Byla 2A-283-464/2015
Dėl 515 514 Lt žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4145-258/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl 515 514 Lt žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 515 514 Lt padarytos žalos atlyginimą už trukdymą gintis kitose civilinėse ir baudžiamosios bylose, sprendimo vykdymą pavedant atsakovo atstovui Teisingumo ministerijai, taip pat pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir jos teisėja pažeidė ieškovo teises civilinės bylos Nr. 2-943-653/2013 nagrinėjimo metu. Nurodė, kad civilinę bylą Nr. 2-943-653/2013 išnagrinėjo šališkas teismas, kuris šališkai ir priklausomai nustatė, kad ieškovas (A. B.) neturi teisės reikšti ieškinio atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui ir Vilniaus apygardos teismui. Tokiais veiksmais tyčia, organizuotai, sistemingai buvo dengiami neteisėti veiksmai, ieškovui buvo trukdoma gintis nuo pareigūnų su mantijomis Lietuvos teritorijoje vykdomų nusižengimų ir nusikaltimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose, tokiu būdu padarant ieškovui 415 514 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014-09-04 sprendimu (b. l. 37-39) ieškinį atmetė, priteisė iš A. B. valstybės naudai 23 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, kuriais patirta žala kildinama iš Vilniaus apygardos teismo teisėjos nenusišalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-943-653/2013 nagrinėjimo, kas, ieškovo įsitikinimu, reiškia, kad ta civilinė byla buvo išnagrinėta šališko teismo ir teismas joje padarė šališkas išvadas, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio atsakovais nurodytiems Lietuvos apeliaciniam teismui ir Vilniaus apygardos teismui, sprendė, jog ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų veiksmų neteisėtumo, t. y. vienos iš būtinųjų atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį sąlygų. Vilniaus apygardos teismo 2012-10-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6002-653/2012 (vėlesnis Nr. 2-943-653/2013), kuria nuspręsta, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio atsakovais įtrauktiems Lietuvos apeliaciniam teismui ir Vilniaus apygardos teismui, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą. Be to, nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-943-653/2013 priimtas 2013-09-05 sprendimas, jį peržiūrėjus apeliacine tvarka, taip pat paliktas nepakeistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-08 nutartis c. b. Nr. 2A-775/2014). Žalos atlyginimas negalimas ir todėl, kad į bylą nepateikti ir įrodymai, patvirtinantys prašomos atlyginti žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atsiradimą, priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodomos žalos bei ieškinyje nurodomų veiksmų buvimą, nors tokią pareigą įstatymas nustato būtent ieškovui (CPK 178 str.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde (b. l. 53-54) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 sprendimą ir jo ieškinį patenkinti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai išnagrinėjo tas pats šališkas Vilniaus apygardos teismas, dėl kurio veiksmų teisėtumo (teisėjos šališkumo) buvo sprendžiamas šis ginčas, kuris yra įtrauktas atsakovo atstovu šioje civilinėje byloje. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes tai neatitinka bendrojo objektyvaus ir nešališko nagrinėjimo teisinių valstybių teismuose principo. Tai sudaro pagrindą konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą - bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas.
  2. Teismas netinkamai taikė CK 6.272 straipsnio bei CPK 270 straipsnio nuostatas, nuspręsdamas, kad neįrodyti neteisėti teisėjo veiksmai, nenusišalinus nuo civilinės bylos Nr. 2-943-653/2013 nagrinėjimo ir pašalinus iš bylos dalyvių Vilniaus apygardos teismą bei Lietuvos apeliacinį teismą. Be to, skundžiamame sprendime nemotyvuojama, kodėl teismas atmeta ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes ir padarytą žalą.
  3. Teismas nepagrįstai iš atsakovų pašalino Vilniaus apygardos teismą ir teisėją J. Š., pažeidžiant LR Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, Konstitucijos 114 straipsnį bei CPK 790 straipsnį. Teismams ir teisėjams nesuteiktas imunitetas civiliniame procese, kaip numatyta CPK 790 straipsnyje.

10Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 65-66) prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo ir/ar teisėjos šališkumo paremti subjektyvia ieškovo nuomone. Procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais, ir ieškovui nepalankaus sprendimo priėmimas patys savaime nereiškia buvus teismą ir / ar teisėjus šališkais.
  2. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė ir įvertino visus ieškovo pateiktus įrodymus, išklausė atsakovo atstovo argumentus dėl jų įrodomosios reikšmės ir sprendimą pagrindė išvadomis, paremtomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. CPK 185 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo nuostatos nebuvo pažeistos. Jeigu konkrečios įrodinėjimo priemonės buvo byloje, o faktiniai duomenys kaip įrodymai buvo ištirti, tai vien jų neaprašymas teismų procesiniuose dokumentuose nesudaro CPK 176-178 straipsnių pažeidimo

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas teisėjų veiksmų teisėtumo bei valstybės civilinės atsakomybės už atsiradusią bei valstybės civilinės atsakomybės už atsiradusią žalą atlyginimo klausimas.

14Dėl žodinio proceso

15Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo visiškai neargumentuoja. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju tokio būtinumo teisėjų kolegija nenustatė, šalių procesiniuose dokumentuose naujų esminių įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, taip pat nėra pateikta. Pažymėtina ir tai, kad išdėstyti savo argumentus žodžiu apeliantas turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme, tačiau šia teise, kurios įgyvendinimas yra dispozityvus (CPK 13 str.), jis nepasinaudojo, į teismo posėdį, pateikęs prašymą išnagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 31, 34), neatvyko.

16Dėl teismo šališkumo

17Apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad buvo pažeista teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą, kadangi bylą išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, kuris pats įtrauktas atsakovo atstovu į bylą ir dėl kurio veiksmų neteisėtumo (Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos šališkumo) buvo sprendžiamas ginčas. Su tokiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

18Viena vertus, apeliantui jau ne kartą yra išaiškinta, kad pagal teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą valstybė, o ne teisėjas ar teismas yra traukiamas atsakovu (jo atstovu) pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas, gavęs apelianto ieškinį, 2014-04-04 nutartimi pašalino atsakovu Vilniaus apygardos teismą ir teisėją J. Š. iš bylos proceso (b. l. 4). Tad teigti, kad pats atsakovu į bylą patrauktas subjektas (Vilniaus apygardos teismas) nagrinėjo šią civilinę bylą, buvo teisėju savo paties byloje, nėra jokio pagrindo.

19Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. teisėjams ir teismams nuolatos reiškiamus nušalinimus jo inicijuojamuose bylose (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013), išaiškino, kad, vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų, atlygina valstybė, kurią byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje ginčą dėl Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos J. Š. veiksmais padarytos žalos nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėja R. K.. Todėl pagrindo padaryti išvadai, kad tokiu būdu yra pažeista teisė į nešališką teismą, nenustatyta. Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime, aiškinant konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinį, pažymėta, kad viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65 str., 66 str. , 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar ne suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Teismų jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakyta, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teikė nušalinimo pareiškimą teisėjai ir visam Vilniaus apygardos teismui (b. l. 20, 24), tačiau šią teisę mėgino realizuoti procesiškai ydingai, dėl ko dėl šis pareiškimas buvo pripažintas nepaduotu (b. l. 25-28).

20Taigi šiuo konkrečiu atveju CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios iš tiesų galėtų kelti pagrįstas abejones teisėjos (teismo) šališkumu, teisėjų kolegija nenustatė. Jų nepagrindė ir apeliantas, nors pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12 str., 178 str.). Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjo) šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu, o tai nepatvirtina teisėjos (teismo) šališkumo. Nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios keltų abejonių šią bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, objektyvumu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl neobjektyvaus, šališko teismo pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.).

21Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo

22CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų ir kaltų veiksmų. Tačiau ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

23Kaip matyti iš ieškinyje bei apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, apeliantas esmine aplinkybe, lėmusia jo teisių į teisingą teismą pažeidimą bei turtinės ir neturtinės žalos kilimą, laiko civilinės bylos Nr. 2-943-653/2013 išnagrinėjimą nešališko teismo (teisėjos), teisėjai J. Š. nenusišalinus nuo civilinės bylos nagrinėjimo, ir šališkai toje civilinėje byloje 2012-10-04 nutartimi nusprendus, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio reikalavimų atsakovams – Lietuvos apeliaciniam teismui bei Vilniaus apygardos teismui. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, šie teismo procesiniai veiksmai (Vilniaus apygardos 2012-10-04 nutarties c. b. Nr. 2-6002-653/2012 teisėtumas, pagrįstumas bei Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos nenusišalinimas) jau buvo įvertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir apelianto argumentai šiuo klausimu atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-14 nutartimi c. b. Nr. 2-430/2013 konstatuota, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pašalino imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso, todėl Vilniaus apygardos teismo 2012-10-04 nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-01 nutartimi c. b. Nr. 2KT-72/2013 apelianto pareiškimas dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-943-653/2013 nagrinėjimo atmestas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-18 nutartimi, apskundus Vilniaus apygardos teismo 2013-09-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-943-653/2013, konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios keltų pagrįstų abejonių bylą išnagrinėjusios teisėjo šališkumu, objektyvumu, kompetencija (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi nagrinėjamoje byloje pakartotinai keliami tapatūs klausimai negali būti vertinami iš naujo. Šią išvadą suponuoja įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo reikalavimas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, taip pat CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos, kurios yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Šiose teisės normose įtvirtintų nuostatų visuma draudžia teismui nepripažinti prejudicinių faktų, t. y. aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, įrodytomis aplinkybėmis (CPK 182 str. 2 d.) ir iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad toks apelianto procesinis elgesys, kuomet reiškiamas ieškinys, jame pakartotinai keliant tuos pačius klausimus dėl kitų jo iniciatyva pradėtų civilinių bylų procesinės eigos ir išnagrinėjimo rezultatų, nors apie tai jo inicijuotuose teisminiuose ginčuose jau ne kartą teismų buvo pasisakyta, neatitinka CPK 5 straipsnyje įtvirtinto asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos instituto paskirties.

24Apelianto skundo argumentai, kad byloje nėra išnagrinėtos ieškinyje įrodinėjamos aplinkybės ir faktai, padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei neteisėtiems veiksmams įrodyti, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais ir teismo ištirtais bei įvertintais duomenimis (apelianto ir atsakovo atstovo rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais ir teiginiais jų procesiniuose dokumentuose, teismų kitose bylose priimtais procesiniais dokumentais), tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ir pakankamai argumentavo savo išvadas dėl apelianto nurodomų teismo ir teisėjo veiksmų vertinimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies aspektu, padarydamas pagrįstą išvadą, jog apeliantas neįrodė valstybės deliktinei atsakomybei dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų atsirasti būtinųjų sąlygų. Vien apelianto teiginių, kuriais kitaip vertinamos prejudicinę galią nagrinėjamojoje byloje turinčios faktinės bei teisinės aplinkybės, akivaizdžiai nepakanka, kad galima būtų pripažinti, jog neteisėti teisėjų (teismų) veiksmai, dėl jų atsiradusi žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos šioje byloje yra įrodyti. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nenustačius nei pažeidimo fakto, nei teisėjų kaltės, kaip to reikalaujama CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo ir spręsti klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo ar jos dydžio nustatymo.

25Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

26Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas, kadangi sprendime nėra argumentų, kuriais atmetami kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai. Tokie apelianto skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

27Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti naikinamas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs apeliantui, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Šioje byloje aktualu pažymėti ir tokią aplinkybę, kad byloje ieškovas iš esmės ir neteikė jokių rašytinių įrodymų, kuriuos teismas civilinės atsakomybės taikymo aspektu būtų turėjęs pareigą įvertinti ir aptarti, o jo teiginių (ne)pagrįstumas yra aptartas.

28Dėl dalies atsakovų pašalinimo iš civilinės bylos nagrinėjimo pagrįstumo

29Kvestionuodamas skundžiamą sprendimą, vienu iš argumentų apeliantas taip pat nurodo neteisėtą, pažeidžiantį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalies, Konstitucijos 114 straipsnio, CPK 790 straipsnio nuostatas, Vilniaus apygardos teismo ir jo teisėjos pašalinimą iš atsakovų.

30Iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinio matyti, kad apeliantas reiškia ieškinį valstybei dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų, reikalaudamas dėl to atsiradusios žalos atlyginimą priteisti iš valstybės. Įvertinus tai, Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nutartimi (b. l. 4), atsakovai Vilniaus apygardos teismas bei šio teismo teisėja buvo pašalinti iš proceso. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinyje keliamo ginčo pobūdį ir teisingai išsprendė klausimą dėl apelianto atsakovais patrauktų asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) procesinio statuso. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, tuo atveju, kai ieškinyje atsakovais patraukiama ne tik valstybė, bet ir teisėjai (teismai), teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis c. b. Nr. 2-796/2012, 2014-02-27 nutartis c. b. Nr. 2-298/2014 ir kt.). Teisėjų kolegija, sutinkanti su tokiu teisiniu vertinimu, jį pagrindžiančių motyvų nekartoja. Apelianto skundo teiginys, jog teisėjai neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės, atmetamas kaip nepagrįstas.

31Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai bei argumentai nesudaro teisinių prielaidų skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2), prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-04 sprendimu (b. l. 37-39) ieškinį... 7. Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, kuriais patirta žala kildinama iš... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde (b. l. 53-54) prašo panaikinti Vilniaus... 10. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Teisingumo ministerijos,... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas teisėjų veiksmų teisėtumo bei... 14. Dėl žodinio proceso ... 15. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo... 16. Dėl teismo šališkumo ... 17. Apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja... 18. Viena vertus, apeliantui jau ne kartą yra išaiškinta, kad pagal teismų... 19. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų... 20. Taigi šiuo konkrečiu atveju CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių,... 21. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo... 22. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 23. Kaip matyti iš ieškinyje bei apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų,... 24. Apelianto skundo argumentai, kad byloje nėra išnagrinėtos ieškinyje... 25. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 26. Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad pirmosios... 27. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo... 28. Dėl dalies atsakovų pašalinimo iš civilinės bylos nagrinėjimo pagrįstumo... 29. Kvestionuodamas skundžiamą sprendimą, vienu iš argumentų apeliantas taip... 30. Iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinio matyti, kad apeliantas... 31. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą....