Byla 2-1005/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria ieškovo A. B. ieškinys Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, laikytas nepaduotu ir grąžintas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2824-781/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. pareiškė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėjai D. K.. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja D. K., LR Generalinė prokuratūra ir LR teisingumo ministerija yra kriminalinės, antikonstituciškai veikiančios institucijos, nes pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013. Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą iš atsakovo Lietuvos Respublikos jo naudai priteisti 5 500 000 Lt žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant atstovui LR teisingumo ministerijai.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dalyje, kurioje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja D. K. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013; pasiūlė ieškovui dalyje dėl kito pareikšto reikalavimo – priteisti iš Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt žalos atlyginimą – per septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti teismo nurodytus ieškinio trūkumus – nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tai yra nurodyti, kas ir kokiu pagrindu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą bei pateikti (nurodyti) žalos faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Be to, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškinys reiškiamas ir LR Generalinei prokuratūrai bei LR teisingumo ministerijai, pasiūlyta ieškovui šias institucijas įtraukti į bylą.

6Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties ieškovas teikė atskirąjį skundą.

7Išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, laikė nepaduotu ir grąžino. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino 2014 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui (kaip pirmosios instancijos teismui) nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

121.

13Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 21 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 109, 117 straipsnių nuostatas, kadangi apskųstąją nutartį priėmė tas teismas, kuris pagal šioje byloje pareikštą ieškinį yra atsakovas.

142.

15Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nustatytą ieškinio trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančias nuostatas. Teismas spręsdamas, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nevertino aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria ieškovo A. B. ieškinys, pareikštas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai D. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

18Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.

19Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį civilinės, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitos iš privatinių teisinių santykių kylančios bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso nuostatas. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, kad nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas būtų aiškus, kad ginčo šalys žinotų priešingos šalies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

20Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja D. K., be to, LR Generalinė prokuratūra ir LR teisingumo ministerija yra kriminalinės, antikonstituciškai veikiančios institucijos, nes pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013. Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą priteisti jo naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos 5 500 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant atstovui LR teisingumo ministerijai (b. l. 3-4). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl pareikšto reikalavimo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja D. K. pažeidė ieškovo teises civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013. Dėl ieškinio dalies – reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą – pirmosios instancijos teismas nustatė procesinį septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus šios ieškinio dalies trūkumus (b. l. 8-9). Ieškovui apskundus 2014 m. sausio 21 d. nutartį atskiruoju skundu, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (tiek dalyje, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį, tiek dalyje, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti) paliko nepakeistą (b. l. 23-27). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir sugrąžino. Teismas konstatavo, jog ieškovas nei nutartyje nurodytu terminu, nei vėliau (t. y. iki skundžiamos 2014 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo) nepašalino teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytų ieškinio trūkumų.

21Apeliacinis teismas pažymi, jog ieškovas atskiruoju skundu iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartyje išvardintų ieškinio trūkumų nepašalinimo fakto. Atskirojo skundo turinys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas nei po pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nei po apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria buvo konstatuotas pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties teisėtumas, nesiėmė veiksmų pirmosios instancijos teismo nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Be to, pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, toje nutartyje nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti buvo pasibaigęs. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais.

22Apeliacinis teismas pažymi, jog CPK 115 straipsnyje, CPK 331 straipsnio 6 dalyje bei CPK 338 straipsnyje įtvirtintų nuostatų sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, jog proceso šalis, gavusi teismo nutartį, kuria konstatuoti teismui pateikto procesinio dokumento trūkumai, sudarantys kliūtis civilinės bylos iškėlimui, bei jiems (trūkumams) pašalinti nustatytas procesinis terminas, turi tokias alternatyvias procesines teises – vykdyti pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytus įpareigojimus, t. y. per teismo nustatytą terminą pašalinti nurodytus trūkumus, arba, nesutikdamas su šia nutartimi, paduoti atskirąjį skundą. Aptariamu atveju ieškovas pasinaudojo procesine teise dėl pirmosios instancijos teismo nutarties paduoti atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovas buvo įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. konstatavus tos nutarties teisėtumą, ieškovas turėjo procesinio dokumento (ieškinio) trūkumus pašalinti laikydamasis tokios pačios procesinio termino trukmės, nustatytos 2014 m. sausio 21 d. nutartyje, skaičiuotinos nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo, nes nuo tos dienos įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, kuria ir buvo nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas. Tokia teismo nuostata grindžiama tuo, kad ieškinio trūkumų šalinimo terminas buvo nustatytas ne apibrėžiant jį konkrečia data, o nustatant termino trukmę. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis pripažintina, kad šiuo atveju septynių dienų terminas buvo pakankamas nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Faktiniai duomenys neleidžia daryti išvados, jog ieškovas, palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį, būtų ėmęsis šalinti toje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, atlikęs veiksmus, siekiant kuo greičiau ir tinkamai įvykdyti teismo įpareigojimus, arba bent jau būtų siekęs trūkumų šalinimo termino pratęsimo, jeigu dėl svarbių priežasčių negalėtų teismo įpareigojimų įvykdyti per 7 dienų terminą nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., 77 straipsniai). Apeliacinis teismas reikšminga laiko aplinkybę, jog ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties buvo išnagrinėtas 2014 m. kovo 20 d. (b. l. 23-27), o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas 2014 m. balandžio 14 d. (b. l. 29). Apeliacinis teismas sprendžia, jog šiuo atveju buvo pakankamai laiko tam, kad ieškovas galėtų pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus arba pasinaudotų kitomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis (pvz., prašytų pratęsti ieškinio trūkumų šalinimo terminą). Pastebėtina, jog ieškovas atskiruoju skundu neneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties kopijos savalaikio gavimo fakto. Vykdyti teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį (jai įsiteisėjus) ieškovą įpareigojo ne tik aukščiau paminėtos proceso normos, bet ir įstatyme įtvirtinta bendroji civilinio proceso dalyvių pareiga siekti greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d., 42 straipsnio 5 dalis). Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino nesant svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 115 straipsnio 3 dalies normą, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

23Kaip minėta, atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog priimant skundžiamą nutartį buvo pažeista ieškovo teisė į nešališką teismą, kadangi nutartį priėmė teismas, kuriam yra pareikštas ieškinys. Teisėjų kolegija šį ieškovo argumentą laiko nepagrįstu.

24Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami ieškovo kitose civilinėse bylose teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013; Nr. 2KT-123/2013 ir kt.), ne kartą yra išaiškinę, kad konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galbūt padarytą žalą prašoma atlyginti. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti visų šio teismo teisėjų šališkumą. Pagal teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką valstybė, o ne teisėjas ar teismas, turi būti traukiama į bylą atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente atsakovais, be kita ko, įvardijo ir Vilniaus apygardos teismą bei šio teismo teisėją, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas ir (ar) buvo pažeistos ieškovo paminėtos konstitucinės nuostatos.

25Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. pareiškė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai,... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti... 6. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties ieškovas teikė... 7. Išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2014... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. 1.... 13. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 14. 2.... 15. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nustatytą ieškinio... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 14... 18. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės... 19. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį civilinės, darbo, šeimos, intelektinės... 20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas... 21. Apeliacinis teismas pažymi, jog ieškovas atskiruoju skundu iš esmės... 22. Apeliacinis teismas pažymi, jog CPK 115 straipsnyje, CPK 331 straipsnio 6... 23. Kaip minėta, atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog priimant skundžiamą... 24. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus... 25. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 27. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti...