Byla 2KT-123/2013
Dėl 600 650 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas A. B. atskirajame skunde pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašo perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, nes atsakovu byloje yra įtrauktas Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja R. B., todėl, pareiškėjo nuomone, yra pažeista teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4719-258/2013 ieškovo A. B. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4719-258/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, teisėjai R. B., Kauno apygardos teismui, teisėjai Ž. B., Jonavos rajono apylinkės teismui, teisėjui R. Š. dėl 600 650 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas A. B. atskirajame skunde pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašo perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, nes atsakovu byloje yra įtrauktas Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja R. B., todėl, pareiškėjo nuomone, yra pažeista teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą.

3Vilniaus apygardos teismas perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręstas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo.

4Pareiškimas dėl teismo nušalinimo netenkintinas.

5Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

6Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

7Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

8Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013), ne kartą yra išaiškinę, kad konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Pareiškėjui taip pat yra žinoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kurią laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti visų šio teismo teisėjų šališkumą. Pagal teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

9Nagrinėjamu atveju A. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo motyvuojamas tuo, kad atsakovais ieškinyje yra nurodyti Vilniaus apygardos teismas ir teisėja R. B.. Pareiškėjo nuomone, dėl šios aplinkybės Vilniaus apygardos teisme nėra teisėjų, galinčių nešališkai išnagrinėti šią civilinę bylą. Tačiau šioje civilinėje byloje prašoma atlyginti žalą, atsiradusią ne dėl bylą nagrinėti paskirtos teisėjos R. K. veiksmų, o dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. B. bei kitų teismų teisėjų veiksmų, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, šiai bylai esant ieškinio priėmimo stadijoje, pirmosios instancijos teismas dar nesprendė byloje dalyvaujančių asmenų procesinio teisinio statuso klausimų, o vien dėl to, kad atsakovais ieškinyje yra nurodyti Vilniaus apygardos teismas ir teisėja R. B., nesudaro pagrindo spręsti, kad šie asmenys iš tiesų byloje užims atsakovų procesinę padėtį.

10Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4719-258/2013 ir perduoti ieškinį kitam tos pačios pakopos teismui, nėra pagrindo.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

12Atmesti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4719-258/2013 ir ieškinio perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai