Byla 2-327-516/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. ir 2014 m. spalio 15 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-5889-653/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjoms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl ieškinio pripažinimo nepaduotu ir grąžinimo ieškovui teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl nutartį priėmusio pirmosios instancijos teismo šališkumo.

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 756 112,56 Lt teisingą atlyginimą už prieš ieškovą, jo nuomone, vykdytą organizuotą sukčiavimą šantažo ir politinio persekiojimo tikslu. Ieškinyje atsakovais taip pat nurodyti Vilniaus apygardos teismas bei šio teismo teisėjos L. L. ir R. V.-J..

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė ieškovui dešimties dienų procesinį terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą, konkrečiai nurodant, kaip ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju, kas sudaro jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį bei pateikti kitus įrodymus, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog ieškovo patirta žala yra kokių tai neteisėtų veiksmų pasekmė.

6Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis palikta nepakeista, nustatant ieškovui terminą iki 2014 m. rugsėjo 24 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. patikslintą ieškinį, o ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

9Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2014 m. spalio 2 d. faksu buvo gautas ieškovo A. B. patikslintas ieškinys. Teismas pažymėjo, kad kai kuriuose dokumento vietose sunku įskaityti apelianto argumentus, dėstomas aplinkybes, o kai kuriuose apskritai nesimato teksto. Atsižvelgdamas į tai, kad terminas ištaisyti pateikto ieškinio trūkumus baigėsi, o ir patikslintas ieškinys pateiktas praleidus teismo nustatytą terminą, teismas nusprendė atsisakyti priimti patikslintą ieškinį ir konstatavo, jog teismo nustatytu terminu ieškovas nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi patenkino ieškovo 2014 m. spalio 13 d. gautą prašymą, atnaujindamas terminą patikslintam ieškiniui pateikti, o ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

11Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi palikęs nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį ir nustatęs ieškovui papildomą terminą iki 2014 m. rugsėjo 24 d. ieškinio trūkumams pašalinti, minėtos nutarties kopijas išsiuntė tik 2014 m. rugsėjo 19 d. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovui galbūt neužteko laiko ieškinio trūkumams pašalinti, pripažino nurodytas priežastis svarbiomis ir atnaujino terminą patikslintam ieškiniui pateikti.

12Teismas, įvertinęs byloje esantį pradinį ieškinį bei kartu su pareiškimu dėl termino atnaujinimo pateiktą patikslintą ieškinį, konstatavo, kad jie yra identiški. Teismas pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje papildomai įterptos dvi pastraipos, kurios, teismo nuomone, nelaikytinos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje išvardytų trūkumų ištaisymu. Teismas taip pat konstatavo, kad minėtose pastraipose išdėstyti argumentai labiau atspindi ieškovo poziciją apie Lietuvos teismus ir kitas institucijas, kuri jau buvo išdėstyta pirminiame ieškinyje.

13III. Atskirųjų skundų argumentai

14Ieškovas A. B. 2014 m. spalio 18 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą iš esmės nagrinėti kitos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalį, pažeidė CPK 42, 78 straipsnius ir tyčia neišnagrinėjo prašymo atnaujinti terminą patikslintam ieškiniui paduoti. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo faksu buvo pateiktas 2014 m. spalio 1 d., nurodant termino praleidimo svarbias priežastis, o vėliau ir paštu.
  2. Nutartimi pažeisti CPK 21, 138, 291 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTPLAK) 6 ir 13 straipsniai, todėl nutartis yra absoliučiai negaliojanti ir niekinė. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Net ir tuo atveju, kai dėl kitų to paties teismo teisėjų padarytos žalos atlyginimo bylą nagrinėja kiti teisėjai, negu tie, kurių veiksmais ar sprendimais yra padaryta žala, gali kilti pagrįstų abejonių dėl proceso nešališkumo.
  3. Jeigu patikslintas ieškinys, gautas faksu, yra neiškaitomas, turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

15Ieškovas A. B. 2014 m. spalio 31 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti kitos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Skundžiama nutartis pažeidžia CPK 21, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, EŽTPLAK 6 straipsnį ir Konstitucijos 109, 117 straipsnius, nes yra absoliučiai negaliojanti dėl neteisėtos sudėties teismo ir yra nukrypta nuo nustatyto privalomo precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Niekas negali būti teisėjų savo paties byloje. Net ir tuo atveju, kai dėl kitų to paties teismo teisėjų padarytos žalos atlyginimo bylą nagrinėja kiti teisėjai, negu tie, kurių veiksmais ar sprendimais yra padaryta žala, gali kilti pagrįstų abejonių dėl proceso nešališkumo. Tame pačiame teisme dirbantys teisėjai negali nagrinėti vieni kitų bylų, tačiau teisėja R. J. tyčia šališkai nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo dėl asmeninių interesų ir paskatų.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį, pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį. Nutartyje be motyvų padaroma išvada, kad pateiktas patikslintas ieškinys nelaikytinas 2014 m gegužės 21 d. nutartyje nurodytų trūkumų ištaisymu. Ieškinio priėmimo stadijoje negalima reikalauti įrodyti materialųjį reikalavimą ir dėl to atsisakyti priimti ieškinį. Įrodymų nepateikimas ir nenurodymas taip pat nėra esminiu ieškinio turinio ir formos trūkumu. Ieškinys jau buvo priimtas nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013, tačiau paliktas nenagrinėtinas, tačiau nustatyta, kad yra tinkamas priimti.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

18Remiantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

19Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą atnaujinti terminą patikslintam ieškiniui paduoti (taigi ir pirminio ieškinio trūkumams ištaisyti), todėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, praleidus teismo nustatytą terminą, ir ieškinys grąžintas ieškovui, neteko teisinės galios ir reikšmės.

20Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nebeliko atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo dalyko (objekto), t. y. ši nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas pagal ieškovo 2014 m. spalio 18 d. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

21Apelianto įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis naikintina, kadangi bylą nagrinėjo neteisėtos sudėties, šališkas teismas, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio priėmimą bei trūkumų ištaisymą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais.

22Aktualioje nagrinėjamu klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentavo, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).

24Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti teisėjos, priėmusios atskiruoju skundu apskųstą 2014 m. spalio 15 d. nutartį, šališkumą, t. y. išankstinį nusistatymą prieš apeliantą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartyje jau buvo nedviprasmiškai išaiškinęs šioje byloje ieškovui, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne deklaratyviais samprotavimais ir / ar prielaidomis. Tačiau ieškovas, pakartotinai kvestionuodamas teisėjos nešališkumą, vėl remiasi tik tuo, kad teisėja turės vertinti kolegų, su kuriais ji nuolat bendrauja ir kartu dirba, veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą.

25Pažymėtina, kad apeliantui yra ne kartą kartota ir puikiai žinoma Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartyse, nagrinėjant ieškovo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013; Nr. 2KT-18/2014), išsakyta pozicija, jog konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tik tas teisėjas, kurio veiksmais galbūt padarytą žalą prašoma atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra ne kartą nutartyse išaiškinęs pačiam A. B., kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti laikomas pagrindu konstatuoti visų šio teismo teisėjų šališkumą. Taigi apeliantas nepagrįstai akcentuoja Kauno apygardos teismo 2012 metų nutartį, teigdamas, kad yra nukrypta nuo privalomo precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Primintina ir tai, kad Kauno apygardos teismas yra žemesnės instancijos teismas nei Lietuvos apeliacinis teismas. Vienoje iš naujesnių Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutarčių teisėjų nušalinimo klausimu be kita ko išaiškinta, kad tam, jog būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu (civilinės bylos Nr. 2KT-78/2014).

26Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentą dėl absoliutaus 2014 m. spalio 15 d. nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimo.

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta nepagrįstu ieškovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį bei pažeidė to paties straipsnio 4 dalį.

28Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, palyginus pradinį ieškinį su patikslintu ieškiniu, matyti, kad patikslintame ieškinyje yra nurodytos tik dvi papildomos pastraipos, kuriose nėra dėstomi konkretūs ir galbūt neteisėti ieškinyje nurodytų atsakovų veiksmai / neveikimas, bet apsiribojama bendromis frazėmis apie tai, jog teismai ir kitos institucijos naudoja „dvigubus standartus“ (aiškiai nenurodant, kuo konkrečiai tai pasireiškia), „gina savo korupcinius interesus“ ir pan. Be kita ko, vienoje iš dviejų papildomų pastraipų ieškovas dėsto savo nuomonę apie skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį priėmusią teisėją. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apeliantas neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, t. y. tinkamai nesuformulavo faktinį ieškinio pagrindą, aiškiai nenurodydamas, kaip ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju, kas sudaro jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį, bei nepateikė kitų įrodymų, leidžiančių teismui nagrinėti, ar ieškovo galbūt patirta žala yra kokių tai neteisėtų atsakovų veiksmų pasekmė. Naujose patikslinto ieškinio pastraipose ieškovas viso labo išdėstė savo negatyvią nuomonę apie teismus ir kitas Lietuvos Respublikos institucijas, tačiau ieškinio papildymas tokiais teiginiais negali būti laikomas tinkamu trūkumų ištaisymu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas per teismų suteiktą bei atnaujintą terminą neištaisė dar 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį ir laikė A. B. ieškinį nepaduotu.

29Apeliacinės instancijos teismas papildomai išaiškina apeliantui, kad pastarasis nepagrįstai teismo reikalavimą aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą interpretuoja kaip nurodymą įrodyti materialųjį reikalavimą jau ieškinio priėmimo stadijoje. Kaip jau buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, taigi ir dabar ieškovas negali būti atleistas nuo pareigos laikytis CPK 135, 111 bei 114 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nes būtų pažeistas visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas.

30Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartyje jau išaiškino apeliantui, jog šioje byloje paduotas ieškinys nėra tapatus paduotam civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013, nes ieškovas ieškinyje nurodė naujus atsakovus, t. y. Vilniaus apygardos teismą ir šio teismo teisėjas L. L. ir R. V.-J., kurios yra priėmusios procesinius sprendimus vėliau nei buvo paduotas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013. Taigi apeliantas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad šiuo metu nagrinėjamoje byloje esantis ieškinys jau yra pripažintas tinkamu priimti ir nagrinėti teismo posėdyje.

31Apeliantas taip pat yra neteisus, teigdamas, kad CPK 115 straipsnio 4 dalyje įrodymų nepateikimas ar nenurodymas laikomi neesminiais ieškinio turinio ir formos trūkumais, dėl kurių neturi būti taikoma CPK 115 straipsnio 2 dalis. Priešingai nei nurodo apeliantas, minėtoje normoje nėra įvardijamas įrodymų nepateikimas ar nenurodymas, bet nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš CPK 115 straipsnio 4 dalies ir CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto turinio analizės darytina išvada, kad įrodymų nepateikimas ir nenurodymas negali būti laikomas tik neesminiu netikslumu. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartyje jau išaiškino ieškovui, kad terminas ieškinio trūkumams pašalinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi paskirtas ne tik dėl įrodymų nenurodymo (ar nepateikimo), bet, visų pirma, dėl netinkamai suformuluoto ieškinio pagrindo, kuris yra privaloma ieškinio sudedamoji dalis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, išnagrinėjęs ieškovo atskirajame skunde nurodytus argumentus ir vadovaudamasis pirmiau paminėtu teisiniu reguliavimu, konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą bei pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34apeliacinį procesą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties nutraukti.

35Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl ieškinio pripažinimo nepaduotu ir grąžinimo... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė ieškovui... 6. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti... 9. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2014 m. spalio 2 d. faksu buvo... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi patenkino ieškovo... 11. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d.... 12. Teismas, įvertinęs byloje esantį pradinį ieškinį bei kartu su pareiškimu... 13. III. Atskirųjų skundų argumentai... 14. Ieškovas A. B. 2014 m. spalio 18 d. atskirajame skunde prašo panaikinti... 15. Ieškovas A. B. 2014 m. spalio 31 d. atskirajame skunde prašo panaikinti... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis... 18. Remiantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti... 19. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d.... 20. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nebeliko atskirojo... 21. Apelianto įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis... 22. Aktualioje nagrinėjamu klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmeninis... 24. Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir... 25. Pažymėtina, kad apeliantui yra ne kartą kartota ir puikiai žinoma Lietuvos... 26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta nepagrįstu ieškovo... 28. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje... 29. Apeliacinės instancijos teismas papildomai išaiškina apeliantui, kad... 30. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartyje... 31. Apeliantas taip pat yra neteisus, teigdamas, kad CPK 115 straipsnio 4 dalyje... 32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines ir... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 34. apeliacinį procesą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus... 35. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą....