Byla 1A-43-177/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

3sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

4dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,

5gynėjams Romualdui Drakšui, Mindaugui Dūdai,

6išteisintiesiems A. Č., E. P.,

7teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

8A. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (septynios nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių;

9E. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11I. Bylos esmė 1. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. būdamas UAB „( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), direktorius ir bendrovės akcininkas, pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti kasos pinigais, veikdamas kartu su kitu UAB „( - )“ akcininku E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. ėjusiu direktoriaus pavaduotojo pareigas, žinodamas, kad UAB „( - )“ tarpininkavimo sutarties su R. M. sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtą sutartį jam neišduos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagal bendrą susitarimą su E. P. pagamino netikrus dokumentus, o būtent: 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad susirinkime šios bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą su R. M., 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą, kurioje taip pat įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „( - )“ įgalioja R. M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypą ( - ) r. prie Sartų ežero, nurodė R. M. savo ranka surašyti netikrą 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą, kuriame nurodyti melagingus duomenis, kad R. M. prašo išskirti jam 750 000 Lt avansą sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams, ir pagamino netikrą 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „( - )“ kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), kuriame melagingai nurodė, kad R. M. iš UAB „( - )“ kasos gavo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansą už būsimas paslaugas pagal sutartį Nr. ( - ), pagal kuriuos 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „( - )“ patalpose Vilniuje, ( - ), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G. G.) iš UAB „( - )“ kasos išdavė A. Č. 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kuriuos jis turėjo perduoti R. M.. A. Č. šių pinigų neperdavė, o minėtus pinigus padedant E. P. pasisavino, tokiu būdu UAB „( - )“ padarė didelės – 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. 1.1. Be to, A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo, o būtent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB „( - )“ direktoriaus pareigas bei būdamas šios bendrovės akcininkas, veikdamas pagal išankstinį susitarimą kartu su kitu bendrovės akcininku E. P., tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje žinodamas, kad UAB „( - )“ R. M. 750 000 Lt (217 215,01 Eur) pinigų neišduos, o šiuos pinigus jis padedant E. P. pasisavins: 1.1.1. Kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad susirinkime šios bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą su R. M., ir šį protokolą jis kartu su E. P. pasirašė, o vėliau šį žinomai netikrą protokolą laikė kartu su kitais UAB „( - )“ dokumentais ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktą perdavė BUAB „( - )“ bankroto administratoriui R. B., siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimą, tokiu būdu jis tyčia bendrai kartu su E. P. padarė UAB „( - )“ didelės žalos, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje; 1.1.2. Kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „( - )“ įgalioja R. M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypą ( - ) r. prie Sartų ežero, ir šį žinomai suklastotą dokumentą pasirašė pats bei davė pasirašyti R. M., negalinčiam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Vėliau šią žinomai netikrą sutartį laikė kartu su kitais UAB „( - )“ dokumentais ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktą perdavė BUAB „( - )“ bankroto administratoriui R. B., siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimą, tokiu būdu padarė UAB „( - )“ didelės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje; 1.1.3. Nurodė savo veiksmų negalinčiam suprasti ir jų valdyti R. M. ranka surašyti netikrą dokumentą – 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad R. M. prašo išskirti jam 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansą, skirtą sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams. Vėliau šį žinomai netikrą prašymą laikė kartu su kitais UAB „( - )“ dokumentais ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktą perdavė BUAB „( - )“ bankroto administratoriui R. B., siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimą, tokiu būdu padarė UAB „( - )“ didelės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje; 1.1.4. 2008 m. lapkričio 8 d. nurodė UAB „( - )“ buhalterei G. M. (šiuo metu G. G.) surašyti kasos išlaidų orderį, kuriuo turėjo būti perduoti UAB „( - )“ priklausantys 750 000 Lt (217 215,01 Eur) R. M. kaip avansas už būsimas paslaugas pagal sutartį Nr. ( - ), bei nurodė R. M. asmens duomenis. Pastarajai atspausdinus 2008 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ) ir jį pasirašius kartu su vyr. buhaltere L. B., nežinančioms apie daromą nusikaltimą, šį bendrovės kasos išlaidų orderį pasiėmė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad R. M. bendrovės „( - )“ 750 000 Lt (217 215,01 Eur) neperduos, 2008 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pats tyčia pasirašė kasos išlaidų orderyje Nr. ( - ) kaip įmonės vadovas, patvirtindamas pinigų perdavimo R. M. faktą, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įtikino R. M., kuris negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pasirašyti kasos išlaidų orderyje Nr. ( - ) grafoje „Gavau“ kaip asmenį, iš UAB „( - )“ gavusį 750 000 Lt (217 215,01 Eur). Nors šių pinigų R. M. neperdavė, vėliau A. Č. šį žinomai netikrą 2008 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderį laikė kartu su kitais UAB „( - )“ dokumentais ir jį panaudojo, nurodydamas buhalterei G. M. (šiuo metu G.) įtraukti jį į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu padarė UAB „( - )“ didelės turtinės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje. 1.2. Be to, A. Č. buvo kaltinamas pasisavinęs jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. būdamas UAB „( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), direktorius bei bendrovės akcininkas, pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti kasos pinigais, veikdamas kartu su kitu UAB „( - )“ akcininku E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. ėjusiu direktoriaus pavaduotojo pareigas, žinodamas, kad jokių UAB „( - )“ pinigų pagal paskolos sutartį Rusijos Federacijos piliečiui M. D. (M. D.) neišduos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagal bendrą susitarimą su E. P. pagamino netikrus dokumentus, o būtent: 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad susirinkime bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą Rusijos Federacijos piliečiui M. D., ir šį protokolą pasirašė; 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ paskolos sutartį, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos suteikimą Rusijos Federacijos piliečiui M. D., ir 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad M. D. iš kasos išduota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), pagal kuriuos 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ patalpose Vilniuje, ( - ), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš UAB „( - )“ kasos A. Č. išdavė 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), kuriuos jis turėjo perduoti M. D., tačiau neperdavė, o tokiu būdu minėtus pinigus 2009 m. gegužės 4 d. jis padedant E. P. pasisavino ir UAB „( - )“ padarė didelės – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) turtinės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. 1.3. Be to, A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo, o būtent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB ,,( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), direktoriaus pareigas ir būdamas šios bendrovės akcininkas, veikdamas pagal išankstinį susitarimą kartu su kitu bendrovės akcininku E. P., tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje žinodamas, kad 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos Rusijos Federacijos piliečiui M. D. UAB „( - )“ neišduos, o šiuos pinigus padedant E. P. pasisavins, jis: 1.3.1. Kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą Rusijos piliečiui M. D. suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą, ir šį protokolą kartu su E. P. pasirašė, o vėliau šį žinomai netikrą protokolą laikė kartu su kitais UAB „( - )“ dokumentais bei 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktą perdavė BUAB „( - )“ bankroto administratoriui R. B., siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimą, tokiu būdu padarė UAB „( - )“ didelės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje; 1.3.2. Kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ paskolos sutartį, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie bendrovės „( - )“ suteikiamą 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą Rusijos Federacijos piliečiui M. D., šioje sutartyje pasirašė kaip paskolos davėjas – UAB „( - )“ atstovas. Taip pat jis 2009 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įtikino M. D. pasirašyti šios 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties kiekvieno lapo apačioje ir paskutinio lapo grafose (lietuvių ir rusų kalbomis) „Paskolos gavėjas“ kaip asmenį, sudariusį su UAB „( - )“ paskolos sutartį dėl 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos gavimo, nors šios sutarties M. D. su UAB „( - )“ niekada nesudarė. Vėliau šią žinomai netikrą 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį laikė kartu su kitais UAB „( - )“ dokumentais ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktą perdavė BUAB „( - )“ bankroto administratoriui R. B., siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimą, tokiu būdu padarė UAB „( - )“ didelės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje; 1.3.3. 2009 m. gegužės 4 d. nurodė UAB „( - )“ buhalterei G. M. (šiuo metu G.) surašyti kasos išlaidų orderį, pagal kurį neva turėjo būti perduoti UAB „( - )“ priklausantys 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) M. D. pagal paskolos sutartį Nr. ( - ), bei nurodė M. D. asmens duomenis. Pastarajai atspausdinus 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ) bei šį kasos išlaidų orderį nieko nežinančioms apie daromą nusikaltimą G. M. (šiuo metu G.) ir vyr. buhalterei L. B. pasirašius, šį bendrovės kasos išlaidų orderį pasiėmė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pats tyčia pasirašė kasos išlaidų orderyje Nr. ( - ) kaip bendrovės vadovas, patvirtindamas pinigų perdavimo M. D. faktą. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įtikino M. D. pasirašyti kasos išlaidų orderyje Nr. ( - ) grafoje „Gavėjo parašas“ kaip asmenį, iš UAB „( - )“ gavusį 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), nors šių pinigų M. D. neperdavė. Vėliau šį žinomai netikrą 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį laikė kartu su kitais UAB „( - )“ dokumentais ir jį panaudojo, tyčia tyrimo metu nenustatytu laiku nurodydamas G. M. (šiuo metu G.) įtraukti jį į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, taip siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimą, tokiu būdu padarė UAB „( - )“ didelės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje. 1.4. Be to, A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB „( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), direktoriaus pareigas ir pagal užimamas pareigas būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas organizuoti ir kontroliuoti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams (pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir to paties straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal to paties įstatymo 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“), pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, kas pasireiškė tuo, jog jis tyčia nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. M. (šiuo metu G. G.), nesuvokusiai nusikalstamų veikų pobūdžio, įtraukti į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotą bendrovės dokumentą – 2008 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), pagal kurį neva R. M. buvo išduota 750 000 Lt (217 215,01 Eur), nors šių pinigų R. M. niekas neperdavė, taip siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimą. G. M. (šiuo metu G. G.) įtraukus minėtą kasos orderį į kasos knygą, jis tokiu būdu tyčia apgaulingai suorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek realiai turto turėjo UAB „( - )“ nuo 2008 m. lapkričio 18 d., kam UAB „( - )“ panaudojo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) sumą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. sausio 1 d. 1.4.1. Taip pat jis, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“,

1216 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, jis apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kas pasireiškė tuo, kad jis tyčia nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui – G. M. (šiuo metu G.), nesuvokusiai nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukti į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą suklastotus bendrovės dokumentus, o būtent: 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), pagal kurį neva iš UAB „( - )“ kasos M. D. buvo išduota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), nors šių pinigų M. D. niekas neperdavė, siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimą. G. M. (šiuo metu G.) įtraukus minėtą kasos orderį į kasos knygą, jis tokiu būdu tyčia apgaulingai suorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taip pat jis tinkamai neorganizavo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos, dėl to apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. nebuvo sudaryti ir dėl to negalima nustatyti, kiek turto, kokio dydžio įsipareigojimus bei kam bendrovė „( - )“ turėjo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d., iš to negalima nustatyti, kiek turto ir kokio dydžio įsipareigojimus bei kam bendrovė „( - )“ turėjo 2009 m. gegužės 4 d., kai tos datos kasos išlaidų orderiu Nr. ( - ) įformintas 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos išdavimas M. D., ir dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d., t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. 2. E. P. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas UAB ,,( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas kartu su A. Č., kuris taip pat buvo bendrovės „( - )“ akcininkas ir nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. bendrovės direktorius bei pagal užimamas pareigas turėjo teisę disponuoti kasos pinigais, žinodamas, kad pagal jų bendrą susitarimą A. Č. jokios UAB „( - )“ tarpininkavimo sutarties su R. M. sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtą sutartį R. M. neišduos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje kartu su A. Č. pasirašė A. Č. kompiuterinės technikos pagalba atspausdintą netikrą dokumentą – 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad susirinkime abu akcininkai vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą su R. M.. A. Č. tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, pastarasis pagamino netikrą 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „( - )“ įgaliojo R. M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypą ( - ) r. prie Sartų ežero, nurodė R. M. savo ranka surašyti netikrą 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą, kuriame nurodyti melagingi duomenys, kad R. M. prašo išskirti jam 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansą sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams, ir pagamino netikrą 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „( - )“ kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad R. M. iš UAB „( - )“ kasos gavo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansą už būsimas paslaugas pagal sutartį Nr. ( - ). Vėliau pagal šiuos netikrus dokumentus 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „( - )“ patalpose Vilniuje, ( - ), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš UAB „( - )“ kasos A. Č. išdavė 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kuriuos šis neva turėjo perduoti R. M., tačiau realiai jų neperdavė, o tokiu būdu minėtus pinigus A. Č. padedant E. P. pasisavino, tuo UAB „( - )“ padarė didelės – 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. 2.1. Be to, E. P. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent: būdamas UAB ,,( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas pagal išankstinį susitarimą kartu su A. Č., kuris buvo bendrovės „( - )“ akcininkas ir direktorius, tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje žinodamas, kad pagal jokias sutartis R. M. bendrovė „( - )“ pinigų – 750 000 Lt (217 215,01 Eur) neišduos, o šiuos pinigus jam padedant A. Č. pasisavins, pagal bendrą susitarimą A. Č. kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, kad bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą su R. M., ir šį protokolą jis kartu su A. Č. pasirašė, tokiu būdu tyčia pagamino netikrą dokumentą, padarė UAB „( - )“ didelės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje. 2.2. Be to, E. P. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas UAB ,,( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas kartu su A. Č., kuris buvo bendrovės „( - )“ akcininkas ir nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ėjo šios bendrovės direktoriaus pareigas bei pagal užimamas pareigas turėjo teisę disponuoti kasos pinigais, žinodamas, kad pagal jų bendrą susitarimą A. Č. jokių UAB „( - )“ pinigų pagal paskolos sutartį Rusijos Federacijos piliečiui M. D. neišduos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., jis kartu su A. Č. pasirašė A. Č. kompiuterinės technikos pagalba atspausdintą netikrą dokumentą – 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad susirinkime šios bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą Rusijos Federacijos piliečiui M. D. suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą. Po to A. Č. tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, pastarasis pagamino netikrus dokumentus: 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ paskolos sutartį, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos suteikimą Rusijos Federacijos piliečiui M. D., ir 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad M. D. iš kasos išduota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur). Vėliau pagal šiuos netikrus dokumentus 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ patalpose Vilniuje, ( - ), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš UAB „( - )“ kasos A. Č. išdavė 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), kuriuos šis neva turėjo perduoti M. D., tačiau realiai jų neperdavė, o tokiu būdu minėtus pinigus A. Č. padedant E. P. pasisavino, tuo UAB „( - )“ padarė didelės – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) turtinės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. 2.3. Be to, E. P. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent: būdamas UAB „( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas pagal išankstinį susitarimą kartu su A. Č., kuris buvo bendrovės „( - )“ akcininkas ir direktorius, tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje žinodamas, kad 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos Rusijos Federacijos piliečiui M. D. UAB „( - )“ neišduos, o šiuos pinigus jam padedant A. Č. pasisavins, pagal bendrą susitarimą A. Č. kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, kad bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą Rusijos Federacijos piliečiui M. D. suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą, ir šį protokolą jis kartu su A. Č. pasirašė, tokiu būdu tyčia pagamino netikrą dokumentą, tuo padarė UAB „( - )“ didelės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje. 3. Pirmosios instancijos teismas, 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu išteisindamas A. Č. ir E. P. dėl jiems inkriminuojamų kaltinimų, nurodė, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad sandoriai su R. M. ir M. D. buvo apsimestiniai, o sandorių sudarymo faktą patvirtinantys dokumentai yra netikri.

13II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai, jog išteisintųjų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo požymių ir tarp šalių susiklostę tik civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurie jau išspręsti teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, neturi objektyvaus teisinio pagrindo, nes jie padaryti, neanalizuojant ir nevertinant nustatytų faktinių aplinkybių visų įrodymų kontekste. Teismas nepagrįstai rėmėsi iš esmės vien tik A. Č. ir E. P. gynybine versija apie neva ekonominio pakilimo laikotarpiu planuojamas investicijas, perkant nekilnojamąjį turtą ( - ) r. bei statant ruberoido gamyklą Kaliningrado srityje, ir priėmė neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį motyvuodamas tuo, kad nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, įrodančių A. Č. ir E. P. kaltę pasisavinus didelės vertės turtą, klastojus dokumentus bei apgaulingai vedus buhalterinę apskaitą. 4.1. Vertinant byloje surinktus duomenis matyti, jog A. Č. ir E. P. bendrovei „( - )“ priklausančiomis didelėmis pinigų sumomis pradėjo disponuoti 2008 m. pabaigoje ir 2009 m., t. y. būtent tuo laikotarpiu, kai, priešingai nei teigė išteisintieji, šalyje jau buvo krizės metas ir ta krizė ypač smarkiai palietė bendrovę „( - )“, kurios apimtys, viršijusios 50 mln. Lt, krito daugiau nei 10 kartų. Dėl to, kai bendrovės apyvarta nesiekia 5 mln. Lt, sudaryti du vienas po kito sekę sandoriai, kurių bendra suma yra 4,2 mln. Lt (pagal šiuos sandorius išmokėta suma nežinomiems asmenims 3 450 000 Lt), paneigia bet kokius elementarios bei ekonominės logikos dėsnius. 4.2. Teismas ypač didelę įrodomąją reikšmę suteikė išteisintųjų parodymams, visiškai patikėdamas jų gynybine versija, neįvertino tos aplinkybės, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, šiek tiek išsiskiria ir pradėjo kisti, jau kaltinamiesiems susipažinus su bylos medžiaga. Smulkių prieštaravimų neminint, atkreiptinas dėmesys į aplinkybes, į kurias nuosprendyje teismas neatkreipė dėmesio, o būtent: A. Č. su R. M. nors ir buvo jaunystėje pažįstami, tačiau iš A. Č. parodymų matyti, jog pastaruoju metu jokių santykių nepalaikė; nežiūrint į tai, su minėtu asmeniu A. Č., atstovaudamas UAB „( - )“, 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarė tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą sutartį, pagal kurią 2008 m. lapkričio 18 d. R. M. buvo perduoti 750 000 Lt, priklausančių UAB „( - )“. 4.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. ir E. P. tuo metu buvo verslo dalyviai, ne vienerius metu veikiančios labai didelės bendrovės vadovai. Suprasdami visą galimą riziką ir puikiai žinodami bendrovės einamojo mokumo rodiklį, kuris tuo metu jau buvo gana žemas, o A. Č. būdamas dar ir šios bendrovės direktorius, t. y. būdami rūpestingi bei atidūs teisinių santykių dalyviai, be jokių užtikrinimo priemonių, laidavimo ir garantijų pasirašė sutartį su visiškai nežinomu ekonominiu bei verslo požiūriu subjektu, kuris, be kita ko, net nėra žemės sklypo savininkas ir net nesakė, kas yra tikrieji žemės sklypo savininkai. E. P., būdamas šios bendrovės komercijos direktorius ir 60 procentų bendrovės akcijų turėtojas, logiškai net negalėjo teisme paaiškinti, kodėl pasirašė akcininkų sprendimą, leidžiantį A. Č. sudaryti sandorį už 1,5 mln. Lt, t. y. už ypač didelę tuo metu bendrovei sumą, su visiškai nežinomu asmeniu, net nenuvažiavęs apžiūrėti žemės sklypo, kurio kaina žymiai viršijo tuo metu buvusią rinkos kainą. 4.4. Teisme apklaustas E. P. pripažino, kad R. M. tuo metu neturėjo jokių įgaliojimų sklypui parduoti, todėl konkrečioje situacijoje nelogiškas E. P. pasirašymas akcininkų sprendimo leisti sudaryti sutartį su visiškai nežinomu ir su sklypo savininkais neaišku kaip siejamu asmeniu. Minėtas žemės sklypas buvo perkamas, iš anksto sumokant faktiškai visiškai nežinomais saitais galbūt siejamam su šiuo sklypu asmeniui nurodytomis aplinkybėmis visiškai nelogišką sumą – 50 proc. avansą, t. y. 750 000 Lt. 4.5. Be to, vertinant paties A. Č. teisme duotus parodymus, matyti jų nelogiškumas, t. y. pasirašius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, R. M. perduoto avanso esmė – jis avansą perduos giminaičiams ir įkalbės juos parduoti sklypą. A. Č. su E. P. net nežinojo, ar tie R. M. giminaičiai sutiks parduoti žemės sklypą, bet sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pasirašoma ir avansas su šiuo sklypu nesusijusiam asmeniui jau iš anksto perduodamas. 4.6. Atkreiptinas dėmesys ir į kitus A. Č. teisme duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad R. M. pateikė lapkričio 10 d. prašymą išskirti jam 750 000 Lt avansą, o lapkričio 18 d. šis avansas jam buvo išmokėtas. Teisme A. Č. jau nurodė, kad abu dokumentai buvo surašyti pinigų perdavimo metu, t. y. 2008 m. lapkričio 18 d. Kodėl prašymas išmokėti avansą surašytas 2008 m. lapkričio 10 d. data, A. Č. nesugebėjo paaiškinti. Ne mažiau svarbu tai, kad R. M. perduodami grynieji pinigai, t. y. išmokama labai didelė suma grynaisiais, o ne daromas pavedimas į sąskaitą. Šio veiksmo logiškai paaiškinti A. Č. taip pat nesugebėjo, tik nurodė, kad R. M. nedavė pardavėjų kontaktų. 4.7. Atkreiptinas dėmesys, jog, perdavus R. M. avansą ir negavus žemės sklypo, A. Č. Su E. P. nieko daugiau nedarė, kad atgautų šiuos pinigus ar, juo labiau, nusipirktų juos taip sudominusį sklypą, nors už likusius 750 000 Lt, kurie turėjo būti pervesti pardavėjui už norimą sklypą kaip galutinis atsiskaitymas, jie visiškai tai galėjo padaryti, atsižvelgiant į tuo metu buvusias rinkos kainas. Tai rodo, kad A. Č. ir E. P. tikslas buvo ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimas, mokant po 50 000 Lt už hektarą, kas 2008 m. buvo gana nereali suma, bet bendrovei „( - )“ priklausančių 750 000 Lt pasisavinimas. 4.8. Be to, A. Č. su E. P. nesiėmė jokių priemonių nustatyti asmenį, kuriam priklausė minėtas žemės sklypas, t. y. žemės savininką, nors pats A. Č. teisme pripažino, kad, žinant sklypo vietą, savininką susirasti nebūtų sunku. Tai irgi rodo A. Č. bei E. P. parodymų nelogiškumą pirkti daiktą iš visiškai pašalinio žmogaus, kuris neaišku kaip siejasi su turto (žemės sklypo) savininku ir kurio vertė galbūt būtų žymiai mažesnė. Pagaliau teismas visiškai nekreipė dėmesio, jog pats žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas 2008 m. rugsėjo 15 d. negalimas, kadangi R. M. sutarties sudarymo metu gulėjo stacionare ( - ) ligoninėje. Tai patvirtina byloje esantys R. M. medicininiai dokumentai. Pinigų perdavimo data 2008 m. lapkričio 18 d. taip pat vertintina kritiškai, kadangi po kelių dienų R. M. vėl paguldomas į ( - ) ( - ) ligoninės stacionarą su sunkia ( - ) ligos diagnoze, jo būsena išsamiai aprašyta medicininiuose dokumentuose. 4.9. Vertinant paties R. M. asmenybę, matyti, kad jis nuo 1996 m. serga sunkia ( - ) liga – ( - ) bei ( - ) ir ( - ), kuris yra lėtinės eigos, ( - ) pakitimai (asmenybės deficitas) yra negrįžtamo pobūdžio. Iš medicininių dokumentų matyti, jog šio asmens kinta mąstymas – pastovios ( - ), kinta asmens išvaizda, elgesys, kuris darosi nelogiškas, pagaliau pati asmens išvaizda byloja, kad tai ( - ) problemų turintis žmogus. Iš R. M. ekspertizės akto ir ligos istorijos matyti, jog jis jau prieš neva pinigų perdavimą kamuojasi, siekdamas išvengti įvairių vaizdinių, kurie jam kelia siaubą, jis nemiega naktimis, o ne siekia sudaryti įvairius nekilnojamojo turto sandorius. 4.10. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. Č. kaip UAB „( - )“ vadovas padedant E. P. nesiekė sudaryti su R. M. jokios sutarties, o, radęs sunkia ( - ) liga sergantį asmenį, siekdamas pasisavinti UAB „( - )“ pinigines lėšas, suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus ir, pagal šiuos suklastotus dokumentus gavęs

14750 000 Lt, juos pasisavino. 4.11. Iš esmės analogiška situacija dėl UAB „( - )“ priklausančių 2 700 000 Lt pasisavinimo. Tik šiuo atveju surandamas žmogus, neturintis jokio ryšio nei su verslu, nei su pramone – paprastas miško darbuotojas (medkirtys), kurio nuotrauka net pase su sportiniu kostiumu, ir jis būdamas girtas pasirašo įvairius jam duotus dokumentus. 4.12. Ilgametę verslo patirtį turinčio, vadovo pareigas bendrovėje „( - )“ einančio A. Č. pateikta versija, jog jis be jokių garantijų, laidavimo ir užtikrinimo priemonių perdavė 2 700 000 Lt, t. y. tokią didelę sumą bendrovės pinigų, jam visiškai nežinomam, pirmą kartą matomam asmeniui ir net ne Lietuvos Respublikos piliečiui, pasitikėdamas vien savo pažįstamo V. S. (kuris mirė netrukus po įvykių) rekomendacija, laikytina akivaizdžiai nepagrįsta, nelogiška ir prieštaraujančia kitiems byloje surinktiems duomenims. Teismų praktikoje aiškiai įtvirtinta, kad bendrovės vadovas privalo veikti atsakingai, rūpestingai ir kvalifikuotai, laikydamasis teisės aktų nuostatų. 4.13. Vertinant A. Č. parodymus matyti, jog jie nerealūs, net prieštaraujantys objektyviems surinktiems duomenims. Vienoje iš apklausų jis nurodė, kad sutartis su M. D. pasirašyta darbo metu, kituose parodymuose – M. D. atvykus su V. S. į UAB „( - )“ Klaipėdos padalinį

1517–18 val., o jie išsiskyrė apie 19 val. Tuo tarpu iš byloje esančių dokumentų matyti, jog M. D. Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto tik 2009 m. gegužės 4 d. 18.12 val. Nidos tarptautiniame pasienio kontrolės punkte, t. y. 19 val. Klaipėdoje jis net negalėjo būti. A. Č. iki šio vienintelio susitikimo iš viso nematė M. D.. Beje, A. Č. nurodė, kad išduodamas pinigus apie M. D. turtinę padėtį jis neturėjo jokių duomenų. 4.14. Pažymėtina tai, kad, išskyrus kaltinamųjų parodymus, byloje daugiau nėra jokių duomenų, jog V. S. planuotų kokių nors objektų įsigijimą ar investicijas. Netgi priešingai, UAB „( - )“ projektų vadovas D. K. paaiškino: „Buvo krizė, todėl mano, kad tokių planų nebuvo, nes reikėjo vietoje susitvarkyti, kadangi pardavimai mažėjo. 2009 m. „( - )“ buvo nepajėgi finansiškai vykdyti papildomai kažkokio verslo už Lietuvos Respublikos ribų“. 4.15. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors visą verslą UAB „( - )“ neva organizavo su V. S., tačiau finansiškai viską didžiulėmis lėšomis finansavo UAB „( - )“, o tai visai nelogiška. Ne mažiau svarbus faktas, jog atliekamos operacijos labai didelėmis sumomis su asmenimis, nors nėra jokių sutarčių dėl tokio verslo įkūrimo, vystymo nei su V. S., nei su M. D.. 4.16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009 m. krizė jau smarkiai veikė ūkio subjektus, ne išimtis ir UAB „( - )“. Tai paliudijo liudytojas V. Š. parodęs, kad tuo metu pradėjo strigti atsiskaitymai; buvo krizės metai, tad būdavo, kad už prekes pirkėjai jiems nesumokėdavo, o jie negalėjo atsiskaityti už medžiagas, sumažėjo sandėlio likutis, o tokiu atveju dirbti buvo sunku. Tai, jog krizė paveikė ir UAB „( - )“, matyti iš specialisto išvadų dėl bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos. Iš esamos teismų praktikos bei elementarios gyvenimo patirties žinoma, kad 2008 m. antra pusė–2009 m. buvo kriziniai Lietuvos ekonomikai, todėl A. Č. teisme išsakyta pozicija, jog jų nuotaikos buvo optimistinės, nes šalies vadovai sakė, kad recesijos nėra, daugiau nei nelogiški. 4.17. Pažymėtina ir tai, kad M. D., neva ketinančiam statyti statybinių medžiagų gamyklą Rusijoje, kažkodėl nedaromas banko pavedimas, bet išduodami grynieji pinigai litais, o ne kita valiuta. Nėra jokių duomenų, jog minėti pinigai būtų deklaruoti, kaip tai numato teisės aktai. Tai rodo, kad tokia pinigų suma per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebuvo pervežta. Šių aplinkybių A. Č. taip pat negalėjo paaiškinti. Vertinant tarp UAB „( - )“ ir M. D. sudarytą sutartį, matyti, jog pati sutartis sudaryta kaip paskolos sutartis su fiziniu asmeniu. Joje nėra jokių duomenų apie patalpų įsigijimą. 4.18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nesant jokio rezultato, A. Č. su E. P. nevažiavo į Rusiją, nes nematė reikalo ten važiuoti. Viską vėlgi pagal juos tvarkė V. S.. Nors, kaip pats A. Č. nurodė, nebuvo garantijų, jog V. S. padės grąžinti pinigus, tiesiog toks buvo įspūdis ir tokie buvo lūkesčiai. Teisme A. Č. parodė, kad su M. D. intensyviai bendravo V. S., tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo kitokie, t. y. jis nurodė, kad jie patys bandė skambinti M. D., bet jo telefonas buvo išjungtas. Tada jis skambino ir susitikinėjo su V. S., kuris žadėjo važiuoti į Rusiją, bet taip ir nenuvažiavo, o liepė jam pačiam bendrauti su M. D., tačiau jis nevažiavo ir M. D. neieškojo. 4.19. Vertinant E. P. atsakomybę, jis taip pat yra ilgametę verslo patirtį turintis, vienu iš bendrovės vadovų dirbantis asmuo, kuriam priklauso 60 procentų. bendrovės akcijų, t. y. jo sprendimai yra lemiantys, sudarant įvairius sandorius didelėmis sumomis. E. P. parodė, kad jis kaip akcininkas pritarė A. Č. planams, todėl pasirašė akcininkų protokolą dėl 2,7 mln. Lt sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo visiškai nežinomam M. D.. Ne mažiau svarbu tai, kad minėta operacija atlikta krizės laikotarpiu, kai surenkami realiai visi bendrovės pinigai ir nebėra galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, o po minėtos sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo pačiai UAB „( - )“ dėl kelių tūkstančių litų keliama bankroto byla. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad būtų realūs kokie nors verslo planai dėl gamyklos statybos. Apie M. D. vėlgi nei E. P., nei A. Č. visiškai jokių duomenų neturi, todėl manytina, jog bet koks vidutinio protingumo asmuo tokių sutarčių neleis pasirašyti, nebent yra tikslas pasisavinti bendrovės pinigus. 4.20. Iš E. P. ir A. Č. parodymų matyti, kad E. P. kontroliavo šios sutarties sudarymo ir pasirašymo eigą. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog jis žinojo visas aplinkybes ir jo veiksmai neapsiribojo tik akcininko sprendimo pasirašymu. Kaip ir A. Č., praradęs pinigus jis nevyko į Kaliningrado sritį, o tai rodo, kad jokių gamyklų niekas realiai nesiruošė statyti Kaliningrade, E. P. tik padėjo pasisavinti A. Č. bendrovės pinigus. Dėl to galima teigti, kad A. Č. padedant E. P. siekė krizės sąlygomis išsaugoti nors dalį pinigų, prieš bendrovei iš tikro bankrutuojant. 4.21. Nusikalstamas veikas įrodo ir tai, jog sutarčių su R. M. bei M. D. nematė jokios bendrovės buhalterės, kasininkė, nors prie kasos išlaidų orderių tokios sutartys turėjo būti (orderyje pagrindas nurodytas). Apklausta bendrovės buhalterė L. B. nurodė, kad abiem atvejais pinigų gavėjų nematė, o tik direktorius pasiėmė kasos išlaidų orderius ir po to grąžino jau su parašais. Liudytoja G. M. parodė, kad, išduodant A. Č. pinigus, ji surašė kasos išlaidų orderį, kuriame A. Č. liepė nurodyti, jog pinigai išduoti M. D., jo paso numerį, išdavimo datą, vietą ir pagrindą – 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį. Tai paneigia A. Č. žodžius bei leidžia tvirtinti, kad A. Č. pinigus – 2 700 000 Lt – pasisavino padedant E. P. pagal iš anksto gerai apgalvotą planą. Juo labiau kad niekas iš bendrovės buhalterijos darbuotojų nei R. M., nei M. D. sutarčių nerengė, t. y. sutartis galėjo rengti tik A. Č. ar jo nurodymu kitas asmuo. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog piniginės lėšos, kurios akcininkų A. Č. ir E. P. sprendimu buvo perduotos A. Č., būtų panaudotos bendrovės reikmėms. 4.22. Dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje inkriminuotų nusikaltimų matyti, kad, A. Č. pasisavinant, o E. P. padedant jam pasisavinti UAB „( - )“ pinigines lėšas, buvo tyčia pagaminti, laikyti ir panaudoti netikri dokumentai, kurie įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir tokiu būdu pasisavintos bendrovės piniginės lėšos, padarant ypač didelės turtinės 750 000 Lt ir 2 700 000 Lt žalos bei neturtinės žalos – bendrovės bankrotą. 4.23. Nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra iš esmės išvestinis iš nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, kadangi nesant duomenų, kur panaudoti 3 450 000 Lt, nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. 4.24. Teismas nurodė, kad klausimai dėl pinigų perdavimo R. M. ir M. D. jau išspręsti civilinio proceso tvarka, t. y. priimti sprendimai už akių. Prokuroras nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi teismo galimybės išspręsti bet kokią susiklosčiusią situaciją civilinio proceso tvarka nepašalina nusikalstamos veikos požymių. Teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino, neatsižvelgęs į jų tarpusavio santykį, vertino juos selektyviai ir teikė pirmenybę kaltinamųjų, neprivalančių duoti prieš save teisingų parodymų, gynybinei pozicijai, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. 4.25. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: 4.25.1. A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 750 000 Lt pasisavinimo) – 5 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 3 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir panaudojimo) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 15 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir panaudojimo) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. lapkričio 10 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir realizavimo) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. lapkričio 18 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir realizavimo) – 3 metams; pagal

16BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 2 700 000 Lt pasisavinimo) – 5 metams; pagal BK 300 straipsnio

173 dalį (dėl 2009 m. gegužės 4 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir realizavimo) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties pagaminimo, jos laikymo ir realizavimo) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderio Nr. ( - ) pagaminimo, jo laikymo ir realizavimo) – 3 metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. 4.25.2. E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo A. Č. pasisavinti 750 000 Lt) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 3 d. dokumento pagaminimo) – 2 metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo A. Č. pasisavinti 2 700 000 Lt) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. gegužės 4 d. dokumento pagaminimo) – 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams ir

186 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. 4.25.3. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Č. ir E. P. solidariai konfiskuoti pasisavinto turto dydžio sumą, t. y. 999 189,07 Eur. 5. Išteisintasis E. P. bei jo gynėjas atsiliepime prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Nurodė, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų E. P. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinimai nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme patikrintais įrodymais. Priešingai, nei nurodė prokuroras, teismas vadovavosi ne tik A. Č. bei E. P. parodymais, tačiau, iš įvairių šaltinių gautus duomenis įvertinęs kiekvieną iš jų atskirai, sugretinęs juos tarpusavyje, taip pat įvertinęs juos kaip visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog E. P. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad UAB ,,( - )“ turtas buvo pasisavintas, o, jeigu ir daryti visiškai nepagrįstą prielaidą, jog turtas buvo pasisavintas, tai nėra jokių duomenų, kad E. P. apie tai žinojo. Apeliaciniame skunde E. P. kaltė grindžiama iš esmės prokuroro subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis apie sandorių ekonominį nenaudingumą bei E. P. elgesio nelogiškumą, tačiau nenurodyta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę. Taigi prokuroras nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti kitokią išvadą, nei iš byloje esančių duomenų padarė pirmosios instancijos teismas. 6. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Jis pripažino, kad dėl dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, o už turto pasisavinimą prašė skirti švelnesnes bausmes ir jų vykdymą atidėti. Išteisintieji bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 7. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 7.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir naujai įvertinusi byloje surinktus bei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gautus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų kaltinančių ir teisinančių įrodymų, atmesdamas vienus iš jų ir priimdamas kitus, netinkamai bei selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visetą, tarpusavio sąsajas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus bei prasmę. Šios aplinkybės lėmė, kad buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas A. Č. bei E. P. išteisinantis nuosprendis. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes bylos faktiniai duomenys įrodo, jog išteisintieji A. Č. ir E. P. padarė jiems inkriminuotas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir netikrų dokumentų pagaminimo bei jų panaudojimo yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl ta baudžiamosios bylos dalis nutraukiama.

19Dėl A. Č. ir E. P. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir183 straipsnio 2 dalį

208. Apeliacinės instancijos teismas Nustatė 8.1. A. Č. padedant E. P. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: A. Č., nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. būdamas UAB „( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), direktorius ir bendrovės akcininkas, pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti kasos pinigais, veikdamas kartu su kitu tos bendrovės akcininku E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. ėjusiu direktoriaus pavaduotojo pareigas, žinodamas, kad UAB „( - )“ tarpininkavimo sutarties su R. M. sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtą sutartį jam neišduos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagal bendrą susitarimą su E. P. pagamino netikrus dokumentus, o būtent: pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti sutartį su R. M. dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą; pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „( - )“ įgalioja R. M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypą ( - ) r. prie Sartų ežero; nurodė R. M. surašyti netikrą dokumentą – 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą su melagingais duomenimis, kad jis prašo išskirti 750 000 Lt avansą sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams; pagamino netikrą 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „( - )“ kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad R. M. iš UAB „( - )“ kasos gavo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansą už būsimas paslaugas pagal sutartį Nr. ( - ), pagal kuriuos 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „( - )“ patalpose Vilniuje, ( - ), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš UAB „( - )“ kasos išdavė A. Č. 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kuriuos jis turėjo perduoti R. M.. A. Č. šių pinigų neperdavė, o padedant E. P. pasisavino, tokiu būdu UAB „( - )“ padarė didelės 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. 8.1.1. Be to, A. Č. padedant E. P. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. būdamas UAB „( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), direktorius bei bendrovės akcininkas, pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti kasos pinigais, veikdamas kartu su kitu tos bendrovės akcininku E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. ėjusiu direktoriaus pavaduotojo pareigas, žinodamas, kad jokių UAB „( - )“ pinigų pagal paskolos sutartį Rusijos Federacijos piliečiui M. D. (M. D.) neišduos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2009 m. gegužės 4 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagal bendrą susitarimą su E. P. pagamino netikrus dokumentus, o būtent: pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą Rusijos Federacijos piliečiui M. D.; pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ paskolos sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos suteikimą Rusijos Federacijos piliečiui M. D.; pagamino netikrą 2009 m. gegužės 4 d. bendrovės kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad M. D. iš kasos išduota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), pagal kuriuos 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ patalpose Vilniuje, ( - ), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš UAB „( - )“ kasos A. Č. išdavė 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), kuriuos jis turėjo perduoti M. D., tačiau neperdavė, o 2009 m. gegužės 4 d. padedant E. P. pasisavino ir UAB „( - )“ padarė didelės 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) turtinės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. 8.1.2. Pasisavintas turtas buvo A. Č. žinioje, o ne jam patikėtas, kadangi A. Č., būdamas UAB ,,( - )“ direktorius, dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę pavaldiniams, kuriems turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. 8.2. E. P. padėjo A. Č. pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas UAB ,,( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas kartu su A. Č., kuris taip pat buvo tos bendrovės akcininkas ir nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. bendrovės direktorius bei pagal užimamas pareigas turėjo teisę disponuoti kasos pinigais, žinodamas, kad pagal jų bendrą susitarimą A. Č. jokios UAB „( - )“ tarpininkavimo sutarties su R. M. sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtą sutartį R. M. neišduos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje kartu su A. Č. pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą netikrą dokumentą – 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad abu akcininkai vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti sutartį su R. M. dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą. A. Č. tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, pastarasis pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „( - )“ įgaliojo R. M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypą ( - ) r. prie Sartų ežero, nurodė R. M. surašyti netikrą 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą ir nurodyti melagingus duomenis, kad R. M. prašo išskirti 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansą sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams, ir pagamino netikrą 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „( - )“ kasos išlaidų orderį

21Nr. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad R. M. iš UAB „( - )“ kasos gavo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansą už būsimas paslaugas pagal sutartį Nr. ( - ). Vėliau pagal šiuos netikrus dokumentus 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „( - )“ patalpose Vilniuje, ( - ), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš UAB „( - )“ kasos A. Č. išdavė 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kuriuos jis neva turėjo perduoti R. M., tačiau realiai jų neperdavė, o juos padedant E. P. pasisavino, tuo UAB „( - )“ padarė didelės 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. 8.2.1. Be to, E. P. padėjo A. Č. pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas UAB ,,( - )“, įm. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - ), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas kartu su A. Č., kuris buvo bendrovės „( - )“ akcininkas ir nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ėjo šios bendrovės direktoriaus pareigas bei pagal užimamas pareigas turėjo teisę disponuoti kasos pinigais, žinodamas, kad pagal jų bendrą susitarimą A. Č. jokių UAB „( - )“ pinigų pagal paskolos sutartį Rusijos Federacijos piliečiui M. D. neišduos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., jis kartu su A. Č. pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą netikrą dokumentą – 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad susirinkime šios bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą Rusijos Federacijos piliečiui M. D. suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą. Po to A. Č. tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, pastarasis pagamino netikrus dokumentus: pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ paskolos sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos suteikimą Rusijos Federacijos piliečiui M. D., ir pagamino 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad M. D. iš kasos išduota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur). Vėliau pagal šiuos netikrus dokumentus 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ patalpose Vilniuje, ( - ), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš UAB „( - )“ kasos A. Č. išdavė 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), kuriuos jis neva turėjo perduoti M. D., tačiau realiai jų neperdavė, o tokiu būdu minėtus pinigus A. Č. padedant E. P. pasisavino, tuo UAB „( - )“ padarė didelės – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) – turtinės žalos, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. 8.3. Išteisintieji A. Č. ir E. P. viso proceso metu kategoriškai neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. 8.4. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje A. Č. parodė, jog UAB „( - )“ buvo įkurta 2000 metais ir jis su E. P. buvo ne tik akcininkai, bet ir verslo partneriai bei įmonės vadovai. Įmonė užsiėmė stogo dangų ir kitų statybinių medžiagų prekyba Lietuvos rinkoje, turėjo veikiančią stogo dangų gamyklą, keletą nekilnojamojo turto objektų, taip pat ketino įsigyti žemės sklypą prie vandens telkinio. Nupirkus žemės sklypą, planavo pastatyti kaimo turizmo sodybą. Pagal jų paskleistą informaciją jam paskambino R. M., kuris nurodė, kad tokį sklypą parduoda jo giminaičiai, todėl kartu nuvyko sklypą apžiūrėti. Vėliau su E. P. peržiūrėję sklypo fotografijas, nusprendė sklypą įsigyti. Tarpininko, kuriuo prisistatė R. M., buvo paprašyta duoti pardavėjų kontaktus, kad jie galėtų bendrauti tiesiogiai. R. M. kontaktų nedavė ir paaiškino, jog sklypo savininkai yra pagyvenę ir įtarūs giminaičiai, kurie tiesiogiai su pirkėjais nebendraus. Akcininkų sprendimą pirkti šį sklypą patvirtino akcininkų susirinkimo protokolu. R. M. paprašė avanso, todėl jam buvo perduota prašoma suma. Per savaitę ar dvi turėjo įvykti turto registravimas bendrovės vardu, bet neįvyko. R. M. jo vengė, t. y. telefonas būdavo išjungtas arba jis nekeldavo ragelio, arba pasakydavo, kad negali kalbėti, todėl išsiuntė R. M. reikalavimą grąžinti pinigus. Atsakymo nesulaukus, nuvažiavo pas R. M. į Rokiškį ir jį surado bare. Jis buvo neblaivus ir paaiškino pinigus pametęs. Bendrovė kreipėsi į teismą dėl 750 000 Lt skolos priteisimo, jų ieškinys visiškai patenkintas. Šiek tiek pinigų R. M. grąžino, bet dabar negali pasakyti tikslios atgautų pinigų sumos, kadangi įmonė bankrutavo ir visus reikalus perėmė bankroto administratorius. Sandoris su R. M. buvo realus, tai patvirtina teismo sprendimas. Visos finansinės operacijos, susijusios su sprendimu pirkti nekilnojamąjį turtą, buvo įformintos tinkamai, pinigai panaudoti pagal paskirtį. Sandoryje, kurį jis pasirašinėjo su R. M., nėra jokių žinomai melagingų ar netikrų duomenų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, A. Č. patikslino, kad visi dokumentai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, ir visos datos atitinka faktines aplinkybes. Su R. M. tiesiogiai kontaktavo mažiausiai tris kartus. Jam nekilo įtarimų, kad R. M. gali būti asmuo be nuolatinės gyvenamosios vietos, su dvasine negalia, nepakaltinamas. Iki sutarties pasirašymo su R. M. Rokiškyje matėsi vieną kartą, kai kartu važiavo apžiūrėti sklypo. Po sutarties pasirašymo pagal asmeniškai R. M. surašytą ir pasirašytą prašymą galbūt po kelių savaičių perdavė jam avansą. Prašymą išmokėti avansą R. M. motyvavo tuo, kad, perdavęs sklypo savininkams gautą avansą, įkalbės giminaičius greičiau parduoti sklypą. Sklypo savininko nežinojo, R. M. šios informacijos jiems nenurodė. Buvo įprasta tokius sandorius sudarinėti per tarpininkus. R. M. nerodė įgaliojimo tarpininkauti dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Jo teigimu, sklypo savininkai yra pagyvenę ir įtarūs žmonės, su pirkėjais nenori bendrauti. Sutartas avansas buvo 750 000 Lt, visa sklypo kaina – 1 500 000 Lt (30 hektarų žemės su 500 m pakrantės). Kokia suma iš 1 500 000 Lt už tarpininkavimą turėjo atitekti R. M., jie neaptarė. Prašymą išmokėti avansą R. M. surašė ir pasirašė asmeniškai pats, tada jam buvo išmokėti pinigai. Žemės nuosavybės dokumentus matė asmeniškai, tačiau tuo metu nebuvo techninės galimybės padaryti jų kopijas. Bendravimo metu R. M. buvo blaivus. Jis gautų pinigų neperskaičiavo, tik pasižiūrėjo, kas užrašyta ant pakuočių. Pavedimas į pardavėjo sąskaitą nebuvo daromas, nes R. M. nedavė tiesioginių kontaktų, savo sąskaitos taip pat nenurodė. Pinigai buvo perduoti Rokiškyje kavinėje, kurioje su R. M. jis visada susitikdavo. Po to, kai R. M. pareiškė pinigus pametęs, A. Č. pakartotinai prašė sklypo savininkų duomenų, bet jų negavo. Įmonės buhalterija buvo tvarkoma nepriekaištingai, todėl visos procedūros įvykdytos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir įmonės vidaus aktų. Pinigai buvo saugomi ne pas kasininkę, o seife, esančiame jo kabinete. G. M. raktų nuo seifo neturėjo. Gretimų sklypų savininkų nenustatinėjo, nes pasitikėjo R. M.. Akcininkų susirinkimo protokolą surašė ir pasirašė po to, kai priėmė sprendimą dėl sklypo pirkimo. Pasitikėjimas rinkoje tuo laiku buvo pakankamai didelis, su neigiama praktika nebuvo susidūręs, todėl buvo visiškai ramus dėl sprendimo, jokių įtarimų dėl apgaulės nekilo. Be to, tai nebuvo pirmas objektas, kurį bendrovė pirko per tarpininką. Po pinigų praradimo fakto sklypo savininko nebandė ieškoti, nes nematė prasmės. Prašymą išmokėti avansą rašė pats R. M. jam dalyvaujant. Pinigai buvo paruošti ir R. M. išmokėti iš karto po prašymo surašymo.

22Duodamas parodymus pagal pareikštą kaltinimą dėl 2 700 000 Lt paskolos suteikimo, A. Č. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku įmonė turėjo veikiančią šlaitinių stogo dangų gamyklą Širvintų rajone ir valdė apie 30 procentų visų ruberoido pardavimų Lietuvoje. 2007–2009 metais Lietuvoje buvo ekonominis pakilimas, trūko statybinių medžiagų, todėl nusprendė pradėti gaminti ruberoidą. Verslo partnerio N. G. kontoroje Šiauliuose buvo supažindintas su V. S., kuris taip pat prekiavo stogų dangomis Vakarų Lietuvoje. Dėl energetinių ir žmogiškųjų resursų V. S. pasiūlė įmonę įkurti Rusijoje, nurodė ten turintis pažįstamų, kurie gali užtikrinti bitumo tiekimą. V. S. pažįstamas M. D. žadėjo padėti surasti patalpas, talpas bitumui. Tam buvo reikalinga 2 700 000 Lt investicija. Ryte buvo sutvarkyti dokumentai, todėl tą pačią dieną jis (A. Č.) paėmė dokumentus, pinigus ir nuvyko į Klaipėdą. M. D. Klaipėdos padalinio kontoroje buvo perduoti pinigai ir susitarta, kad per mėnesį bus įkurta įmonė, surastos patalpos. Žino, kad vėliau kilo kažkokių keblumų ir V. S. daug bendraudavo su M. D.. V. S. dėjo daug pastangų, kad tolesnis bendravimas su M. D. vyktų sklandžiai. Neilgai trukus UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla, todėl A. Č. prarado įgaliojimus veikti. Bankroto administratorius M. D. padavė į teismą, jo civilinis ieškinys visiškai patenkintas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, A. Č. patikslino, kad nuo pinigų išdavimo M. D. iki įmonės bankroto praėjo apie 2–3 mėnesiai. Tuo metu, kai bendrovėje buvo išduodami grynieji pinigai, dar nebuvo kalbų apie ekonomikos recesiją, netgi valstybės vadovai neigė buvus krizę. Po šios investicijos praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, įmonės kreditorius bankas Swedbank sumažino bendrovės kredito liniją. Nors valstybės vadovai tuo metu atkakliai neigė krizės požymius, jos padariniai jautėsi: nevyko atsiskaitymai iš valstybinių įmonių, nors buvo pabaigti objektai net už milijonines sumas. Rinkoje buvo tokia situacija, kad visi stengėsi skolintis tam, kad galėtų vykdyti naujus projektus, užsipirkinėti daugiau prekių, didinti apyvartą. Kai perdavinėjo turtą, bankroto administratoriui buvo palikta turto už 12 mln. Lt, bendrovės įsipareigojimai sudarė 8,5 mln. Lt. Taigi bendrovės turtas buvo didesnis už įsipareigojimus. Su specialisto išvada nesutinka, nes pagrindinė bankroto priežastis – banko sutrikdyti piniginiai srautai. M. D. epizode 2009 m. gegužės 4 d. buvo pasirašytas akcininkų susirinkimo protokolas, sutartis ir surašytas kasos išlaidų orderis bei M. D. perduoti pinigai. Iki sutarties pasirašymo jis su M. D. tiesiogiai nekontaktavo. Faktinis akcininkų sprendimas buvo priimtas prieš pinigų išdavimą, šį sprendimą pasirašė kartu su E. P.. Pinigai iš kasos buvo išduoti grynaisiais, juos perskaičiuoti padėjo buhalterės. Pasiėmęs pinigus, išvažiavo į Klaipėdą susitikti su V. S. ir M. D.. Susitikimas įvyko jų bendrovės filialo Klaipėdoje patalpose apie 17–19 val., po darbo. Pasirašant sutartį, dėl M. D. asmenybės abejonių nekilo, nes jis atrodė respektabiliai, sudarė protingo, reikalo esmę suprantančio žmogaus įspūdį. Asmenybę patikrino pagal pateiktą paso kopiją, kurioje jo nuotrauka buvo juodai balta, todėl tos aplinkybės, kad M. D. nuotraukoje vilki sportinę aprangą, neužfiksavo. Pinigai buvo išduoti M. D. kaip fiziniam asmeniui. Prieš išduodant pinigus, apie M. D. turtinę padėtį duomenų neturėjo, visiškai pasitikėjo V. S., kaip galbūt būsimu verslo partneriu. Gamyklos įkūrimo V. S. nefinansavo, jis galbūt būtų prisidėjęs vėliau. V. S. šiame etape prisidėjo pagalba ryšiais užsienyje ir reikalų sutvarkymu. Net ir 2 700 000 Lt perdavus M. D., bendrovėje liko grynųjų pinigų, kad būtų galima vykdyti atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo draudimo atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, įstatymai neribojo atsiskaitymo sumos dydžio ir būdo. Kaip M. D. turėjo išvežti pinigus (litus) į Rusiją per valstybės sieną, nesidomėjo, klausimų dėl valiutos konvertavimo nekilo. Bendrovės pinigų nepasisavino ir tokio tikslo neturėjo, visi įmonės pinigai buvo naudojami įmonės veiklai, akcininkai veikė tik įmonės interesais. Kaliningrade įkurtą įmonę planavo padalinti į tris dalis, iš kurių viena turėjo priklausyti UAB „( - )“, kita – M. D., trečia – V. S.. Ekonominę grąžą planavo, pelnas turėjo būti apie 50–60 procentų, pradžia buvo numatyta po metų ar pusantrų. 2009 m. gegužės mėnesį bankrotas negrėsė, net kai iškėlė bylą, stengėsi to išvengti. Bankroto bylą iškėlė tiekėjas, su kuriuo jų bendrovė vėlavo atsiskaityti. Bendrovė turėjo daug skolininkų, todėl ir pati bendrovė vėlavo atsiskaityti su savo kreditoriais. A. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 79–88). 8.4.1. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. Č. iš esmės apklaustas 3 kartus. 2010 m. rugpjūčio 12 d. apklausoje jis davė parodymus dėl M. D. epizodo. A. Č. parodė, kad 2008 m. pabaigoje jo pažįstamas V. S., kuris buvo UAB „( - )“ savininkas, jam užsiminė, jog Kaliningrade yra žmogus, galintis padėti įkurti ruberoido gamyklą Kaliningrade. Šiame versle turėjo dalyvauti V. S., UAB „( - )“ ir M. D.. Jis M. D. pamatė tik 2009 m. gegužės 4 d., o iki tol su šiuo asmeniu bendravo tik per V. S.. Dėl verslo Kaliningrade buvo tik žodinis susitarimas, jokių dokumentų nepasirašė. E. P. žinojo apie verslo planus ir taip pat pasitikėjo V. S.. 2009 m. gegužės 4 d. V. S. suorganizvo jo susitikimą su M. D.. Susitikimas įvyko po pietų bendrovės ofise. Jis pasiėmė M. D. vizitinę kortelę, pakalbėjo apie planus, aptarė terminus ir pasirašė paskolos sutartį. Būtent taip jie nusprendė įforminti bendrovės investiciją į verslą. Po sutarties pasirašymo pasirašė kasos išlaidų orderį ir perdavė M. D. pinigus. M. D. perskaičiavo dalį pinigų. A. Č. skambino M. D. telefonu, tačiau jis buvo išjungtas. M. D. telefono šiuo metu negali nurodyti. M. D. vizitinės kortelės taip pat neturi, galbūt išmetė. Kaliningrade bendrovė turėjo būti įsteigta per mėnesį. Nepavykus susisiekti su M. D., kreipėsi į V. S., kuris turėjo nuvykti į Kaliningradą, bet taip ir nenuvažiavo. V. S. jam liepė pačiam bendrauti su M. D.. A. Č. į Rusiją nevažiavo ir M. D. neieškojo. Dėl paskolos grąžinimo į teismą nesikreipė, nes iki bankroto iškėlimo dar nebuvo suėjęs paskolos grąžinimo terminas. Vėliau pradėjus bankroto procesą, jis neturėjo jokių įgaliojimų (t. 8, b. l. 5–6).

232014 m. balandžio 2 d. apklausiamas įtariamasis A. Č. parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų, ir patikslino, kad pinigus M. D. perdavė darbo dienos metu, t. y. tarp 8–17 val. Kai jis atvažiavo į bendrovės ofisą Klaipėdoje, vietoje buvo jo filialo vadovas R. B.. Pastarasis nematė pinigų perdavimo M. D. momento. Nežino, ar R. B. matė M. D. ofise. R. B. apie savo vizito tikslą nieko nepasakojo. M. D. jam perduotų pinigų neperskaičiavo (t. 8, b. l. 7).

242014 m. rugpjūčio 12 d. papildomai apklausiamas įtariamasis A. Č. davė parodymus dėl R. M. epizodo. Jis parodė, kad R. M. pažįsta nuo mokyklos laikų (anksčiau galvojo, kad jo pavardė Malčius), bet jie nebuvo draugai. A. Č. anksčiau gyveno Rokiškyje. 2006–2007 m. iš ( - ) gyventojų išgirdo, kad R. M. tarpininkauja, perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą, tačiau šių asmenų negali nurodyti. 2008 m. jis susirado R. M. ir paprašė pagalbos, įsigyjant žemės sklypą prie Sartų ežero. R. M. pasakė, kad tokį sklypą turi jo giminaičiai ir jis gali padėti jį nupirkti. Šių giminaičių vardų R. M. nenurodė, A. Č. jų taip pat nematė. A. Č. kartu su R. M. nuvyko į planuojamo įsigyti sklypo vietą, padarė jo nuotraukas, kurias vėliau parodė E. P.. Šių nuotraukų A. Č. jau neturi. Nusprendė bendrai su E. P. sklypą pirkti. Akcininkų susirinkimo protokolą su E. P. pasirašė 2008 m. rugsėjo 3 d., 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo jis pats paruošė ir atspausdino Vilniuje, po to nuvežė R. M. pasirašyti į Rokiškį. Su R. M. susitikdavo toje pačioje vietoje – kavinėje, kurios pavadinimo ir adreso negali nurodyti. Akcininkų susirinkimo protokole bei sutartyje dėl tarpininkavimo nurodyta ne R. M., o R. M. pavardė yra tiesiog techninė klaida. 2008 m. lapkričio 10 d. buvo surašytas R. M. prašymas išduoti jam 750 000 Lt avansą atsiskaityti su pardavėjais, nes R. M. pranešė, kad sklypo savininkai sutinka parduoti sklypą. Šis prašymas taip pat buvo surašytas Rokiškyje, jis su R. M. susitiko toje pačioje kavinėje. Pinigus R. M. jis perdavė 2008 m. lapkričio 18 d. ir davė jam pasirašyti iš anksto kasininkės G. M. atspausdintame kasos išlaidų orderyje. Gavęs pinigus, R. M. jų neperskaičiavo. A. Č. negalėjo perduoti avanso tiesiogiai savininkams, nes R. M. prie jų neprileido. Sumokėjęs avansą, A. Č. reikalavo iš R. M. pristatyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau R. M. jos nepristatė. 2008 m. lapkričio 26 d. A. Č. surašė reikalavimą R. M. pristatyti sutartį dėl avansinio mokėjimo. Kaip šį reikalavimą įteikė

25R. M., jis neprisimena. Po to nuvažiavo pas R. M. į Rokiškį, surado jį neblaivų aludėje. R. M. jam pranešė pinigus pametęs. Pareikalavo iš R. M. surašyti pasiaiškinimą, nurodyti, kad pinigus pametė. Neatsimena, kur R. M. surašė 2008 m. gruodžio 11 d. pasiaiškinimą. Po to R. M. dingo ir nekėlė ragelio. Jo telefono numerio negali nurodyti (t. 8, b. l. 15–16). 8.4.2. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas išteisintasis A. Č. davė iš esmės tokius pačius parodymus apie įvykio aplinkybes, tačiau esmines aplinkybes vėl aiškino skirtingai. Abiejų instancijų teismuose apklausiamas A. Č. parodė, kad R. M. juos susirado, nes jis ir E. P. paskleidė žinią, jog ieško pirkti sklypo. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. tvirtino, jog juos susirado R. M., kuris užsiėmė nekilnojamuoju turtu, jis tiesiogiai susisiekė su A. Č.. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. detaliai paaiškino, kad žemės sklypą identifikavo, vizualiai jį apžiūrėjęs: R. M. parodė pakrantę, sklypo ribas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. Č. aiškino matęs sklypo nuosavybės dokumentus. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. parodė, kad pinigus R. M. perdavė tuo metu, kai šis surašė prašymą išmokėti avansą. Apie šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme A. Č. nurodė nevienodai: iš pradžių tvirtinęs (kaip ir ikiteisminio tyrimo metu), kad pinigus perdavė po kelių savaičių nuo prašymo surašymo, vėliau tokius parodymus pakeitė ir parodė, kad prašymas išmokėti avansą buvo surašytas ir pinigų perdavimas įvyko tą pačią dieną. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. taip pat išsamiai paaiškino, kad iš pradžių buvo sugalvota verslo idėja ir tik tada V. S. pasiūlė jam pažįstamą žmogų, kuris gyveno Kaliningrade ir galėjo padėti išsinuomoti patalpas ir pan. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. parodė matęs kažkokius gamyklos planus, įrangos brėžinius. Paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu niekas tuo nesidomėjo, todėl apklausos protokoluose tai neužfiksuota. Negali įvardinti konkrečios gamyklos statybos vietos Kaliningrade. Visų paskaičiavimų iki galo neatliko. Neatsimena, ar jis buvo atsakingas už techninę gamyklos projekto dalį, galėjo būti ir jis atsakingas. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. aiškino, kad V. S. taip pat turėjo investuoti tokio paties dydžio pinigų sumą, o M. D. indėlis buvo ne finansinis. Apygardos teisme A. Č. šią aplinkybę aiškino kitaip parodęs, jog V. S. nefinansavo gamyklos steigimo, galbūt vėliau būtų prisidėjęs prie verslo. A. Č. V. D. perduoti pinigai galbūt būtų įforminti bendrovės vardu. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. taip pat tikino, kad susitikimas su M. D. įvyko vakare po darbo apie 20–21 val., nors ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad susitikimas su M. D. įvyko po pietų, bet darbo dienos metu, t. y. nuo 8 val. iki 17 val., o apygardos teisme A. Č. parodė susitikimą įvykus po darbo 17–19 val. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. jau aiškino, kad M. D., gavęs pinigus, jų neperskaičiavo, nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklus ir, iš pradžių aiškinęs, jog M. D. perskaičiavo dalį pinigų, vėliau parodė, kad M. D. paėmė pinigus jų neskaičiavęs. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. tvirtino, kad po pinigų perdavimo toliau su M. D. bendravo tik per V. S., žino, kad V. S. kilo keblumų bendraujant su M. D.. Be to, A. Č. su E. P. turėjo planų vykti į Kaliningradą, bet nespėjo. Apygardos teisme A. Č. parodė, kad V. S. daug bendravo su M. D., žino, kad jam kilo keblumų su M. D.. Tuo tarpu ikiteismio tyrimo metu A. Č. aiškino turėjęs M. D. telefoną, bandęs jam skambinti, bet jo telefonas buvo išjungtas. Tada A. Č. kreipėsi į V. S., kuris turėjo nuvykti į Kaliningradą, bet taip to ir nepadarė. V. S. liepė A. Č. pačiam bendrauti su M. D., tačiau jis (A. Č.) nevažiavo į Kaliningradą ir M. D. neieškojo. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. parodė, kad visos sutartys buvo ruošiamos pagal šablonus, negali pasakyti, kas surašė ir atspaudino kaltinime nurodytas sutartis. Taip pat nežinojo, kad kreditorius inicijuoja bankroto bylos iškėlimą. Nors pripažino, kad bendrovė buvo gavusi daug pretenzijų dėl neatsiskaitymų, tačiau nežino, kodėl buvo iškelta bankroto byla. Apygardos teisme A. Č. aiškino, kad bendrovė turėjo daug skolininkų, todėl vėlavo atsiskaitymai su jų tiekėjais. Bankroto bylos iškėlimo nenumatė, nes po pinigų perdavimo M. D. bendrovė turėjo grynųjų pinigų atsiskaitymams vykdyti. Po mėnesio bankas jų bendrovei sumažino kredito liniją, ir pasijautė krizės padariniai. Todėl bendrovės bankrotą sieja būtent su banko taikytais apribojimais. Su visais kreditoriais buvo tariamasi, kad jie palauktų (t. 10, b. l. 80–86, 182, 197–198). 8.5. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas išteisintasis E. P. parodė, kad kartu su A. Č. planavo įsigyti žemės sklypą ir jo ieškojo. A. Č. surado sklypą, kuris jiems abiem tiko. Su R. M. bendravo A. Č.. Bendrovėje kartu su A. Č. turėjo pasiskirstę sferas, už kurias kiekvienas buvo atsakingas. Mano, kad A. Č. galėjo pažinoti R. M. iš anksčiau, nes A. Č. gimė ir gyveno Rokiškyje. Kadangi už sklypo įsigijimą buvo atsakingas A. Č., E. P. nesidomėjo sutarties sąlygomis ir nenorėjo susitikti su R. M.. Bendrovei vadovavo kartu su A. Č. kaip lygiaverčiai partneriai, visus sprendimus priiminėjo kolegialiai. Paprastai akcininkų susirinkmo protokolus atspausdindavo bendrovės darbuotojos. Dėl R. M. ir M. D. kontaktinių duomenų surašymo į dokumentus jis nieko nežino, galbūt tuo pasirūpino A. Č.. Prisimena, kad su A. Č. turėjo išvažiuoti pasirašyti tarpininkavimo sutarties, bet tą dieną nepavyko išvažiuoti. Kitą dieną A. Č. išvažiavo vienas. Negali pasakyti, ar 2008 m. rugsėjo 3 d. sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną. Dalyvavo varžytynėse ir išpirko R. M. skolą bendrovei, tačiau dėl skolos išieškojimo nesikreipė, nes nesitiki atgauti pinigus. Idėja įsteigti Kaliningrade gamyklą kilo A. Č. ir V. S.. Šiame versle taip pat turėjo dalyvauti V. S. ir M. D., iš kurių kiekvienas turėjo padaryti finansinį įnašą. Kokie jie buvo, negali pasakyti. Turėjo dokumentus, susijusius su gamyklos Kaliningrade steigimu, verslo projekto skaičiavimus. Kur konkrečiai turėjo stovėti gamykla, negali pasakyti, nes nežino. Pirmosios instancijos teisme davė teisingus parodymus. Nežino, kodėl teismas patenkino kreditoriaus prašymą ir iškėlė bendrovei bankroto bylą. Žinojo, jog bendrovė skolinga UAB „( - )“, tačiau negali pasakyti, kodėl su ja nebuvo atsiskaityta. Tuo metu už šią sritį buvo atsakingas A. Č.. A. Č. neužsiminė, kad bendrovė gavo pretenziją. Tuo metu buvo pakankamai stresinė situacija, nes dėl krizės sustojo atsiskaitymai, bankrutavo įmonės (t. 10, b. l. 179–182, 218–219). 8.5.1. Pirmosios instancijos teisme E. P. davė iš esmės analogiškus parodymus, bet patikslino, kad iki bankroto netikėjo, kad nepasisekė sandoris su R. M., o po bankroto suprato, kad pinigai prarasti. Apie planuojamą verslą Rusijoje žinojo ir dalyvavo susitikimuose, bet tai buvo A. Č. darbo sritis. A. Č. išdėstė labai aiškų verslo planą, kurį jis sugalvojo su V. S.. Žinojo, kad M. D. turėjo viską suorganizuoti Kaliningrade. Apie tai, kad nepasisekė gamyklos organizavimas Kaliningrade, taip pat sužinojo po bankroto bylos iškėlimo (t. 9, b. l. 93–96). 8.5.2. Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis E. P. iš esmės apklaustas 4 kartus. 2010 m. rugpjūčio 12 d. apklausoje E. P. davė parodymus dėl M. D., kurie iš esmės atitinka jo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje. Tačiau E. P. jau skirtingai aiškino, kam priklausė verslo Kaliningrade idėja. E. P. parodė, kad verslo planą dėl gamyklos atidarymo sugalvojo jis kartu su A. Č.. 2009 m. pradžioje A. Č. pažįstamas V. S. pasiūlė investuoti pinigus Kaliningrado srityje ir pasakė turintis patikimą bei įtakingą žmogų Rusijoje, kaip vėliau sužinojo, tai buvo M. D.. Pagal jų skaičiavimus, norint įsteigti ten įmonę, reikėjo 2 700 000 Lt. Jie nutarė pinigų investavimą įforminti paskolos sutartimi kaip garantiją, jog, esant nesėkmei, pinigai jiems bus sugrąžinti. Kieno vardu turėjo būti užrašytos bendrovės akcijos, E. P. nesidomėjo, galvoja, jog turėjo būti padalintos į tris dalis: viena dalis priklausytų M. D., kita dalis – V. S. ir dalis – UAB „( - )“. Kokią dalį investicijų turėjo įnešti V. S., nebuvo apibrėžta ir apie mokėjimus jam nieko nežinoma.

26E. P. taip pat skirtingai parodė, kad M. D. turėjo organizuoti tik verslą, apie jokią kitą investiciją (piniginį įnašą) nebuvo kalbų. Įmonė Kaliningrade turėjo būti įsteigta per mėnesį nuo paskolos sutarties pasirašymo. Jis su M. D. vėliau nebendravo ir nežino, kodėl pastarasis neįsteigė įmonės. Į Rusiją nei jis, nei A. Č. nevažiavo. Į teismą dėl skolos priteisimo jie nesikreipė, nes nesibaigė sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas (kaip nustatyta, 180 dienų paskola suteikta) (t. 8, b. l. 42–43).

272014 m. balandžio 2 d. apklausiamas įtariamasis E. P. patvirtino, kad M. D. išmokėti pinigai buvo suskaičiuoti ryte ofise, po to A. Č. išvažiavo į Klaipėdą. Mano, kad 2009 m. gegužės 4 d. akcininkų susirinkimo protokolas buvo surašytas tą pačią dieną, kuri nurodyta dokumente. E. P. skirtingai aiškino ir tai, kad paruoštų ir atspausdintų planų dėl gamyklos statybų A. Č. jam nepateikė, tačiau kažkokie skaičiavimai buvo. Kur tiksliai turėjo būti pastatyta gamykla, jis nežino. Prašo remtis jo ankstesniais parodymais (t. 8, b. l. 44).

282014 m. rugpjūčio 12 d. apklausoje E. P. nurodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų. Dėl žemės sklypo įsigijimo E. P. paaiškino, kad A. Č. surado tarpininką, kuris turėjo padėti įsigyti sklypą. Visus reikalus su R. M. tvarkė A. Č., kuris parodė jam sklypo nuotraukas. Jis pasitikėjo A. Č. rekomendacijomis ir neprieštaravo dėl sutarties sudarymo bei avanso išmokėjimo R. M. (t. 8, b. l. 49).

29Apklausiamas 2014 m. lapkričio 26 d., E. P. parodė, kad pasilieka prie visų anksčiau duotų parodymų, ir papildomai parodė, kad iš varžytynių išpirko R. M. skolą bendrovei ir dėl to įsiskolinimo išieškojimo kreipėsi į antstolius (t. 8, b. l. 50). 8.6. Iš aptartų išteisintųjų A. Č. ir E. P. parodymų matyti, kad jie savo gynybines pozicijas grindžia tuo, kad R. M. ir M. D. apgaulės būdu išviliojo iš jų bendrovės pinigines lėšas, savo nesėkmingas investicijas bandydami paaiškinti verslo rizika ir neva tuo metu galiojančia verslo praktika, kuri buvo būdinga, priiminėjant bendrovei reikšmingus sprendimus. Apygardos teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys šių A. Č. ir E. P. gynybinių versijų nepaneigia. Tačiau priešingai, nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija A. Č. ir E. P. parodymus, kuriais jie neigia padarę nusikalstamas veikas, atmeta kaip jų pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad išteisintųjų parodymai apie esmines aplinkybes viso proceso metu buvo nevienodi, jie prieštaravo vieni kitiems. Be to, išteisintųjų parodymai prieštarauja ir bylos duomenims – liudytojų parodymams bei kitai rašytinei medžiagai. 8.7. Atliktas UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 27 d., dėl kurio pateikta 2011 m. lapkričio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-1/239 (t. 7, b. l. 3–11). Šioje išvadoje nurodyta, jog tarp tyrimui pateiktų dokumentų yra 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderis Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad asmeniui M. D. V. (V.) išduota 2 700 000 Lt paskola grynais pagal paskolos sutartį ( - ); UAB „( - )“ 2009 m. gegužės 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas

30Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad akcininkai E. P. (60 procentų balsų) ir A. Č. (40 procentų balsų) vienbalsiai nutarė suteikti 2 700 000 Lt paskolą M. D., paskolos paskirtis nenurodyta; 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „( - )“ direktorius A. Č., veikiantis pagal bendrovės įstatus (paskolos davėjas), sudarė sutartį su M. D. (paskolos gavėju) dėl 2 700 000 Lt paskolos suteikimo paskolos gavėjui, paskolos paskirtis nenurodyta (t. 7, b. l. 3–11, 64, 65–68, 69). 8.8. UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusio specialisto D. M. 2016 m. kovo 10 d. paaiškinime nurodyta, jog UAB „( - )“ apskaitos registre „Kasos knyga“ už 2008 m. lapkričio mėnesį yra įregistruotas 2008 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad R. M. išmokėta 750 000 Lt (t. 7, b. l. 158, 184–185). Specialistui D. M. atskiru pavedimu (t. 7, b. l. 160) buvo pateiktas 2008 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad akcininkai E. P. (60 proc. balsų) ir A. Č. (40 proc. balsų) vienbalsiai nutarė su R. M. (kaip nustatyta M. ) sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą – 30 ha žemės sklypą, esantį ( - ) prie Sartų ežero, numatoma sklypo įsigijimo kaina 1 500 000 Lt; taip pat 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartis dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą, kurioje nurodyta, kad UAB „( - )“ direktorius A. Č., veikiantis pagal bendrovės įstatus (paskolos davėjas), sudarė sutartį su R. M. (kaip nustatyta M.) (tarpininku) dėl 1 500 000 Lt vertės žemės sklypo, esančio ( - ) prie Sartų ežero, įsigijimo, A. Č. įsipareigoja už paslaugas ir tarpininkavimą perkant nekilnojamąjį turtą sumokėti tarpininkui 10 000 Lt, tarpininko rašytiniu prašymu išmokamas maksimalus 750 000 Lt dydžio avansas; taip pat R. M. 2008 m. lapkričio 10 d. rašytinis prašymas išskirti jam 750 000 Lt avansą bendrovės perkamo žemės sklypo pardavėjams; taip pat 2008 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. ( - ) dėl 750 000 Lt išmokėjimo R. M. (kaip nustatyta M.) (t. 7, b. l. 160, 162–167). 8.9. Taigi UAB „( - )“ vardu su R. M. ir M. D. buvo sudarytos kaltinime nurodytos sutartys, kuriomis remiantis iš bendrovės kasos A. Č. paėmė grynuosius pinigus, pinigų išdavimą užregistravo, surašant kasos išlaidų orderius, kurie vėliau buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. 8.10. Nors abu išteisintieji tvirtina, kad šios dvi sutartys buvo realiai sudarytos, siekiant plėsti verslą ir užsidirbti dar daugiau pinigų, tačiau objektyvūs bylos duomenys tokius jų teiginius paneigia. 8.11. Atlikus papildomą UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą,

312012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) (t. 7, b. l. 116–126) nurodyta, kad pagal balanso duomenis UAB „( - )“ 2009 m. sausio 1 d. buvo pajėgi apmokėti jos trumpalaikius įsipareigojimus. 2009 m. liepos 27 d. UAB „( - )“ turėjo turto už 11,91 mln. Lt ir 8,53 mln. Lt įsipareigojimų. Nuo 2009 m. liepos 16 d., kai bendrovei „( - )“ buvo iškelta bankroto byla, visi įmonės įsipareigojimai yra pradelsti. 2009 m. liepos 27 d. UAB „( - )“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, nes pradelsti įsipareigojimai buvo 2,575 mln. Lt didesni (8,53 mln. Lt – 5,955 mln. Lt (11,91 : 2)) už pusę turto, ir 2009 m. liepos 27 d. bendrovė „( - )“ buvo nemoki. Bendrovė buvo nepajėgi laiku apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus. UAB „( - )“ 2009 m. liepos 27 d. nemokumui susidaryti didelę įtaką turėjo 2,7 mln. Lt paskolos 2009 m. gegužės 4 d. įforminimas M. D.:

321) 2009 m. gegužės 4 d. įformintą 2,7 mln. Lt paskolą panaudojus mokėtinoms sumoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti, t. y. atsiskaitymams su kreditoriais, UAB „( - )“ turtas bei per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai būtų mažesni po 2,7 mln. Lt ir 2009 m. liepos 27 d. UAB „( - )“ turtas sudarytų 9,21 mln. Lt (turtas balanse 11,91 – 2,7 paskola), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarytų 4,01 mln. Lt (įsipareigojimai balanse 6,71 – 2,7 paskola, panaudota įsipareigojimams). Šiuo atveju per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai neviršytų pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, nes mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 0,59 mln. Lt mažesni (4,01 – (9,21 : 2) už pusę turto. Taigi laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2009 m. liepos 27 d. panaudojus 2,7 mln. Lt atsiskaitymams su kreditoriais, pagal Įmonių bankroto įstatymo

332 straipsnio 8 dalies nuostatas UAB „( - )“ būtų moki;

342) neįforminus 2,7 mln. Lt paskolos M. D., 2009 m. liepos 27 d. UAB „( - )“ turėtų 2,7 mln. Lt pinigų arba trumpalaikio turto daugiau, nei balanse 2009 m. liepos 27 d. Šiuo atveju bendrovės „( - )“ einamojo likvidumo koeficientas būtų 1,22 ((trumpalaikis turtas balanse 5,51 mln. Lt + 2,7 mln. Lt pinigai) : 6,71 mln. Lt per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai) arba didesnis už 1, ir pagal šį koeficiento dydį bendrovė „( - )“ 2009 m. liepos 27 d. būtų pajėgi laiku apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus. 8.11.1. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog sunki įmonės ekonominė padėtis – įmonės būklė, kai jos veiklos efektas nepadengia šios veiklos sąnaudų ir dėl to įmonė negali sukurti reikiamo savo skolų ekonominio padengimo. Pagal bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis 2009 m. sausio 1 d. bendrovės „( - )“ ekonominė padėtis nebuvo sunki, nes įmonės veiklos efektas (720 389 Lt pelnas) padengė jos veiklos sąnaudas. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 27 d. duomenis 2009 m. liepos 27 d. bendrovės „( - )“ ekonominė padėtis buvo sunki, nes įmonės veiklos efektas (2,95 mln. Lt nuostolis) nepadengė jos veiklos sąnaudų. 8.11.2. Tokie ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenys paneigia išteisintųjų A. Č. ir E. P. parodymus, kad paskolos sutarties su M. D. sudarymo metu bendrovės ekonominė padėtis nebuvo sunki ir jie galėjo sau leisti milijonines investicijas, nepadarę žalos bendrovei. 8.12. Teisiamajame posėdyje liudytojos G. G. (buvusi M.), L. B. ir L. Ž., UAB „( - )“ nuo 2008 m. iki 2009 m. dirbusios buhalterėmis ir vyr. buhalterėmis, negalėjo nurodyti, ar A. Č. turėjo kokių nors planų plėsti verslą į užsienį ar užsiimti kaimo turizmu, kurie galėtų pateisinti tokias bendrovės vardu daromas finansines investicijas (t. 9, b. l. 96–98, 98–100, 134–136). Be to, liudytoja L. Ž. parodė, kad bendrovė jau 2009 metų pradžioje turėjo sunkumų dėl atsiskaitymų (t. 9, b. l. 134–136). Tokie liudytojos L. Ž. parodymai dėl bendrovės finansinės būklės atitinka ir liudytojo V. Š. parodymus, kad 2009 m. jis išėjo iš darbo, nes buvo krizė ir pradėjo „strigti“ atsiskaitymai (t. 9, b. l. 149–150). 8.13. Kita rašytinė bylos medžiaga taip pat objektyviai paneigia išteisintųjų A. Č. ir E. P. pateiktas versijas apie bendrovės finansinę būklę 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties sudarymo metu ir jos finansines galimybes daryti milijonines investicijas, kaip ir tai, kada bendrovėje sutriko atsiskaitymai ir iškilo bankroto pavojaus grėsmė, apie kurią išteisintieji negalėjo nežinoti. 8.14. Pagal bylos duomenis priešingai, nei nurodė A. Č., dar iki 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties su M. D. sudarymo 2009 m. balandžio 20 d. UAB „( - )“ gavo pranešimą iš UAB „( - )“ dėl 37 661,62 Lt skolos sumokėjimo su raginimu padengti įsiskolinimą iki 2009 m. gegužės 20 d., nes priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 10, b. l. 108). Iš 2009 m. gegužės 20 d. UAB „( - )“ pranešimo UAB „( - )“ matyti, kad iki nurodytos datos dėl bendrovėje susiklosčiusios ypatingai sunkios finansinės padėties bendrovė negalės atsiskaityti. Pranešimą pasirašė direktorius A. Č. (t. 10, b. l. 109). 2009 m. birželio 3 d. UAB „( - )“ kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „( - )“ iškėlimo ir nurodė, kad UAB „Stogo dangų arsenalas“ 2009 m. balandžio 20 d. jų bendrovei buvo skolinga 37 661,62 Lt už prekes. Gavusi raginimą susimokėti, UAB „( - )“ su jų bendrove iš dalies atsiskaitė, tačiau liko skolinga 4 551,75 Lt. Po daugkartinių priminimų UAB „( - )“ neatsiskaitė iki šiol. Pareiškėjos teigimu, įvertinus UAB „( - )“ 2009 m. gegužės 25 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 25 d. bendrovės ūkinės komercinės veiklos nuostolis sudarė 1 190 552 Lt (t. 10, b. l. 89). 2009 m. liepos 7 d. UAB „( - )“ atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės direktorius A. Č. nurodė sutinkantis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bendrovės ūkinė komercinė veikla yra nuostolinga ir turtas mažėja (t. 10, b. l. 90). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „( - )“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 10, b. l. 97–98). 8.15. Aptartos bankroto bylos iškėlimo aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų dar iki 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties pasirašymo, nes jau tada bendrovė negalėjo atsiskaityti su tiekėjais. Taigi nors išteisintieji A. Č. ir E. P. viso proceso metu teigė, kad 2009 m. buvusi finansų krizė jų bendrovei neturėjo įtakos, apie bendrovės finansinius sunkumus sužinojo tik pradėjus bankroto bylos procesą, tačiau akivaizdu, kad tokie jų parodymai yra deklaratyvūs. A. Č. parodymus, kad, net iškėlus bylą, bendrovė stengėsi išvengti bankroto, paneigia jau minėto teismui pateikto A. Č. atsiliepimo į UAB „( - )“ pareiškimą turinys, kuris patvirtina, kad pats bendrovės direktorius A. Č. sutiko su reikalavimu iškelti bankroto bylą. Dėl to išteisintųjų A. Č. ir E. P. parodymai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu bendrovė buvo moki ir net po 2 700 000 Lt išdavimo M. D. turėjo grynųjų pinigų atsiskaitymams, kas neva patvirtina, jog bendrovė galėjo leisti tokio pobūdžio investiciją, ir jie nežino, kodėl įmonei buvo iškelta bankroto byla, neatitinka tikrovės. 8.16. Jau minėtų bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimų duomenys patvirtina, kad, bendrovei nesudarius su M. D. paskolos sutarties ir neišmokėjus 2 700 000 Lt, bendrovė būtų moki ir turėtų lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Taigi šiuo atveju A. Č. ir E. P. veiksmai dėl neaiškios kelių milijonų litų investicijos bendrovei ir visai ekonomikai sunkiu laikotarpiu neatitiko įmonės interesų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks ilgametę verslo patirtį turinčių bendrovės vadovų elgesys prieštarauja elementariai logikai ir verslo principams. Pažymėtina, jog asmens kaip įmonės vadovo pagrindinė pareiga yra veikti atsakingai, rūpestingai, kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė veiktų laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2007). 8.17. Priešingai, nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga taip pat paneigia A. Č. ir E. P. versijas apie jų vadovaujamos bendrovės UAB „( - )“ sutarčių su R. M. ir M. D. realumą bei pagal šias sutartis atliktus mokėjimus. 8.18. Liudytoja G. G. (buvusi M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „( - )“ nuo 2007 m. iki 2009 m. dirbo buhaltere, tvarkydavo kasos dokumentus. Buhalterijoje dirbo keturi žmonės: vyr. finansininkė, vyr. buhalterė, buhalterė ir apskaitininkė. Pinigai buvo laikomi direktoriaus kabinete esančiame seife, o kasos dokumentai – buhalterijos kabinete. Raktus nuo seifo turėjo tik direktorius. Liudytoja suskaičiuodavo pinigus, padarydavo inkasaciją, išrašydavo orderius ir pinigus atiduodavo direktoriui. Pinigai būdavo išmokami direktoriaus leidimu arba kartu su direktoriumi. Kaip suskaičiavo 750 000 Lt ir kaip jie buvo supakuoti, neatsimena, tačiau pinigai iš pradžių būdavo suskaičiuojami, o tik paskui išrašomas kasos išlaidų orderis. Apie tai, kad iš kasos gavo pinigus, pasirašydavo direktorius. Ar matė, kad direktorius išneštų tuos pinigus iš savo kabineto, nepamena, sutarties nematė, pinigus suskaičiavo pagal žodinį nurodymą. 2 700 000 Lt skaičiavo dviese su buhaltere L. B., šį procesą stebėjo ir direktorius. Paskolos sutartį pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. Išlaiduoti pinigus iš kasos nurodymą davė direktorius. Buvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Kasos išlaidų orderius segdavo prie kasos dokumentų. Kokiu būdu buvo supakuoti 2 700 000 Lt, neprisimena. Už gavėją pasirašė direktorius ir iš karto tas orderis buvo įsegtas. Kas buvo parašyta orderyje, neprisimena. Prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 9, b. l. 96–98). 8.18.1. Teisiamajame posėdyje buvo paskelbti šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2010 m. balandžio 27 d. apklausiama kaip įtariamoji G. M. parodė, kad 2009 m. gegužės 4 d. pinigai pagal kasos išlaidų orderį dėl M. D. 2 700 000 Lt išdavimo buvo paimti iš bendrovės kasos. Pinigus A. Č. išdavė ji pati. Pinigus A. Č. paėmė iš seifo, o ji, dalyvaujant A. Č. ir vyr. buhalterei L. B., juos perskaičiavo. Po to surašė kasos išlaidų orderį, kuriame pagal A. Č. pateiktus M. D. paso duomenis surašė išdavimo datą ir pagrindą – 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį ( - ). Pačią paskolos sutartį ji pamatė vėliau, o pildant orderį sutartis nebuvo pateikta. Pinigus ir užpildytą kasos išlaidų orderį atidavė A. Č.. A. Č. jai grąžino gavėjo pasirašytą išlaidų orderį (t. 1, b. l. 101–102). Apklausiama 2013 m. sausio 30 d., G. M. davė parodymus apie buhalterinių dokumentų pildymą ir apskaitos vedimą bendrovėje (t. 1, b. l. 103–104). 8.19. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. B. patvirtino liudytojos G. G. nurodytas kasos išlaidų pildymo aplinkybes. Ji patikslino neatsimenanti, ar dalyvavo, skaičiuojant 750 000 Lt, tačiau patvirtino, kad tokia suma buvo išlaiduota. Sandorio faktą patvirtinančio dokumento nematė, bet žino, jog tokia sutartis buvo. Apie tai pasakė direktorius. Nė vieno pinigų gavėjo nematė, nes pinigus paimdavo direktorius (t. 9, b. l. 98–100). 8.20. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. Ž. parodė, kad ji nedirbo su grynaisiais pinigais. Rengdama finansines ataskaitas, paprašė pateikti 2 700 000 Lt išdavimą patvirtinantį dokumentą ir gavo sutartį bei kasos išlaidų orderį, pasirašytą M. D. (t. 9, b. l. 134–136). 8.21. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai V. S., D. P. (UAB „( - )“ darbuotojai), R. B. ir V. Š. (UAB „( - )“ darbuotojai) parodė, kad nieko nežinojo apie A. Č. ir V. S. verslo planus bei planuojamas investicijas Kaliningrade ar kokioje kitoje užsienio vastybėje, nematė ir nepažinojo asmens vardu M. D.. V. S. ir D. P. neigė pažinoję A. Č. ir matę jį UAB „( - )“ ofise. R. B. ir V. Š. tą patį parodė apie V. S. ir M. D. (t. 9, b. l. 147, 147–148, 148–149, 149–150). 8.22. Be to, liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. Č. bendrovės filiale Klaipėdoje lankydavosi vieną–du kartus per mėnesį. Nežino, ar A. Č. buvo atvežęs didelę pinigų sumą. A. Č. filialo patalpose turėdavo susitikimų, bet tų susitikimų tikslų nežino. A. Č. turėjo savo raktus nuo filialo durų. Teisiamajame posėdyje buvo paskelbti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis neatsimena, ar A. Č. turėjo raktus nuo filialo ofiso. Taip pat negali pasakyti, ar 2009 m. gegužės 4 d. A. Č. lankėsi jų ofise. Nieko nežino apie paskolos suteikimą M. D.. Nematė, kaip minėta paskola buvo išduota (t. 1, b. l. 126–127, 130–131). Taigi tokie liudytojo R. B. parodymai negali būti laikomi kaip patvirtinantys A. Č. versiją dėl 2009 m. gegužės 4 d. filialo ofise įvykusio A. Č. ir V. S. bei M. D. susitikimo. 8.23. Aptarti liudytojų parodymai paneigia išteisintųjų A. Č. ir E. P. gynybinę versiją apie tai, kad išteisintieji turėjo verslo planą ir bendrovės vardu norėjo įsigyti žemės sklypą kaimo turizmui ar investavo į gamyklos statybas Kaliningrado srityje. Akivaizdu, jog bendrovė neturėjo tokių finansinių išteklių juos įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog bendrovės direktorius A. Č. neperdavė R. M. ir M. D. iš kasos paimtų pinigų, o kaltinime nurodyti akcininkų susirinkimo protokolai, bendrovės vardu sudarytos tarpinininkavimo ir paskolos sutartys bei kasos išlaidų orderiai yra fiktyvūs. Tokią išvadą sustiprina ir kitos žemiau nurodytos aplinkybės. 8.24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi liudytojų N. D. parodymais apie tai, kad jis girdėjo A. Č. pokalbį su V. S. dėl verslo Kaliningrado srityje steigimo, o liudytojas D. K. patvirtino matęs A. Č. UAB „( - )“. Pirmosiosios instancijos teismo nuomone, tai patvirtina, jog išteisintųjų parodymai yra teisingi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pirma, liudytojas N. D. yra A. Č. draugas ir būtent išteisintųjų prašymu buvo iškviestas bei apklaustas teisme, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra suinteresuotas duoti A. Č. naudingus parodymus (t. 9, b. l. 88, 100–101). Antra, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. K. patvirtino nepažįstantis nei A. Č., nei E. P.. Apie tai, kad matė A. Č. UAB „( - )“, liudytojas taip pat nieko nenurodė (t. 4, b. l. 54). Dėl to jo parodymai teisme, kad matė A. Č. UAB „( - )“ (t. 9, b. l. 158), vertinami visų įrodymų kontekste ir nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Č. nekaltumo. 8.25. Pirmosios instancijos teismas ypač didelę įrodomąją reikšmę suteikė išteisintųjų parodymams, visiškai patikėdamas jų gynybine versija. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, dėl esminių aplinkybių išsiskiria ir pradėjo keistis, kai A. Č. bei E. P. susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga. 8.25.1. Jau minėta, kad aptarti A. Č. parodymai apie R. M. ikiteisminio tyrimo metu ir abiejų instancijų teisme buvo nevienodi. Pirma, ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad jis kreipėsi į R. M., nes žinojo, kad šis užsiiminėja nekilnojamuoju turtu, o teisme tokius parodymus pakeitė ir parodė, kad R. M. juos susirado, nes jie buvo paskelbę apie žemės sklypo pirkimą. Būtent tokios pozicijos laikėsi ir E. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kai nurodė, kad A. Č. surado tarpininką. Jis pasitikėjo A. Č. rekomendacijomis ir neprieštaravo dėl sutarties sudarymo bei avanso perdavimo R. M.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, išteisintųjų teisme duoti parodymai buvo duoti atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų apie R. M. sveikatos būklę ir jam diagnozuotus susirgimus. 8.25.2. Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2014 m. balandžio 30 d. rašto Nr. 3S-4168 matyti, kad R. M. nuo 2000 m. sausio 6 d. iki 2014 m. vasario 3 d. buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ( - ) ligoninėje ir ( - ) sveikatos centre iš viso 31 kartą (t. 2, b. l. 97–98). 2015 m. lapkričio 17–gruodžio 16 d. surašytame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodyta, kad R. M. nuo 1996 m. serga ( - ), kuris yra lėtinės eigos, ir ( - ) yra negrįžtamo pobūdžio. R. M. tyrimui aktualiais laikotarpiais 2008 m. rugsėjo 15 d., 2008 m. lapkričio 10 d., 2008 m. lapkričio 18 d. nustatytas lėtinis ( - ) sutrikimas – ( - ), dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. M. šiuo metu nustatoma lėtinė ( - ) liga – ( - ), dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. M. taip pat negali suprasti prieš jį padaryto nusikaltimo (tyrimo aktualiais laikotarpiais) esmės ir aplinkybių. Jis dėl ( - ) sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiamas (t. 2, b. l. 185–193). Tokie duomenys objektyviai patvirtina, kad R. M. negalėjo užsiimti ir neužsiėmė jokia su nekilnojamuoju turtu susijusia veikla. Todėl priešingai, nei pradžioje nurodė A. Č., pastarasis negalėjo kreiptis su pasiūlymu į A. Č.. Dėl to neįtikinamai ir nelogiškai atrodo A. Č. parodymai, kad R. M. asmenybė jam kėlė pasitikėjimą ir nekilo abejonių dėl jo pakaltinamumo. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys dėl R. M. ( - ) būklės, teisėjų kolegijos nuomone, išteisintasis A. Č. būtent todėl parodymus pakeitė ir jau teigė, kad tai jis susirado R. M.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad abu išteisintieji vienodai nurodė, jog A. Č. pažinojo R. M. iš anksčiau, jie kartu augo viename mieste. Dėl to neabejojama, kad A. Č. turėjo arba lengvai galėjo gauti informacijos apie R. M.. Teisėjų kolegijos nuomone, sudarydami tokio pobūdžio sandorį, verslininkai negalėjo nežinoti, jog R. M. daug kartų gydėsi ( - ) ligoninėje, turi sveikatos problemų dėl ( - ), jam diagnozuoti ( - ) sutrikimai. Šios išvados nepaneigia A. Č. teiginys, jog jis daug laiko negyveno Rokiškyje, nes jau minėta, kad bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės interesais ir šiuo atveju turėjo būti dar labiau atidesnis, jei bendravo su daug laiko nematytu asmeniu. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad A. Č. buvo žinomas R. M. gyvenimo būdas bei jo ( - ) būklė, kuriais A. Č. pasinaudojo, sudarydamas tarp jo ir bendrovės fiktyvią sutartį. 8.25.3. Yra ir daugiau nesutapimų. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad sutartį dėl R. M. tarpininkavimo jis pats paruošė bei atspausdino Vilniuje ir nuvežė pasirašyti R. M. į Rokiškį. Minėta sutartis buvo pasirašyta būtent tą dieną, kuri ir nurodyta sutartyje. Apeliaciniame teisme A. Č. jau aiškino nežinantis, kas paruošė ir atspausdino minėtas sutartis. E. P. nuosekliai tvirtino, jog dokumentais rūpinosi A. Č., taigi tik jis galėjo nurodyti bendrovės darbuotojams R. M. duomenis. Skiriasi A. Č. parodymai ir dėl dokumentų parengimo laiko: ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad visi dokumentai parengti juose nurodytomis datomis, o apygardos teisme A. Č., iš pradžių nurodęs, kad pinigai R. M. buvo perduoti po kelių savaičių po prašymo perduoti avansą surašymo, vėliau patvirtino, kad R. M. pinigus gavo iš karto po prašymo surašymo. Tokios pozijos A. Č. laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme. Atkreipiamas dėmesys, kad jau minėtame Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2017 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 3S-4168 nurodyta, jog R. M. nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d. gydėsi ( - ) ligoninėje, t. y. tą dieną, kai, pasak A. Č., jis su R. M. kavinėje pasirašinėjo 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį (t. 2, b. l. 97–98). Taigi objektyviai nustatyta, kad toks veiksmas negalėjo būti atliktas 2008 m. rugsėjo 15 d. Akivaizdu, kad apygardos teisme duoti A. Č. parodymai dėl sutarties sudarymo laiko buvo pakeisti, siekiant juos priderinti prie baudžiamojoje byloje esančių įrodymų. 8.25.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kelia abejonių ir tai, kad kaltinime nurodytuose visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, sutartyje dėl tarpininkavimo ir kasos išlaidų orderiuose įrašyta ne R. M., bet R. M. pavardė. Apygardos teisme A. Č. paaiškino galvojęs, kad R. M. pavardė yra R. M., tačiau apeliacinės instancijos teisme jis jau prašė tai laikyti technine klaida, nes visos sutartys rengiamos pagal dokumentų šablonus. Jau minėta, kad tokius A. Č. parodymus paneigė E. P., apeliacinės instancijos teisme parodęs, kad dokumentais rūpinosi A. Č., jis ir turėjo R. M. bei M. D. duomenis. Teisėjų kolegijos nuomone, neįtikinama ir nelogiška, kad, sudarydami 750 000 Lt vertės sandorį, verslininkai A. Č. ir E. P. net nesiaiškino tikrų asmens duomenų, nepareikalavo asmens dokumento. 8.25.5. Tai, kad sandoris su R. M. buvo fiktyvus, rodo ir tokie A. Č. paaiškinimai, kad jis negali nurodyti elementarių sutarties sąlygų. Duodamas parodymus teisme, A. Č. negalėjo įvardinti tarpininkavimo mokesčio, teigė, kad to neaptarė, nors pačioje sutartyje nurodyta konkreti 10 000 Lt suma už R. M. paslaugas. Atsižvelgiant į minėtos sutarties pobūdį ir dalyką bei tai, kad apeliacinės instancijos teisme E. P. patvirtino, jog dokumentais rūpinosi pats A. Č., akivaizdu, kad, prieš pasirašydamas sutartį, bendrovės direktorius turėjo ją perskaityti. Be to, jei tikėti A. Č. versija dėl sutarties realumo, akivaizdu, jog R. M. siekė finansinės naudos ne tik savo giminaičiams, bet ir sau, todėl, prieš sudarydamas sutartį, jis su A. Č. negalėjo neaptarti šios sąlygos. 8.25.6. Be to, neįtikima, kad, sudarant tokios vertės sandorį, nebūtų prašoma tarpininko parodyti įgaliojimą, Registrų centro dokumentus, kuriuose būtų nurodytas ne tik planuojamo įsigyti nekilnojamojo turto savininkas, bet ir kiti sandorio sudarymui svarbūs duomenys. Abu išteisintieji teisiamajame posėdyje parodė, kad R. M. neturėjo (neparodė) įgaliojimo. Vien ši aplinkybė rodo, kad buvo pagrindas suabejoti jo žodžiais dėl galimybės tarpininkauti, parduodant giminaičiams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Juo labiau kad tas pats tarpininkas atsisakė duoti savininkų kontaktus, kaip teismui nurodė išteisintieji. Taigi šioje konkrečioje situacijoje nelogiška E. P. pasirašyti akcininkų sprendimą leisti sudaryti sutartį su visiškai nežinomu ir su sklypo savininkais neaišku kaip siejamu asmeniu. Minėtas žemės sklypas buvo perkamas, iš anksto sumokant faktiškai nežinomais saitais galbūt siejamam su šiuo sklypu asmeniui nurodytomis aplinkybėmis visiškai nelogišką sumą – 50 procentų avansą, t. y. 750 000 Lt. 8.25.7. Abu išteisintieji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad padarė ir parodė arba matė planuojamo įsigyti sklypo nuotraukas. A. Č. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tų nuotraukų nebeturi, neišsaugojo. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. detaliai paaiškino, kad žemės sklypą identifikavo, vizualiai jį apžiūrėjęs: R. M. parodė pakrantę, sklypo ribas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. Č. aiškino matęs sklypo nuosavybės dokumentus. Taigi neabejotinai juose buvo nurodytas sklypo savininkas. Šios aplinkybės dar kartą paneigia išteisintųjų teiginius dėl galimybės sužinoti ir susirasti sklypo savininkus. 8.25.8. Pagal bylos duomenis A. Č. su R. M. nors ir buvo jaunystėje pažįstami, tačiau iš A. Č. parodymų matyti, jog pastaruoju metu jokių santykių jie nepalaikė. Su minėtu asmeniu A. Č., atstovaudamas UAB „( - )“, 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarė tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą sutartį, pagal kurią 2008 m. lapkričio 18 d. R. M. buvo perduoti 750 000 Lt, priklausančių UAB „( - )“. A. Č. ir E. P. tuo metu buvo verslo dalyviai, jau ne vienerius metu veikiančios didelės bendrovės vadovai. Suprasdami visą galimą riziką ir puikiai žinodami bendrovės einamojo mokumo rodiklį, kuris tuo metu jau buvo gana žemas, o A. Č. būdamas dar ir šios bendrovės direktorius, t. y. būdami rūpestingi bei atidūs teisinių santykių dalyviai, be jokių užtikrinimo priemonių, laidavimo ir garantijų pasirašė sutartį su visiškai nežinomu asmeniu, kuris, be kita ko, net nėra žemės sklypo savininkas ir nesako, kas yra tikrieji sklypo savininkai. 8.25.9. Be to, vertinant paties A. Č. teisme duotus parodymus, matyti jų nelogiškumas, t. y. pasirašius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, R. M. perduoto avanso esmė – jis avansą perduos giminaičiams ir įkalbės juos parduoti sklypą. A. Č. su E. P. net nežino, ar tie R. M. giminaičiai sutiks parduoti žemės sklypą, bet sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pasirašoma ir avansas su šiuo sklypu nesusijusiam asmeniui iš anksto perduodamas. 8.25.10. Ne mažiau svarbu tai, kad R. M. perduodami grynieji pinigai, t. y. išmokama labai didelė suma grynaisiais, o ne daromas pavedimas į banko sąskaitą. Šio veiksmo logiškai paaiškinti A. Č. taip pat nesugebėjo, tik nurodė, kad R. M. nedavė pardavėjų kontaktų.Toks argumentas jau aptartas ir atmestas kaip deklaratyvus. 8.25.11. Atkreiptinas dėmesys, jog, išmokėjus R. M. avansą ir negavus žemės sklypo, A. Č. su E. P. nieko daugiau nedarė, kad atgautų pinigus ar, juo labiau, nusipirktų juos taip sudominusį sklypą, nors už likusius 750 000 Lt, kurie turėjo būti pervesti pardavėjui už parduodamą sklypą, tai buvo galima padaryti. Tai rodo, kad A. Č. ir E. P. tikslas buvo ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimas, mokant po 50 000 Lt už hektarą, o tai 2008 m. buvo gana nereali suma, bet UAB „( - )“ priklausančių 750 000 Lt pasisavinimas. 8.25.12. A. Č. su E. P. nesiėmė jokių priemonių nustatyti tikrąjį žemės sklypo savininką, nors pats A. Č. teisme pripažino, kad, žinant sklypo vietą, savininką susirasti nebūtų sunku. Tai irgi rodo A. Č. bei E. P. parodymų nelogiškumą pirkti daiktą iš visiškai pašalinio žmogaus, kuris neaišku kaip siejasi su turto (žemės sklypo) savininku. Pinigų perdavimo data 2008 m. lapkričio 18 d. taip pat vertintina kaip neįtikinama, kadangi po kelių dienų R. M. vėl buvo paguldytas į ( - ) ligoninės stacionarą su sunkia ( - ) ligos diagnoze, jo būsena išsamiai aprašyta jau minėtuose medicininiuose dokumentuose. 8.25.13. Apeliacinės instancijos teismui prokuroro pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad išteisintųjų nurodytas pagal tarpininkavimo sutartį planuojamas įsigyti 30 ha žemės sklypas ( - ), kuris ribojasi su Sartų ežeru ir turi 500 m pakrantę, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (t. 10, b. l. 168). Tai rodo, kad tokio sklypo apskritai nėra ir dėl jo joks sandoris negalėjo būti sudarytas. 8.25.14. Jau minėto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - ) duomenys patvirtina, kad tyrimui aktualiais laikotarpiais 2008 m. rugsėjo 15 d., lapkričio 10 d. ir lapkričio 18 d., t. y. tomis dienomis, kai R. M. pasirašinėjo A. Č. paruoštus dokumentus, jis negalėjo suprasti prieš ji padaryto nusikaltimo esmės. Atsižvelgiant į tokią ekspertų išvadą, ją gretinant su kitais byloje ištirtais įrodymais, akivaizdu, kad R. M. pagal savo sveikatos būklę negalėjo niekam tarpininkauti ir netarpininkavo, tuo pačiu negavo jokių piniginių lėšų. 8.25.15. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. Č. kaip UAB „( - )“ vadovas padedant E. P. nesiekė sudaryti su R. M. jokios sutarties, o, radęs sunkia ( - ) liga sergantį asmenį, siekdamas pasisavinti UAB „( - )“ pinigines lėšas, suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus ir, pagal šiuos suklastotus dokumentus gavęs

35750 000 Lt, juos pasisavino. 8.25.16. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad klausimas dėl R. M. skolos jau išspręstas civilinio proceso tvarka. Iš tiesų civilinėje byloje Nr. ( - ) Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą už akių priteisti iš R. M. bankrutuojančiai UAB „( - )“ 750 000 Lt dydžio įsiskolinimą ir 10 000 Lt dydžio palūkanas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. M. buvo sudarytos visos sąlygos apginti savo teises, jei jos buvo pažeistos, civilinio proceso tvarka, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į UAB „( - )“ ieškinį, savo teisių negynė, dėl to Vilniaus apygardos teismas, remdamasis būtent kaltinime nurodytais dokumentais, kurių turinys teismui nesukėlė abejonių, dėl A. Č. ir E. P. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. 8.25.17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas turėjo duomenų apie R. M. sveikatos būklę nusikaltimo padarymo metu ir iki 2014 m. Tai akivaizdžiai liudija, kad jis negalėjo suprasti prieš jį padaryto nusikaltimo esmės ir aplinkybių, taigi ir apsiginti nuo jam vėliau pareikšto įsiskolinimo. Be to, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi pagal R. M. atstovo advokato prašymą procesas minėtoje civilinėje byloje atnaujintas ir byla sustabdyta, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas (t. 10, b. l. 151–152, 156–159). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis byla sustabdyta, kol bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje. 8.26. Iš esmės panaši UAB „( - )“ priklausančių 2 700 000 Lt pasisavinimo schema. Nagrinėjamu atveju A. Č. pats ar per kitus asmenis surado žmogų – Rusijos Federacijos pilietį M. D., kuris neturi jokio ryšio nei su verslu, nei su pramone. Tokią išvadą patvirtina pagal Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą gauti duomenys. Iš M. D. parodymų matyti, kad jis buvo paprastas miško darbuotojas (medkirtys, vidurinio išsilavinimo), kuris būdamas girtas galėjo pasirašyti įvairius jam duotus dokumentus. Kaip liudytojas apklaustas M. D. parodė, kad A. Č. nepažįsta, 2 700 000 Lt paskolos kaip investicijos verslui Kaliningrado srityje negavo, 2009 m. gegužės mėn. lankėsi Klaipėdoje, tačiau šventė draugo gimtadienį ir daug ko neatsimena (t. 3, b. l. 3–62, 89–91, 128–133, 137–150). Šie ikiteisminio tyrimo duomenys teisiamajame posėdyje buvo paskelbti, vadovaujantis BPK 290 straipsnio 1 dalies nuostatomis (t. 9, b. l. 162). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais M. D. parodymais, juo labiau kad juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga. 8.26.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ilgametę verslo patirtį turinčio, vadovo pareigas bendrovėje „( - )“ einančio A. Č. pateikta versija, jog jis be jokių garantijų, laidavimo ir užtikrinimo priemonių perdavė 2 700 000 Lt, t. y. tokią didelę sumą bendrovės pinigų, jam visiškai nežinomam, pirmą kartą matomam asmeniui ir net ne Lietuvos Respublikos piliečiui, pasitikėdamas vien savo pažįstamo V. S. (kuris mirė netrukus po įvykių, t. 4, b. l. 13) rekomendacija, yra neįtikinama ir nelogiška. Teismų praktikoje aiškiai įtvirtinta, kad bendrovės vadovas privalo veikti atsakingai, rūpestingai ir kvalifikuotai, laikydamasis teisės aktų nuostatų. 8.26.2. Abejoti A. Č. parodymais leidžia ir tai, kad jis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, parodymus keitė, siekdamas juos priderinti prie byloje esančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad sutartis su M. D. buvo pasirašyta darbo dienos metu, bylą nagrinėjant teisme parodė – M. D. atvykus su V. S. į UAB „( - )“ Klaipėdos padalinį 17–18 val., o jie išsiskyrė apie 19 val. Pagal bylos duomenis M. D. Lietuvos Respublikos valstybės sieną Nidos tarptautiniame pasienio kontrolės punkte kirto 2009 m. gegužės 4 d. tik 18.12 val. (t. 3, b. l. 160–162). Pirmosios instancijos teismui paskelbus baudžiamosios bylos medžiagą, tapo akivaizdu, kad 19 val. M. D. Klaipėdoje net negalėjo būti. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. savo ankstesnius parodymus pakeitė ir jau tvirtino susitikimą įvykus 20–21 val. Taigi A. Č. skirtingu metu davė sau naudingus parodymus, atsižvelgdamas į objektyviai nustatytas aplinkybes. Ne mažiau svarbu ir tai, kad A. Č. iki šio vienintelio susitikimo iš viso nematė M. D., tačiau, pagal jo parodymus, pasitikėdamas V. S. rekomendacijomis bei paties M. D. žiniomis, patirtimi versle ir iškalba, juo patikėjo ir perdavė pinigus, net neturėdamas jokių duomenų apie M. D. užsiėmimą, turtinę padėtį ir pan. Akivaizdu, kad tokie A. Č. parodymai yra neįtikinami ir atmetami. Aptarti bylos įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. Č. M. D. asmenybė negalėjo nesukelti abejonių. 8.26.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išskyrus išteisintųjų parodymus, byloje nėra jokių duomenų, jog V. S. planavo kokių nors objektų įsigijimą ar investicijas. Netgi priešingai, UAB „( - )“ projektų vadovas D. K. paaiškino, kad buvo krizė, todėl galvoja, kad tokių planų nebuvo, nes reikėjo vietoje susitvarkyti, kadangi pardavimai mažėjo. 2009 m. „( - )“ buvo nepajėgi finansiškai vykdyti papildomai kokį nors verslą už Lietuvos Respublikos ribų (t. 9, b. l. 158–159). Apeliacinės instancijos teismui prokuroro pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nei V. S., nei A. Č. ar E. P. nebuvo kirtę valstybės sienos ir nebuvo išvykę į Rusiją, Kaliningrado sritį (t. 10, b. l. 200). Taigi A. Č. argumentas, kad V. S. vykdė verslo planus užsienyje ir turėjo ten ryšių, taip galbūt susipažino su M. D., atmetamas kaip nepagrįstas. 8.26.4. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors naują verslą UAB „( - )“ neva organizavo su V. S., tačiau finansiškai viską didžiulėmis lėšomis finansavo tik UAB „( - )“. Tai visai nelogiška. Abejonių dėl tokio verslo realumo kelia ir tai, kad patys išteisintieji kas kartą vis skirtingai nurodydavo šio verslo dalyvius ir jų finansinius indėlius. Ne mažiau svarbus faktas, jog atliekamos operacijos labai didelėmis sumomis su asmenimis, nors nėra jokių sutarčių dėl tokio verslo įkūrimo, vystymo nei su V. S., nei su M. D.. 8.26.5. Iš E. P. ir A. Č. parodymų analizės matyti, kad jie abu viso proceso metu nieko nežinojo ir nieko negalėjo pasakyti apie sandorio su M. D. esmę. Abu nurodė tik tiek, kad buvo kažkokie paskaičiavimai, tačiau nė vienas iš jų negalėjo pateikti jokių tai patvirtinančių duomenų. 8.26.6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009 m. krizė jau smarkiai veikė ūkio subjektus, ne išimtis ir UAB „( - )“. Tai paliudijo liudytojas V. Š. parodęs, kad tuo metu pradėjo vėluoti („strigti“) atsiskaitymai; buvo krizės metai, tad būdavo, kad už prekes pirkėjai jiems nesumokėdavo, o jie negalėjo atsiskaityti už medžiagas, sumažėjo sandėlio likutis, o tokiu atveju dirbti buvo sunku. Tai, jog krizė paveikė ir UAB „( - )“, matyti iš specialisto išvadų dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos. Iš esamos teismų praktikos bei elementarios gyvenimo patirties žinoma, kad 2008 m. antra pusė–2009 m. buvo kriziniai Lietuvos ekonomikai, todėl A. Č. teisme išsakyta pozicija, jog jų nuotaikos buvo optimistinės, nes šalies vadovai sakė, kad ekonomikos recesijos nėra, daugiau nei nelogiški. 8.26.7. Reikšminga tai, kad M. D., neva ketinančiam statyti statybinių medžiagų gamyklą Rusijoje, nedaromas banko pavedimas, bet išduodama didžiulė grynųjų pinigų suma litais, o ne kita valiuta. Apeliacinės instancijos teismui prokuroro pateikti duomenys patvirtina, kad nėra jokių duomenų, jog minėti pinigai būtų deklaruoti, kaip tai numato teisės aktai (t. 10, b. l. 210). Tai rodo, kad tokia pinigų suma per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebuvo pervežta. Šių aplinkybių A. Č. taip pat negalėjo paaiškinti. Vertinant tarp UAB „( - )“ ir M. D. sudarytą sutartį, matyti, jog pati sutartis sudaryta kaip paskolos sutartis su fiziniu asmeniu. Joje nėra jokių duomenų apie patalpų įsigijimą ir pan. 8.26.8. Be to, nesant jokio rezultato, A. Č. su E. P. nevažiavo į Rusiją, pagal jų paaiškinimus, net nematė reikalo ten važiuoti. Viską vėlgi, jų žodžiais, tvarkė V. S.. Nors, kaip pats A. Č. nurodė, nebuvo garantijų, jog V. S. padės grąžinti pinigus, tiesiog toks buvo įspūdis ir tokie buvo lūkesčiai. Teisme A. Č. parodė, kad su M. D. intensyviai bendravo V. S., tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo kitokie, t. y. jis nurodė, kad jie patys bandė skambinti M. D., bet jo telefonas buvo išjungtas. Tada A. Č. skambino ir susitikinėjo su V. S., kuris žadėjo važiuoti į Rusiją, bet taip ir nenuvažiavo, o liepė jam pačiam bendrauti su M. D., tačiau jis nevažiavo ir M. D. neieškojo. 8.26.9. Vertinant E. P. atsakomybę, jis taip pat yra ilgametę verslo patirtį turintis, vienu iš bendrovės vadovų dirbantis asmuo, kuriam priklausė 60 procentų bendrovės akcijų, t. y. jo sprendimai buvo lemiantys, sudarant įvairius didelės vertės sandorius. E. P. parodė, kad jis kaip akcininkas pritarė A. Č. planams, todėl pasirašė akcininkų protokolą dėl 2,7 mln. Lt sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo visiškai nežinomam M. D.. Ne mažiau svarbu tai, kad minėta operacija atlikta ekonominės krizės laikotarpiu, kai surenkami realiai visi bendrovės pinigai ir nebėra galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, o po minėtos sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo pačiai UAB „( - )“ dėl kelių tūkstančių litų iškelta bankroto byla. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad būtų kokie nors realūs verslo planai, projektai dėl gamyklos statybos. Apie M. D. vėlgi nei E. P., nei A. Č. neturi visiškai jokių duomenų, todėl manytina, jog bet koks vidutinio protingumo asmuo tokių sutarčių neleis pasirašyti, nebent yra tikslas pasisavinti bendrovės pinigus. 8.26.10. Iš E. P. ir A. Č. parodymų taip pat matyti, kad E. P. kontroliavo šios sutarties sudarymo ir pasirašymo eigą. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog jis žinojo visas aplinkybes ir jo veiksmai neapsiribojo tik akcininkų susirinkimo protokolo pasirašymu. Kaip ir A. Č., praradęs pinigus jis nevyko į Kaliningrado sritį, o tai rodo, kad jokios gamyklos niekas realiai nesiruošė statyti Kaliningrade, E. P. tik padėjo A. Č. pasisavinti bendrovės pinigus. Dėl to galima teigti, kad A. Č. padedant E. P. siekė krizės sąlygomis išsaugoti nors dalį pinigų, prieš bendrovei iš tikrųjų bankrutuojant. 8.26.11. Nusikalstamas veikas įrodo ir tai, jog sutarčių su R. M. bei M. D. nematė nė viena bendrovės buhalterė, nors prie kasos išlaidų orderių tokios sutartys turėjo būti (orderyje pagrindas nurodytas). Apklausta bendrovės vyr. buhalterė L. B. nurodė, kad abiem atvejais pinigų gavėjų nematė, tik direktorius pasiėmė kasos išlaidų orderius ir po to grąžino jau su parašais. Liudytoja G. M. parodė, kad, išduodant A. Č. pinigus, ji surašė kasos išlaidų orderį, kuriame A. Č. liepė nurodyti, jog pinigai išduoti M. D., jo paso numerį, išdavimo datą, vietą ir pagrindą – 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį. Tai paneigia A. Č. žodžius ir leidžia tvirtinti, kad A. Č. pinigus – 2 700 000 Lt – pasisavino padedant E. P. pagal iš anksto gerai apgalvotą planą. Juo labiau kad niekas iš bendrovės buhalterijos darbuotojų nei R. M., nei M. D. sutarčių nerengė, t. y. sutartis galėjo rengti tik A. Č. ar jo nurodymu kitas asmuo. Nėra jokių objektyvių duomenų, jog piniginės lėšos, kurios akcininkų A. Č. ir

36E. P. sprendimu buvo perduotos A. Č., būtų panaudotos bendrovės reikmėms. 8.27. Apibendrindama aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. sutartį dėl tarpininkavimo, sudarytą tarp UAB „( - )“ ir R. M., bei pagal 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „( - )“ ir M. D., jokie piniginiai mokėjimai nebuvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad minėtos sutartys yra fiktyvios. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 8.28. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žalos ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo bendrovės pinigus naudojęs ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012). Tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

37Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). 8.29. Pagal bylos duomenis patikimai nustatyta, jog UAB „( - )“ direktorius A. Č. šiame nuosprendyje aptariamų piniginių lėšų įmonės reikmėms nepanaudojo, o išlaidos, patirtos, neva įsigyjant 30 ha žemės sklypą prie Sartų ežero ir sudarant sutartį dėl tarpininkavimo įsigyjant minėtą žemės sklypą su R. M., taip pat išlaidos, susijusios su įmonės Rusijoje, Kaliningrado srityje, įsteigimu ir sudarant su Rusijos Respublikos piliečiu M. D. paskolos sutartį 180 dienų, pagrįstos jo paties ir E. P. (kurio veiksmai apsiribojo tik akcininkų susirinkimo protokolų pasirašymu) pagamintais žinomai netikrais dokumentais. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. Č., padedant E. P., pasisavino 999 189,06 Eur, o tai, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, laikoma didelės vertės turto pasisavinimu. A. Č., padedant E. P., veiksmais UAB „( - )“ padaryta didelės turtinės žalos. A. Č., kurio žinioje buvo svetimas turtas – UAB „( - )“ piniginės lėšos, šį turtą paimdamas, siekė jį paversti nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita, todėl veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 8.30. Taip pat vertintini E. P. veiksmai, padedant pasisavinti svetimą didelės vertės UAB „( - )“ turtą. E. P. bendrai su A. Č. pagamino žinomai netikrus dokumentus, t. y. pagal bendrą susitarimą A. Č. kompiuterine technika pagamino 2008 m. rugsėjo 3 d. visuotinį akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame pagal bendrą susitarimą A. Č. įrašė žinomai melagingus duomenis, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamąjį turtą, su R. M., ir 2009 m. gegužės 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame pagal bendrą susitarimą A. Č. įrašė žinomai melagingus duomenis, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti sutartį dėl paskolos M. D. suteikimo, bei šiuos protokolus atspaudino, ir E. P. kartu su A. Č. juos pasirašė. E. P., padėdamas A. Č. pasisavinti UAB „( - )“ turtą, suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad UAB „( - )“ atstovai baudžiamojoje byloje nepareiškė civilinio ieškinio, nerodo, jog nebuvo padaryta turtinės žalos, ir nepašalina padarytos veikos baudžiamumo. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nesiejama su tuo, ar patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinės žalos asmuo pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2010). 8.31. Dėl išdėstytų motyvų abi A. Č. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o E. P.– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

38Dėl A. Č. ir E. P. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 9. A. Č. ir E. P. skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo motyvuojant tuo, kad A. Č. kaltinimai dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo, o E. P. kaltinimai padėjus A. Č. atlikti šiuos veiksmus, nepasitvirtino. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų ir aptartų, vienas kitą papildančių įrodymų visetas sudaro logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę, patvirtinančią A. Č. ir E. P. veiksmus, turinčius BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų požymius. 9.1. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, bei kitas alternatyvias veikas, kurios neaktualios šioje byloje. Aptariamo nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

39Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytas požymis ,,didelė žala“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan. 9.2. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje dėl dokumentų suklastojimo ir panaudojimo atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą. Įvertinus ne tik abiejų išteisintųjų parodymus, bet ir kitų įrodymų visetą, matyti, kad jie suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad dokumentuose įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti. 9.3. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žalos arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. 9.4. Byloje įrodyta, kad, A. Č. bei E. P. pagaminus netikrus dokumentus, o A. Č. dar ir juos panaudojus, padedant E. P., A. Č. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ priklausantį turtą – iš viso 999 189,06 Eur, dėl to UAB „( - )“ padaryta didelės turtinės žalos. 9.5. Netikrų dokumentų pagaminimas ir panaudojimas tiesiogiai susijęs su turto pasisavinimu, todėl ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje išdėstyti įrodymai nekartojami. 9.6. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., A. Č. turint tyčią pasisavinti UAB „( - )“ lėšas – 750 000 Lt (217 215,02 Eur), o E. P. turint tyčią padėti tai padaryti, buvo pagaminti ir panaudoti keturi netikri dokumentai: 1) 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. ( - ), iš kurio matyti sprendimas sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo su R. M., perkant nekilnojamąjį turtą, 2) 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartis Nr. ( - ) su R. M. dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą, 3) 2008 m. lapkričio 10 d. R. M. prašymas išskirti jam 750 000 Lt (217 215,02 Eur) avansą, skirtą sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams, 4) 2008 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. ( - ), patvirtinantis pinigų perdavimą R. M.. 9.7. Taip pat nustatyta, kad tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., A. Č. turint tyčią pasisavinti UAB „( - )“ lėšas – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), o E. P. turint tyčią padėti tai padaryti, buvo pagaminti ir panaudoti trys netikri dokumentai: 1) 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. ( - ), iš kurio matyti sprendimas suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą Rusijos Federacijos piliečiui M. D., 2) 2009 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. 09/05, pagal kurią UAB „( - )“ suteikia M. D. 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą, 3) 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderis Nr. ( - ), patvirtinantis pinigų perdavimą M. D.. 9.8. Kaltinamajame akte kiekvieno netikro dokumento pagaminimas buvo kvalifikuotas kaip atskiras nusikaltimas. Teisėjų kolegija konstatuoja išteisintuosius turėjus vieningą tyčią A. Č. pasisavinti, o E. P. padėti pasisavinti didelės vertės UAB „( - )“ priklausantį turtą, todėl jų veiksmai pagaminant ir panaudojant netikrus dokumentus laikomi tęstiniais ir atitinka tik dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymius, veikas atskiriant pagal tai, kuris asmuo – R. M. ar M. D. – buvo įtrauktas, vykdant sumanymą. 9.9. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias A. Č. ir E. P. padarytų veikų aplinkybes: 9.9.1. A. Č. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, E. P. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: A. Č., nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB „( - )“ direktoriaus pareigas ir būdamas šios bendrovės akcininkas, bei kitas bendrovės akcininkas E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdami pagal išankstinį susitarimą, tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., žinodami, kad UAB „( - )“ pagal jokias sutartis R. M. 750 000 Lt (217 215,01 Eur) neišduos, o šiuos pinigus A. Č. padedant E. P. pasisavins, tyčia pagamino netikrą dokumentą – pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti sutartį su R. M. dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą. Tęsdamas nusikalstamos veikos požymius turinčią veiką, A. Č. tyčia pagamino netikrą dokumentą – tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „( - )“ įgalioja R. M. parinkti ir tarpininkauti, perkant žemės sklypą ( - ) r. prie Sartų ežero, bei šį žinomai melagingą dokumentą davė pasirašyti R. M., negalinčiam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tęsdamas nusikalstamos veikos požymius turinčią veiką, A. Č. tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., nurodė savo veiksmų negalinčiam suprasti ir jų valdyti R. M. ranka surašyti netikrą dokumentą – 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą bei jame nurodyti melagingus duomenis, kad R. M. prašo išskirti jam 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansą, skirtą sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams. Tęsdamas nusikalstamos veikos požymius turinčią veiką, A. Č. tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., nurodė UAB „( - )“ buhalterei G. M. (šiuo metu G.) surašyti kasos išlaidų orderį, pagal kurį turėjo būti perduoti UAB „( - )“ priklausantys 750 000 Lt (217 215,01 Eur) R. M. kaip avansas už būsimas paslaugas pagal sutartį Nr. ( - ), bei nurodė R. M. asmens duomenis. G. M. (šiuo metu G.) paruošus ir atspausdinus 2008 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ) ir tą pačią dieną jį pasirašius kartu su vyr. buhaltere L. B., abiem nežinant apie daromą nusikalstamos veikos požymius turinčią veiką, A. Č. šį kasos išlaidų orderį su žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis pasirašė pats. Žinodamas, kad R. M. bendrovės „( - )“ 750 000 Lt (217 215,01 Eur) neperdavė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku A. Č. nurodė R. M., kuris negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pasirašyti kasos išlaidų orderyje Nr. ( - ) grafoje „Gavau“ kaip asmenį, iš UAB „( - )“ gavusį 750 000 Lt (217 215,01 Eur). Tai R. M. ir padarė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, nors pinigų negavo. Vėliau A. Č. šį žinomai netikrą 2008 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderį panaudojo, nurodęs buhalterei G. M. (šiuo metu G.) jį įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą. Kiti trys netikri dokumentai – visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. ( - ), sutartis dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamąjį turtą ir R. M. surašytas prašymas išskirti 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansą buvo panaudoti, 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktą juos perdavus BUAB „( - )“ bankroto administratoriui R. B.. Tokiais veiksmais A. Č. ir E. P. padarė UAB „( - )“ didelės 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinės žalos. Jų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymius. 9.9.2. A. Č. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, E. P. pagamino netikrą dokumentą, o būtent:

40A. Č., nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB „( - )“ direktoriaus pareigas ir būdamas šios bendrovės akcininkas, bei kitas bendrovės akcininkas E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdami pagal išankstinį susitarimą, tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., žinodami, kad 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos Rusijos Federacijos piliečiui M. D. UAB „( - )“ neišduos, o šiuos pinigus A. Č. padedant E. P. pasisavins, tyčia pagamino netikrą dokumentą – pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą 2009 m. gegužės 4 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimą Rusijos Federacijos piliečiui M. D. suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą. Tęsdamas nusikalstamos veikos požymius turinčią veiką, A. Č. tyčia pagamino netikrą dokumentą – tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą ir atspausdintą UAB „( - )“ paskolos sutartį Nr. ( - ), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie bendrovės „( - )“ suteikiamą 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolą Rusijos Federacijos piliečiui M. D., taip pat UAB „( - )“ buhalterei G. M. (šiuo metu G.) pateikė M. D. asmens duomenis ir nurodė surašyti kasos išlaidų orderį, pagal kurį turėjo būti perduoti UAB „( - )“ priklausantys 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) M. D. pagal minėtą paskolos sutartį. G. M. (šiuo metu G.) paruošus ir atspausdinus 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ) bei jį pasirašius kartu su vyr. buhaltere L. B., abiem nežinant apie daromą nusikalstamos veikos požymius turinčią veiką, A. Č. šį kasos išlaidų orderį su žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis pasirašė pats. Gavęs iš įmonės kasos 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2009 m. gegužės 4 d. A. Č. pateikė M. D. pasirašyti paskolos sutartį Nr. ( - ) bei kasos išlaidų orderį Nr. ( - ). Tai M. D. ir padarė, nors pinigų negavo. Vėliau A. Č. šį žinomai netikrą 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį panaudojo, nurodęs buhalterei G. M. (šiuo metu G.) jį įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą. Kiti du netikri dokumentai – visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. ( - ) ir paskolos sutartis Nr. ( - ) buvo panaudoti, 2009 m. rugpjūčio14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktą juos perdavus BUAB „( - )“ bankroto administratoriui R. B.. Tokiais veiksmais A. Č. ir E. P. padarė UAB „( - )“ didelės 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) turtinės žalos. Jų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymius. 9.10. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Suėjus šiam terminui, asmens baudžiamasis persekiojimas negalimas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). 9.10.1. BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas yra apysunkis nusikaltimas, nes sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė neviršija šešerių metų. 2010 m. birželio 15 d. įstatymu Nr. XI-901 (įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 29 d.) buvo pakeista BK 95 straipsnio redakcija. Iki pakeitimo galiojusi redakcija už apysunkio nusikaltimo padarymą numatė aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija)), o naujoji straipsnio redakcija apysunkiams nusikaltimams nustatė dvylikos metų senaties terminą. 9.10.2. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tęstinės ir trunkamosios veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Todėl tokių nusikalstamų veikų padarymo atvejais taikomas įstatymas, galiojęs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta arba nutraukta. 9.10.3. Nagrinėjamu atveju viena veika, turinti BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų požymių, pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes baigta 2008 m. lapkričio 18 d., o kita – 2009 m. gegužės 4 d. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga pradedama skaičiuoti nuo paskutinės veikos pabaigos, t. y. 2009 m. gegužės 4 d. Tai reiškia, kad aštuonerių metų senaties terminas yra suėjęs iki apeliacinės instancijos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. apkaltinamojo nuosprendžio dėl kitų veikų priėmimo. 9.10.4. Dėl išdėstytų motyvų šioje nuosprendžio dalyje nustatytų A. Č. ir E. P. veiksmų baudžiamojo persekiojimo bei teisinio įvertinimo galimybė pasibaigė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taigi negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis E. P. dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir A. Č. dėl netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl A. Č. ir E. P. atliktų veiksmų, turinčių BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų požymių, baudžiamosios bylos dalis nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41Dėl A. Č. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 10. A. Č. skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nurodant tą patį motyvą, kaip ir dėl kitų veikų, t. y. nepasitvirtino kaltinimas. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Aptariama veika yra iš esmės išvestinė iš nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, kadangi nesant duomenų, kur buvo panaudota 3 450 000 Lt (999 189,06 Eur), nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. liepos 26 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnėje nuosprendžio dalyje išdėstytų ir aptartų, vienas kitą papildančių įrodymų visetas sudaro logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę, pagrindžiančią A. Č. veiksmus, turinčius

42BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių. 10.1. BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus. Kvalifikuojant veiką pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė, apgaulingai tvarkydamas apskaitą. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222, 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti, analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014 ir kt.). 10.2. Pagal bylos duomenis neabejotinai nustatyta, jog A. Č., būdamas UAB „( - )“ direktorius ir pagal užimamas pareigas būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas organizuoti ir kontroliuoti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka; apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, dėl to laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. 10.3. A. Č. veiksmai pasireiškė tuo, jog jis tyčia nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. M. (šiuo metu G.), nesuvokusiai nusikalstamų veikų pobūdžio, įtraukti į bendrovės „( - )“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus bendrovės dokumentus, taip siekdamas paslėpti pinigų pasisavinimą, o būtent: 10.3.1. 2008 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), pagal kurį neva R. M. buvo išduota 750 000 Lt (217 215,01 Eur), nors šių pinigų R. M. niekas neperdavė.

43G. M. (šiuo metu G.) įtraukus šį kasos išlaidų orderį į kasos knygą, A. Č. tokiu būdu tyčia apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą; 10.3.2. 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), pagal kurį neva iš UAB „( - )“ kasos M. D. buvo išduota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), nors šių pinigų M. D. niekas neperdavė. G. M. (šiuo metu G.) įtraukus šį kasos išlaidų orderį į kasos knygą, A. Č. tokiu būdu tyčia apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. 10.4. Be to, A. Č. tinkamai neorganizavo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos, dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek realiai turto turėjo bendrovė nuo 2008 m. lapkričio 18 d., kam ji panaudojo 750 000 Lt (217 215,01 Eur). Apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. nebuvo sudaryti ir dėl to negalima nustatyti, kiek turto, kokio dydžio įsipareigojimus bei kam bendrovė „( - )“ turėjo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. 10.5. Išvadą, ar yra BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017). 10.6. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č., kaip UAB „( - )“ direktorius, pagaminęs netikrus akcininkų susirinkimo protokolus (kartu su E. P.), sutartis dėl tarpininkavimo įgyjant nekilnojamąjį turtą ir paskolos suteikimo, kitus dokumentus, kurie leido pagrįsti bendrovės lėšų paėmimą iš kasos, davė nurodymą buhalterei surašyti kasos išlaidų orderius, įrašant į juos melagingus duomenis apie pinigų išdavimą tretiesiems asmenims, kurie buvo pasirašyti ir vėliau apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu buhalterė, vykdydama A. Č. nurodymus ir įtraukdama į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, finansinėse atskaitomybėse iškreipė tikrąją situaciją apie bendrovės išlaidas, turtą ir veiklą (t. y. pagal netikras sutartis pinigai nebuvo išmokėti nei R. M., nei M. D.). Dėl nustatytų pažeidimų, kaip konstatuota 2011 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) (t. 7, b. l. 3–11) ir 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) (t. 7, b. l. 116–126), iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpius nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. 10.7. Įvertinus bylos duomenis, taip pat darytina išvada, jog A. Č., žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jo vadovaujamos įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir šių padarinių norėjo. 10.8. Aplinkybė, kai baudžiamasis procesas negalimas, aptarta šio nuosprendžio 9.10 punkte, todėl nekartojama. 10.9. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas yra apysunkis nusikaltimas, nes sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė neviršija šešerių metų. Jau minėta, kad 2010 m. birželio 15 d. įstatymu Nr. XI-901 (įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 29 d.) buvo pakeista BK 95 straipsnio redakcija. Iki pakeitimo galiojusi įstatymo redakcija už apysunkio nusikaltimo padarymą numatė aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis (2003 m.balandžio 10 d. įstatymo redakcija)). 10.9.1. Nagrinėjamu atveju paskutinė A. Č. veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes padaryta 2009 m. viduryje ir nuo to laiko pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga. Tai reiškia, kad aštuonerių metų senaties terminas iki apeliacinės instancijos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo yra suėjęs. 10.9.2. Iš to daroma išvada, kad šioje nuosprendžio dalyje nustatytų A. Č. veiksmų baudžiamojo persekiojimo ir teisinio įvertinimo galimybė pasibaigė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taigi A. Č. negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl A. Č. atliktų veiksmų, turinčių BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių, baudžiamosios bylos dalis nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44Dėl bausmių skyrimo 11. Bausmės A. Č. ir E. P. už jų padarytą nusikalstamą veiką skiriamos, vadovaujantis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais. 11.1. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 11.2. A. Č., padedant E. P., abu veikdami tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nors kaltininkai veikė bendrai, A. Č. vaidmuo buvo aktyvesnis ir svarbesnis, nei E. P.: jis surado R. M., bendravo su M. D., kurių asmens duomenimis pasinaudojo ir kuriems davė padaryti rankraštinius įrašus bei pasirašyti kaltinime nurodytuose dokumentuose (to, kad tik jis bendravo su šiais asmenimis, neginčijo pats A. Č.), be to, A. Č. nurodymu buhalterė surašė kasos išlaidų orderius ir būtent A. Č. iš kasos (seifo) paėmė pinigus. E. P., kaip akcininkas pasirašydamas visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose, pritarė A. Č. nusikalstamam sumanymui pasisavinti bendrovės pinigus ir padėjo jį realizuoti. Tai rodo akivaizdžiai didesnį

45A. Č. pavojingumo laipsnį. 11.3. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi dorovės, etikos nuostatas. Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška to išvada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti ir yra pavojingesnė visuomenei. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdis (šiuo atveju padarytas nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai, paprastai susijęs su asmeniniu nelegaliu praturtėjimu) leidžia spręsti apie kaltininko vertybinę orientaciją, polinkius, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014,

462K-186-942/2015 ir kt.). 11.4. Skiriant A. Č. bausmę atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, jau kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Nors teistumas išnykęs, ši aplinkybė charakterizuoja asmenį. Tas pat pasakytina apie anksčiau skirtas administracines nuobaudas. Kita vertus, nuo nusikalstamų veikų praėjo daug laiko, po to jis daugiau nenusikalto. A. Č. dirba UAB „( - )“ direktoriumi, yra vedęs (t. 10, b. l. 206–209; t. 8, b. l. 68). Skiriant E. P. bausmę, atsižvelgtina į analogiškas aplinkybes. E. P. dirba UAB „( - )“ komercijos direktoriumi, nors yra išsiskyręs, turi vaikų, iš kurių vienas nepilnametis (t. 10, b. l. 203–205; t. 8, b. l. 73; t. 9, b. l. 130–131). A. Č. ir E. P. nusikalstamais veiksmais bendrovei padaryta labai didelės turtinės žalos – 999 189,06 Eur, ši žala neatlyginta, nusikalstami A. Č. ir E. P. veiksmai nebuvo atitiktinio pobūdžio, jie buvo atliekami gana ilgą laiką kryptingai, siekiant turtinės naudos. 11.5. A. Č., padedant E. P., pasisavino svetimą UAB „( - )“ turtą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos įmonės vieninteliai akcininkai yra jie patys. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad net vieninteliam akcininkui jo įmonės turtas yra svetimas, tačiau ta aplinkybė, kad pasisavintas savos įmonės turtas, parodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, nes žala padaryta pačių kaltininkų įmonei. 11.6. A. Č. ir E. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 11.7. Už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. 11.8. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. 11.9. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, atsižvelgęs į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, manydamas, kad konkrečiu atveju asmeniui už padarytą nusikaltimą turi būti skiriama švelnesnė negu sankcijoje numatyta bausmė, pirmiausia turi svarstyti BK 62 straipsnio taikymo galimybę, o, nesant šiame straipsnyje numatytų sąlygų, – BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų taikyti minėtas įstatymų nuostatas. 11.10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias A. Č. ir E. P. skirtinų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti, kaltininkams skiriant straipsnio sankcijoje numatytas mažesnes, nei vidutinės trukmės bausmes. 11.11. Šiuo nuosprendžiu A. Č. ir E. P. skiriamos bausmės subendrinamos, jas iš dalies sudedant. 11.12. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554) BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 11.13. Nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu

47Nr. XIII-653 ir šios teisės normos taikymas nuo 2017 m. spalio 6 d. sugriežtintas, tačiau nagrinėjamu atveju galioja BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. 11.14. A. Č. ir E. P. šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės už sunkius nusikaltimus, tačiau jie nesmurtinio pobūdžio. Įvertinus išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, abiem kaltininkams tikslinga taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. 11.15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teisme prokuroras taip pat nepalaikė tos prokuroro apeliacinio skundo dalies, kurioje buvo prašoma skirti realias laisvės atėmimo bausmes. 11.16. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymų leidėjas, numatęs galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės asmenims, kai tai įmanoma. 11.17. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas

48BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą kartą – nustatęs

49BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. 11.18. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas bei neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su vaikais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). 11.19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma, apibūdinanti padarytas nusikalstamas veikas, duomenys apie nuteistųjų asmenybes, jų šeimines aplinkybes leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta, teisiamiems asmenims pritaikius BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų A. Č. ir E. P. socialinius ryšius. Kita vertus, jiems nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes. 11.20. Dėl išdėstytų motyvų, atsižvelgus į nusikaltimais sukeltų padarinių mastą, A. Č. ir E. P. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidedamas maksimaliam laikui. Be to, jiems skiriama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pareigos tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Tokios priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį. 11.21. Nuosprendžiui įsiteisėjus nuo jo paskelbimo dienos, A. Č. ir E. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

50Dėl turto konfiskavimo 12. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš A. Č. ir E. P. solidariai konfiskuoti pasisavinto turto dydžio sumą, t. y. 999 189,06 Eur. 12.1. Toks prokuroro prašymas pagrįstas tik iš dalies. 12.2. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

51Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011). 12.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Č. padedant E. P. pasisavino svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą – 999 189,06 Eur (BK 183 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „( - )“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padarytų nusikaltimų rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšį. 12.4. Prokuroras, apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje prašydamas solidariai konfiskuoti pinigines lėšas iš asmenų, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. 12.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2013 priimtoje nutartyje nurodė, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 5 dalį iš sukčiavimo bendrininkų konfiskuotini iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai ar išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nustatoma ne pagal nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo taisykles, bet pagal bylos duomenis dėl kiekvienam bendrininkui tekusios pinigų sumos ar turto. Tiems duomenims taikomos visos BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo taisyklės. Nustatant konfiskuotiną sumą, būtina atsižvelgti, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką ir į kitus duomenis, reikšmingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2012). 12.6. Tos pačios taisyklės galioja, ir nagrinėjant bylas dėl turto pasisavinimo ar iššvaistymo. 12.7. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pasisavinti pinigai buvo grąžinti UAB „( - )“. Civilinis ieškinys dėl neteisėto UAB „( - )“ turto užvaldymo nepareikštas, nes bendrovė pripažinta bankrutavusia ir baigė savo veiklą (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „( - )“ pripažinta bankrutavusia t. 10,

52b. l. 104) iki įtarimų A. Č. bei E. P. pareiškimo. 12.8. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nusikalstamu būdu užvaldytos UAB ,,( - )“ priklausančios lėšos buvo bendras kaltininkų padaryto nusikaltimo rezultatas. Abu nuteistieji, veikdami pagal iš anksto suderintą planą, žinodami, kad bendrovė su R. M. tarpininkavimo sutarties, o su M. D. paskolos sutarties sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtas sutartis jiems neišduos, pagamino netikrus dokumentus ir juose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl minėtų sandorių sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tiek A. Č., tiek E. P., kuris padėjo A. Č. pasisavinti bendrovės pinigus, veikė pagal vieningą sumanymą. Tokia išvada padaryta, atsižvelgiant į surinktus byloje įrodymus, iš kurių akivaizdu, kad nei R. M., nei M. D. pinigai nebuvo perduoti, o bendrovės vardu su jais sudarytos sutartys buvo fiktyvios. 12.9. E. P. kategoriškai neigė dalyvavęs jam inkriminuotose veikose, tačiau A. Č. teisme parodė, kad E. P. buvo informuotas apie sandorių su R. M. ir M. D. esmę, parodė jam planuojamo įsigyti sklypo fotografijas ir supažindino su verslo planu įsteigti gamyklą Kaliningrado srityje. E. P. teisme patvirtino, kad A. Č. jam parodė sklypo nuotraukas, taip pat paskaičiavimus, susijusius su gamyklos steigimu. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtų darytos kokios nors sklypo fotonuotraukos, sudaryti kokie nors verslo planai, projektai, įsipareigojimai ar panašiai. A. Č., kuris bendravo su R. M. ir M. D., negalėjo nurodyti jokių šių asmenų kontaktų, pateikti vizitinių kortelių, apie kurias davė parodymus. Priešingai, nustatyta, kad kaltininkų nurodomas sklypas neegzistuoja, o verslo investicijos kriziniu laikotarpiu buvo nelogiškos ir nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. E. P. teigė pasitikėjęs A. Č., o pastarasis teigė pasitikėjęs R. M., tačiau toks pasitikėjimas yra niekuo neparemtas, juo labiau nelogiškas, atsižvelgiant į nurodomą pirkinio kainą ir abiejų verslininkų gyvenimišką patirtį. E. P. ir A. Č. parodė nematę Registro centro dokumentų, sklypo savininkai jiems nežinomi, o tai, atsižvelgiant į tarpininkavimo sutarties turinį bei tai, kad A. Č. su R. M. užaugo tame pačiame mieste ir A. Č. patvirtino pažinojęs R. M., pats jį susirado dėl sklypo pirkimo, leidžia spręsti, jog sudaryti tarpininkavimo sutartį su ilgą laiką dėl sergančiu, jokia nekilnojamojo turto pardavimo veikla neužsiimančiu asmeniu – R. M. nebuvo jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. P. teisme parodė buvęs lygiavertis A. Č. partneris (iš tiesų turėjęs net 60 procentų akcijų), susipažinęs su įmonės finansine padėtimi, žinojęs apie vėluojančius atsiskaitymus, t. y., kad finansinės krizės požymius jautė ir jų įmonė. Apie tokią sudėtingą situaciją yra nurodęs ir bendrovės darbuotojas R. B., todėl bendrovėje susidariusiai situacijai nupasakoti priešingi A. Č. paaiškinimai yra deklaratyvūs ir atmetami. Dėl to akivaizdu, jog neaiškios ir ilgalaikės investicijos buvo nelogiškos. Su M. D. buvo sudaryta paskolos sutartis, tačiau nei dėl šios, nei dėl sutarties su R. M. įsipareigojimų neįvykdymo jokių aktyvių veiksmų A. Č. bei E. P. nesiėmė ir į teismą nesikreipė, neieškojo M. D., o R. M. neva surašytu paaiškinimu patikėjo ir, kaip galima suprasti ir išteisintųjų paaiškinimų, jiems skolas dovanojo. Dar daugiau, E. P., vėliau įsigijęs UAB „( - )“ kreditinius reikalavimus, iš jų ir reikalavimo teisę iš R. M. bei M. D., nesiėmė jokių realių veiksmų dėl išieškojimo, nors tam buvo galimybių, kadangi R. M. gavo nuolatines išmokas. Tai vertintina kaip nusikalstamos veikos pėdsakų slėpimas, kad niekas iš R. M. neieškotų piniginių sumų ir jis nepradėtų aiškintis tokio išieškojimo priežasčių. 12.10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pasisavinti ginčijami pinigai buvo A. Č. ir E. P. bendras nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje nėra jokių duomenų, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamų veikų gavo kiekvienas kaltininkas, tačiau tai nereiškia, kad A. Č. nepasidalino su E. P. šiame nuosprendyje aptartomis aplinkybėmis iš bendrovės pasisavintomis piniginėmis lėšomis. Viso proceso metu A. Č. neigė kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pasisavinus, o E. P. – padėjus A. Č. pasisavinti bendrovės pinigus, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiomis dalimis jie pasidalijo pasisavintus pinigus. 12.11. Nesant galimybės nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo pasisavintą turtą, teismas tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš jų gali išieškoti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016, 2K-269-648/2017). Tokiam išieškojimui nėra kliūtis tai, kad vienas iš kaltininkų buvo vykdytojas, o kitas – padėjėjas. 12.12. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad, vadovaujantis

53BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš A. Č. ir E. P. konfiskuotino turto vertę atitinkanti 999 189,06 Eur pinigų suma turi būti išieškota lygiomis dalimis, t. y. po 499 594,53 Eur. Tai, kad bendrovė UAB ,,( - )“ A. Č. ir E. P. nereiškė jokių pretenzijų, neturi reikšmės, sprendžiant turto konfiskavimo taikymo klausimą. 12.13. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras 2018 m. vasario 23 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. Č. ir E. P. priklausantį turtą, t. y. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas bei žemės sklypus (t. 10, b. l. 177–178). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi prokuroro prašymas tenkintas iš dalies ir trims mėnesims iki 2018 m. gegužės 23 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. Č. ir E. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą: A. Č. žemės sklypą Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. ( - ); E. P. negyvenamąją patalpą-parduotuvę Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. ( - ); E. P. pastatą-gyvenamąjį namą Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir ūkinį pastatą, esantį tuo pačiu adresu, unikalus Nr. ( - ); E. P. priklausančią dalį žemės sklypo Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. ( - ); E. P. priklausančią dalį žemės sklypo Vilniaus raj. sav.,( - ), unikalus Nr. ( - ). Šia nutartimi uždrausta minėtu turtu disponuoti. A. Č. turto saugotoju paskirtas A. Č., E. P. turto saugotoju paskirtas E. P. (t. 10, b. l. 189–190). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi į nurodytą A. Č. ir E. P. priklausantį turtą pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos, uždraudžiant juo disponuoti (t. 10, b. l. 234–235).

54Minėta nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. Č. ir E. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus bei pastatus, paliekamas galioti, kol bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

56326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendį, kuriuo A. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (septynios nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį, o E. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

58A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmes: - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 750 000 Lt, arba 217 215,01 Eur pasisavinimo) – 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

59- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 2 700 000 Lt, arba 781 974,05 Eur pasisavinimo) – 3 (trejiems) metams.

60Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

61A. Č. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams – vykdymą atidėti trejiems metams.

62Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, A. Č. paskirti pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę:

631.

64Tęsti darbą.

652.

66Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

673.

68Sumokėti 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

69A. Č. baudžiamosios bylos dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

70A. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

71E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmes: - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo A. Č. pasisavinti 750 000 Lt, arba 217 215,01 Eur) – 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo A. Č. pasisavinti 2 700 000 Lt, arba 781 974,05 Eur) – 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

72Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

73E. P. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams – vykdymą atidėti trejiems metams.

74Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, 75 straipsnio

752 dalies 5, 8 punktais, E. P. paskirti pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę: 1. Tęsti darbą. 2. Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 3. Sumokėti 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

76E. P. baudžiamosios bylos dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

77E. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

78Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Č. ir E. P. lygiomis dalimis išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 999 189,06 Eur pinigų sumą, t. y. po 499 594,53 Eur.

79Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. Č. turtą – žemės sklypą Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. ( - ), uždraudžiant juo disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios 499 594,53 Eur pinigų sumos išieškojimo įvykdymo.

80Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. P. turtą – negyvenamąją patalpą-parduotuvę Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. ( - ); pastatą-gyvenamąjį namą Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir ūkinį pastatą, esantį tuo pačiu adresu, unikalus

81Nr. ( - ); jam priklausančią dalį žemės sklypo Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. ( - ); jam priklausančią dalį žemės sklypo Vilniaus raj. sav.,( - ), unikalus Nr. ( - ), uždraudžiant tuo turtu disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios 499 594,53 Eur pinigų sumos išieškojimo įvykdymo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos... 3. sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,... 4. dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,... 5. gynėjams Romualdui Drakšui, Mindaugui Dūdai,... 6. išteisintiesiems A. Č., E. P.,... 7. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 8. A. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –... 9. E. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. I. Bylos esmė 1. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą... 12. 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių... 13. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Vilniaus... 14. 750 000 Lt, juos pasisavino. 4.11. Iš esmės analogiška situacija dėl UAB... 15. 17–18 val., o jie išsiskyrė apie 19 val. Tuo tarpu iš byloje esančių... 16. BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 2 700 000 Lt pasisavinimo) – 5 metams; pagal... 17. 3 dalį (dėl 2009 m. gegužės 4 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir... 18. 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. 4.25.3.... 19. Dėl A. Č. ir E. P. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 24... 20. 8. Apeliacinės instancijos teismas Nustatė 8.1. A. Č. padedant E. P.... 21. Nr. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad R. M. iš UAB „( - )“ kasos... 22. Duodamas parodymus pagal pareikštą kaltinimą dėl 2 700 000 Lt paskolos... 23. 2014 m. balandžio 2 d. apklausiamas įtariamasis A. Č. parodė, kad pasilieka... 24. 2014 m. rugpjūčio 12 d. papildomai apklausiamas įtariamasis A. Č. davė... 25. R. M., jis neprisimena. Po to nuvažiavo pas R. M. į Rokiškį, surado jį... 26. E. P. taip pat skirtingai parodė, kad M. D. turėjo organizuoti tik verslą,... 27. 2014 m. balandžio 2 d. apklausiamas įtariamasis E. P. patvirtino, kad M. D.... 28. 2014 m. rugpjūčio 12 d. apklausoje E. P. nurodė, kad pasilieka prie... 29. Apklausiamas 2014 m. lapkričio 26 d., E. P. parodė, kad pasilieka prie visų... 30. Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad akcininkai E. P. (60 procentų balsų) ir A.... 31. 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) (t. 7, b. l.... 32. 1) 2009 m. gegužės 4 d. įformintą 2,7 mln. Lt paskolą panaudojus... 33. 2 straipsnio 8 dalies nuostatas UAB „( - )“ būtų moki;... 34. 2) neįforminus 2,7 mln. Lt paskolos M. D., 2009 m. liepos 27 d. UAB „( -... 35. 750 000 Lt, juos pasisavino. 8.25.16. Skundžiamame teismo nuosprendyje... 36. E. P. sprendimu buvo perduotos A. Č., būtų panaudotos bendrovės... 37. Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). 8.29. Pagal bylos duomenis... 38. Dėl A. Č. ir E. P. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 9. A. Č.... 39. Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas... 40. A. Č., nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB „( -... 41. Dėl A. Č. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 10. A. Č.... 42. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių. 10.1. BK 222... 43. G. M. (šiuo metu G.) įtraukus šį kasos išlaidų orderį į kasos knygą,... 44. Dėl bausmių skyrimo 11. Bausmės A. Č. ir E. P. už jų padarytą... 45. A. Č. pavojingumo laipsnį. 11.3. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus... 46. 2K-186-942/2015 ir kt.). 11.4. Skiriant A. Č. bausmę atsižvelgtina į tai,... 47. Nr. XIII-653 ir šios teisės normos taikymas nuo 2017 m. spalio 6 d.... 48. BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas... 49. BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar... 50. Dėl turto konfiskavimo 12. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo,... 51. Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Tais atvejais, kai... 52. b. l. 104) iki įtarimų A. Č. bei E. P. pareiškimo. 12.8. Pagal bylos... 53. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš A. Č. ir E. P. konfiskuotino turto... 54. Minėta nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. Č.... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 329... 57. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendį, kuriuo A. Č.... 58. A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 59. - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 2 700 000 Lt, arba 781 974,05 Eur... 60. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 61. A. Č. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį... 62. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, 75... 63. 1.... 64. Tęsti darbą.... 65. 2.... 66. Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo... 67. 3.... 68. Sumokėti 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų... 69. A. Č. baudžiamosios bylos dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos... 70. A. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 71. E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 72. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 73. E. P. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį... 74. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, 75... 75. 2 dalies 5, 8 punktais, E. P. paskirti pareigas ir baudžiamojo poveikio... 76. E. P. baudžiamosios bylos dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos... 77. E. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 78. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi,... 79. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pratęstą... 80. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pratęstą... 81. Nr. ( - ); jam priklausančią dalį žemės sklypo Vilniuje, ( - ), unikalus...