Byla 2KT-77/2013
Dėl dvigubų standartų ir diskriminacijos vykdymo Lietuvos teismuose ieškovo atžvilgiu pripažinimo ir teisingo atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4188-565/2013 A. B. pareikštu nušalinimu bylą nagrinėjančiai teisėjai R. B. ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4188-565/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl dvigubų standartų ir diskriminacijos vykdymo Lietuvos teismuose ieškovo atžvilgiu pripažinimo ir teisingo atlyginimo priteisimo.

3Ieškovas A. B. nušalinimo pareiškime teigia, kad teisėja R. B. ir visas Vilniaus apygardos teismas yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Šioje civilinėje byloje, ieškovo teigimu, turi būti vertinami Vilniaus apygardos teismo teisėjų R. J., H. J. ir A. A. neteisėti veiksmai ir dėl jų kaltės padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Ieškovo nuomone yra aplinkybės, kurios kelia pagrįstų abejonių teisėjos dėl R. B. ir viso Vilniaus apygardos teismo nešališkumo.

4Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręstas klausimas dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo.

5Pareiškimas dėl teismo nušalinimo netenkintinas.

6Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

7Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

8Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

9Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013), išaiškino, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), teisėjų nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Pagal teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Tačiau tokia praktika nereiškia, kad kiekvienu atveju neturi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieštarautų situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti šio teisėjo objektyvumu, jis nusišalintų arba būtų nušalintas nuo tokios bylos nagrinėjimo. Vadinasi, konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Tuo tarpu vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu, nėra pagrindo.

10Nagrinėjamu atveju A. B. pareiškimas dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo motyvuojamas tuo, kad bylą nagrinėjanti teisėja R. B. ir kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra priėmę pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, kurie ieškovui išaiškinti jau ne vieną kartą, ir įvertinus jo pradėtų panašių procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių teisėjams ir teismams reiškiamų nušalinimų analogiškais pagrindais, daroma išvada, kad ieškovas siekia dirbtinai sudaryti pagrindą teisėjų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovui pakartotinai primintina, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali skirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 2 d.).

11Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

12Ieškovo A. B. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-4188-565/2013 atmesti.