Byla 2A-1044/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3587-340/2013 pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl ieškovų teisių į teisingą bylų nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos pažeidimo pripažinimo bei teisingo atlyginimo už teisių pažeidimus priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai A. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų teisių į teisingą bylų nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą pažeidimą Lietuvos Respublikos teismų ir Teisingumo ministerijos veiksmais ir neveikimu dėl ieškovų turto prievartavimo, šantažo, politinio persekiojimo; priteisti ieškovui V. B. 316 465,74 Lt atlyginimo, o ieškovui A. B. – 851 568,98 Lt atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos už teisių pažeidimus; sprendimo vykdymą pavesti atsakovo atstovui - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Ieškovai nurodė, kad 2006-06-20 patvarkymais antstolė R. M. įpareigojo ieškovus A. ir V. B. sumokėti patvarkymuose nurodytas vykdymo išlaidas į antstolės sąskaitą. Jonavos rajono apylinkės teismas 2006-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-795-490/2006 panaikino antstolės patvarkymus ir įpareigojo antstolę tinkamai perskaičiuoti vykdymo išlaidų sumas, tačiau teismas dengė nusikalstamą antstolės veiklą, nepriimdamas nutarčių CPK 299, 300 str. numatyta tvarka. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Teisingumo ministerija ir teisingumo ministrai į ieškovų skundus nereagavo, dengė antstolę nuo atsakomybės, provokuodami toliau veikti neteisėtai. Antstolė R. M. 2006-11-08 vėl įpareigojo ieškovus sumokėti tas pačias neperskaičiuotas vykdymo išlaidų sumas, atsisakė vykdyti įsiteisėjusią ir privalomą 2006-07-05 teismo nutartį ir neperskaičiavo tinkamai vykdymo išlaidų pagal sprendimo vykdymo instrukcijos reikalavimus. Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja L. T. tyčia vilkino ieškovų skundo nagrinėjimą, bandydama padėti antstolei prievartauti ieškovų turtą, išieškoti tas pačias neteisėtas vykdymo išlaidas dvigubai, dengė nusikalstamą antstolės veiklą, nepriimdama nutarčių CPK 299, 300 str. numatyta tvarka. Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-949-171/2011 nutartimi atmetė ieškovo A. B. skundą dėl atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų pripažinimo, dengiant nuo atsakomybės antstolę R. M. ir vykdant diskriminaciją, nustatydamas, kad administracinėje byloje nebuvo nustatyta ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo antstolei R. M. neįvykdžius įsiteisėjusios 2009-07-05 teismo nutarties. Atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui A. B. už teismų institucijų ir antstolės R. M. nusikalstamos veiklos demaskavimą buvo sufabrikuota baudžiamoji byla Nr. 1-5-840/2013 šantažo ir politinio persekiojimo tikslais, surašytas kaltinamasis aktas. Išvardintais veiksmais ieškovams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovas Lietuvos Respublika. Kadangi N. V. už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną buvo paskirta po 200 Lt bauda, tai nuo 2006-07-05 nutarties įsiteisėjimo (2006-09-17) iki Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo nutarties priėmimo ieškovams turi būti atlyginta 462 800 Lt, taip pat ieškovui V. B. turi būti atlyginta 18 proc. PVM nuo 365,20 Lt vykdymo išlaidų sumos, o ieškovui A. B. -18 proc. PVM nuo 312,70 Lt vykdymo išlaidų sumos ir neteisingai paskaičiuotas ir išieškotas atlyginimo antstolei dydis už dviejų vykdomųjų raštų vykdymą (112,70 Lt). Taip pat ieškovams turi būti atlyginta neturtinė žala, kurią surado po 35 000 Lt atlyginimas kiekvienam ieškovui už teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą ir įsiteisėjusios Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-07-05 nutarties nevykdymą, kurią įrodo byloje surinkti dokumentai – įrodymai apie tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismas dengė nuo atsakomybės netesėtus ir nusikalstamus antstolės R. M. veiksmus, vilkindamas skundų teisingą išnagrinėjimą civilinėse bylose ir 2006-07-05 įsiteisėjusios nutarties įpareigojimų vykdymą, o atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir teisingumo ministrai kartu su Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu taip pat dengė neteisėtus ir nusikalstamus tiek antstolės, tiek Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmus, tyčia nenustatydamas ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo faktų. 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieškovui A. B. priklauso už administracinės bylos Nr. 1-949-171/2011 neišnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kurią įrodo teismo nutartis, kuri patvirtina, kad byla buvo tyčia vilkinama, dengiant antstolę, Jonavos rajono apylinkės teismą ir teisėjus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir ministrus nuo atsakomybės už turto prievartavimą ir plėšimą, teisių pažeidimą ir diskriminavimą, šantažą ir politinį persekiojimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 2 punktu įgaliojo Teisingumo ministeriją atstovauti valstybei civilinėse bylose, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymo numatytais pagrindais turi imunitetą nuo pareikšto jam reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl be pagrindo buvo patrauktas atsakovu nagrinėjamoje byloje (CK 6.272 str. 2 d. ir 6.273 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai teismas nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo stadijoje reikalavimas teismui atmetamas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Teismo teigimu, ieškinio pirmas reikalavimas - pripažinti ieškovų teisių į teisingą bylų nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą nuosavybės apsaugą pažeidimą Lietuvos Respublikos teismų ir teisingumo ministerijos veiksmais ir neveikimu dėl ieškovų turto prievartavimo, šantažo, politinio persekiojimo, negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, ieškovų teisių pažeidimų faktai, jeigu jie būtų nustatyti nagrinėjamoje byloje, sudarytų pagrindą priteisti ieškovams turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimą valstybei dėl žalos, padarytos antstolės, teismų, teisėjų, Teisingumo ministerijos ir teisingumo ministrų neteisėtais veiksmais, atlyginimo teismas atmetė, nurodęs, kad nors ieškinio priėmimo stadijoje teismas pasiūlė ieškovams pašalinti pareikšto ieškinio trūkumus ir maksimaliai apibrėžti pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, ieškovai šio trūkumo nepašalino, ieškinio faktinis pagrindas – konkrečių pareigūnų ar institucijų veiksmų neteisėtumas, tais veiksmais padaryta žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių – liko neatskleisti. Nenustatęs pagrindų valstybės civilinei atsakomybei kilti, ieškovų ieškinį Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo teismas atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovai A. B. ir V. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Šią civilinę bylą išnagrinėjo šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas bei teisėja T. Ž., nes ieškovai yra pareiškę daug ieškinių dėl šio teismo, nagrinėjant kitas bylas, padarytos žalos atlyginimo.

102. Sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punkte, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nebuvo išnagrinėti ieškinio reikalavimai atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimus šiam atsakovui atmetė tuo pagrindu, kad pašalino Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą iš atsakovų, kaip netinkamą be ieškovų sutikimo. Pagal CPK 45 straipsnį tik bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi teisę nustatęs, kad ieškinys pareikštas netinkama atsakovui, vienos iš šalių motyvuotu prašymu, pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, o jeigu ieškovas nesutinka, tai privalo išnagrinėti bylą iš esmės, t. y. privalo išnagrinėti su motyvais reikalavimus visų atsakovų atžvilgiu.

113. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė CK 1.137 ir 1.138 straipsnių nuostatas, nurodydamas, kad ieškinio pirmas reikalavimas nenagrinėtinas, nes negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, o kaip teisių pažeidimo faktų pripažinimą.

124. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 259, 265, 268-270 straipsnius, nes nenurodė argumentų, kuriais remiantis buvo atmesti byloje pateikti įrodymai. Teismas neteisingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog neteisėtais antstolės ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmais buvo prievartaujama ieškovų nuosavybė, bandoma dvigubai išieškoti tas pačias vykdymo išlaidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nereagavo į ieškovų skundus, tuo dengė antstolę nuo atsakomybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vilkino administracinės bylos nagrinėjimą.

13Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

141. Ieškovų argumentas, kad teisėja, priimdama skundžiamą sprendimą, buvo šališka, paremtas tik subjektyvia ieškovų nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais ir nepalankaus ieškovams sprendimo priėmimas, savaime nereiškia buvus teisėją šališką.

152. Ieškovai atsakovu šioje byloje patraukė ne tik valstybę, bet ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta.

163. Nepagrįstas ieškovų argumentas, kad teismas nenurodė privalomų argumentų, kuriais atmetami pateikti įrodymai. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą, juo labiau, jei jis esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Šiuo atveju teismas priėmė ir įvertino visus ieškovų pateiktus įrodymus, išklausė dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie įrodymų įrodomąją reikšmę.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

20Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

21Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 bei 7 punktus, ir tai yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Apeliantai teigia, kad nepagrįstai šioje byloje iš atsakovų buvo pašalintas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl nebuvo išnagrinėti ieškinio reikalavimai šiam atsakovui.

22Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, yra išaiškinęs, kad ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. Tuomet, jei ieškovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė tik teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinį klausimą – pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovais patrauktus teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą į valstybę ir nustatyti terminą ieškinio trūkumas pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Tuo atveju, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme.

23Nagrinėjamoje byloje apeliantai atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Dėl nurodytų motyvų atmestinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pašalino iš atsakovų Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą neesant apeliantų sutikimui. Taip pat priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendime išnagrinėjo ieškinyje nurodytus apeliantų argumentus bei byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiksmų neteisėtumas.

24Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo tarpu, jei teismo sprendimo motyvai ir būtų neišsamūs, šis pažeidimas galėtų būti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2013).

25Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas padarė išvadą, jog apeliantai neįrodė visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų būtinų atsakovo atsakomybei kilti, prieš tai išsamiai išnagrinėjęs apeliantų nurodytas aplinkybes dėl antstolės, teismų, teisėjų, Teisingumo ministerijos ir ministrų veiksmų teisėtumo. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra nepakankami ar neišsamūs, todėl nėra pagrindo sprendimą pripažinti negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

26Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

27Nagrinėjamoje byloje ieškovams reiškiant reikalavimą atsakovui Lietuvos valstybei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl antstolės, teismų, teisėjų, Teisingumo ministerijos ir teisingumo ministrų neteisėtų veiksmų, valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolio, teisėjų ir teismų veiksmų neteisėtumas bei kaltė turi būti konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka (teismo sprendimais, nuosprendžiais ir pan.), teismo procesinio sprendimo panaikinimas arba pakeitimas civilinio proceso kodekso numatyta tvarka savaime neįrodo teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumo.

28Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog būtent apeliantams tenka pareiga pateikti visus reikalingus įrodymus ir pagrįsti jų prašomų reikalavimų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantai šios savo pareigos neįvykdė ir pagrįstai ieškinio netenkino.

29Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinio pirmas reikalavimas – pripažinti ieškovų teisių į teisingą bylų nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą nuosavybės apsaugą pažeidimą Lietuvos Respublikos teismų ir teisingumo ministerijos veiksmais ir neveikimu dėl ieškovų turto prievartavimo, šantažo, politinio persekiojimo, negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, o ieškovų nurodytų teisių pažeidimų faktai, jeigu jie būtų nustatyti byloje, sudarytų pagrindą priteisti ieškovams turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

30Atmestini apeliantų argumentai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog neteisėtais antstolės ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmais buvo prievartaujama ieškovų nuosavybė, bandoma dvigubai išieškoti tas pačias vykdymo išlaidas.

31Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. M. 2006-02-20 priėmė patvarkymus Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 dėl piniginių sumų valstybės naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš ieškovų (b. l. 4-6). Jonavos rajono apylinkės teismas 2006-07-05 nutartimi iš dalies patenkino ieškovų skundą dėl antstolės R. M. veiksmų, pripažino antstolės veiksmus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo 2006-02-20 patvarkymuose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 neteisėtais, patvarkymus panaikino ir įpareigojo antstolę vykdymo išlaidas vykdomuosiuose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 išieškoti CPK 611 str. numatyta tvarka (b. l. 5-6). Minėtoje nutartyje Jonavos rajono apylinkės teismas nurodė, kad patvarkymų dalys dėl vykdymo išlaidų naikinamos dėl to, jog buvo nesilaikyta CPK 609-611 str. numatytos tvarkos ir nebuvo siųstas raštiškas siūlymas geruoju sumokėti vykdymo išlaidas. Byloje pateikti duomenys bei antstolės R. M. 2006-11-08 raštas patvirtina, kad antstolė teismo įpareigojimą įvykdė - kreipėsi į ieškovus su pasiūlymu sumokėti geruoju vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose (b. l. 12, 18-19). Jonavos rajono apylinkės teismas 2008-05-08 nutartimi atmetė ieškovų skundą dėl antstolės 2006-11-08 pasiūlymų vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 sumokėti vykdymo išlaidas geruoju (b. l. 18-19). Kauno apygardos teismo 2008-09-16 nutartimi ieškovų atskirasis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nutarties, iš dalies patenkintas, pasiūlymas sumokėti vykdymo išlaidas geruoju buvo pakeistas, sumažinus vykdymo išlaidų sumas (b. l. 25-27). Jonavos rajono apylinkės teismas 2008-09-23 nutartimi iš A. B. antstolei R. M. priteisė 225,40 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01842 (b. l. 23), o 2008-12-03 nutartimi iš A. B. buvo priteista 395,20 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01762 (b. l. 24) Kauno apygardos teismas 2009-08-18 nutartimi, tenkindamas A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-12-03 nutarties, vykdymo išlaidų sumą vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01762 sumažino iki 334,92 Lt (b. l. 20-21).

32Įvertinęs byloje ieškovų pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolė R. M. J. rajono apylinkės teismo 2006-07-05 nutarties įpareigojimą vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 išieškoti CPK 611 str. numatyta tvarka įvykdė, ieškovai pasinaudojo savo teise apskųsti antstolės veiksmus bei teismų procesinius sprendimus, antstolės patvarkymų ir teismo nutarčių trūkumai pašalinti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka aukštesnių teismų procesiniais sprendimais, taigi antstolės ir teismų veiksmų teisėtumas buvo patikrintas teismų instancine tvarka, jų veiksmai nelaikytini neteisėtais CPK 6.272 str. 2 d. prasme. Apeliantai neįrodė, kad dėl tokių antstolės ar teismų veiksmų jiems buvo padaryta žala ir kad ši žala buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su teismo ir antstolės veiksmais.

33Atmestinas apeliantų argumentas, kad antstolė neteisėtai neįvykdė Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-07-05 nutartimi jai nustatyto įpareigojimo dėl vykdymo išlaidų perskaičiavimo. Kaip minėta, Jonavos rajono apylinkės teismas 2006-07-05 nutartimi įpareigojo antstolę vykdymo išlaidas vykdomuosiuose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 išieškoti CPK 611 straipsnyje numatyta tvarka. Ši teisės norma įpareigoja antstolį dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodytas išlaidų dydis ir pasiūlymas per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 611 str. 1 d.). Taigi priešingai nei teigia apeliantai, teismo 2006-07-05 nutartimi antstolė nebuvo įpareigota perskaičiuoti vykdymo išlaidų dydį.

34Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nereagavo į ieškovų skundus, tuo neva dengė antstolę nuo atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. 2007-10-22 kreipėsi į Teisingumo ministeriją su skundu, prašydamas iškelti drausmės bylą antstolei R. M. bei sustabdyti tolimesnę antstolės veiklą (b. l. 34-38). Teisingumo ministerija 2007-11-27 raštu atsisakė tenkinti A. B. skundą. A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: panaikinti 2007-11-27 Teisingumo ministerijos raštą Nr. (1.23)-7R-10692; įpareigoti ministeriją per 5 dienas nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos perduoti jo skundo dalį dėl antstolės R. M. galimos nusikalstamos veikos ištyrimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus, kompetentingai institucijai; įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą atlikti antstolės veiklos tarnybinį patikrinimą ir veiklos auditą nuo 2003 m.; įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą iškelti antstolei R. M. drausmės bylą ir sustabdyti jos įgaliojimus iki bus išnagrinėta drausmės byla. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-03-24 sprendimu A. B. skundą iš dalies patenkino: panaikino Teisingumo ministerijos rašto dalį, įpareigojo Teisingumo ministeriją atlikti antstolės veiklos patikrinimą nuo 2003 m. (b. l. 31-33). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-19 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė, pareiškėjo A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 34-38). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo), susijusių su A. B. skundų ir pareiškimų dėl antstolės R. M. veiksmų nagrinėjimu, teisėtumas ir pagrįstumas teisiškai įvertinas įsiteisėjusiu galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu, kuriuo A. B. skundžiami Teisingumo ministerijos ir teisingumo ministrų veiksmai pripažinti teisėtais.

35Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vilkino administracinės bylos nagrinėjimą. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad A. B. skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-24 sprendimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas 2011-05-04, o išnagrinėtas 2012-01-19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byla buvo išnagrinėta per neproporcingai ilgą laiką. Byloje apeliantai nėra pateikę įrodymų, kad minėtame teisme byla buvo vilkinama.

36Kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, tuo tarpu byloje nenustatyti neteisėti antstolės, teismų, teisėjų, Teisingumo ministerijos ir teisingumo ministrų veiksmai, kurie sąlygotų atsakovo civilinės atsakomybės kilimą.

37Apeliantai nepagrįstai teigia, kad sprendime nėra motyvų, dėl kurių atmesti jų pateikti įrodymai. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus įrodymus, kurie buvo reikšmingi šioje byloje nagrinėjamam klausimui. Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs apeliantams, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

38Dėl teismo šališkumo

39Apeliantai skunde nurodo, kad šią civilinę bylą išnagrinėjo šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas bei teisėja T. Ž., nes ieškovai yra pareiškę daug ieškinių dėl šio teismo, nagrinėjant kitas bylas, padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais.

40Lietuvos apeliacinio teismas, nagrinėdamas apelianto pareikštus nušalinimus teisėjams ir teismams kitose civilinėse bylose (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013; Nr. 2KT-123/2013 ir kt.), ne kartą aiškino, kad konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galbūt padarytą žalą prašoma atlyginti. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje, sprendžiant ieškovo A. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo šioje civilinėje byloje, kuria ieškovo pareiškimas buvo atmestas (b. l. 120-122).

41Pagal teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką valstybė, o ne teisėjas ar teismas, turi būti traukiama į bylą atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Be to, šioje civilinėje byloje prašoma atlyginti žalą, atsiradusią ne dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų, o dėl kitų teismų ir jų teisėjų veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamą sprendimą priėmė šališkas teismas ir kad dėl to buvo pažeistos apeliantų teisės bei CPK 6, 7, 13, 17, 21 straipsnių ir Konvencijos 6 straipsnio nuostatos.

42Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

43Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012).

44Nagrinėjamu atveju apeliantai, prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija netenkina apeliantų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

45Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylą išnagrinėjo teisingai, todėl teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai A. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovai A. B. ir V. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 9. 1. Šią civilinę bylą išnagrinėjo šališkas ir priklausomas Vilniaus... 10. 2. Sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo numatyto CPK... 11. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė CK 1.137 ir 1.138... 12. 4. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 259, 265, 268-270 straipsnius,... 13. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 14. 1. Ieškovų argumentas, kad teisėja, priimdama skundžiamą sprendimą, buvo... 15. 2. Ieškovai atsakovu šioje byloje patraukė ne tik valstybę, bet ir Lietuvos... 16. 3. Nepagrįstas ieškovų argumentas, kad teismas nenurodė privalomų... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 20. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 21. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 22. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje... 23. Nagrinėjamoje byloje apeliantai atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir... 24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo... 25. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas... 26. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 27. Nagrinėjamoje byloje ieškovams reiškiant reikalavimą atsakovui Lietuvos... 28. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad... 30. Atmestini apeliantų argumentai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog... 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. M. 2006-02-20 priėmė patvarkymus... 32. Įvertinęs byloje ieškovų pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas... 33. Atmestinas apeliantų argumentas, kad antstolė neteisėtai neįvykdė Jonavos... 34. Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo... 35. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos vyriausiasis... 36. Kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti... 37. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad sprendime nėra motyvų, dėl kurių... 38. Dėl teismo šališkumo... 39. Apeliantai skunde nurodo, kad šią civilinę bylą išnagrinėjo šališkas ir... 40. Lietuvos apeliacinio teismas, nagrinėdamas apelianto pareikštus nušalinimus... 41. Pagal teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką valstybė,... 42. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 43. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso... 44. Nagrinėjamu atveju apeliantai, prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso... 45. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 47. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti...