Byla 2-68-196/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5662-450/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5662-450/2014.

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 756 112,56 Lt teisingą žalos atlyginimą dėl prieš ieškovą organizuoto ir vykdyto primityvaus ir apgailėtino sukčiavimo, plėšikavimo, turto prievartavimo, kyšininkavimo, banditizmo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą iki 2014 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

5Teismas nurodė, kad tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo yra valstybė. Ir tik tuo atveju, jei toks ieškinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigūnas turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei valstybė, atlyginusi ieškovui žalą, nukreiptų į teisėją ar kitą teismo pareigūną savo regresinį reikalavimą, esant jų tyčiniams veiksmams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje atsakovais nurodė Vilniaus apygardos teismą bei teisėjus, tačiau šie asmenys negali būti atsakovais byloje.

6Ieškovas įžanginėje dalyje nurodė ieškinio dalyką, t. y. kad ieškinys dėl atsakovo kriminalinės Lietuvos teismų ir prokuratūros institucijų organizuoto primityvaus ir apgailėtino sukčiavimo, plėšikavimo, turto prievartavimo, kyšininkavimo, banditizmo ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą žalos atlyginimą, ieškinio suma 1 756 112,56 Lt. Teismas pažymėjo, kad tokia ieškinio dalyko formuluotė yra įžeidžianti, negali būti toleruotina civiliniame procese ir procesiniuose dokumentuose, be to, ieškinyje naudojami teiginiai „kriminalinė institucija“, „pseudoteisėjas“ yra netinkami, negali būti toleruojami civiliniame procese ir procesiniuose dokumentuose, todėl turi būti pašalinti iš ieškinio.

7Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad ieškovas nesuformulavo ieškinio reikalavimo, todėl turi tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, nurodyti faktines aplinkybes ir / ar pateikti įrodymus suformuluotam ieškinio dalykui. Jei ieškovas ieškinio dalyką formuluoja taip, kaip jis nurodytas ieškinyje – „ieškinys dėl atsakovo kriminalinės Lietuvos teismų ir prokuratūros institucijų organizuoto primityvaus ir apgailėtino sukčiavimo, plėšikavimo, turto prievartavimo, kyšininkavimo, banditizmo ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą žalos atlyginimą“, tokį dalyką turi pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais.

8Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodė apie turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodė, kas konkrečiai sudaro jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė prašomą priteisti turtinę žalą.

9Ieškovo prašymas išreikalauti atitinkamas civilines bylas neatleidžia jo nuo pareigos ieškinio pateikimo metu pateikti bent pagrindines ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir skundžiamus bei neteisėtus atsakovų veiksmus atspindinčius įrodymus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad negali susipažinti su civilinėmis bylomis, argumentuoti žalos dydžio bei nurodyti įrodymų, t. y. kad jis objektyviai negali gauti duomenų, kuriais grindžia reikalavimus. Ieškovas privalo pateikti prie ieškinio pridedamų rašytinių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 114 straipsnis).

10Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

12Atskirojo skundo motyvai:

  1. Teismas netinkamai taiko ir aiškina CK 6.272 straipsnį, pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 47 straipsnio 8 dalį, CPK 41, 45, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109, 117 straipsnius. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, todėl nagrinėti ieškinį Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja Asta Radzevičienė negali. Bylą nagrinėjantis teisėjas turės vertinti savo kolegų darbą, o tai padaryti objektyviai trukdo tokios aplinkybės, kaip tame pačiame teisme dirbančių teisėjų bendravimas ir pan. Neteisinga šališka ir priklausoma nutartis turi būti panaikinta.
  2. Teismas netinkamai taikė ( - ) 135 straipsnio 2 dalį, pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo suformuluoto privalomo precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Nutartyje taikant CPK 7, 42 straipsnius aiškinamos procesinės teisės ir pareigos, tačiau prieštaraujant nustatoma, kad neva ieškinio dalykas yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kai ieškinyje yra aiškiai ir suprantamai išdėstytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, kurie yra nurodyti, o kiti (civilinių ir baudžiamųjų bylų medžiagos) prašomi išreikalauti. Pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį įrodymų nepateikimas ar nenurodymas nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ir taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį.
  1. Apeliacinio teismo argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14Ginčas byloje kilo dėl termino ieškinio trūkumams šalinti nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl nutartį priėmusio pirmosios instancijos teismo šališkumo.

15Atskirajame skunde ieškovas visų pirma nurodo aplinkybes, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendė neteisėtos sudėties, šališkas teismas, nes teisėja Asta Radzevičienė yra to paties teismo, kaip ir teisėjai, kurių veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, teisėja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teisėja, priėmusi atskiruoju skundu apskųstą nutartį, turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. yra šališka subjektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir / ar prielaidomis. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovas abejoja teisėjos nešališkumu vien dėl to, kad teisėja bei teismas turės vertinti kolegų, su kuriais ji yra pažįstama ir bendrauja darbo vietoje (ieškinyje atsakovais nurodytos Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. L. ir R. V.-J., R. J. ir L. U.), veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodomos abejonės savaime nelemia teisėjos, priėmusios nutartį, šališkumo. Ieškovo nurodyta aplinkybė dėl teisėjos šališkumo tuo aspektu, kad teisėja yra pažįstama su minėtomis teisėjomis ir bendrauja darbo vietoje, vertintina tik kaip apelianto (proceso dalyvio) subjektyvus teisėjos galimo šališkumo suvokimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, daug kartų nagrinėdami ieškovo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013), ne kartą yra išaiškinę, kad konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galbūt padarytą žalą prašoma atlyginti.

16CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarką apskųstoje nutartyje nustatė terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: pašalinti iš ieškinio atsakovus Vilniaus apygardos teismą bei teisėjus, kaip asmenis, negalinčius būti atsakovais byloje; pašalinti iš ieškinio teiginius „kriminalinė institucija“ , „pseudoteisėjas“; suformuoti ieškinio dalyką ir, jei ieškovas ieškinio dalyką formuoja taip, kaip jis nurodytas ieškinyje, t. y. ieškinys dėl atsakovo kriminalinės Lietuvos teismų ir prokuratūros institucijų organizuoto primityvaus ir apgailėtino sukčiavimo, plėšikavimo, turto prievartavimo, kyšininkavimo, banditizmo ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą žalos atlyginimą, tokį dalyką pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais; nurodyti, kas konkrečiai sudaro ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos dydį. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė prašomą priteisti turtinę žalą; pateikti bent pagrindines ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir skundžiamus bei neteisėtus atsakovų veiksmus atspindinčius įrodymus; pateikti CPK 114 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančius ieškinio priedus.

17Ieškovo nuomone, tai, kad ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai nepriėmė ieškinio šioje byloje, patvirtina aplinkybė, jog ieškinys jau buvo priimtas ir nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šioje ieškovo nurodomoje civilinėje byloje ieškovo A. B. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). CPK 297 straipsnio 2 dalis nustato, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Taigi suinteresuotas asmuo, iš naujo kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nėra atleidžiamas nuo pareigos tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, įgyvendinti savo teisę pateikti ieškinį. Taigi ieškovas, iš naujo teismui teikdamas ieškinį, kuris buvo paliktas nenagrinėtu, nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti ieškinį, atitinkantį visus ieškinio turiniui ir formai bei jo priedams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135, 111 bei 114 straipsniuose.

18Atsižvelgdamas į ieškovo ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais ieškinio trūkumais, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitų nei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, t. y. konstatuoti, kad neegzistuoja nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai ar kad tie trūkumai yra formalūs, nesudarantys esminių kliūčių procesui pradėti.

19Be to, byloje paduotas ieškinys negali būti tapatus paduotam civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013, nes ieškovas ieškinyje nurodė naujus atsakovus, t. y. Vilniaus apygardos teismą ir šio teismo teisėjas L. L. (būtent ši teisėja priėmė nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu ieškovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013) R. V.-J., R. J. ir L. U.

20Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį įrodymų nepateikimas ar nenurodymas nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ir taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį. CPK 115 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį, t. y. nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti. Šio proceso įstatymo nuostatoje nėra nurodytas įrodymų nepateikimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1393/2014, pažymėjo, kad CPK 115 straipsnio 4 dalies turinio bei CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nustatančio, kad ieškinyje privalo būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškinyje išdėstytas aplinkybes, analizė neleidžia teismui daryti išvadą, kad įrodymų nepateikimas ir nenurodymas laikytinas netikslumu, nesudarančiu kliūčių tolesnei proceso eigai, ypač atsižvelgus į tai, kad terminas ieškinio trūkumams pašalinti skirtas ne tik dėl įrodymų nenurodymo, bet ir dėl netinkamai suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo, kuris yra privaloma ieškinio sudedamoji dalis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21Ieškovas nuo CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nėra atleistas, o tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių pats negali pateikti teismui įrodymų, jis privalo ieškinyje nurodyti prašymą dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodydamas priežastis, kodėl negali pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Be to, prie ieškinio turi būti pateikiami originalai arba kopijos (skaitmeninės kopijos), patvirtintos teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Taigi ieškovas privalo ieškinyje nurodyti konkrečius įrodymus, kurie patvirtina jo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pareikštą reikalavimą, ir pateikti šiuos įrodymus, o jei pateikti negali ir prašo juos išreikalauti iš kitų asmenų, – tai turi nurodyti priežastis, dėl kurių jis negali pateikti šių įrodymų.

22Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo, tinkamai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2015 m. vasario 12 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a : 3. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatė ieškovui... 5. Teismas nurodė, kad tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl... 6. Ieškovas įžanginėje dalyje nurodė ieškinio dalyką, t. y. kad ieškinys... 7. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad ieškovas nesuformulavo ieškinio... 8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinio motyvuojamojoje... 9. Ieškovo prašymas išreikalauti atitinkamas civilines bylas neatleidžia jo... 10. Atskirojo skundo argumentai... 11. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 12. Atskirojo skundo motyvai:
  1. Teismas netinkamai taiko ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Ginčas byloje kilo dėl termino ieškinio trūkumams šalinti nustatymo... 15. Atskirajame skunde ieškovas visų pirma nurodo aplinkybes, kad ieškinio... 16. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo... 17. Ieškovo nuomone, tai, kad ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai nepriėmė... 18. Atsižvelgdamas į ieškovo ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismas... 19. Be to, byloje paduotas ieškinys negali būti tapatus paduotam civilinėje... 20. Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį įrodymų nepateikimas... 21. Ieškovas nuo CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nėra... 22. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 24. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.... 25. Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2015 m. vasario 12 d. (įskaitytinai)...