK 14 straipsnis numato, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik padarius... 38. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Ž. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo... 39. Tai, jog pėsčioji buvo partrenkta kaltinamojo važiuojamojoje pusėje, eidama... 40. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti įvykį mačiusių liudytojų V. M. ir... 41. Be to, kaltinamasis bei jo gynėjas teigė, kad O. M. mirė ne dėl autoįvykio... 42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko byloje nustatyta, kad A.... 43. Šios aplinkybės yra nustatytos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų... 44. Kaltinamojo A. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos... 45. Civilinio ieškinio išsprendimas... 46. Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju,... 47. Civilinis ieškovas Kauno Teritorinė Ligonių kasa baudžiamojoje byloje... 48. Nukentėjusysis A. M. baudžiamojoje byloje A. Ž. ir civilinam atsakovui... 49. Nukentėjusioji V. Z. M. baudžiamojoje byloje A. Ž. ir civilinam atsakovui... 50. Civilinis atsakovas draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė... 51. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala... 52. A. M. prašo iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti... 53. V. Z. M. prašo iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti... 54. Kauno Teritorinės Ligonių kasos civilinys ieškinys dėl turtinės žalos... 55. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad... 56. Šiuo atveju nuteistasis pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – jos... 57. Teismui nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiųjų teiginių, kad jie dėl... 58. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis... 59. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 60. Bausmės skyrimas ... 61. Skiriant bausmę kaltinamajam už jo įvykdytą nusikalstamą veiką,... 62. Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių... 63. Kaltinamasis A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių... 64. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcija numato, kad už minėto... 65. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 75 str.... 66. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 74-77, II... 67. Laikinas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, taikytas 2016-10-18 Prienų... 68. Daiktai, turintys reikšmę nusiklastamai veikai tirti ir nagrinėti –... 69. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise... 70. LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais... 71. Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. Ž.... 72. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 450 Eur (b.l. 177, II tomas),... 73. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 307 str.,... 74. A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 75. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8... 76. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 77. Priteisti iš kaltinamojo A. Ž., asmens kodas ( - ) 7500,00 (septynis... 78. Priteisti iš kaltinamojo A. Ž., asmens kodas ( - ) 7500,00 (septynis... 79. Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos... 80. Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos... 81. Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos... 82. Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.... 83. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti... 84. Laikiną dalinį nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą 2016-10-18... 85. Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 86. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...