Byla 2KT-9/2014
Dėl pažeistų teisių gynimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2732-603/2014 A. B. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašymu perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2732-603/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo.

3Vilniaus apygardos teismas perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, nes ieškovas pareiškė nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui.

4Ieškovas A. B. reiškia nušalinimą nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo bylą nagrinėjančiai teisėjai L. L., visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams E. Žironui, A. Driukui ir kitiems teisėjams, prašo nušalinimo klausimą perduoti spręsti aukštesnei teismų institucijai. Ieškovas nurodo, kad teisėja L. L. ir visas Vilniaus apygardos teismas yra tiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Bylą nagrinėjanti teisėja L. L. negerbia ir nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų. Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai, Lietuvos apeliacinis teismas ir jo teisėjai kartu su Panevėžio apygardos teismu ir jo teisėjais nagrinėdami civilines bylas, prisidengdami teise daro nusikaltimus, dengia vieni kitus nuo atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dokumentų ir faktų klastojimą. Todėl tokia kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas turi nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Civilinėje byloje Nr. 2-5344-656/2013 kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas ieškinys atlyginti žalą įrodant, kad atsakovo Lietuvos teismų, prokuratūros, advokatūros, policijos ir saugumo institucijos yra tik apgailėtina vagių, sukčių, plėšikų, turto prievartautojų ir banditų bei kyšininkų banda, todėl Vilniaus apygardos teismui nesišalinant nuo šios bylos nagrinėjimo, šis teismas turi būti nušalintas.

5Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

6Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Įstatymas nenumato kito subjekto, turinčio teisę spręsti dėl visiems apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo.

7Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

8Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

9Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikšto nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nušalinimą reiškiančio asmens subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.

10Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013 ir Nr. 2KT-75/2013), išaiškino, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir teisinį reguliavimą valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Tačiau tokia praktika nereiškia, kad kiekvienu atveju neturi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieštarautų situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti šio teisėjo objektyvumu, jis nusišalintų arba būtų nušalintas nuo tokios bylos nagrinėjimo. Vadinasi, konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Tuo tarpu vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu, nėra pagrindo.

11Nagrinėjamu atveju A. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo motyvuojamas pareiškėjo prielaidomis apie visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų, kitų teismų teisėjų bei kitų valstybės institucijų organizuojamą vieni kitų dengimą nuo atsakomybės už, ieškovo nuomone, daromus nusikaltimus, o bylą nagrinėjanti teisėja L. L. negerbianti ir nevykdanti įsiteisėjusių teismų sprendimų.

12Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad pareiškėjas A. B. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjanti teisėja L. L. ar kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai dėl šiame nušalinimo pareiškime nurodytų aplinkybių turi būti nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.

13Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. L. ir visų kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2732-603/2014, nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

14Pažymėtina, kad pareiškėjas, nors nurodo, kad reiškia nušalinimą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams E. Žironui, A. Driukui ir kitiems šio teismo teisėjams, tačiau jokių argumentų, kuriais remiantis, pareiškėjo nuomone, šie teisėjai turi būti nušalinti, nepateikia. Pažymėtina, kad šie teisėjai, einantys atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, yra vieninteliai įstatyme numatyti subjektai, kurie turi teisę spręsti visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo (CPK 69 str. 1 d.) ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui (CPK 34 str. 3 d.) klausimus. Įstatyme nesant numatyto dar kito subjekto (neskaitant Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko), turinčio įgaliojimus spręsti dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo, taip pat nesant numatytos galimybės atsisakyti vykdyti įstatyme nustatytus įgaliojimus, klausimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

16Atmesti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2732-603/2014 nagrinėjimo.