Byla 2A-1312/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3220-565/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3 536 100 Lt turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėjo veiksmais, atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 3 436 100 Lt žalos, padarytos Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1468-67/2007, atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo teisėja R. J. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nes nustatė, kad ieškinys yra susijęs su teisėja R. J. ir kitais Vilniaus apygardos teismo teisėjais. Civilinę bylą perdavus nagrinėti teisėjai D. K., ši teisėja, o taip pat visas Vilniaus apygardos teismas, nesusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir nesikreipė į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui. Pradėjusi nagrinėti civilinę bylą, teisėja D. K. sudarė vaizdą, kad kartu dirbantys teisėjai nagrinėja vieni kitų bylas, tyčia organizuotai sistemingai dengė kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų neteisėtus veiksmus. Ieškovui padarytą 3 346 100 Lt turtinę žalą patvirtina ieškinys civilinėje byloje dėl žalos, padarytos Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1468-67/2007, atlyginimo, civilinės bylos eiga ir medžiaga. Ieškovui taip pat buvo padaryta 100 000 Lt neturtinė žala.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl dvigubų teisingumo standartų ir diskriminacijos vykdymo Lietuvos teismuose ieškovo atžvilgiu pripažinimo ir teisingo atlyginimo priteisimo, civilinės bylos Nr.2-3125-464/2013. Šiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas P. S., nagrinėdamas civilinę bylą Nr.2-1468-67/2007, taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjai H. J., R. J. ir A. A., nagrinėdami ieškovo apeliacinį skundą dėl sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1468-67/2007, nepagrįstai nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. pažeidimo ieškovo atžvilgiu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.20-1-198-96/1-64/99. Vilniaus apygardos teismo teisėja D. K. 2013-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-3125-464/2013 atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl 3 436 100 Lt žalos, padarytos Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1468-67/2007, kadangi ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Neteisėtais teisėjo veiksmais ieškovas nurodė tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja D. K. nenusišalino nuo civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį dėl 3 436 100 Lt žalos, padarytos Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1468-67/2007, nagrinėjimo. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog teisėja D. K. nagrinėjo civilinę bylą, kurioje reiškiamas reikalavimas atlyginti kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmais padarytą žalą, nėra pagrindas teisėjai D. K. nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Teismas, nenustatęs neteisėtų teisėjos D. K. veiksmų nenusišalinant nuo civilinės bylos Nr. 2-3125-464/2013 nagrinėjimo, ieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, CPK 314 straipsnio pagrindu prijungti kaip rašytinį įrodymą prijungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-4188-565/2014. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Sprendimą priėmė šališkais ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas, kuris yra įtrauktas atsakovu šioje civilinėje byloje, bei teisėja R. B., todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

102. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CK 6.272 straipsnio ir CPK 270 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad teisėjos D. K. veiksmai pasireiškė tik nenusišalinimu nuo civilinės bylos Nr. 2-3125-464/2013 nagrinėjimo. Teismo sprendime nenurodyti argumentai, kuriais atmesti ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys teisėjos D. K. ne tik šališkumą ir priklausomumą nagrinėjant minėtą bylą, bet ir vykdytą diskriminaciją ir teisių į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinę gynybą pažeidimą. Teisėja D. K. civilinėje byloje Nr. 2-3125-464/2013 nutartimis nustatė formalius neva ieškinio trūkumus, kad šališkai ir priklausomai neduotų ieškiniui eigos ir neteisėtai neleido paduoti atskirąjį skundą tokiai nutarčiai apskųsti. Dėl to ieškovas iš naujo buvo pateikęs ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4188-565/2013, kur teisėja R. B. nenustatė neva tų ieškinio trūkumų, kuriuos buvo nustačiusi teisėja D. K.. Ta pati teisėja R. B., priimdama šį ieškinį ir nenustatydama formalių ir neteisėtų ieškinio trūkumų šioje civilinėje byloje, nustatė ir konstatavo neteisėtus teisėjos D. K. veiksmus. Todėl sprendime nepagrįstai ir neteisėtai konstatuota, kad neva nenustatyti neteisėti teisėjos D. K. veiksmai civilinės bylos Nr. 2-3125-464/2013 nagrinėjimo metu, kai tuos veiksmus nustatė ir pripažino pati teisėja R. B., priimdama nagrinėti tokio paties turinio ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4188-565/2013.

113. Buvo pažeistas Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalis, nes iš atsakovų neteisėtai buvo pašalintas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K..

12Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas, nurodydamas, kad ieškinys buvo išnagrinėtas šališkai ir nepriklausomai, rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais ir nepalankaus apeliantui sprendimo priėmimas, savaime nereiškia buvus teisėją šališką. Pirmosios instancijos teismas priėmėm ir vertino visus apelianto pateiktus įrodymus, išklausė dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie įrodymų įrodomąją reikšmę. Teismas vertino surinktus įrodymus, nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių, sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu, reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeisti.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas.

17Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų

18CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

19Kasacinis eismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Iš CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos darytina išvada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumą, o ne už žalą, padarytą kitais teisėjo ar teismo pareigūnų veiksmais. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. Toks aiškinimas paremtas šios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – „nagrinėjant civilinę bylą“. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija v. Lietuvos valstybė, byla Nr. 3K-3-207/2011).

20Nagrinėjamoje byloje ieškovas teisėjos D. K. veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad teisėja nenusišalino nuo civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį dėl 3 436 100 Lt žalos, padarytos Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1468-67/2007, nagrinėjimo, neteisėtai civilinėje byloje Nr. 2-3125-464/2013 nutartimis nustatė formalius neva ieškinio trūkumus, kad šališkai ir priklausomai neduotų ieškiniui eigos.

21Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinyje nurodyti Vilniaus apygardos teismo teisėjos neteisėti veiksmai ar, juo labiau, kaltė, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3125-464/2013, neįrodyti.

22Kaip minėta, teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiukščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.). Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę į apeliaciją ir kasaciją, kad žemesnės instancijos teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme.

23Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės miesto teisėjai bei Vilniaus apygardos teismo teisėjai civilinės bylos Nr. 2-1468-67/2007 nagrinėjimo metu pažeidė ieškovo teises, bei priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 3 436 100 Lt teisingą atlyginimą už ieškovo teisių pažeidinėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2012 m. birželio 20 d. pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį ir nustatė ieškovui terminą iki 2013 m. sausio 24 d. pašalinti teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovas Vilniaus apygardos teismui 2013 m. sausio 24 d. 22.14 val. faksu pateikė prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o sausio 30 d. 17.28 val. pateikė pakartotinį prašymą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

24Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos procesiniai dokumentai, priimti nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3125-464/2013, buvo peržiūrėti instancine tvarka ir aukštesnės instancijos teismas skundžiamus procesinius dokumentus paliko nepakeistus, taigi jokių akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, jog Vilniaus apygardos teismo teisėja, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-3125-464/2013 padarė akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, taigi nėra nustatyta teisėjos kaltė.

25Pažymėtina, kad kiekviena civilinė byla nagrinėjama ir joje priimamas procesinis sprendimas pagal konkrečias tik šiai civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ieškovo nurodyta aplinkybė, kad iš naujo ieškovo pateiktas tokio paties turinio ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-4188-565/2013 buvo priimtas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-3125-464/2013 buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Kaip minėta, civilinė byla Nr. 2-3125-464/2013 buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, tačiau joje nebuvo konstatuota, kad buvo padaryta akivaizdi ir šiurkšti teisės taikymo ir aiškinimo klaida, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas.

26Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, daug kartų nagrinėdami ieškovo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013), ne kartą yra išaiškinę, kad konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galbūt padarytą žalą prašoma atlyginti. Dėl to ieškovo nurodyta aplinkybė, kad teisėja D. K. nagrinėjo civilinę bylą, kurioje reiškiamas reikalavimas atlyginti kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmais padarytą žalą, nebuvo pagrindas teisėjai D. K. nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

27Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė jo nurodytų teismo teisėjos neteisėtų veiksmų ir kaltės bei tų veiksmų pagrindu atsiradusios žalos (turtinės ir neturtinės) bei jos dydžio, t. y. neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249, 6.272 str.).

28Dėl teismo ir teisėjos šališkumo

29Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju buvo pažeista teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja R. B.. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

30Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. liepos 15 d. nutartimi, kuria apelianto pareiškimas buvo atmestas. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.), aptartos šio instituto įgyvendinimo aplinkybės; atkreiptas dėmesys, kad visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Taip pat minėtoje nutartyje pažymėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.

31Apeliaciniame skunde akcentuodamas pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą ir nekompetenciją, apeliantas nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones teismo šališkumu. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, tai yra kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios keltų abejonių bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, objektyvumu, kompetencija, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjos šališkumo (CPK 185 str.).

32Dėl kitų skundo argumentų

33Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, nes iš atsakovų neteisėtai buvo pašalintas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K..

34Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką valstybė, o ne teisėjas ar teismas, turi būti traukiama į bylą atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Pažymėtina, kad paminėtos aplinkybės buvo nurodytos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartyje (b. l. 36-39), kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis pašalinti iš proceso pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismą ir teisėją D. K., bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. liepos 15 d. nutartyje, sprendžiant ieškovo pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo šioje civilinėje byloje ir jis (pareiškimas) buvo atmestas (b. l. 49-51). Tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje atsakovais buvo įvardijęs Vilniaus apygardos teismą bei šio teismo teisėją, kuriuos pirmosios instancijos teismas pašalino iš proceso, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalies nuostatos.

35Dėl naujų įrodymų prijungimo

36Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Z. v. GNSB Kuliškių sodybos, bylos Nr. 3K-3-286/2013). Taip pat CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

37Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr.2-4188-565/2014, kuri apelianto manymu, patvirtina teisėjos D. K. šališkus bei priklausomus veiksmus, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3125-464/2013 ir šią civilinę bylą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas niekaip nepagrindė, kad nurodyto įrodymo pareikalavimo bei pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, taip pat įvertinusi tai, jog yra civilinė byla Nr.2-4188-565/2014 nesusijusi su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą (CPK 180, 181, 314 str.).

38Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

39CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-3-471/2012).

40Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių šio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 9. 1. Sprendimą priėmė šališkais ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas,... 10. 2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CK 6.272 straipsnio... 11. 3. Buvo pažeistas Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalis, nes iš atsakovų... 12. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės už žalą,... 17. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų... 18. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 19. Kasacinis eismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teisėjos D. K. veiksmų neteisėtumą... 21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 22. Kaip minėta, teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta... 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 24. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos... 25. Pažymėtina, kad kiekviena civilinė byla nagrinėjama ir joje priimamas... 26. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus... 27. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas... 28. Dėl teismo ir teisėjos šališkumo... 29. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju buvo pažeista teisė... 30. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo ir jame dirbančių... 31. Apeliaciniame skunde akcentuodamas pirmosios instancijos teismo teisėjos... 32. Dėl kitų skundo argumentų... 33. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Teismų... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką... 35. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 36. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako... 37. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė prašymą prijungti prie nagrinėjamos... 38. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 39. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 40. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka,... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 42. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą....